Civilinė byla Nr. e2KT-53-790/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00237-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras,

susipažinęs su pareiškėjo L. T. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo ir civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti pareiškėjo L. T. pareiškimas, kuriame prašoma nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-1198-254/2021 ir perduoti civilinę bylą teismui, nesusijusiam su Kauno apygardos teismu. Grįsdamas pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, pareiškėjas nurodė, kad jis negali pasitikėti šio teismo teisėjų veiksmais, kadangi jie tyčia pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų nuostatas, nesilaiko Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso nuostatų, nepanaikina žemesnių instancijų teismų sprendimų, sistemingai tyčia daro pareiškėjui itin didelės vertės žalą.

Prašymas dėl teismo nušalinimo netenkinamas.

2.       Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

3.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). 

4.       Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje.

5.       Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

6.       Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto prašymo nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjus nuo jo inicijuotos civilinės bylos Nr. e2-1198-254/2021 nagrinėjimo, pareiškėjas kaip pagrindą nušalinti visus teismo teisėjus nuo bylos nagrinėjimo nurodo šio teismo teisėjų anksčiau atliktus procesinius veiksmus, su kuriais, kaip matyti iš pareiškėjo išdėstytų aplinkybių, jis nesutinka. Tačiau pažymėtina, kad, kaip buvo ne kartą nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-167-943/2019), teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jų nušalinimo pagrindas. Tai, kad bylą nagrinėjantis teismas kitaip, nei pareiškėjas, vertina ir interpretuoja tam tikras aplinkybes ar jų pagrindu padaro kitokias, nei pareiškėjas, išvadas, netenkina tam tikrų pareiškėjo pareikštų prašymų ir pan., savaime nereiškia, kad teismas yra šališkas ir nesiekia objektyviai išnagrinėti pareikštus reikalavimus, taip pat nesudaro pagrindo nušalinti teisėją ar visą teismą, kuriam yra teisminga byla. Nesutikdamas su atitinkamais teismo priimtais procesiniais sprendimais, pareiškėjas turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, pavyzdžiui, CPK nustatytais atvejais pateikti atskiruosius skundus.

7.       Pareiškėjas, prašydamas nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo jo inicijuotos bylos išnagrinėjimo, nenurodė jokių realių faktų, paneigiančių Kauno apygardos teismo ar atskirų šio teismo teisėjų galimybes nešališkai išnagrinėti byloje pareikštus reikalavimus, nepateikė duomenų, kad kuris nors šio teismo teisėjas turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai. Todėl šiuo atveju pašaliniam stebėtojui neturėtų kilti abejonių dėl to, kad jo inicijuota byla galėtų būti tinkamai išnagrinėta Kauno apygardos teisme, kuriam ji yra teisminga. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus ir perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

        netenkinti pareiškėjo L. T. prašymo nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-1198-254/2021 nagrinėjimo.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                                                              Marius Bajoras