Civilinė byla Nr. e2A-1142-480/2026
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00634-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.18.3; 3.3.1.19.1
(S)
Kauno apygardos teismas
Nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Simonos Dementavičienės, Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikiančios Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos ,,Ekrp“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spintera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekrp“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekrp“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Spintera“ dėl nuostolių priteisimo,
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Spintera“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos ,,Ekrp“ (toliau – ir atsakovė) 16 502,71 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. birželio 3 d. ji, atstovaujama vadovo V. V., ir atsakovė, atstovaujama direktoriaus R. P., sudarė žodinę statybos subrangos sutartį. Dėl sutarties sąlygų su atsakove ir akcininku E. K. tarėsi ieškovės atstovas statybos darbų vadovas Z. V.. Šalys susitarė, kad statybos darbus vykdys pagal 2024 metų UAB „PI Projektai“ paruoštą statybos vienbučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), projektą ir 2024 m. birželio 1 d. sąmatą. Sąmatoje nurodyti numatomi statybos darbai už 9 285 Eur. Šalys susitarė, kad ieškovė statybos darbus atliks savo medžiagomis, apmokės už statybos įrankių nuomą, transporto paslaugas, vėliau šios išlaidos bus įtrauktos į atliktų darbų aktą, o atsakovė atsiskaitys pagal akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. 2024 m. lapkričio 22 d. akte nurodyta, kad ieškovė atsakovei perduoda atliktų darbų, faktinių išlaidų, įgyjant ir panaudojant statybines medžiagas, nuomojant statybos įrankius, perkant transporto paslaugas už 16 502,71 Eur. Į aktą įtraukti darbai už 9 285 Eur. 2024 m. lapkričio 22 d. ieškovė atsakovei išsiuntė aktą, tačiau atsakovė jo nepasirašė, nors ir neginčijo, todėl jis yra galiojantis. 2024 m. lapkričio 26 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija SPI Nr. 0000212 ir ją išsiuntė apmokėjimui. Pastebėjusi klaidą, ieškovė 2025 m. vasario 24 d. surašė Kreditinę PVM sąskaitą faktūrą KSPĮ Nr. 25/001. Ieškovė pažymėjo, kad atliko darbus, nurodytus darbų perdavimo akte, 16 502,71 Eur sumai. Atsakovė atsisakė priimti darbus. Ieškovei, vienašališkai pasirašius aktą, atsakovė prarado teisę remtis darbo trūkumo faktu CK 6.662 straipsnio 3 dalies prasme, todėl ieškovė įgijo subjektinę teisę iš atsakovės reikalauti sumokėti 16 502,71 Eur, o atsakovei atsirado sutartinė prievolė šią skolą sumokėti.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. 2025 m. birželio 6 d. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 17 938 Eur nuostolių dėl nekokybiškai atliktų darbų ir jų defektų šalinimo bei 3 200 Eur avanso, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad šalys 2024 m. birželio 3 d. sudarė subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo už 7 070 Eur atlikti namo mūro ir betonavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji sumūrijo 145 m2 vidaus pertvarų, neatitinka tikrovės. Taip pat ieškovė nurodė didesnes žiedo ir sąramų betonavimo kainas nei buvo sutartos. Buvo tartasi, kad ieškovė naudos savo pastolius ir įrankius, todėl reikalavimas sumokėti už nuomą nepagrįstas. Ieškovės darbuotojai sugadino atsakovės generatorių ir perforatorių, kurių bendra kaina apie 1 200 Eur. 2024 m. birželio – liepos mėnesio pradžioje ieškovė atliko mūro ir betonavimo darbus, tačiau jie buvo atlikti nekokybiškai. Teko griauti mūro sienas ir tinkamai armuoti bei iš naujo mūryti sienas, išgriauti sąramas ir iš naujo jas subetonuoti, pirkti naujas statybines medžiagas, atlikti ne tik darbą iš naujo ir kt., dėl ko atsakovė patyrė nuostolių. Statybos darbus taisant trūkumus atliko asmenys, kuriems už atliktą darbą buvo sumokėta. Ieškovės darbuotojai sugadino 10,8 m3 blokelių, iš viso už 1 364,68 Eur ir kt. Dėl ieškovės nekokybiškų darbų vos nebuvo nutraukta užsakovo rangos sutartis su atsakove. Dėl nekokybiškų darbų trūkumų šalinimo ir perdarinėjimo atsakovė nespėjo atlikti darbų numatytais terminais ir dalį sienų pridavė su nedideliais defektais užsakovui, todėl užsakovas galutiniame darbų priėmimo-perdavimo akte dėl to 5 000 Eur sumažino darbų kainas ir kiekius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 7 070,00 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (7 070,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 457,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybės naudai iš atsakovės 18,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas pažymėjo, kad šalių atstovų, liudytojų parodymai dėl sutarties sudarymo sąlygų yra prieštaringi. Užbaigus darbus 2024 m. liepos 15 d., darbų perdavimo akto ieškovė nesurašė, o tai padarė praėjus žymiam laiko tarpui. Vienašališkai išrašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas negali pagrįsti šalių suderintos valios dėl darbų kainos. Ieškovės surašytame darbų perdavimo akte nurodyti darbų kiekiai neatitinka atsakovės ir užsakovės 2025 m. gegužės 16 d. priede Nr. 1 nurodyto šių darbų kiekio. Ieškovė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovė galėjo užsakyti didesnės apimties mūro darbus nei užsakovė, todėl laikė ieškovės nurodytus darbų kiekius ir kainas neįrodytais.
7. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad 2024 m. birželio 3 d. subrangos sutartimi UAB „Spintera“ įsipareigojo už 7 070 Eur atlikti namo mūro ir betonavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Nesant pakankamai įtikinamų įrodymų, patvirtinančių ieškovės poziciją dėl sutarties kainos, šioje byloje laikė nustatytu, kad ginčo sutarties darbų kaina buvo 7 070 Eur.
8. Ieškovė, pateikdama reikalavimą dėl 16 502,71 Eur skolos priteisimo už atliktus darbus turėjo pareigą įrodyti jo pagrįstumą, tačiau jokių pagrįstų įrodymų nepateikė, todėl atmesti kaip nepagrįsti ieškovės reikalavimai atlyginti 1 270 Eur pastolių nuomos, 330 Eur transporto paslaugų išlaidas. Ieškovės darbuotojo parodymai patvirtina, kad medžiagos objektui tiekė atsakovė, jei jų pritrūkdavo, ieškovės darbuotojas jas pirkdavo atsakovės vardu bei iš ieškovės lėšų už medžiagas nebuvo mokėta. Todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dalyje dėl išlaidų už medžiagas priteisimo. Atsakovė teigia, kad ieškovė netinkamai atliko darbus, liudytojų I. M. ir B. M. parodymai patvirtina, kad darbai atlikti su trūkumais, tačiau didžioji jų dalis pašalinta. Atsakovės atstovai pripažino, kad atsakovė pagal susitarimą turėjo patiekti medžiagas į objektą, bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokios kokybės blokelius ji nupirko ir atvežė į objektą darbų statybų pradžioje. Liudytojas Z. V. parodė, kad išpakavus medžiagas pamatė, kad blokų kampai stipriai apdaužyti. Tokie parodymai atitinka liudytojų I. M. ir B. M. parodymus, kad atvežtos medžiagos buvo prastos kokybės, blokeliai atvežti nudaužyti, tą patvirtina ir atsakovės nuotraukos. Neįtikėtina, kad ieškovės darbuotojai darbo metu galėjo sugadinti reikšmingą dalį blokelių. Teismas laikė, kad dalį darbų trūkumų sąlygojo netinkami atsakovės veiksmai - nekokybiškų medžiagų pateikimas, už kuriuos ieškovė nėra atsakinga. Galutiniu darbų perdavimo – priėmimo aktu atsakovė sutiko, jog būtų sumažinta darbų kaina dėl trūkumų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad faktiškai priėmusi ieškovės darbus, kuriuos vėliau perdavė užsakovei, atsakovė būtų ieškovei nurodžiusi kokius nors darbų trūkumus, pareiškusi pretenzijas dėl jų. Atsakovė neįrodinėjo, kad jos įvardinti darbų trūkumai negalėjo būti pastebėti darbų perdavimo metu, tačiau darbai vis tiek buvo priimti. Bylos duomenys patvirtina, kad darbai priimti faktiškai, jais naudojamasi. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 7 070 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo laikė pagrįstu ir tenkino, kitoje dalyje atmetė.
9. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 17 938 Eur nuostolių. Atsakovė darbus faktiškai priėmė nepareiškė jokių konkrečių reikalavimų dėl jų trūkumų, neįrodinėjo, kad ieškovė pagal subrangos sutartį buvo įsipareigojusi išvežti šiukšles, kad ši paslauga buvo įtraukta į sutartą 7 070 Eur kainą, todėl ieškovė neturi pareigos kompensuoti atsakovės įsipareigojimo užsakovei atlyginti tokias išlaidas, juolab, kad liudytoja I. M. teismo posėdyje parodė, kad galiausiai atsakovė šiukšles išvežė ir užsakovė sumokėjo 300 Eur. Atsakovės reikalavimas dalyje dėl 5 000 Eur priteisimo netenkintas. Atsakovė nepateikė jokių konkrečių argumentų dėl trūkumų apimties, pobūdžio, o priimant darbus nepareiškė konkrečių pretenzijų dėl jų trūkumų. Dėl nurodyto, atsakovės reikalavimas dalyje dėl 7 609 Eur už darbą priteisimo atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovė nurodė, kad ieškovės darbuotojai sugadino 10,8 m3 blokelių, tačiau byloje nėra jokių pirminių duomenų, kaip nustatytas sugadintų blokelių kiekis, kad būtent tokį blokelių kiekį sugadino ieškovės darbuotojai. Atsakovės pirkti blokeliai buvo netinkamos kokybės, dėl ko sienos buvo griautos ir mūrytos iš naujo, netinkamos kokybės blokelius reikėjo išvežti iš objekto. Darbų trūkumai niekaip konkrečiai nebuvo fiksuoti, nesudaryti defektų aktai, atsakovė patiekė į objektą nekokybiškas medžiagas, dėl ko dalis darbų buvo perdaryta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės nurodomos patirtos išlaidos sąlygotos neteisėtų ieškovės darbuotojų veiksmų. Galutiniu darbų akte nurodytiems papildomiems darbams atlikti reikėjo tiek medžiagų, tiek pačios atsakovės darbininkų darbo. Todėl atsakovės reikalavimą dalyje dėl 4 329 Eur už papildomas medžiagas priteisimo atmetė kaip nepagrįstas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad sumokėjo už šiukšlių išvežimą 1 000 Eur, dalies šiukšlių susidarymas sąlygotas neteisėtų atsakovės veiksmų. Atsakovė neteikė jokių įrodymų dėl priešieškinyje nurodytų 3 200 Eur sumos sumokėjimo ieškovei bei perferatoriaus sugadinimo išlaidų, be to, minėtos sumos nebuvo įtrauktos į priešieškinio kainą, todėl detaliau dėl jų nepasisakyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš ieškovės atsakovei 17 938 Eur nuostolių dėl nekokybiškai atliktų darbų ir jų defektų šalinimo, 3 200 Eur avanso ir 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:
10.1. teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nepriteisė atsakovės patirtų nuostolių. Blokeliai vėl buvo sugadinti dėl ieškovės darbuotojų veiksmų, jie atsakingi dėl medžiagų sugadinimo ir atsiradusių papildomų šiukšlių, todėl turi atlyginti atsakovės patirtą žalą. Net jeigu dalis darbų trūkumų sąlygoti atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negalėjo visiškai atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių priteisimo. Tas pats pasakytina ir dėl ieškovės netinkamai subetonuotos sąramos, dėl jo ieškovė patyrė nuostolius ir kt.;
10.2. pagal sutartį rangovas visus darbus turėjo atlikti iki 2024 m. birželio 27 d., tačiau darbai atlikti 15 dienų vėliau, todėl, vadovaujantis sutarties 7.3 punktu, pritaikoma 2 250 Eur bauda. Ši bauda pritaikyta išskirtinai dėl ieškovės darbuotojų netinkamai atliktų darbų, kurie dvi savaites buvo dingę iš objekto. Jei būtų nereikėję griauti ieškovės netinkamai pastatytų sienų, perdaryti sąramų, atsakovė būtų laiku perdavusi visus darbus užsakovei ir šios baudos būtų netekę mokėti. Todėl tai atsakovės tiesioginiai nuostoliai, patirti dėl ieškovės neteisėtų veiksmų;
10.3. galutiniame atliktų darbų akte užsakovas priėmė darbus su defektais ir sumažintais darbų kiekiais, o rangovas sutiko su nurodytų defektų ir sumažinamų darbų kiekių atlikimo įkainojimu bei darbų kainos galutiniu sumažinimu. Dėl kainos sumažinimo iš esmės kalta ieškovė, nes 1 000 Eur sumažinta darbų kaina dėl ieškovės netinkamai sumūrytų blokelių mūro, 200 Eur - dėl blokelių ir plytų mūro tvarkymo, 600 Eur - šiukšlių surinkimas, valymas, pakrovimas į konteinerį ir išvežimas, 900 Eur sumažinta kaina kaip kompensacija už techninės priežiūros, projektuotojų ir kito techninio personalo papildomas darbo valandas. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei R. P., K. T. ir R. A. už atliktą darbą sumokėtus po 2 000 Eur (grynais), E. K. 1 809 Eur (grynais). Ieškovei dėl savo nekompetencijos netinkamai atlikus darbus liko skolinga atsakovei. Kai ieškovė pati padariusi žalą, gavusi beveik pusę sutarties sumos, t. y. 3 200 Eur avansą, pareiškė ieškinį, atsakovei neliko kitos išeities kaip tik prašyti teismo priteisti patirtus nuostolius;
10.4. nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė darbus faktiškai priėmė ir nepareiškė jokių konkrečių reikalavimų dėl jų trūkumų. Atsakovė nuolat reiškė pretenzijas dėl darbų trūkumų ir pats teismas pripažino, kad ieškovė dalį jų šalino. Defektinis aktas nebuvo surašytas, tačiau šalis siejo pasitikėjimo santykiai, šalys veikė pagal žodinę rangos sutartį, atsakovė gavusi iš užsakovės ar jos paskirto techninio prižiūrėtojo pastabas dėl darbų trūkumų, viską perduodavo ieškovei ir ji kai kuriuos trūkumus ištaisė. Teismas pats sau prieštarauja motyvuose nurodydamas, kad ieškovė ištaisė didžiąją dalį darbų trūkumų, o vėliau motyvuoja, kad atsakovė jokių pretenzijų dėl trūkumų nereiškė;
10.5. teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovė pagal subrangos sutartį buvo įsipareigojusi išvežti šiukšles, kad ši paslauga buvo įtraukta į sutartą 7 070 Eur kainą, todėl ieškovė neturi pareigos kompensuoti atsakovės įsipareigojimo užsakovei atlyginti tokias išlaidas, o be to liudytoja I. M. parodė, kad galiausiai atsakovė šiukšles išvežė ir užsakovė sumokėjo 300 Eur. Tačiau liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad statybinių šiukšlių buvo 4-5 konteineriai. Ieškovė neįsipareigojo pagal žodinę sutartį išvežti šiukšlių, tačiau tai taikoma tik esant normaliam darbui, o šiuo atveju dėl ieškovės darbų broko (išgriautų sąramų, sienų blokelių, sudžiovintos krūvos betono), teko samdyti dar tris papildomus konteinerius ir už šias išlaidas turi sumokėti ieškovė, nes tai yra jos netinkamai atliktų darbų pasekmė;
10.6. teismas padarė procesinių normų pažeidimą, nes sprendime nurodė, kad atsakovė neteikė jokių įrodymų dėl priešieškinyje nurodytų 3 200 Eur sumos sumokėjimo ieškovei, kad minėta suma nebuvo įtraukta į priešieškinio kainą, todėl detaliau dėl jos nepasisako. Tačiau atsakovė priešieškinyje aiškiai buvo nurodžiusi, kad ieškovei sumokėjo 3 200 Eur avansą, kas yra įprasta praktika statybų sektoriuje. Toks reikalavimas buvo suformuluotas ir priešieškinio rezoliucinės dalies 2 punkte bei ši suma apmokėta žyminiu mokesčiu, todėl nenagrinėdamas šio reikalavimo teismas padarė esminį civilinio proceso pažeidimą.
2. Ieškovė atsiliepimu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
11.1. teismas sprendimą priėmė pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais CK 185 str. 1 d. prasme. Sprendime aiškiai ir išsamiai aptarti visi byloje surinkti įrodymai, įrodymai palyginti vieni su kitais, teismas motyvuotai pagrindė vienų įrodymų atmetimą, o kitų pripažinimą;
11.2. teismas teisingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą. Teismas, nors atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, atsakovei siūlė konkretizuoti aplinkybes dėl trūkumų apimties, teikti papildomus įrodymus, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl atsakovei, į bylą nepateikus papildomų įrodymų, grindžiančių atsikirtimus į patikslintą ieškinį ir priešieškinį, teismas vadovavosi ir priėmė sprendimą byloje esančių įrodymų pagrindu;
11.3. ieškovė, sudarydama ginčo žodinę subrangos sutartį su atsakove, nežinojo ir neturėjo žinoti vartojimo rangos sutarties, sudarytos tarp užsakovų ir atsakovės, turinio: atsakovės prisiimtų įsipareigojimų prieš užsakovus, vartojimo statybos rangos sutarties įvykdymo užsakovų atsiskaitymo atsakovei terminų ir kt.;
11.4. atsakovė, nors ir remiasi Galutiniu aktu, tačiau šis statybos darbų perdavimą įteisinantis dokumentas neturi įtakos ieškovės įsipareigojimams prieš atsakovę. Išdėstytu pagrindu, šioje dalyje skundas yra neįrodytas, todėl atmestinas. Byloje nėra įrodymų, jog darbų atlikimo ar jų priėmimo metu būtų surašytas defektų aktas, kuriame būtų konkretizuoti darbų trūkumai, jų apimtis, t. y. pareikštos konkrečios pretenzijos ieškovės atstovams dėl darbų trūkumų taisymo;
11.5. atsakovės direktoriui R. P. išmokėtą 1 800 Eur sumą atsakovė įrodinėja pinigų priėmimo kvitu, tačiau į bylą nėra pateiktas šios sumos išmokėjimo pagrindas – sąskaita, nurodanti darbų apimtį, laikotarpį. Apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, ne tik fiskalinių dokumentų, pagrindžiančių finansinę operaciją (pinigų išmokėjimo darbuotojams K. T. ir R. A., E. K.) už atliktus statybos darbus) ir kt.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
4. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė MB „Ekrp“ (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) su I. M. – N. ir N. N. 2024 m. gegužės 16 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 1 dėl statybos darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties priede Nr. 1 nurodyti darbai ir jų bendra kaina (30 603,38 Eur su PVM). Šalys susitarė, kad rangovas darbus pradeda 2024 m. gegužės 27 d. ir baigia 2024 m. birželio 27 d. (minėtos sutarties 3.1 punktas). Remiantis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad dalies darbų atlikimui 2024 m. birželio 3 d. atsakovė sudarė subrangos sutartį su ieškove UAB „Spintera“ (toliau – ir ieškovė). Ginčo byloje nekilo dėl to, kad ieškovė ir atsakovė dėl darbų atlikimo susitarė žodžiu, šalys nesudarė rašytinės sutarties, neaptarė jos įvykdymo termino, darbų priėmimo tvarkos, atsiskaitymo, informavimo apie atliktus darbus ir kitų sąlygų. Byloje surinkti įrodymai: šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad darbai buvo baigti 2025 m. liepos viduryje, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtent tuo metu surašė ir įteikė darbų perdavimo aktą atsakovei bei išrašė sąskaitą faktūrą. Iš 2024 m. liepos 17 d. Galutinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto prie 2024 m. gegužės 16 d. Rangos darbų sutarties Nr. 1, sudaryto tarp I. M. – N., N. N. ir atsakovės, matyti, kad šalių susitarimu užsakovai priėmė darbus su defektais ir sumažintais darbų kiekiais (akto 4.1 – 5.7 punktai), o rangovas sutiko su nurodytų defektų ir sumažintų darbų kiekių atlikimo įkainojimo bei darbų kainos galutiniu sumažinimu (akto 5 punktas). Ieškovė į bylą pateikė 2024 m. lapkričio 22 d. surašytą atliktų darbų aktą 16 502,71 Eur sumai, kuriame nurodyti atlikti darbai ir turėtos išlaidos (pastaba: jie detalizuoti skundžiamo sprendimo 24 pastraipoje), ir kurį ji tą pačią dieną el. laišku išsiuntė atsakovei. 2024 m. lapkričio 26 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 16 503,19 Eur sumai, kurioje nurodyti tie patys kaip ir atliktų darbų akte darbai ir medžiagos. Koreguodama statybos darbų sumą, ieškovė 2025 m. vasario 24 d. išrašė atsakovei kreditinę PVM sąskaitą faktūrą 0,40 Eur mokėtinai sumai. Atsakovei atsisakius priimti darbus, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.662 ir 6.694 straipsniais, patvirtino vienašalį rangos darbų aktą.
6. 2025 m. vasario 25 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 16 502,71 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. 2025 m. birželio 6 d. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 17 938 Eur nuostolių dėl nekokybiškai atliktų darbų ir jų defektų šalinimo, 3 200 Eur avanso, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Su tokiu sprendimu nesutinka atsakovė ir teikia apeliacinį skundą.
7. Teisėjų kolegija iš apeliacinio skundo argumentų ir suformuoto reikalavimo sprendžia, kad atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkintas ieškinys ir ieškovei iš atsakovės priteista 7 070,00 Eur skola, 6 proc. procesinės palūkanos už šią sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 457,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis ieškovei dėl nuostolių ir avanso priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai pagal žodinį šalių susitarimą. CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CK XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias rangos sutartis, atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant šalių ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms teisės normoms ir jų nereglamentuotiems klausimams.
10. CK 6.681 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
11. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
12. Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Greta pirmiau nurodytų specialių teisių gynimo būdų, gali būti taikomas ir bendrasis pažeistų teisių gynimo būdas – civilinė atsakomybė. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016 34 pastraipa).
13. Jau minėta, atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 17 938 Eur nuostolių dėl nekokybiškai atliktų darbų ir jų defektų šalinimo, kuriuos sudaro 5 000 Eur sumažinta darbų kaina, 4 329 Eur - griovimo darbai, naujų blokelių ir kitų medžiagų pirkimas, 1 000 Eur - šiukšlių išvežimas, 7 609 Eur – naujai atliekamas mūrijimas ir sąramų betonavimas, o taip pat 3 200 Eur sumokėto avanso. Skundžiamu sprendimu teismas atsakovės priešieškinį, atskirai įvertinęs kiekvieną prieš tai nurodytą nuostolių dalį, atmetė nusprendęs, kad jis neįrodytas.
14. Atsakovė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį dėl nuostolių priteisimo, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinis, yra priimta visiškai neįvertinus byloje esančių įrodymų; teismo padarytos išvados prieštarauja vienos kitoms.
15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priešieškinio dalyje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo, akcentuodama esmines bylos aplinkybes.
16. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
17. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024).
18. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės argumentais, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės tokios, kaip:
- pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovei nustatė terminą priešieškinio trūkumas pašalinti ir nutartyje nurodė, kad prie ieškinio (prašymo) turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus; atsakovė turi konkrečiai nurodyti, kokie įrodymai kokias aplinkybes patvirtina; iš atsakovės dėstomų aplinkybių nėra aišku, ar pretenzijos dėl nekokybiškų darbų buvo pateiktos ieškovei, jei buvo, kokie įrodymai tai pagrindžia; neaišku, kaip nurodomos darbų kainos paskaičiuotos, ar tokios išlaidos iš tiesų buvo patirtos; į bylą pateiktas 2024 m. liepos 17 d. galutinis darbų perdavimo – priėmimo aktas nėra pasirašytas užsakovo, todėl turi būti pateiktas tinkamai pasirašytas aktas, tačiau atsakovei tinkamai ir visų trūkumų nepašalinus, pirmosios instancijos teismas priešieškinį pagristai išnagrinėjo remdamasis tais įrodymais, kurie jam buvo pateikti byloje;
- šalims dėl rangos darbų nesudarius jokios sutarties, apsunkinus įrodinėjimą bei įrodymų tyrimo procesą byloje, pačioms šalims tenka didelė rizika, ar teismas pripažins jų dėstomas aplinkybes;
- byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad darbų atlikimo ar jų priėmimo metu būtų surašytas defektų aktas, kuriame būtų konkretizuoti darbų trūkumai, jų apimtis, t. y. pareikštos konkrečios pretenzijos ieškovės atstovams dėl darbų trūkumų taisymo (šalinimo);
- atsakovės atstovai byloje pripažino, kad pagal žodinį susitarimą atsakovė turėjo patiekti medžiagas į objektą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokios kokybės blokelius ji nupirko ir atvežė į objektą darbų statybų pradžioje. Liudytojų I. M., B. M., Z. V. parodymai (išklausyti 2025 m. spalio 27 d. ir 2025 m. gruodžio 3d. teismo posėdžių garso įrašai), atsakovės pateiktos nuotraukos patvirtina, kad atvežtos medžiagos buvo prastos kokybės, blokeliai buvo atvežti nudaužyti, akivaizdžiai panaudoti, darbininkai sakė, kad jiems buvo liepta sudėti visas gautas medžiagas, ir visa tai teikia pagrindą išvadai, kad dalį darbų trūkumų sąlygojo netinkami atsakovės veiksmai – nekokybiškų medžiagų pateikimas, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga;
- liudytojų I. M. ir B. M. parodymai patvirtina, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, tačiau didžioji jų dalis buvo pašalinta. Liudytoju apklausto atsakovės darbuotojo E. K. parodymai (išklausytas 2025 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio graso įrašas) taip pat yra pakankami išvadai padaryti, kad ieškovės darbuotojai prisidėjo taisant pastebėtus darbų trūkumus (netinkamai pastatytas sienas, subetonuotas sąramas);
- 2024 m. liepos 17 d. Galutiniu atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu (toliau – ir Galutinis atliktų darbų aktas) atsakovė sutiko, jog būtų sumažinta darbų kaina dėl trūkumų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad faktiškai priėmusi ieškovės darbus, kuriuos vėliau perdavė užsakovei, atsakovė būtų ieškovei nurodžiusi kokius nors darbų trūkumus, pareiškusi pretenzijas dėl jų. Atsakovė neįrodinėjo, kad jos įvardinti darbų trūkumai negalėjo būti pastebėti darbų perdavimo metu, tačiau darbai vis tiek buvo priimti. Bylos duomenys patvirtina, kad darbai užsakovų faktiškai priimti, jais yra naudojamasi;
- nuostolių dalį dėl sumažintos darbų kainos atsakovė grindžia Galutiniu atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto turiniu, tačiau Galutiniu atliktų darbų aktu pasiekti susitarimai sieja tik jo šalis –atsakovę ir užsakovus. Šiuo atveju ieškovė, nebūdama 2024 m. gegužės 16 d. Statybos rangos sutarties Nr. 1 dalyve, negali sulaukti teisinių pasekmių už netinkamą jos vykdymą, nes tai lemtų sutarties uždarumo principo pažeidimą;
- atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovė pagal žodinę subrangos sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi išvežti šiukšles, kad ši paslauga buvo įtraukta į sutartą kainą, todėl ieškovė neturi pareigos atlyginti atsakovei tokias išlaidas pagal Galutinio atliktų darbų akto 5.4 ir 5.5 punktus. Be to, teismo posėdyje apklausta liudytoja I. M. parodė, kad atsakovei už išvežtas šiukšles ji sumokėjo 300 Eur;
- Galutinio atliktų darbų akto turinys liudija, kad papildomai, šalių susitarimu, rangovas atliko ir perduoda užsakovui dvi mūrines kolonas su gelžbetoniniais pamatais, taip pat vietoje Sutarties priede Nr. 1 aprašytų medinių sijų objekte buvo sumontuotos ir suvirintos metalinės dvitėjinės sijos, kurių montavimo darbai taip pat perduodami šiuo aktu. Aplinkybė, kad pagal sutartį ieškovė įsipareigojo įrengti kolonas yra bylos medžiaga pripažinta neįrodyta. Galutiniame atliktų darbų akte nurodytiems papildomiems darbams atlikti reikėjo tiek medžiagų, tiek pačios atsakovės darbininkų darbo. Todėl atsakovės reikalavimas dalyje dėl 4 329 Eur už papildomas medžiagas priteisimo objektyviais duomenimis yra nepagrįstas;
- byloje nėra pateikta įrodymų, kad už darbą objekte atsakovė sumokėjo grynais E. K. 1 809,00 Eur, K. T. ir R. A. – po 2 000 Eur, todėl šios aplinkybės laikytinos neįrodytomis. 2023 m. birželio 5 d. civilinės paslaugų sutarties turinys ir atsakovės direktoriui R. P. 2024 m. liepos 18 d. pinigų priėmimo kvitu išmokėta 1800 Eur suma neteikia pagrindo išvadai, kad tai atsakovės patirtos išlaidos trūkumų šalinimui, kurias privalo atlyginti ieškovė;
yra pakankamas pagrindas (jų visuma leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui) laikyti neįrodytomis priešieškinį pagrindžiančiomis aplinkybėmis (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
19. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nustatytas aplinkybes (nutarties 27 pastraipa), apsiribodama tik deklaratyviais teiginiais, siekdama tik sukelti abejones pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių patikimumu.
20. Atsakovės pateikti procesiniai dokumentai ir skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad atsakovė į 17 938 Eur prašomų priteisti nuostolių sumą neįtraukė 3 200 Eur, tačiau šią sumą suformuluotu reikalavimu prašė priteisti kaip avansą, o pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl nurodytos 3200 Eur sumos sumokėjimo ir detaliau dėl to nepasisakė.
21. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl avanso sampratos ir paskirties, pažymėta, kad avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos šiaip kam nors (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008). Taigi avansas yra pinigų suma, kuria rangos sutarties pagrindu viena šalis iš anksto sumoka kitai šaliai už sutartimi sulygtus darbus. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudojami atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Tuo atveju, kai viena šalis pagal sutartį sumoka avansą, turi būti laikoma, kad ji atsiskaitė už darbus avanso suma, todėl kai kita šalis kelia klausimą dėl pirmosios šalies skolų pagal sutartį, pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas, ar sumokėtas avansas nepadengia atliktų darbų kainos. Skola ir kitos šalies reikalavimo teisė į ją gali būti nustatyta tik tokiu atveju, kai darbų atlikta už didesnę sumą nei sumokėtas avansas ir atlikti kiti mokėjimai už darbus kartu sudėjus. Šalių sutartyje nustatyta aplinkybė dėl avanso užskaitymo momento (avanso nuskaitymo tvarka) nekeičia avanso paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011).
22. Byloje nėra duomenų ir byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė ieškovei avansu sumokėjo 3 200 Eur. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės skolos už ieškovės atliktus darbus nelaikė, kad atsakovės nurodyta avanso suma padengia dalį atliktų darbų kainos. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų dėl 3 200 Eur sumokėjimo ieškovei, pirmosios instancijos teismas, nors galimai ir padarė rašymo apsirikimą, tačiau ir šioje dalyje priešieškinį atmetė teisingai.
23. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
24. Apibendrindama kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo skundžiamoje dalyje, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
26. Ieškovei iš apeliantės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 1 500,00 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Ekrp“ (juridinio asmens kodas 306333235) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Spintera“ (juridinio asmens kodas 303247941) 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Simona Dementavičienė
Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė