Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-521-530/2019
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01702-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 8 d. nutarimo N. P. (toliau – N. P.) administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. N. P. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, ANK 427 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, be transporto priemonės konfiskavimo, už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 8 d. 15.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „AUDI A6 AVANT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,00 promilių girtumas, ir tai darė, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę, be to, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai tokios teisės nėra įgijęs. Tokiais veiksmais N. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
2. Apeliaciniame skunde Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarimą pakeisti ir už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą N. P. taikyti transporto priemonės „AUDI A6 AVANT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2.1. Skunde Institucija nurodo, kad apylinkės teismas, individualizuodamas N. P. administracinę nuobaudą, netinkamai aiškino ir taikė normas, reglamentuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė), konfiskavimo klausimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas. Pažeidėjas pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas tik patvirtina jo sąmoningai priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų, įžūlų ir viešai deklaruojamą nesilaikymą. Institucija pažymi, kad Kauno apylinkės teismo nutarimo teiginiai deklaratyvūs, nepagrįstai jokiais jų teisingumą bei pagrįstumą ir jų patikimumą patvirtinančiais duomenis.
2.2. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas netinkamai įvertino, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už automobilio panaudojimą administracinio nusižengimo padarymo metu. Apelianto vertinimu, nutarimo teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais duomenimis. Pažeidėjas žinojo apie gresiančią atsakomybę ir jos sukeliamas neigiamas pasekmes, tačiau tai jo nuo pažeidimo nesustabdė. Padarytas pažeidimas grubus, todėl paskyrus transporto priemonės konfiskavimą proporcingumo ir protingumo principai bei savininko teisės nebus pažeistos.
2.3. Taip pat skunde teigiama, jog ANK 29 straipsnio kontekste transporto priemonės, kuri buvo nusižengimo padarymo įrankis, perdavimas naudotis, suprantamas ne vien kaip to daikto tiesioginis betarpiškas perdavimas pažeidėjui, o taip pat ir kaip jo patekimas pažeidėjo žinion nepažeidžiant teisės. Šiame kontekste vertinant pažeidėjo veiksmus, matyti, kad kitam asmeniui priklausantis automobilis nebuvo paimtas prieš savininko valią, byloje nėra duomenų apie automobilio perėjimą pažeidėjo žinion neteisėtais būdais. Tai, kad transporto priemonės savininkas miegojo, neatleidžia jo nuo atsakomybės pasirūpinti jam priklausančia transporto priemone.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
4. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir ANK 427 straipsnio 1 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos administracinius nusižengimus. Apeliaciniame skunde keliamas transporto priemonės konfiskavimo, t. y. administracinio poveikio priemonės skyrimo, klausimas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
6. Pagal ANK 427 straipsnio 3 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, yra numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimą, kaip ir administracinių nuobaudų skyrimą, reglamentuoja ANK bendrosios dalies nuostatos, kuriomis privalu vadovautis tiek skiriant pagrindinę administracinę nuobaudą, tiek ir administracinio poveikio priemones, nes ANK yra vientisas teisės aktas, kurio nuostatos turi būti taikomos sistemiškai. Dėl šių aplinkybių ANK 427 straipsnio 3 dalies nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos atsietai nuo ANK bendrosios dalies 29 straipsnio, reglamentuojančio turto konfiskavimą, nuostatų.
7. Institucijos apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Minėto straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kuomet už tam tikrų administracinių nusižengimų, tame tarpe ir už numatytų ANK 427 straipsnyje, padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Tačiau tai gali būti padaryta tik jeigu nustatomos tam tikros sąlygos: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.
8. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad savo sprendimą netaikyti privalomos administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 427 straipsnio 3 dalyje, teismas motyvavo tuo, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad automobilio „AUDI A6 AVANT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja ir savininkė yra A. S., duomenų, kad pastarajai buvo žinoma apie daromus administracinius nusižengimus, nenustatyta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas skubotai, neišsiaiškinus ar egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kada galimas ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas.
9. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo, matyti, kad automobilio „AUDI A6 AVANT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja ir savininkė yra A. S. (toliau – A. S.) (b. l. 12). Minėtos transporto priemonės valdytojo ir savininko keitimas buvo atliktas 2019 m. liepos 12 d. N. P. nei administracinio nusižengimo protokole, nei paaiškinime nenurodė jokios informacijos apie tai, kad vairavo ne jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (b. 1. 1–2, 6). Perklausius teismo posėdžio garso įrašą, N. P. nurodė, jog automobilį „AUDI A6 AVANT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo seseriai A. S.. Byloje esantys duomenys nepatvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės, jog automobilis „AUDI A6 AVANT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) A. S. perėjo dovanojimo sutarties pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 Dėl kelių transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių VIII skyriuje nurodyta įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenų keitimo tvarka. Šių taisyklių 75 punkte nurodyta, kokiais atvejais yra keičiami įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenys. Taisyklių 80 punkte, nurodomi kokie dokumentai yra pateikiami VĮ „Regitra“ siekiant gauti naują transporto priemonės registracijos dokumentą. Minėtų taisyklių 80.5 punkte nurodyta, jog asmuo norėdamas pakeisti įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenų informaciją, be kita ko, turi pateikti informaciją apie naujo transporto priemonės valdytojo (transporto priemonės savininko) transporto priemonės valdymą patvirtinantį dokumentą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, lieka neaišku ar tarp asmenų nebuvo sudaryta tariama dovanojimo sutartis bei kuris iš minėtų asmenų buvo faktinis transporto priemonės naudotojas.
10. Suinteresuotas asmuo – automobilio savininkė A. S., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis „AUDI A6 AVANT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas namuose, ji pati, su kitu automobiliu, buvo išvykusi į kapines, N. P. automobiliu pasinaudojo jai nieko nežinant. Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir automobilio savininkės paaiškinimų, administracinių nusižengimų padarymo metu N. P. ir A. S. gyveno tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas nagrinėdamas bylą nesiaiškino, prie kokių aplinkybių N. P. pasiėmė A. S. priklausančio automobilio raktelius, be to, N. P. nurodė, jog niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti, dėl to daryti išvados, kad A. S. buvo pakankamai atsakinga bei rūpestinga bei turėjo pareigą įsitikinti, jog niekas nepasinaudotų jos automobiliu padaryti administracinių nusižengimų, negalima. Taigi, apylinkės teismas tik formaliai nurodė ir tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio savininkė A. S., palikdama automobilį ir išvykdama iš namų, būtų žinojusi, kad jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, ir remiantis tik šiomis aplinkybėmis sprendė, kad nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, tačiau visiškai nesiaiškino, kas automobiliu išties realiai naudojosi ir ar A. S. nėra tik formali automobilio savininkė. Tik ištyrus visas šias aplinkybes, galima spręsti, ar šiuo atveju automobilio konfiskavimas galimas pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį (kai konfiskuotinas turtas pažeidėjo nuosavybė), ar turi būti sprendžiama dėl ANK 29 straipsnio 4 dalyje (turto, nuosavybės teise priklausančio ne pažeidėjui, konfiskavimas) nustatytų sąlygų buvimo ar nebuvimo.
11. Pirmos instancijos teismas, išsamiai neišsiaiškinęs aukščiau nurodytų reikšmingų tinkamam bylos išnagrinėjimui aplinkybių, skundžiamame nutarime padarė skubotą ir nepagrįstą išvadą dėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – netaikymo. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo turi būti atsižvelgta ar egzistuoja ne tik ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, bet ir kitos šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui. Šiuo atveju apylinkės teismas, siekdamas visapusiško ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo, turi ištirti aplinkybes dėl transporto priemonės savininkės atsakomybės panaudojant jos nuosavybę neteisėtų veiksmų atlikimui ir surinkti kitus įrodymus, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą dėl ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Todėl Kauno apylinkės teismo nutarimas dėl minėtos administracinio poveikio priemonės netaikymo N. P. negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo administracinio nusižengimo byla dėl šiame nutarime išdėstytų aplinkybių išsamiam ištyrimui grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutarimą N. P. administracinio nusižengimo byloje dalyje dėl automobilio nekonfiskavimo ir priimti naują nutarimą – šią administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl automobilio nekonfiskavimo grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.
Teisėja Danutė Giačaitė