Civilinė byla Nr. e2-12705-1190/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01229-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4; 3.2.6.5; 3.4.1.11.3
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
GALMBUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 21 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Miglė Kiršienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. N. ir R. N. ieškinį atsakovams I. V. ir D. V. dėl išlaidų atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovų 4 172,50 Eur išlaidas, patirtas už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo trūkumų pašalinimą, 60,20 Eur išlaidas, susijusias su stogo apžiūra ir įvertinimu, 900,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei žyminį mokestį. Nurodė, kad 2024 m. liepos 1 d. iš atsakovų įsigijo butą dviejų butų name. Stogas barškėjo, kadangi stogo danga sumontuota netinkamai. Už stogo remonto darbus ieškovai sumokėjo 3 932,50 Eur. Apie buto trūkumus atsakovai neinformavo, todėl, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.234 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašo priteisti trūkumų šalinimo išlaidas bei stogo apžiūros ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas.
2025 m. vasario 27 d. preliminariu sprendimu Kauno apylinkės teismas ieškinį tenkino, nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų solidariems kreditoriams ieškovams 3 992,70 Eur išlaidas daikto trūkumams pašalinti, 240,00 Eur nuostolius, 947,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2025 m. kovo 19 d. teisme buvo gauti atsakovų prieštaravimai. Atsakovai nurodė, kad dėl stogo dangos trūkumų nėra atsakovų kaltės, kadangi atsakovai patys pirko būstą jau su stogo danga iš pardavėjo – trečiojo asmens. Nors nekilnojamojo turto vystytojas nėra priskirtas prie statybos dalyvių, vis dėlto jis, kaip ir rangovas, atsako statinio įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
2025 m. balandžio 3 d. gautas ieškovų atsiliepimas į atsakovų prieštaravimus, kuriame akcentuojama, kad ieškovai melagingai garantavo, jog butas neturi paslėptų trūkumų. Apie stogo trūkumus atsakovams buvo gerai žinoma, kad stogas barška ir per jį skverbiasi vanduo, kadangi gyveno bute, stogas buvo remontuojamas.
Trečiasis asmuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodė, kad sprendimas byloje neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Pažymėjo, kad atsakovas 83 proc. baigtumo turtą pirko 2017 m. sausio 10 d. Stogo remontas atliktas 2023 m., taigi sutarties sudarymo metu trūkumai neegzistavo. Atsakovas dėl trūkumų į trečiąjį asmenį nesikreipė.
Kadangi ieškinio suma neviršija 5 000,00 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Vadovaujantis CPK 430 straipsnio 6 dalimi, išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti.
Teismas
konstatuoja:
preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistu.
Rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais procesiniuose dokumentuose nustatyta, kad 2024 m. liepos l d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovai iš atsakovų įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 61/500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). MB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 16 d. Stogo apžiūros vertinime konstatavo, kad stogo danga sumontuota nesilaikant gamintojo reikalavimų ir montavimo eiliškumo; stogo grebėstai neatitinka stogo dangos tvirtinamojo žingsnio, dėl ko danga barška prie vidutinio stiprumo vėjo. Už šį vertinimą ieškovai sumokėjo 60,50 Eur. 2024 m. lapkričio 6 d. ieškovai, R. V. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė trišalę sutartį Nr. 2024/11/06, pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti stogo remonto darbus, o užsakovai įsipareigojo lygiomis dalimis apmokėti už atliktus darbus (toliau – Sutartis) (Sutarties 2, 3.1 punktai). Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2024 m. lapkričio 8 d. ieškovai pagal Sutartį sumokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ 1 200,00 Eur avansą. 2024 m. gruodžio 27 d. šalys pasirašė Darbų perdavimo - priėmimo aktą. Ieškovai 2024 m. gruodžio 31 d. apmokėjo 2 732,50 Eur. Ieškovai 2024 m. lapkričio 4 d. pretenzija kreipėsi į atsakovus dėl išlaidų atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį nustatyta, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. CK 6.399 straipsnis numato, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo našta paskirstytina pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį. Tokiu atveju ieškovai (pirkėjai) privalo įrodyti trūkumų faktą, o atsakovai (pardavėjai) – kad trūkumai atsirado po turto perdavimo ieškovams dėl to, kad pirkėjai pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
Trūkumų faktą patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: 2024 m. spalio 16 d. Stogo apžiūros vertinimas, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 21 d. lokalinė sąmata statybos-remonto darbui, nuotraukos, specialisto išvada ir kiti byloje esantys duomenys. Trūkumams pašalinti patirtas 3 932,50 Eur išlaidas patvirtina Sutartis, 2024 m. gruodžio 27 d. Darbų perdavimo - priėmimo aktas, 2024 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita faktūra, 2024 m. lapkričio 8 d., 2024 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymai, taip pat 60,20 Eur išlaidas patvirtina 2024 m. spalio 16 d. PVM sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymas. Trūkumų fakto atsakovai neginčijo.
Atsakovai nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad dėl stogo dangos trūkumų nėra atsakovų kaltės. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi pardavėjo kaltė dėl daikto trūkumų nėra būtina jo atsakomybės pagal CK 6.334 straipsnio taisykles sąlyga.
Teismas pažymi, kad atsakovai neįrodinėjo, jog stogo trūkumai atsirado po daikto perdavimo. Priešingai, prieštaravimuose atsakovai akcentavo, jog egzistuoja rangovo atsakomybė dėl turto trūkumų, taigi neginčijo aplinkybės, kad daiktą ieškovams perdavė jau su trūkumais. Duomenų, kad trūkumai būtų atsiradę dėl rangovo kaltės po daikto perdavimo, atsakovai teismui nepateikė.
2024 m. liepos l d. pirkimo-pardavimo sutarties 5.1.5 punkte pardavėjai (atsakovai) garantavo, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jo visai pirkę, arba nebūtų už jį tiek mokėję. Jeigu parduodamas daiktas turėjo trūkumų, pardavėjai galėjo trūkumus atskleisti pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau to nepadarė.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia 3 992,70 Eur pirkėjų išlaidas daikto trūkumams pašalinti, atsakovai neįrodė, jog turto trūkumai atsirado po turto perdavimo ieškovams dėl to, kad pirkėjai pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, pirkėjų išlaidos pašalinti daikto trūkumams priteisiamos iš atsakovų (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų 240,00 Eur ikiteisminių išlaidų. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovai byloje pateikė 2024 m. lapkričio 6 d. pretenziją atsakovams, taikos sutarties projektą, pinigų priėmimo kvitus, taigi teismas sprendžia, kad 240,00 Eur teisinės ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra pagrįstos, būtinos ir protingos, atsakovai šių išlaidų neginčijo ir dėl jų nepasisakė, todėl jos priteisiamos iš atsakovų ieškovams.
Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 6.18 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymai ar šalių susitarimai gali nustatyti, kad kreditorių reikalavimas yra solidarusis, t. y. kiekvienas iš kreditorių turi teisę pareikšti skolininkui reikalavimą tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies. Nekilnojamojo turto registro išrašas, 2024 m. liepos l d. pirkimo – pradavimo sutartis byloje patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pardavėjams iki jo pardavimo priklausė, o taip pat pirkėjams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas dėl išlaidų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto trūkumams pašalinti, byla susijusi su bendru sutuoktinių turtu ir šeimos interesais, visos sumos priteisiamos solidariai iš atsakovų ieškovams kaip solidariems kreditoriams (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 3.112 straipsnio 2 dalis).
Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovams iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 47,00 Eur sumokėtas žyminis ir 900,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovų iniciatyva į bylą įtrauktas trečiasis asmuo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 936,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė PVM sąskaitą faktūrą bei mokėjimo nurodymo kopiją. Išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio už atsiliepimo į ieškinį rengimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys visiškai tenkinamas, šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalimi,
nusprendžia:
preliminarų sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti solidariai iš atsakovų I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariems kreditoriams ieškovams A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
3 992,70 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 70 ct) išlaidas daikto trūkumams pašalinti,
240,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) nuostolius,
947,00 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti solidariai iš atsakovų I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,MS Investment“, juridinio asmens kodas 302848871, 1 936,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt šešių eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas.
Galutinis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Teisėja Miglė Kiršienė