Civilinė byla Nr. 2YT-26331-454/2018

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15972-2018-5

                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 

                                                                                         3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1

                                                                                         (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. B., R. B..

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. B., gim. (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai priėmė po savo sutuoktinio R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo įrašo Nr. 4 (b. l. 3–4).

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis R. B., mirties liudijimo įrašo Nr. 4, gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini). Mirus R. B., po jo mirties atsirado palikimas į nekilnojamąjį turtą, t. y. į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi palikėjas testamento nepaliko, todėl palikimas atsirado pagal įstatymą. Pirmos eilės įpėdiniai yra pareiškėja ir du sūnūs L. B. bei R. B.. Nei L. B., nei R. B. nepretenduoja paveldėti R. B. priklausančio turto dalies. Nors pareiškėja po sutuoktinio R. B. mirties pareiškimo dėl palikimo priėmimo atsiradimo vietos notarui nepadavė, manydama, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti, t. y. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vaikais, taip pat butu naudojasi, jį prižiūri, moka komunalinius mokesčius (mokėjimo kvitų kopijos pridedamos) bei naudojasi bute esančiu turtu – namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis.

Suinteresuoti asmenys L. B. ir R. B. pateikė atsiliepimus į pareiškimą (b. l. 27, 28), kuriuose nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti. Neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad mama S. B. palikimą faktiškai priėmė pradėdama paveldėtą turtą valdyti po savo sutuoktinio R. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, nes mama visą laiką gyveno ir iki šiol gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), moka mokesčius bei naudojasi bute esančiais namų apyvokos daiktais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškėjos S. B. ir R. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Pareiškėjos sutuoktinis R. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Pareiškėjos ir jos sutuoktinio R. B. vaikai L. B. ir R. B. yra byloje suinteresuoti asmenys (b. l. 7, 8). Pareiškėjos vardu nuo 1992 metų yra įregistruota nuosavybės teisė į butą adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra įgytas santuokos su R. B. metu (b. l. 9). Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės 2018 m. rugsėjo 20 d. liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po R. B. mirties nėra užvesta, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 10). Pareiškėja nurodo, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti, t. y. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat butu naudojasi, jį prižiūri, moka komunalinius mokesčius. Tai patvirtina pareiškėjos pateiktos sąskaitos, mokėjimo kvitai (b. l. 11–14). Taip pat pareiškėja pateikė pažymą, jog yra 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos narė ir gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). 2018 m. spalio 4 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėja už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinius patarnavimus iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pilnai atsiskaičius, bendrija pretenzijų neturi (b. l. 26). Suinteresuoti asmenys L. B. ir R. B. pateikė atsiliepimus į pareiškimą (b. l. 27, 28), kuriuose nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad pareiškėja visą laiką gyveno ir iki šiol gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), moka mokesčius bei naudojasi bute esančiais namų apyvokos daiktais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašomi nustatyti palikimo, atsiradusio 2001 m. sausio 2 d. priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).

Suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant dėl juridinio fakto nustatymo surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą pareiškėja priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėja palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nes po sutuoktinio mirties gyvena santuokos metu įgytame bute, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat butu naudojasi, jį prižiūri, moka komunalinius mokesčius bei naudojasi bute esančiu turtu – namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Pareiškėja yra mirusiojo sutuoktinė – įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis), todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes. Suinteresuoti asmenys nepretenduoja į R. B. turtą.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradeda paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu [...] pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių, todėl jos kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2001 m. sausio 2 d., mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                  Artūras Šafronas