Baudžiamoji byla Nr. 1-2547-818/2013

(Proceso Nr. 1-13-1-00911-2012-2)

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9.

(S)

T E I S M O    B A U D Ž I A M A S I S

Į S A K Y M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, (duomenys neskelbtini), gyv. vietos nedeklaruoja, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas:

1) 2003-05-12 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK   178 str. 1 d. –  atleido nuo atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 164 straipsnį,-

n u s t a t ė :

kaltinamasis M. B. vengė išlaikyti vaiką, o būtent:

jis, žinodamas apie 2004-09-22 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-712-04 ir su juo sutikdamas, privalėjo mokėti vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis 125 Lt kas mėnesį dydžio išmokomis, pradedant nuo 2004-07-19 iki vaiko pilnametystės, tačiau 2004-09-22 iki 2013-07-24 šio teismo sprendimo nevykdė - pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo ir jokios kitos būtinos materialinės paramos neteikė, tokiais veiksmais vengė išlaikyti savo vaiką, dėl ko už šį laikotarpį atsirado finansinis įsiskolinimas.

Kaltinamasis M. B. dėl jam pranešto įtarimo padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK  164 straipsnyje, kaltu prisipažino visiškai.

Kaltinamojo M. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą veiką, numatytą LR BK 164 straipsnyje, įrodyta ne tik jo paties visišku prisipažinimu, bet ir šiais duomenimis (įrodymais):

kaltinamojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kad 2004-09-22 Varėnoje buvo teismas dėl skyrybų ir jam buvo pripažinta mokėti pinigus sūnaus išlaikymui po 125 Lt kas mėnesį. Pats dalyvavo teismo posėdyje ir apie sprendimą žino. Iš pradžių mokėjo pinigus, gal porą metų. Kai neteko darbo, nustojo mokėti pinigus. Turi vieną sūnų – E. B., gim. (duomenys neskelbtini) daugiau vaikų neturi. Išsiskyrė su žmona dėl to, kad ji susirado kitą vyrą. Iki skyrybų dirbo ir jis, ir jo žmona – R.. Pinigai buvo laikomi bendrai, tvarkė visus reikalus žmona ir skirstė pinigus savo nuožiūra. Iki skyrybų su šeima gyveno (duomenys neskelbtini)Šiuo metu gyvena su drauge, T. K., jos nuosavame bute. Po to, kai neteko darbo Lietuvos darbo biržoje niekada nebuvo registruotas, kadangi reikėjo važiuoti į savivaldybę rašyti prašymą. Be to, buvo pametęs pasą, tai taip ir nenuvažiavo susitvarkyti popierių. Dirbo privačiai, tačiau pinigų gaudavo nedaug, į dieną mokėdavo apie 40 Lt, bet darbas buvo nepastovus, tai tų pinigų užtekdavo tik pragyvenimui. Invalidumo neturi, jokiomis ligomis neserga. Nei su sūnumi, nei su buvusia žmona jokių ryšių nepalaiko nuo tada, kai nustojo mokėti pinigus. Žmona šiuo metu turi kitą šeimą ir vaikų kitoje šeimoje. Pinigus mokėjo į rankas, juos pats nuveždavo buvusiai žmonai, tai tuomet susitikdavo. Jokių raštelių apie tai, kad mokėjo pinigus, neturi. Iki kurių metų tiksliai mokėjo pinigus, negali pasakyti. Jam atrodo, kad iki 2007 m. mokėjo pinigus. Mokėjo grynais po 125 Lt ir parduotuvėje apipirkdavo. Parduotuvėje pirkdavo maisto prekes, ką paprašydavo – saldumynus, vaisius. Daugmaž žinojo, kad šiai dienai yra susikaupusi apie 10 000 Lt skola vaiko išlaikymui. Jokio turto neturi, nėra jokios bendrovės akcininku. Apie savo sūnų sužino iš savo mamos, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). ir jo sūnus pas ją lankosi. Visą laiką galvojo apie sūnų, kad negerai išeina, bet kažkaip nesigaudavo šiam padėti. Turi profesiją, yra tinkuotojas – dažytojas, bet oficialiai nesidarbina. Nežino kodėl. Turėjo išlaikyti sugyventinę, nes ši niekur nedirbo. Buvo baustas administracine tvarka 2012 m. už tai, kad važiavo be talonėlio. Gailisi, kad taip gavosi. Sutinka tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ( b. l. 171, 181).

Nukentėjusiosios R. R. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais paaiškinimais, kad su buvusiu vyru M. B. susipažino 1990 m., susituokė Varėnoje 1991-04-06, tačiau išsiskyrė 2004-10-25, Varėnoje. Po santuokos ji su vyru pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini)r., pas savo motiną Oną G. R.. Šiai priklausė butas, kuriame jie gyveno. Kai susituokė, santykiai tarp jos ir M.buvo labai geri, jie nesipyko, gyveno gražiai. Su vyru ji išsiskyrė dėl to, kad praėjus kažkur metams laiko, vyras pradėjo gerti, netinkamai elgtis namuose, darbe padirbdavo tik kelis mėnesius, paskui iš vis niekur nedirbo, santykiai pablogėjo ir jie nutarė skirtis. Santuokoje jie susilaukė bendro vaiko – E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Gimus vaikui, M. B. savo sūnų labai mylėjo, juo rūpinosi, prižiūrėjo. Kai jie išsiskyrė, Varėnos teismo sprendimu vaiko išlaikymui M. B. turėjo mokėti 125 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismo sprendimo Mindaugas nevykdė – jai nėra nei pervedęs, nei davęs jokių pinigų į rankas vaiko išlaikymui. Prieš skyrybas M. B. iš jos mamos buto išsikraustė. Būdavo, kad jis sūnų aplankydavo, tačiau jo materialiai nerėmė, jo auklėjimu, vystymusi nesirūpino. Į Vilnių kartu su sūnumi E. ji atsikraustė prieš 7 metus. Gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Kiek žino, M. B. taip pat persikėlė į Vilnių, tačiau ji su juo nebendravo, nekalbėjo. Gyvendama Vilniuje, ji paskambino M. B. ir pasakė, kad sūnui reikia pinigų, nes jis turi problemų su sveikata, su širdimi. Ji pasakė adresą, kur gyvena. M. B. atvyko į nurodytą butą kitą dieną, jis tuomet atsivežė 50 litų. Bendravo su sūnumi apie 15 minučių. Po šio apsilankymo, sūnų M. matė dar du kartus per du mėnesius. Sūnui jis buvo nupirkęs saldumynų, žaislų, sulčių, tačiau kitos materialinės pagalbos jis neteikė, teismo sprendimo mokėti po 125 litus nevykdė. Daugiau nuo 2007 metų, kai atsikėlė į Vilnių, sūnaus M. B. ir nematė, ir su juo nebendravo. Tiesa, jis kartais, būdamas neblaivus, paskambindavo sūnui, jam prižadėdavo ir mobilųjį telefoną, ir žaislų, tačiau pas sūnų daugiau ir neatvyko, jokio ryšio su sūnumi nepalaiko iki šiol. Taigi, M. B. jai nėra nei karto pervedęs pinigų nei į jo sąskaitą, nei davęs jų grynaisiais į rankas, išskyrus minėtus 50 Lt, kuriuos padavė jai į rankas. Jokios neturtinės žalos ji nepatyrė, civilinio ieškinio ji nereikš. Kur šiuo metu gali būti M. B., ji net nenumano, paskutinį kartą jį matė 2007 metais, kai šis buvo atvykęs pas vaiką. Mano, kad B. galėtų būti Vilniaus m. Kadangi pinigų iš M. B. negavo, ji kreipėsi Varėnoje pas antstolę A. M., tačiau antstolė pinigų vaiko išlaikymui išieškojusi nebuvo nei karto. Tuomet, 2008-01-29 ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokos E. B.. Vaikų išlaikymo fondas iki šiol kas mėnesį moka po 125 Lt ( b. l. 17).

2004-09-22 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo priteista iš M. B., nepilnamečiui sūnui E. B., gim. 1998-01-27, mokėti išlaikymui po 125 litus nuo 2004-07-19 kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (b.l. 23-24).

E. B., gim. 1998-01-27, gimimo liudijimu, kuriame nurodyta, kad jo tėvas yra M. B., gim. (duomenys neskelbtini), o motina R. B., gim. (duomenys neskelbtini). (b.l. 19)

2008-01-29 R. R. prašymu Vaikų išlaikymo fondui dėl vaikui E. B. išmokos mokėjimo (b.l. 4).

2008-02-14 Vaikų išlaikymo fondo direktoriaus sprendimu, kuriame nurodyta, kad E. B., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti 125 (vieno šimto trisdešimties) Lt dydžio išmoką nuo 2008-01-29 iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras LR vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti mokėjimą. Ši išmoka pervedama į R. R. sąskaitą (b.l. 5).

2013-02-29 Vaikų išlaikymo fondo raštu, kad išieškojimas iš skolininko – M. B. vyks civilinio proceso tvarka, ieškinio šiame tyrime jie nereiškia (b.l. 7).

Antstolės A. M. 2013-07-23 vykdomosios bylos Nr. 0151/06/01437 kopija. Rašte nurodyta, kad 2013-07-01 M. B. įsiskolinimas sudaro 14957,39 litų. (b.l. 26-134)

2013-07-26 Lietuvos darbo biržos pažyma, kurioje nurodyta, kad B. M. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiu nuo 1994-03-31 iki 1994-06-06. Registracijos laikotarpiu nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama, profesinio mokymo programoje bei kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse B. M. nedalyvavo ( b. l. 137).

2013-08-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma, kurioje nurodyta, kad Fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis M. B., gim. 1966, nedarbingumo pažymėjimai išduoti nebuvo (b.l. 141).

2013-06-05 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pažyma, kurioje nurodyta, kad M. B. laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2012-12-31 permokų grąžinta nebuvo (b.l. 145).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pažyma, kurioje nurodyta, kad M. B. 2004 m. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 450 Lt; 2005 m. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 32 Lt; 2011 m(duomenys neskelbtini)už metalo laužo pardavimą išmokėjo 91 Lt; 2011 m. (duomenys neskelbtini) už metalo laužo pardavimą išmokėjo 726 Lt ( b. l. 148).

Šiais aukščiau aprašytais duomenimis nenustatyta priežasties netikėti. Jie, vieni kitus papildantys, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl šie duomenys yra kaltinamojo M. B. kaltės įrodymai.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, teismas sprendžia, jog pagal kaltinime nurodytas aplinkybes M. B. vengė išlaikyti vaiką. Jo veika kvalifikuota pagal LR BK 164 straipsnį teisingai. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę, padarius nusikaltimą numatytą LR BK 164 straipsnyje.

Kaltinamasis M. B. teistas (b.l. 183-185), administracine tvarka baustas (b.l. 186); VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje tirtas, bet psichiškai sveikas. (b.l. 195); VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, (b.l. 194), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 199).

              Kaltinamajam M. B. paskirtos kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 172-174). M. B. 2013-05-07 buvo sulaikytas LR BPK 140 str. nustatyta tvarka iki 2013-05-08.

              Civilinis ieškinys nepareikštas.

Už nustatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam M. B. gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė. Kaltinamasis M. B. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka, kad jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. B. atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvimą, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam M. B. gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė. Kaltinamasis M. B. sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka, kad jam būtų paskirta laisvės apribojimo bausmė. Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nuo 2013-07-13 d. pagal LR BK 641 straipsnį baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu.

Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais, teismas,-

n u s p r e n d ė :

M. B., a.k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal:

LR BK 164 straipsnį ir skirti 1 (vienerius) metus viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 240 valandų (po 20 valandų per mėnesį) visuomenės labui;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. skirti galutinę bausmę per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 valandų (po 20 valandų per mėnesį) visuomenės labui.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti M. B. sulaikymo laiką nuo 2013-05-07 iki 2013-05-08 kaip atliktą 6 (šešių) valandų viešųjų darbų bausmę.

              Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus jas panaikinti.

Išaiškinti M. B., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas  neįgys teisinės galios.     

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                             Miroslavas Gvozdovičius