Civilinė byla Nr. e2-1246-753/2019

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01154-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 19 d. 

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant ieškovei O. R., jos atstovei advokatei R. U.,

atsakovui S. R., jo atstovei advokatei E. M. Š.,

nedalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (Kaišiadorių rajono savivaldybėje) – atstovui,

trečiojo asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. patikslintą ieškinį atsakovui S. R., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (Kaišiadorių rajono savivaldybėje), dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto ir skolų padalinimo, ir pagal atsakovo S. R. patikslintą priešieškinį ieškovei O. R., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (Kaišiadorių rajono savivaldybėje), dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo.

        Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė O. R. patikslintu ieškiniu prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo S. R. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes „R.“ ir „R.“; nustatyti nepilnamečių vaikų V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina O. R.; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai V. R. 400,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo iki dukros pilnametystės, pavedant ieškovei lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai V. R. 400,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo iki dukros pilnametystės, pavedant ieškovei lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisti iš S. R. išlaikymą nepilnametei dukrai V. R. konkrečia suma – 2925,00 Eur gydymo išlaidų; priteisti iš S. R. išlaikymą nepilnametei dukrai V. R. konkrečia pinigų suma – 2475,00 Eur gydymo išlaidų; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis V. R. ir V. R., kad atsakovas bendrauja su dukromis paimdamas dukras V. ir V. kiekvieną mėnesio pirmos ir trečios savaitės penktadienį 16.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukras į dukrų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val., kiekvienos mėnesio porinės savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas dukras iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukras į gyvenamąją vietą 20.00 val., tėvas S. R. turi teisę su nepilnametėmis dukromis V. ir V. kartu praleisti šias metų šventes: antrą Šv. Kalėdų dieną, paimant dukras nuo 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos, vaikus grąžinant tą pačią dieną 19.00 val., antrą Šv. Velykų dieną, dukras paimant 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą; vaikų tėvas turi teisę su dukromis kiekvienais metais kartu praleisti Tėvo dieną ir savo gimimo dieną: jei tai darbo diena, vaiką paimant po vaiko ugdymo užsiėmimų iš mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos ar iš jų gyvenamosios vietos, jei tai nedarbo diena, vaikus paimant nuo 11.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, vaikus grąžinant tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą; taip pat vaikų tėvas turi teisę praleisti 2 savaites su dukromis vasaros atostogų metu savo eilinių kasmetinių atostogų metu; padalinti santuokoje įgytą turtą: 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 64139,15 Eur.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandens tinklus-artezinį gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius, unikalus NR. (duomenys neskelbtini), kurių vertė – 154135,82 Eur, 37/1148 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 896,00 Eur, automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2017 m. rugpjūčio 1 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1999 metų gamybos, kurio vertė – 1000,00 Eur: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 17200,00 Eur; ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kurio vidutinė rinkos vertė – 113200,00 Eur; vandens tinklus-artezinį gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė – 2730,00 Eur, ir kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė – 70,00 Eur; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 36492,00 Eur, 37/1148 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 896,00 Eur, automobilį „VW Passat“,  valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2017 m. rugpjūčio 1 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1999 metų gamybos, kurio vertė – 1000,00 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovei  20000,00 Eur kompensaciją už santuokinio turto sumažėjimą; priteisti iš atsakovo ieškovei 759,37 Eur skolą; pripažinti, kad prievolė kreditorei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“ (negrąžintas kredito likutis yra 48302,64 Eur pagal 2005 m. lapkričio 2 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal 2008 m. sausio 29 d. sutartį (duomenys neskelbtini)) yra ieškovės asmeninė prievolė; priteisti iš atsakovo ieškovei 3000,00 Eur neturinę žalą; priteisti iš atsakovo ieškovei 3962,50 Eur kompensaciją už santuokinio turto sumažėjimą; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. 

Patikslintas ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais patikslintame ieškinyje bei patvirtintais ieškovės O. R. ir jos atstovės advokatės R. U. teismo posėdžio metu: ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė trys vaikai: E., V. ir V., dukros šiuo metu yra nepilnametės. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas yra neištikimas, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Gyvenant santuokoje atsakovas palaikė nesantuokinius ryšius su kitomis moterimis, tačiau ieškovė, siekdama išsaugoti šeimą, atsakovui yra ne kartą dėl to atleidusi. Taip pat ieškovė, siekdama išsaugoti šeimą, priėmė atsakovo nesantuokinę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini). 2016 m. rudenį ieškovė buvo informuota, kad atsakovas turi kitą moterį, 2017 m. birželio 4 d. su ja susisiekė atsakovo meilužė, kuri informavo, kad atsakovas su ja santykius palaiko jau keturis metus, tam įrodyti ieškovei buvo atsiusti susirašinėjimai su atsakovu. Atsakovo moterys skambinėja ir rašinėja ieškovei, rašo įvairias užgaulias žinutes, pats atsakovas ieškovei siunčia savo meilužių garso įrašus, tokiu būdu žemindamas ieškovę kaip sutuoktinę ir moterį. Atsakovas taip pat naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, yra ūmaus būdo, jam dažnai pasireiškia pykčio protrūkiai, jo elgesys yra neprognozuojamas. Tokiu elgesiu atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovė su atsakovu bendro ūkio neveda nuo 2017 m. liepos mėn., nebegyvena kartu kaip šeima, todėl ieškovė mano, jog šeimos išsaugoti neįmanoma, dėl ko santuoka nutrauktina neskiriant termino susitaikyti. Ieškovė prašo nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes tai geriausiai atitiks dukrų interesus. Ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nėra, tačiau esant įstatymo reikalavimui numatyti tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ieškovė siūlo nustatyti atsakovo ir dukrų bendravimo tvarką tam tikromis dienomis ir valandomis. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad kiekvienos dukros išlaikymui šiuo metu yra reikalinga apie 900,00 Eur į mėnesį. Ieškovės pajamos pagal verslo liudijimą į mėnesį siekia apie 2500,00 Eur. Atsakovas savo gaunamų lėšų nenurodo, tačiau yra darbingas, todėl privalo prisidėti prie nepilnamečių dukrų išlaikymo. Dėl nekilnojamojo turto padalinimo ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, kurių rinkos vertė – 154135,82 Eur (atėmus 48302,64 Eur prievolių sumą – 105833,18 Eur), atsižvelgiant į šeimos poreikius, priteisti ieškovei. Ieškovei priteisus minėtą turtą, ieškovė prašo prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pripažinti jos asmenine prievole. Likusį nekilnojamąjį turtą bei automobilį „Volkswagen Passat“ ieškovė prašo priteisti atsakovui (viso atsakovui priteistina turto už 66035,15 Eur). Ieškovė teismo prašo atsižvelgti į dukrų interesus ir iš ieškovės atsakovui 19549,0 Eur kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį nepriteisti. Atsakovas taip pat 2016 m. nusipirko automobilį „Volvo XC 90“, kurį laikė namuose, remontavo, draudė, todėl šis turtas laikytinas šeimos turtu ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas minėtą automobilį išsivežė ir paslėpė, ieškovei iš atsakovo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteistina 7500,00 Eur. Be to, ieškovė 2017 m. rugsėjo 7 d. – 2018 m. balandžio 10 d. laikotarpiu yra sumokėjusi 1518,74 Eur komunalinius mokesčius už šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina pusė jos sumokėtų mokesčių, t. y. 759,37 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad prieš 8 metus sužinojo, kad atsakovas turi nesantuokinę dukrą. Kai sužinojo apie nesantuokinę dukrą, atsakovas su nesantuokinės dukros motina santykius palaikė jau apie 8 metus. Dėl tokio atsakovo elgesio sutriko sveikata, buvo sunku emociškai. Nusprendė, kad vaikams būtų geriausia susipažinti su atsakovo nesantuokine dukra, juos supažindino, pradėjo leisti laiką kartu, mergaitė būdavo pas juos, kartu keliaudavo. Nuo 2016 m. pradėjo gauti anonimines žinutes apie atsakovo elgesį, jog atsakovas bendrauja su daugybe moterų. Stengėsi į žinutes nereaguoti. Galiausiai žinutes rašiusi moteris I. D. susisiekė su ja, pasiūlė susitikti. Susitikus moteris jai parodė atsakovo žinutes, jog su atsakovu moteris palaiko santykius jau 4 metus. Parodė atsakovo siųstas nuotraukas. Dėl to ji patyrė skaudžius išgyvenimus. Parodytos nuotraukos ją pažemino kaip moterį. Atsakovas ilgą laiką jai buvo neištikimas, sužinojusi apie nesantuokinį vaiką labai pergyveno, sutriko miegas, vartoja vaistus, kreipėsi į psichologą, neteko daug svorio, šiuo metu lanko kineziterapiją. Atsakovas savo neištikimybę pateisino jos elgesiu, jog ji negeba susitvarkyti namų. Byloje pateiktas garso įrašas yra atsiųstas paties atsakovo. Ieškovė taip pat paaiškino, jog prašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką, nes atsakovas perka vaikams keliones nesuderinęs su ieškove, taip pat su mokykla, kelionės perkamos mokslų metų laikotarpiu.

Atsakovas S. R. atsiliepimu į ieškinį ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškovės reikalavimais sutinka iš dalies. Atsiliepimuose nurodyta, kad atsakovas nesutinka, kad santuoka turėtų būti nutraukta išimtinai dėl atsakovo kaltės, mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto naudojimo yra išgalvotos, kuriomis ieškovė siekia sumenkinti atsakovą, jį apkaltinti nebūtais dalykais. Pagal ieškovės pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš atsakovą, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamų įrodymų, įrodančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl galimo smurto. Kad atsakovas turėjo romaną, po kurio gimė nesantuokinė dukra K., atsakovas pripažįsta, tačiau ieškovė atsakovo nesantuokinę dukrą priėmė į šeimą, elgėsi su ja kaip su savu vaiku, be to, gimus nesantuokinei dukrai, ieškovė atsakovui atleido neištikimybę, kartu gyveno dar 13 metų, (duomenys neskelbtini) metais šalims gimė dvi dukros. Šeima daug keliavo užsienyje, atostogaudavo, abu dirbo ir stengėsi dėl šeimos gerovės. Šalys kreipėsi į banką dėl paskolos suteikimo, pasistatė namą, kas tik įrodo, jog atsakovas planavo gyventi kartu su šeima, taip pat 2014 metais nusipirko butą, kurį planavo palikti vaikams. Kadangi santuoka iširo prieš pusę metų, atsakovo neištikimybė 2003 metais neįtakojo šalių nesutarimų šiuo metu. Atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes būtent ieškovė neskyrė dėmesio šeimai, nuolatos dirbdavo, būdavo pavargusi ir nervinga, namuose būdavo tik vėlai vakare, dėl laiko stokos neturėdavo laiko nei pagaminti valgyti, nei tvarkytis buities. Ieškovei nesant namuose, atsakovas rūpindavosi dukromis, jų užsiėmimais ir užklasine veikla. Pati ieškovė dažnai leidžia laiką su savo draugais ir bendradarbiais, išvyksta su nakvyne, kam atsakovas nepritaria, todėl atsakovas mano, jog būtent nesutarimai dėl bendro gyvenimo ir ūkio vedimo, nutolimas vienas nuo kito, lėmė santuokos iširimą. Pažymėta, kad ieškovės kartu su ieškiniais pateikti telefoniniai ir internetiniai susirašinėjimai, kurių dalis net nėra suprantama, neturėtų būti vertinami kaip leistini įrodymai, nes negalima identifikuoti susirašinėjančių asmenų, taip pat nėra pateikti trečiųjų asmenų sutikimai viešinti jų privačius susirašinėjimus. Dėl šalių nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos kartu su ieškove nustatymo atsakovas neprieštarauja. Ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nėra, tačiau atsakovas nesupranta, kodėl ieškovė prašo nustatyti būtent ieškiniuose nurodytą bendravimo tvarką, nes šiuo metu atsakovas su dukromis praleidžia daug laiko, jas vežioja į užsiėmimus, parveža iš jų, todėl ieškiniuose numatyta bendravimo tvarka apribotų atsakovo galimybes matytis su dukromis. Visgi, jei teismas nuspręstų, kad nustatyti bendravimo tvarką yra būtina, su ieškovės siūloma bendravimo tvarka sutinka. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma, taip pat su konkrečia išlaikymo suma, skirta dukrų odontologiniam gydymui. Odontologinio gydymo išlaidos dar nėra patirtos, be to, šios išlaidos gali būti kompensuojamos valstybės, todėl ieškovė, tęsdama privatų odontologinį gydymą dukroms, privalo pati prisiimti iš to kylančias pasekmes. Dėl periodinio išlaikymo atsakovas neprieštarauja, jog turi prisidėti prie dukrų išlaikymo, tačiau nesutinka su atsakovės prašoma priteisti suma, sutinka mokėti kiekvienai dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį. Ieškovės nurodomi dukrų poreikiai yra neprotingi, nepagrįsti, kuriais siekiama tik prisiteisti kuo didesnę sumą. Be to, prašomos priteisti sumos atsakovas negali skirti dėl savo finansinės padėties, nes be visų kitų turimų įsipareigojimų, atsakovas taip pat turi išlaikyti ir savo nesantuokinę dukrą K. Atsakovo pajamos per mėnesį siekia 1000,00 Eur, todėl jis nėra pajėgus mokėti kiekvienai dukrai 400,00 Eur mėnesinį išlaikymą. Atsakovas ir pats prisideda prie dukrų išlaikymo, perka joms rūbus, žaislus, maistą, jas vežioja į užsiėmimus, vykstančius Kaune, po jų parveža dukras atgal į (duomenys neskelbtini), dėl ko patiria išlaidas kurui, tačiau minėtų sumų iš ieškovės nereikalauja. Pažymėta ir tai, kad atsakovas dukras kartą per metus vežasi atostogauti į užsienį. Dėl turto ir kreditorių padalijimo atsakovas nesutinka, kad dalinant turtą, būtų nukrypta nuo lygių dalių principo, taip pat su ieškovės reikalavimu dėl automobilio „Volkswagen Passat“ padalinimo, nes minėtas automobilis buvo įsigytas jau nebevedant bendro ūkio bei negyvenant kartu. Dėl turto padalinimo atsakovas nesutinka, jog ieškovei priteisiant didesnę turto dalį, ieškovė nebūtų įpareigota atsakovui sumokėti kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį. Taip pat atsakovas nesutinka ieškovei sumokėti 20000,00 Eur kompensacijos dėl automobilio „Volvo XC 90“, nes minėtas automobilis niekada nepriklausė atsakovui, jis tik juo naudojosi patikėjimo teise, be to, nurodoma automobilio 40000,00 Eur vertė yra ieškovės išgalvota ir neparemta jokiais įrodymais. Atsakovas mano, kad būtent ieškovė yra nesąžininga, nes 2017 metų pradžioje savo motinos vardu įsigijo automobilį „Volvo“, kuriuo naudojasi, rūpinasi, draudžia, laiko šalims priklausančio namo garaže. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės prašoma priteisti 759,37 Eur kompensacija už komunalinius mokesčius, nes name pats negyvena, o už šeimai priklausančio buto, kuriame gyvena, komunalinius mokesčius moka pats. Be to, name, už kurio komunalinius mokesčius prašoma priteisti 759,37 Eur kompensaciją, gyvena ir šalių dukros, kurioms atsakovas teikia išlaikymą. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo atsakovas sutinka, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę, o tarpusavio išlaikymas, atsižvelgiant į tai, kad šalys yra sveikos ir darbingos, nepriteistinas.

Atsakovas S. R. ieškovei O. R., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (Kaišiadorių rajono savivaldybėje), pateikė patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, kuriuo prašo: nutraukti šalių santuoką, sudarytą Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką turtą ir prievoles tarp šalių padalinti: atsakovui atitenka 2 kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 37/1148 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo ieškovei atitenka žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandens tinklai – artezinis gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, kurio negrąžintas likutis 2017 m. birželio 13 d. yra 50581,64 Eur, pagal 2005 m. lapkričio 2 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008 m. sausio 29 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), lieka asmenine ieškovės prievole. Iš ieškovės atsakovui priteisti 20399,01 Eur dydžio kompensaciją už didesnę atitenkančio turto dalį; iš ieškovės atsakovui priteisti 4018,52 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo kreditorei AB „Swedbank“ įvykdytą prievolės dalį; nepilnamečių dukrų V. R. ir V. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukroms V.ir V. R. po 200,00 Eur kiekvienai, mokamą periodinėmis išmokomis, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo; padalinti 3407,96 Eur lėšas, sukauptas investiciniame fonde investicinio draudimo sutarties tarp ieškovės ir uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ pagrindu, šią sumą padalijant lygiomis dalimis šalims po 1703,98 Eur, po santuokos nutraukimo palikti pavardes „R.“ ir „R.“; priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintas priešieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais patikslintame priešieškinyje bei patvirtintais atsakovo S. R. ir jo atstovės advokatės E. M.Š. teismo posėdžio metu: santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kaip santuokos iširimo priežastį ieškovė nurodo atsakovo neištikimybę ir jos atžvilgiu naudotą fizinį bei psichologinį smurtą, tačiau ieškovės įsivaizdavimai niekaip nepagrindžia jos nurodytų aplinkybių, kad prieš ją atsakovas naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovas mano, kad tokiais savo teiginiais ieškovė tiesiog siekia atsakovą sumenkinti kaip žmogų ir apkaltinti nebūtais dalykais, o ikiteisminį tyrimą dėl smurto, kuris yra nutrauktas prokurorės nutarimu, ieškovė pradėjo siekdama jai palankesnio teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas neneigia, kad turėjo romaną, ko pasėkoje (duomenys neskelbtini) gimė nesantuokinė dukra, tačiau ieškovė atsakovui atleido neištikimybę, priėmė atsakovo nesantuokinę dukrą į šeimą, elgėsi su ja kaip su sava. Po nesantuokinės dukros K. gimimo su ieškove santuokoje išgyveno dar 13 metų, o (duomenys neskelbtini) m. gyvenant santuokoje gimė dvi dukros. Visa šeima daug keliavo po užsienį, ten atostogaudavo, abu dirbo ir stengėsi, kad šeimai nieko netrūktų. Siekdami pagerinti šeimos sąlygas kreipėsi į banką dėl paskolos suteikimo, kuri buvo suteikta iki 2035 metų, kas patvirtina, jog atsakovas planavo gyventi šeimoje. Pažymėta, kad šalys pirko visiškai seną namą, kurį nugriovė ir statė naują bei šeimai pritaikytą būstą. Suprasdamas statybos verslą, didžiąją dalį statybos darbų atsakovas organizavo pats, savo fiziniu darbu prisidėjo prie namo statybos ir aplinkos tvarkymo. Atsakovas nuolatos rūpinosi šeimos gerbūviu, tuo tarpu ieškovė neskyrė šeimai reikiamo dėmesio, nes jai svarbiausias buvo tik jos darbas. Iš namų ji išvažiuodavo anksti ryte, o grįždavo po 21.00 val., sugrįžusi būdavo pavargusi, irzli. Su šeima bendraudavo tik pakeltu tonu, dažnai vaikus apšaukdavo, neturėdavo laiko net pagaminti pietų. Atsakovas ne kartą ieškovei siūlė mažiau dirbti, tačiau ji į tai nekreipdavo dėmesio, nedėjo pastangų nieko keisti. Dėl šių priežasčių šalys nutolo vienas nuo kito, tapo abejingi vienas kitam, kas, atsakovo manymu ir sąlygojo šeimos iširimą. Dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove atsakovas neprieštarauja, taip pat, kadangi ginčo dėl bendravimo su dukromis tarp šalių nekyla, mano, kad nėra prasmės nustatinėti konkrečią bendravimo su vaikais tvarką. Bendravimą su dukromis šalys derins bendru sutarimu atsižvelgdami į dukrų poreikius ir nuomonę. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo nepilnametėms dukroms dydžiu. Šiuo metu teismo priteistas 200,00 Eur išlaikymas kiekvienai dukrai, kurį atsakovas ir prašo palikti, nes atsakovas nėra finansiškai pajėgus teikti dukroms išlaikymą po 400,00 Eur kiekvienai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas turi tris vaikus, kuriems turi teikti išlaikymą, todėl dukroms V. R. ir V. R. priteisus po 400,00 Eur išlaikymo kiekvienai, būtų pažeisti atsakovo dukros K. interesai. Taipogi atsakovas moka kreditą AB „Swedbank“. Be to, atsakovas su dukromis praleidžia daug laiko, kartu pramogauja, perka joms rūbus, avalynę ir kitus reikalingus daiktus. Ieškovė, grįsdama prašomą priteisti 400,00 Eur išlaikymo dydį kiekvienai iš dukrų, nurodo, jog dukroms yra reikalingos odontologo paslaugos, kurios praktiškai ir sudaro didžiąją prašomo priteisti išlaikymo dalį. Pagal ieškovės į bylą pateiktus dukrų ortodontinio gydymo planus gydymas dukrai V. kainuotų 6035,00 Eur arba 9885,00 Eur (priklausomai nuo to ar bus dedamos laminatės, kurių kaina – 4950,00 Eur), o dukrai V. odontologinis gydymas kainuotų 4365,00 Eur arba 9015,00 Eur (priklausomai nuo to ar bus dedamos laminatės, kurių kaina – 5850,00 Eur). Kadangi atsakovas nėra finansiškai pajėgus skirti tokias lėšas, jis kreipėsi į Kauno teritorinę ligonių kasą, kurioje buvo informuotas, kad vaikų odontologinio gydymo paslaugos yra kompensuojamos valstybės, todėl ieškovės nurodytos prašomos priteisti sumos vertintinos kritiškai. Kadangi ieškovė gauna didesnes pajamas nei atsakovas, ji prie dukrų išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi. Be to, atsižvelgdamas išimtinai į dukrų interesus, neprašo dalyti santuokoje įgyto kilnojamojo turto, kurio vertė yra didelė. Bendra šalių turimo nekilnojamojo turto vertė – 219170,33 Eur. Žemės sklypui ir namui įsigyti buvo paimtas kreditas iš AB „Swedbank“, iš viso žemės sklypo pirkimui ir gyvenamojo namo rekonstrukcijai suteiktas 77435,64 Eur dydžio kreditas, 2018 m. balandžio 9 d. negrąžintas kredito likutis yra 48302,64 Eur. Pagal kredito sutartis su AB „Swedbank“ paskola buvo suteikta atsakovui asmeniškai, o ieškovė į sutartį buvo įtraukta ne kaip kredito gavėja, o kaip laiduotoja, tačiau atsižvelgus į tai, jog pati ieškovė savo ieškiniu prašo po santuokos nutraukimo šią prievolę palikti jos asmenine prievole, nes nori, kad jai liktų už šį kreditą įsigytas žemės sklypas ir namas, atsakovas dėl to neprieštarauja. Nutraukus santuoką ieškovei lieka turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas, vandens tinklai bei kiti inžineriniai statiniai, kurių vertė – 154135,82 Eur, likęs kreditorinis įsipareigojimas AB „Swedbank“ – 48302,64 Eur, todėl nutraukus santuoką, ieškovei atitenka turto už 105833,18 Eur. Nutraukus santuoką atsakovui lieka turtas – 2 kambarių butas su rūsiu, 37/148 dalis žemės sklypo, kurių vertė – 65035,15 Eur. Kadangi ieškovei tenka didesnė dalis turto, iš ieškovės priteistina 20399,01 Eur dydžio kompensacija. Nuo 2017 m. birželio mėnesio (kai ieškovė pradėjo ruošti dokumentus skyrybų procesui), ieškovė visiškai neprisidėjo prie AB „Swedbank“ kredito dengimo, o kadangi šalys nuo to laiko neveda ir bendro ūkio, įsiskolinimą bankui atsakovas dengė iš savo asmeninių lėšų. Nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio atsakovas yra sumokėjęs 2279,00 Eur. Kadangi ieškovė nutraukus santuoką pageidauja vykdyti šią prievolę ir prisiteisti gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, kurių įsigijimui buvo panaudota atsakovo šiuo metu dengiama paskola, atsakovas prašo teismo iš ieškovės priteisti atsakovo sumokėtą kredito įmokų sumą – 4018,52 Eur. Be to, santuokos metu ieškovė iš bendrų šeimos lėšų investiciniame fonde yra sukaupusi 3407,96 Eur, todėl atsakovas prašo šias sukauptas lėšas padalinti lygiomis dalimis šalims. Dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo atsakovas neprieštarauja, sutinka, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę. Kadangi abi šalys yra sveiki ir darbingi, išlaikymas vienam iš kito yra nepriteistinas. Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nesijaučia kaltu dėl santuokos iširimo, mano, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Jis daug dirbo, grįžus po darbų ieškovė būdavo pikta, daug pykdavosi, ieškovė jam priekaištaudavo. Dėl vartojamų vaistų ieškovė buvo permainingos nuotaikos. Pripažįsta, kad buvo romanas, po kurio gimė nesantuokinė dukra, tačiau ieškovė jam neištikimybę atleido, pati bendravo su nesantuokine dukra. Po minėto romano daugiau neištikimas nebuvo. I. D. pažįsta, nes bendrauja su jos vyru. Jokių artimų santykių su I. D. nepalaikė. Ar ieškovės pateiktame garso įraše girdimas jo balsas, atsakyti negali. Tokio įrašo nedarė ir ieškovei nesiuntė. Gimė dukros, vėl viskas keitėsi. Pirko žemę, statėsi namą, vėliau skolinosi pinigus ir pirko butą. Per mediaciją susitarė kaip dalinasi turtą, tačiau ieškovė nesutinka mokėti kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį. Neprieštarauja, jog kompensacijos sumokėjimas būtų išdėstytas metų laikotarpiui. Sutinka mokėti po 200,00 Eur išlaikymo. Su dukromis bendrauja tiek pat laiko kiek ir ieškovė, vedasi dukras į kino teatrą, varžybas, keliauja Lietuvoje, taip pat vežasi į užsienį, vežioja jas į treniruotes. Su ieškovės siūloma bendravimo tvarka nesutinka, nes su vaikais bendrauja nenustatytu laiku, todėl siūloma tvarka yra netinkama. Be to, abiem gyvenant kartu su vaikais, atostogaudavo tiek pat, taip pat ir mokslų metais. Nesutinka mokėti ir prašomos sumos už dantų gydymą, nes ieškovės prašoma suma yra išpūsta. Sutinka mokėti per pusę, tačiau tik protingas sumas. Kitai dukrai moka 150,00 Eur išlaikymą. Pats gauna 1100,00 Eur pajamas per mėnesį. Atsakovas taip pat paaiškino, kad automobilis „Volvo“ jam nepriklausė, (duomenys neskelbtini) jokių savo automobilių neremontavo. Prašo iš atsakovės priteisti pusę investiciniame fonde sukauptos sumos. Mamos padovanotus pinigus išleido buto remontui, kitoms reikmėms. Nesutinka mokėti ieškovės prašomos mokesčių sumos. Dalintis kilnojamų daiktų neprašo, nes su ieškove lieka gyventi vaikai.

Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodė, jog su atsakovo priešieškiniu sutinka iš dalies, sutinka, kad šalims nebūtų priteisiamas vienas kito išlaikymas; dėl pavardžių po santuokos nutraukimo; dėl prievolės bankui pripažinimo asmenine ieškovės prievole; dėl 1139,50 Eur dydžio kompensacijos atsakovui priteisimo; dėl priešieškinyje nurodyto turto padalinimo natūra. Ieškovė nesutinka, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su santuokinio turto padalinimu lygiomis dalimis, su reikalavimu priteisti piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, taip pat su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovas smurtaudavo prieš ieškovę, tokius jo veiksmus matydavo nepilnametės dukros, tačiau siekiant jas apsaugoti nuo dar didesnės psichologinės traumos, ieškovė neprašė jų apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Netiesa, kad ieškovė ikiteisminį tyrimą pradėjo siekdama palankesnio sprendimo santuokos nutraukimo byloje, kadangi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ieškovė kreipėsi siekdama sudrausminti atsakovą, jog šis prieš ją daugiau nebesmurtautų. Dėl atsakovo neištikimybės ieškovė teigia, kad atsakovas jai buvo neištikimas 2013-2017 metais, apie tai telefonu buvo informuota pačios atsakovo meilužės. Ieškovė atsakovui neištikimybę, po kurios gimė nesantuokinė dukra, buvo atleidusi, patikėjo atsakovu, jog šis pasimokė dėl savo elgesio, tačiau atsakovas ir toliau buvo neištikimas, būtent kas ir yra pagrindinė santuokos iširimo priežastis. Nepagrįsti atsakovo argumentai ir dėl to, jog ieškovė daug dirba ir neskiria laiko šeimai, ką paneigia byloje pateiktas verslo liudijimas, jog ieškovė per mėnesį dirba nuo 11 iki 13 dienų, todėl ieškovės darbas negalėjo įtakoti šalių santykių. Nepagrįsti ir atsakovo argumentai dėl išlaikymo dydžio, nes atsakovo prašomo priteisti išlaikymo neužtektų net būtiniausiems dukrų poreikiams tenkinti. Be to, byloje atsakovas nėra pateikęs duomenų apie gaunamas pajamas, pinigines lėšas banke, taip pat atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes gauti didesnes pajamas. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad atsakovas byloje nenurodė viso santuokoje įgyto turto – automobilio VW „Passat“, kurio vertė – 1000,00 Eur, kuris taip pat turėtų būti dalintinas. Kadangi su ieškove lieka gyventi šalių nepilnametės dukros, ieškovė mano, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Byloje gautas trečiojo asmens AB „Swedbank“ atsiliepimas, kuriuo trečiasis asmuo neprieštarauja ieškovės 2017 m. rugpjūčio 2 d. ieškinio dėl santuokos nutraukimo reikalavimams.

Byloje gauta išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (Kaišiadorių rajono savivaldybėje)(buvęs – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) išvada. Išvadoje nurodyta, kad O. ir S. R. šeima nėra įrašyta į skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, informacijos apie vaikų nepriežiūrą skyriuje nėra gauta. Vertinant turimą informaciją manytina, kad ieškovė rūpestingai vykdo motinos pareigas, rūpinasi savo nepilnametėmis dukromis, stengiasi užtikrinti joms tinkamas buitines, socialines gyvenimo sąlygas, rūpinasi dukrų ugdymu, sveikata, psichologine savijauta. Tačiau pačios nepilnametės dukros šiuo metu nėra išsakę nuomonės dėl gyvenamosios vietos – su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Abi mergaitės jaučia šeimoje kilusią krizę, tėvų nesutarimus ir vengia apie tai kalbėti. V. ir V. išreiškė tik norą gyventi (duomenys neskelbtini) – savo namuose ir lankyti tą pačią gimnaziją.

Trečiojo asmens AB „Swedbank“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą trečiajam asmeniui pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (Kaišiadorių rajono savivaldybėje) – atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkinti iš dalies.

Bylos duomenimis ir šalių bei jų atstovių paaiškinimais nustatyta, kad šalys O. ir S. R. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė trys vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E., kuris šiuo metu yra pilnametis, (duomenys neskelbtini) gimė dukros V. ir V. R., kurios šiuo metu yra nepilnametės. Santuokoje šalys įgijo nekilnojamąjį turtą: 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), artezinį gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37/1148 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi kreditorę AB „Swedbank“ (buvęs AB SAMPO“ bankas), kuri 2005 m. lapkričio 2 d. kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. sausio 29 d. sutartimi (duomenys neskelbtini) šalims suteikė 77435,64 Eur kreditą, 2018 m. balandžio 9 d. duomenimis negrąžinta kredito dalis – 48302,64 Eur. 

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas santuokinę neištikimybę kaip santuokos iširimą lemiančią priežastį, kiekvienu atveju turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad vienas iš sutuoktinių buvo neištikimas, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki tol, ar vėliau neištikimas sutuoktinis stengėsi išsaugoti, atkurti santuokinius ryšius, taip pat kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos).

Įvertinęs šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, taip pat byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog atsakovui dėl nesantuokinių santykių (duomenys neskelbtini). gimė nesantuokinė dukra K., tačiau įvertinus aplinkybę, jog ieškovė šią neištikimybę atsakovui atleido, toliau gyveno kartu, kūrė ateities planus, pirko žemę, statėsi namą, ieškovė atsakovo nesantuokinę dukrą priėmė į savo šeimą, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovo nesantuokiniai santykiai, po kurių gimė nesantuokinė dukra, buvo pagrindinė santuokos iširimo priežastis. Tačiau ieškovė byloje pateikė garso įrašą, kuriame girdimas atsakovo ir moters, vardu I., pokalbis, iš kurio turinio galima spręsti, jog atsakovas su garso įraše girdima moterimi artimus romantiškus santykius palaikė apie 4 metus, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas po nesantuokinių santykių, po kurių gimė nesantuokinė dukra, ir toliau nesistengė būti lojalus šeimai, palaikė artimus santykius su kita moterimi, kas, nagrinėjamu atveju, laikoma esminiu santuokinių pareigų pažeidimu. Toks atsakovo elgesys laikytinas nepriimtinu teisės bei moralės požiūriu, t. y. atsakovas nepaisė sutuoktinių pareigos būti ištikimam, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl atsakovas laikytinas kaltu dėl iširusios santuokos. Nors atsakovas teigė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau be teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei priešieškinyje ir atsiliepimuose nurodytų aplinkybių, papildomų įrodymų dėl šio teiginio nepateikė, t. y. neįrodė, jog sutuoktinių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo ir ji nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Ieškovės teiginius, jog atsakovas prieš ją smurtavo, kas sąlygojo santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės, teismas atmesta kaip neįrodytus.

Nutraukus santuoką, ieškovei paliktina pavardė „R.“, atsakovui – „R.“ (CK 3.31, 3.69 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Šalims neprašant priteisti tarpusavio išlaikymo, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos.

Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovo 3000,00 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė, ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Byloje konstatuota, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo neištikimybės labai pergyveno, sutriko miegas, vartoja vaistus, kreipėsi į psichologą, neteko daug svorio, šiuo metu lanko kineziterapiją. Byloje ieškovė pateikė mokėjimų čekius, kurie įrodo, jog ieškovė lankosi (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtinto, jog dėl ieškovės geriamų vaistų ji būdavo permainingos nuotaikos, kas, teismo vertinimu, įrodo, jog ieškovė pergyvena dėl atsakovo neištikimybės, kas galėjo turėti įtakos ir jos sveikatai.

Įvertinus šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus dėl aukščiau nurodytų atsakovo santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovei neturtinė žala padaryta dėl atsakovo veiksmų – jo neištikimybės ieškovei, todėl konstatuotinas neturtinės žalos ir santuokinių pareigų pažeidimo fakto priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad nustatytos visos būtinosios atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės už ieškovės patirtą neturtinę žalą sąlygos (CK 6.246–6.250 straipsniai).

Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus – sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į šias aplinkybes: ieškovė atsakovui neištikimybę, po kurios gimė nesantuokinė atsakovo dukra, atleido, po jos gyveno kartu ir planavo ateitį, taip pat santuokos trukmę, jog šalys nebegyvena kartu daugiau nei metus laiko, ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovės pateiktus kvitus, kurie įrodo, jog ieškovė lanko (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovės paaiškinimus, jog minėta įstaiga ieškovei padeda susitvarkyti su savo patiriamomis emocijomis. Remiantis ankščiau nurodytais motyvais, ieškovei iš atsakovo priteistina 500,00 Eur dydžio neturtinė žala.

Teismas pažymi, kad remiantis kasacinio teismo praktika, didesnis neturtinės žalos dydis priteistinas bylose, kuriose buvo nustatyta, kad sutuoktinis kaltas dėl santuokos iširimo prieš kitą sutuoktinį naudojo fizinį ir/ar psichologinį smurtą, nesirūpino šeima, piktnaudžiavo alkoholiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-463/2007, 2008 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 3K-3-128/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2008). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, todėl ieškovei priteistina 500,00 Eur dydžio neturtinė žala laikytina atitinkanti suformuotą teismų praktiką ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Ieškovė teismo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų V. R. ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (Kaišiadorių rajono savivaldybėje) išvadoje nurodyta, kad ieškovė rūpestingai vykdo motinos pareigas, rūpinasi savo nepilnametėmis dukromis, stengiasi užtikrinti joms tinkamas buitines, socialines gyvenimo sąlygas, rūpinasi dukrų ugdymu, sveikata, psichologine savijauta. Nepilnametės dukros išreiškė tik norą gyventi (duomenys neskelbtini) – savo namuose ir lankyti tą pačią gimnaziją. 

Atsakovas neprieštarauja, jog nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, nepilnamečių V. R. ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina – ieškove – O. R. (CK 3.59 straipsnis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų V. R. ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo bendravimo tvarką.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu ir teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo dėl bendravimo su dukromis tarp šalių nėra, todėl mano, kad nėra prasmės nustatinėti konkrečią bendravimo su vaikais tvarką.

Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis), tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. 

Kadangi ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nustatant ieškovės prašomą atsakovo ir nepilnamečių dukrų V. R. ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: atsakovas bendrauja su dukromis paimdamas dukras V. ir V.  kiekvieną mėnesio pirmos ir trečios savaitės penktadienį 16.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukras į dukrų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val., kiekvienos mėnesio porinės savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas dukras iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukras į gyvenamąją vietą 20.00 val., atsakovas turi teisę su nepilnametėmis dukromis V. ir V. kartu praleisti šias metų šventes: antrą Šv. Kalėdų dieną, paimant dukras nuo 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos, vaikus grąžinant tą pačią dieną 19.00 val., antrą Šv. Velykų dieną, dukras paimant 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą; atsakovas turi teisę su dukromis kiekvienais metais kartu praleisti Tėvo dieną ir savo gimimo dieną: jei tai darbo diena, vaikus paimant po vaikų ugdymo užsiėmimų iš mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos, ar iš jų gyvenamosios vietos, jei tai nedarbo diena – vaikus paimant nuo 11.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, vaikus grąžinant tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą; taip pat atsakovas turi teisę praleisti 2 savaites su dukromis vasaros atostogų metu savo eilinių kasmetinių atostogų metu.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms V. ir V. R. po 400,00 Eur kiekvienai dukrai, išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukrų pilnametystės. Atsakovas su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nesutinka, patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms V. ir V. R. po 200,00 Eur išlaikymą kiekvienai dukrai, išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė nepilnamečių dukrų minimalių poreikių tenkinimo išlaidas. Nepilnametės dukros V. R. išlaidos: kuras – 50,00 Eur, maistas – 130,00 Eur, pietūs mokykloje – 66,00 Eur, drabužiams ir avalynei – 120,00 Eur, mokyklinė ir sportinė apranga – 52,15 Eur, kuprinė – 5,80 Eur, sportinis krepšys – 1,25 Eur, mokestis už telefoną – 12,5 Eur, būreliai (lengvosios atletikos būrelis – 6,00 Eur, (duomenys neskelbtini) dienos centras – 10,00 Eur – 16,00 Eur), mokymo priemonės, kanceliarinės prekės – 10,00 Eur, anglų kalbos kursai – 274,00 Eur, vaistai, vitaminai – 30,00 Eur, akiniai ir okulisto paslaugos – 6,00 Eur, higienos prekės ir reikmenys –10,00 Eur, patalynė, rankšluosčiai – 5,80 Eur, laisvalaikis (teatras, knygos, kinas, gimtadieniai, pramogų parkai) – 40,00 Eur, atostogos – 100,00 Eur (slidinėjimo atostogos – 50,00 Eur, kelionė vasaros atostogų metu – 50,00 Eur), draudimas – 2,91 Eur, kas sudaro 902,41 Eur be komunalinių mokesčių, kurių sumos ieškovė neįvardino. Nepilnametės dukros V. R. išlaidos: kuras – 50,00 Eur, maistas – 130,00 Eur, pietūs mokykloje – 66,00 Eur, drabužiams ir avalynei – 120,00 Eur, mokyklinė ir sportinė apranga – 46,35 Eur, kuprinė – 5,80 Eur, sportinis krepšys – 1,25 Eur, mokestis už telefoną – 12,5 Eur, būreliai (lengvosios atletikos būrelis – 6,00 Eur, (duomenys neskelbtini) dienos centras – 10,00 Eur – 16,00 Eur), kanceliarinės prekės – 10,00 Eur, anglų kalbos kursai – 274,00 Eur, vaistai, vitaminai – 15,00 Eur, odontologo paslaugos – 191,30 Eur (briketai – 183,00 ir profilaktinė priežiūra – 8,30 Eur), akiniai ir okulisto paslaugos – 6,00 Eur, higienos prekės ir reikmenys – 10,00 Eur, patalynė, rankšluosčiai – 5,80 Eur, laisvalaikis (teatras, knygos, kinas, gimtadieniai, pramogų parkai) – 40,00 Eur, atostogos – 100,00 Eur (slidinėjimo atostogos – 50,00 Eur, kelionė vasaros atostogų metu – 50,00 Eur), draudimas – 2,91 Eur, kas sudaro 887,41 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros yra 13 metų amžiaus. Ieškovė dukrų išlaikymo išlaidų lentelėse detalizavo patiriamas išlaidas, tačiau teismas vertina, jog išlaidų lentelėje nurodytos išlaidos yra nepagrįstai didelės, pvz. būtinų, žiemos aprangos ir bendros paskirties aprangos vienai dukrai išlaidų metinė suma – 1951,00 Eur. Ieškovė lentelėse taip pat detalizavo, jog kiekvienai dukrai per mėnesį reikalinga 183,00 Eur suma breketams (taisyti sąkandį), taip pat 8,30 Eur suma odontologo paslaugomos, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog išlaidos odontologui ir breketams nėra nuolatinio pobūdžio. Lentelėse nurodyta 1200,00 Eur atostogų išlaidų suma vienai dukrai taip pat negali būti pripažinta pagrįsta suma, nes, teismo vertinimu, vaikams nėra būtina atostogauti užsienyje ar prabangiuose apartamentuose. Kad lentelėse nurodyta atostogų išlaidų suma yra pakankamai didelė sutiko ir pati ieškovė teismo posėdžio metu. Šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad dukros šiuo metu anglų kalbos užsiėmimų, kurių išlaidas ieškovė įtraukė į prašomo išlaikymo dydį, nelanko. Be to, atsakovas nurodė, jog nepilnametes dukras vežasi atostogų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, ieškovė šių atsakovo teiginių nepaneigė. Atsakovui nesutinkant mokėti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio, taip pat bylos duomenimis nustačius, kad atsakovas, be šalių nepilnamečių vaikų, turi dar vieną nepilnametę dukrą, kuriai teikia periodinį išlaikymą, atsižvelgiant į šalių dukrų amžių, įprastines paauglio išlaikymui reikalingas išlaidas, į tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaikymo išlaidos yra nepagrįstai didelės, kurių ieškovė byloje neįrodė, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo nepilnametėms dukroms V. ir V. R. priteisiant po 250,00 Eur dydžio išlaikymą, pavedant ieškovei šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Pažymėtina, jog atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, jog jo finansinė padėtis yra sunki, jis yra sveikas, jaunas ir darbingas, todėl turi dėti visas pastangas pagerinti savo finansinę būklę ir proporcingai prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikams priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikams papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 8 d. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jų pilnametystės skirtina vaikų motina – ieškovė – O. R. (CK 3.200 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Byloje 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametėms dukroms V. ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kiekvienai nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 11 d.) iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.

Byloje išsprendus klausimą dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos (CPK 149-150 straipsniai).

Dėl gydymo išlaidų priteisimo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai V. R. konkrečia 2925,00 Eur suma, nepilnametei dukrai V. R. – konkrečia 2475,00 Eur suma. Reikalavimas motyvuotas tuo, jog dukroms reikalingas odontologinis gydymas – planuojamo V. gydymo išlaidos – 5850,00 Eur, V. – 4950,00 Eur. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujamomis sumomis, teigia, jog vaikų iki pilnametystės odontologinio gydymo paslaugos yra kompensuojamos valstybės, todėl ieškovės pateiktos sumos vertintinos kritiškai.

Vienkartinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas, nesant tėvų sutarimo dėl šio poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl konkrečios pinigų sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai. Papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016).

Ieškovė būtinumą dukroms taikyti ortodontinį gydymą breketais ir būsimas tokio gydymo išlaidas grindžia byloje pateiktais uždarosios (duomenys neskelbtini) ortodontinio gydymo planais. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti uždarosios (duomenys neskelbtini) ortodontinio gydymo planai nėra objektyvus įrodymas apie būsimas gydymo breketais išlaidas. Be to, kaip nurodyta planuose, gydymo planas gali būti koreguojamas. Pažymėtina, jog tai tik vienos iš daugelio tokias paslaugas teikiančios įstaigos įkainiai, kurie kitoje įstaigoje gali būti kitokie. Taip pat pažymėtina, jog tokios gydymo išlaidos dar nėra patirtos.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, ieškovės prašymą priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms tam tikra konkrečia suma atmeta kaip nepagrįstą.

Teismas pažymi, jog tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad dukterų gydymui reikalingos papildomos lėšos, kurių nepadengia teikiamas atsakovo nuolatinis išlaikymas, ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl būsimų ar patirtų gydymo išlaidų atlyginimo (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Dėl turto padalijimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo turtą: 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), žemės sklype esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), artezinį gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas ir kiti statiniai), 37/1148 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypo dalys), automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis). Šalys turi kreditorę AB „Swedbank“, kuri 2005 m. lapkričio 2 d. kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. sausio 29 d. sutartimi (duomenys neskelbtini) šalims suteikė 77435,64 Eur kreditą. AB „Swedbank“ 2018 m. balandžio 9 d. pažyma apie AB „Swedbank“ suteiktus kreditus Nr. SR-BPP/18-1073 nustatyta, kad pagal 2005 m. lapkričio 2 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 9 d. neįvykdytų įsipareigojimų suma – 48302,64 Eur.

Byloje ginčo dėl nekilnojamojo turto – Buto, Žemės sklypo, Gyvenamojo namo ir kitų statinių, Žemės sklypo dalies – padalijimo nėra. Ieškovė ir atsakovas sutinka su patikslintame ieškinyje ir patikslintame priešieškinyje nurodyta šio nekilnojamojo turto padalijimo tvarka, kreditorė AB „Swedbank“ neprieštarauja ieškovės ir atsakovo reikalavimams dėl nekilnojamojo turto padalijimo, todėl minėtas nekilnojamasis turtas padalijamas: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas Žemės sklypas, Gyvenamasis namas ir kiti statiniai, kurių vertė – 154135,82 Eur; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas Butas ir Žemės sklypo dalys, kurių vertė – 65035,15 Eur (CK 3.127 straipsnis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Nors atsakovas patikslintame priešieškinyje nenurodė kilnojamojo turto – Automobilio, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad šis turtas įgytas santuokos metu. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog automobilis pirktas nebevedant bendro ūkio, taip pat, jog atsisako reikalavimo dalinti šį turtą, todėl atsakovui prašant šio turto nedalinti ir palikti asmenine jo nuosavybe, toks atsakovo prašymas tenkintinas ir Automobilis pripažintinas nedalintinu turtu – asmenine atsakovo nuosavybe (CK 3.127 straipsnio 2 dalis).

Viso atsakovui priteistino turto vertė – 65035,15 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal AB „Swedbank“ ir atsakovo sudarytą sutartį 2018 m. balandžio 9 d. neįvykdytų įsipareigojimų suma – 48302,64 Eur (paskola suteikta Žemės pirkimui ir Gyvenamojo namo ir kitų statinių statybai), todėl Žemę bei Gyvenamąjį namą ir kitus statinius priteisus ieškovei, konstatuotina, kad ieškovei priteisto turto vertė – 105833,18 Eur (154135,82 Eur – 48302,64 Eur)(CK 3.118 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo atsižvelgti į dukrų interesus ir nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovui nepriteisiant piniginės kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas patikslintu priešieškiniu dėl ieškovei tenkančios didesnės turto dalies prašo iš ieškovės priteisti 20399,01 Eur dydžio kompensaciją.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-7/2013). 

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, atsižvelgiant į dukrų interesus, atsakovui neturėtų būti priteisiama, nelaikytina pagrįsta ir tam tikrų teisinių gėrių gynybai svarbia aplinkybe, dėl kurios būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Ieškovei byloje nenurodžius kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 20399,01 Eur kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį priteisimo tenkintinas (CK 3.117 straipsnis).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas su abiejų šalių interesais. Tuo pačiu turi būti nagrinėjamos kitos aplinkybės, kuriomis remiasi šalys. Ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą, todėl išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo įvykdymą galima tada, kai to reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju vertintinas iš ieškovės atsakovui priteistos 20399,01 Eur kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį dydis, taip pat, jog su ieškove lieka gyventi šalių nepilnametės dukros, patikslintais ieškiniu bei priešieškiniu prašoma 2018 m. balandžio 9 d. neįvykdytą 48302,64 Eur prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pripažinti asmenine ieškovės prievole. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ieškovės gaunamą atlyginimo dydį (apie 2500,00 Eur), taip pat remiantis tuo, jog atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštarautų kompensacijos išdėstymui, teismas daro išvadą, kad 36 mėnesių terminas laikytinas ne per ilgu atsakovo interesų atžvilgiu ir optimaliu terminu sumokėti 20399,01 Eur sumą, todėl iš ieškovės atsakovui priteistos 20399,01 Eur kompensacijos mokėjimas išdėstytinas 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį atsakovui mokant po 566,00 Eur, paskutinį mėnesį atsakovui sumokant 589,01 Eur.

Dėl fondo lėšų.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo po santuokos nutraukimo padalinti 3407,96 Eur lėšas, sukauptas investiciniame fonde pagal ieškovės ir uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės (toliau – UAGDPB) „Aviva Lietuva“ sudarytą investicinio draudimo sutartį, šią sumą padalinant lygiomis dalimis, kiekvienam priteisiant po 1703,98 Eur.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Atsakovo byloje pateiktu UAGDPB „Aviva Lietuva“ 2018 m. birželio 29 d. raštu dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad ieškovė ir UAGDPB „Aviva Lietuva“ (duomenys neskelbtini) sudarė investicinio draudimo sutartį, pinigų suma, sukaupta fonde laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d., yra 3407,96 Eur.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė investicinio draudimo sutartį sudarė būdama santuokoje, byloje nėra duomenų, jog ieškovė įmokas investiciniam fondui būtų mokėjusi iš asmeninių lėšų, todėl pagal ieškovės ir UAGDPB „Aviva Lietuva“ (duomenys neskelbtini) sudarytą investicinio draudimo sutartį fonde nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. sukaupta 3407,96 Eur suma laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nustačius, kad minėta sukaupta pinigų suma yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat, jog byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau įvertinus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinto turto formą – investicinio draudimo sutarties pagrindu sukaupta pinigų suma, ieškovės fonde nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. sukaupta 3407,96 Eur suma asmeninės nuosavybės teise priteistina ieškovei, atsakovui priteisiant iš ieškovės 1703,98 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.117 straipsnis).

Dėl prievolės kreditorei.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal AB „Swedbank“ ir atsakovo 2005 m. lapkričio 2 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal 2008 m. sausio 29 d. sudarytą sutartį (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 9 d. neįvykdytų įsipareigojimų suma – 48302,64 Eur. Byloje gautas trečiojo asmens AB „Swedbank“ atsiliepimas, kuriuo trečiasis asmuo neprieštarauja ieškovės 2017 m. rugpjūčio 2 d. ieškinio dėl santuokos nutraukimo reikalavimams. Ginčo tarp šalių dėl prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ pripažinimo asmenine ieškovės prievole nėra, todėl pagal AB „Swedbank“ ir atsakovo 2005 m. lapkričio 2 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal 2008 m. sausio 29 d. sudarytą sutartį (duomenys neskelbtini) 48302,64 Eur (2018 m. balandžio 9 d.) prievolė AB „Swedbank“ pripažintina asmenine ieškovės prievole kreditorei (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl kompensacijos už turto sumažėjimą priteisimo. 

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 20000,00 Eur ir 3962,50 Eur  kompensaciją už santuokinio turto sumažėjimą.

Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Ieškovė įrodinėja, jog atsakovas 2016 m. gegužės mėn. Jungtinėse Amerikos Valstijose nupirko automobilį „Volvo XC 90“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gamybos. Kaip nurodyta ieškinyje, atsakovo teigimu už minėtą automobilį sumokėta 40000,00 Eur suma. 2016 m. liepos 12 d. minėtam automobiliui išduoti laikini Nr. P062918, laikini numeriai išduoti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau (duomenys neskelbtini) pažyma nustatyta, kad minėtas automobilis nebuvo pirktas įmonės, taip pat nebuvo įtrauktas į įmonės turtą, nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Minėtas automobilis buvo šeimos turtas, nes atsakovas jį remontavo, laikė šeimos namuose, atsakovas šį automobilį draudė, tačiau bylos eigoje atsakovas automobilį išvežė ir paslėpė, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 20000,00 Eur kompensaciją už turto sumažėjimą. Minėtas aplinkybes ieškovė įrodinėja (duomenys neskelbtini) pažyma, (duomenys neskelbtini) pateiktu atsakymu bei užsakymų paraiškomis.

Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) pateiktu atsakymu nustatyta, kad automobiliui „Volvo XC 90“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), užsakytų paslaugų ir detalių užsakovu buvo S. R., šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) pateiktos užsakymų paraiškos. Tačiau pažymėtina, jog pateikti duomenys bei (duomenys neskelbtini) pažyma neįrodo, jog minėtas automobilis priklausė atsakovui ar šalims, byloje nėra pateikta jokių pirkimo-pardavimo dokumentų, kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius.

Ieškovei neįrodžius, jog automobilis „Volvo XC 90“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė šalims ar būtent atsakovui, ieškovės prašymas priteisti 20000,00 Eur kompensaciją už turto sumažėjimą atmestinas, nes neįrodytas reikalavimo pagrindas.

Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3962,50 Eur kompensaciją už turto sumažėjimą. Šį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, jog teismui pateiktu atsakovo AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu nustatyta, kad atsakovas 2016 m. birželio 8 d. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) padarė 6700,00 Eur pavedimą, šios lėšos nebuvo grąžintos, minėta įmonė jokių paslaugų šeimos interesams neatliko, todėl atsakovas, įmonei pervesdamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas, sumažino santuokinį turtą. Taip pat minėtu sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2017 m. sausio 5 d. atsakovas pervedė V. V., su kuria tuo metu palaikė nesantuokinius ryšius, 1225,00 Eur. Atsakovas, meilužei pervesdamas didelę pinigų sumą, veikė priešingai šeimos interesams ir sumažino santuokinį turtą. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 3962,50 Eur kompensaciją.

Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas buvo (duomenys neskelbtini) direktorius, ieškovė įmonėje buvo akcininkė. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas ne kartą įmonei vedė pinigus, nes įmonė neturėjo pajamų. Teismo vertinimu, šios ieškovės nurodytos aplinkybės rodo, jog atsakovas gerino įmonės, kurios akcininkė buvo ieškovė, finansinę būklę, be to, ieškovė, kaip įmonės akcininkė, žinojo apie atsakovo pervedamas sumas įmonei. Atsakovo pateiktu kasos lapu nustatyta, kad atsakovui 2016 m. lapkričio 24 d. grąžinta 6417,31 Eur skola pagal avanso apyskaitą. Atsakovas teismo posėdžio metu minėtą skolos grąžinimą nurodė kaip ieškovės minimos pervestos sumos grąžinimą, kurią jis išleido šeimos poreikiams tenkinti. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas dirbdavo Vokietijoje, joje praleido beveik metus laiko, vėliau sužinojo, jog atsakovas turi buhalterę. Nors ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, kad V. V. buvo atsakovo meilužė, tačiau šie ieškovės teiginiai byloje nėra įrodyti. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog minėta suma pervesta V. V. už šalių lėktuvo bilietus.

Vertinant nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas, 2016 m. birželio 8 d. ir 2017 m. sausio 5 d. pervesdamas 7925,00 Eur, veikė priešingai šeimos interesams, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 3962,50 Eur kompensaciją už turto sumažėjimą atmestinas, nes neįrodytas reikalavimo pagrindas.

Dėl skolos už mokesčius ir kompensacijos už prievolės įvykdymą priteisimo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 759,37 Eur skolą už mokesčius. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 4018,52 Eur dydžio kompensaciją už kreditorei AB „Swedbank“ įvykdytą prievolę.

Bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad prievolė sumokėti skolą už suteiktas komunalines (buto šildymo bei bendrojo naudojimo patalpų administravimo) paslaugas yra solidarioji sutuoktinių prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Ieškovė byloje pateikė 2018 m. gegužės 15 d. sąskaitos išrašą, taip pat „Gilė“ išrašą, kuriais nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ sumokėjo 1518,74 Eur mokesčių. Minėti išrašai patvirtina, kad ieškovė mokėjo mokesčius ir už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas byloje pateikė sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, jog atsakovas už šalims priklausantį turtą nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 4 d. mokėjimo įmokas kreditorei AB „Swedbank“, minėtu laikotarpiu atsakovas kreditorei sumokėjo 4100,81 Eur įmokų.

Byloje pripažinta, jog nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas CK normas, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo pusę sumokėtų mokesčių sumos, t. y. 759,37 Eur, tenkintinas visiškai, o atsakovo reikalavimas priteisti 4018,52 sumokėtų įmokų sumą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovės atsakovui pusę sumokėtų įmokų sumos, t. y. 2009,26 Eur. Pažymėtina, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 4 d. viso yra sumokėjęs 4100,81 Eur, tačiau atsakovui prašant priteisti 4018,52 Eur įmokų sumos, priteistina suma skaičiuotina nuo atsakovo nurodytos sumos.

Įskaičius priešpriešinius ieškovės ir atsakovo reikalavimus dėl skolos ir kompensacijos už turto išlaikymą priteisimo (iš atsakovo ieškovei priteista 759,37 Eur skolos, o iš ieškovės atsakovui – 2009,26 Eur kompensacija), iš ieškovės atsakovui priteistina 1249,89 Eur kompensacija už kreditorei AB „Swedbank“ įvykdytą prievolę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė byloje sumokėjo 2110,00 Eur žyminio mokesčio, prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, jog patyrė 3000,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą, taip pat 435,00 Eur išlaidas už turto vertinimą ir ekspertizę. Atsakovas byloje sumokėjo 402,00 Eur žyminio mokesčio, prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, jog patyrė 225,00 Eur išlaidas už ekspertizę bei 2125,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovui iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo atidėtas 1299,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas.

Patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų proporcija apskaičiuota taip: patikslintu ieškiniu buvo pareikšti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, pavardžių nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo po 400,00 kiekvienai dukrai priteisimo, išlaikymo konkrečiomis 2925,00 Eur ir 2475,00 Eur sumomis priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, nekilnojamojo turto priteisimo, 20000,00 Eur kompensacijos už santuokinio turto sumažėjimą ir 759,37 Eur skolos priteisimo, prievolės kreditorei pripažinimo asmenine prievole, taip pat 3000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo bei 3962,50 Eur kompensacijos už santuokinio turto sumažėjimą priteisimo. Sprendimu ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies: santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės (patenkinta 100 proc. (nors santuokos nutraukimas, pavardžių nustatymas ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas galėtų būti skaičiuojamas kaip vienas patenkintas reikalavimas, tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovas patikslintu ieškiniu reikalavo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šis atsakovo prašymas netenkintas, tačiau kiti du prašymai, analogiški ieškovės prašymams dėl pavardžių ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tenkinti, todėl siekiant apskaičiuoti teisingą atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį, reikalavimas dėl santuokos nutraukimo skaičiuotinas kaip atskiras reikalavimas)), nustatytos šalių pavardės po santuokos nutraukimo, nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (skaičiuojama kaip vienas reikalavimas, patenkintas 100 proc.), iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteista po 250,00 Eur mokamo išlaikymo (skaičiuotas kaip vienas reikalavimas, nes atsakovas patikslintu priešieškiniu išlaikymo klausimą kelia vienu reikalavimu, todėl siekiant apskaičiuoti teisingą atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį, reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo skaičiuotini kaip vienas reikalavimas))(patenkinta 62,50 proc.), reikalavimai dėl išlaikymo konkrečia suma priteisimo netenkinti (du reikalavimai netenkinti 100 proc.), nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka (patenkinta 100 proc.), ieškovei priteistas patikslintu ieškiniu prašytas nekilnojamasis turtas (patenkinta 100 proc.), reikalavimas dėl 20000,00 Eur kompensacijos priteisimo netenkintas (netenkintas 100 proc.), iš atsakovo priteista 759,37 Eur skolos už sumokėtus mokesčius (atliktas įskaitymas)(patenkinta 100 proc.), prievolė kreditorei pripažinta asmenine ieškovės prievole)(patenkinta 100 proc.), iš atsakovo ieškovei priteista 500,00 Eur neturtinės žalos (patenkinta 16,67 proc.), reikalavimas dėl 3962,50 Eur kompensacijos priteisimo netenkintas (netenkintas 100 proc.), todėl pripažintina, jog patenkinta 56,60 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta 43,40 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. 

Patenkintų ir atmestų patikslinto priešieškinio reikalavimų proporcija apskaičiuota taip: patikslintu priešieškiniu buvo pareikšti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nekilnojamojo turto priteisimo, 20399,01 Eur kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnį turto dalį priteisimo, 4018,52 Eur dydžio kompensacijos už įvykdytą prievolės dalį priteisimo, pavardžių po santuokos nutraukimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams po 200,00 Eur priteisimo ir 1703,98 Eur už investiciniame fonde sukauptas lėšas priteisimo. Sprendimu atsakovo patikslintas priešieškinys tenkintas iš dalies: reikalavimas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės netenkintas (netenkintas 100 proc.), nustatytos šalių pavardės po santuokos nutraukimo, nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (skaičiuojama kaip vienas reikalavimas, patenkintas 100 proc.), atsakovui priteistas patikslintu priešieškiniu prašytas nekilnojamasis turtas (patenkinta 100 proc.), iš ieškovės atsakovui priteista 20399,01 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį (tenkintas 100 proc.), iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl kompensacijos už įvykdytą prievolę priteisimo (atliktas įskaitymas)(tenkintas 50 proc.), atsakovo reikalavimas priteisti iš jo po 200,00 Eur išlaikymą kiekvienai dukrai netenkintas (priteista po 250,00 Eur)(netenkintas 100 proc.), patenkintas reikalavimas priteisti 1703,98 Eur už investiciniame fonde sukauptas lėšas (atsakovui priteista 1703,98 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį)(tenkintas 100 proc.), todėl pripažintina, jog patenkinta 64,29 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta 35,71 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų.

Ieškovės pateiktais 2018 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 128, 2018 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1, 2018 m. rugpjūčio 2 d. išrašu bei 2018 m. balandžio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4 nustatyta, kad ieškovė atstovei už teisinę pagalbą sumokėjo 2500,00 Eur. Nors prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, jog ieškovė byloje už advokato teisinę pagalbą patyrė 3000,00 Eur išlaidas, tačiau 2018 m. rugpjūčio 2 d. išraše nurodyta, jog ieškovės atstovei į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 500,00 Eur (įmokos kodas O180990725372592) ir 500,00 Eur (įmokos kodas O180990725403910), viso – 1000,00 Eur. 2018 m. balandžio 9 d. 500,00 Eur sumokėjimą atstovei patvirtina ir 2018 m. balandžio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4. Kitų byloje pateiktų duomenų, kurie įrodytų papildomų 500,00 Eur atstovei sumokėjimą nėra. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo detalizuota, jog išlaidos patirtos už 4 val. konsultacijas, ieškinio surašymą, atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, patikslinto ieškinio surašymą, papildomo ieškinio surašymą, atsiliepimo į priešieškinį surašymą, atsiliepimo į papildomą reikalavimą surašymą, taip pat už 14 kitų procesinių prašymų surašymą, užklausimų įmonėms, įstaigoms, organizacijoms surašymą, pasiruošimą parengiamajam ir teismo posėdžiams, dalyvavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo surašymą. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, reikalavimų kiekį, ginčo sumos dydį, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti ir byloje įrodyta 2500,00 Eur patirta bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą pagalbą suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 210,00 Eur už turto vertinimą bei 225,00 Eur už ekspertizę. Byloje pateikta UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto vertės pažyma nustatyta, kad nekilnojamojo turto-pastato-gyvenamojo namo, artezinio gręžinio, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimo tikslas – turto rinkos vertės nustatymas šio turto įkeitimo tikslu, ataskaita skirta tik AB „Swedbank“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti 210,00 Eur suma už turto vertinimą nėra laikytina bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje, todėl prašymas priteisti šią sumą netenkintinas. Ieškovės 225,00 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą įrodo 2018 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 118.

Atsakovo pateiktais 2017 m. rugpjūčio 22 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 906846 ir 2019 m. kovo 28 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 1004084 nustatyta, kad atsakovas atstovei už teisinę pagalbą sumokėjo 2125,00 Eur. 2017 m. rugsėjo 7 d. ir 2018 m. gruodžio 18 d. sąskaitose už teisines paslaugas Nr. 111 ir 155 detalizuotos teisinių paslaugų išlaidos: už atstovavimą derybose, atsiliepimo į ieškinį parengimą ir dokumentų tvirtinimą, patikslinto ieškinio parengimą, atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį parengimą, konsultacijas, dalyvavimą teismo posėdžiuose, garso įrašo perklausimą ir stenogramos sudarymą, pasiruošimą bylai ir dokumentų analizę, pasiruošimą baigiamosioms kalboms, taip pat 2017 m. rugpjūčio 22 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad 200,00 Eur sumokėti už atstovavimą. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, reikalavimų kiekį, ginčo sumos dydį, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, teismas sprendžia, kad atsakovo prašoma priteisti ir byloje įrodyta 2125,00 Eur patirta bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą pagalbą suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. 

Atsakovo 225,00 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą įrodo 2018 m. vasario 13 d. išrašas.

Byloje patenkintus 56,60 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų ir atmestus 43,40 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 1194,26 Eur žyminio mokesčio, 1415,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 127,35 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą, viso – 2736,61 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1-2 dalys, 98 straipsniai).

Byloje patenkintus 64,29 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų ir atmestus 35,71 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas byloje turėjo sumokėti 1701,00 Eur žyminį mokestį, tačiau yra sumokėjęs tik 402,00 Eur žyminį mokestį, iš ieškovės valstybei priteistina 1093,57 Eur žyminio mokesčio (už atsakovo priešieškinį), iš atsakovo valstybei priteistina 205,43 Eur žyminio mokesčio. Atsakovui iš ieškovės taip pat priteistina 1366,16 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 144,65 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą, viso iš ieškovės atsakovui priteistina 1510,81 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 84 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1-2 dalys, 96, 98 straipsniai). 

Įskaičius priešpriešinius ieškovės ir atsakovo reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (iš atsakovo ieškovei priteista 2736,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui – 1510,81 Eur bylinėjimosi išlaidų), iš atsakovo ieškovei priteistina 1225,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2019 m. kovo 18 d. pateikė teismui ieškinio patikslinimą dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo, kurį 2019 m. kovo 18 d. teismo posėdyje žodine teisėjos rezoliucija atsisakyta priimti. Už ieškinio patikslinimą ieškovė yra sumokėjusi 30,00 Eur žyminį mokestį. Sprendimu iš ieškovės valstybei priteisus 1093,57 Eur žyminio mokesčio, į šią sumą įskaitytinas ieškovės už ieškinio patikslinimą sumokėtas ir nesudengtas 30,00 Eur žyminis mokestis, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 1063,57 Eur žyminio mokesčio (už atsakovo priešieškinį). 

Atsakovas byloje 2017 m. rugpjūčio 24 d. yra sumokėjęs 37,50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo atskirojo skundo netenkinus, klausimas dėl atsakovo sumokėto 37,50 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovės nespręstinas.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Byloje susidarė 11,70 Eur pašto išlaidų valstybei. Byloje patenkinus 56,60 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų ir 64,29 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, iš ieškovės valstybei priteistina 6,22 Eur pašto išlaidų, iš atsakovo valstybei priteistina 5,48 Eur  pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai. Kita teismo sprendimo dalis vykdytina teismo sprendimui įsiteisėjus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a: 

patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), S. R. pripažįstant kaltu dėl santuokos iširimo.

Po santuokos nutraukimo O. R. palikti pavardę „R.“, S. R. palikti pavardę „R.“.

Priteisti iš S. R. O. R. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina O. R..

Nustatyti S. R. bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini): S. R. bendrauja su dukromis V. R. ir V. R., paimdamas dukras V. ir V.  kiekvieną mėnesio pirmos ir trečios savaitės penktadienį 16.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukras į dukrų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val., kiekvienos mėnesio porinės savaitės antradienį ir ketvirtadienį paimdamas dukras iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukras į gyvenamąją vietą 20.00 val. S. R. turi teisę su nepilnametėmis dukromis V. ir V. kartu praleisti šias metų šventes: antrą Šv. Kalėdų dieną, paimant dukras nuo 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos, vaikus grąžinant tą pačią dieną 19.00 val., antrą Šv. Velykų dieną, dukras paimant 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą; S. R. turi teisę su dukromis kiekvienais metais kartu praleisti Tėvo dieną ir savo gimimo dieną: jei tai darbo diena – vaikus paimant po vaikų ugdymo užsiėmimų iš mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos ar iš jų gyvenamosios vietos, jei tai nedarbo diena – vaikus paimant nuo 11.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, vaikus grąžinant tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą; taip pat S. R. turi teisę praleisti 2 savaites su dukromis vasaros atostogų metu savo eilinių kasmetinių atostogų metu.

Priteisti iš S. R. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. rugpjūčio 8 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jų pilnametystės paskiriant vaikų motiną – O. R..

Panaikinti 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinojo išlaikymo priteisimą iš S. R. nepilnamečiams vaikams V. R. ir V. R. išlaikyti. Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Pripažinti O. R. asmenine nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), artezinį gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pripažinti O. R. asmenine nuosavybe 3407,96 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų septynių eurų 96 ct) lėšas, sukauptas investiciniame fonde pagal O. R. ir uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ (duomenys neskelbtini) sudarytą investicinio draudimo sutartį.

Pripažinti S. R. asmenine nuosavybe 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 37/1148 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš O. R. S. R. 20399,01 Eur (dvidešimties tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 1 ct) kompensaciją už O. R. tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, kompensacijos mokėjimą išdėstant 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 566,00 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus), paskutinį mėnesį sumokant 589,01 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 1 ct). 

Priteisti iš O. R. S. R. 1703,98 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trijų eurų 98 ct) kompensaciją už O. R. tenkančią didesnę turto dalį (investiciniame fonde sukauptas lėšas).

Priteisti iš O. R. S. R. 1249,89 Eur (vieno tūkstančio dvejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 89 ct) kompensaciją už įvykdytą prievolę kreditorei.

Pripažinti prievolę kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal S. R. ir kreditorės akcinės bendrovės „Swedbank“ 2005 m. lapkričio 2 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008 m. sausio 29 d. sudarytą sutartį (duomenys neskelbtini) asmenine O. R. prievole.

Kitoje dalyje patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio netenkinti.

Priteisti iš S. R. O. R. 1225,80 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš S. R. 205,43 Eur žyminio mokesčio ir 5,48 Eur pašto išlaidų valstybei, viso – 210,91 Eur (du šimtus dešimt eurų 91 ct)(žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš O. R. 1063,57 Eur žyminio mokesčio ir 6,22 Eur pašto išlaidų valstybei, viso – 1069,79 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt devynis eurus 79 ct)(žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdomas skubiai.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti ir valstybės įmonei Registrų centrui turto padalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                                                                                            Rasa Balsevičienė