Civilinė byla Nr. e2S-214-855/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22012-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38.; 3.3.2.3; 3.5.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) D. T. ir E. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties, kuria išnagrinėtas vykdomojo rašto ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ineza“ išdavimo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ineza“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, D. T. ir E. T. dėl išankstinių mokėjimų (avanso) grąžinimo ir palūkanų priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ineza“ ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. T. ir E. T. dėl avanso ir palūkanų priteisimo. Teismas 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-2029-807/2023 nutraukė.

2.       Ieškovė UAB „Ineza“ pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 34 000 Eur ir 8 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 34 000 Eur sumos už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 8 d. iki pilno Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutarties įvykdymo, išieškojimo iš atsakovų D. T. ir E. T..

2.1.       Nurodė, kad atsakovai neatliko jokio mokėjimo pagal teismo nutartį ir jokiu kitu būdu nesumokėjo ieškovui jokios pinigų sumos, atsakovai nevykdo teismo nutarties ir atitinkamai Taikos sutarties 3 punkto, t. y. nesumokėjo ieškovei 34 000 Eur sumos. Teismo nutarties 3 punkte buvo nurodyta, kad tuo atveju, jeigu atsakovai neįvykdo šio savo įsipareigojimo (nesumoka nurodytos mokėtinos sumos), jie įsipareigoja mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos už visą pradelstą laikotarpį.

3.       Atsakovai su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo nesutiko, prašė jį atmesti.

3.1.                      Nurodė, kad šalys Taikos sutartimi susitarė, kad tuo atveju jei atsakovai praleis pinigų sumokėjimo terminą, tai jie mokės 8 proc. dydžio metines palūkanas, tačiau Taikos sutartyje niekur nėra nurodyta, kad tokiu atveju bus vykdomas priverstinis visos skolos išieškojimas.

3.2.                      Taikos sutartis buvo sudaryta teismo posėdžio metu, atsakovai bylą vedė be advokato ir procese dalyvavo tik patys fiziniai asmenys, kurie neturi jokio teisinio išsilavinimo ir žinių, jie paklausė ieškovės, kas bus, jei jie nesumokės Taikos sutartyje nurodytos sumos sutartu laiku, o ieškovės atstovas – advokatas atsakė, kad tuomet atsakovai turės sumokėti didesnę sumą, nes mokės sutartyje nurodytas palūkanas, tačiau nei ieškovės advokatas, nei teismas atsakovams nenurodė, kad nesumokėjus nurodytos sumos per 8 mėnesius, bus pradėtas priverstinis išieškojimas. Taikos sutarties 3 punkto sąlyga pati savaime nėra aiški, nes joje nieko nekalbama apie ieškovės teisės priverstinai išieškoti skolą atsiradimą, kita vertus – šalys skirtingai supranta šią sąlygą – atsakovams, kurie yra fiziniai asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo, buvo paaiškinta, kad pradelsus sumokėti sutartą sumą jie tiesiog mokės delspinigius. Taikos sutarties 3 punkto sąlygai nesant aiškiai ir šalims ją suprantant skirtingai, ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą negali būti tenkinamas.

3.3.                      Ieškovei nuo pat pradžių buvo žinoma, kad atsakovai Taikos sutartį ketina vykdyti iš lėšų, kurias gautų pardavę jiems priklausančią patalpą - butą ir kad per 8 mėnesius jie greičiausiai nespės parduoti buto. Taikos sutarties neatsisako vykdyti, tačiau jos neįvykdė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. Atsakovams priklauso tik butas, o žemės sklypas priklauso bankrutuojančiai bendrovei; nekilnojamojo turto brokeriai nurodė, kad galimybių parduoti butą praktiškai nėra, todėl buvo vienareikšmė rekomendacija pirmiausia atsakovams iš varžytinių įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą, tik tokiu atveju butas būtų patrauklus įsigyti kaip nekilnojamojo turto vienetas. Taigi, atsakovai negali įvykdyti Taikos sutarties dėl objektyvių priežasčių – negalėjimo įsigyti žemės sklypo bei butui pritaikyto arešto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Ineza“ prašymą ir išdavė jai vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtintos ir neįvykdytos taikos sutarties dalies, t. y. dėl 34 000 Eur sumos ir 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos 34 000 Eur sumos už visą pradelstą sumokėti laikotarpį, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 8 d. iki visiško Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2029-807/2023 įvykdymo išieškojimo iš skolininkų D. T. ir E. T. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Ineza“; taip pat priteisė ieškovei iš skolininkų po 154,28 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

4.1.       Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytos Taikos sutarties 3 punktą šalys susitarė, jog atsakovai D. T. ir E. T. sutinka ir įsipareigoja ne vėliau kaip per 8 mėnesius po teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovui UAB „Ineza“ Taikos sutarties 2 punkte aptartą 34 000 Eur sumą, pervesdami pinigus į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas, banko kodas 40100, asmeniškai arba nurodydami tą atlikti tretiesiems asmenims, kurie turi galiojančių sutartinių įsipareigojimų atsakovams, o tuo atveju, jeigu atsakovai neįvykdo šio savo įsipareigojimo (nesumoka nurodytos mokėtinos sumos), jie įsipareigoja mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos už visą pradelstą sumokėti laikotarpį. Teismo vertinimu Taikos sutarties 3 punktas yra tiek lingvistiškai, tiek turinio, įsipareigojimų dydžio, vykdymo termino prasme aiškus bei suprantamas, nes šalys susitarė dėl piniginės sumos mokėjimo, tačiau, nors teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad mokėjimo prievolę galėtų atlikti iš lėšų, gautų pardavus butą, duomenų, kad atsakovai (skolininkai) prievolę kreditorei (ieškovei) būtų įsipareigoję įvykdyti išimtinai tik pardavus butą, nėra, ši aplinkybė nenurodyta ir Taikos sutartyje. Iš 2023 m. gruodžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad skolininkai patvirtino, jog Taikos sutartis jiems buvo išversta, jie suprato ir sutinka su Taikos sutarties sąlygomis.

4.2.        Teismas konstatavo nesant byloje duomenų ir apie tai, kad atsakovai būtų bent iš dalies įvykdę ar bandę vykdyti Taikos sutartį, nedelsiant bandę pardavinėti butą ar kreipęsi, kaip nurodo, į brokerius. Priešingai, atsakovai nurodė, kad pradėjo dalyvauti varžytinėse ir siekė nusipirkti žemės sklypą, kas leidžia manyti, jog skolininkai galimai turėjo piniginių lėšų ir galimai tai sudarė prielaidas jiems siekti dalyvauti varžytynėse, tačiau duomenų, kad per Taikos sutarties 3 punkte nurodytą terminą atsakovai (skolininkai) su kreditore atsiskaitė bent iš dalies, kad mėgino parduoti butą, nėra. Skolininkai neneigė, kad Taikos sutartis neįvykdyta.

4.3.       Teismas pažymėjo, kad CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, jog, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Tai yra įstatyme numatyta nuostata, nurodanti teisines pasekmes taikos sutarties nevykdymo atvejais, todėl atskiras šalių susitarimas ar aptarimas dėl to nėra būtinas, tad atsakovų argumentai, jog ieškovės advokatas ar teismas atsakovams nenurodė, kad nesumokėjus nurodytos sumos bus pradėtas priverstinis išieškojimas, nesudaro pagrindo atmesti kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliantai (atsakovai) D. T. ir E. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

5.1.       Atsakovai yra fiziniai asmenys, neturi teisinio išsilavinimo, bylą vedė patys, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Taikos sutarties 3 punktas yra pakankamas, kad būtų išduotas vykdomasis raštas, jei jie per nustatytą terminą neįvykdys prievolės. 2023 m. gruodžio 27 d. teismo posėdžio metu atsakovai domėjosi ir klausė, kas bus, jei jie nesumokės Taikos sutartyje nurodytos sumos laiku, ir ieškovės advokatas atsakė, kad tuomet turės mokėti didesnę pinigų sumą, nes mokės palūkanas, tačiau nei ieškovės advokatas, nei teismas atsakovams nenurodė ir nepaaiškino, kad nesumokėjus nurodytos sumos per 8 mėnesius, bus pagrindas išduoti vykdomąjį raštą ir pradėti priverstinį išieškojimą. Taigi, atsakovai buvo iš esmės suklaidinti, Taikos sutarties 3 punkto sąlyga vertintina kaip neaiški, o tai kad atsakovams Taikos sutartis buvo išversta ir jis sutiko su sąlygomis, savaime nereiškia, kad atsakovai suprato jos prasmę.

5.2.        Atsakovai 2023 m. gruodžio 27 d. vykusio posėdžio metu buvo aiškiai nurodę, kad neturi finansinių galimybių įvykdyti prievolės, kad tokia galimybė yra tik pardavus butą, ką jie nurodė ketinantys daryti. Atsakovai į brokerius kreipėsi žodžiu, buvo organizuojama konsultacija, todėl rašytinių įrodymų neturi, tačiau ėmėsi aktyvių veiksmų dėl buto pardavimo, dalyvavo varžytinėse, siekdami įgyti žemės sklypo dalį, kurioje yra butas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vėliau kartu su sklypu parduoti butą, kad turtas būtų patrauklus nekilnojamojo turto vienetas. Atsakovams buvo sąmoningai sudarytos kliūtys įsigyti žemės sklypą, nes jo kaina buvo sukelta net iki 175 500 Eur, 155 500 Eur, 70 500 Eur.

5.3.       Vilniaus regiono apylinkės teisme 2024 m. kovo mėnesį buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-5711-1224/2024 dėl žalos atlyginimo iš D. T. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuota ½ dalis buto, apribojant disponavimo juo teisę, todėl atsakovai negali šio buto parduoti.

5.4.       Atsakovai neturi finansinių išteklių, kad padengtų reikšmingą skolos dalį, šiuo metu negali įvykdyti Taikos sutarties dėl objektyvių priežasčių – negalėjimo įsigyti žemės sklypo bei butui pritaikyto arešto.

6.       Ieškovė UAB „Ineza“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

6.1.       Atsakovai nėra įprasti fiziniai asmenys, kurie neturėtų specialių žinių ir nežinotų, kad Taikos sutarties 3 punktas yra pakankamas, kad jo neįvykdžius, būtų išduotas vykdomasis raštas. Atsakovų skola susidarė dėl to, kad jiems solidariai su jų įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareikštas ieškinys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės gautų ir negrąžintų avansinių įmokų priteisimo, Taikos sutartimi jie sutiko grąžinti dalį jiems priklausančios įmonės gautų avansinių įmokų, kadangi patvirtino, jog gautus avansus persivesdavo į savo asmenines sąskaitas, atsakovai yra verslininkai, kuriems keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai. Taigi, jiems neabejotinai buvo žinomos Taikos sutarties sudarymo pasekmės. Taikos sutarčiai parengti teismas padarė pertrauką, sutartis buvo siunčiama suderinimui el. paštu atsakovams, skaitydami ir teikdami pastabas dėl Taikos sutarties turinio atsakovai galėjo konsultuotis su teisininke, taigi, atsakovams teisės buvo užtikrintos. Atsakovų valdomos įmonės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams viso teismo proceso metu atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, kuris rengė procesinius dokumentus ir dalyvavo posėdžiuose, todėl natūralu, kad D. T., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taip pat gaudavo teisines konsultacijas. Ieškovo atstovas neturėjo teikti paaiškinimų atsakovams, kurie nėra jo klientai, kad nesumokėjus skolos per 8 mėnesius bus pagrindas išduoti vykdomąjį raštą ir pradėti priverstinį išieškojimą, teikti atsakovams konsultacijų, tuo tarpu teismas dėjo protingas pastangas šalims išaiškinti Taikos sutarties sudarymo pasekmes. Jeigu Taikos sutarties 3 punktas būtų aiškinamas atsakovų nurodomu būdu, tai prieštarautų bet kokiems sąžiningumo ir teisingumo principams, kadangi 34 000 Eur sumos sumokėjimas nebūtų apibrėžtas jokiu terminu ir niekada nebūtų galimas šios sumos išieškojimas. Pagaliau, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

6.2.       Vykusio 2023-12-27 teismo posėdžio metu atsakovai tikrai nenurodė, kad neturi finansinių galimybių įvykdyti prievolių kitu būdu, nei tik pardavus butą (duomenys neskelbtini), nes jei taip būtų, jie turėjo suprasti, kad buto pardavimas bus negalimas, nes žemės sklypas, ant kurio pastatytas butas, priklauso BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jokių, garantijų, kad sklypą pavyks įsigyti, nėra. Taikos sutartyje nėra nurodyta, kad ji bus įvykdyta tik iš lėšų, gautų pardavimus Butą. Nėra jokio skirtumo, iš kokių lėšų atsakovai atsiskaitys su ieškove. Abu atsakovai yra sveiki, darbingo amžiaus, todėl 34 000 Eur sumą galėjo užsidirbti ir sutaupyti per šį besitęsiantį 11 mėnesių nutarties vykdymo laikotarpį. Buto pardavimo sunkumai, jei būtų įrodyti, neatleidžia atsakovų nuo jų pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atsakovas E. T. gyvena šiuo metu Graikijoje, taigi galėjo per visą laikotarpį gauti nuomos pajamas iš buto ir grąžinti ieškovei bent dalį skolos, tačiau nėra nei vieno įrodymo, kad jie būtų mėginę tą daryti ar pardavinėti butą apskritai.

6.3.       Pačių atsakovų su atsiliepimu teikti įrodymai patvirtina, kad visus 3 kartus skelbtas žemės sklypo varžytines laimėjo patys atsakovai, t. y. jie patys didino ir užkėlė sklypo kainą, o laimėję varžytines privalėjo ją sumokėti ir sklypą įsigyti, kas anot jų ir būtų sudarę galimybes parduoti butą, tačiau patys atsakovai nesumokėjo varžytinių kainos už norimą įsigyti sklypą, kas padarė varžytines neįvykusiomis. Taigi, atsakovai sąmoningai sabotuoja varžytines ir dirbtinai neleidžia sklypo įgyti kitiems asmenims.

2.       Atsakovė bankrutuojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Draugo petys“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė ji nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

3.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

4.       Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

5.       Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Ineza“ pateikė naujus rašytinius įrodymus – šalių elektroninį susirašinėjimą 2023 m. gruodžio 27 d. dėl taikos sutarties projekto derinimo bei išrašą iš interneto svetainės www.aruodas.lt apie namo nuomos pasiūlymą. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai neabejotinai galėjo būti pateikti ankščiau, t. y. nagrinėjant pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo dar pirmosios instancijos teisme, ieškovė nenurodė jokių jų ankstesnio nepateikimo / negalėjimo pateikti priežasčių, nėra pagrindo spręsti apie esminę šių įrodymų įtaką sprendžiant ginčą, todėl juos atsisakytina priimti.

6.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o CPK 42 straipsnio 2 dalyje, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

7.       Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015).

8.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų atskirojo skundo argumentais, jog teismo nutartimi patvirtinta Taikos sutartis, konkrečiai jos 3 punktas, buvo neaiškus ir nekonkretus, jog neturėdami teisinio išsilavinimo, nemokėdami lietuvių kalbos ir vesdami bylą patys, atsakovai - fiziniai asmenys negalėjo suprasti, kad jiems praleidus skolos sumokėjimo terminą, iš karto būtų išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas priverstinis visos skolos išieškojimas, o manė, jog tokiu atveju tik būtų mokamos palūkanos.

9.       Šalių sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties turinys yra aiškus, konkretus ir vienareikšmiškai aiškintinas, kadangi iš jo matyti, jog ieškovė UAB „Ineza“ atsisakė visų byloje buvusių pareikštų ieškinio reikalavimų atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, sutiko sumažinti pareikštus reikalavimus kitų atsakovų – D. T. ir E. T. atžvilgiu iki 34 000 Eur avanso, atsisakydama kitų reikalavimų (dėl palūkanų už naudojimąsi piniginėmis lėšomis bei procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo), o atsakovai D. T. ir E. T. savo ruožtu sutiko ir įsipareigojo sumokėti ieškovei UAB „Ineza“ šią 34 000 Eur sumą į ieškovės banko sąskaitą ne vėliau kaip per 8 mėnesius po teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, tuo pačiu numatant, kad atsakovams neįvykdžius šio įsipareigojimo ir nesumokėjus nurodytos mokėtinos sumos, jie papildomai įsipareigoja mokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos už visą uždelstą sumokėti laikotarpį. Taigi, sudarydami tokio pobūdžio ir sąlygų susitarimą, atsakovai negalėjo nesuvokti, kad įsipareigojo ir todėl privalo per konkretų nustatytą terminą sumokėti ieškovei atitinkamo dydžio pinigų sumą (34 000 Eur), jog šis įsipareigojimas jiems privalomas bei turintis įstatymo galią, o jo neįvykdę jie papildomai dar turės ir sumokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas, kurios bus skaičiuojamos iki tol, kol bus sumokėta pagrindinė 34 000 Eur įsiskolinimo suma. Jeigu Taikos sutarties 3 punkto nuostata būtų aiškinama tokiu būdu, kaip nurodo apeliantai – jog nesumokėję 34 000 Eur skolos per 8 mėnesius, jie turėtų ieškovei mokėti tik palūkanas – tokiu atveju nei pats įsipareigojimas grąžinti 34 000 Eur sumą, nei Taikos sutartyje nustatytas tokio įsipareigojimo įvykdymo terminas – 8 mėnesiai – netektų prasmės, kadangi prievolės įvykdymo terminas apskritai būtų neapibrėžtas laike, atsakovai galėtų neribotą laiką negrąžinti ieškovei 34 000 Eur ir ieškovė niekada negalėtų imtis jokių priverstinių šios sumos išieškojimo priemonių. Vis dėlto, toks aiškinimas akivaizdžiai neatitiktų nei lingvistinio, nei loginio ir sisteminio Taikos sutarties sąlygų visumos aiškinimo, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

10.       Nagrinėjamu atveju šalys tarpusavyje sudarytoje ir teismo patvirtintoje Taikos sutartyje expresis verbis pareiškė ir patvirtino, kad Taikos sutartis sudaryta laisva šalių valia, nenaudojant apgaulės, spaudimo, jos turinys, sudarymo pasekmės, taip pat aplinkybės, susijusios su sudarymu ir vykdymu, yra aiškios ir suprantamos, tiek derantis, tiek sudarant Taikos sutartį šalys naudojosi kompetentingų profesionalių teisinių patarėjų paslaugomis, o Taikos sutarties sąlygos buvo atidžiai įvertintos bei aptartos ir suderintos individualiai (Taikos sutarties 13 punktas). Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad šalių tikroji valia neatitiko išreikštos Taikos sutartyje, kad atsakovai neturėjo galimybių susipažinti su sutarties tekstu, jį įvertinti, apsvarstyti, derėtis su ieškove dėl kitokių sąlygų ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023 m. gruodžio 27 d. buvo padaryta teismo posėdžio pertrauka būtent tam, kad šalys galėtų aptarti, suderinti, paruošti, pasirašyti ir pateikti teismui taikos sutartį, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Atsakovai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta Taikos sutartis, neskundė, ši nutartis įsiteisėjo, todėl tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartis nėra pripažinta negaliojančia (CK 6.986 straipsnis).

11.       Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovai nurodo nemokantys lietuvių kalbos, tačiau teismo posėdžių metu jiems buvo užtikrintas vertėjas, tuo tarpu ne teisme atsakovai, jeigu pageidavo, galėjo naudotis vertėjo paslaugomis; atsakovai yra išsilavinimą turintys asmenys, verslininkai, atsakovas D. T. buvo (duomenys neskelbtini) vadovas, veikęs įmonės vardu, sudaręs visą eilę sandorių, įskaitant ir subsidiariai su atsakove E. T. prisiėmęs įsipareigojimus prieš ieškovę; BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo proceso, kuriame buvo sudaryta Taikos sutartis, metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, todėl juo labiau nėra pagrindo teigti, jog ginčo situacijoje atsakovai buvo pažeidžiama santykių šalis, negalėjo suvokti vidutiniškai protingam asmeniui suvoktinų aplinkybių, sąlygų ir veiksmų pasekmių. Teismas pažymi, kad vertinant civilinės teisės pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius visuomet taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus ir atidaus žmogaus elgesį esant analogiškoms aplinkybėms. Ši sąžiningumo pareiga reiškia, jog pirmiausia pats asmuo (šiuo atveju - apeliantai), sudarydamas sandorį ar atlikdamas vieną ar kitą teisinį veiksmą, turi būti pakankamai rūpestingas ir atidus, elgtis, kaip bonus pater familias, nes kiekvienas civilinių santykių dalyvis, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, pirmiausia privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą jis turi apsvarstyti galimus jo teisinius padarinius, o abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Jeigu jis to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir aplaidžiai, o veikdamas tokiu būdu jis pats prisiima ir galimus savo veiksmų padarinius.

12.       CPK

13.       Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog vykdomasis raštas neturėjo būti ieškovei išduotas, nes atsakovai neturi finansinių galimybių įvykdyti prievolę – šiuo metu atsakovai neturi galimybės iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti žemės sklypą, ant kurio yra jiems priklausantis butas (duomenys neskelbtini), ir pardavus šį nekilnojamąjį turtą, gauti pinigines lėšas atsiskaitymui su ieškove. Pažymėtina, kad kaip matyti iš Taikos sutarties turinio ir sąlygų, atsakovų prisiimtas įsipareigojimas sumokėti ieškovei UAB „Ineza“ 34 000 Eur sumą nebuvo susietas su kokiomis nors papildomomis aplinkybėmis ar faktais (konkrečiai – su Buto pardavimu, žemės sklypo įsigijimu, lėšų iš Buto pardavimo gavimu ar kt.), todėl nėra svarbu, iš kokių šaltinių, lėšų atsakovai turėjo gauti ieškovei mokėtiną pinigų sumą (pinigus uždirbti, sutaupyti, pasiskolinti, gauti iš savo turto pardavimo ir t.t.). Tai, kad atsakovai šiuo metu neturi / negavo prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti reikalingos pinigų sumos, neeliminuoja ir nepanaikina šių įsipareigojimų buvimo ir vykdymo (įskaitant priverstinio) prievolės bei negali sudaryti pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, juo labiau, kad kaip matyti iš pačių atsakovų kartu su atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateiktų rašytinių įrodymų, jie buvo ne kartą skelbti vykusių žemės sklypo, ant kurio yra Butas, varžytinių laimėtojais, tačiau varžytinės galiausiai būdavo paskelbtos neįvykusiomis dėl pačių atsakovų kaltės (jiems nesumokėjus varžytinių kainos). Byloje nėra duomenų ir įrodymų ir apie atsakovų pastangas parduoti nurodomą Butą, panaikinti jam taikomus apribojimus, trukdančius turto realizavimą, ir tokiu ar bet kokiu kitu būdu per visą šį aktualų laikotarpį nuo Taikos sutarties sudarymo (šiuo metu jau virš metų), gauti lėšas, reikalingas tinkamam jų pačių prisiimtų turtinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu įvykdymui. Aplinkybės, susijusios su atsakovų finansiniais sunkumais / sunkia finansine padėtimi, kitų kreditorių turėjimu ir pan., apskritai neturi teisinės reikšmės konstatuojant Taikos sutarties neįvykdymo faktą ir nepaneigia šio fakto. Jau sudarydami Taikos sutartį, atsakovai privalėjo įvertinti savo galimybes ją vykdyti, t. y. sutikę sudaryti Taikos sutartį būtent tokiomis sąlygomis, atsakovai, elgdamiesi kaip protingas ir apdairus asmuo (bonus pater familias) turėjo įvertinti jos realaus įgyvendinimo galimybę, be kita ko, pasidomėti, kur gauti, kiek užtruks jiems reikalingų lėšų įsipareigojimams vykdyti gavimo procesas, ar atsakovai turi realias galimybes tokias lėšas gauti ir pan.

14.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2024 m. spalio 31 d. nutartimi tinkamai įvertino šalių pasirašytos ir teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygas bei pagrįstai ieškovei išdavė vykdomąjį raštą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15.       Atmetus atsakovų atskirąjį skundą, ieškovei UAB „Ineza“ iš jų priteistina lygiomis dalimis 264,84 Eur (t. y. po 132,42 Eur iš kiekvieno) advokato teisinės pagalbos išlaidų (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą), patirtų apeliacinės instancijos teisme, kurių patyrimo faktas ir dydis pagrįstas teismui pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Atsakovų D. T. ir E. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ineza“ (kodas 110553420) lygiomis dalimis iš atsakovų D. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 264,84 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 84 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 132,42 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 42 euro centus) iš kiekvieno.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                        Renata Volodko