Civilinė byla Nr. e2A-1194-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16123-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.1.2.8; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Jurgitos Sujetienės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-429-454/2022 pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovui R. K. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. K. 11 191,78 Eur dydžio sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už ieškovui priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-809/2000, pagrindu iš atsakovo buvo priteista 44 767,13 Eur skola. Atsakovas sprendimą pilnai įvykdė tik 2020 m. kovo 26 d. Antstolis R. B. 2020 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. S-20-85-5168 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0085/02/00203. Kadangi Kauno apygardos teismo 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimu nebuvo priteistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procento dydžio palūkanos, atsakovas iki pat 2020 m. kovo 26 d. naudojosi ieškovo lėšomis, nors jau 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimu buvo įpareigotas sumokėti ieškovui 44 767,13 Eur skolą. Atsakovas beveik dešimt metų negrąžino ieškovui skolos, nemokamai naudojosi ieškovo lėšomis, o ieškovas dėl tokio atsakovo neveikimo patyrė nuostolius ir būtent dėl to atsakovas privalo ieškovui sumokėti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procento dydžio palūkanas, kurios sudaro 11 191,78 Eur sumą (44 767,13 Eur x 5 procentai x 5 metai = 11 191,78 Eur). Atsakovas pažeidė savo prievolę atsiskaityti su ieškovu. Dėl prievolės neįvykdymo CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovui kyla pareiga už naudojimąsi ieškovo piniginėmis lėšomis sumokėti ieškovui CK 6.210 straipsnyje numatytas palūkanas.

3.       Atsakovas R. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-809/2000 ieškovui iš atsakovo nebuvo priteistos CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos dėl to, kad šalių sutartiniai santykiai susiklostė bei byla buvo nagrinėjama iki dabartinio CK įsigaliojimo, o tuo metu galiojančiame 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civiliniame kodekse (toliau – LTSR CK) palūkanos nebuvo numatytos – už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą buvo numatyti delspinigiai, kurie ir buvo priteisti. Kaip matyti iš pateikto Kauno apygardos teismo 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-809/2000 – ieškovui buvo priteista iš atsakovo: 144 000,00 Lt (tai atitinka 41 705,28 Eur) skolos, 52 922,00 Lt (tai atitinka 15 327,27 Eur) delspinigių bei bylinėjimosi išlaidos. Priteista delspinigių suma sudarė net 36,75 procentus nuo priteistos skolos, todėl ji visiškai padengė bet kokius galimus ieškovo nuostolius. Tuo metu galiojančio 1964 m. LTSR CK 236 straipsnio 1 dalis numatė, kad skolininkas, praleidusysis terminų / vykdyti piniginei prievolei, privalo sumokėti už termino praleidimo laikų trijų metinių procentų dydžio delspinigius nuo sumos, kurių sumokėti praleistas terminas. CK 46 straipsnyje numatyta, kad CK šeštosios knygos XVI, XVII, XVIII skyrių normos dėl sutarčių vykdymo, neįvykdymo teisinių pasekmių, sutarčių pabaigos, nepaisant jų sudarymo momento, taikomos sutartims, kurios galioja ir pasibaigia įsigaliojus šiam kodeksui. Šalių sudaryta paskolos sutartis galiojo ir pasibaigė iki dabartinio CK įsigaliojimo (įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d.), todėl šalių santykiams dėl paskolos sutarties vykdymo bei nevykdymo teisinių padarinių, nėra taikomas dabartinis CK 6.210 straipsnis dėl palūkanų mokėjimo. Pagal CK 10 straipsnio 1 dalį CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. 1964 m. LTSR CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtintas bendrasis 3 metų ieškininės senaties terminas, o nurodyto straipsnio 3 dalies 1 punkte ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo nustatytas sutrumpintas 6 mėn. senaties terminas. Kadangi 1964 m. LTSR CK už termino piniginei prievolei įvykdymą numatė ne palūkanas, bet delspinigius (LTSR CK 236 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamu atveju pagal analogiją taikytinas delspinigius reglamentavusios teisės normos. Įsigaliojus dabartiniam CK (įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d.), reikalavimui dėl palūkanų priteisimo, tiek 3 m., tiek 6 mėn. ieškinio senaties terminai jau buvo pasibaigę, todėl pagal CK 10 straipsnio 1 dalį, dabar galiojantys ieškinio senaties terminai negali būti taikomi. CK 1.135 straipsnyje įtvirtinta, kad pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai (netesybos, įkeitimas, laidavimas ir kt.), nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Laikotarpis, už kurį apskaičiuotos byloje prašomos priteisti palūkanos, yra 5 metai, tačiau pats ieškovas nurodo, kad 2000 m. gruodžio 27 d. teismo sprendimo vykdymas buvo užbaigtas 2020 m. kovo 26 d. antstolio patvarkymu – akivaizdu, kad atsakovas nebuvo skolingas ieškovui visą 5 metų laikotarpį, tačiau ieškovas palūkanas skaičiuoja iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, be to, ieškovas nėra pateikęs į bylą jokių duomenų, kad visa priteista skola būtų buvusi sumokėta būtent 2020 m. kovo 26 d., o ne ankščiau. Skola buvo mokama dalimis, o palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo nesumokėtos sumos ir tik už tą laikotarpį, kol skolininkas buvo skolingas kreditoriui, ir tik 5 metų laikotarpiu, skaičiuojant iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškinys dėl palūkanų priteisimo tėra nesąžiningas ieškovo siekis praturtėti atsakovo sąskaita.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo valstybės naudai priteisė 7,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5.       Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymą kita palūkanų funkcija yra nuostolių kompensavimas. Vadovaujantis 1964 m. LTSR CK 236 straipsniu ir CK 6.261 straipsniu, skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šių įstatyminių nuostatų pagrindu darytina išvada, jog palūkanos atlieka ir atlyginimo už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo funkciją. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (1964 m. LTSR CK 235 straipsnio 2 dalis, CK 6.260 straipsnio 1 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. 92001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, dar iki kreditoriams kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Vadovaujantis bendraisiais prievolių pasibaigimo pagrindais, prievolės pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdyta (1964 m. LTSR CK 244 straipsnio 1 dalis, CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

6.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Palūkanų dydis (tarifas) priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pavyzdžiui, palūkanos nustatytos CK 6.210 straipsnyje, numatančiame fiksuotus palūkanų dydžius (tarifus) už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą: terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.

7.       Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimas yra visiškai įvykdytas, todėl nėra vienos iš privalomų sąlygų – prievolė turi būti neįvykdyta, todėl netaikytinas CK 6.210 straipsnis. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas įspėjo atsakovą dėl naujų civilinės atsakomybės sankcijų taikymo, jei jis su juo neatsiskaitys, todėl atsakovas galėjo nesitikėti, kad gali būti taikomos papildomos naujos sankcijos (CK 1.5 straipsnis).

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovas S. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teisės aktai numato dvi kompensuojamųjų palūkanų rūšis, t. y. kompensuojamąsias ikiteismines palūkanas (CK 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis) bei kompensuojamąsias procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo priteisti procesinių palūkanų iki sprendimo įvykdymo, nėra ginčijama. Ši išvada atitinka iki šiol suformuotą kasacinio teismo praktiką. Tačiau ieškovas nesutinka su tuo, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo priteisti jo prašomos pinigų sumos (11 191,78 Eur), kaip kompensuojamąsias (ikiteismines) palūkanas (CK 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis).

1.2.       Remiantis CK 6.261 straipsniu, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 suformuota šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, šiuo atveju ieškovas turi teisę reikalauti 11 191,78 Eur pinigų sumos iš atsakovo priteisimo kaip kompensuojamųjų (ikiteisminių, o ne procesinių) palūkanų, mokamų už tai, kad jis geranoriškai labai ilgą laiką neįvykdė 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimo (teismo sprendimas buvo privertinai galiausiai įvykdytas tik po 19 metų).

1.3.       2000 m. gruodžio 27 d. sprendimu iš atsakovo ieškovo naudai buvo priteista 52 992,00 Lt (15 347,54 Eur) delspinigių suma, tačiau nurodyta pinigų suma buvo priteista visiškai už kitą laikotarpį nei kompensuojamos palūkanos, kurias yra prašoma priteisti šioje byloje. Taigi, priteisiant prašomas kompensuojamąsias palūkanas, nebūtų nukrypstama nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, jog iš skolininko nėra galima reikalauti kartu ir delspinigių, ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-08 nutartį c. b. Nr. e3K-3-110-219/2019).

1.4.       Ieškovas reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo pareiškė 2020 m. spalio 13 d. (prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 11 191,78 Eur sumos). Palūkanas reikalaujama sumokėti už ne ilgesnį kaip 5 metų periodą (už 5 metų periodą atgal nuo 2020 m. spalio 13 d.). Taigi, remiantis CK 1.125 straipsnio 10 dalimi ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-763-264/2019 nurodyta normos aiškinimo ir taikymo praktika, šiuo atveju nėra pagrindo ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

9.       Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Ieškovas nepagrįstai nurodo turintis teisę reikalauti 11 191,78 Eur pinigų sumos priteisimo kaip kompensuojamųjų (ikiteisminių, o ne procesinių) palūkanų, mokamų už tai, kad atsakovas geranoriškai labai ilgą laiką neįvykdė teismo sprendimo). Ieškovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑283/2012 faktinės aplinkybės yra visiškai kitokios nei nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo šioje byloje remtis nurodyta praktika. Be to, nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatyto dydžio procesinės palūkanos skaičiuojamos ir priteisiamos ne nuo visos sumos pagal pagrindinę prievolę, o tik nuo ieškinio padavimo momentu likusios neapmokėtos sumos. Nagrinėjamu atveju, ieškinio padavimo momentu (2020 m. spalio 13 d. prašymas išduoti teismo įsakymą) likusios neapmokėtos skolos nebuvo.

2.2.       Šalių sudaryta paskolos sutartis galiojo ir pasibaigė iki dabartinio CK įsigaliojimo (įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d.), todėl šalių santykiams dėl paskolos sutarties vykdymo bei nevykdymo teisinių padarinių, nėra taikomas dabartinis CK 6.210 straipsnis dėl palūkanų mokėjimo; šalių santykiams taikomas 1964 m. LTSR CK, kuris nenumatė palūkanų. 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimas buvo priimtas taip pat iki dabartinio CK įsigaliojimo, todėl juo ir negalėjo būti priteistos procesinės palūkanos, kadangi tuometinis LTSR CK palūkanų nenumatė. Be to, sprendimu buvo priteista 52 922 Lt (tai atitinka 15 327,27 Eur) delspinigių – tai sudarė net 36,75 procentus nuo priteistos skolos, todėl ji pilnai padengė bet kokius galimus ieškovo nuostolius.

2.3.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų buvęs skolingas ieškovui 44 767,13 Eur sumą visą 5 metų laikotarpį nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2020 m. spalio 13 d. Priešingai, paties ieškovo į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad skola buvo išieškoma dalimis, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 26 d. (pilnas įvykdymas) iki 2020 m. spalio 13 d. (iki prašymo išduoti teismo įsakymą) atsakovas nebebuvo skolingas ieškovui, todėl už šį laikotarpį jokios palūkanos negali būti priteisiamos. Be to, nėra jokio pagrindo palūkanas skaičiuoti būtent nuo 44 767,13 Eur sumos, kadangi tokio dydžio skola niekada neegzistavo. Sprendimu priteistos skolos dydis buvo 144 000 Lt (41 705,28 Eur). Neaišku, nuo kokios sumos ieškovas skaičiuoja prašomą priteisti sumą. Ieškovas nepagrindė savo reikalavimo.

2.4.       Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas būtų buvęs skolingas ieškovui 44 767,13 Eur sumą visą 5 metų laikotarpį nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2020 m. spalio 13 d., o prašomas priteisti palūkanų dydis (viso 11 191,78 Eur), kuris apskaičiuotas nuo 44 767,13 Eur sumos po 5 procentus už 5 metus, yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas taikant CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą 5 metų senatį. Skola atsirado bei buvo priteista iki dabartinio CK įsigaliojimo. Tuo metu galiojančio 1964 m. LTSR CK 236 straipsnio 1 dalis numatė, kad skolininkas, praleidusysis terminą įvykdyti piniginei prievolei, privalo sumokėti už termino praleidimo laiką trijų metinių procentų dydžio delspinigius nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Iš sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad šalių sudaryta paskolos sutartis, kurios terminas buvo 1997 m. gruodžio 25 d., yra pasibaigusi. Kadangi šalių sudaryta paskolos sutartis galiojo ir pasibaigė iki dabartinio CK įsigaliojimo, todėl šalių santykiams dėl paskolos sutarties vykdymo bei nevykdymo teisinių padarinių, nėra taikomas CK 6.210 straipsnis dėl palūkanų mokėjimo. Be to kuriuo atveju, įsigaliojus CK, reikalavimui dėl palūkanų priteisimo tiek 3 m., tiek 6 mėn. ieškinio senaties terminai jau buvo pasibaigę, todėl pagal CK 10 straipsnio 1 dalį, dabar galiojantys ieškinio senaties terminai negali būti taikomi. Ieškinys turi būti atmestas ir dėl ieškinio senaties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo ankstesnės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovui (apeliantui) S. P. Kauno apygardos teismo 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2‑809/2000 iš atsakovo priteista 144 000,00 Lt (41 705,28 Eur) skola, 52 992,00 Lt (15 347,54 Eur) delspinigiai, 9 849,60 Lt (2 852,64 Eur) žyminis mokestis bei 1 000,00 Lt (289,62 Eur) advokato išlaidų (bendra suma 207 841,60 Lt atitinka 60 195,09 Eur sumą). Išdavus vykdomąjį dokumentą, antstolis 2020 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. S-20-85-5168 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0085/02/00203. Ieškovas S. P., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 11 191,78 Eur sumą (ieškinio dalykas). Ieškinį grindė CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, nurodęs, kad atsakovas beveik dešimt metų neįvykdė teismo sprendimo, todėl privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas (ieškinio pagrindas). 

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

14.       Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas procesines palūkanas.

15.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019, 18 punktas). CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėtinos palūkanos laikytinos minimaliais ieškovo nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑144/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 24 punktą).

16.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3-153-916/2019 21 punktą). CK 6.37 straipsnio 2 dalis grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019, 43 punktas).

17.       Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra viena iš dispozityvumo principo civiliniame procese apraiškų, reiškianti, kad bylos nagrinėjimo dalyką lemia šalys, todėl prašyti priteisti procesines palūkanas yra ieškovo teisė, bet ne pareiga. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

18.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas ankstesnėje išnagrinėtoje byloje prašė priteisti tik skolą ir netesybas, Kauno apygardos teismo 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-809/2000 buvo įvykdytas 2020 m. kovo 26 d., o civilinė byla pagal ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų už laikotarpį nuo ankstesnės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iškelta 2020 m. gruodžio 11 d.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė (šiuo atveju dėl skolos ir netesybų), išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

20.       Ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis), o už ankstesnį iki bylos iškėlimo laikotarpį procesinės palūkanos neskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Kadangi atsakovas įvykdė teismo sprendimą dar iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje dėl procesinių palūkanų priteisimo, o procesinės palūkanos skaičiuojamos tik už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir nėra skaičiuojamos už ankstesnį laikotarpį nuo anksčiau išnagrinėtos bylos iškėlimo, kurioje, kaip minėta, toks ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas nebuvo pareikštas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijios teismas pagrįstai netenkino ieškovo (apelianto) reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. 

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad šalis paskoliniai teisiniai santykiai siejo iki 1999 m. gruodžio 25 d. (paskolos grąžinimo terminas,) nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovas turi teisę į kompensuojamas (ikiteismines) palūkanas. Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016, 103-105 punktai; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017, 22 punktas). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nuosekliai formuoja poziciją, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-110-219/2019).

22.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad, netekindamas reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šioje nutartyje nurodytas materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo jų taikymo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Atsižvelgiant į tai, apelianto S. P. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23.       Apelianto S. P. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovas R. K. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų bei jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

24.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Gintautas Koriaginas

                                        Jurgita Sujetienė

                                                Egidijus Tamašauskas