Civilinė byla Nr. 2SP-5479-760/2018

 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01952-2018-3

 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.38.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 15 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,

sekretoriaujant N. L.,

dalyvaujant pareiškėjui E. B.,

pareiškėjai O. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. B. ir O. B. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo patvirtinti taikos sutartį dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo pakeitimo.

Pareiškėjai nurodė, kad 2016 m. balandžio 6 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Abu yra garbaus amžiaus, iki santuokos sudarymo kiekvienas turėjo savo turto. Dėl teisinių žinių stokos, jie nepasirašė nei ikivedybinės, nei povedybinės sutarties. Pagal galiojančius įstatymus, po santuokos sudarymo visas įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėja O. B. už savo asmenines lėšas, įgytas iki santuokos su pareiškėju E. B. sudarymo, pastarajam neprisidedant savo lėšomis, 2018 m. liepos 30 d. Žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – Sutartis), notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, už 60000 Eur įsigijo: 0,0594 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) notaro biure Sutartį pasirašė ir savo asmeninius pinigus sumokėjo pareiškėja, todėl ji buvo įsitikinusi, kad minėtą nekilnojamąjį turtą įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn. Viešajame registre įregistravus Sutartį paaiškėjo, kad esant santuokoje vieno sutuoktinio vardu ir lėšomis pirkimo būdu įgyjamas turtas pagal įstatymą yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Pareiškėjų teigimu, tai neatitinka tikrovės, nes minėtas nekilnojamasis turtas įgytas už pareiškėjos asmenines lėšas ir yra jos asmeninė nuosavybė. Pareiškėjas E. B. patvirtina ir sutinka, kad jo sutuoktinė O. B. minėtą nekilnojamąjį turtą įsigijo už jos asmenines lėšas, jis nepretenduoja, kad šis turtas būtų laikomas bendrąją jungtine nuosavybe. Pareiškėjų teigimu, jie yra įsitikinę, kad klausimą dėl įsigyto nekilnojamojo turto teisinio režimo pakeitimo, jie gali išspręsti taikos sutartimi. Pareiškėjų manymu, kadangi ateityje jokio turto įgyti jie neplanuoja, todėl tvirtinti povedybinę sutartį pas notarą nėra tikslo. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad jie taikos sutartį pasirašė laisva valia, niekieno neverčiami ir neįtakojami, jiems yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte (teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalyje (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią). Pareiškėjų tvirtinimu, taikos sutartis nepažeidžia šalių teisių bei teisėtų interesų, neprieštarauja viešajai tvarkai.

Pareiškėja O. B. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pirmą kartą susituokę su E. B. buvo 1968 m., vėliau jie išsiskyrė, o 2016 m. jie vėl susituokė. Pareiškėjams išsiskyrus, jie retkarčiais sueidavo, E. B. padėdavo darbuose. Ji yra ūkininkė, pinigai už kuriuos įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), yra jos užsidirbti. Ūkininkavo viena, pinigus nekilnojamajam turtui įsigyti susitaupė iš pieno ir gyvulių. E. B. nedavė pinigų namo pirkimui. Nekilnojamąjį turtą ji įsigijo tik savo lėšomis. Pirkdama nekilnojamąjį turtą, norėjo, kad jis priklausytų jai vienai. Ji nepasakė notarei, kad nekilnojamasis turtas yra tik jos nuosavybė, manė, kad notarė viską matys. Nuėjus įregistruoti įsigytą nekilnojamąjį turtą, jis buvo įregistruotas kaip bendra nuosavybė. Su E. B. susitarė, kad nuosavybė priklausys tik O. B.. 

Pareiškėjas E. B. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad O. B. jau seniai sakė persirašyti nekilnojamąjį turtą, jo sveikata labai silpna. Nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja nusipirko už savo lėšas. Jis supranta, kad tai bus O. B. asmeninė nuosavybė ir tam neprieštarauja. Jis nori, kad pareiškėjai būtų lengviau susitvarkyti dokumentus po jo mirties. Pas notarę jo niekas nekvietė. Advokatas perskaitė taikos sutartį, jis ją suprato ir sutinka su viskuo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Iš teismui šalių pateiktos taikos sutarties, pareiškėjų paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad taikos sutartis sudaryta pareiškėjų laisva valia, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalims yra žinomos CK 6.985 straipsnyje numatytos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme pasekmės. Tuo vadovaujantis, pareiškėjų sudaryta taikos sutartis tvirtintina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti pareiškėjų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 7 d. sudarytą taikos sutartį dėl nekilnojamo turto teisinio režimo pakeitimo tokiomis sąlygomis: 

„1. Pareiškėjai E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) konstatuoja, kad: 2018 m. liepos 30 d. Žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, už 60 000,00 EUR įgyti: 0,0594 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) mieste yra nupirkti už asmenines O. B. lėšas ir yra asmeninė O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

2.       Pareiškėjai E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) konstatuoja, kad šią Taikos sutartį pasirašė laisva valia, niekieno neverčiami ir neįtakojami.

3.       Pareiškėjai E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) konstatuoja, kad taikos sutarties patvirtinimo teisme pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 4 p., kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį ir Lietuvos Respublikos CPK 584 str. 1d. 4 p., kad teismo nutartis, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, gali būti vykdoma priverstinai yra išaiškintos, suprantamos ir žinomos.“.

            Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                      Loreta Bajorinienė