Civilinė byla Nr. 2-429-878/2014
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00229-2014-2
Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1.; 116.
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 24 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,
sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,
dalyvaujant ieškovei N. K. ir jos atstovei advokatei R. M.,
atsakovui V. K. ir jo atstovei advokatei O. B.,
tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje E. Č. ir S. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje E. Č., S. K., antstoliui S. V. dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė N. K. ieškiniu prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 8 d. nutarimą ir vietoj susidariusio 14583 Lt išlaikymo įsiskolinimo E. Č. ir S. K. pripažinti nuosavybės teises lygiomis dalimis į atsakovo V. K. nekilnojamojo turto dalį: 600/2400 dalis 0,2400 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis 146,71 kv.m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 12749 Lt vertės, priteisti iš atsakovo V. K. visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 8 d. nutarimu iš V. K. išieškoti alimentai N. K. po 1/3 dalį visų rūšių jo uždarbio iki dukters E., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės, po to po ¼ dalį visų rūšių uždarbio iki dukters S., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį kiekvienam vaikui, pradedant nuo 1999 m. gegužės 26 d. Dėl alimentų išieškojimo iš atsakovo buvo pradėta vykdomoji byla Nr. AV-35/99, kuri iki šiol nebaigta vykdyti. Atsakovas piktybiškai vengia mokėti išlaikymą, moka jį nereguliariai, todėl 2014 m. sausio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 14583 Lt. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.196 straipsnio 1 dalimi, teismų praktika, išlaikymas turtu gali būti priteisiamas tuomet, kai vaiko tėvai neturi nuolatinių pajamų ir negali teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006, 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007). Prienų rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-226-02/2003 ieškovės ir atsakovo V. K. santuoka nutraukta, nepilnamečių dukrų E. ir S. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, padalintas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, atsakovo asmeninėje nuosavybėje paliekant 600/2400 dalis 0,2400 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 10400 Lt vertės, ¼ dalis 146,71 kv.m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 35300 Lt vertės, ¼ dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1820 Lt vertės, ¼ dalis kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 869 Lt vertės, esančių (duomenys neskelbtini). Likusi šio turto dalis teko ieškovei. Atsakovas šiuose namuose negyvena nuo 1999 m., nesirūpina namo kūrenimu šaltuoju metų sezonu, jo išlaikymu ir pan. Atsakovui priklausančios nekilnojamojo turto dalies bendra vertė yra 12749 Lt. Kai dėl išlaikymo nevykdymo periodinių išmokų mokėjimo būdu susidaro įsiskolinimas, vaiko interesais gali būti sprendžiama dėl išlaikymo būdo pakeitimo, ir tai atitiktų CK 3.196 straipsnio 1 dalį. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai, šios aplinkybės taikytinos ir sprendžiant dėl išlaikymo formos pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams. Jei nuolatinio lėšų šaltinio nėra nei išmokoms, nei skolai padengti, tai gali būti svarstoma dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo. Atsakovas V. K. niekur nedirba, jam nustatytas neįgalumas, vienintelis jo pajamų šaltinis yra kas mėnesį gaunama 298 Lt neįgalumo pašalpa, kuri negali užtikrinti realaus ir neatidėliotino įsiskolinimo padengimo. Abiems dukroms tapus pilnametėms, išlaikyti periodinių išmokų forma prievolė jau pasibaigė, likęs įsiskolinimas gali būti padengiamas teismo sprendimo priverstinio vykdymo tvarka, realizuojant turtą varžytynėse, bet, jei turto perdavimu vaikams galima likviduoti įsiskolinimą, o jo atidavimas natūra vaikams yra naudingas, tai nebūtų protinga vien formaliais sumetimais versti naudotis priverstine išieškojimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Dukra E. Č. su savo sutuoktiniu bei dukra S. K. kartu su savo mažamete dukra M. R., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove daline nuosavybės teise jai ir atsakovui priklausančiame gyvenamajame name. Abiems dukroms reikalingos atskiros patalpos gyventi, todėl gyvenamosios patalpos gavimas nuosavybės teise užtikrintų jų realias reikmes. Įsiskolinimo panaikinimas turtą realizuojant varžytynėse nebūtų naudingas šeimyninių ir vaikų poreikių požiūriu, nes turtas gali būti įgytas pašalinių asmenų, kurie gautų teisę gyventi name. Atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl nepaliekamas be gyvenamojo ploto, tik sumažėja jo dalis nuosavybėje. Todėl vietoj susidariusio įsiskolinimo gali būti perduota dukroms E. ir S. atsakovo gyvenamojo namo dalis, kurios dydis yra ekvivalentiškas įsiskolinimo sumai. Dukros E. Č. ir S. K. nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus. Ieškovė mano, jog vaikui sulaukus pilnametystės, vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Jeigu kreditorius - pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas - byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas iš bendrų namų išsikėlė prieš 10 metų, neprisidėjo prie turto išlaikymo, ieškovė viską namuose suremontavo. Įsiskolinimo suma šiuo metu sumažėjusi, likę 13538,34 Lt. Turtą prašo priteisti abiems dukroms lygiomis dalimis.
Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes dukros E. tapo pilnamete (duomenys neskelbtini), S. - (duomenys neskelbtini), todėl nuo jų pilnametystės ieškovė yra netekusi teisės tvarkyti uzufrukto teise dukrų turto - išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.191 straipsnio 3 dalis). E. ir S. nuo savo pilnametystės pačios laikytinos išieškotojomis, todėl tik jos gali prašyti pakeisti išlaikymo formą (CK 163 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2004). CK 3.196 straipsnio 1 dalis, kuri nustato išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų, kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, būdus, netaikytina, nes abi dukros yra pilnametės. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovas piktybiškai vengia mokėti alimentus, nepateikia netgi vykdomojo rašto šioje byloje. Atsakovui nuo 2005 m. gegužės 23 d. paskirta ir mokama neįgalumo pensija, iš kurios kiekvieną mėnesį yra išskaičiuojamos pinigų sumos padengti susidariusį alimentų įsiskolinimą.
Atsakovas V. K. ir jo atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Atsakovas paaiškino, kad išlaikymo dukroms neteikė, nes neturėjo darbo, uždarbiaudavo pas žmones, gaudavo 5-15 Lt per dieną, juos išleisdavo savo reikmėms. Iš bendrų namų išsikėlė 2007 m. sausio pradžioje, nes vedė kitą moterį. Prie namų išlaikymo neprisidėjo. Gyvena nuomojamame būste. Žemės sklypą V. L. padovanojo tyčia, kad jis netektų dukroms. Yra skolinęsis iš V. L. apie 3000 Lt porai metų. Kitus sklypus pardavė, nes manė, kad žemė nuvertės, niekas jos nepirks, nes sklypai mažuose gabaluose. S. ir E. dukromis nelaiko, nes jos su juo seniai nebesikalba.
Atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas turėjo daug problemų dėl sveikatos, išskaitos vaikų išlaikymui darytos iš jo gaunamos pašalpos, nežinia kodėl 2008 metais buvo išskaitomos labai mažos sumos, dėl to ir susidarė didelis įsiskolinimas. Žemės sklypus atsakovas pardavė tam, kad galėtų išlaikyti naują šeimą, nes jo sutuoktinė taip pat neįgali. Vieną žemės sklypą padovanojo V. L., nes jai buvo skolingas didelę pinigų sumą.
Tretieji asmenys E. Č. ir S. K. atsiliepime nurodė, kad jos gyvena kartu su motina šios namuose, reikalingos atskiros patalpos, todėl gyvenamosios patalpos gavimas nuosavybės teise užtikrintų jų realias reikmes. Įsiskolinimo palikimas jų interesų neatitiktų, nes nėra realių perspektyvų jį padengti. Įsiskolinimo panaikinimas turto realizavimo varžytynėse būdu nebūtų naudingas šeimyninių ir vaikų poreikių požiūriu, nes leistų turtą įgyti pašaliniams asmenims, kurie gautų teisę gyventi name. Tai galėtų neigiamai paveikti trečiųjų asmenų gyvenimo sąlygas. Nors abi jau pilnametės, nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus.
Teismo posėdžio metu tretieji asmenys E. Č. ir S. K. ieškinį palaikė jame ir savo atsiliepimuose nurodytais motyvais. E. Č. teisme paaiškino, kad tėvas nuolat girtavo, triukšmaudavo, nepadėjo jų išlaikyti, jomis nesidomėjo. Jis neprisidėjo ir prie namo išlaikymo. Tėvo kambaryje buvo sprogęs radiatorius, kiauras langas, apipeliję sienos. Ji su savo šeima dabar gyvena tame kambaryje, jį suremontavo, name įrengtas ir tualetas, sutvarkyta vonia, šildymo sistema, tėvas prie remonto neprisidėjo. S. K. paaiškino, kad tėvas dukterimis nei ūkiu visiškai nesirūpino, labai girtavo, būdavo agresyvus, lauždavo namuose duris.
Antstolis S. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, neatvyko (b.l. 107), apie neatvykimo priežastis nepranešė, neprašė atidėti posėdį, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).
Ieškinys atmestinas.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Prienų rajono apylinkės teismo 199 m. birželio 8 d. nutarimu iš V. K. N. K. priteisti alimentai po 1/3 dalį visų rūšių jo uždarbio iki dukters E., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės, po ¼ dalį visų rūšių uždarbio iki dukters S., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės kas mėnesį kiekvienam vaikui pradedant nuo 1999 m. gegužės 26 d. (11-12 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažyma patvirtina, kad pagal vykdomąjį dokumentą Nr. AV-35/99, gautą 2006 m. sausio 17 d., iš skolininko V. K. 2014 m. sausio 10 d. likusi neišskaityta 14583,44 Lt suma (13 b.l.). V. K. ir N. K. santuoka nutraukta 2003 m. rugsėjo 19 d. (29 b.l.). Gimimo liudijimai patvirtina, kad E. K. (Č.) tapo pilnamete (duomenys neskelbtini), o S. K. tapo pilnamete (duomenys neskelbtini) (14, 15, 16 b.l.). V. K. nuosavybės teisės įregistruotos į ¼ dalis 146,71 kv.m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (18, 75 b.l.), atsakovui dar priklauso 600/2400 dalys 0,2400 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (21, 74 b.l.). Ieškovė, jos dukros S. K. ir E. Č. gyvenamąją vietą deklaravę (duomenys neskelbtini) (26, 27 b.l.), S. K. augina mažametę dukrą M. R., gimusią (duomenys neskelbtini) V. K. yra sudaręs santuoką su S. K. ir šeimoje augina sūnų E. K., gimusį (duomenys neskelbtini) (60 b.l.). V. K. 2014 m. kovo 13 d. padovanojo 0,3300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,0500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), V. L. (72, 73, 110-114 b.l.), o 2012 m. vasario 28 d. pardavė 1,3200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitiems asmenims (76, 126-130 b.l.). V. K. buvo registruotas darbo biržoje 1998 m. rugsėjo 21 d.– 1998 m. spalio 28 d., 2000 m. birželio 20 d. – 2002 m. balandžio 16 d., 2003 m. lapkričio 25 d. – 2004 m. rugsėjo 1 d., 2005 m. kovo 3 d. – 2005 m. gegužės 25 d., 2009 m. spalio 27 d. – 2012 m. gegužės 31 d., darbo paieškos nutrauktos arba be teisės registruotis 6 mėnesius, arba paties V. K. pageidavimu, jam šiais laikotarpiais nedarbo socialinio draudimo išmoka nemokėta (94 b.l.). Atsakovui nuo 2005 m. gegužės 23 d. paskirta valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija (97 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius patvirtino, kad iš V. K. ieškovei nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal vykdomąjį dokumentą Nr. AV-35/99, likusi neišskaityta suma yra 13538,34 Lt (117-120, 121-123, 124 b.l.). Liudytoja O. Z. patvirtino, kad atsakovas, gyvendamas šalių namuose, nuolat girtavo, jam išsikėlus iš namų, jo kambarys buvo ilgą laiką laikomas užrakintas, vėliau ieškovė jį suremontavo, sutvarkė gyvenamojo namo stogą.
Ieškovė prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 8 d. nutarimu jos dukroms E. ir S. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis formą, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą turtu, nurodydama, kad atsakovui ilgą laiką piktybiškai periodinėmis išmokomis neteikiant priteisto išlaikymo dukroms, susidarė didelis įsiskolinimas. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003, kurioje buvo sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo nepilnamečiui vaikui ir bylos nagrinėjimo metu pilnametystės sulaukusiam kitam vaikui.
Teismas sprendžia nesant aplinkybių, atitinkančių CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse įvardytas būtinas sąlygas išlaikymo formai pakeisti.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės, tėvams išnyksta teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Ieškovės minimoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003, kuria ji remiasi savo ieškinyje, faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių: ieškovės dukros E. ir S. pilnametės atitinkamai nuo 2006 m. gegužės 5 d. ir 2011 m. sausio 9 d., taigi, atsakovo pareiga jas išlaikyti pasibaigė iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo, priešingai, nei minimoje kasacinėje byloje. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tačiau turi būti sprendžiama būtent dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, prioritetu laikant nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovės paminėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams, o išlaikymo periodinėmis išmokomis didelis įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu. Jei nuolatinio lėšų šaltinio nėra nei išmokoms, nei skolai padengti, tai gali būti svarstoma dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo. Atsakovas savo įsipareigojimo pagal Prienų rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 8 d. nutarimą teikti išlaikymą nepilnametėms dukroms periodinėmis išmokomis geranoriškai nevykdė, todėl minėto nutarimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas AV-35/99, kuris pateiktas vykdyti antstolio kontorai (vykdomoji byla Nr. 0127/02/00100). Iki atsakovo dukrų pilnametystės susidariusį išlaikymo įsiskolinimą VSDFV iki šiol išskaito pagal antstolio pateiktą vykdomąjį dokumentą iš atsakovo gaunamos neįgalumo pašalpos, o atsakovo dukroms tapus pilnametėms, išlaikymas periodinėmis išmokomis joms nebeteikiamas. Pažymėtina, kad ieškovė į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo formos pakeitimo kreipėsi vykdant priverstinio skolos išieškojimo procesą atsakovo atžvilgiu. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio, 742 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ieškovė turi galimybę susidariusį dukrų išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą nukreipti į atsakovo turtą, o teisinio pagrindo pakeisti išlaikymą, nuolatos mokamą periodinėmis išmokomis, į ieškovės prašomą išlaikymą turtu šiuo atveju nėra, nes jis dukroms ir nebeteikiamas, dėl to grėsmė jų interesams nekyla, jos pilnametės, sveikos ir darbingos.
Atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 79,25 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), ir 240 Lt išlaidos už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (70 b.l.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės N. K. valstybei 79,25 Lt (22,95 eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, ir 240 Lt (69,51 eurų) išlaidas už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, įmokos paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Inga Liubinienė