Civilinė byla Nr. 2S-1215-104/2012
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01219-2012-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.1., 121.6., 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. spalio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Natalja Cikoto, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarties, kuria kreditoriui V. R. nustatytas 7 dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, 2012 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorių V. R. ir L. J. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip nenagrinėtino CPK IV dalies XXIII skyriaus nustatyta tvarka, 2012 m. kovo 30 d. nutarties, kuria apeliantams V. R. ir L. J. nustatytas 7 dienų terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, ir 2012 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria apeliantei L. J. nustatytas septynių dienų terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, ir
n u s t a t ė:
2012 m. kovo 13 d. kreditorius V. R. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo iš skolininkės L. L. priteisti 75 020 Lt skolos pagal paprastąjį vekselį ir 24 900 Lt skolos už komunalines paslaugas.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi kreditoriui V. R. nustatė 7 dienų terminą nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti ir nurodyti reiškiamą reikalavimą, jo faktinį pagrindą, pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
2012 m. kovo 19 d. kreditoriai V. R. ir L. J. šalindami pirminio ieškinio trūkumus pateikė teismui naują pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei L. L. dėl skolos priteisimo ir/ar buto perleidimo nuosavybėn.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorių V. R. ir L. J. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip nenagrinėtą Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso IV dalies XXIII skyriaus nustatyta tvarka.
2012 m. kovo 29 d. ieškovai V. R. ir L. J. pateikė teismui procesinį dokumentą Nr. DOK-7140, kurį traktavo kaip ieškinį dėl skolos priteisimo ir nekilnojamojo daikto perdavimo nuosavybėn.
2012 m. kovo 30 d. nutartimi Vilniaus m. 3 apylinkės teismas dalį pateikto procesinio dokumento Nr. DOK-7140 išskyrė į atskirą bylą ir perdavė teismo raštinei registruoti kaip ieškinį, nagrinėjamą ginčo teisenos tvarką,, o kitą to paties pateikto dokumento dalį traktavo kaip atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. ir 2012 m. kovo 19 d. nutarčių ir nustatė apeliantams V. R. ir L. J. septynių dienų terminą pateikto dokumento trūkumams pašalinti.
2012 m. kovo 30 d. apeliantė L. J. pateikė teismui procesinį dokumentą Nr. DOK-7269, kurį traktavo kaip skundą.
2012 m. balandžio 3 d. nutartimi Vilniaus m. 3 apylinkės teismas nustatė apeliantei septynių dienų terminą minėto procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
Apeliantas V. R. atskiruoju skundu prašo minėtas 2012 m. kovo 14 d., 2012 m. kovo 19 d., 2012 m. kovo 30 d., 2012 m. balandžio 3 d. pripažinti neteisėtomis ir panaikinti. Savo 2012 m. balandžio 6 d. atskirajame skunde dėl 2012 m. kovo 14 d. nutarties nurodo, kad teismo reikalaujamus įrodymus pateikė, t.y. pateikė vekselį ir elektroninio laiško kopijas, kuriomis remiantis apeliantas bandė realizuoti savo, kaip kreditoriaus, teises. Pasisakydamas dėl 2012 m. kovo 19 d. nutarties, apeliantas teigia, kad teismas spręsdamas klausimą dėl pareiškimo priėmimo turėjo išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes jų nepritaikius yra pažeidžiamos jo, kaip kreditoriaus, teisės. Taip pat, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjo pateiktus dokumentus, nes 2012 m. kovo 30 d. nutartyje nurodyti trūkumai yra neteisingi, reikalaujami nurodyti duomenys procesiniuose dokumentuose yra pateikti. Dėl 2012 m. balandžio 3 d. nutarties panaikinimo apeliantas argumentų nepateikė.
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 straipsnis).
Dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarties.
Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir aiškiai įvardinti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Papildomai CPK 433 str. nurodo reikalavimus, kurie turi būti nurodyti pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo. Reikalavimo ir jo pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, tuo užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (CPK 17 str.).
Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu atveju, be pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės. Teismas, naudodamasis įstatyme nustatytomis teisėmis, privalo veikti aktyviai, kad užtikrintų sąžiningą procesinių teisių naudojimą, greitą, ekonomišką ir sąžiningą procesą ir nesudarytų sąlygų procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-181/2009).
Ieškinio (pareiškimo) reikalavimas turėtų būti formuluojamas tiksliai ir aiškiai, jo formuluotė turi atitikti bent vieną iš CK numatytų civilinių teisių gynimo būdų, kad būtų galimybė nustatyti, kokio sprendimo ieškovas siekia, pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas pareiškimą ir, kad priėmus teismo sprendimą, būtų aišku, kaip jis turi būti vykdomas (CPK 135 str.). Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, ištyręs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorius V. R. nenurodė reikalavimo priteisti skolą faktinio pagrindo, taip pat įrodymų, kuriais galima pagrįsti reikalavimą, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą kreditoriui pašalinti pareiškimo trūkumus, t.y. patikslinti reikalavimą, nurodant prašomos priteisti skolos faktinį pagrindą ir įrodymus, kuriais grindžiamas šis reikalavimas. Atskirajame skunde apelianto išdėstyti teiginiai, jog reikalavimo pagrindas, t.y. vekselis, taip pat įrodymai – elektroniniai laiškai buvo pateikti, nėra paremti jokiais pagrįstais įrodymais. Priešingai, iš notarų biuro gauti atsakymai dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tik patvirtina, jog apeliantui buvo žinoma, kad toks jo pateiktas dokumentas neatitinka įstatymų reikalavimų ir vykdomasis įrašas nebuvo išduotas. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo nagrinėjamu atveju panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties.
Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Tai lemia šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumus, kurie nustatyti CPK XXIII skyriuje. Šio skyriaus 431 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Pirmosios instancijos teismas išaiškino kreditoriams, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pareikšti ieškinio teisme pagal bendrąsias ginčo taisykles. Taip pat teismas pagrįstai nesprendė kreditorių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi kreditorių pareiškimas nebuvo priimtas ir nagrinėtas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarties.
Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas teismo nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nagrinėjama ar šių įpareigojimų nustatymas nepagrįstai neapribojo pareiškėjo teisės į teisminę gynybą.
Pažymėtina, jog CPK 316 str.1 d. nustatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis (atskirasis) skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. CPK 316 str. 2 d. numato, kad jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo pateiktas atskirasis skundas yra su trūkumais, 2012 m. kovo 30 d. nutartimi nustatė apeliantams terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti ir pateikti atskirąjį skundą, atitinkantį įstatymo reikalavimus.
Kaip matyti, apeliantas V. R. nustatytu terminu atskirojo skundo trūkumus pašalino ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi šis jo atskirasis skundas buvo priimtas ir perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka.
Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), nes apeliantas pašalino skundžiamojo nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus, todėl šios atskirojo skundo dalies nagrinėjimas dėl minėtos nutarties netenka prasmės.
Dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties.
Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties, ja teismas nustatė pareiškėjai L. J. septynių dienų terminą, nutartyje nurodytiems jos pateikto atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Skundžiant nutartį pareiškėjas V. R. nepateikė duomenų, kad buvo įgaliotas L. J. paduoti skundą dėl minėtos nutarties. Taigi laikoma, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Dėl to pareiškėjo argumentai dėl nutarties, kuri nesukėlė jam teisinių pasekmių, yra nenagrinėjami. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2012-04-11 nutartimi L. J. atskirąjį skundą laikė nepaduotu, o šios nutarties L. J. neskundė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d., 2012 m. kovo 19 d., 2012 m. kovo 30 d., 2012 m. balandžio 3 d. nutartis palikti nepakeistas.
Teisėja Natalja Cikoto