Civilinė byla Nr. e2-2997-1044/2020 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35447-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.4.1.11.4.3

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė,

sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui O. K.,

atsakovei J. N., atsakovės atstovui advokatui Algiui Tursui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Greenenergo“ ieškinį atsakovėms J. N. ir D. B. dėl avanso grąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Greenenergo“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniuir prašo priteisti iš atsakovių J. N. ir D. B. (toliau ir atsakovės) 5000 Eur sumokėto avanso, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2017-08-02 sudarė sutartį Nr. 08/02, kurios 1 punktu atsakovės įsipareigojo atkūrus nuosavybės teises į miškų ūkio paskirties žemės sklypus pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus išvadas dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, priklausiusių E. J., gyv. (duomenys neskelbtini), pagal teismo sprendimą, administracinėje byloje Nr. A-679-261-2017, paveldėtojos atsakovės, pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, išduotą 2000-10-09, Nr. 01-876, likutį, nurodytą sprendimą, valstybės išperkamai žemei 5,1599 ha, pardavėjų pareiškimu kurios vertė yra 9325 Eur, parduoda neįkeistus, be įsipareigojimų tretiesiems asmenims, būsimus grąžintus miškų ūkio paskirties žemės sklypus už 47300 Eur. Šio punkto įgyvendinimui numatytas sutarties 3 punktas, kuriuo atsakovės įpareigotos išrašyti generalinį įgaliojimą ir testamentą ieškovo atstovui vadovui O. K. iki 2017-10-01. Vykdydamas sutarties 5 punktą ieškovas 2017-08-02 atsakovei J. N. pervedė 5000 Eur. Atsakovės savo įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovas 2018-08-09 pateikė pretenziją dėl sutarties vykdymo. 2018-09-11 rašytiniu susitarimu ieškovas ir atsakovės susitarė pratęsti sutarties įvykdymo terminą iki 2018-12-31, nustatė naują galutinę visų sklypų kainą – 42300 Eur, susitarimo 2 ir 3 punktais šalys susitarė, kad atsakovėms neįvykdžius įsipareigojimų iki 2018-12-31 atsakovės ieškovui grąžins 5000 Eur avansą ir sumokės 5000 Eur baudą. Atsakovė J. N. 2019-09-10 ieškovui sumokėjo 5000 Eur sumą, kuri įskaityta kaip netesybos (bauda), o ieškovo sumokėtas 5000 Eur avansas liko negrąžintas.

Atsakovė J. N. atsiliepime į ieškinį prašėieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovių 5000 Eur sumokėtą avansą yra nepagrįstas, kadangi avansas yra grąžintas. Aplinkybė, kad ieškovui sumokėta bauda, yra nepagrįsta, tai tik ieškovo samprotavimai, neatitinkantys minėtos sutarties sudarymo ir vykdymo sąlygų. Ieškovo 2018-08-09 ir 2019-07-23 pretenzijose nurodyta, kad reikalaujama grąžinti avansą, o vėliau reikalaujama sumokėti netesybas. Iš sutarties 2 punkto matyti, kad atsakovės turėjo pareigą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo 1 punkte aptartų sklypų nuosavybės įregistravimo VĮ „Registrų centras“, ir tik po to išrašyti įmonės vadovui O. K. įgaliojimą, t. y. neįregistravus nuosavybės teisės atsakovės neturėjo galimybių išrašyti įgaliojimą. Nepaisant to sutarties 3 punkte nustatytas galiojimo išrašymo terminas iki 2017-10-01, 2018-09-11 rašytiniu susitarimu Nr. 08/02 terminas numatytas iki 2018-12-31. Sutarties 2 ir 3 punktų reikalavimai prieštarauja vienas kitam, kadangi neįregistravus sklypų nuosavybės VĮ „Registrų centras“ įgaliojimo išrašyti teisiškai neįmanoma, todėl reikalavimas sumokėti baudą už įpareigojimą, kurio neįmanoma įvykdyti, yra nepagrįstas. Tarp šalių 2017-07-27 sudaryta preliminari sutartis dėl to paties turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kurioje nebuvo numatyta pareiga iki tam tikros datos išduoti ieškovui įgaliojimą, dėl kurio neišdavimo ieškovas pateikė savo reikalavimą, bet dėl nežinomų priežasčių minėta sutartis nebuvo vykdoma, o atsakovėms pasiūlyta pasirašyti ieškinyje minimą sutartį. Atsakovės negalėjo įregistruoti nuosavybės teisės į minėtus sklypus dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, kadangi sutartyje minimas teismo sprendimas ir 2000-10-09 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas nebuvo vykdomi, nėra įvykdyti iki šiol ne dėl atsakovių kaltės, o dėl NŽT atsisakymo vykdyti minėtus sprendimus. Po 2017-08-02 pasirašymo atsakovės kelis kartus kreipėsi į NŽT dėl minėtų sklypų nuosavybės teisės, tačiau nepaisant teismo sprendimo gaudavo neigiamus atsakymus.

Atsakovei D. B. procesiniai dokumentai įteikti, ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarė sutartį su atsakovėmis, sutarties įvykdymo terminas – 2017 m. spalio 1 d., įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, todėl sutartis buvo pratęsta, tačiau įsipareigojimai vėl nebuvo įvykdyti, pasibaigus sutarties įvykdymo terminui šalys pasirašė sutarties priedą, kuriame numatytas naujas terminas – 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovės savo įsipareigojimų ir vėl neįvykdė.Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė – sumokėjo atsakovei J. N. 5000 Eur avansą. Laukė, kada atsakovės įvykdys įsipareigojimus, tačiau jos nesiėmė jokių veiksmų. Sutartis yra nenutraukta, ji galioja, yra sudarytas sutarties priedas, kuris taip pat galioja. Avansą prašo grąžinti tuo pagrindu, jog atsakovės savo įsipareigojimų neįvykdė. Įgaliojimai ir testamentas nebuvo surašyti. Atsakovės giminaitė turėjo teisę atstatyti nuosavybės teises į miškų ūkio paskirties sklypus, tuo remiantis atsakovė priėmė avansą, turėjo atkurti nuosavybės teisę, o ieškovas, turėdamas įgaliojimą ir testamentą, turėjo padėti atsakovei tai įgyvendinti. Įgaliojimas turėjo būti išduotas ieškovui atstovauti atstatant atsakovių nuosavybės teises. Įgaliojimas turėjo būti išrašytas atsakovių, įgaliotiniui ieškovo atsakovui O. K., kuris užsiima miškininkyste. Sutarties projektą parengė ieškovas, tačiau sutarties punktus jis derino su atsakovėmis. Sutarties priedas buvo sudarytas siekiant pratęsti terminą ir tikintis, kad atsakovės savo pareigas įvykdys. Pagal CK įmoka pirmiausia įskaitoma kaip bauda, šalys dokumentuose įmokų įskaitymo tvarkos nenumatė. V. Š. pažįsta, bendrauja, apie jo sutartį su atsakove dėl to paties dalyko žino. Ieškovas pareikalavo atsakovių įvykdyti sutartį, jos atsisakė dėl lėšų stokos, ieškovas laukti nebegalėjo, kadangi jau laukė du metus, todėl naują sutartį sudarė V. Š., ar sutartis buvo įvykdyta ieškovas nežino. Atsakovė J. N. gavo 5000 Eur įmoką iš V. Š., Vilniuje, Šiaurės miestelyje, Čili picerijoje, lauke, o atsakovė J. N. 5000 Eur perdavė ieškovo atstovui, jis išrašė pinigų priėmimo kvitą (picerijoje buvo trise). Atsakoves kaip pardavėjas ieškovui rekomendavo pažįstamas nekilnojamojo turto brokeris. Ieškovas gavo sprendimą, kurio pagrindu buvo galima atstatyti nuosavybės teises į žemės sklypus. Vėliau ieškovas atsakovėms būtų sumokėjęs likusią žemės sklypų kainos dalį. Pirminę 2017 m. liepos 27 d. preliminarią sutartį atsiuntė K. N., jame buvo numatyta data, iki kada turėjo būti sumokėtas avansas, tačia uavansas sumokėtas nebuvo, todėl sutartis nebuvo aktyvuota. Šalys susitarė dėl naujo avansinio mokėjimo, sudarė naują 2017 m. rugpjūčio 2 d. sutartį, ieškovas sumokėjo avansą, laukė, kada atsakovės pateiks dokumentą, pagal kurį būtų galima atstatyti nuosavybės teises į žemės sklypus, tačiau atsakovės savo įsipareigojimų nevykdė, įgaliojimo ieškovui neišdavė, testamento nesudarė. Testamentas turėjo būti išrašytas tam, kad atsakovių mirties atveju ieškovas galėtų atgauti sumokėtas sumas. Įgaliojimas ir testamentas turėjo būti sudaryti tik dėl žemės sklypų. Nesant įgaliojimo ieškovas negalėjo atstovauti atsakovių, negavęs NŽT dokumentų neturėjo galimybių atkurti atsakovių nuosavybės teisių. Pirmiausia atsakovės turėjo pateikti NŽT dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovės turi teisę atgauti nuosavybės teises į žemės sklypus, o vėliau išrašyti įgaliojimą ieškovui. Pagal CK pirmiausia įskaitomos netesybos (ieškovo atstovui tai pasakė advokatas, jau gavus 5000 Eur iš atsakovės). Priimdamas pinigus iš atsakovės  ieškovo atstovas nenurodė, kad pinigus įskaitė kaip baudą. Patirti nuostoliai – piniginės lėšos ilgą laiką buvo pas atsakovę, ieškovas negalėjo jų naudoti, buvo daugybė susitikimų, susitarimų, sugaišta daug laiko. Paaiškino, kad sutartį perimti pasiūlė pažįstamam V. Š., jis su atsakovėmis susitarė, sudarė sutartį, sumokėjo joms įmoką, tada jos galėjo grąžinti ieškovui avansą.

Teismo posėdyje atsakovė J. N. palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės išsilavinimas aukštasis, ji yra finansų specialistė. Nurodė, kad po mamos mirties su seserimi gavo Vilniaus apskrities viršininko sprendimą, kuriame nurodyta, kad turi būti atkurtos nuosavybės teisės į 5 ha žemės sklypus. Žemės sklypus valdė atsakovės prosenelis. Ieškovas pasiūlė sudaryti sutartį, kad atkūrus nuosavybės teises būtų surašytas įgaliojimas ir žemės sklypai perleisti ieškovui. Tačiau atsakovei padavus prašymus į Vilniaus žemėtvarkos skyrių jie nesutiko paklusti sprendimui ir prasidėjo teisminiai procesai. Atsakovės jau laimėjo dvi bylas LAT, laukia dar vieno LAT išaiškinimo, todėl negalėjo įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų, nuosavybės teisės dar nėra atkurtos. Sutarčių projektai buvo pasiūlyti ieškovo. Šalys sutarties terminus pratęsinėjo ir mažino kainą dėl to, jog vyko teismo procesai, atsakovės nuo ieškovo to neslėpė. Naują sutartį sudarė, kadangi sužinojo, kad ieškovas nebenori laukti ir atsirado kitas asmuo, kuris perims sutarties sąlygas, už atsakoves sumokės avansą. Nesupranta, kodėl atsakovės turėtų mokėti netesybas, kadangi jos sutarties neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Advokatas sakė, kad netesyboms yra taikomas senaties terminas. Įgaliojimo išrašyti negali kol nėra atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus. Sutartį suprato taip, kad kai nuosavybės teisės bus atkurtos, atsakovės turės išrašyti įgaliojimą ir testamentą ieškovo atstovui. Tikėjosi, kad nuosavybės teisės bus atkurtos per 2 mėn., taip jai sakė advokatas, paaiškėjus, kad nuosavybės teisių atkūrimas užtruks, informavo ieškovą, vėliau kreipėsi į teismą. Su ieškovu apie baudą nekalbėjo. Suprato, kad bauda būtų skiriama tuo atveju, jei atkūrusios nuosavybės teises atsakovės kreiptųsi į kitą pirkėją, o ne į ieškovą, atsakovė nesuprato, kad bauda siejama su įgaliojimo ir testamento nesudarymu. Sudarant naują sutartį susitiko keturiese – atsakovė, jos sutuoktinis K. N., ieškovo atstovas ir V. Š., susitikimą suorganizavo ieškovo atstovas, naujos sutarties egzempliorius atsinešė ieškovo atstovas ir V. Š., šalys susitarė, kad V. Š. perims avansą, sumokės ieškovo atstovui, ir sutartis taps sudaryta tarp atsakovių ir V. Š.. Ieškovas nenurodė, kad jo priimami pinigai yra bauda, sakė, kad tai yra avansas, kurį perima V. Š. V. Š. pats pinigus padavė ieškovo atstovui, atsakovė tik pasirašinėjo kvitus, atsakovė V. Š. matė pirmą kartą. Suprato, kad pažeidus sutartį atsakovės pirmiausia turėtų grąžinti avansą, vėliau netesybas ir baudą. Sutartis nutraukta nebuvo.

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys 2017-08-02 sudarė sutartį Nr. 08-02, kuria atsakovės (pardavėjas) įsipareigojo atkūrus nuosavybės teises į miškų ūkio paskirties žemės sklypus pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) išvadas dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, priklausiusių E. J., pagal teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A-679-261-2017, pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, išduotą 2000-10-09, Nr. 01-876, parduoti ieškovui (pirkėjui) neįkeistus, be įsipareigojimų tretiesiems asmenims, būsimus grąžintus miškų ūkio paskirties žemės sklypus už 47300 Eur (1 punktas). Atsakovės įsipareigojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo 1 punkte nurodytų žemės sklypų nuosavybės įregistravimo VĮ „Registrų centras“ ir išduoti ieškovo direktoriui O. K. įgaliojimą, suteikiantį teisę sudaryti atsakovių vardu sutartį ir atstatant nuosavybės teise tam reikalingose įstaigose ir organizacijose savarankiškai parenkant būsimų sklypų vietą (2 p.); atsakovės įsipareigojo išduoti ieškovo direktoriui O. K. įgaliojimą ir testamentą iki 2017-10-01 (3 p.); ieškovas įsipareigojo savo lėšomis atlikti nuosavybės teisių atkūrimą ir nuosavybės teises įregistruoti „VĮ „Registrų centras“; ieškovas įsipareigojo pasirašius sutartį sumokėti 5000 Eur avansą į atsakovių nurodytą sąskaitą (5 p.). Sutarties 8 punkte šalys susitarė, kad jeigu sutarties sąlygos nebus įvykdytos iki 2017-10-01, dėl ko atsirastų trečiųjų asmenų, pretenduojančių į būsimą grąžintiną turtą, nebūtų pateiktas ieškovo vadovo vardu išduotas įgaliojimas ir testamentas, iki 2017-10-01 sąmoningai trukdant sutartyje aptartus veiksmus, arba neišsiuntus į aptartas kadastrines vietoves, arba jeigu išvadų vertė bus mažesnė nei 9325 Eur, arba nebus galimybės susigrąžinti išskirtinai tik miško ūkio paskirties žemės, atsakovės per 3 darbo dienas grąžina pirkėjui sumokėtą 5000 Eur avansą ir sumoka 5000 Eur baudą į nurodytą sąskaitą, už kiekvieną pradelstą dieną mokant 0,8 proc. dydžio netesybas nuo negrąžintos tai dienai sumos (5 p.) (e. b. l. 5-6). Ieškovas 2017-08-02 atsakovei J. N. pervedė 5000 Eur (e. b. l. 7). Ieškovas 2018-08-09 pateikė pretenziją dėl sutarties vykdymo, kurioje nurodė, kad atsakovės yra raginamos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 dienas (t. y. iki 2018-08-16) grąžinti į ieškovo sąskaitą 5000 Eur avansą ir 5000 Eur baudą, pažymėjo, kad neatlikus nurodytų mokėjimų per nustatytą terminą ieškovas kreipsis į teismą dėl nepagrįsto praturtėjimo (e. b. l. 8-9). Šalys 2018-09-11 rašytiniu susitarimu susitarė pratęsti sutarties įvykdymo terminą iki 2018-12-31, nustatė naują galutinę visų sklypų kainą (42300 Eur), naują kainos sumokėjimo tvarką, susitarė, kad atsakovėms neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartį 08/02 ir šį priedą iki 2018-12-31 atsakovės ieškovui grąžins 5000 Eur avansą ir sumokės 5000 Eur baudą per 5 darbo dienas, už kiekvieną pradelstą dieną mokės 0,8 pro, netesybų nuo negrąžintos sumos (2 p.), taip pat susitarė, kad ieškovui neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartį 08/02 ir šį priedą atsakovėms liks ieškovo sumokėtas 5000 Eur avansas (3 p.) (e. b. l. 10). Ieškovas 2019-07-23 pateikė pretenziją dėl sutarties Nr. 08/02 vykdymo, kurioje nurodė, kad atsakovės yra raginamos nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2018-08-01 grąžinti į ieškovo sąskaitą 5000 Eur avansą, 5000 Eur baudą, 7240 Eur delspinigių, pažymėjo, kad neatlikus nurodytų mokėjimų per nustatytą terminą ieškovas kreipsis į teismą dėl nepagrįsto praturtėjimo (e. b. l. 11-12). Atsakovė J. N. 2019-09-10 ieškovui grąžino 5000 Eur (e. b. l. 13). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad nuosavybės teisės į sutartyje nurodytus žemės sklypus atsakovėms nėra atkurtos ir šios bylos nagrinėjimo metu, kad po sutartyje nurodyto teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A-679-261-2017 NŽT atsisakė atkurti nuosavybės teises atsakovėms (e. b. l. 35, 36-39, 40-45), todėl atsakovės inicijavo naujus teisminius procesus. Kaip paaiškino ieškovo atstovas teismo posėdyje, sutartis su atsakovėmis nebuvo nutraukta, ji tebėra galiojanti, tačiau kadangi ieškovas nebenorėjo ilgiau laukti kol atsakovėms bus atkurtos nuosavybės teisės, o atsakovės neturėjo lėšų atsiskaityti su juo, todėl ieškovas pasiūlė pažįstamam asmeniui perimti ieškovo sutartį, tas asmuo sudarė sutartį su atsakovėmis, jis sumokėjo avansą atsakovėms, o tada atsakovės grąžino jam 5000 Eur.Byloje yra pateikta 2019-09-10 sutartis Nr. 09/10 tarp atsakovių ir V. Š. dėl to paties dalyko – būsimų žemės sklypų atkūrus atsakovės nuosavybės teises – pirkimo-pardavimo.

Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovių 2017-08-02 pagal sutartį sumokėtą 5000 Eur, motyvuodamas tuo, kad atsakovės 2019-09-10 ieškovui perduota 5000 Eur suma įskaityta kaip netesybos (bauda), o 5000 Eur avansas liko negrąžintas. Atsakovė su tuo nesutinka tvirtindama, jog ieškovui 2019-09-10 buvo grąžintas 5000 Eur avansas.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

Taigi teismas bylą nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje nenustatyti įstatyme įtvirtinti pagrindai peržengti pareikšto reikalavimo priteisti ieškovui sumokėtą avansą ribas.Ieškovas reikalavimą priteisti avansą, grindžia tuo, kad atsakovės perduotą pinigų sumą įskaitė vadovaudamasis CK 6.54 straipsnyje nustatytu gautų įmokų įskaitymo eiliškumu kaip netesybas, todėl atsakovė jam privalo grąžinti avansą. Ieškovo manymu, atlikdamas netesybų įskaitymą jis veikė pagal įstatymą. Atsakovė su tuo nesutinka tvirtindama, jog 2019-09-10 ieškovui buvo grąžintas jo 2018-08-02 sumokėtas avansas pagal sutartį, o apie tai, kad ieškovas šią sumą įskaitys kaip baudą, jai nebuvo žinoma iki ieškinio gavimo.

CK 6.54 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip, t. y. šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Nesant šalių susitarimo dėl įmokų paskirstymo, taikoma CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama. Vykdant prievolę kreditoriaus iš skolininko gautos įmokos pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (CK 6.54 straipsnio 1 dalis); antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo termino eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 2 dalis); trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio3 dalis); ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio4 dalis). Vadovaujantis CK 6.54 straipsniu, reglamentuojančiu iš skolininko gautų įmokų paskirstymą pagal skirtingų rūšių pinigines prievoles (kurių įvykdymo nusprendžia pareikalauti kreditorius), kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei jis nurodo kitokį įmokų paskirstymą nei nustatyta įstatyme (CK 6.54 str. 1-4 d.) ar šalių sutartyje (CK 6.54 str. 1, 5-6 d.). Taigi, įstatymo leidėjas kreditoriui nesuteikė teisės vienašališkai nuspręsti skolininko atliktą mokėjimą panaudoti kitos rūšies piniginės prievolės (jos dalies) įvykdymui nei nurodo skolininkas.

Jei kyla šalių ginčas dėl sutarties aiškinimo, taikytinos sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).

Šalių 2018-09-11 priedo prie sutarties Nr. 08/02 2 punkte aiškiai įtvirtinta, kad jeigu sutarties sąlygos neįvykdomos pardavėjų (atsakovių) ieškovui (pirkėjui) grąžinamassumokėtas 5000 Eur avansas ir sumokama 5000 Eur dydžio baudą per 5 darbo dienas nuo sutarties neįvykdymo dienos. Taigi šalių susitarimu yra nustatytas įmokų mokėjimo eiliškumas – pirmiausia grąžinamas sumokėtas avansas ir po to per 5 darbo dienas įsipareigojama grąžinti netesybas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019-07-23 pretenzijoje ieškovas taip pat ragino nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2018-08-01 (taip nurodyta pretenzijoje), grąžinti ieškovui sumokėtą avansą, netesybas – 5000 Eur baudą ir 7240 Eur delspinigius. Kad tarp šalių buvo toks susitarimas dėl įmokų paskirstymo tvarkos pagrindžia ir šalių (ieškovo vadovo, kuris pats derino sutarties, susitarimo prie jo sąlygas, ir atsakovės) duoti paaiškinimai teismo posėdyje. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, 2019-09-10 susitikimo picerijoje metu atsakovė J. N. ir ieškovo pažįstamas asmuo, ieškovo surastas sutarčiai su atsakovėmis perimti V. Š., pasirašė 2019-09-10 sutartį Nr. 09/10, pagal kurią šis asmuo perdavė grynais pinigais atsakovei 5000 Eur avansą (2019-09-10 pinigų išmokėjimo kvitas), o atsakovė J. N. šią pinigų sumą iš karto perdavė susitikime dalyvavusiam ieškovo vadovui. Kaip paaiškino ieškovo atstovas O. K., davęs priesaiką byloje, jis 2019-09-10 gavęs iš atsakovės 5000 Eur neinformavo atsakovės, kad šią sumą įskaito kaip sutartą baudą; kad netesybos turi būti įskaitytos pirmiausia, ieškovui pasakė advokatas jau po to, kai jis gavo pinigus iš atsakovės. Atsakovė paaiškino, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog V. Š. perims avansą, kad ieškovo vadovas nenurodė, kad gautus 5000 Eur įskaito kaip baudą, sakė, jog tai yra avansas, kurį perima V. Š., kad ji nebūtų sutikusi 2019-09-10 sumokėti ieškovui 5000 Eur, jei ieškovas būtų nurodęs, jog šią pinigų sumą įskaitys kaip baudą, nes suprato, jog pažeidus sutartį pirmiausia turėtų grąžinti avansą ir tik po to netesybas, baudą. Taigi šalių paaiškinimai taip pat suponuoja tikėtiną išvadą, jog jų tikrieji ketinimai ir tikslas buvo: ieškovui atgauti avansą po to, kai jis nusprendė nebelaukti kol atsakovėms bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę, o atsakovėms – avansą sugrąžinti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad sutartis buvo sudaryta tarp verslu užsiimančio juridinio asmens ir fizinių asmenų, sutarties, jos priedo projektas pasiūlytas ieškovo.

Vertinant CK 6.54 straipsnio 1 dalies nuostatas, matyti, kad šiuo straipsniu nustatyta įmokų paskirstymo tvarka galioja tik tada, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Taigi atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, šalių rašytinį susitarimą, matyti, kad šalys aiškiai susitarė, kaip turi būti paskirstytos gautos įmokos, ir 2018-09-11 priedo prie sutarties Nr. 08/02 2 punkte numatyta įmokų paskirstymo tvarka yra kitokia nei ta, kuria vadovavosi ieškovai remdamiesi CK 6.54 straipsnio 3 dalimi ir atlikdami netesybų įskaitymą. Esant sutartiniam įmokų paskirstymo reglamentavimui, t. y. kad pirmiau mokama įmoka pagrindinei prievolei įvykdyti (avansui sumokėti), o antrąja eile – netesyboms padengti, konstatuotina, kad atsakovės 2019 m. rugsėjo10 d. yra grąžinusios ieškovui avansą (5 000 Eur).

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybiųkonstatuotina, kad ieškovas nepagrįstai sumokėtą avansą įskaitė kaip netesybas, pažeisdamasšalių susitarimu įtvirtintą įmokų paskirstymo reglamentavimą. Atsižvelgiant į tai, kad avansas ieškovui buvo grąžintas, teismas negali išeiti už ieškinio reikalavimo (priteisti avansą) ribų, todėl ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.Remiantis CPK98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 str. 2 d.).

Ieškovas prašo priteisti byloje iš atsakovių 413 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 113 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur advokato teisinei pagalbai (e. b. l. 18-19). Į bylą pateikti šias ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai. Atsakovė J. N. pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 300 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir jas patvirtinančius dokumentus.

Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistina 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 8,78 Eur ir priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Netenkinti ieškinio.

Priteisti atsakovei J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Greenenergo“ (j. a. k. 302782859) 300 Eur (trys šimtai eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Greenenergo“ (j. a. k. 302782859) 8,87 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinančius įrodymus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja                                                                                                             Gerda Sinkevičienė