Administracinė byla Nr. I-2062-121/2012
Proc. Nr. 3-61-3-00265-2012-1
Procesinio sprendimo kategoria 9.1.1, 9.3.1, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius 2012 m. balandžio 30 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė rašytinio roceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. T. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėja I. T. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Komisija) 2012 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. S-l(7-240/2011) „Dėl I. T. 2011-10-24 skundo", 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Inspekcija) 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 68-136 „Dėl I. T. (a/k (duomenys neskelbtini) 2011-08-23 patikslinto skundo"; 3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2011 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-126 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo".
Paaiškina, kad ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos visapusiškai neišnagrinėjo ir netinkamai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstus, neteisėtus ir neteisingus sprendimus.
Iš esmės nesutinka su skundžiamų sprendimų dalimi dėl pareiškėjos 2005-2008 metais gautų pajamų už perleistą nekilnojamąjį turtą priskyrimo individualios veiklos pajamoms ir apmokestinimo, kaip pajamų gautų iš vykdytos individualios veiklos. Pareiškėjos manymu, pardavus tik tris nekilnojamojo turto objektus (2005, 2007 ir 2008 metais), nėra pakankamo ir neginčijamo pagrindo konstatuoti ekonominės naudos siekimą ir individualios veiklos tęstinumo požymio buvimą. Toks sandorių skaičius nesudaro sistemos, o tai suponuoja išvadą, kad tai buvo atsitiktiniai sandoriai, sudaryti asmeninių poreikių tenkinimui, todėl nėra pakankamo ir neginčijamo pagrindo konstatuoti individualios veiklos vykdymą. Pagal individualios veiklos sąvoką, pateiktą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 2 str. 7 dalyje, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo - buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims. Pareiškėjos šeimos asmeninių poreikių tenkinimas, turint tikslą įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą, atitinkantį gyventojos pagrįstus lūkesčius ir elementarius poreikius, siekimas gyventi atskirai nuo sutuoktinio tėvų bei pasirinkimas tinkamos ir patogios būsto buvimo vietos negali būti vertinami nei kaip subjektyvūs pareiškėjos samprotavimai, nei kaip siekimas gauti ekonominės naudos, nes pareiškėjos šeima neturėjo nuosavo būsto, todėl gyveno su sutuoktinio tėvais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. Tuo metu pareiškėjos gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, o sutuoktinio - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. Aplinkybė, kad bendras gyvenimas kelioms šeimoms viename būste yra pakankamai sudėtingas ir keblus visomis prasmėmis, nereikalauja atskiro įrodinėjimo. Tik surinkus papildomus įrodymus, galima būtų padaryti abejonių nekeliančią išvadą apie nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo tikslus (ar tai buvo asmeninių poreikių tenkinimas, ar ekonominės naudos siekimas) ir dėl turto pardavimo pajamų priskyrimo individualios veiklos pajamoms.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuotą praktiką, kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, GPMĮ norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą. Pareiškėjos teigimu, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti tikslu išsirinkti tinkamą ir patogią būsimo gyvenamojo būsto buvimo vietą, t.y. išimtinai asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, lyginant pajamas, gautas iš nekilnojamojo turto pardavimo, su pajamomis, gautomis vykdant veiklą, įsigijus verslo liudijimą, šios sudarė neženklią gyventojos pajamų dalį, todėl negalima laikyti, kad gyventoja pragyvenimui naudojo 2005-2008 metais gautas pajamas iš nekilnojamojo turto pardavimo,jai pragyvenimui pakako pajamų, gautų iš verslo. Pareiškėja, vykdydama veiklą pagal verslo liudijimą, negalėjo skirti pakankamai laiko organizuoti ir vykdyti savarankišką individualią veiklą, perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą. Be to, įsigaliojus 2010 m. lapkričio 23 d. GPMĮ 2, 6,10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1152, buvo pakeista individualios veiklos sąvoka. Nežiūrint, kad GPMĮ 2 str. 7 d. 1 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, pareiškėjos manymu, ši aplinkybė svarbi, nagrinėjant jos apmokestinimo klausimą už ankstesnius mokestinius laikotarpius bendrųjų teisės principų, kaip protingumas ir teisingumas, aspektu.
Mokesčių administratoriaus priimami sprendimai mokesčių mokėjimo klausimais turi būti objektyvūs (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais (Mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 3 d.) (b.l.1-4).
Atsakovė Inspekcija atsiliepimu pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjos skundo argumentai vertintini kaip gynybinė pareiškėjos pozicija, susidedanti iš nieko nenustatančių, neįrodančių ir/ar nepaneigiančių formuluočių visumos ir nesudaro pagrindo naikinti aukščiau minėtus sprendimus, kurie yra pagrįsti ir teisingi.
Atsakovė, pasirėmusi LVAT 2006-06-16 sprendimu Nr. A-5-902/2006, mano, jog Vilniaus AVMI surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, nes 2005-2008 metų laikotarpiu pareiškėjos vykdytai veiklai yra būdingi visi nurodyti individualios veiklos požymiai, t.y., savarankiškumas, ekonominės naudos siekimas ir tęstinumas.
Gyventojo veikla yra savarankiška, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra būdingų darbo santykiams požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės, atostogų ir pan.), gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu ir kt. Pareiškėjos 2005-2008 metais vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla buvo savarankiška. Sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Pareiškėja savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus, t.y. sprendė, kokį turtą, už kokią sumą ir iš kokių asmenų pirkti, kam ir už kiek parduoti, pati dengė savo veiklos išlaidas, ūkio būdu statė ir rekonstravo sodo statinius.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (adm. bylos Nr. A-14-916/2006, A-5-902/2006, A-442-660/2006).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja tikrinamu laikotarpiu sudarė keturis nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, be to, patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja su sutuoktiniu ir 2004 metais vykdė nekilnojamojo turto pirkimą- pardavimą, bet pareiškėjai mokesčiai ir su jais susijusios sumos už 2004 metus nėra papildomai apskaičiuotos, kadangi 2004 metai nepateko į pareiškėjos tikrinimo laikotarpį.
Toks nevienkartinis ir pasikartojantis nekilnojamojo turto objektų pardavimo (pirkimo) sandorių sudarymas per tęstinį laikotarpį nesudaro prielaidų teigti, jog 2005-07-27, 2007-12-11 bei 2008-10-10 sandoriai su nekilnojamojo turto objektais buvo atsitiktiniai, ir leidžia konstatuoti tęstinumo požymio buvimą pareiškėjos veikloje.
Individualiai veiklai konstatuoti neturi reikšmės, kiek nekilnojamųjų objektų pareiškėja įsigijo kiekvienais metais, vien įsigyto nekilnojamojo turto paskirtis ir jo naudojimo pobūdis suteikia pagrindą individualiai veiklai konstatuoti. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja su sutuoktiniu tęstiniu laikotarpiu pirko žemės sklypus sodų bendrijose, statė juose arba rekonstravo esamus sodo statinius, o vėliau pardavė. Įsigytų/perleistų objektų skaičius sąlygotas tos aplinkybės, kad statyba/rekonstrukcija yra sąlyginai ilgai trunkantis procesas. Pareiškėja su sutuoktiniu įsigiję sklypus, atliko aktyvius veiksmus (pastatė pastatus arba rekonstravo esamus), turėjusius įtakos nekilnojamo turto vertei ateityje. Taigi, pareiškėjos veiklai būdingas tęstinumo ir versliškumo požymis. LVAT 2008-12-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-1613/08 yra pripažinęs, kad individualią veiklą galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigydamas asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti konkrečios rūšies individualioje veikloje. Tačiau, atsižvelgdamas į besikeičiančią ekonominę situaciją ar kitas aplinkybes, sprendimą dėl tokios individualios veiklos su šiuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau, praėjus net ir keleriems metams po turto įsigijimo. Taigi individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kada ir ar būtent tai konkrečiai veiklai, kuria asmuo, sudarydamas šiuos sandorius, pradėjo verstis, atitinkamas turtas buvo įgytas.
Atsakovės manymu, Vilniaus AVMI pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, vykdydama nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, siekė gauti ekonominės naudos. Visi tikrinamuoju laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo atlygintino pobūdžio. Siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti ir nuostolingų sandorių. Individualiai veiklai konstatuoti įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokia veikla būtų visada pelninga, kad ekonominė nauda būtų gaunama tik pelno pavidalu. Svarbu, kad tam tikra veikla būtų siekiama gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, kad tokia veikla iš esmės būtų savarankiškas, tęstinis asmens verslas, komercinė veikla (adm. bylos Nr. A-442-66/2009, A-756-137/2009, A-1-1068/2007). Nagrinėjamu atveju veiklos versliškumas (komerciškumas) pasireiškia ir perleidžiamo turto rūšimi (nevienkartiniai nekilnojamojo turto, nenaudojamo asmeniniams poreikiams, įsigijimo ir perleidimo sandoriai), taip pat pareiškėjos ir jos sutuoktinio atliekamais aktyviais veiksmais, įtakojančiais nekilnojamojo turto vertės didėjimą ateityje (statinių statybos bei rekonstravimo darbai). Be to, pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2010-02-19 paaiškinimuose nurodyti nekilnojamojo turto pardavimo motyvai - vietos nepatrauklumas, automobilių keliamos dulkės, lėktuvų keliamas triukšmas egzistavo ir nekilnojamojo turto įsigijimo momentu, tačiau pareiškėja su sutuoktiniu atliko sodo namų rekonstrukciją arba statė naujus pastatus. Visų pareiškėjos su sutuoktiniu atliktų aktyvių veiksmų rezultate buvo suformuoti patrauklūs nekilnojamojo turto objektai, kurie buvo parduoti. Atsižvelgus į patikrinimo metu surinktą informaciją, Vilniaus AVMI padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nekilnojamąjį turtą, parduotą pagal 2005-07-27, 2007-12-11 bei 2008-10-10 sandorius, įsigijo siekdama jį parduoti ir gauti pajamų, taigi pareiškėjos veikla atitiko versliškumo požymį ir jos tikslą ekonominės naudos siekimą.
Todėl Vilniaus AVMI pagrįstai padarė išvadą, kad, remiantis patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma bei atsižvelgus į veiklos sistemiškumą, pakanka pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos aktyvūs veiksmai su nekilnojamuoju turtu atitinka GPMĮ 2 str. 7 dalyje nustatytus individualios veiklos požymius. Taigi pareiškėjos pajamos, gautos pagal 2005-07-27, 2007-12-11 bei 2008-10-10 nekilnojamojo turto pardavimo sandorius pagrįstai priskirtos pajamoms iš individualios veiklos.
Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu buvo įsigijusi verslo liudijimą, veiklos rūšis - naujų statinių statyba. Remiantis PVMĮ 2 str. 6 dalimi, 3 str. 1 dalimi, ekonominės veiklos požymiai iš esmės atitinka individualios veiklos požymius GPMĮ prasme, todėl pareiškėja, kuri vykdė individualią veiklą, taip pat vykdė ir ekonominę veiklą PVMĮ prasme.
Pagal PVMĮ 32 str. 1 ir 2 dalis, kadangi pareiškėja pagal 2005-07-27 ir 2008-10-10 pirkimo-pardavimo sutartis pardavė žemės sklypus su naujais statiniais, jų tiekimas yra apmokestinamas PVM.
Pagal PVMĮ 71 str. 1 ir 4 dalis pareiškėjos PVM apmokestinamosios pajamos 100 000 Lt per metus (per paskutinius 12 mėnesių) viršijo 2005 metų gruodžio mėnesį, tačiau pareiškėja, pažeisdama PVMĮ 71 ir 92 straipsnio nuostatas, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą 19 321 Lt PVM. Todėl pareiškėjai pagrįstai apskaičiuota PVM ir PVM delspinigių sumos bei paskirta minimali (10 %) PVM bauda.
Pagal GPMĮ 36 str. 2 dalį, MAĮ 40 straipsnio nuostatas, neskaičiavusi ir nemokėjusi GPM dėl savo ar kitų asmenų kaltės, pareiškėja pažeidė įstatymą ir padarė žalą valstybės biudžetui, kadangi į valstybės biudžetą įstatymo nustatytu terminu nebuvo sumokėtas GPM. Todėl Vilniaus AVMI pagrįstai nuo nesumokėto GPM apskaičiavo delspinigius ir skyrė minimalią (10 % dydžio) GPM baudą.
Vilniaus AVMI pagrįstai pripažino, jog pareiškėja vykdo individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, todėl, vadovaujantis VSDĮ 4 str. 3 dalies nuostatomis, patikrinimo metu pareiškėjai teisėtai apskaičiavo VSD įmokas pagrindinei pensijos daliai bei VSD įmokas papildomai pensijos daliai, o vadovaujantis VSDĮ 16 str. 2 dalimi pagrįstai paskyrė baudas.
Vilniaus AVMI pagrindė pareiškėjai apskaičiuotas mokesčių ir su jais susijusias sumas, todėl pareiškėja, nesutinkanti su Vilniaus AVMI apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.
Pagal MAĮ 141 straipsnį nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja būtų sumokėjusi papildomai apskaičiuotas GPM ir PVM sumas, todėl nėra pagrindo svarstyti atleidimo nuo GPM ir PVM baudų klausimo. Be to, Komisija 2012-01-02 sprendimu Nr. S-1(7-240/2011) atleido pareiškėją nuo 1681 Lt GPM ir 8224 Lt PVM delspinigių.
Dėl GPMĮ nuostatų, įsigaliojusių po tikrinamojo laikotarpio, paaiškina, kad taikomos teisės aktų nuostatos, kurios galioja konkrečių veiksmų atlikimo metu, išskyrus pačiuose norminiuose aktuose numatytą teisės aktų galiojimą atgal (paprastai atgal galioja mokesčių teisės normos, kurios švelnina atsakomybę). Todėl mokesčių administratorius visiškai pagrįstai vadovavosi norminiais aktais, kurie galiojo konkrečių pareiškėjos veiksmų atlikimo metu, t.y. tikrinamuoju laikotarpiu. Pareiškėjos nurodyti GPMĮ atitinkamų nuostatų pakeitimai, įsigalioję po tikrinamojo laikotarpio, neturi jokios įtakos sprendžiant pareiškėjos apmokestinimo klausimą (b.l.33-35).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime nurodo, kad, palaikydama Inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus, su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti (b.l.39).
Skundas atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus AVMI, patikrinusi mokesčių mokėtojos I. T. GPM, PVM ir VSD įmokų už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31 apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą, 2011-04-14 surašė patikrinimo aktą Nr. (4.65)-04-77-10 (toliau - Aktas), kuriuo nustatė:
1. Dėl nekilojamojo turto sandorių:
1) pagal Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo 2005-07-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir jos sutuoktinis A. T. fiziniams asmenims už 110 000 Lt pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., su nebaigtu statyti sodo namu (baigtumas 82 proc). Šis žemės sklypas buvo įsigytas pagal Privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2004-05-14 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 760 Lt, parduotas taip pat už 12 760 Lt, nebaigtas statyti sodo namas parduotas už 97 240 Lt;
2) pagal Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo 2006-02-07 sutartį (duomenys neskelbtini) pareiškėja už 360 000 Lt pardavė asmeninės nuosavybės teise jos vardu įregistruotą žemės sklypą su nebaigtos statybos sodo pastatu (baigtumas 90 proc.) ir ūkio pastatu (baigtumas 97 proc.) adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Šį nekilnojamąjį turtą pagal Nekilnojamojo turto dovanojimo 2005-12-21 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo padovanojęs jos tėvas V. T.. Dovanojamas turtas sutartyje įvertintas 323 000 Lt pagal 2005-12-19 UAB „Ober-Haus" Nekilnojamas turtas preliminarų rinkos vertės nustatymą. Atsižvelgus į tai, kad turto pardavimo pajamos buvo panaudotos pragyvenimui ir šeimos gyvenamojo namo statybai, bei į tai, kad šis nekilnojamasis turtas įsigytas nekomerciniu (dovanojimo) būdu, 360 000 Lt pajamos, gautos 2006 metais pardavus turtą, patikrinimo akte įvertintos kaip ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos;
3) pagal Žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2007-12-11 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir jos sutuoktinis A. T. už 60 000 Lt pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Turtas įsigytas taip pat už 60 000 Lt sumą pagal Žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2005-07-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);
4) pagal Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo 2008-10-10 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir sutuoktinis A. T. už 350 000 Lt pardavė žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) g. 20, Vilniuje. Nebaigtas statyti sodo namas (baigtumas 91 proc.) parduotas už 200 000 Lt, žemės sklypas su sodo nameliu - už 150 000 Lt. Žemės sklypas su sodo nameliu įsigytas pagal Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2005-02-03 aktą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą 2005-03-01. Žemės sklypas parduotas, išlaikius jį nuosavybėje trejus metus.
2. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja su sutuoktiniu A. T., be nurodytų 2005-2008 metais sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių, kelis nekilnojamojo turto objektus yra perleidę 2004 metais:
1) pagal Pirkimo-pardavimo 2004-04-07 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 127 500 Lt parduoti du žemės sklypai su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) g. 4 ir (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, SB „Tyla". Žemės sklypai parduoti po 3000 Lt, sodo namas (baigtumas 95 proc.) - už 121 500 Lt. Žemės sklypas su sodo namu, esantis (duomenys neskelbtini) g. 4, Vilniuje, buvo įsigytas pagal Žemės sklypo ir nebaigto statyti sodo pastato 2002-12-03 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 19 600 Lt (žemės sklypas - 3000 Lt, statiniai – 16 600 Lt). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, SB „Tyla", buvo įsigytas už 3000 Lt pagal Žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2002-12-03 sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini);
2) pagal 2003-12-18 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 20 000 Lt pareiškėja ir jos sutuoktinis A. T. įsigijo po 1/2 dalį žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo, esančio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)", skl. Nr. 19, esančio (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav. Šiame sklype ūkio būdu pastačius sodo namą ir ūkio pastatą, išduotas 2004-05-11 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-1320. Pagal 2004-06-22 dovanojimo sutartį pareiškėja iš sutuoktinio A. T. gavo dovanų jam priklausančią žemės sklypo ir statinių 1/2 dalį, turtą įvertinus 39 061 Lt verte. Pareiškėja gautą dovanų turto dalį ir jai priklausančią turto dalį pagal 2004-06-30 dovanojimo sutartį padovanojo tėvui V. T., turtas įvertintas 160 000 Lt verte. Pagal 2004-07-09 pirkimo-pardavimo sutartį V. T. šį turtą pardavė už 90 000 Lt. Patikrinimo akte konstatuota, kad realūs pajamų gavėjai ir pardavėjai pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį yra pareiškėja ir jos sutuoktinis A. T., o ne V. T.. Todėl pareiškėja ir jos sutuoktinis A. T. kiekvienas gavo po 45 000 Lt pajamų už parduotą turtą, valdytą pusę metų, bet šeimos reikmėms nenaudotą.
3. Išanalizavus sandorių intensyvumą, pasikartojamumą, gautų pajamų dydį, pareiškėjai priklausiusio nekilnojamojo turto naudojimo pobūdį, Aktu konstatuota, kad pareiškėjos veikla perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą atitinka GPMĮ 2 str. 7 dalyje apibrėžtus individualios veiklos požymius (ekonominės naudos siekimą, savarankiškumą ir tęstinumą). Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad pareiškėja su sutuoktiniu A. T. 2004-2008 metais vykdė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo individualią veiklą, o pajamos gautos už 2004-2008 metais parduotą nekilnojamąjį turtą (išskyrus 360 000 Lt pajamas, gautas už 2006 m. parduotą dovanų gautą asmeninės nuosavybės žemės sklypą su nebaigtos statybos sodo ir ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.), priskirtinos pajamoms, gautoms vykdant individualią ekonominę veiklą.
Atsižvelgusi į Civilinio kodekso (CK) 3.88 straipsnio nuostatas, Vilniaus AVMI nustatė, kad tiek pareiškėja, tiek sutuoktinis A. T. aktyviai veikė sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorius, todėl Aktu apmokestinamosios individualios veiklos turto pardavimo pajamos sutuoktiniams buvo pripažintos per pusę.
Akte konstatuota, kad tai, jog sutuoktiniai 2004 m. pradėjo ir 2005-2008 metais tęsė individualią veiklą, pirkdami-parduodami nekilnojamąjį turtą, patvirtina šie faktai:
1) sutuoktiniai, pradėję pardavinėti nekilnojamąjį turtą 2004 metais (pardavė 2 objektus), be nuosavybėje turimų 3 žemės sklypų (2 sklypai pagal pirkimo-pardavimo sutartis įsigyti 2002 m., vienas - 2004 m.), bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2005 m. įsigijo dar 3 žemės sklypus. I. ir A. T. 2005, 2007 ir 2008 metais pardavė po vieną nekilnojamojo turto objektą: 2005 ir 2008 metais pardavė žemės sklypus su nebaigtais statyti statiniais; 2007 metais - žemės sklypą su pamatais. Vilniaus AVMI konstatavo, kad nevienkartinis, nuolatinis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių sudarymas (atsikartojamumas) leidžia konstatuoti veiklos tęstinumą;
2) iš I. T. ir jos sutuoktinio A. T. pateiktų paaiškinimų matyti, kad mokesčių mokėtojai savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus: ieškojo žemės sklypų, tarėsi su pardavėjais, ieškojo pirkėjų, ūkio būdu statė sodo namus bei dengė išlaidas;
3) pirkdami ir parduodami nekilnojamąjį turtą, sutuoktiniai siekė gauti pajamų ir ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 2004 metais gavo 217 500 Lt pajamų iš nekilnojamojo ir 173 680,5 Lt naudos (217 500 Lt – 42 600 Lt (statinių ir žemės sklypų įsigijimo kaina) - 1219,50 Lt (išlaidos notarams)), statybų išlaidas pagrindžiantys dokumentai nepateikti; 2005 metais gavo 110 000 Lt pajamų (dokumentais pagrįstos 115 158 Lt turto įsigijimo/perleidimo išlaidos viršijo gautas pardavimo pajamas); 2007 metais gavo 60 000 Lt pajamų (pardavimo pajamos neviršijo įsigijimo išlaidų); 2008 metais gavo 350 000 Lt pajamų ir 85 477 Lt naudos (350 000 Lt - 264 553 Lt dokumentais pagrįstos turto įsigijimo/perleidimo išlaidos));
4) kitos tikrinamuoju laikotarpiu I. T. gautos pajamos: 2005 m. - 65 160 Lt pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą, 2006 m. – 360 000 Lt iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir 24 900 Lt iš veiklos pagal verslo liudijimą, 2007 m. – 25 500 Lt iš veiklos pagal verslo liudijimą. Mokesčių mokėtojos sutuoktinio kitas pajamas sudarė: 2005 m. – 65 160 Lt pajamos veiklos pagal verslo liudijimą, 14 545 Lt - su darbo santykiais susijusios pajamos; 2006 m. – 25 500 Lt pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą, 2007 m. – 25 500 Lt pajamos iš pagal verslo liudijimą vykdytos veiklos, 2008 m. – 18 500 Lt pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą, 235 000 Lt - iš individualios veiklos turto pardavimo.
5) I. T. ir jos sutuoktinio vykdytų pirkimo-pardavimo sandorių negalima priskirti atsitiktiniams sandoriams, pvz., parduodant asmeninį turtą (nerekonstravo, nestatė asmeniniam naudojimui) arba turint kitų motyvų, pvz., išvykstant gyventi į užsienį. Žemės sklypų įsigijimas pirkimo būdu sodų bendrijose, sodo namų ir ūkio pastatų statyba juose, didinanti nekilnojamojo turto vertę bei pardavimo pajamų panaudojimas įsigyjant naujus nekilnojamojo turto objektus atspindi mokesčių mokėtojų veiklos versliškumą. Ši aplinkybė leidžia tvirtinti, kad nekilnojamojo turto įsigijimo tikslas - komercinis, o pirkimo-pardavimo veikla vykdyta tikslingai, siekiant gauti ekonominę naudą. Nors sutuoktiniai teigė, kad žemės sklypus 2004-2005 metais pirko turėdami tikslą arba pasistatyti gyvenamąjį namą ir jame gyventi, arba įsigytuose sklypuose auginti sodo-daržo gėrybes, tačiau patikrinimo metu nebuvo nustatyti jokie faktai, patvirtinantys, kad nors viename iš minėtų objektų sutuoktiniai būtų apsigyvenę, deklaravę gyvenamąją vietą ar ilgesnį laikotarpį būtų faktiškai naudoję asmeniniams šeimos narių poreikiams. Žemės sklypai su statiniais, parduoti 2004 m., 2005 m., tretiesiems asmenims buvo perleisti praėjus trumpam laiko tarpui po naujų pastatų statybų ar senų pastatų rekonstrukcijos. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigytame 2002-03-01, pagal 2004-11-02 Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. T. ir A. T. vardu, sutuoktiniai vykdė sodybinio gyvenamojo namo statybą, kurio pabaiga fiksuota 2007-09-24 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-2161. Nuo 2008-05-13 šiuo adresu įregistruota šeimos gyvenamoji vieta. I. T. 2008-06-06-2010-04-01 laikotarpiu deklaruota gyvenamoji vieta buvo poilsio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Neringoje.
4. Dėl GPM:
4.1. Vilniaus AVMI PA I. T. GPM už 2005 metus papildomai neapskaičiavo, už 2006 m. jai apskaičiavo grąžintiną 428 Lt GPM sumą, už 2007 m. papildomai GPM neapskaičiavo. Vilniaus AVMI už 2008 m. papildomai apskaičiavo 6078 Lt mokėtiną GPM sumą: I. ir A. T. 2008 metais pagal 2008-10-10 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) g. 20 Vilniuje už 350 000 Lt, kuriuos įsigijo už 22 000 Lt. Vilniaus AVMI I. T. tenkančią 175 000 Lt pajamų sumą (350 000 Lt/2) priskyrė individualios veiklos pajamoms ir sumažinusi ją 2008 m. mokėtina PVM suma (175 000 Lt - 13 381 Lt=161 619 Lt), atsižvelgusi į patirtas išlaidas (132 261,46 Lt (208 443,91 Lt (statybinių medžiagų pirkimo išlaidos)+ 33 150 Lt (statybos darbų įsigijimo išlaidos) +22 000 Lt (turto įsigijimo išlaidos)+929 Lt (notaro paslaugų išlaidos)/2)), atėmus taikytiną 4032 Lt MNPD ir pritaikiusi 24 proc. GPM tarifą, Vilniaus AVMI I. T. apskaičiavo 6078 Lt mokėtiną GPM sumą ((161 619 Lt-132 261,46 Lt -4032 Lt) x 24 proc.). Vilniaus AVMI įvertinusi už 2006 m. apskaičiuotą grąžintiną 428 Lt GPM sumą, iš viso pareiškėjai apskaičiavo 5650 Lt papildomai mokėtiną GPM sumą (6078Lt - 428 Lt).
4.2. I. T. pareigą deklaruoti pajamas ir už jas apskaičiuotas mokesčių sumas turėjo įvykdyti iki 2009-05-04, tačiau neįvykdė, todėl Vilniaus AVMI jai už laikotarpį nuo 2009-05-04 iki 2011-04-14 apskaičiavo 1681 Lt GPM delspinigių sumą.
5. Dėl PVM:
5.1. I. T. ir A. T. PVM mokėtojais nebuvo įsiregistravę. Vilniaus AVMI nustatė, kad pripažinus, jog I. T. 2005-2008 metais vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą bei individualią veiklą pagal verslo liudijimą, pareiškėja nuo 2005-12-31 turėjo įsiregistruoti PVM mokėtoja, nes jos pajamos gruodžio mėn. viršijo 100 000 Lt:
5.1.1. turėjo mokėti PVM už 2005 m. gruodžio mėn., nes laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2005 m. gruodžio mėn. atlygis iš ekonominės veiklos buvo 120 160 Lt (t.y. 20 160 Lt viršijo minėtą ribą), todėl pareiškėja iki 2006-01-25 turėjo sumokėti 3075 Lt PVM (20 160 Lt x 18 proc. x 118 proc.);
5.1.2. turėjo mokėti PVM už 2008 m. spalio mėn., nes laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. spalio mėn. atlygis iš ekonominės veiklos buvo 200 500 Lt (t.y. 100 500 Lt viršijo minėtą ribą), todėl pareiškėja iki 2008-11-25 turėjo sumokėti 15 331 Lt PVM (100 500 Lt x 18 proc. x 118 proc.);
5.1.3. turėjo mokėti PVM už 2008 m. gruodžio mėn., nes už laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. iš ekonominės veiklos gautas atlygis sudarė 165 669 Lt (t.y. 65 669 Lt viršijo minėtą ribą), tačiau 2008 m. gruodžio mėn. suteiktų PVM apmokestinamų paslaugų vertė sudarė 6000 Lt, (t.y. mažiau už 65 669 Lt), todėl pareiškėja iki 2009-01-25 privalėjo sumokėti ir deklaruoti 915 Lt PVM nuo 6000 Lt sumos (6000 x 18 proc. x 118 proc.). Iš viso patikrinimo metu I. T. apskaičiuota 19 321 Lt mokėtina PVM suma (3075+15 331+915).
5.2. Vadovaudamasi PVMĮ 123 straipsniu, MAĮ 96-99, 139 straipsniais, Vilniaus AVMI pareiškėjai nuo 2006-01-26 iki 2011-04-14 apskaičiavo 8224 Lt PVM delspinigių sumą.
6. Dėl VSD įmokų:
6.1. Aktu konstatuota, kad pareiškėja 2005-2007 m. individualios nekilnojamo turto pardavimo veikos apmokestinamųjų pajamų negavo. 2008 metais jos gauta iš mokėtos veiklos apmokestinamųjų pajamų suma atėmus pajamų mokesčio sumą yra didesnė už 12 MMA (9600 Lt) ir sudarė 23 279,54 Lt (161 619 Lt - 132 261,46 Lt – 6078 Lt). Todėl vadovaujantis VSDĮ 5 str. 2 dalimi, pareiškėja nuo 2005-07-27 iki 2008-10-10 privalėjo mokėti 3140 Lt VSD įmokas bazinei pensijos daliai, o nuo 2008-01-01 iki 2008-10-10 papildomai pensijos daliai.
6.2. Vadovaujantis VSDĮ 16 str. 2 dalimi, Vilniaus AVMI pareiškėjai skyrė 1570 Lt (3140 Lt x 50 proc.) VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą ir 559,36 Lt (1118,71 Lt x 50 proc.) VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą.
6.3 VSD įmokų delspinigių neskaičiavo (Komisijos bylos Nr. 6.11-02(7-240/2011) (toliau - „ten pat“), b.l. 23-34a).
7. Pareiškėja Vilniaus AVMI 2010-05-27 pateikė pastabas dėl Akto, kuriomis prašė jo netvirtinti, tuo atveju, jei Aktas būtų visiškai ar iš dalies patvirtintas, paskirti jai minimalią baudą ir atleisti ją nuo apskaičiuotų baudų ir delspinigių mokėjimo.
Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjos pastabas ir Aktą, 2011-06-23 priėmė sprendimą Nr. (4.65)-256-126:
1) patvirtinti Aktą. Vilniaus AVMI konstatavo, kad, kadangi pareiškėjos vykdyta veikla atitinka GPMĮ įtvirtintos individualios veiklos požymius, kurios požymiai iš esmės atitinka PVMĮ nurodytą ekonominę veiklą, todėl Akte nuo pareiškėjos vykdytos ekonominės veiklos pagrįstai apskaičiuotas PVM.
2) skirti 565 Lt GPM baudą bei 1932 Lt PVM baudą. Vilniaus AVMI skyrė jai minimalias 10 proc. baudas.
3) neatleisti pareiškėjos nuo 1681 Lt GPM delspinigių, 8224 Lt PVM delspinigių, 565 Lt GPM baudos ir 1932 Lt PVM baudos (ten pat, b.l.18-22).
Nesutikdama su Vilniaus AVMI 2011-06-23 sprendimu Nr. (4.65)-256-126, pareiškėja jį apskundė Inspekcijai, kuri 2011-09-23 sprendimu Nr. 68-136 patvirtino Vilniaus AVMI 2011-06-23 sprendimą Nr. (4.65)-256-126, kuriame konstatavo, kad Vilniaus AVMI surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, nes 2005-2008 metų laikotarpiu pareiškėjos vykdytai veiklai yra būdingi visi individualios veiklos požymiai (savarankiškumas, ekonominės naudos siekimas ir tęstinumas). Pareiškėja turi galimybę šią veiklą vykdyti ir ateityje, nes turi nuosavybėje dar neparduotų nekilnojamo turto objektų (ten pat, b.l.8-12).
Pareiškėja Komisijai pateikė skundą dėl Inspekcijos 2011-09-23 sprendimo Nr. 68-136 (ten pat, b.l. 2-5).
Komisija 2012-01-02 sprendimu Nr. S-1(7-240/2011) patvirtino Inspekcijos 2011-09-23 sprendimą Nr. 68-136 ir nusprendė pareiškėją nuo 1681 Lt GPM delspinigių ir 8224 Lt PVM delspinigių. Komisija konstatavo, kad Inspekcija pagrįstai pareiškėjos 2005-2008 metais vykdytą nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo veiklą pripažino individualia ir iš šios veiklos gautas pajamas apmokestino GPM. Pareiškėja, kuri vykdė individualią veiklą, vykdė ir ekonominę veiklą PVMĮ prasme. Kadangi pareiškėja pagal 2005-07-27 ir 2010-10-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis pardavė žemės sklypus su naujais statiniais, todėl jų tiekimas yra apmokestinamas PVM. Komisija konstatavo, kad mokesčių administratorius teisėtai pareiškėjai apskaičiavo mokesčių sumas, delspinigius ir baudas. Komisija nusprendė, kad nėra įrodymų, kad pareiškėja būtų sumokėjusi papildomai apskaičiuotas GPM ir PVM sumas, todėl nėra pagrindo svarstyti atleidimo nuo GPM ir PVM baudų klausimą. Spręsdama atleidimo nuo delspinigių klausimą, Komisija nustatė, kad pareiškėja yra bedarbė, dabartiniu metu negauna jokių pajamų, įskaitant nedarbo išmokas, kartu su sutuoktiniu išlaiko 1993 m. gimusią dukrą. Pareiškėja 2005-2008 m. laikotarpiu pajamas, gautas iš ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklos naudojo pragyvenimui ir nuosavo namo statybai, todėl tikėtina, kad iš šios veiklos gautų grynųjų pajamų pareiškėja piniginių santaupų nesukaupė. Pareiškėja iš vykdytos veiklos gavo palyginti nedideles grynąsias pajamas 39 928 Lt. Inspekcijos sprendime nurodyti pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2010 metais atlikti sandoriai neduoda pagrindo manyti, kad pareiškėjos ekonominė padėtis yra gera (pareiškėjos sutuoktiniui buvo suformuota 62 902 Lt mokesčių ir su jais susijusių mokėjimų mokestinė prievolė, pareiškėjos sutuoktinis yra įregistruotas darbo biržoje ir turi bedarbio statusą). Komisija, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, padarė išvadą, kad yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo GPM ir PVM delspinigių (ten pat, b.l.247-255).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
Šios bylos dalykas yra pareiškėjai gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas. Ginčo teisinius santykius atitinkamai reglamentuoja Gyventojų pajamų mokesčio, Pridėtinės vertės mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo įstatymai.
Dėl GPM įstatymo taikymo.
Kas yra individuali veikla, reglamentuoja 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX-1007 (GPMĮ), kurio 2 str. 7 dalyje nustatyta, kad individuali veikla yra savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. GPMĮ 2 str. 7 d. 1 punkte (2010-11-23 įstatymo Nr. XI-1152 redakcija) nustatyta, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą.
Individualios veiklos sąvokos aiškinimas yra išplėtotas gausioje LVAT praktikoje. Antai LVAT 2006 m. birželio 16 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-502-902-06 (Administracinių teismų praktika Nr. 9) išaiškino, kad pagal GPMĮ 2 str. 7 dalyje duotą apibrėžimą individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Iš pateikto apibrėžimo matyti, kad, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims.
Aptariamu atveju, kolegijos nuomone, Vilniaus AVMI Akte labai detaliai išanalizavo pareiškėjos ir jos sutuoktinio per laikotarpį nuo 2005 iki 2008 metų laikotarpį atliktus nekilojamojo turto sandorius ir pagrįstai, motyvuotai konstatavo, jog pareiškėjos vykdytai veiklai yra būdingi visi nurodyti individualios veiklos požymiai, t.y., savarankiškumas, ekonominės naudos siekimas ir tęstinumas. Tiek Vilniaus AVMI, tiek atsakovė bei Komisija visiškai pagrįstai tokiai išvadai padaryti retrospektyviai (t.y. netaikydama mokestinių sankcijų) įvertino ir pareiškėjos su sutuoktiniu anksčiau (2004 m.) vykdytus sandorius, nes jie sklandžiai „įsirašo“ į veiklos tęstinumo požymį.
LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-1613-08 taip pat konstatavo, kad, atsižvelgus į nustatytą sandorių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, kuriuose dalyvavo apeliantas, skaičių, jų sudarymo intensyvumą ir pasikartojamumą (vien tik per 2004 metus buvo sudaryti 7 turto pardavimo sandoriai, taip pat įsigyta nemažai tos pačios rūšies turto, sudarytos preliminariosios sutartys dėl jo), gautų pajamų dydį, jo įprastinį dalyvavimą sandoriuose kaip jų iniciatoriaus, akivaizdu, kad A. J. veikla nebuvo atsitiktinė, ji buvo tęstinė. Šia veikla neabejotinai buvo siekiama ekonominės naudos ir ji turėjo versliškumo požymių. Ta aplinkybė, kad tam tikras 2004 metais parduotas turtas buvo įgytas prieš 1-2 metus iki jo pardavimo, nagrinėjamu atveju šių išvadų nepaneigia. Ekonominės naudos nebūtinai turi būti siekiama per trumpą laikotarpį. Asmens apsisprendimą tam tikrą laiką neparduoti anksčiau įsigyto turto gali lemti ekonominė situacija rinkoje (pavyzdžiui, sparčiai augančios turto kainos) ar kitos aplinkybės. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad individualią sklypų pardavimo veiklą galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigyjant asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti būtent šios rūšies individualioje veikloje, t.y. prekyboje žemės sklypais ar jų dalimis. Atsižvelgdamas į besikeičiančią ekonominę situaciją ar kitas aplinkybes, sprendimą dėl tokios individualios veiklos su šiuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau, praėjus net ir keleriems metams po turto įsigijimo. Taigi individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to kada ir, ar būtent tai konkrečiai veiklai, kuria asmuo, sudarydamas šiuos sandorius, pradėjo verstis, atitinkamas turtas buvo įgytas. Todėl, net jei ir būtų nustatyta, kad apeliantas žemės sklypus supirkinėjo turėdamas tikslą tapti stambiu ūkininku, tai neturėtų lemiamos reikšmės. Ūkininkavimas kaip taisyklė taip pat yra ekonominė veikla, kuria siekiama gauti ekonominės naudos (pajamų), kuri turi individualios veiklos požymių. Taigi ir turto įsigijimas ūkininkavimui paprastai reiškia, kad jo įsigijimo pagrindinis tikslas yra pajamų ar kitos ekonominės naudos gavimas, kas atitinka individualios veiklos požymius, rodo, kad turtas buvo įgytas verslo, ūkinės-komercinės veiklos vykdymui, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti.
LVAT 2009 m. vasario 19 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-442-66/2009 (Administracinė jurisprudencija Nr. 17) pareiškėjai teigė, kad nekilnojamąjį turtą 2003-2004 m. pardavė dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių (ligos), negalėdami jo išlaikyti ir prižiūrėti, todėl atsakovas nepagrįstai juos pripažino besiverčiančiais individualia veikla. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė. LVAT išaiškino, kad GPMĮ prasme savarankiška veikla laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (2006 m. spalio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007). Tam, kad atitinkamą veiklą galima būtų pripažinti individualia, turi būti nustatytas ir šios veiklos tęstinumas. LVAt ne kartą yra pažymėjęs, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (2006 m. spalio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A14-916/2006; 2006 m. birželio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 ). LVAT išaiškino, kad į gautų pajamų (naudos) dydį gali būti atsižvelgiama, kaip į papildomą kriterijų, siekiant nustatyti tikruosius gyventojo tikslus, o būtent tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Sprendžiant, ar atitinkamais veiksmais (sandoriais) gyventojas siekia gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti atsižvelgiama ir į tokias aplinkybės, kaip su naudos gavimu susijusios sąnaudos, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro pajamos iš tokios veiklos ir panašiai. Tačiau, aiškinant GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą individualios veiklos sąvoką, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas ją sieja su gyventojo siekiu gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkama veikla yra pelninga ar nepelninga. Tačiau LVAt išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad į gautų pajamų (naudos) dydį gali būti atsižvelgiama, kaip į papildomą kriterijų, siekiant nustatyti tikruosius gyventojo tikslus, o būtent tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Sprendžiant, ar atitinkamais veiksmais (sandoriais) gyventojas siekia gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti atsižvelgiama ir į tokias aplinkybės, kaip su naudos gavimu susijusios sąnaudos, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro pajamos iš tokios veiklos ir panašiai.
Įvertinus šias PVMĮ 2 str. 7 dalies aiškinimo taisykles, kolegija sprendžia, kad cituotoje teismų praktikoje padarytos išvados yra taikytinos ir nagrinėjamai bylai, todėl skundo argumentai, jog pardavus tik tris nekilnojamojo turto objektus, nėra pakankamo ir neginčijamo pagrindo konstatuoti ekonominės naudos siekimą ir individualios veiklos tęstinumo požymio buvimą, toks sandorių skaičius nesudaro sistemos, kad sandoriai su daryti siekiant patenkinti šeimos poreikius apsirūpinti būstu, kad iš sandorių gautos pajamos sudarė nedidelę šeimos pajamų dalį ir pan., vertintini kaip pareiškėjos siekis išvengti mokestinių prievolių valstybei. Pareiškėjos ir jos šeimos narių per 2004-2008 metus sudarytus vienodos rūšies (žemės sklypų sodų bendrijose supirkimas, gyvenamųjų statinių jame pastatymas (rekonstravimas) ir tokių namų valdų pardavimas) sandorius pagal jų sistemingumą bei intensyvumą pagrįstai galima laikyti nevienkartiniais, sistemingais, siekiant gauti (ir gaunant) ekonominės naudos. Pasitelkus protingumo, ekonomiškumo principus, tokios veikos negalima pripažinti normalia (įprasta) šeimos būsto paieškos praktika.
Kolegija sprendžia, kad Vilniaus AVMI, atsakovė bei Komisija skundžiamuose aktuose tinkamai aiškino teisės aktus, pagrįstai pagal PVMĮ 2 str. 7 dalį pareiškėjos veiklą pripažino individualia veikla, turinčia visus jos požymius, t.y., savarankiškumą, ekonominės naudos siekimą ir tęstinumą.
Pareiškėjos nurodyti GPMĮ atitinkamų nuostatų pakeitimai įsigaliojo po tikrinto laikotarpio, todėl negalėjo būti taikomi sprendžiant pareiškėjos apmokestinimo klausimą dėl veiklos, vykdytos 2005-2008 metais.
Dėl PVM.
2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (PVMĮ) 2 str. 6 dalyje nustatyta, kad ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno).
PVMĮ 32 str. 1 dalyje nustatyta, kad PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (išskyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam toks daiktas perduodamas, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti juo kaip jo savininkas. Laikoma, kad: 1) naujas pastatas ar statinys – tai nebaigtas pastatas ar statinys, taip pat baigtas pastatas ar statinys – 24 mėnesius po jo užbaigimo (pripažinimo tinkamu naudoti) arba esminio pagerinimo; 2) nauja pastato ar statinio dalis – tai naujo pastato ar statinio, kaip jis apibrėžtas šios dalies 1 punkte, dalis, taip pat naujai pastatyta nenaujo pastato ar statinio dalis – 24 mėnesius po jos užbaigimo. PVMĮ 32 str. 2 dalyje nustatyta, kad PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, išskyrus žemę, perduodamą kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms. Žeme statyboms šiame straipsnyje laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne.
Vilniaus AVMI įrodė, jog pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu vykdė ir ekonominę veiklą PVMĮ prasme: buvo įsigijusi verslo liudijimą (naujų statinių statyba), deklaravo pajamas iš šio verslo (t.y. pardavė žemės sklypus su naujais statiniais, gi jų tiekimas yra apmokestinamas PVM), pareiškėjos PVM apmokestinamosios pajamos 100 000 Lt per metus (per paskutinius 12 mėnesių) viršijo 2005 m. gruodžio mėnesį, tačiau pareiškėja, pažeisdama PVMĮ 71 ir 92 straipsnio nuostatas, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą 19 321 Lt PVM. Todėl pareiškėjai pagrįstai apskaičiuota PVM ir PVM delspinigių sumos bei paskirta minimali (10 %) PVM bauda.
Dėl VSD įmokų.
2004-11-04 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 (VSDĮ) 4 str. 3 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami: savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, arba pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė. Tuo atveju, kai šioje dalyje išvardyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu papildomai pensijos daliai, jie gali draustis pensijų išmokoms, numatytoms Pensijų kaupimo įstatyme.
Vilniaus AVMI surinko įrodymus, kad pareiškėjos 2008 metais gauta iš minėtos individualios ir ekonominės veiklos apmokestinamųjų pajamų suma (atėmus pajamų mokesčio sumą) yra didesnė už 12 MMA, todėl vadovaujantis VSDĮ 5 str. 2 dalimi, teisėtai pareiškėjai priskaičiavo mokėtinas nuo 2005-07-27 iki 2008-10-10 VSD įmokas bazinei pensijos daliai, o nuo 2008-01-01 iki 2008-10-10 - papildomai pensijos daliai, taip pat, vadovaujantis VSDĮ 16 str. 2 dalimi, pagrįstai skyrė baudas.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėja skundu iš esmės ginčija priskaičiuotų mokesčių pagrįstumą bei teisėtumą, bet nepateikia jokių teisės aktais pagrįstų skaičiavimų, kokio dydžio, jos nuomone, mokesčiai bei baudos šiuo atveju galėjo būti priskaičiuoti, todėl teismas pareiškėjai priskaičiuotų sumų dydžio nerevizuoja.
Įvertinus išdėstytą, skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., teisėja
n u s p r e n d ė :
Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. S-l(7-240/2011) „Dėl I. T. 2011-10-24 skundo", Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 68-136 „Dėl I. T. (a/k (duomenys neskelbtini) 2011-08-23 patikslinto skundo" bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-126 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" palikti nepakeistus, o skundą - atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Nijolė Žalnieriūnienė