Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-02-03][nuasmeninta nutartis byloje][1S-34-487-2022].docx
Bylos nr.: 1S-34-487/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra Saulius Verseckas prokuroras
Kategorijos:
Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK XXXIII skyrius)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
Prokuroro nutarimų apskundimas (BPK 446 str. 4 d., 447 str. 2 d.)
Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas (BPK X dalis)
Baudžiamosios bylos atnaujinimas (BPK XI dalis)

?

                                                                                      Bylos Nr. 1S-34-487/2022

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32528-2020-7

 (S)

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                                                      2.15.1.6.; 2.14.4

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. vasario 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Pocienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferenciniu būdu per Zoom platformą) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojo Sauliaus Versecko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutarties, kuria, patenkinus nuteistojo D. B. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio skundą, panaikintas Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojo Sauliaus Versecko 2021 m. gruodžio 28 d. nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo, bei Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės Dalios Pocienės 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos esmė

 

1.       Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-597-363/2020 D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo. Iš D. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 71,01 Eur nukentėjusiojo G. V. gydymo išlaidoms atlyginti. 

1.1.                      Paminėtu nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyčia nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą - 2020 m. rugpjūčio 14 d. 10 val. 45 min. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), be aiškios priežasties vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė G. V. į krūtinę ir tokiu būdu padarė jam dešinės pusės devinto šonkaulio lūžimą, kas sukėlė nukentėjusiajam G. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato R. Dobrovolskio kasacinį skundą atsisakyta priimti ir jis grąžintas padavusiems asmenims.

3.       Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato R. Dobrovolskio 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir baudžiamosios bylos Nr. 1-597-363/2020 atnaujinimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė, išnagrinėjusi pagal teritorinę kompetenciją persiųstą paminėtą nuteistojo ir jo gynėjo pareiškimą, 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-597-363/2020. 

4.       Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas, išnagrinėjęs nuteistojo D. B. gynėjo 2021 m. gruodžio 6 d. skundą ir nenustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnyje numatytų baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų, 2021 m. gruodžio 28 d. nutarimu nuteistojo gynėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimo panaikinimo atmetė. Šį Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojo nutarimą nuteistojo D. B. gynėjas advokatas R. Dobrovolskis apskundė Vilniaus apygardos teismui.

5.       Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi, patenkinus nuteistojo gynėjo skundą, panaikintas Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo, bei Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

5.1.                      Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad prokurorai netinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymo ir baudžiamojo įstatymo normas bei neatsižvelgė į tai, kad buvo pateikti nauji dokumentai, kuriuose nurodytos naujos aplinkybės, galinčios įtakoti nuteistojo D. B. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimą į lengvesnę nusikalstamą veiką.

5.2.                      Civilinėje byloje Nr. e2-113-1024/2022, kurioje buvo gautas nukentėjusiojo G. V. civilinis ieškinys dėl D. B. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, dauguma G. V. 2021 m. rugsėjo 29 d. teismui pateiktų medicininių dokumentų, susijusių su nusikalstamos veikos metu patirtais sužalojimais, nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo pateikti. Apygardos teismo vertinimu, medicininiuose dokumentuose - (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) diagnostinio tyrimo (2020 m. rugpjūčio 14 d. 1.57 val.) išraše, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo (2020 m. rugpjūčio 21 d.) išraše, (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) diagnostinio tyrimo (2020 m. rugpjūčio 24 d. 3.34 val.) išraše, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ambulatorinių apsilankymų (2020 m. rugsėjo 4 d. ir 2020 m. rugsėjo 25 d.) išrašuose, nurodytos išvados, taip pat ir naujai pateiktoje konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys teiginiai kelia pagrįstą abejonę dėl G. V. padaryto sveikatos sutrikdymo masto, taigi atitinkamai kelia ir klausimus dėl nuteistojo D. B. veikos kvalifikavimo teisingumo.

5.3.                      Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirminio kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą metu G. V. buvo apžiūrėtas chirurgo K. G., padaryta rentgenograma ir paskirtas gydymas. Chirurgas, apžiūrėjęs G. V. ir gautą rentgenogramą, nustatė, kad G. V. lūžęs vienas (IX) šonkaulis. Ši diagnozė ir buvo įrašyta (duomenys neskelbtini) ligoninės E025 ambulatorinio G. V. 2020 m. rugpjūčio 14 d., 11.41 val. apsilankymo išraše. Kita vertus, tuo metu, kas pažymėta ir paminėtame dokumente, dar nebuvo rentgenogramos aprašymo, kurį pateikia radiologas, t. y. chirurgas K. G. to aprašymo nematė ir nežinojo, kad radiologas, apžiūrėjęs ir įvertinęs tą pačią rentgenogramą, nurodė, jog šonkaulių lūžių nemato. Gi būtent minėtas chirurgo K. G. aprašymas bei jo nustatyta diagnozė vėliau tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją tapo esminiu dokumentu, kurio pagrindu teismo medicinos ekspertas D. V. nustatė vieno šonkaulio lūžimą, kartu ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. 

5.4.                      Žemesnės instancijos teismas nesutiko su prokurorų nutarimų teiginiais, kad paminėtos aplinkybės buvo žinomos bylą iš esmės nagrinėjusiems teismams ir jos buvo nagrinėjamos. Išdėstęs specialisto D. V. teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad nustatydamas sužalojimą jis iš esmės vadovavosi chirurgo aprašymu; jeigu kyla abejonės, reikėtų teismo medicinos ekspertų paprašyti, kad kvalifikuotas radiologas dar kartą įvertintų tą rentgenogramą, bei nurodęs, jog tai bylą nagrinėjant iš esmės nebuvo padaryta, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas šiuo metu naujai pateiktais dokumentais nesivadovavo ir jų netyrė (nes jų nebuvo byloje), kas reiškia, jog šie medicininiai dokumentai gali būti vertinami kaip naujos faktinės bylos aplinkybės.

5.5.                      Teismas, kaip nepagrįstus, atmetė prokurorų nutarimų argumentus, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. 1.57 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) diagnostinio tyrimo aprašymas, kuriame nurodyta, kad aiškių šonkaulio lūžių nematyti, nepaneigia chirurgo K. G. nukentėjusiajam nustatyto sužalojimo ar teismo eksperto D. V. teiktos išvados bei jo paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, bei pažymėjo, jog dviejų gydytojų (chirurgo ir radiologo) pateikto išvados yra tokio paties reikšmingumo, todėl paaiškėjęs prieštaravimas tarp jų gali būti laikomas nauja esmine faktine aplinkybe. Vieno iš gydytojų medicininė išvada yra klaidinga (galbūt dėl žmogiškos klaidos), tačiau šioje situacijoje nėra aišku, kuris gydytojas suklydo. Jeigu klaida buvo padaryta gydytojo chirurgo, tai gali reikšti, jog vėliau pateikta specialisto išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto ir galiausiai teismų priimti sprendimai dėl nustatytos nusikalstamos veikos gali būti neteisingi. Prielaidas dėl galimos chirurgo klaidos pagrindžia ir pateikta po 10 dienų atlikta dar viena G. V. rentgenograma, kurioje taip pat šonkaulių lūžių nenustatyta. Aplinkybę, jog gydytojas chirurgas galėjo suklysti patvirtino ir Klaipėdos apygardos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas D. V., kuris parodė, kad jo praktikoje pasitaikydavo atvejų, kai tekdavo suabejoti chirurgo išvada (b. l. 165).

5.6.                      Be kita ko, Vilniaus apygardos teismas nesutiko su prokurorų pozicija, kad P. P. pateikta teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne naujai paaiškėjusi aplinkybė, o skirtinga specialisto nuomonė. Pateikdamas kasacinio teismo suformuotus teismų praktikos išaiškinimus, susijusius su prieštaravimų tarp konsultacinės išvados ir byloje esančios specialisto išvados ar ekspertizės akto pašalinimu (apklausiant išvadas pateikusius specialistus, o prireikus ir skiriant ekspertizę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, Nr. 2K-337/2014, Nr. 2K-211-895/2018, Nr. 2K-118-489/2019), teismas pažymėjo, kad esant pateiktiems vienas kitam prieštaraujantiems specialių žinių turinčių asmenų surašytiems dokumentams, turėtų būti paskirtas tyrimas, siekiant pašalinti dėl minėtų dokumentų kylančias abejones.

5.7.                      Teismo vertinimu, šiuo atveju naujai pateikti dokumentai prokurorų turi būti tinkamai ir atidžiai ištiriami, atliekant naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimą (BPK 446 straipsnio 3 dalis), pavedant teismo medicinos ekspertui įvertinti, ar šie dokumentai gali turėti įtakos anksčiau padarytoms teismo mediko išvadoms ir kokios. Tik atlikus tokį tyrimą bus galima priimti sprendimą kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl bylos atnaujinimo (BPK 447 straipsnio 1 dalis) ar tokį procesą nutraukti (BPK 447 straipsnio 2 dalis).

 

II. Skundo argumentai ir prašymai

 

6.       Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojas S. Verseckas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2021 m. lapkričio 30 d. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarimus.

Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Skunde nurodoma, kad nuteistasis D. B. atnaujintą gynybinę poziciją, kurios atsiradimą sąlygojo nukentėjusiojo G. V. 2021 m. birželio 22 d. kreipimasis į Plungės apylinkės teismą su ieškiniu dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, grindžia privačia praktika besiverčiančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto P. P., po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo praėjus beveik 7 mėnesiams, surašyta teismo medicinos konsultacine išvada, kurioje kvestionuojama ne tik gydytojo chirurgo K. G., bet ir nukentėjusįjį dėl šonkaulio lūžio gydžiusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ medikų bei teismo medicinos eksperto D. V. kvalifikacija, nurodant, jog devintojo šonkaulio lūžis G. V. buvo diagnozuotas klaidingai, kaip ir nepagrįstai ilgai tęstas nedarbingumo pažymėjimas. Kita vertus, ekspertas P. P. vertino tik kitų medikų surašytus dokumentus, paties nukentėjusiojo neapžiūrėjo. Tuo tarpu chirurgas K. G. turėjo galimybę betarpiškai įvertinti nukentėjusiajam G. V. padarytus sužalojimus iš karto po įvykio.

6.2.                      Nuteistasis ir jo gynėjas nesutikdami su galutiniu ir jau įsiteisėjusiu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, pareiškime dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pateikė kitokį tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nagrinėtų faktinių aplinkybių vertinimą. Ginčas dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo buvo sprendžiamas, nagrinėjant baudžiamąją bylą abiejų instancijų teismuose. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas ir papildomas įrodymų tyrimas, Klaipėdos apygardos teismas tiek nutartyse dėl pateiktų prašymų, tiek galutiniame baigiamajame akte įvertino faktinę aplinkybę dėl rentgenogramos duomenų skirtingo traktavimo. Taigi visi pareiškime išdėstyti argumentai dėl šonkaulio lūžio buvo detaliai ištirti ir išnagrinėti, o jų atmetimo motyvai tinkamai ir išsamiai aprašyti pirmos instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

6.3.                      Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis (ekstraordinarus) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-58- 307/2018, 1S-124-449/2019, 1S-236-387/2019, 1S-311-616/2020 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Bratyakin prieš Rusiją, peticijos Nr. 72776/01 ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad pateikiamas naujas byloje esančių įrodymų vertinimas, nesutikimas su bylą nagrinėjusių teismų atliktu įrodymų vertinimu bei pateiktomis išvadomis, nėra pagrindas, kuriuo remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-23-307/2017, Nr. 1S-263-202/2017, Nr. 1S-264-449/2017, Nr. 1S-295-307/2017). Šio teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nauja konsultacinė išvada, pateikta po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, kurioje, kaip šiuo atveju, vertinant tik tuos pačius dokumentus, pateikiama kitokia nuomonė, nesutampanti su byloje esančiais ištirtais kitų specialistų atliktais vertinimais, nesuponuoja pastarųjų netikrumo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-166-626/2021, Nr. 1S-87-487/2018, Nr. 1S- 135-449/2018, Nr. 1S-395-318/2017, Nr. 1S-311-177/2017 ir kt.).

6.4.                      Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė paminėtų nuoseklioje teismų praktikoje pateikiamų išaiškinimų, susijusių su proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinimu, šio instituto paskirtimi. Skundžiamoje nutartyje kvestionuodamas bylą iš esmės nagrinėjusių teismų atliktą byloje ištirtų įrodymų, susijusių su nukentėjusiojo G. V. sveikatos sutrikdymo mastu, visumos vertinimą, paneigė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą šių teismų diskreciją. Konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) naujai pateiktos kito specialisto kitokios nuomonės, suformuotos baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose metu ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu, pripažinimas naujai paaiškėjusia aplinkybe yra nepagrįstas įstatyminėmis nuostatomis bei prieštarauja teismų praktikai.

6.5.                      Nors žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymi, kad daugumos civilinėje byloje Nr. e-2-113-1024/2022 2021 m. rugsėjo 29 d. nukentėjusiojo pateiktų medicininių dokumentų, nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo pateikta, tačiau neišskiria, kokie būtent dokumentai nebuvo pateikti, neanalizuojama, kodėl jie nebuvo pateikti ir kokias esmines aplinkybes jie savo turiniu paneigia. Dauguma nutarties 10.1.-10.4. punktuose analizuojamų dokumentų buvo nagrinėti ir įvertinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimuose. Iš nurodytų dokumentų tik dokumentuose, aprašant 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. padarytas rentgenogramas, nurodyta, kad trauminių (kaulinių) pakitimų nenustatyta. Tai vieninteliai dokumentai, kuriais rėmėsi ekspertas P. P., po to ir pareiškėjai, prašydami atnaujinti baudžiamąjį procesą, skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tačiau rentgenograma buvo tiriama ir ištirta nagrinėjant bylą. Rentgenogramos aprašyme pateikta išvada, kad „aiškių šonkaulių lūžių nėra matyti“, nepaneigia kitų medikų ir eksperto išvadų apie šonkaulio lūžio buvimą, kurios padarytos ne tik remiantis rentgeno nuotrauka, bet ir visuma kitų duomenų - nukentėjusio asmens apžiūra, anamneze, apčiuopa ir kt. - visuma. Be to, nurodomi dokumentai, kuriais rėmėsi ekspertas P. P. ir kuriais remiantis prašoma atnaujinti baudžiamąjį procesą, buvo sudaryti dar iki Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams priimant 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, tad jie tiek proceso šalių prašymu, tiek bylą nagrinėjusių teismų iniciatyva galėjo būti išreikalauti ir įvertinti, jeigu teismams būtų kilusios abejonės dėl nagrinėjamo fakto (šonkaulio lūžio) nustatymo.

6.6.                      Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą pagrindu atnaujinti baudžiamąją bylą gali būti tik tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Tuo tarpu skundžiamas teismo sprendimas suponuoja pakartotinį procesą dėl jau tirtų ir įvertintų faktinių aplinkybių (tame tarpe ir rentgenogramos aprašyme nurodytų aplinkybių), pasitelkiant baudžiamosios bylos atnaujinimo institutą. Priimant tokius procesinius sprendimus, kyla grėsmė formuotis praktikai, kai teismuose įrodymais nepripažinti duomenys bus konvertuojami kitu formatu ir laiko perspektyvoje teikiami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės.

6.7.                      Kartu skunde nurodoma ir tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo padavę kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi kasacinis skundas nebuvo priimtas, nesant kasacijos pagrindų, kas neabejotinai byloja apie prielaidos dėl galimų proceso pažeidimų, tame tarpe ir tiriant bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nebuvimą.

7.       Teismo posėdžio metu prokurorė prašė Generalinės prokurorės pavaduotojo skundą tenkinti.

 

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

 

Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojo skundas tenkinamas.

8.       Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei baudžiamosios bylos Nr. 1-597-363/2020 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-32528-2020-7) medžiaga, skundo argumentais, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2021 m. lapkričio 30 d. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarimai, kuriais buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinti nepagrįstai.

9.       Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tam, kad būtų užtikrinama reali galimybė ištaisyti esmines klaidas, padarytas vykdant teisingumą, apsaugoti asmenis nuo akivaizdžių teisės pažeidimų, turinčių tiesioginę įtaką jų teisinei padėčiai. Proceso atnaujinimas neturi sudaryti prielaidų piktnaudžiauti teismo nuosprendžių stabilumu ir galutinumu. Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustačius gali būti atnaujinama baudžiamoji byla. Šios aplinkybės yra: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

10.       Skundžiama nutartimi paminėti vyriausiosios prokurorės ir Generalinės prokurorės pavaduotojo nutarimai panaikinti, nustačius BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą aplinkybę.

11.       Pažymėtina tai, kad BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme kitokiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Šios aplinkybės turi pasižymėti ne tik naujumu, bet ir specifine įrodomąja reikšme – vertinant šias aplinkybes atskirai arba kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, turi būti pakankamas pagrindas padaryti priešingą išvadą asmens kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis. Kitokiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, be kita ko, gali būti pripažinta liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų neteisingumas, jeigu duodamas parodymus šis asmuo sąžiningai klydo ir tokiais parodymais yra pagrįstas nuosprendis, ekspertizės akto ar specialisto išvados neteisingumas, neteisingas vertimas, jeigu nėra BK 235 straipsnyje numatytų požymių.

12.       Iš skundžiamos nutarties matyti, kad žemesnės instancijos teismas paminėtą proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo pagrindą nustatė, konstatavęs, jog didžiosios dalies nuteistojo D. B. ir jo gynėjo kartu su pareiškimu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pateiktų medicininių dokumentų baudžiamojoje byloje Nr. 1-597-363/2020 nėra, jie nebuvo pateikti, apie juos, kaip ir apie juose užfiksuotus duomenis - gydytojo radiologo pateiktus rentgenogramų aprašymus, kad nukentėjusiajam G. V. dešinės pusės IX šonkaulio lūžimas nenustatytas, taip pat apie teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas, kad G. V. buvo padaryta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje ties IX-X šonkauliais; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tačiau sužalojimo padarymo laikas yra neaiškus, nes nenurodyta poodinės kraujosruvos spalva (2020 m. rugpjūčio 14 d. dar nėra aprašyta poodinė kraujosruva, ji aprašyta 2020 m. rugpjūčio 21 d.); G. V. šonkaulių lūžio nebuvo, tai patvirtina du kartus atliktas krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas; G. V. nustatyta poodinė kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; nedarbingumo pažymėjimas tęstas nepagrįstai ilgai ir įtakos sveikatos sutrikdymo mastui neturi, nuteistojo D. B. bylą iš esmės nagrinėjusiems teismams nebuvo žinoma.

13.       Aukštesniojo teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismas BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo pagrindą nustatė nepagrįstai, skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, baudžiamąją bylą Nr. 1-597-363/2020 iš esmės nagrinėjusiems teismams buvo žinomos ir įvertintos, priimant atitinkamai apkaltinamąjį nuosprendį ir nutartį.  

14.       Baudžiamojoje byloje priimtu įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu nustatyta, kad D. B. prieš G. V. fizinį smurtą panaudojo 2020 m. rugpjūčio 14 d. 10.45 val. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu – 2020 m. rugpjūčio 20 d., tyrėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, prašydama pateikti G. V., kuris kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių 2020 m. rugpjūčio 14 d., medicininius dokumentus ir rentgeno nuotraukas (b. l. 31). Byloje tyrimą atlikusiai pareigūnei buvo pateikta G. V. ambulatorinė asmens sveikatos istorija ir kompaktinis diskas (b. l. 33, 35-36), kurie kartu su 2020 m. rugpjūčio 25 d. užduotimi atlikti G. V. galimai padarytų sužalojimų tyrimą išsiųsti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriui. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vyresnysis teismo medicinos ekspertas D. V. išvadas – G. V. nustatytas dešinės pusės devinto šonkaulio lūžimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis vieną kartą smogiant kumščiu į dešinę krūtinės pusę devinto šonkaulio lygyje – sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pateikė, įvertinęs tyrimui pateiktus medicininių dokumentų duomenis, G. V. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją (b. l. 38). 

15.       Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad bylą iš esmės nagrinėję teismai taip pat disponavo informacija apie kitus nukentėjusiojo G. V. apsilankymus sveikatos priežiūros įstaigose bei jo atliktus tyrimus. Dar ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa kartu su civiliniu ieškiniu pateikė G. V. suteiktų gydymo paslaugų išrašą laikotarpiui nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., kuriame užfiksuoti duomenys ne tik apie G. V. atliktą 2020 m. rugpjūčio 14 d. radiologinį tyrimą, pakartotinai 2020 m. rugpjūčio 24 d. atliktą radiologinį tyrimą, bet taip pat ir duomenys apie nukentėjusiojo apsilankymus (2020 m. rugpjūčio 21 d., 2020 m. rugsėjo 4 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 43-46).

16.       Paminėtų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad abejonės dėl nukentėjusiajam G. V. nustatyto dešinės pusės devinto šonkaulio lūžimo buvo keliamos nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio (b. l. 141-142). Apeliaciniame skunde, nesutinkant su nukentėjusiajam G. V. nustatytu sužalojimu, be kita ko, buvo akcentuojama, kad nukentėjusiajam šonkaulio lūžimas buvo nustatytas išimtinai gydytojo chirurgo K. G. pateikta diagnoze, kuri buvo padaryta nesant gydytojo radiologo rentgenogramos aprašymo. Būtent aiškinantis nurodytas apelianto keliamas abejones dėl nukentėjusiajam G. V. padarytų sužalojimų masto, Klaipėdos apygardos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apklaustas byloje specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs vyresnysis teismo medicinos ekspertas.

17.       Iš 2021 m. kovo 4 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad vyresnysis teismo medicinos ekspertas apklausiamas apeliacinės instancijos teisme patvirtino savo pateiktą išvadą. Pastarasis parodė, kad tyrimą atliko pagal jam pateiktus medicininius dokumentus, nukentėjusiojo neapžiūrėjo. Nors D. V. patvirtino, kad darydamas išvadą dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo radiologo rentgenogramos aprašymo neturėjo, kaip ir duomenų apie pakartotinai atliktą rentgenogramą, tačiau šonkaulio lūžimą nustatė gydytojas chirurgas, rentgenogramą konsultavo radiologas, todėl dėl nustatyto sužalojimo jokių abejonių jam nekilo. Kartu ekspertas pažymėjo, kad diagnozę šiuo atveju pateikęs chirurgas K. G. yra kvalifikuotas, jiems žinomas, todėl abejonių dėl jo pateiktos diagnozės taip pat nekilo (b. l. 165-166).

18.       Pažymėtina ir tai, kad paminėto teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas ir gynybos pateiktas prašymas išreikalauti iš medicininių įstaigų su nagrinėjamu atveju susijusius medicininius dokumentus, atlikti byloje radiologinį tyrimą. Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjusi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei vyresniojo teismo medicinos eksperto duotus paaiškinimus, nusprendė, kad byloje esančių įrodymų pakanka atsakyti į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, todėl atsisakė skirti byloje radiologinį tyrimą. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo D. B. apeliacinį skundą, 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi paliko galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje surinktų ir teismuose ištirtų įrodymų visumą (tame tarpe ir aplinkybes, kurias nuteistasis ir jo gynėjas nurodo kaip naujai paaiškėjusias), atmetė nuteistojo apeliacine skunde keltas abejones dėl nukentėjusiajam G. V. padaryto sužalojimo pobūdžio bei masto ir konstatavo, kad D. B. veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (b. l. 174-179). 

19.       Aptartų aplinkybių kontekste, pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nebuvimą patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistasis D. B. bei jo gynėjas, kvestionuodami nukentėjusiajam G. V. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, o tuo pačiu ir veikos kvalifikaciją (iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir apeliaciniame skunde), kasaciniu skundu kreipėsi ir į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris 2021 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą, nesant kasacijos pagrindų. Ši aplinkybė, kaip teisingai pažymėta Generalinės prokurorės pavaduotojo skunde, patvirtina, kad bylą iš esmės nagrinėję žemesnės instancijos teismai esminių BPK pažeidimų, susijusių su byloje esančių duomenų pripažinimu įrodymais bei įrodymų vertinimu (taip pat ir byloje pateiktos specialisto išvados pripažinimu įrodymu, specialisto išvados bei vyresniojo teismo medicinos eksperto paaiškinimų vertinimu kitų byloje esančių įrodymų kontekste), nepadarė, tinkamai taikė ir baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas paminėtoje nutartyje pažymėjo, kad kasatoriai, ginčydami tai, kaip apeliacinės instancijos teismas vertino byloje esančią specialisto išvadą bei specialisto D. V. teisme duotus paaiškinimus, pateikia tik savą šių įrodymų vertinimo poziciją, kas suponuoja pakartotinį aplinkybių vertinimą, o ne teisės taikymo pažeidimo ištaisymą (b. l. 193-194).

20.       Tokiu būdu išdėstytų aplinkybių visuma paneigia skundžiamoje nutartyje žemesnės instancijos teismo padarytas išvadas, kad aplinkybės, užfiksuotos nuteistojo D. B. bei jo gynėjo prie pareiškimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei baudžiamosios bylos atnaujinimo pridėtų medicininių dokumentų kopijose yra naujos, jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos baudžiamąją bylą Nr. 1-597-363/2020 iš esmės nagrinėjusiems teismams, ir tuo pačiu, kad yra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai patvirtina, kad, net ir žinant aplinkybę, jog tiek gydytojui chirurgui K. G., nustatant G. V. diagnozę, tiek vyresniajam teismo medicinos ekspertui, atliekant nukentėjusiajam G. V. padarytų sužalojimų tyrimą, nebuvo pateiktas radiologo 2020 m. rugpjūčio 14 d. padarytos rentgenogramos aprašymas, teismams nekilo abejonių dėl byloje nustatyto G. V. padarytų sužalojimų masto ir pobūdžio, o tuo pačiu ir sužalojimą – konkrečiai dešinės pusės devinto šonkaulio lūžimą, konstatavusių specialistų kompetencijos.  

21.       Aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo sutikti ir su apygardos teismo vertinimu, kad jau po baudžiamojoje byloje Nr. 1-597-363/2020 priimto 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties pateikta teismo medicinos konsultacine specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės taip pat laikytinos naujai paaiškėjusiomis. Nepaisant to, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, priimant procesinius sprendimus šioje baudžiamojoje byloje, nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie paminėtą konsultacinę išvadą, ji nei viena, nei kartu su kitais byloje surinktais įrodymais neleidžia teigti, kad D. B. buvo nuteistas nepagrįstai ir yra nekaltas ar padarė lengvesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią jis nuteistas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad konsultacinėje išvadoje iš esmės buvo pateiktas tik naujas byloje, ją nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvusių duomenų vertinimas. Kartu pažymėtina ir tai, kad konsultacinę specialisto išvadą pateikęs specialistas P. P. vertino tik jam pateiktus medicininius dokumentus – Ambulatorinio apsilankymo (2020 m. rugpjūčio 14 d.) aprašymą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) diagnostinio tyrimo (2020 m. rugpjūčio 14 d. 1.57 val.) aprašymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo (2020 m. rugpjūčio 21 d.) aprašymą, (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) diagnostinio tyrimo (2020 m. rugpjūčio 24 d. 3.34 val.) aprašymą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ambulatorinių apsilankymų (2020 m. rugsėjo 4 d. ir 2020 m. rugsėjo 25 d.) aprašymus, ir juose specialistų pateiktus aprašymus, pats nukentėjusiojo apžiūros neatliko, šiam specialistui nebuvo pateikta tyrimui iš karto po įvykio padaryta nukentėjusiojo krūtinės ląstos rentgenograma. Priešingai, diagnozę pateikęs gydytojas chirurgas K. G. betarpiškai atliko ne tik nukentėjusiojo apžiūrą, bet ir echoskopinį tyrimą bei įvertino atliktą krūtinės ląstos rentgenogramą, o byloje specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs vyresnysis teismo medicinos ekspertas D. V. vertino tiek jam pateiktus medicininius dokumentus, tiek rentgenogramą bei radiologo konsultaciją.

22.       Be to, (duomenys neskelbtini) diagnostinio tyrimo, atlikto 2020 m. rugpjūčio 14 d., aprašyme be kitų aplinkybių yra nurodyta, kad „Aiškių šonkaulių lūžių nematyti“. Tuo tarpu iš (duomenys neskelbtini) diagnostinio tyrimo, pakartotinai atlikto 2020 m. rugpjūčio 24 d., aprašymo matyti, kad G. V. buvo atlikta ne dešinės pusės krūtinės ląstos organų rentgenograma, o priekinė rentgenograma, kuriame be kita ko nurodyta, jog „Kaulinių pakitimų nematyti“. Taigi, paminėtuose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, o taip pat nuteistojo bei jo gynėjo pareiškime dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir baudžiamosios bylos atnaujinimo, skunduose dėl prokurorų priimtų nutarimų, nepaneigia byloje pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam G. V. padarytų sužalojimų pobūdžio bei masto.  

23.       Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartis, kuria panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2021 m. lapkričio 30 d. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarimai, kuriais buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-597-363/2020, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 447 straipsnio 2 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį ir dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojo Sauliaus Versecko skundo priimti naują sprendimą - palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės Dalios Pocienės 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-597-363/2020, ir Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojo Sauliaus Versecko 2021 m. gruodžio 28 d. nutarimą, kuriuo atmestas nuteistojo D. B. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio skundas dėl paminėto 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimo panaikinimo.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėja Jolanta Čepukėnienė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • e2-113-1024/2022
  • 2K-165/2013
  • BPK 446 str. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradžia
  • BPK 447 str. Prokuroro veiksmai baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • 1S-166-626/2021
  • BPK 444 str. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą
  • BPK 443 str. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties panaikinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių
  • BK 138 str. Nesunkus sveikatos sutrikdymas