Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. II-34-736/2014;

proceso Nr. 4-22-3-00(duomenys neskelbtini)8-2014-8;

procesinio sprendimo kategorijos:

45.4.2.; 63.; 73.

(S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. rugsėjo 29 d.

Kėdainiai

              Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius,

sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant

pareiškėjui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),

administracinę nuobaudą skyrusio Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK atstovui G. Č. (toliau – ir Institucija),

išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio specialisto V. B. 2014 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 66N-7501024-14 administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė:

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūnė 2014-02-04 surašė V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2014-01-19, 14.35 val., (duomenys neskelbtini) g., Kėdainių mieste, pastatė automobilį Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pažeidė kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ reikalavimus (b. l. 1).

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūnė taip pat 2014-02-05 surašė V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2014-01-27, 11.45 val., (duomenys neskelbtini) g., Kėdainių mieste, pastatė automobilį Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pažeidė kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ reikalavimus (b. l. 12).

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio specialistas V. B. 2014 m. vasario 13 d. nutarimu V. M. už šiuos pažeidimus pagal ATPK 1241 str. 4 d. skyrė subendrintą 300 Lt baudą (b. l. 23).

Pareiškėjas V. M. prašo panaikinti nutarimą. Nurodo, kad tuo metu, kai buvo sustatyti automobiliai, nebuvo ženklo stovėti abiejose pusėse draudžiama- sankryžoje kelio ženklo „stovėti draudžiama“ galiojimas buvo pasibaigęs. Tik 2014-02-27 buvo pastatytas kelio ženklas „Stovėti draudžiama“ su papildoma lentele ir rodykle, kad stovėti draudžiama abiejose pusėse. Visi kelių policijos nutarimai tokio pobūdžio bylose buvo panaikinti.

Institucijos atstovas prašo skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad draudžiamųjų ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimais iš teritorijų, miško keliukų ir pan. Taigi pažeidimas buvo padarytas, o nutarimas priimtas vadovaujantis KET. Kelio ženklas Nr. 333 ir 814 buvo įrengtas vėliau dėl aiškumo.

Pareiškėjo V. M. skundas tenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti neginčijamai konstatuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė.

V. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 1241 str. 4 d., nustatančią atsakomybę už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nenurodyta, kurioje konkrečiai (duomenys neskelbtini) g. vietoje V. M., pastatęs automobilius, pažeidė kelio ženklą „Stovėti draudžiama“. Tačiau šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos transporto priemonės nurodytu laiku stovėjo priešais namą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., kitoje gatvės pusėje, tą patvirtina paties V. M. ir institucijos atstovo duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, taip pat byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 4, 15). Šias įrodymais byloje taip pat nustatyta, kad jog (duomenys neskelbtini) g., stovėjusių automobilių Renault Trafic pusėje, stovėjo kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“.

Teismui įvertinus kelio ženklų išdėstymą vietoje įvykių fiksavimo metu taip nustatyta, kad įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą buvo pažymėtas kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o išvažiavimas - „Gyvenamosios zonos pabaiga“ (apžiūrėta byla Nr. II-38-336/2014, b. l. 41, 42), tą taip pat patvirtina administracinę nuobaudą skyrusios institucijos Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK atstovo ir V. M. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu.

KET 3 p. nustato, kad „Gyvenamoji zona“ – teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – „Gyvenamosios zonos pabaiga“. Taigi šiais ženklais gali būti žymima tiek teritorija, tiek kelias, o šio kelio ženklo pastatymas nereiškia, kad taip žymima tik šalia kelio esanti teritorija. Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriaus 7 punktas nustato, kad galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų ženklų (319, 325, 327, 329, 331–335) draudimai galioja nuo draudžiamojo ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos. Draudžiamųjų ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimu iš šalia esančios teritorijos, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra pirmumo ženklų. Lietuvos (duomenys neskelbtini) saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 45 p. nurodo, kad „Sankryža“ – kelių susikirtimo, susijungimo arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų.

Įvertinus anksčiau aptartą situaciją, kyla pagrįstos abejonės, ar išvažiavimas pro (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą į (duomenys neskelbtini) gatvę vienareikšmiškai turėtų būti laikomas išvažiavimu iš teritorijos. Vizualiai šis kelio susikirtimas su (duomenys neskelbtini) gatve pagrįstai gali būti laikomas sankryža, kadangi jis žymimas kaip atskira gatvė, visiškai skiriasi nuo įprastų šalia kelio esančių teritorijų (degalinė, stovėjimo aikštelė, įvažiavimas į individualaus gyvenamojo namo kiemą ir pan.). Taigi pripažintina, kad vairuotojas, išvažiuojantis pro (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą į (duomenys neskelbtini) gatvę, pagrįstai galėjo situaciją vertinti kaip išvažiavimą sankryžoje iš šalutinio kelio ir laikyti, kad draudžiamųjų kelio ženklų toje kelio atkarpoje nėra, o jei jie ir yra pastatyti toliau prieš sankryžą, jų galiojimo zona baigiasi iki sankryžos.

Egzistavusią problemą dėl netinkamo kelio ženklų išdėstymo iliustruoja ir tas faktas, kad šiuo metu (nuo 2014-02-27, t. y. po protokolų surašymo) priešais išvažiavimą pro (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą į (duomenys neskelbtini) gatvę buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ su papildoma lentele Nr. 814 „Galiojimo kryptis į abi puses“ (byla Nr. II-38-336/2014, b. l. 43), kurie aiškiai nurodo draudimo pobūdį ir draudžiamojo ženklo galiojimo kryptis. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog kelio ženklas Nr. 333 su lentele 814, 2014-02-27 buvo pastatytas „dėl aiškumo“.

Konstitucinis principas įpareigoja vykdant teisingumą vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus vertinti skirtingai (Lietuvos (duomenys neskelbtini) Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2007-10-24 nutarimai). Lietuvos (duomenys neskelbtini) Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas reiškia, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. negalima situacija, kad faktai, nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų būtų nepaisomi kitoje byloje tarp tų pačių šalių anksčiau nagrinėtose bylose. Aukštesnės instancijos teismas jau nagrinėjo tokio pobūdžio bylas (pvz., Kauno apygardos teismo bylos Nr. ATP-462-634/2014, ATP-652-348/2014) ir kuriose nustatyta, kad įvykio metu buvo toks kelio ženklų išdėstymas, kuris sudarė prielaidas vairuotojams klaidingai įvertinti eismo reguliavimą, todėl šios aplinkybės šalina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Dabartinėje byloje iš principo nebuvo remtasi jokiomis naujomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko galima būtų daryti priešingą išvadą.

Atsižvelgus į išdėstytą, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK VTS Kelių policijos poskyrio specialisto V. B. 2014 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 66N-7501024-14 panaikintinas, byla V. M. nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto 1241 str. 4 d., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos (duomenys neskelbtini) administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 2 p., 

n u t a r i a :

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio specialisto V. B. 2014 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 66N-7501024-14 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą V. M. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                               Algimantas Brigadierius