Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-491-280/2015
Virginija Svirplienė Teisminio pr. Nr. 2-08-3-00664-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija:
121.14; 122.4; 140.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. Š.-J., R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1619-452/2015 pagal pareiškėjų A. Š.-J. ir R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. Š., Č. B., antstoliui A. B., Swedbank AB, Panevėžio kredito unijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, dėl fizinio asmens bankroto, ir
n u s t a t ė:
pareiškėjai A. Š. – J. ir R. J. prašė iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Inovestus“, patvirtinti 580 Eur sumą administratoriaus išlaidas, reikalingas bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjai nurodė, kad jų skoliniai įsipareigojimai pareiškimo pateikimo dieną sudarė 131 591,38 EUR. Skoliniai įsipareigojimai, kurių pareiškėjai negali įvykdyti, susidarė, nes jie 2005-11-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą ir neturėdami tam lėšų 2006-01-04 iš Swedbanko pasiėmė 130 329 EUR ir 28 962 EUR kreditą gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybai. 2014-07-24 pareiškėjai su banku pakeitė anksčiau sudarytas kredito sutartis numatydami negrąžinti kredito sumą ir šiuo metu Swedbank AB pareiškėjai yra skolingi kintamas palūkanas ir 92 683,99 EUR pagal kredito sutartį Nr. 06-00038-FA ir 26 494,76 EUR- pagal kredito Nr. 08-004352-FA. 2014-10-09 pareiškėjas su Č. B. pasirašė vekselį dėl skolos. Pagal notarės išduotą vykdomąją antstolis A. B. vykdo 6 697,76 EUR išieškojimą kreditoriui Č. B.. 2011-07-22 laidavimo sutartimi Nr. 11-00388, įsipareigojo atsakyti visu savo turtu už pareiškėjos tėvui D. Š. 196 941,62 EUR išduotą paskolą. Šiuo metu vyksta teisminis procesas pagal Panevėžio kredito unija pateiktą ieškinį dėl 170 085,60 EUR skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš pareiškėjų. Pareiškėjai už pareikštą priešieškinį byloje su Kredito unija patyrė 1 823,40 EUR išlaidas advokatams. Pagal susitarimą šią sąskaitą ir 1 348,47 EUR žyminį mokestį Panevėžio apygardos teisme apmokėjo kreditorė J. Š.. Viso jie kreditorei J. Š. jie yra skolingi 3 171,87 EUR. Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi išieškojimą po 2 432,81 EUR iš kiekvieno pareiškėjo dėl žyminio mokesčio išieškojimo pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-04 nutartį ir 2 432,81 EUR skolos išieškojimas iš R. J. pagal 2014-03-31 Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą. Antstolio A. B. vykdymo išlaidų pagal potvarkius 0025/14/02794 ir 0025/15/00531 bendra suma yra 849,26 EUR. A. Š.-J. gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio už 2014 m. buvo apie 5 200 EUR, vidutiniškai 433,34 EUR per mėnesį. R. J. pajamų iš darbo santykių neturi, registruotas darbo biržoje, gauna 300 EUR nedarbo socialinio draudimo išmoką. Numatoma gauti išmoka iš Garantinio fondo už darbą bankrutuojančioje UAB „Agelus“. Šeima augina vieną nepilnametį sūnų, kitų išlaikytinių neturi. Sutuoktiniai turi 39 023 EUR vertės nekilnojamojo turto, ir R. J. nuosavybės teise priklausantį šaunamąjį ginklą 250 EUR vertės. Jie neatlygintinai naudojasi lengvuoju automobiliu pagal panaudos sutartį su pareiškėjo tėvais, savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Debitorių ir santaupų neturi. Nesant pajamų ir pakankamai turto, realios tikimybės, kad pajamų ar turto padaugės ir įsipareigojimai bus padengti, sutinkamai su Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str.2p., yra nemokūs, todėl prašė jiems iškelti bankroto bylą. Pareiškėjų su vaiku pragyvenimui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 697 EUR sumos, kuri detalizuojama prie ieškinio pridedamoje lentelėje. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Inovestus“; patvirtinti 580 EUR be PVM sąmatą bankroto administratoriui reikalingų lėšų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo įsiteisėjimo dienos.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė iškelti A. Š.-J. ir R. J. fizinių asmenų bankroto bylą, atmetė A. Š.-J. ir R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. Teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, kreditorių Kredito unijos ir Swedbank nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjai Lietuvos Respublik?s fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau-FABĮ) 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sąžiningi, o jiems iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas – siekti teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas įvertino tai, kad pareiškėjai būdami skolingi kreditoriui Swedbank pagal 2006-01-04 kredito sutartį, 2011 m. laidavimo sutartimi laidavo už D. Š. savo turtu, R. J. pasiskolino pragyvenimui ir kasdienėms išlaidoms 23 000 Lt iš Č. B., bylinėdamiesi teisme dėl sandorio su Kredito unija nuginčijimo tokiais būdais tik didino savo skolas kreditoriams. R. J., būdamas aukštojo išsilavinimo, turėdamas vadovavimo patirties, yra registruotas darbo biržoje, nepateikė įrodymų, kad neturi objektyvios galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, siekiant sumažinti skolas kreditoriams. Teismas R. J. elgesį, sudarant naujus susitarimus, leidžiančius didėti skoloms, keičiant darbo vietas, sutuoktinių gyvenimą iš skolintų pinigų vertino kaip neprotingą, nerūpestingą ir pažeidžiantį kreditorių interesus, elgesį. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjai turi galimybes įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį ir protingai paskirstant būtinąsias išlaidas. Įrodymų, patvirtinančių J. Š. reikalavimus dėl sąskaitų 2525, 2534 apmokėjimo nėra, todėl teismas kritiškai vertino J. Š. ir R. J. rašytinius susitarimus. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostatas, fizinio asmens būklės neatitiktis FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fizinio asmens nemokumo apibrėžimui arba pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiški pagrindai atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, todėl teismas, vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, atsisakė iškelti bankroto bylą. Teismas taip pat atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, kad atsisakyta iškelti bankroto bylą.
Pareiškėjai A. Š. – J. ir R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį, iškelti fizinio asmens bankroto bylą A. Š. – J. ir R. J., bankroto administratoriumi skirti UAB „Inovestus“, patvirtinti administratoriaus lėšų sąmatą 580 EUR. Apeliantai nurodė, kad jų būklė atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d. nurodytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą, kadangi jų skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija 25 MMA. Teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantai yra pajėgūs šias skolas grąžinti, tokia išvada neatitinka tikrosios pareiškėjų finansinės padėties. Pareiškėjų bendra turto vertė – 39 273 EUR, o įsiskolinimų – 131 591,38 EUR, gaunamos pajamos per mėnesį – 733,34 EUR, todėl likusiai skolai padengti pareiškėjams prireiktų bent 10 metų. Be to, į įsiskolinimų apimtį neįtrauktas 170 tūkst. EUR viršijantis Panevėžio kredito unijos reikalavimas, kurio vykdymas užtruktų apie 30 metų. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos pajamos artimiausiu metu kils tiek, kad bus galima išmokėti daugiau nei 130 tūkst. EUR skolų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad negali susirasti geriau apmokamo darbo – pareiškėjas ieško darbo, naudodamasis specialiai tam tikslui valstybės sukurta institucija, jos priemonėmis ir paslaugomis. Pareiškėjo išsilavinimas ir vadovaujamojo darbo patirtis savaime darbo negarantuoja. Ankstesnių darboviečių palikimo priežastys šioje byloje nėra svarbios, tačiau teismas neturėjo remtis prielaida, kad visuomet jie buvo savanoriški ar kad toks elgesys gali būti laikomas nesąžiningu. LAT praktikoje nurodyta, kad nesąžiningu gali būti pripažintas toks asmuo, kuris sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti reikalavimai bus nurašyti. Pirmosios instancijos teismas nei laidavimo sandorio, nei vekselio išdavimo sandorio aplinkybių ar tikslų detaliai nenagrinėjo, nutartyje dėl to nepasisakė, todėl negalėjo daryti išvados, kad sandoriai sudaryti nesąžiningai. Laidavimo sandoris sudarytas 2011 m., o Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliojo 2013 m., taigi pareiškėjai tuo metu negalėjo tikėtis, kad apskritai jų skolas kas nors kokiu nors būdu nurašys. Nei laidavimo sandoris, nei vekselio išdavimas negali būti vertinami kaip nesąžiningi poelgiai. Pareiškėjai neturėjo daugkartinės skolinimosi iš kredito įstaigų patirties, laidavimo sandorių patirties, o vėlesnis skolinimasis buvo nulemtas objektyvios realybės – lėšų trūkumo pragyvenimui, būtinųjų poreikių tenkinimui ir kt., todėl subjektyviojo nesąžiningumo šiuo atveju nebuvo.
Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimu prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-30 nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjų nesąžiningumą ir atsisakė iškelti bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai, būdami skolingi bankui, skolinosi pragyvenimui, laidavo už D. Š. ir bylinėjosi su Panevėžio kredito unija taip tik didindami skolas, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad neturi objektyvios galimybės susirasti geriau apmokamą darbą. Pareiškėjai pateikia duomenis apie 2014 m. gautą bendrą 5 182,80 EUR dydžio darbo užmokestį (431,90 EUR per mėnesį), tačiau pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodoma, kad pareiškėjų ir vaiko reikmėms mėnesiui reikalinga 697,13 EUR bei prašo tvirtinti 580 EUR lėšų sumą bankroto procedūroms, todėl suinteresuotam asmeniui kilo abejonių dėl pareiškėjų gaunamų pajamų, kurios nėra tinkamai apskaitomos, bei pareiškėjų sąžiningumo.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 1, 2 punktais atsisakyta iškelti apeliantams bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjai nėra sąžiningi, todėl neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumo apibrėžimo ir šiuo pagrindu atsisakė bankroto bylą iškelti. Pažymėtina, kad FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumo būklės apibrėžimo neatitikimas ir bankrutuoti norinčio asmens nesąžiningumas yra du skirtingi pagrindai, dėl kurių teismas gali atsisakyti kelti bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismas darė netikslią išvadą dėl pareiškėjų nebuvimo nemokiais asmenimis dėl jų nesąžiningumo.
Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pripažįstant, kad asmuo yra nemokus, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) asmens skolos, kurių mokėjimo terminai suėję, turi viršyti įstatyme nustatytą dydį, 2) asmuo nebegali įvykdyti šių įsipareigojimų, t. y. jo turimo turto, gaunamų (realiai tikėtinų gauti) pajamų, nepakanka skoloms grąžinti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjų įsiskolinimai viršija numatytą 25 MMA ribą, o pateikti pareiškėjų finansiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai nebegali vykdyti šių įsipareigojimų, todėl pareiškėjai atitinka formalų nemokumo reikalavimą.
Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus.
Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų elgesį papildomai laiduojant už D. Š. prievolių įvykdymą, lėšų skolinimąsi vartojimo reikmėms, R. J. darbo neradimą vertino kaip nesąžiningą pareiškėjų elgesį, tačiau nesiaiškino šių sandorių sudarymo aplinkybių, nenagrinėjo R. J. pastangų siekiant susirasti darbo vietą, taip pat darė išvadą, jog R. J. savo noru keitė darbo vietas, nors, teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog bendrovės, kuriose jis dirbo, bankrutavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbo vietų kaita ir pasitraukimas iš darbo gali būti pagrindas pripažinti asmenį sąmoningai siekus pabloginti savo padėtį ir dėl to buvus nesąžiningą, tačiau tokiai išvadai nustatyti reikia detaliau išanalizuoti išėjimo iš darbo priežastis, įvertinti, ar pareiškėjas vengė (nedėjo pakankamų pastangų) dirbti, ar tokią būklę lėmė kitos, nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Vien tai, kad apeliantas išėjo iš darbo, bendrovėms bankrutavus, ir šiuo metu dar nepradėjo dirbti, neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, neteikia pagrindo jį laikyti nesąžiningu. Teismas neatsižvelgė ir nevertino ir to, kad pareiškėjas siekia įgyti papildomą C kategorijos vairuotojo pažymėjimą, kuris, tikėtina, praplės pareiškėjo įsidarbinimo galimybes.
Pareiškėjai nurodė, kad jų finansinė padėtis pablogėjo ir įsiskolinimai pradėjo didėti mirus pareiškėjos A. Š. – J. tėvui D. Š., tačiau teismas nesiaiškino, kaip D. Š. mirtis prisidėjo ir kokią įtaką padarė pareiškėjų nemokumo būsenai, kodėl po D. Š. mirties pareiškėjai liko be pajamų, ar pareiškėjų finansinė padėtis buvo prasta jau iki pareiškėjos tėvo mirties ir 23 000 Lt lėšų skolinimosi. Pareiškėjai turi pateikti išsamius duomenis apie šių lėšų panaudojimą.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, konstatuotina, kad tam tikros pirmiau nurodytos aplinkybės liko išsamiai nenustatytos ir detaliai neįvertintos, o dėl to galėjo būti neteisėtai nuspręsta dėl apeliantų nesąžiningumo ir nepagrįstai atsisakyta iškelti jų bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes, galima nuspręsti, ar pareiškėjai buvo sąžiningi (nesąžiningi), įvertinti nesąžiningų veiksmų (jei tokie būtų konstatuoti) ir nemokumo ryšį – ar jis daro reikšmingą įtaką nemokumui, ar prie nemokumo prisidėjo ir kitos, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės (ekonominė krizė, nedarbo lygio padidėjimas, nekilnojamojo turto kainų pokyčiai, pareiškėjos tėvo mirtis ar pan.), todėl konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju bylos esmė nebuvo atskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), todėl sprendimas naikinamas ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pažymėtina, kad teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie skolintų lėšų naudojimą, apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Laimutė Sankauskaitė