Administracinė byla Nr. I-9420-821/2015

                                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-03099-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.38;3.21

 (S)

VILNIAUSAPYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Raimondo Blauzdžiaus ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjų atstovams advokatei Eglei Jagelienei, A. B., A. Ž., G. G., atsakovo atstovui Tadui Bankauskui, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams S. K., adv. pad. Justinui Poderiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Stekutis“, AB „Senoji Baltija“, UAB „Prekybos namai „Aistra“ ir UAB „Spika“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, BUAB „Sedija“, V. Malinausko gamybinė komercinė firma „Stilma“, UAB „Starkis“, UAB „Banginis“, UAB „Baltijos šprotai“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“,UAB „Rikneda“, AB „Laivitė“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Baltlanta“, UAB „Grinvita“, UAB „Strimelė“ ir BUAB „Baltijos žuvys“dėl protokolinio sprendimo dalies panaikinimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėjai skundu (I t.b.l. 1-6) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-03-18 įsakymu Nr. V1-24 (toliau ir Komisija), 2015-05-11 posėdžio protokolo Nr. ŽKB-8 (6.1) 2.2 punkto dalį, kuria UAB „Banginis“ skirta 175 tonos strimelių ir 252 tonos šprotų, UAB „Grinvita“ skirta 29 tonos strimelių ir 49 tonos šprotų, UAB „Baltlanta“ skirta 23 tonos strimelių ir 16 tonų šprotų, UAB „Baltijos šprotai“ skirta 202 tonos strimelių ir 285 tonos šprotų kvotų.

Skunde nurodoma, kad Komisija, 2015-05-11 posėdžio protokolu Nr. ŽKB-8 (6.1) paskirstė papildomas žvejybos kvotas 2015 metams. UAB „Banginis“, UAB „Grinvita“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltijos šprotai“ žvejybos kvotos paskirtos neteisėtai.

Komisija, priimdama sprendimus, pirmiausiai, privalėjo nustatyti, ar ūkio subjektui galima paskirti individualias žvejybos galimybes, antra, nustatyti ūkio subjektų istorines dalis. Skundžiame akte Komisijos naudojama sąvoka žvejybos kvotaneatitinka šiuo metu žuvininkystės įstatyme įtvirtintai individualių žvejybos galimybių sąvokos.

Pareiškėjai nurodo, kad Komisija be teisinio pagrindo suteikė UAB „Grinvita“ - 29 tonas strimelių ir 49 tonas šprotų, UAB „Baltlanta“ - 23 tonas strimelių ir 16 tonų šprotų individualias žvejybos galimybes. UAB „Grinvita“ (laivai „Alfa“, „Preila“) ir UAB „Baltlanta“ (laivai „Baltik“, „Atlant“) pardavė joms priklausiusius žvejybos laivus 2013 metais ir pasitraukė iš žvejybos Baltijos jūroje. Pardavimo sutartimi UAB „Grinvita“ ir UAB „Baltlanta“ perleido visas teises į žvejybos kvotas UAB „Monistiko“ ir UAB „Ramsun“. 2014 m. sausio 31 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakyme „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VI-28 „Dėl žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr.V1-2I, nurodyta, kad UAB „Grinvita“ ir UAB „Baltlanta“ perleidžiamųjų teisių 2014 m. sausio 31 d. nebeturi. Su šiuo įsakymu UAB „Grinvita“ ir UAB „Baltlanta“ sutiko ir teismine tvarka jo neginčijo. Pakartotinai skirti UAB „Grinvita“ ir UAB „Baltlanta“ individualias žvejybos galimybes nebuvo teisinio pagrindo.

Komisija UAB „Banginis“ paskyrė 175 tonas strimelių ir 252 tonas šprotų individualių žvejybos galimybių.UAB „Banginis“ perleido UAB „Baltijos šprotai“ dalį strimelių ir šprotų žvejybos galimybių, todėl perleistu dydžiu turėjo būti sumažinta UAB „Banginis“ žvejybos galimybių istorinė dalis, tačiau UAB „Banginis“ Komisija paskyrė 40 procentų visų skirstomų žvejybos galimybių. UAB „Banginis“ UAB „Baltijos šprotai“ perleistu dydžiu individualios žvejybos galimybės nebuvo sumažintos.

Komisija paskyrė UAB „Baltijos šprotai“ 202 tonas strimelių ir 285 tonas šprotų individualių žvejybos galimybių. Komisija, skirstant papildomas žvejybos kvotas 2015 metams, vadovavosi Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 ir 5 dalies reikalavimais. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, pagal faktiškai praeityje vykdytą veiklą, nustatoma ūkio subjektų individualių žvejybos galimybių istorines dalis. UAB „Baltijos šprotai“ įmonių registre įregistruota 2015-02-09 ir veiklą pradėjo vykdyti tik 2015 metais, todėl žvejybos galimybių skyrimo momentu Komisija neturėjo duomenų apie UAB „Baltijos šprotai“ faktiškai praeityje 7 metus vykdytą veiklą. Dėl nurodytų priežasčių nebuvo teisinio pagrindo UAB „Baltijos šprotai“ skirti individualias žvejybos galimybes.

Komisijos posėdžio protokolo Nr. ŽKB-8(6.1) 2.2 punkte nurodyta, jog atsižvelgiant į ūkio subjektų pateiktus prašymus ir į 2015 m. gegužės 5 dienos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Teisės departamento pažymą Nr. IT-20 (14.11) „Dėl individualių žvejybos Baltijos jūroje paskirstymo“ (toliau ir Pažyma), kurioje pareikšta nuomonė, kad UAB „Baltijos šprotai“ žvejybos kvotos Baltijos jūroje turi būti apskaičiuotos pagal laivu Gilija UAB „Banginis“ sugavimų duomenis. Pažymą pasirašė departamento direktorius A. B. ir adresavo Lietuvos Respublikos Žemės ūkio viceministrei L. K.. Pažyma tapo pagrindiniu Komisijos darbo dokumentu. Vadovaudamasi Pažyma Komisija priėmė galimai neteisėtus sprendimus. Visi Komisijos nariai, pagal atliekamas viešojo administravimo funkcijas, tiesiogiai pavaldūs ir atsakingi žemės ūkio viceministrei L. K., todėl ji galėjo daryti poveikį Komisijai skirstant papildomas žvejybos kvotas 2015 metams, taip pat galima įžvelgti ir ginčijamo individualaus teisės akto absoliutaus negaliojimo pagrindus, kadangi Komisija patyrė aukštesnes pareigas užimančio pareigūno poveikį ir jį įgyvendino.

Komisija, priimdama posėdžio protokole Nr. ŽKB-8 (6.1) nurodytus sprendimus, savo valią privalėjo išreikšti balsuodama. Tačiau balsavimo nebuvo. Posėdžio pirmininkui pasiūlius sprendimus priimti bendru susitarimu, komisijos narys T. Z. pareiškė, kad susilaiko, todėl sprendimai bendru susitarimu nebuvo priimti. Balsuojama nebuvo, Komisijos posėdis nebuvo užbaigtas privaloma procedūra – balsavimu, todėl posėdžio protokole Nr. ŽKB-8 (6.1) nurodyti sprendimai nepriimti ir neturi individualaus teisės akto galios.

UAB „Baltijos šprotai“ žvejybą vykdo žvejybos laivu Gilija. Laivas Gilija yra kelis kartus didesnis ir galingesnis už kitus laivus, todėl pažeidžiamos silpnesnių rinkos dalyvių teisės, sukuriamos nelygios konkurencinės sąlygos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pareiškėjo UAB „Spika“ atstovė advokatė E. Jagelienė prašė sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Žuvininkystės įstatymo 171 str. 1-6, 8 ir 9 dalyse įtvirtinti bendrieji žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principai neprieštarauja LR Konstitucijos 7 str., 46 str., konstituciniams principams.

Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau ir Tarnyba), atsiliepimu (I t.b.l. 114-122) su skundu nesutinka. Nurodo, 2014 m. lapkričio 10 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr.1221/2014, kuriuo nustatomos 2015 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr.43/2014 ir (ES) Nr. 1180/2013 9 straipsniu Europos Komisija Lietuvai, patvirtino papildomas 667 tonas strimelių (žvejojamų 25 - 27, 28.2, 32 TJTT pakvadračiuose), 852 tonų šprotų (žvejojamų 22 - 32 TJTT pakvadračiuose) žvejybos kvotas 2015 metams, patalpindama šiuos kiekius į Europos Komisijos administruojamą kompiuterinę sistemą FIDES. Pagal Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 7 dalimi, 47 tonos strimelių ir 1 tona šprotų žvejybos kvotų turi būti paskirta priekrantėje žvejojantiems ūkio subjektams, ne mažiau kaip 5 proc. - 33 tonos strimelių ir 43 tonos šprotų žvejybos kvotų turi būti paskirta aukciono būdu, todėl atviroje Baltijos jūroje žvejojantiems ūkio subjektams gali būti skirstomos 620 tonų strimelių ir 851 tonos šprotų.

Tarnyba nurodo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3D-38 „Dėl individualių žvejybos Baltijos jūros galimybių skirstymo taisyklių patvirtinimo“ ir atsižvelgdama į ūkio subjektų pateiktus prašymus, Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija 2015-05-11 posėdžio protokolo Nr. ŽKB-8 (6.1) paskirstė papildomas žvejybos kvotas 2015 metams.

UAB „Grinvita“ ir UAB „Baltlanta“ prašydamos papildomos žvejybos kvotos pateikė visą informaciją ir dokumentus, nurodytus Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3D-38, 23 punkte - prašymus; norimų gauti rūšių žuvų kvotų dydžius; laivų, kuriais numato žvejoti, pavadinimus; pasirenkamus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų, kaip numatyta Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bei laivų nuomos sutarčių kopijas, todėl nebuvo teisinio pagrindo šioms įmonėms neskirti žvejybos kvotų. Tarnyba paaiškina, kad 2013-2014 metais ūkio subjektams, žvejojantiems Baltijos jūroje, žvejybos kvotos buvo skirstomos pagal Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197, pagal jose numatytas ir ūkio subjektams suteiktas perleidžiamąsias žvejybos teises. Nuo 2015 metų žvejybos kvotos ūkio subjektams skirstomos pagal Žuvininkystės įstatyme nustatytus paskirstymo principus.

Ginčijamu protokolu UAB „Banginis“ nebuvo paskirta 40 procentų visų skirstomų žvejybos galimybių, paskirta 29,8 proc. strimelių ir 31 proc. šprotų papildomos žvejybos kvotos. Reorganizavus UAB „Banginis“, įmonei „Baltijos šprotai“ pagal atskyrimo sąlygas buvo perduotas tik laivas Gilija (su žuvų sugavimo istorija), todėl Komisija skyrė žvejybos kvotas UAB „Banginis“ pagal bendrovei priklausančių laivų „Mingė“ ir „Tovė“ žvejybos sugavimų duomenis.

2014 m. gruodžio 23 d. UAB „Banginis“ atskyrimo sąlygų 11.2.5 papunktyje numatyta, kad UAB „Baltijos šprotai“ nuo UAB „Banginis“ yra atskiriama ir UAB „Baltijos šprotai“ perduodama atskiriama dalis, kurią sudaro, įskaitant (bet neapsiribojant) visi su laivu Gilija UAB „Banginis“ panaudotų žvejybos kvotų duomenys, laivu Gilija sugautų žuvų kiekio duomenys bei visos su laivo Gilija sugautų žuvų kiekio duomenimis ir laivu Gilija UAB „Banginis“ panaudotų žvejybos kvotų duomenimis susijusios UAB „Banginis“ turimos teisės ir pareigos, įskaitant, bet neapsiribojant, pagal laivo Gilija sugautų žuvų kiekio duomenis bei UAB „Banginis“ laivu „Gilija“ žvejybos kvotas UAB „Banginis“ turimą teisę gauti ir naudoti žvejybos kvotas žvejybai Baltijos jūroje. UAB „Baltijos šprotai“ skiriant žvejybos kvotas laikoma, kad UAB „Baltijos šprotai“ sugautas žuvų kiekis yra lygus UAB „Banginis“ valdyto ir UAB „Baltijos šprotai“ perimto valdyti į žvejojančių Baltijos jūroje laivų sąrašą įtraukto Lietuvos Respublikos žvejybos laivo Gilija žuvų sugavimo duomenims ir pagal juos apskaičiuotam žvejybos kvotų panaudojimui. Minėtas UAB „Banginis“ turtas ir teisės UAB „Baltijos šprotai“ perduotos 2015 m. vasario 9 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 02/19. Laivo Gilija žuvų sugavimo istorija laikoma civilinių teisių objektu, o žvejybos galimybių perleidimas numatytas 2014 m. gruodžio 23 d. UAB „Banginis“ atskyrimo sąlygose. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir UAB „Banginis“ atskyrimo sąlygas Komisija UAB „Baltijos šprotai“ žvejybos kvotas Baltijos jūroje paskirstė pagal laivo Gilija sugautų žuvų duomenis.Ginčijamu protokolu nebuvo priimti jokie sprendimai dėl UAB „Baltijos šprotai“ priklausančio laivo Gilija pajėgumų, todėl šioje byloje šis klausimas neturėtų būti nagrinėjamas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija  (toliau ir Ministerija) atsiliepimu su pareiškėjų skundu nesutinka (I t.b.l. 148-156), prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimą su skundu grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas.

Teismo posėdyje ministerijos atstovė skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ atsiliepimu su skundu nesutinka (I t.b.l. 159-167), prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pateiktu atsiliepimu dėl UAB „Grinvita“ ir UAB „Baltlanta“ paskirtų kvotų teisėtumo nepasisako.

Paaiškina, kad 2014-12-23 UAB „Banginis“ akcininkai priėmė sprendimą pradėti bendrovės reorganizavimą atskyrimo būdu atskiriant tam tikrą bendrovės dalį ir šiai daliai priskirto turto, teisių ir pareigų pagrindu sukuriant bendrovę UAB „Baltijos šprotai“. 2014-12-23 patvirtintos UAB „Banginis“ atskyrimo sąlygos. Atskyrimo pagrindu įsteigta bendrovė UAB „Baltijos šprotai“ yra nesusijęs ūkio subjektas su UAB „Banginis“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau ir ŽĮ) 142 straipsniu. 2015-02-09 tarp UAB „Baltijos šprotai“ ir UAB „Banginis“ buvo pasirašytas turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 02/19 (toliau ir Aktas), kuriame detalizuotas UAB „Baltijos šprotai“ perduotos UAB „Banginis“ turtas, teisės ir įsipareigojimai, įskaitant atskyrimo pagrindu perduotą žvejybinį laivą Gilija, žvejybos kvotas bei istorinius žvejybos duomenis. 2015 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai išaiškinimą Nr. (1.11.)7R-1000 dėl žvejybos kvotų skyrimo reorganizavimo pagrindu įsteigtam juridiniam asmeniu. Minėtame rašte nurodyta, kad reorganizavimo pagrindu įsteigtam ūkio subjektui yra galimas kvotų bei istoriškumo pagrindu paremtų žvejybos istorijos perdavimas. UAB „Baltijos šprotai“ žvejybos kvotas įgijo vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais.

Nesutikdamas su pareiškėjų skundu dalyje dėl UAB „Banginis“ paskirtų žvejybos kvotų, Bendrovių atstovas nurodo, kad kovotos apskaičiuotos teisėtai ir pagrįstai. Skundžiamo akto 2.2 punktu, iš 587 tonų skirstytų strimelių kvotų UAB „Banginis“ skirta 175 tonos, t.y. 29,8 proc. visų strimelių žvejybos galimybių. Atitinkamai, iš 808 tonų skirstytų strimelių kvotų UAB „Banginis“ skirta 252 tonos, t.y. 31,1 proc. visų strimelių žvejybos galimybių. Pareiškėjų argumentai dėl netinkamai apskaičiuotos UAB „Banginis“ kvotos dalies remiasi tikrovės neatitinkančiais faktais, nepagrįstais ir nedetalizuotais samprotavimais dėl skunde nepaaiškinto šprotų ir strimelių žvejybos galimybių perleidimo.Pareiškėjų skunde pateikti argumentai dėl tariamo poveikio Komisijai priimant Skundžiamą aktą ir Komisijos balsavimo niekuo nepagrįsti, nemotyvuoti. Pareiškėjų pateikti argumentai dėl laivo Gilija, nemotyvuoti, nieko nepagrįsti ir nesusiję su ginču (ne šios bylos nagrinėjimo dalykas), nes Skundžiamu aktu nebuvo spręsta dėl žvejybos laivo Gilija pajėgumų teisėtumo“. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjai neginčija jiems Skundžiamu aktu paskirtų žvejybos kvotų dydžio. Šie pareiškėjų veiksmai patvirtina, kad pareiškėjai sutinka su jiems skirta kvotų dalimi ir mano, kad jiems paskirta metine papildomų kvotų dalis yra teisėta ir pagrista Taigi, net ir tuo atveju, jeigu būtų patenkintas pareiškėjų skundas, pareiškėjams nebūtų pakeista teisėtai ir pagristai paskirta papildomų 2015 metams žvejybos kvotų dalis.

Teismo posėdyje trečiųjų asmenų UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė. Trečiųjų suinteresuotų asmenų BUAB „Sedija“, V. M. gamybinė komercinė firma „Stilma“, UAB „Starkis“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Rikneda“, AB „Laivitė“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Baltlanta“, UAB „Grinvita“, UAB „Strimelė“ ir BUAB „Baltijos žuvys“atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (II t, b. l. 64, 46-55,38-39).

Skundas netenkintinas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I492-4/2014 pripažino, kad žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintų Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių 19 punktas (2013 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-197 redakcija) tiek, kiek jame nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007-2012 m. sugautą šprotų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis, ne didesnis nei naudotojui paskirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007-2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio, prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad Taisyklių 19 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu yra esmingai ribojama ūkio subjektų, užsiimančių ar pageidaujančių užsiimti šprotų ir strimelių žvejyba Baltijos jūroje, ūkinės veiklos laisvė, kadangi ūkio subjektams, kurie 2007-2012 m. negaudė strimelių ar šprotų Baltijos jūroje ar jų sugavo mažai, yra iš esmės ribojama galimybė užsiimti atitinkama žvejyba ateinančiais metais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog tokio pobūdžio ūkinės veiklos ribojimas gali būti nustatytas tik įstatyme.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą buvo parengti Žuvininkystės įstatymo pakeitimai. 2014 m. gruodžio 23 d. LR Žuvininkystės įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymu Nr. XII-1523, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., LR Žuvininkystės įstatymas (toliau – ir Įstatymas) buvo papildytas 171 straipsniu, nustatančiu bendruosius žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principus. Įstatyme nustatyta, jog vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis yra skirstomos visos 2015 m. ir vėlesnių metų individualios žvejybos galimybės, o Žemės ūkio ministerija iki įstatymo įsigaliojimo priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad individualios žvejybos galimybės – ūkio subjektui skirta Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių dalis.

Įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kirstant individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, apskaičiuojama, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį per bet kuriuos kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (toliau – istorinė dalis). Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, jog subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės yra lygios istorinei daliai, kuri gali būti sumažinta arba padidinta atsižvelgiant į šioje dalyje nurodytus kriterijus: 1) istorinė dalis padidinama po 0,1 procento už kiekvieną parduotų Lietuvos Respublikos teritorijoje atitinkamos rūšies žvejybos produktų dalį procentais, skaičiuojamą nuo visų ūkio subjekto sugautų tos rūšies žvejybos produktų per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje; 2) atsižvelgiant į mažesnį ūkio subjekto verslinės žvejybos poveikį aplinkai, istorinė dalis padidinama 5 procentais už naudojamus selektyvius verslinės žvejybos įrankius ir tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus, taip pat 5 procentais – už mažiau teršiančius aplinką ir sunaudojančius mažiau energijos žvejybos laivus; 3) istorinė dalis sumažinama po 2 procentus už kiekvieną per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, padarytą sunkų pažeidimą ir po 0,5 procento už kiekvieną per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, padarytą verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu. Tuo atveju, jei apskaičiuotų ūkio subjektams skiriamų individualių žvejybos galimybių suma viršija paskirstomas pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikos žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės proporcingai mažinamos (Įstatymo 171 straipsnio 5 dalis). Šio straipsnio 6 dalyje yra nustatytas imperatyvus apribojimas vienam ūkio subjektui, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 142 straipsnio 12-19 dalyse, turėti daugiau kaip 40 procentų kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių. Minėtame straipsnyje taip pat numatyti tam tikri kiekvienos rūšies žuvų kiekiai, kurie skiriami priekrantės žvejybai (Įstatymo 171 straipsnio 7 dalis). Taip pat įtvirtinta nuostata, jog nepaskirstytos pagal istorinę dalį žvejybos galimybės būtų paskirstoma aukciono būdu (Įstatymo 171 straipsnio 8 dalis).

LR Žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3D-38 buvo patvirtintos Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojusi nuo 2015-01-28 iki 2015-05-16, ginčijamo nutarimo priėmimo metu). Šių Taisyklių 1 punktas numatė, jog Taisyklės nustato individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių, išreikštų didžiausiu galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu (toliau – kvotos), skyrimo ūkio subjektams tvarką. Pagal Taisyklių 4 punktą kvotas skiria ir kitus su jomis susijusius klausimus sprendžia Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija (toliau – Komisija), kurios sudėtį tvirtina Žuvininkystės tarnyba. Kvotos ūkio subjektams skiriamos ne ilgesniam laikotarpiui nei iki kalendorinių metų pabaigos. Taisyklių 17, 18 punktai numatė, jog pirmuoju etapu ūkio subjektui skiriama kvota – dalis Lietuvos Respublikai skirtos kvotos, kuri apskaičiuojama pagal Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatas; antruoju etapu aukciono būdu skirstoma likusi nepaskirstyta pirmuoju etapu Lietuvos Respublikai skirtos kvotos dalis. Taisyklių 23 punktas numatė kokią informaciją ir dokumentus turi pateikti turintys teisę ir pageidaujantys gauti kvotas ūkio subjektai. Per Taisyklių 22.2 punkte nurodytą 5 dienų nuo pranešimo paskelbimo terminą Žuvininkystės tarnybai pateikiamas prašymas, kuriame nurodo norimų gauti rūšių žuvų kvotų dydžius; laivų, kuriais numato žvejoti, pavadinimą; pasirenkamus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų, kaip numatyta Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 ir 2 dalyse; informaciją apie naudojamus selektyvius įrankius ir (ar) mažiau teršiančius aplinką laivus, jei pageidauja pritaikyti Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 4 dalies 2 punkto kriterijų (Taisyklių 23.1 punktas), taip pat laivo sutarties nuomos sutarties kopijos, jei laivas nuomojamas (Taisyklių 23.2 punktas). Taisyklių 27 punktas numatė, jog pirmuoju etapu Komisija, vadovaudamasi Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, apskaičiuoja kiekvieno ūkio subjekto istorinę dalį, įvertina kiekvienam ūkio subjektui taikytinus Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdama į vieno ūkio subjekto turimos tam tikros žuvų rūšies kvotos dydžiui taikomą apribojimą, nustatytą Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalyje, apskaičiuoja kiekvienam ūkio subjektui, pateikusiam šių taisyklių 23 punkte nurodytus dokumentus, skirtinos Lietuvos Respublikos kvotos dalį pagal šiame punkte nurodytą formulę. Jei pagal Taisyklių 27 punktą apskaičiuotų ūkio subjektams skirtinų Lietuvos Respublikos kvotos dalių suma viršija Taisyklių 17 punkte nustatytą didžiausią galimą pirmuoju etapu paskirstyti Lietuvos Respublikai skirtų kvotų dalį, kiekvienam ūkio subjektui skiriama Lietuvos Respublikos kvotos dalis proporcingai sumažinama, apskaičiuotas kvotos dydis apvalinamas iki sveikojo skaičiaus tonomis (Taisyklių 28 punktas).

2015 m. gegužės 11 d. įvyko Komisijos posėdis, kurio metu priimti nutarimai yra užfiksuoti surašytame protokole Nr.ŽKB-8(6.1) 1 p. (I t. b.l. 8). Iš šio protokolo turinio matyti, kad komisijos darbotvarkę sudarė: informacija, apie papildomas Lietuvos Respublikos žvejybos kvotas 2015 metams (Darbotvarkės 1 punktas) ir papildomų Baltijos jūroje žvejybos kvotų 2015 m. skyrimas (Darbotvarkės 2 punktas).

Pirmuoju darbotvarkės klausimu Komisija nutarė, jog 2014 m. lapkričio 10 d. Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1221/20142013-11-19 Europos Komisija Lietuvai patvirtino papildomas strimelių (žvejojamų 25-27, 28.2, 32 TJTT pakvadračiuose), šprotų (žvejojamų 22-32 TJTT pakvadračiuose) žvejybos kvotas 2015 metams. Įvertinus priekrantėje žvejojantiems ūkio subjektams skiriamas (Įstatymo 171 straipsnio 7 dalis) ir aukciono būdu skirstomas (Įstatymo 171 straipsnio 8 dalis) žvejybos galimybes, atviroje Baltijos jūroje žvejojantiems ūkio subjektams gali būti skirstomos 587 tonos strimelių ir 808 tonos šprotų žvejybos kvotos (Komisijos 2015-05-11 protokolo Nr.ŽKB-8(6.1) 1 p., b.l. 8).

Iš nurodyto protokolo turinio matyti, kad antruoju darbotvarkės klausimu Komisija svarstė dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo atviros Baltijos jūros žuvų išteklių naudotojams ir įvertinusi ūkio subjektų prašymus, atsižvelgdama į pateiktą 2015-05-05 Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento pažymą Nr.IT-20(14.11) (b.l. 10-12) vadovaudamasi Žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3D-38 patvirtintomis Taisyklėmis, pirmuoju etapu nutarė skirti papildomas žvejybos kvotas 2015 metams, tarp jų pareiškėjams UAB „Prekybos namai „Aistra“ 31 tonas strimelių ir 15 tonų šprotų, UAB „Spika“ 4 tonas strimelių ir 41 toną šprotų, UAB „Stekutis“ 21 toną strimelių ir 1 toną šprotų, AB „Senoji Baltija“ 52 tonas šprotų ir nė vienos tonos strimelių, tretiesiems asmenims UAB „Banginis“ 175 tonas strimelių ir 252 tonas šprotų, UAB „Baltijos šprotai“ 202 tonas strimelių ir 285 tonas šprotų, UAB „Grinvita“ 29 tonas strimelių ir 49 tonas šprotų, UAB „Baltlanta“ 23 tonas strimelių ir 16 tonų šprotų.

Pareiškėjai prašydami panaikinti Komisijos 2015-05-11 posėdžio protokolo Nr. ŽKB-8 (6.1) 2.2 punkto dalį kelia ginčą dėl Lietuvai skirtų strimelių ir šprotų papildomų žvejybos kvotų 2015 metams paskirstymo UAB „Banginis“, UAB „Baltijos šprotai“, UAB „Grinvita“ ir UAB „Baltlanta“ teisėtumo. Pareiškėjai mano, jog šios žvejybos kvotos paskirtos neteisėtai, o Komisijos nutarimas šioje dalyje naikintinas. Teigia, jog skirti UAB „Grinvita“ ir UAB „Baltlanta“ individualias žvejybos galimybes nebuvo teisinio pagrindo, nes šios bendrovės 2013 metais pardavė joms priklausiusius žvejybos laivus ir pasitraukė iš žvejybos Baltijos jūroje. UAB „Banginis“ perleido UAB „Baltijos šprotai“ dalį strimelių ir šprotų žvejybos galimybių, tačiau Komisija bendrovei paskyrė 40 procentų visų skirstomų žvejybos galimybių. UAB „Baltijos šprotai“ veiklą pradėjo vykdyti tik 2015 metais, žvejybos galimybių skyrimo momentu Komisija neturėjo duomenų apie bendrovės vykdytą veiklą, todėl neturėjo jai skirti individualių žvejybos galimybių. Skunde teigiama, jog Komisijai buvo daromas poveikis, o akte nurodyti sprendimai nebuvo priimti.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Sprendžiant šio pareiškėjų skundo reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamoje Komisijos protokolo dalyje priimto nutarimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas.

Pagal Žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3D-38 patvirtintų Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklių 4 punktą kvotas skiria ir kitus su jomis susijusius klausimus sprendžia Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija, kurios sudėtį tvirtina Žuvininkystės tarnyba. Komisijos sudėtį sudaro nuo šešių iki aštuonių narių, kurie skiriami penkeriems metams ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės (Taisyklių 5, 6 punktai). Komisija privalo nešališkai, objektyviai, nediskriminaciniais pagrindais išnagrinėti ūkio subjektų pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl kvotų skyrimo (Taisyklių 7 punktas). Komisija dirba pagal Žuvininkystės tarnybos patvirtintą darbo reglamentą. Taigi Komisijai pavedama laikantis Taisyklėse nustatytos tvarkos, kiekvienu konkrečiu atveju spręsti dėl individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių, išreikštų didžiausiu galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu, t.y. kvotų skyrimo.

Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 18 įsakymu Nr.V1-24 iš aštuonių asmenų buvo sudaryta Komisija, taip pat patvirtintas komisijos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas). Šio Reglamento II dalies „Komisijos funkcijos“ 4 punktas numato Komisijos atliekamas funkcijas, tarp kurių naudotojų prašymų dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas. Reglamento III dalies „Komisijos darbo organizavimas“ 5 ir 14 punktuose nustatyta, jog Komisijos veiklos forma yra posėdžiai, kuriuose Komisijos nutarimai priimami bendru sutarimu, jei bendru sutarimu nutarimo nepavyksta priimti, jie priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Tuo atveju, jei Komisijos narių nuomonės nesutampa, atskirosios komisijos narių nuomonės įrašomos į protokolą. Reglamento IV dalies „Komisijos nutarimų įforminimas“ 18 ir 19 punktuose nustatyta, jog Komisijos posėdžiai protokoluojami (nurodoma posėdžio data, numeris, dalyviai, svarstyti klausimai ir priimti nutarimai), pasirašomi ir pateikiami komisijos nariams, kurie per vieną darbo dieną gali pareikšti pastabas dėl protokolo. Per šį terminą pastabų nepateiktus, laikoma, kad protokolo projektui pritarta ir jis pasirašomas.

Pareiškėjai kaip vieną iš ginčijamo nutarimo neteisėtumo pagrindų nurodo tai, kad skundžiamame akte nurodyti sprendimai nebuvo priimti, o Komisijai buvo daromas poveikis. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pagal 2013-03-18 įsakymą Komisiją sudaro aštuoni asmenys. 2015-05-11 posėdyje dalyvavo septyni Komisijos nariai, todėl akivaizdu, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas (I t. b.l. 123-125). Posėdžio protokole yra nurodyti balsavimo dėl skundžiamo Komisijos nutarimo rezultatai – Komisijos nutarimas buvo priimtas šešiems nariams balsavus „už“ ir vienam Komisijos nariui „susilaikius“. Protokole nėra duomenų apie tai, jog komisijos narys (-iai) būtų pareiškę atskirąją nuomonę svarstomais klausimais, nurodę apie jiems daromą poveikį ar nusišalinę nuo svarstymo procedūros. Komisijos protokolas yra pasirašytas tiek Komisijos pirmininko, tiek sekretoriaus, kas leidžia spręsti, jog protokolas buvo suderintas su komisijos nariais Reglamento 18 ir 19 punktuose nustatyta tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjų argumentai dėl galimo poveikio Komisijos nariams ar galimai padarytų Komisijos procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos ginčijamo Komisijos nutarimo teisėtumui, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjų teigimu, Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir dėl to, kad skirti UAB „Grinvita“ ir UAB „Baltlanta“ individualias žvejybos galimybes nebuvo teisinio pagrindo, nes šios bendrovės 2013 metais pardavė joms priklausiusius žvejybos laivus ir pasitraukė iš žvejybos Baltijos jūroje. Pareiškėjai pagrįstai nurodo, jog UAB „Grinvita“ ir UAB „Baltlanta“ pardavė joms priklausiusius laivus, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo minėtoms bendrovėms neskirti žvejybos kvotų. Bendrovės su 2015-04-30 ir 2015-05-05 prašymais (I t. b.l. 126,129) Žuvininkystės tarnybai pateikė laivų nuomos sutartis (2015-01-27 Laivo „Alfa“ nuomos sutartis Nr.1, I t. b.l. 127-128, 2015-01-28 Laivo „Atlant“ nuomos sutartis Nr.01, 130-131), kurios pagrindžia, jog bendrovės 2015 metais (žvejybos kvotų skyrimo laikotarpiu) teisėtai nuomos teise valdo Lietuvos Respublikos žvejybos laivus. Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog individualios žvejybos galimybės skirstomos ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą. Daikto valdymo teisė atsiranda tokiais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybė (tame tarpe ir sandorių pagrindu, CK 4.23 str., 4.47 str.). Nuomos sutarties samprata pateikiama CK 6.477 str. numatančiame, jog nuomos sutartimi daiktas perduodamas nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį. Taisyklių 23 punktas numatė kokią informaciją ir dokumentus turi pateikti turintys teisę ir pageidaujantys gauti kvotas ūkio subjektai. UAB „Grinvita“ ir UAB „Baltlanta“ pateikus prašymus, nurodžius norimų gauti žuvų kvotų dydžius, laivus, kuriais numatoma žvejoti (pateikus šių laivų valdymą patvirtinančias nuomos sutartis) bei nurodžius pasirenkamus 3 kalendorinius metus ir 7 paskutinių, Komisija pagrįstai vertino šiuos bendrovių prašymus ir Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio bei Taisyklių 23, 27 ir 28 punktų pagrindu skyrė bendrovėms žvejybos kvotas.

Pareiškėjų teigimu, Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir dėl to, kad Komisija UAB „Banginis“ skyrė 40 procentų visų skirstomų žvejybos galimybių, nors bendrovė UAB „Baltijos šprotai“ perleido dalį strimelių ir šprotų žvejybos galimybių. Su šiais pareiškėjų argumentais nesutiktina. Kaip matyti iš skundžiamo Komisijos nutarimo 2.2 p. buvo skirstoma 587 tonos strimelių ir 808 tonos šprotų. UAB „Banginis“ atitinkamai buvo skirta 175 tonos strimelių ir 252 tonos šprotų, kas sudaro 29,8 proc. strimelių (100/587x175) ir 31,1 proc. šprotų (100/808x252) papildomos žvejybos kvotos.

Nesutikdami su Komisijos nutarimu pareiškėjai taip pat nurodo, jog nebuvo teisinio pagrindo UAB „Baltijos šprotai“ skirti individualias žvejybos galimybes, kadangi įmonė registre įregistruota 2015-02-09 ir veiklą pradėjo vykdyti tik 2015 metais, todėl žvejybos galimybių skyrimo momentui neturėjo duomenų apie UAB „Baltijos šprotai“ faktiškai praeityje 7 metus vykdytą veiklą. Pažymėtina, jog pareiškėjai pagrįstai nurodo, kad minėta bendrovė veiklą pradėjo 2015 m. (UAB „Baltijos šprotai“ juridinių asmenų registre įregistruota 2015-02-09, I t. b.l. 147), tačiau bendrovė įsteigta reorganizavus (atskyrimo būdu) UAB „Banginis“ šios bendrovės turto, teisių ir įsipareigojimų pagrindu. Pagal CK 2.97 straipsnio 7 dalies nuostatas skaidant juridinį asmenį padalijimo būdu, vieno juridinio asmens pagrindu yra įsteigiami du ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos. Atskirų juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus gali nustatyti įstatymai, reglamentuojantys atskiras juridinių asmenų teisines formas (CK 2.97 straipsnio 8 dalis). Bendrovių reorganizavimą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymo VIII skirsnis, kurio 71 straipsnyje numatytas bendrovės atskyrimas, t.y.  numato, jog bendrovės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos bendrovės. 2014 m. gruodžio 23 d. UAB „Banginis“ atskyrimo sąlygose (I t. b.l. 168-172) numatyta, jog UAB „Baltijos šprotai“ perduodamą dalį be kita ko sudaro: visi su laivu Gilija UAB „Banginis“ panaudotų žvejybos kvotų duomenys, laivu „Gilija“ sugautų žuvų kiekio duomenys, visos su laivo „Gilija“ sugautų žuvų kiekio duomenimis ir laivu „Gilija“ UAB „Banginis“ panaudotų žvejybos kvotų duomenimis susijusios UAB „Banginis“ turimos teisės ir pareigos, įskaitant, bet neapsiribojant, pagal laivo Gilija sugautų žuvų kiekio duomenis bei UAB „Banginis“ laivu „Gilija“ žvejybos kvotas UAB „Banginis“ turimą teisę gauti ir naudoti žvejybos kvotas žvejybai Baltijos jūroje. UAB „Baltijos šprotai“ skiriant žvejybos kvotas yra laikoma, kad UAB „Baltijos šprotai“ sugautas žuvų kiekis yra lygus UAB „Banginis“ valdyto ir UAB „Baltijos šprotai“ perimto valdyti į žvejojančių Baltijos jūroje sąrašą įtraukto Lietuvos Respublikos žvejybos laivo „Gilija“ žuvų sugavimo duomenims ir pagal juos apskaičiuotam žvejybos kvotų panaudojimui (11.2.5 punktas); visos UAB „Banginis“ turimos teisės ir pareigos, kylančios iš ir susijusios su jau panaudotomis UAB „Banginis“ skirtomis atitinkamos šprotų ir strimelių žuvų žvejybos kvotomis žvejybai Baltijos jūroje ta dalimi ir apimtyje, kiek minėtos kvotos buvo panaudotos UAB „Banginis“ nuosavybės teise priklausančiu laivu „Gilija“ (11.2.10 punktas). 2015 m. vasario 9 d. perdavimo - priėmimo aktu Nr.02/19 (I t. b.l. 173-175) patvirtinta, jog naujai registruotai bendrovei UAB „Baltijos šprotai“ be kita ko perėjo visos UAB „Banginis“ turimos bei turėtos šprotų ir strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotos tiek ir tokia apimtimi, kiek minėtos kvotos yra bei buvo leistos žvejoti laivu „Gilija“; visi laivu „Gilija“ UAB „Banginis“ panaudotų žvejybos kvotų duomenys, šiuo laivu sugautų žuvų kiekio duomenys bei visos su laivo „Gilija“ sugautų žuvų kiekio duomenimis ir laivu „Gilija“ UAB „Banginis“ panaudotų žvejybos kvotų duomenimis susijusios UAB „Banginis“ turimos teisės ir pareigos, įskaitant, bet neapsiribojant, pagal laivo „Gilija“ sugautų žuvų kiekio duomenimis bei UAB „Banginis“ laivu „Gilija“ žvejybos kvotas UAB „Banginis“ turimą teisę gauti ir naudoti žvejybos kvotas žvejybai Baltijos jūroje; UAB „Baltijos šprotai“ skiriant žvejybos kvotas yra laikoma, kad UAB „Baltijos šprotai“ sugautas žuvų kiekis yra lygus UAB „Banginis“ valdyto ir UAB „Baltijos šprotai“ perimto valdyti į žvejojančių Baltijos jūroje sąrašą įtraukto Lietuvos Respublikos žvejybos laivo Gilija žuvų sugavimo duomenims ir pagal juos apskaičiuotam žvejybos kvotų panaudojimui (1.5 punktas).

Vertinant pareiškėjų posėdžio metu išsakytus argumentus, jog teisė pretenduoti į žvejybos kvotas pagal istorinius sugavimų duomenis negali būti perduodama kitam ūkio subjektui, teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog pagal Civilinio kodekso 1.97 straipsnio 1 dalį civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta daiktų ir turto apyvartumo prezumpcija, pagal kurią daiktai, kurie yra išimti iš civilinės apyvartos ar kurių apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti įstatymuose. Priešingu atveju laikoma, jog tų daiktų ar turto civilinė apyvarta nėra apribota. Žuvininkystės įstatyme nėra numatyta apribojimų draudžiančių reorganizavimo pagrindu steigiamam juridiniam asmeniui perduoti žvejybos kvotas ar teises į jų gavimą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjų argumentai dėl teisės pretenduoti į žvejybos kvotas pagal istorinius sugavimų duomenis kitam ūkio subjektui draudimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjai nurodė, jog reorganizavus UAB „Banginis“ jam ir UAB „Baltijos šprotai“ skiriama apie 80 proc. atitinkamų žuvų rūšių žvejybos galimybių. Žvejybos įstatymo 171 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas imperatyvus apribojimas vienam ūkio subjektui, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 142 straipsnio 12-19 dalyse, turėti daugiau kaip 40 procentų kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių. Pareiškėjų posėdžio metu išsakyti teiginiai, jog bendrovės veikia tuo pačiu adresu ir turi tuos pačius vadovus nėra pagrįsti. Bylos duomenimis įmonių buveinės yra skirtingais adresais, o jų vadovais nėra tie patys asmenys (I t. b.l. 146,147). Kitų argumentų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, jog minėtos bendrovės yra susiję ūkio subjektai pareiškėjai nenurodė. Atsižvelgiant į tai, jog Komisijai buvo akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ir išplėstinio juridinių asmenų registro išrašai (I t. b.l. 147), darytina išvada, jog Komisija priimdama sprendimą vertino bendroves Įstatymo 142 straipsnio 12-19 dalyse nurodytu aspektu.

Pareiškėjas UAB „Spika“ pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1-6, 8 ir 9 dalyse įtvirtintų bendrųjų žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7, 46 straipsniams ir konstituciniams principams.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą pažymėtina ir tai, kad bylos proceso šalies individualioje byloje pateiktas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, teismui nėra privalomas ir priklauso individualią bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurios taikymą lemia teismo pagrįsta abejonė dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai teisėjų kolegijai pagrįstų abejonių dėl nurodyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai nekyla. Minėtame straipsnyje pateikti bendrieji žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principai numatantys, jog individualios žvejybos galimybės skirstomos ne tik pagal ūkio subjektų istorinę dalį, kuri be kita ko gali būti sumažinta arba padidinta atsižvelgiant į šioje straipsnio 7 dalyje nurodytus kriterijus, bet ir aukciono būdu, t.y. sudaromos objektyvios galimybės ūkio subjektams varžytis dėl norimo kvotų kiekio ir tokiu būdu didinti istorinę dalį. Įstatymo 171 straipsnio 6 dalyje nustatytas apribojimas individualioms žvejybos galimybėms (ne daugiau kaip 40 proc. Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių) nustatytas siekiant užtikrinti konkurenciją ir išvengti koncentracijos.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą ir konstatuoja, kad ginčijama Komisijos 2015-05-11 posėdžio protokolo Nr. ŽKB-8 (6.1) 2.2 punkto dalis dėl Lietuvai skirtų strimelių ir šprotų papildomų žvejybos kvotų 2015 metams paskirstymo UAB „Banginis“, UAB „Baltijos šprotai“, UAB „Grinvita“ ir UAB „Baltlanta“ yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Atmetus pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjų UAB „Prekybos namai „Aistra“, UAB „Spika“, UAB „Stekutis“ ir AB „Senoji Baltija“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                        Violeta Balčytienė

                                        Raimondas Blauzdžius

                                        Iveta Pelienė