Administracinė byla Nr. A2.6-11876-908/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11239-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.7.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. spalio 21 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant R. D., Editai Petkuvienei, Ingai Mitrulevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai, įstatyminiam atstovui M. J., išnagrinėjusi M. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), besimokančio C. S., Didžiojoje Britanijoje, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
M. J. 2015 m. rugpjūčio 4 d., 15.10 val., sporto aikštelėje, esančioje šalia Plytinės g. 7A, Vilniuje, vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.
M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltės dėl pažeidimo padarymo nepripažįsta. Paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną tėtis sugalvojo pamokyti jį vairuoti. Nutarė važiuoti į aikštelę, esančią Saulėtekyje, prie stadiono, nes ji yra apleista, todėl ten saugiai galima pasipraktikuoti. Aikštelė yra asfaltuota, skirta krepšiniui, žmonių joje nebuvo. Tėtis automobilyje sėdėjo šalia, priekinėje keleivio sėdynėje, mokė, kaip užvesti automobilį ir pradėti judėti, važiavo nedideliu greičiu. Vairavimo kurso teorinės dalies nėra išklausęs, keliu važiuojant nevairavo, o vairavo tik aikštelėje. Kažkur po 10 min. privažiavo policijos pareigūnai ir paprašė pateikti dokumentus, kurių jis neturėjo (b. l. 17-18).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. J. paaiškino, kad yra M. J. tėvas. Sūnus nėra išsilaikęs vairavimo teisių, todėl klausinėjo, kada pradės jį mokinti vairuoti, o jis, žinodamas, kad Saulėtekyje yra apleista krepšinio aikštelė, kuri nėra važiuojamoji kelio dalis, nutarė nuvežti sūnų ten pasipraktikuoti. Vizualiai įsitikino, jog važinėti aikštelėje kliūčių nėra, žmonių ten nebuvo, ji labai apleista, todėl buvo užtikrintas, kad yra saugioje vietoje ir gali priimti tokį sprendimą (b. l. 18).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. Š. paaiškino, kad į įvykio vietą atvyko pagal iškvietimą, paties vairavimo fakto nematė. Pažeidėjo tėvas paaiškino, kad mokė sūnų vairuoti netoli Saulėtekio esančioje krepšinio aikštelėje. Aikštelė yra pritaikyta sportui, kitų asmenų ten nebuvo, eismo dalyviams grėsmė nebuvo keliama. Pažeidėjui buvo 16 m., teorijos egzamino jis laikyti negalėjo, nes jį galima laikyti tik nuo 17 m., todėl pažeidėjas neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę (b. l. 27).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. K. paaiškino, kad pažeidimas padarytas Saulėtekyje esančioje krepšinio aikštelėje, kuri nuo pagrindinio kelio yra apie 200 m. atstumu ir į kurią galima patekti miško takeliu. Matė pažeidėją vairuojantį minėtoje aikštelėje. Nurodė, kad mokantis vairuoti, ant automobilio turi būti pritvirtintas skiriamasis ženklas. Nepamena, ar aikštelėje buvo kitų žmonių, taip pat negali pasakyti, ar ten kas nors žaidžia krepšinį, ar ji apleista (b. l. 26,27)
Pagal ATPK 128 str. 1 d. atsako tas, kas vairavo transporto priemones neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas M. J. savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo tiek tyrimo, tiek teismo posėdžio metu nepripažino, tačiau jo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, patvirtina byloje esantys įrodymai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio K. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuojant prie miškelio esančioje krepšinio žaidimų aikštelėje pastebėjo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pasirodė įtartinai jaunas. Patikrinus minėta automobilį nustatė, jog automobilį vairavęs M. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones, šalia vairuotojo sėdėjęs jo tėvas paaiškino, kad mokė sūnų vairuoti (b. l. 3). Iš byloje pateiktų M. J. asmens duomenų matyti, jog jam nėra išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 5-6). Pats M. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones ir vairavimo teorinės dalies nėra išklausęs. Prašė tėčio pamokyti jį vairuoti, tačiau vairavimo praktikavimo vietą parinko jo tėvas, nusprendęs sūnų mokyti vairuoti apleistoje krepšinio aikštelėje. Vairavimo mokymosi iniciatorius buvo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tėvas M. J., kuris vairavimo metu buvo šalia, sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, ir pareigūnų patikrinimo metu su pareigūnais kalbėjosi būtent pažeidėjo tėvas. Vairavimo faktą paliudijo teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas K. K.. M. J. bei jo tėvas M. J. teismo posėdžio metu neginčijo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo automobilį.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas, inkriminavęs M. J. pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, nurodė, jog jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę, neturėdamas šios teisės, taip padarydamas ATPK 128 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, jog eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Lietuvių kalbos žodynas teritoriją apibrėžia kaip žemės paviršiaus (sausumos ar vandenų) plotą. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad teleologiniu metodu aiškinant eismo įvykio sąvoką, darytina išvada, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai taikytini visoms atitinkamoje teritorijoje judančioms transporto priemonėms. Ši nuostata leidžia teigti, kad kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali būti padaromas ne tik kelyje, bet ir kitose teritorijose (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N-261-4965/2009). Kelių eismo taisyklės taikomos ir privačiose ir viešose teritorijose, jų taikymą siejant su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Darytina išvada, kad M. J., vairuodamas transporto priemonę viešoje teritorijoje (krepšinio aikštelėje), privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nustatyta, jog M. J. važinėjo sportuoti skirtoje asfaltuotoje aikštelėje, kuri apsupta medžių, aikštelėje įrengti krepšinio stovai, matosi nubraižytos krepšinio aikštės skiriamosios juostos (b. l. 10-13). Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad krepšinio aikštelė yra apleista (nėra krepšinio lankų, vietomis ant asfaltuotos dangos auga žolė, krepšinio skiriamosios juostos išblukusios). Vis dėlto, nurodytos aplinkybės nesuteikia galimybės aikštelėje, kuri skirta sportui, žaidimams ir pan., važinėti motorine transporto priemone. Mokymuisi vairuoti skirtos aikštelės yra specialiai pažymėtos, aptvertos, nubraižytos parkavimosi linijos, pastatyti stulpeliai, pritaikytos pradedančių vairuotojų įgūdžių tobulinimui, kuriose galima savarankiškai su instruktoriumi ar šeimos nariu mokytis vairuoti. Pagal galiojančias teisės aktų normas mokytis praktinio vairavimo leidžiama ne tik vairavimo mokykloje, bet ir su šeimos vairavimo instruktoriumi, išlaikius teorinių žinių vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“ ir esant ne jaunesniam kaip 17 metų (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 str., Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2014-04-30 įsakymu Nr. 2B-84, 18 str.), gi nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo metu M. J. buvo 16 m.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, pagal byloje pateiktus duomenis, matyti, kad M. J. ATPK 128 str. 1 d. numatytą pažeidimą padarė sporto aikštelėje, todėl administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta tikslintina ir konstatuotina, kad M. J. vairavo transporto priemonę sporto aikštelėje, esančioje šalia Plytinės g. 7A, Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, tokiais savo veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.
Teismas M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad pažeidimą padarė nepilnametis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą ir vertinant ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje, kuris nėra šiurkštus ar sukėlęs sunkius padarinius) bei padarymo aplinkybes (M. J. mokytis vairuoti važiavo su savo tėčiu, kuris ir parinko mokymosi vairuoti vietą, vairavo ne gatvėje, kur intensyvus eismas ir didelė eismo įvykio tikimybė, bet krepšinio aikštelėje, kuri apleista, yra miškelyje, atokiau nuo pagrindinio kelio, ir kurioje nebuvo žmonių, į nustatytas atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka nebaustas, nepilnametis, mokosi. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas atvejais, kai nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-2014, 2AT-36-2013 ir kt.). Įvertinus byloje nustatytų ir išanalizuotų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali nuobauda, net ir pritaikius ATPK 24 straipsnio 4 dalies nuostatas, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kaip jau minėta, M. J. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus ir nesukėlė sunkių padarinių, jis vairavo ne gatvėje, kur intensyvus eismas ir didelė eismo įvykio tikimybė, bet sporto aikštelėje, kuri apleista, yra atokiau nuo pagrindinio kelio ir kurioje nebuvo žmonių, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad M. J. anksčiau nebaustas administracine tvarka, yra mokinys, vairuoti praktikavosi su tėvu, o ne pats savavališkai užvaldė transporto priemonę, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M. J. atžvilgiu taikytinos ATPK 301 straipsnio nuostatos ir už padarytą administracinį teisės pažeidimą administracinė nuobauda neskirtina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 301 224, 286 ir 287 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
M. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) padariusiam administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, administracinės nuobaudos neskirti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Eglė Gruodienė