Baudžiamoji byla Nr. 1 A-716-350/2013

Teisėjas Jolanta Gasparavičienė                            Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00394-2012-1

              Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1; 2.4.6

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013m. gruodžio 6 d.

Panevėžys

            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Artūro Ridiko,

              sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,

              dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,

              gynėjai Rimai Keblienei,

              viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-16 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nubaustas :

• pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. dvejų metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
• pagal BK 284 str. 1 d. devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė dviejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant, kad nemokamus darbus nuteistasis turi atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš A. S. V. B. naudai 85 Lt turtinei ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

P. N. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš A. S. P. N. naudai 49 Lt turtinei ir 400 Lt Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. Š., o R. J. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, nusikaltimo padarymo metu jam neturint amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad kartu su R. Š. ir R. J. 2012 m. birželio 14 d., apie 19 val., atėję į J. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, virtuvę, kurioje buvo neblaivūs J. B., V. B. bei P. N., veikdami bendrai įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė J. B. virtuvėje ir namuose buvusių žmonių rimtį, o būtent: R. J. be rimtos priežasties kumščiu smogė P. N. į veidą, o kai jis nukrito ant grindų, A. S. be rimtos priežasties koja spyrė į krūtinę, padarė poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kairės akies vokuose, kairės akies junginėje, krūtinėje ir kairiame dilbyje dėl ko nežymiai sutrikdė jo sveikatą; R. J. tuo metu be rimtos priežasties kumščiu smogė V. B. į veidą, o kai jis nugriuvo ant grindų, kojomis spyrė 3 ar 4 kartus į šonus ir pilvą; kai V. B. bandė keltis, tai A. S., paėmęs medinę kėdę, ja smogė jam į galvą, o kai jis nugriuvo ant grindų, tai koja 3 ar 4 kartus spyrė į abu šonus ir pilvą; tokiu būdu jie V. B. padarė poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus viršugalvyje, dešinėje alkūnėje, kairėje blauzdoje ir kairės pusės VIII – XI šonkaulių lūžius dėl ko nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, o kai dėl virtuvėje kilusio triukšmo iš kambario į virtuvę ėjo kambaryje buvęs V. B., tai R. Š., nieko nesakęs ir be rimtos priežasties, paėmęs medinę kėdę, priėjo prie jo, ir kėde smogė jam į galvą, o kai V. B. nugriuvo ant grindų, tai jis kojomis 3 ar 4 kartus spyrė jam į galvą, nugarą ir šonus, padarė muštinę žaizdą pakaušyje, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje bei kaktoje ir dešinės pusės VI – VII – VIII bei kairės pusės X šonkaulių lūžius dėl ko nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, ir išgąsdino kambaryje buvusią Ž. V., kuri išbėgo iš namo.

Be to, A. S. 2012 m. birželio 14 d., apie 19 val., kartu su R. Š. ir R. J. atėję į J. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, virtuvę, kurioje buvo neblaivūs J. B., V. B. bei P. N., ir dėl chuliganiškų paskatų kartu su R. J. mušdami V. B. nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: R. J. be rimtos priežasties kumščiu smogė V. B. į veidą, o kai jis nugriuvo ant grindų, kojomis spyrė 3 ar 4 kartus į šonus ir pilvą; kai V. B. bandė keltis, tai jis (A. S.), paėmęs medinę kėdę, ja smogė jam į galvą, o kai jis nugriuvo ant grindų, tai koja 3 ar 4 kartus spyrė į abu šonus ir pilvą; tokiu būdu jie V. B. padarė poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus viršugalvyje, dešinėje alkūnėje, kairėje blauzdoje ir kairės pusės VIII – XI šonkaulių lūžius dėl ko nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Apeliaciniu skundu A. S. skundžia nuosprendį dėl paskirtos bausmės dydžio ir P. N. ir V. B. priteisto civilinio ieškinio.

Nurodo, kad muštynes nukentėjusio namuose išprovokavo ne R. J., kaip nurodoma kaltinime, o V. B., kuris išvadino R. J. „malalietka“ ir trenkė jam kumščiu, po ko ir prasidėjo muštynės. Todėl mano, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes nukentėjusių atsiprašė, padėjo tyrimui, savo kaltę pripažino ir gailėjosi ir tai turi lemiamos įtakos bausmės skyrimui. Be to yra neteistas, nebaustas administracine tvarka. Todėl prašo sumažinti paskirtas bausmes.

Nurodo, kad nukentėjusių teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai nėra tapatūs kaltinamajame akte užfiksuotiems parodymams, jie skirtingai aiškina smūgių sudavimo aplinkybes: kaltinamajame akte P. N. teigia, kad pirmas jam smūgį sudavė R. J., o nuosprendyje nurodyta, kad P. N. nežino, kuris pirmas trenkė jam į veidą. Be to, nukentėjusieji įvykio metu buvo neblaivūs. J. B. parodymai dėl smūgių sudavimo aplinkybių kaltinamajame akte ir nuosprendyje taip pat nėra tapatūs.

Pažymi, kad P. N. vieną kartą spyrė į krutinę, visų P. N. užfiksuotų sužalojimų nepadarė, nes P. N. ir V. B. atžvilgiu smurtavo netik jis, bet ir R. J., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Prašo jam priteistą civilinį ieškinį sumažinti atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamus veiksmus nukentėjusių atžvilgiu atliko ir R. J..

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių paduoti skundai.

Skunde apeliantas teigia, kad nukentėjusių parodymai kaltinamajame akte ir nuosprendyje nėra tapatūs, jie skirtingai aiškina smūgių sudavimo aplinkybes. Tačiau šie apelianto parodymai nepagrįsti. Kaip matyti teisme apklaustų nukentėjusių parodymai esminėse detalėse sutampa, visi nukentėjusieji parodė, kad į nukentėjusio J. B. namus užėjus R. J., R. Š. ir A. S., R. J. suduodamas P. N. pirmas pradėjo muštynes. Šie nukentėjusių parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs,  pakankamai išsamūs, atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes, netikėti jų išsamiais, esminėse detalėse sutampančiais ir kitais byloje esančiais duomenimis patvirtintais parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, todėl apelianto skundo teiginiai, kad nukentėjusių parodymai prieštaringi ir ikiteisminio posėdžio suderinti tarpusavyje, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas skunde neneigia padaręs jam inkriminuotas veikas, tačiau nurodo, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo V. B. elgesys, kuris pirmasis išprovokavo muštynes. Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kada veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K- 377/2011, 2K-450/2011). Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad apeliantas su R. J. ir R. Š. buvo užėję į nukentėjusiojo J. B. namus, kuriuose, be pastarojo, buvo V. B. ir P. N.. Tiek V. B., tiek P. N. parodė, kad R. J. pirmas įėjęs į namo visų ir nieko nesakęs sudavė smūgį P. N., dėl ko šis trenkė atgal, po to P. N. smogė A. S.. J. B. taip pat parodė, kad pirmasis muštynes pradėjo jauniausiais atėjęs asmuo. Šios aplinkybės patvirtina, kad apelianto nusikalstamus veiksmus lėmė ne nukentėjusių, o kaltininkų, tarp jų ir paties apelianto elgesys. Tai, kad R. J. ir buvo pavadintas „malalietka“, kaip skunde nurodo apeliantas, šiuo atveju negali būti laikoma tokiu rizikingu nukentėjusių elgesiu, kuris būtų paskatinęs A. S. nusikalsti.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be to jis neteistas, administracine tvarka nebaustas. Šie jo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apelianto prisipažinimą padarius inkriminuotą nusikaltimą ir jo gailėjimąsi teismas įvertino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl dar kartą į tai atsižvelgti nėra pagrindo. Taip pat teismas pažymėjo, kad jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų nusikaltimo padarymo metu neturėjo.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Už BK 284 str. 1 d. numatytą veiką, gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas A. S. bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. ir bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytų veikų pavojingumą, jo asmenybę ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą veiką bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis. Už BK 284 str. 1 d. padarytą nusikaltimą teismas apeliantui skyrė bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, t.y. kad jis yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į šias aplinkybes paskyrė laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatant artimą BK 284 str. 1 d. sankcijos vidurkiui. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės savo rūšimis  yra teisingos ir teisėtos, ir negali būti laikomos per griežtomis. Esant idealiai nusikaltimų sutapčiai paskirtos bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 str. pagrindu atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais dėl bausmės skyrimo kolegija visiškai sutinka, paskirta subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai žalos atlyginimą nukentėjusiems  P. N. ir V. B. priteisė tik iš jo vieno, nes žala nukentėjusiems buvo padaryta ir R. J. veiksmais, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta.

Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas priteisė iš A. S. V. B. naudai 85 lt turtinei ir 3000 lt neturtinei žalai, bei P. N. naudai 49 lt turtinei ir 400 lt neturtinei žalai atlyginti. N. V. B. ir P. N. civilinius ieškinius dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš R. J. ir už jo veiksmus atsakingų asmenų paliko nenagrinėtais.

Priimdamas nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Tais atvejais, kai baudžiamoji byla nutraukiama, baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 235, 254 straipsniai) nenumato reikalavimo ir galimybės tenkinti byloje pareikšto civilinio ieškinio. Nutraukus baudžiamąją bylą, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes neatsiranda asmens, kuriam byla nutraukta, pareigos atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą.

Šiuo atveju nukentėjusiems žala buvo padaryta dėl nusikalstamų A. S. veiksmų, padarytų kartu su R. J., kuris veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Taigi, R. J. nėra šios nusikalstamos veikos subjektu, t.y. šiuo atveju nėra šio būtinojo nusikalstamos veikos sudėties elemento, todėl R. J. veika nėra nei nusikaltimas, nei baudžiamasis nusižengimas ir R. J. negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o sutinkamai su BPK 109 str. civilinis ieškinys baudžiamajame procese gali būti reiškiamas tik kaltam dėl nusikalstamos veikos asmeniui. Dėl to skundžiamu nuosprendžiu teismas pagrįstai visus nukentėjusių pareikštus civilinius ieškinius už žalą padarytą bendrais  A. S. ir R. J. veiksmais  priteisė tik iš apelianto ir tokiu būdu išsprendė visos nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytos žalos – tiek turtinės, tiek neturtinės – dydžio ir atlyginimo klausimą. Tačiau teismas nepagrįstai R. J. atžvilgiu civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš R. J. ir už jo veiksmus atsakingų asmenų paliko nenagrinėtu, nes, kaip jau minėta, nukentėjusiesiems V. B. ir P. N. visos nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas šiuo atveju yra visiškai išspręstas, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kokia žala šiems nukentėjusiesiems buvo padaryta nusikaltimu ir ji visa priteista iš A. S., todėl dar kartą šie nukentėjusieji reikalauti tos pačios žalos atlyginimo ir iš R. J. ar iš už jį materialiai atsakingų asmenų nebeturi jokio pagrindo, o  A. S., atlyginęs nukentėjusiems žalą, galės įgyti regreso teisę į kartu su juo nukentėjusiems žalą padariusį asmenį – šiuo atveju R. J. ar iš už jo veiksmus atsakingus asmenis. Todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,

n u t a r ė :

Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-16 nuosprendį pakeisti :

nukentėjusiųjų V. B. ir P. N. civilinius ieškinius R. J. atmesti.                              

Teisėjai                           

                            Algirdas Gaputis

                            Ričardas Gilys                                                        Artūras Ridikas