Baudžiamoji byla Nr. eN1-243-563/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37054-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.12.1.4

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. A. (E. A.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), 10 klasėje, nevedęs, teistas:

1. 2017-12-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei tęsti mokslus;

2. 2019-12-10 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi, bei tęsti mokslus ar dirbti; 

3. 2020-09-22 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti mokslą. 2020-12-30 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi 2020-09-22 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų trukmės arešto bausmę (nutartis neįsiteisėjusi), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

E. A. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, tai yra:

jis 2020-09-09 apie 19.24 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančiose vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, konflikto metu ranka sudavė globos namų socialinei darbuotojai D. B. (tuo metu buvusiai L.) į dešinę ranką bei suėmęs ją už pečių pargriovė ant grindų, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairio žasto srityje, sukėlusią jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. A. ikiteisminio tyrimo metu su pareikštu įtarimu sutiko, kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2020-09-09 vakare jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir tarp jo ir socialinės darbuotojos D. L. kilo konfliktas, dėl to, kad jis garsiai leido muziką. Ji ne vieną kartą darė jam pastabas, kad pritildytų muziką, tačiau jam to nepadarius, ji išjungė televizorių. Tada jis paėmė nuo jos kompiuterio laidą. Ji paskambino jo močiutei pasakodama, kaip jis elgiasi. Tada priėjus prie jo davė jam ragelį, kad pakalbėtų su močiute, bet jis klausėsi muzikos per ausines ir su močiute nenorėjo kalbėti. Tada D. L. atsisėdo ant stalo, ir tuo metu jis susinervinęs ją pastūmė. Ji išvažiavo į policiją rašyti pareiškimo. Grįžus iš policijos ji prašė atiduoti laidą nuo kompiuterio, tačiau jis neatidavė ir nuėjo prie savo kompo. Laidą nuo jos kompiuterio turėjo kišenėje. Pamačiusi, kad jis sėdo prie kompo, D. L. neleido jam žaisti ir paėmė laidus nuo jo kompo. Tada jis įkišo jos laidą į savo kompą, kadangi norėjo žaisti su draugu, tai nuėjo pas ją paprašyti laidą kitam kompui. Ji nedavė. Tada jis norėjo paimti iš jos kompo antrą laidą, kad galėtų žaisti draugas. Auklėtoja pradėjo jį filmuoti. Jis supyko ir priėjęs prie jos išgrėbė iš jos rankų telefoną ir norėjo ištrinti iš galerijos tai, ką ji filmavo. Su auklėtojos telefonu nuėjo į kambarį, prirėmė koja duris, kad ji negalėtų įeiti. Kai ji pradėjo brautis jis koją patraukė ir ėjo link lovos. Ji puolė ir jis numetė D. L. ant lovos, ji krito ant lovos priekiu, ant žemės ji nebuvo nukritusi. Kaip jis numėtė ją neatsimena, ar buvo suėmęs ją už pečių neatsimena, bet kažkaip suėmęs rankomis ją buvo. Kad žasto srityje esanti kraujosruva galėjo atsirasti dėl jo veiksmų jis neneigia, kai jis pargriovė D. L. kažkaip buvo ją suėmęs. (b. l. 118-119)

Papildomos apklausos metu E. A. patikslino, kad 2020-09-09 konflikto metu jis sudavė socialinei darbuotojai per ranką ir kai konfliktas persikėlė į jo kambarį jis ją pargriovė suėmęs pečių srityje. Kad tokiais savo veiksmais sukėlė D. L. fizinį skausmą ir padarė sužalojimą ant rankos labai gailisi. Jis buvo supykęs, todėl ir nesusivaldė. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 124)

Be kaltinamojo E. A. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš nukentėjusiosios D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji dirba globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, socialine darbuotoja. Dirba šeimynoje „A.“, kuri įsikūrusi bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jų šeimynoje gyvena nepilnametis globotinis E. A., gim. (duomenys neskelbtini). 2020-09-09 dienos metu jai dirbant, E. elgėsi provokuojančiai, stengėsi sukelti situaciją, kaip jis pats sakė „jam reikalingas adrenalinas“. Jis junginėjo elektrą, karpė gėlių lapus, gąsdino, kad nukirps kompiuterių laidus, piešė ant sienų, vartė dokumentus be leidimo, vienam globotiniui pasakė, kad „žuvų duos“, t. y. duos į galvą, pasakė, kad jos automobiliui pradurs padangas, išdaužys langus, pasiėmė kompiuterio laidą, taip neleisdamas jai dirbti, demonstravo savo jėgą, t. y. ėjo link vaikų, link jos imituodamas stipruolį. Taip pat vienam globotiniui, 15 metų berniukui, dėl jo garsaus pokalbio, pasakė „ar nori gauti į dantis“. Tokiu savo elgesiu E. A. gąsdina vaikus, kurie bijo žodį ištarti. Dėl tokio jo elgesio ji atvyko į policijos komisariatą parašyti pareiškimą, į šeimyną grįžo apie 18.00 val. ir iš karto išleido į namus socialinio darbuotojo padėjėją. Bute liko ji, E. A. ir dar du globotiniai vaikai - 14 m. ir 8 m. amžiaus. E. įsijungė televizorių, ji paprašė, kad patildyti garsą, tada jis nuėjo ir atjungė elektrą, pasakė, kad nukirps kompiuterių laidus. Jai nuėjus dirbti prie kompiuterio, E. atėjo skubiu žingsniu, išskėtęs rankas, puolimo pozicijoje. Tai pamačiusi ji skubėjo įsijungti telefono kamerą, nes matydamas, kad yra filmuojamas, E. nurimsta, tačiau tada, pamatęs jos rankose telefoną jis sudavė ranka jai per dešinę ranką, kurioje buvo telefonas ir griebė telefoną jai iš rankos, sakydamas „daugiau čia tu nefilmuosi“. Tada ji atsistojo, norėdama iš E. atsiimti telefoną, bet jis tuo momentu griebė ją už pečių ir parvertė ant žemės, po ko ji iš karto išsitraukė iš kišenės tarnybinį mobilaus ryšio telefoną, surinko 112 ir padavė kitam  globotiniui, kad informuotų apie užpuolimą ir iškviestų pagalbą. Dėl sudavimo per ranką ji juto fizinį skausmą, griūdama, kai ją parvertė užsigavo koją, kuri yra patinusi. Tokiu savo elgesiu E. išgąsdino du globotinius, kurie tuo momentu buvo kambaryje ir viską matė. Dėl patirto šoko, jai nepavyko susikalbėti su Bendrosios pagalbos centro operatore, dėl to pagalbą iškvietė vaikai. Išgirdęs, kad telefone kalba operatorė, E. metė jos telefoną ir nubėgęs į virtuvę šoko pro virtuvės langą ir nusileido dujų vamzdžiu. Atvykus policijos pareigūnams E. namuose nebuvo, o kol ji bendravo su pareigūnais policijos automobilyje, jis grįžo į namus, pasiėmė megztinį ir vėl išėjo bei negrįžo visą naktį. Ryte sužinojo, kad po įvykio jis buvo atėjęs į kitą šeimyną, adresu (duomenys neskelbtini), gyrėsi, kad „permetė auklėtoją per petį“.  E. A., sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų  ji kreipėsi į teismo med. ekspertus, kur buvo apžiūrėta. Materialinė žala jai nebuvo padaryta. Ji reikalauja, kad E. A. būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka dėl jai sukelto fizinio skausmo. (b. l. 43-44)

Papildomos apklausos metu D. L. patikslino, kad prieš šį įvykį ji turėjo čiurnos traumą, tačiau šio įvykio metu ji buvo užgijusi. Konflikto su E. A. metu neatsimena, kad jis jai būtų spyręs į koją, šią traumą galėjo patirti ir išsisukdama koją. Sužalojimas ant rankos galėjo atsirasti E. suimant ją už šios vietos ir parvertus ją ant lovos. Patikslina, kad telefono E. įvykio metu nepavogė, jis griebė telefoną jai iš rankos, kai ji išsitraukus norėjo E. filmuoti. Kai ji iš kišenės išsitraukė tarnybinį telefoną ir paskambino pagalbos numeriu, E. jos telefoną metė ir pabėgo pro langą.  Nemano, kad jis norėjo jos telefoną pavogti, jis tik nenorėjo, kad jį filmuotų. Civilinio ieškinio byloje ji atsisako ir nereikš, tačiau pageidauja, kad E. būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka. (b. l. 49)

Iš liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis gyvena vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Šiame bute gyvena 6 vaikai, tarp jų ir E. Ar.. Šis įvykis buvo rugsėjo 9 dieną vakare, apie 18 val. Vakare tarp auklėtojos D. L. bei E. įvyko konfliktas, kurio metu E. įžeidinėjo auklėtoją, norėjo atjungti kompiuterio laidus, paėmė jos telefoną, po to permetė auklėtoją per petį ir pabėgo pro virtuvės langą iš buto. Jis šio įvykio metu buvo salone, sėdėjo ant sofos. Auklėtoja D. buvo prie kompiuterio, šalia ji buvo pasidėjusi savo telefoną. Tuo metu į saloną atėjo E.. Jis pradėjo kabinėtis prie auklėtojos, norėjo atjungti kompiuterio laidus, grasino, kad susprogdins jos automobilio padangas. Kas tarp jų įvyko ir dėl ko jis taip elgėsi nežino. Po to auklėtoja nuėjo nuo kompiuterio ir atsisėdo ant sofos. Tuo metu E. paėmė nuo stalo jos telefoną ir nuėjo į kambarį.  Auklėtoja  nuėjo paskui E.. Jis liko salone. Kas vyko kambaryje jis nematė, kad auklėtoja ar E. šauktų kambaryje negirdėjo. Tik išėjus iš E. kambario auklėtoja paprašė paduoti jai darbinį telefoną, kad paskambinti į policiją. Netrukus iš kambario išėjo  E. ir toliau kabinėjosi prie auklėtojos. Jis bijojo, kad ir jam trenks, nes E. mosikavo rankomis. Auklėtoja prašė grąžinti telefoną, tačiau E. iššoko pro langą ir pabėgo. Tada ji surinko policijos numerį ir davė jam kalbėti, nes pati buvo dėl šio įvykio susijaudinusi, strese ir negalėjo kalbėti. Vėliau atsigavusi paėmė ragelį. Iš auklėtojos jis sužinojo, kad E. kambaryje pervertė ją per petį ir ji krito ant lovos. Auklėtoja sakė, kad jai dėl šio įvykio ant kojos ir peties yra mėlynės. Kiek žino E. jai telefoną grąžino. (b. l. 65-66)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. L. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiojo žasto ir dešinės čiurnos srityje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje kietais bukais turinčiais ribotą paviršių daiktais, užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad dešinė čiurna galėjo būti traumuota netaisyklingai statant koją ir kryptelint, galimo susirėmimo metu. Sužalojimai rankose galimai padaryti spaudžiant šias sritis rankų pirštų galais. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Įvertinus sužalojimų lokalizaciją, galima teigti, kad jie galėjo būti patirti esant nukentėjusiajai įvairiose kūno padėtyse, labiausiai tikėtina - vertikaliai. (b. l. 58)

Papildomoje specialisto išvadoje  Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. L. pirminėje specialisto išvadoje konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio žasto ir dešinės čiurnos srityse, vertinant jas kiekvieną atskirai, tiek visas kartu, yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 62).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas policijos pareigūnų ,,body“ kamera vaizdo įrašas įvykio vietoje, iš kurio matyti, kad D. L. įvykio vietoje policijos pareigūnams nurodė, jog E. A. ją stūmė, numetė jos telefoną, elgiasi agresyviai, gąsdina kitus vaikus (b. l. 74).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matyti, kaip D. L. pranešdama apie įvykusi konfliktą bei panaudotą smurtą nurodė, jog E. A. mušė ją suduodamas per ranką bei pargriovė ant lovos (b. l. 80-81).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančiu aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, kita vertus, jo pavartotas smurtas nukentėjusiajai nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam E. A. gali būti skiriama už laisvės atėmimą švelnesnė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, įpareigojant per bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, mokytis arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina trečdaliu.

Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė su 2020-09-22 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme nebendrintina, kadangi 2020-12-30 nutartimi 2020-09-22 nuosprendžiu skirta bausmė pakeista į 90 parų trukmės arešto bausmę. 2020-12-30 nutartis neįsiteisėjusi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

E.A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, mokytis arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. nustatyti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, mokytis arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

E.A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Skaitmenines laikmenas (DVD 3 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti E. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                       Violeta Olcvikienė