Civilinė byla Nr. 2A-1036/2013
Proceso Nr. 2-55-3-02160-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija: 121.10.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Veikrė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-148-104/2012 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Veikrė“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. P..
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl skolos pagal paskolos sutartis priteisimo.
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 110 000 Lt skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad būdamas atsakovo akcininku neterminuotomis paskolos sutartimis paskolino atsakovui 110 000 Lt; vadovaudamasis CK 6.873 straipsnio 2 dalimi 2011 m. kovo 11 d. kreipėsi į atsakovą dėl 110 000 Lt paskolos grąžinimo, tačiau atsakovas per 30 dienų skolos negrąžino.
Atsakovas atsiliepdamas į ieškovo ieškinį pripažino, kad yra gavęs 110 000 Lt dydžio paskolą ir įsipareigojęs ją grąžinti, todėl su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko. Tačiau teigė, kad CK 6. 210 straipsnyje numatytų palūkanų neturi mokėti, nes ieškovo reikalavimas dėl skolos grąžinimo nebuvo įteiktas atsakovui, todėl neterminuotos paskolos grąžinimo terminas nebuvo praleistas. Ieškovas skolą galėtų atgauti ir nesikreipdamas į teismą, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovui D. B. iš atsakovo UAB „Veikrė“ 110 000 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistus 110 000 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 200 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 14,81 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovas, būdamas atsakovo akcininku, neterminuotomis paskolos sutartimis paskolino atsakovui 110 000 Lt; kad tarp šalių nėra ginčo dėl pinigų pervedimo į atsakovo sąskaitą, todėl sprendė apie paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą (CK 6.870 str.). Teismas taip pat nustatė, kad CK 6.873 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka 2011 m. kovo 11 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą registruotu paštu dėl 110 000 Lt paskolos grąžinimo, tačiau atsakovas per įstatyme nustatytą 30 dienų terminą skolos negrąžino. Skolos negrąžinimą pagrindžiančius atsakovo argumentus teismas atmetė, nes sprendė, kad atsakovas skolos negrąžino dėl finansinių sunkumų, kuriuos patvirtina atsakovo balansas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti su ieškovu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau to nepadarė, todėl sprendė apie pagrindo priteisti ieškovui ne tik skolą bet ir procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas egzistavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovas paskolas suteikė būdamas atsakovo akcininku, o ieškinį pateikė, kai jau buvo praradęs interesą vystyti komercinę atsakovo veiklą. Teismas nenustatė ir netyrė svarbios aplinkybės, kad 2005 – 2009 m. laikotarpiu ieškovą ir trečiąjį asmenį E. P. siejo faktiniai šeimos santykiai; šie asmenys vedė bendrą ūkį ir vykdė bendrą ūkinę veiklą, paskolų forma perdavė pinigus, išreikšdamos abipusį tikslą faktiškai investuoti į bendrą šeimos verslą. Šios aplinkybės yra esminės šalių tikrųjų tikslų bei ketinimų nustatymui bei iš to kylančių įsipareigojimų įvertinimui; CK 6.193 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą sutartis aiškinti nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus.
Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą; skirti atsakovui UAB „Veikrė“ 7 000 Lt baudą už grubų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
- Apeliantas nenurodė skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų, todėl skundas neatitinka CPK 306 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vienintelis argumentas, kad teismas netyrė aplinkybės dėl ieškovą ir trečiąjį asmenį siejusių faktinių šeimos santykių yra nepagrįstas, nes šiuos santykius grindžiantys įrodymai pateikti tik su skundu, be to, šios kategorijos byloje teismas neturi pareigos ex officio rinkti įrodymus. Pateiktas šeimyninio gyvenimo aprašymas visiškai nesusijęs su nagrinėjama byla, todėl vadovaujantis CPK 180 straipsniu teismas negali priimti tokių įrodymų. Be to, apeliantas nenurodė priežasčių, kodėl šeimyninio gyvenimo aprašymas negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).
- Apeliantui skirtina 5 000 Lt bauda už nepagrįstą apeliacinį skundą, kadangi pareiškęs nepagrįstą apeliacinį skundą apeliantas nenurodė jokių skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų, pateikė papildomus įrodymus, nesusijusius su byla bei nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių papildomi įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl toks skundas suponuoja apelianto nesąžiningumą.
- Taip pat apeliantui skirtina 2 000 Lt bauda už prieštaraujančių viena kitai aplinkybių pateikimą - teikdamas atsiliepimą ir tripliką apeliantas pripažino ieškovo reikalavimą priteisti skolą, ginčijo tik procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu nepagrįstu apeliaciniu skundu ginčija ir ieškovo reikalavimą. Toks prieštaraujančių aplinkybių nurodymas klaidina teismą ir suponuoja apelianto nesąžiningumą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, būdamas atsakovo akcininku, neterminuotomis paskolos sutartimis paskolino atsakovui 110 000 Lt (pagal 2006 m. gruodžio 29 d. sutartį – 25 000 Lt, 2007 m. sausio 17 d. sutartį – 45 000 Lt, 2007 m. vasario 8 d. sutartį – 40 000 Lt); šias aplinkybes patvirtina ir ieškovo sąskaitos SEB banke išrašai (18-19 b. l.). Procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir triplike) atsakovas paskolos sutarties sudarymo ir skolos buvimo faktus pripažino, sutiko su negrąžintos paskolos priteisimu, tik teigė, kad netinkamai informavus apie reikalavimą grąžinti paskolą, nepagrįstai prašoma procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (59-60; 91-92 b. l.). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, jog byloje būtina nustatyti tikruosius šalių ketinimus, kadangi paskolų suteikimo metu ieškovą (buvusį atsakovo akcininką) ir trečiąjį asmenį E. P. (atsakovo akcininkę ir vadovę) siejo faktiniai šeiminiai santykiai, todėl paskolų forma atsakovui perduoti pinigai buvo tikslo investuoti į bendrą šeimos verslą išraiška. Kartu su skundu apeliantas pateikė 2012 m. birželio 12 d. šeimyninio gyvenimo aprašymą bei foto nuotraukas. Tokiu atveju pripažintina, kad apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą atsakovas jį kvestionuoja nurodydamas naują, pirmosios instancijos teisme nenurodytą ir dėl to netirtą, aplinkybę, jog ieškovas teikė ne paskolą atsakovui, o investavo į įmonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiai apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir ji negali būti apeliacijos dalykas. Atitinkamai teisėjų kolegija atsisako priimti apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus – 2012 m. birželio 12 d. šeimyninio gyvenimo aprašymą bei nuotraukas, kaip nesusijusius su nagrinėjama byla bei joje priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 314 str.). Be to, kaip atsiliepime į skundą teisingai pastebi ieškovas, apeliantas niekaip negrindžia naujų įrodymų pateikimo tik apeliacinės instancijos teismui būtinumo.
Kitų argumentų, kuriais būtų ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, apeliantas nenurodo. Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas bei ginčo santykiams taikytinas materialiosios teisės normas, todėl patenkindamas ieškinį teisminį ginčą išsprendė teisingai, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą ieškovas prašo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-346/2012, kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir atsižvelgdama į jau padarytą išvadą dėl apeliacinio skundo nepagrįstumo, pritaria ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytoms aplinkybėms, kad apeliantas, pareiškęs nepagrįstą apeliacinį skundą, jame nenurodė jokių nei faktinių, nei teisinių skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų, pateikė naujus, su byla nesusijusius įrodymus, nenurodė priežasčių, dėl kurių papildomi įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, ir jas (šias aplinkybes) vertina kaip nesąžiningą apelianto elgesį, siekiant neapibrėžtam laikui pratęsti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo įsiteisėjimą bei jo vykdymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme atsakovui atstovavo kvalifikuoti teisininkai - advokatai, kurie išmano CPK nustatytus apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, teikdamas nei teisiniais, nei faktiniais argumentais nepagrįstą apeliacinį skundą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl jam skirtina 2 000 Lt bauda (CPK 95 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Skirti apeliantui uždarajai akcinei bendrovei „Veikrė“, į. k. 300551711, 2 000 (dviejų tūkstančių) Lt baudą, kurią išieškoti į valstybės biudžetą.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Danutė Milašienė
Egidija Tamošiūnienė