Baudžiamoji byla Nr. 2K-198-693/2016

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00305-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.4;

2.1.7.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,

nuteistajam R. M. ir jo gynėjui advokatui Raimundui Jurkai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžių.

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį  200 MGL (26 000 Lt, t. y. 7530,12 Eur) bauda, 288 straipsnį 100 MGL (13 000 Lt, t. y. 3765,06 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – 200 MGL (26 000 Lt, t. y. 7530,12 Eur) bauda, nustatant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsnio 6 dalimi, 681 straipsniu, paskirtas viešosios teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas trejiems metams. Iš R. M. priteista konfiskuotino turto vertė – 11 254,79 Lt (3259,61 Eur ).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendis pakeistas:

panaikinta jo dalis, kuria R. M. nuteistas pagal BK 288 straipsnį ir jis dėl šios veikos išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

panaikinta jo dalis, kuria R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė;

pakeista jo dalis dėl R. M. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, pasireiškusio prašymu A. B. suteikti transportavimo paslaugą šiaudų granulėms atvežti ir pasinaudojimu šia paslauga, pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies šią kaltinimo dalį;

R. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirta bauda sumažinta iki 170 MGL (6 400,5 Eur) dydžio.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. M. nuteistas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos sau bei kitiems asmenims, būtent už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pavaduotojas, kuriam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalimi pavesta atlikti savivaldybės tarybos – institucijos, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, nustatytas funkcijas ir mero pavedimus, atlikdamas vietos valdžios atstovo funkcijas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3, 4, 8 punktuose numatytus nesavanaudiškumo, padorumo, pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau nei 2011 m. rudenį, siekdamas sau turtinės naudos, susitarė iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pirmininko P. I., siekiančio R. M. palankumo ateityje, priimti savo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo rekonstrukcijai ir nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 22 d. neatlygintinai priėmė 11 254,79 Lt (3259,61 Eur) vertės 251,6 kv. m skardinės stogo dangos „Monterrey“ su priedais, už kurią pagal 2011 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) sumokėjo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė ir į R. M. gyvenamąją vietą pristatė UAB „R“ transportas. R. M., veikdamas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės bei jos pirmininko P. I. naudai, pasinaudodamas savo, kaip vietos valdžios atstovo, statusu ir įtaka, piktnaudžiaudamas tarnyba, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros poskyryje nepritariama (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės grūdų džiovyklos, grūdų saugojimo bokštų bei grūdų išpylimo duobės projektui dėl neatitikimo supaprastintiems projektams keliamiems reikalavimams, 2012 m. rugpjūčio 28 d. kišosi į valstybės tarnautojo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir statybos skyriaus Architektūros poskyrio vedėjo A. Š. veiklą, nurodydamas atlikti neteisėtus veiksmus – vertinti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pateiktą projektą kaip supaprastintą ir raštiškai pritarti reikalavimų dėl statinio aukščio neatitinkančiam projektui.

Tokiais tyčiniais veiksmais R. M., siekdamas turtinės naudos sau bei asmeninės naudos kitiems asmenims, pasinaudojo tarnyba priešingais tarnybai interesais, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, pakenkė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės autoritetui ir dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasatorius teigia, kad teismų nuosprendžiai teisės taikymo aspektu neteisingi, nes teismai, vertindami jo veiksmus dėl piktnaudžiavimo neatlygintinai priimant stogo dangą, netinkamai taikė BK bendrosios ir specialiosios dalių nuostatas dėl kaltės ir didelės žalos požymio (BK 2 straipsnio 3 dalis, 228 straipsnio 2 dalis) turinio, be to, pažeidė BPK 20 straipsnio 3-5 dalyse nustatytus įrodymų vertinimo reikalavimus, konkrečius argumentus grįsdamas nuorodomis į kasacinės instancijos teismo nutartis.

Kasatoriaus manymu, teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp jo 2011 m. gruodžio 20-22 d. veiksmų, kai buvo neatlygintinai priimta stogo danga, ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. veiksmų, kai skambino savivaldybės tarnautojui A. Š., yra tiesioginis ryšys ir šį ryšį patvirtina jo suvokimas, kad tuo jis piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, taip pažeisdami objektyvų pakaltinimą draudžiančias BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasatorius ir jo gynėjas viso proceso metu ir apeliaciniame skunde, atsižvelgdami į bylos duomenis, kėlė klausimą, ar jo kaltės valinio ir intelektinio momentų santykis su atliekamais veiksmais šios bylos aplinkybių kontekste yra pakankamas siekiant atskleisti jo tyčios turinį atliekant veiksmus 2011 m. gruodžio 20-22 dienomis. Byloje surinktų duomenų visuma turi neginčytinai patvirtinti, kad kaltininkas, priimdamas neatlygintai daiktus, piktnaudžiaudamas tarnyba, suvokė, kad toks daiktų priėmimas iš kito asmens gali reikšti ateityje tiksliai neapibrėžtos paslaugos, t. y. teisėto ar neteisėto veikimo ar neveikimo, daiktus perduodančio asmens naudai atlikimą. Teismai nuosprendžiuose nurodė, kad P. I., neatlygintinai perduodamas stogo dangą R. M. naudai, galbūt numatė ir siekė R. M. kaip aukšto savivaldybės politiko palankumo ateityje, bet to nekonkretizavo, nes apie džiovyklos projekto vertinimą 2011 m. gruodžio pabaigoje dar nebuvo kalbama. Be to, P. I., kuris buvo kasatoriaus draugas nuo jaunystės, siekis jo kaip mero pavaduotojo palankumo, baudžiamojo įstatymo prasme nepatvirtina išvados apie kasatoriaus psichinį santykį su stogo dangos priėmimu ir numanomais ar nenumanomais jo kaip valstybės tarnautojo veiksmais ateityje siekiant pagelbėti P. I. Teismai nevertino 2013 m. birželio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų, patvirtinančių, kad tarp kasatoriaus ir P. I. buvo artimi ir pasitikėjimu grindžiami santykiai, iš esmės bendraujant tik šeimų rate, ir kad kasatorius apie tai, kad, P. I. jį „remia, nes jis yra valdžia“, sužinojo tik 2012 m. kovą, o ne 2011 m. gruodžio pabaigoje, kai buvo priimta stogo danga, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą apie jo tyčią, kuri, anot teismų, susiformavo dar 2011 m. gruodžio pabaigoje.

Kasatorius teigia, kad teismai nemotyvavo ir neatskleidė, kuo pasireiškė didelė žala, o jos atsiradimą, pobūdį ir laipsnį išimtinai siejo tik su kasatoriaus aukštomis politinėmis pareigomis savivaldoje. Tačiau socialinio ir profesinio statuso sureikšminimas byloje nustatant piktnaudžiavimo tarnyba vertinamąjį požymį nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad savivaldybės politiko – vicemero netinkami veiksmai lemia žalos pobūdį ir laipsnį tiek savivaldybės institucijai, tiek ir valstybei. Tokie sprendimai neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų apkaltinamajam nuosprendžiui. Kasatorius pažymi, kad jis kaip savivaldybės politikas, elgdamasis neteisėtai, nesilaikė valstybės tarnybos teisinius santykius apibrėžiančių principų, tokie veiksmai tikrai galėjo iškreipti savivaldybės institucijos funkcijas bei veiklos principus,  bet nesutinka, kad tokia įstatymų reikalavimus pažeidžianti veikla atitinka vien tik baudžiamojo įstatymo reglamentuojamus santykius ir už ją negali būti taikoma drausminė ar tarnybinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas itin pabrėžė, kad kasatoriaus veiksmais buvo iškreiptos valstybės institucijos funkcijos, nors duomenų apie tai, kad dėl jo veiksmų buvo sutrikdyta savivaldybės institucijų veikla, kad krito visuomenės pasitikėjimas šia institucija, byloje nėra. Kasatoriaus veiksmai nei 2011 m. gruodžio 20-22 dienomis, nei 2012 m. rugpjūtį realiai niekam žalos nepadarė, nebuvo sistemingi, pastovūs ar pasikartojantys neteisėti veiksmai, jais nebuvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims elgtis neteisėtai ar naujoms nusikalstamoms veikoms. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad už stogo dangą sumokėjo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, bet byloje nėra duomenų, kad ši bendrovė patyrė turtinės žalos, ši aplinkybė nebuvo tiriama nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, ši teismo nurodyta aplinkybė apie padarytą turtinę žalą yra teisiškai nereikšminga, nes teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai. Be to, prieš tai minėtame tarnybiniame pranešime dėl kriminalinės žvalgybos duomenų nurodyta, kad anoniminis skundas dėl P. I. vadovaujamos bendrovės vienos nelegalios grūdų džiovyklos buvo gautas tik 2012 m. rugsėjo pabaigoje, o kasatorius apie šį skundą sužinojo tik 2012 m. rugsėjo 26 d. Taigi, apeliacinės instancijos teismas didelę žalą kildino ir iš šio anoniminio skundo neteisėtai, nes šis skundas gautas vėliau, nei kaltinimuose kasatoriui nurodytas nusikalstamo veikimo laikas nuo 2011 m. gruodžio 20-22 d. iki 2012 m. rugpjūčio 28 d.

Kasatorius teigia, kad byloje buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, nes teismai, vertindami jo piktnaudžiavimą neatlygintinai priimant stogo dangą patvirtinančius duomenis, rėmėsi byloje nesančiais duomenimis, nuosprendžius grindė tik prielaidomis. Iš gynybos prašymu pirmosios instancijos teismo išreikalautų Šiaulių apygardos prokuratūros teikimų teismui dėl operatyvinių veiksmų specialia tvarka sankcionavimo išrašų matyti, kad operatyviniai veiksmai dėl kasatoriaus buvo pradėti tik 2012 m. sausio viduryje, o 2011 m., nurodomais kaltinime dėl piktnaudžiavimo neatlygintinai priimant stogo dangą, operatyviniai veiksmai dėl kasatoriaus nebuvo atliekami, duomenų apie galimus jo neteisėtus veiksmus šiuo laikotarpiu nesurinkta. Bet apeliacinės instancijos teismas spėjo, kad su teikimu Šiaulių apygardos teismui turėjo būti teikiama ir operatyvinio tyrimo medžiaga, iš kurios matyti, kad pareigūnai jau turėjo duomenų apie galbūt nusikalstamą kasatoriaus veiklą, įskaitant piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, iki kreipimosi į teismą, t. y. 2011 m. pabaigoje. Be to, iš minėto teikimo išrašo turinio nematyti, apie kokius konkrečius asmenis, neteisėtus veiksmus, apie kuriuos buvo surinkti operatyviniai duomenys, buvo kalbama. Taigi byloje nebuvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, siekiant patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams dėl kasatoriaus atlikti.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo

BK 228 straipsnyje numatyta veika (piktnaudžiavimas) yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ar viršija įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patiria valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Ši veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl kiekvienu atveju konstatuojant BK 228 straipsnyje numatytos veikos požymius, turi būti nustatomi konkretūs tokios veikos padariniai. Piktnaudžiavimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu.

Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir tokiu savo veikimu ar neveikimu padaro didelę žalą valstybei (ar kitiems BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodytiems asmenims). Faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354-511-2015, 2K-35-697/2016 ir kt.).

Pagal teismų praktiką, jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias kitas asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, o tikintis įgyti jo palankumą, gauti kokią nors paramą, išvengti galimų nemalonumų ir pan., tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas byloje aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2009, 2K-531/2011, 2K-325/2012, 2K-104/2013, 2K-194/2013).

   Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, o kvalifikuotas piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, padaromas tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104/2013). Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei ar kitiems BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodytiems subjektams, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–310/2010, 2K-100/2014). Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-370-677/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinio pobūdžio žala yra vertinamasis požymis ir ji paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013, 2K-100/2014, 2K-354-511/2015 ir kt.).

Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. M., būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pavaduotojas, pažeisdamas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimus, siekdamas sau turtinės naudos, susitarė iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pirmininko P. I., siekiančio R. M. palankumo ateityje, priimti savo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo rekonstrukcijai ir nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 22 d. neatlygintinai priėmė 11 254,79 Lt (3259,61 Eur) vertės 251,6 kv. m skardinės stogo dangos „Monterrey“ su priedais, už kurią sumokėjo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė ir į R. M. gyvenamąją vietą pristatė UAB „R.“ transportas. Be to, R. M., veikdamas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės bei jos pirmininko P. I. naudai, pasinaudodamas savo, kaip vietos valdžios atstovo, statusu ir įtaka, piktnaudžiaudamas tarnyba, 2012 m. rugpjūčio 28 d. kišosi į valstybės tarnautojo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir statybos skyriaus Architektūros poskyrio vedėjo A. Š. veiklą, nurodydamas atlikti neteisėtus veiksmus – vertinti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pateiktą grūdų džiovyklos, grūdų saugojimo bokštų bei grūdų išpylimo duobės projektą kaip supaprastintą ir raštiškai pritarti reikalavimų dėl statinio aukščio neatitinkančiam projektui. Tokius R. M. veiksmus teismas vertino kaip didelės neturtinės žalos padarymą valstybei bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei.

  Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti išsamūs įrodymų šaltiniai (liudytojų A. J., D. A. parodymai, dokumentai – PVM sąskaita faktūra ir kt.), kurių pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. M. namo stogas buvo išmatuotas ir šie duomenys perduoti bendrovei, kuri paruošė bei pristatė reikiamą kiekį skardos, o (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė apmokėjo sąskaitą. Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir kitą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pirmininkas P. I. šį reikalą buvo aptaręs su R. M. ir šis nesiruošė už gautą skardą sumokėti (P. I. su R. M. buvo pažįstami ir P. I. buvo žinomos šio pareigos, be to, į R. M. klausimą, kodėl jį taip remia, P. I. atsakė ,,kad tu valdžia...“). Taigi R. M. suprato, kad P. I. tokiu būdu jį remia ne kaip eilinį pilietį, o kaip (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pavaduotoją, todėl suvokė, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad, paaiškėjus šiam faktui, dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei bei savivaldybei, ir to norėjo – veikė tiesiogine tyčia. Šiuo atveju nebūtina nustatyti valstybės tarnautojo tyčios ateityje tokio asmens naudai teisėtai ar neteisėtai veikti. Akivaizdu, kad tokiais atvejais valstybės tarnautojas jaučiasi skolingas jį ,,parėmusiam“ asmeniui, tampa nuo jo priklausomas, todėl, kai ateityje tokiam ,,rėmėjui“ kyla įvairių problemų, valstybės tarnautojas negali tinkamai ir nešališkai atlikti savo pareigų, imasi jam padėti. Tai atsitiko ir šioje byloje, kai (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei kilo problemų dėl be leidimo pastatytos grūdų džiovyklos įteisinimo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti ir išsamūs teisiniai argumentai, jog minėtais R. M. veiksmais padaryta didelė neturtinė žala valstybei bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei ir tai atitinka formuojamą teismų praktiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191/2013). Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems argumentams, todėl jų nekartoja, o kasatoriaus skunde nurodyti argumentai jų nepaneigia.

Taigi R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl skunde nurodytų procesinių pažeidimų

Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2011 m. gegužės 28 d. ir galiojusi operatyvinių veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikimo metu) 9 straipsnyje nustatyta, kad operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus konkrečiai nurodytuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose. OVĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad pašto siuntų, dokumentų siuntų, pašto perlaidų ir jų dokumentų, fizinio ar juridinio asmens ūkinių, finansinių operacijų, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimo slaptą kontrolę, techninių priemonių naudojimą specialia tvarka sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal generalinio prokuroro ar jo įgaliotų Generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorų, koordinuojančių ir kontroliuojančių operatyvinių veiksmų teisėtumą, motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis.

Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (OVĮ straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti), arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (OVĮ 12, 13 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti). Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas OVĮ 9 straipsnyje, tai – tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010).

Pirmosios instancijos teisme 2014 m. vasario 11 d. teisiamajame posėdyje nuteistojo gynėjui pateikus prašymą ir teismui pareikalavus, Šiaulių apygardos prokuratūra 2014 m. vasario 17 d. pateikė teikimų, pagal kuriuos OVĮ nustatytų teismo pareigūnų atitinkamomis nutartimis buvo sankcionuota bei tęsiama slapta R. M. pokalbių kontrolė ir patekimas į jo darbo kabinetus, išrašus, taip pat dalį dokumentų prokuroras pateikė 2014 m. kovo 25 d. teisiamajame posėdyje. Taigi teismas tyrė minėtus duomenis. 

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje atmetė kaip nepagrįstus kasaciniame skunde nuteistojo kartojamus argumentus, kad operatyvinio tyrimo veiksmai dėl nuteistojo pradėti tik 2012 m. pradžioje, o tai reiškia, kad pareigūnai neturėjo duomenų, jog 2011 m. R. M. būtų daręs kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius su P. I. ar jo vadovaujama bendrove. Teismas nurodė, kad ištirta iš dalies išslaptinta Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis įrodo, kad pirmą kartą teismas sankcionavo slaptą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą, slaptą patekimą į R. M. darbo kabinetus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, siekiant gauti informacijos apie jo ir neišslaptinto asmens (asmenų) galimą dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje. Šis teismas pažymėjo, kad kreipiantis į teismą sankcijos operatyviniams veiksmams atlikti būtina pateikti prokuroro prašymą pagrindžiančią operatyvinio tyrimo medžiagą, todėl padarė išvadą, kad pareigūnai jau turėjo duomenų apie galbūt nusikalstamą R. M. veiklą, taip pat ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, iki kreipimosi į teismą, t. y. 2011 m. pabaigoje.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad operatyviniai (kriminalinės žvalgybos) veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodoma aiški informacija, leidžianti spręsti, kad minėti veiksmai bus atliekami dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jie pagal įstatymus ir gali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015).

Taigi operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmus sankcionuojant apygardų teismų pirmininkams ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkams jų priimamose nutartyse turi būti nurodomas faktinis operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo pagrindas, o ne daroma nuoroda į operatyvinio tyrimo medžiagą. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2012 m. sausio 17 d. nutartis, kuria sankcionuota slapta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas, slaptas patekimas į R. M. darbo kabinetus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, neatitinka suformuotos teismų praktikos, nes joje nenurodytas faktinis operatyvinio tyrimo pagrindas, o duota nuoroda į operatyvinio tyrimo medžiagą. Ta pati klaida kartojama ir kitose šio teismo nutartyse tęsiant sankciją. Tokiu atveju siekiant patikrinti faktinį operatyvinio tyrimo pagrindą būtina iš dalies išslaptinti ir operatyvinio tyrimo medžiagą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, nes nesuvaržė kaltinamojo teisių (gynyba neprašė išslaptinti operatyvinio tyrimo medžiagos dėl faktinio pagrindo, be to R. M. kaltė iš esmės grindžiama BPK nustatyta tvarka surinktais duomenimis) ir nesukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) nepadaryta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                             Olegas Fedosiukas

       Aldona Rakauskienė

                                                                             Vytautas Masiokas