Civilinė byla Nr. 2-1034/2014

Proceso Nr. 2-59-3-00271-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 95.6.; 95.6.1.; 121.17.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 12 d.

                                                              Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus ir pašalintas trečiasis asmuo iš civilinės bylos Nr. 2-359-212/2014, iškeltos pagal ieškovo bankrutavusio žemės ūkio kooperatyvo „Ramygalos aruodai“ ieškinį atsakovams D. O., B. O. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių ir visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012-11-28 sprendimu ieškovo BŽŪK „Ramygalos aruodai“ ieškinį patenkino - pripažino negaliojančiais 2011-04-27 visuotinio ieškovo narių susirinkimo 1 ir 2 nutarimus bei tarp ieškovo ir atsakovų sudarytas UAB „Bekonas LT“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis; taikė restituciją ir iš atsakovo D. O. priteisė ieškovui 50 000 Lt, o iš atsakovės B. O. – 180 000 Lt; nustatė, kad atsakovams sumokėjus šias sumas ieškovui, atsakovui D. O. grąžinami 5 vienetai, o atsakovei B. O. – 18 vienetų UAB „Bekonas LT“ akcijų; priteisė ieškovui iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvavo UAB „Golden capital“.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-20 nutartimi c.b. Nr. 2A-1543/2013 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2012-11-28 sprendimo dalį, kuria pripažintos negaliojančiomis tarp ieškovo BŽŪK „Ramygalos aruodai“ ir atsakovų D. O., B. O. 2011-05-02 sudarytos akcijų pirkimo – pardavimo sutartys bei taikyta restitucija, perdavė bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Golden capital“ 2014-01-20 pateikė pirmosios instancijos teismui savarankišką materialinį teisinį reikalavimą (b. l. 4-5) dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo bei palūkanų priteisimo. Nurodė, kad ieškovas nevisiškai tinkamai suformulavo ieškinio reikalavimus, nenurodydamas, kokios restitucijos prašo taikyti (vienašalės ar dvišalės), be to, ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti sprendimo vykdymo būdą (modifikuoti restitucijos būdą), o Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-20 nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo parinktas ieškovo teisių gynimo būdas, modifikuojant restituciją, yra ydingas. Remiantis išdėstytu, trečiasis asmuo ir pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydamas pakeisti ir jo procesinę padėtį į trečiąjį asmenį su savarankiškais reikalavimais. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2014-01-21 nutartimi (b. l. 7) pašalino trečiąjį asmenį UAB „Golden capital“ iš nagrinėjamos civilinės bylos dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių ir visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo pagal BŽŪK „Ramygalos aruodai“ ieškinį atsakovams D. O., B. O.; atsisakė priimti UAB „Golden capital“  savarankišką reikalavimą. Teismas nurodė, kad ieškovas BŽŪK „Ramygalos aruodai“ savo 2012-07-19 pateiktame ieškinyje trečiuoju asmeniu į bylą įtraukė UAB „Golden capital“ tik todėl, kad šiam buvo įkeistos UAB „Bekonas LT“ (ginčo) akcijos. Atsižvelgdamas į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2012-09-17 nutartimi c.b. Nr. B2-348-212/2012 patvirtinta taikos sutartimi UAB „Golden capital“ atsisakė reikalavimo įtraukti jį į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su 2 089 392 Lt kreditoriniu reikalavimu, taip pat susitarė, kad tarp šalių 2011-04-29 ir 2011-05-23 sudarytos laidavimo sutartys, kuriomis ŽŪK „Ramygalos aruodai“ laidavo už UAB „Nemuno verslo centras“ ir UAB „Panevėžio mėsinė“, yra nutraukiamos, teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo šalintinas iš nagrinėjamos bylos, nes joje priimtas sprendimas neturės įtakos jo teisėms - pastarasis nėra BŽŪK „Ramygalos aruodai“ kreditorius. Tokiu atveju jis nesusijęs su ginčo dalyku ir negali būti joje savarankišku ieškovu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Golden capital“ atskirajame skunde (b. l. 9-12) prašo Panevėžio apygardos teismo 2014-01-21 nutartį panaikinti ir pavesti pirmosios instancijos teismui UAB „Golden capital“ savarankiško materialinio teisinio reikalavimo priėmimo klausimą apsvarstyti iš naujo. Nesutinka su teismo išvada, kad UAB „Golden capital“ neturi suinteresuotumo nagrinėjama byla, nes nėra įtrauktas į BŽŪK „Ramygalos aruodai“ kreditorių sąrašą. Tvirtina, kad trečiuoju asmeniu jis į bylą buvo įtrauktas kaip įkaito turėtojas, nes jam yra įkeistos ginčijamais sandoriais parduotos UAB „Bekonas LT“ akcijos. Šioje civilinėje byloje ieškinio tenkinimo atveju (pritaikius restituciją ir grąžinus akcijas buvusiems akcininkams D. O. ir B. O.), išieškojimas iš įkeisto turto būtų vykdomas CPK VI dalies tvarka ir jį, kaip įkaito turėtojas bei UAB „Nemuno verslo centras“ kreditorius, vykdys UAB „Golden capital“. Todėl trečiuoju asmeniu jis turi išlikti  iki bylos nagrinėjimo pabaigos.

Ieškovas BŽŪK „Ramygalos aruodai“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 70-73) prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.  Tvirtina, kad apelianto suinteresuotumas neatitinka CPK 47 straipsnio paskirties bei išaiškinimo, kad suinteresuotumo esmė yra išvengti regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo, o šios teisės normos nuostatos  nedraudžia trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, bylos eigoje pašalinti. Priimtu šioje byloje sprendimu nebus sprendžiama dėl apelianto teisių ir pareigų, jo kaip įkaito turėtojo teisės turto atžvilgiu nepasikeis, papildomos pareigos dėl to, jog galimai pasikeis turto savininkas, apeliantui nebus nustatytos, jau esamos teisės nebus apribotos. Apeliantas net nenurodo, kaip jo teisinė padėtis pablogėtų ar kaip būtų nuspręsta dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų, apeliantui nesant trečiuoju asmeniu byloje. Kad asmuo galėtų dalyvauti byloje kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šioje byloje pakankamo teisinio ryšio nėra ne tik dėl teisinių, bet ir dėl faktinių bylos ir su ja susijusios ieškovo bankroto bylos aplinkybių. Pateiktas apelianto 2014-01-17 prašymas patraukti jį trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais prieštarauja trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto esmei.                             

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas dalyje dėl trečiojo asmens UAB „Golden capital“ pašalinimo iš nagrinėjamos civilinės bylos atmestinas, dalyje dėl atsisakymo priimti savarankiškus reikalavimus procesas nutrauktinas.

Dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti nagrinėti UAB „Golden capital“ reikalavimą

Panevėžio apygardos teismo 2014-01-21 nutartimi nepriėmus trečiojo asmens savarankiško reikalavimo ir pašalinus trečiąjį asmenį be savarankiškų reikalavimų iš proceso, apeliantas teikė 2014-01-23 atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas 2014-01-23 nutartimi atsisakė priimti tuo pagrindu, kad tokia nutartis neskundžiama (b. l. 22).

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs dėl šios nutarties paduotą apelianto atskirąjį skundą ir iš dalies sutikęs su apelianto skundo argumentais, 2014-03-06 nutarties (b. l. 59-61)  motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo 2014-01-23 nutartis dalyje dėl trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų pašalinimo iš proceso gali būti skundžiama (CPK 47 str. 5 d.), tačiau atsisakymo įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, apskundimas atskiruoju skundu yra negalimas, nes to nenumato įstatymas (CPK 46 str. 3 d.). Vadinasi, tolimesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies tapo negalimas.  Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui pakartotinai spręsti apelianto 2014-01-23 atskirojo skundo (b. l. 912) priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinis teismo  2014-03-06 nutarties išaiškinimus ir rezoliucija priėmė visą apelianto atskirąjį skundą (b. l. 9), nors apeliantas juo skundžia įskaitytinai ir nutarties dalį dėl atsisakymo priimti jo savarankiškus reikalavimus.

Jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą (ar jo dalį) (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Kadangi Panevėžio apygardos teismo 2014-01-21 nutarties dalis dėl trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų nepriėmimo nėra apeliacinio apskundimo objektas (CPK 301 str. 1 d.), apeliacinis procesas toje dalyje nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.) ir dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, susijusių su jo savarankiškų reikalavimų nepriėmimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš proceso

Apeliacinės instancijos teismas įvertina skundžiamos nutarties dalies, kuria apeliantas buvo  pašalintas iš proceso, pagrįstumą bei teisėtumą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankišku reikalavimu, buvo įtrauktas ieškovo BŽŪK „Ramygalos aruodai“ iniciatyva, teikiant ieškinį atsakovams D. O. ir B. O. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių ir visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo. Pirmiausiai pažymėtina, kad šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti pasiūlymai dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja, nes tik teismas turi diskrecijos teisę įvertinti bei nuspręsti dėl vieno ar kito asmens dalyvavimo byloje, atsižvelgiant į tai, kokias materialias pasekmes būsimas teismo sprendimas galėtų sukelti. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą suponuoja nustatytas teisinis reglamentavimas. 

Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, taigi jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo paties teisinės padėties pablogėjimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali įstoti ar būti įtrauktas į bylą tik esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi. Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

CPK 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos, jei dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustato, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatymo leidėjas įtvirtino teismui prerogatyvą jau ieškinio priėmimo arba vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose ex officio nuspręsti, ieškinyje ar vėlesniuose procesiniuose dokumentuose tam tikri asmenys nurodyti kaip trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės vertinti ieškovo jau įtraukto į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvavimo byloje pagrįstumo ir jį pašalinti. Tai, kad apeliantą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankišku reikalavimų, buvo įtraukęs pats ieškovas, teikdamas ieškinį, neužkerta teismui kelio ex officio spręsti trečiojo asmens tolimesnio dalyvavimo byloje būtinumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių nuostatų, pašalindamas jau dalyvavusį byloje trečiąjį asmenį.

Kaip matyti, nagrinėjamu atveju teismas pašalino iš bylos savarankiškų reikalavimų nepareiškusį trečiąjį asmenį – ginčo akcijų (dėl jų perleidimo sandorių teisėtumo kilo ginčas) įkaito turėtoją UAB „Golden capital“, nusprendęs, kad apeliantas nėra BŽŪK „Ramygalos aruodai“ kreditorius, jis  nėra suinteresuotas nagrinėjama byla ir priimtas sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Nors pirmosios instancijos teismo vertintas faktas, kad apeliantas nėra bankrutavusio BŽŪK „Ramygalos aruodai“ kreditoriumi, nėra teisiškai aktualus ir su tokiais skundo argumentais iš esmės sutiktina, tačiau tai nedaro priimtos teismo nutarties neteisėta bei nepagrįsta. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo motyvus nurodydamas, kad ieškovui (BŽŪK „Ramygalos aruodai“) palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju buvusiems akcininkams D. O. ir B. O. akcijos būtų grąžintos, taigi išieškojimas iš įkeisto turto būtų vykdomas CPK VI dalies nustatyta tvarka. Nurodytą aplinkybę apeliantas interpretuoja kaip jo akivaizdų suinteresuotumą bylos baigtimi. Tačiau tokia apelianto pozicija nėra pagrįsta, o trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statuso ir suinteresuotumo bylos baigtimi aiškinimas ydingas ir nepagrindžiantis dalyvavimo šioje byloje. Nors apeliantas yra ginčo akcijų įkaito turėtojas, bet kokia civilinės bylos baigtis (tiek ieškinį tenkinus, tiek atmetus) tiesioginės įtakos jo teisėms ir pareigoms neturės. CK 4.207 straipsnio 1 dalies nuostata patvirtina, kad įkeisto daikto nuosavybės teisei perėjus iš įkaito davėjo kitam asmeniui, įkeitimas lieka galioti, kai įkeitimo objektas buvo perduotas įkaito turėtojui arba įregistruotas Hipotekos registre, kas šiuo atveju ir atlikta (b. l. 50-52). Sprendimu nusprendus dėl galimo akcijų savininko pasikeitimo, įkeitimas išliks ir tai nelems apelianto teisinės padėties pablogėjimo, nesukurs, nepakeis ir nepanaikins teisių ir pareigų, įstatymo nustatytų kreditoriui, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu (hipoteka).

Aktualu ir tai, kad nuosekliai formuojamojoje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimas byloje turi būti grindžiamas bylos baigties nors ir netiesiogine, bet svarbia įtaka asmens teisinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-27 nutartis c.b. Nr. 2-1066/2012), t. y. būtinas pakankamas nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Pažymėtina, kad teismas ne visais atvejais įtraukia į procesą visus kokį nors teisinį suinteresuotumą turinčius asmenis, o tik tuos, kai tai susiję su įstatymo tiesiogiai nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Apeliantas nepagrindė būsimo sprendimo svarbios įtakos jo teisinei padėčiai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal byloje reiškiamus reikalavimus ir šalių susiklosčiusius teisinius santykius, apelianto, kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinė padėtis šioje byloje nėra tikslinga, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl būtinybės pašalinti apeliantą iš bylos. Aktualiu šiuo atveju išlieka ir siekis užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų pašalinimą iš proceso, o atskirojo skundo argumentai bei motyvai kitokiai išvadai susiformuoti prielaidų nesudaro.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį procesą, pradėtą pagal trečiojo asmens UAB „Golden capital “ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti jo savarankiškus reikalavimus, nutraukti.

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties dalį, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Golden capital“ pašalintas iš bylos, palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                 Dalia Kačinskienė