Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-1134-437-2012].rtf
Bylos nr.: Ik-1134-437/2012
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

                                       Administracinė  byla  Nr. I-1134-437/12                                                                       

                                          Procesinio  sprendimo  kategorija 38; 74                                                                                                                                                   

                                           Teisminio  proceso  Nr.  2-02-3-06175-2011-0

(S)

                             

                                                               

    VILNIAUS  APYGARDOS  ADMINISTRACINIS   TEISMAS

                        S P R E N D I M A S

                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

               2012 m  sausio  30  d.

                        Vilnius

 

             Vilniaus  apygardos  administracinio  teismo  teisėjų  kolegija,  susidedanti  iš   Raimondo Blauzdžiaus  (kolegijos  pirmininko  ir  pranešėjo),  Liudos  Arlauskienės,  Liudmilos  Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai  Tebėraitei,  dalyvaujant  pareiškėjams  D. D., A. D.,  pareiškėjų  atstovui  advokatui  Pauliui  Vinkleriui,  atsakovo  atstovui  Juliui  Jasaičiui,  viešame teismo  posėdyje  išnagrinėjusi  administracinę  bylą  pagal  pareiškėjų  D. D. ir  A. D. skundą  atsakovei  Lietuvos  Respublikos  vyriausiajai  rinkimų  komisijai  dėl  įpareigojimo  atlikti  veiksmus,  neturtinės  žalos  atlyginimo  priteisimo,

 

            n u s t a t ė:  

 

             Pareiškėjas  D. D. prašo: 1. Įpareigoti atsakovę LR vyriausiąją rinkimų komisiją paneigti apie jį  paskleistus ir jo garbę bei orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius  duomenis, per 1 mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbiant dienraštyje „Elektrėnų  žinios“ tokio turinio tekstą: „LR Savivaldybių tarybų rinkimų metu apie D. D. paskleista informacija, jog jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio  valstybės teismo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos  veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu  (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo, yra  neteisinga;  2. Priteisti  iš atsakovės 30 000,00 Lt neturtinei  žalai  atlyginti.

            Pareiškėjas  A. D. prašo: 1. Įpareigoti LR vyriausiąją rinkimų komisiją paneigti apie jį paskleistus ir jo garbę bei orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, per 1 mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbiant dienraštyje „Elektrėnų žinios“ tokio turinio tekstą: „LR Savivaldybių tarybų rinkimų metu apie A. D. paskleista informacija, jog jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo, yra neteisinga“; 2. Priteisti iš  atsakovės  30 000,00 Lt neturtinei  žalai  atlyginti.

            Paaiškina, kad pareiškėjai siekė dalyvauti 2011-02-27 įvykusiuose vietos savivaldybių rinkimuose. Tuo  tikslu privalėjo  užpildyti kandidato anketą. Susipažinę su anketos duomenimis pareiškėjai  nustatė,  kad pagal anketos 9 punktą privalės pateikti duomenis pagal LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. 1 d. nustato, jog „kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei“.  Pareiškėjai  tvirtina  abejoję kaip užpildyti kandidato anketos 9 p. D. D. savivaldybės rinkimų komisijoje buvo pateikta informacija, jog apie jo teistumą esą yra gauta informacija iš Vokietijos. Dėl to D. D. dėl kandidato anketos 9 p. pildymo nusprendė konsultuotis LR vyriausiojoje rinkimų komisijoje. LR vyriausioji rinkimų komisija išaiškino, jog D. D. esą tegu preliminariai nurodo, kad jis yra teistas, o jei ši informacija nustatyta tvarka patikrinus nepasitvirtins, Vyriausioji rinkimų komisija pašalins tikrovės neatitinkančią informaciją iš kandidatų anketų.  Pareiškėjas A. D. taip pat turėjo pagrįstų abejonių kaip jis turi užpildyti kandidato anketos 9 p. Siekiant išsiaiškinti kaip jie privalo užpildyti kandidato anketos 9 p., A. D. dar 2010-11-04 raštu kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Vyriausioji rinkimų komisija jokio paaiškinimo nepateikė, o vietoj atsakymo savo internetiniame puslapyje įdėjo LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. tekstą. Tuomet pareiškėjai  susiskambino su Vyriausiąja rinkimų komisija ir jos darbuotoja patikino, jog jei A. D. turi abejonių, tokiu atveju reikia žymėti „Taip“, o paaiškėjus kad anketos 9 punkte reikia žymėti „Ne“, pakeisti anketos duomenis nekils problemų.

Siekdami dalyvauti rinkimuose į Elektrėnų savivaldybę ir vadovaudamiesi minėtu Vyriausiosios rinkimų komisijos darbuotojos paaiškinimu, pareiškėjai nustatytais terminais pateikė pareikštinius dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai. Abiejų pareiškėjų anketose 9 p. buvo nurodyta, jog jie teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos. D. D. pildydamas kandidato anketos 9 p. nurodė, jog „dalyvavau dvejuose rinkimuose ir 9 punktą pildžiau ne, esu gavęs baudą Vokietijoje ir nežinau kaip jie tai traktuoja, vrk darbuotoja sakė kad viskas yra tikrinama ir kai nėra duomenų pakeičia į ne, parašiau taip, kad nekiltų nesklandumų“.

LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. 2 d. nustato, jog jeigu kandidatas neįvykdė šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs teismo nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po savivaldybės tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendis (sprendimas) pripažinti šį asmenį kaltu dėl tam tikros nusikalstamos veikos, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nutraukia savivaldybės tarybos nario įgaliojimus. Šie reikalavimai netaikomi ir rinkimų komisijos atitinkamų veiksmų nesiima, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.

Realizuodama savo įgalinimus pagal LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. 2 d., LR vyriausioji rinkimų komisija turėjo patikrinti ir nustatyti šiuos juridinius faktus:

1)              nustatyti asmenis kurie atitinka LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. 1 d. sąlygas (t.y. asmenis, kurių atžvilgiu yra po 1990 m. kovo 11d. įsiteisėjęs teismo nuosprendis
(sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo);

2)              ar asmuo šią aplinkybę nurodė kandidatų į savivaldybių tarybų narius anketos 9 p. nustatydama ar kandidatas nurodė apie savo nuteisimo po 1990 m. kovo 11d. arba  nuteisimo dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo faktą, komisija užsisako duomenis iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. Šių duomenų pagrindų Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia, kurie asmenys atitinka LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. 1 d. ir kurie neatitinka.

LR vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nustato, jog Vyriausioji rinkimų komisija privalo „užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais“. Realizuodama savo pareigą užtikrinti lygią rinkimų teisę, Vyriausioji rinkimų komisija turėjo patikrinti ne tik duomenis tų asmenų, kurie apie savo nusikalstamas veikas nieko nenurodė, bet ir anketinius 9 p. duomenis tų asmenų, kurie dėl įvairių priežasčių neteisingai nurodė, jog teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos. Atsakovė, tikrindama duomenis, galėjo ir privalėjo nustatyti, jog pareiškėjai pagal oficialius duomenis ir kandidato anketos 9 p. prasme yra neteisti. Šios savo pareigos ji neatliko.

Pažymi, jog pareiškėjai  buvo suklaidinti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauto neteisingo patarimo. Tai įrodo pvz. D. D. padarytas prierašas prie kandidato anketos 9 p.: „dalyvavau dvejuose rinkimuose ir 9 punktą pildžiau ne, esu gavęs baudą Vokietijoje ir nežinau kaip jie tai traktuoja, vrk darbuotoja sakė kad viskas yra tikrinama ir kai nėra duomenų pakeičia į ne, parašiau taip, kad nekiltų nesklandumų“. Todėl kandidatų anketų 9 p. neteisingai nurodė jog teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos. Ši pareiškėjų anketų 9 p. nurodyta informacija buvo nustatyta tvarka įtraukta į rinkimų komisijos leidžiamus knygelę, kandidato plakatą, taip pat plakatą su kandidatų sąrašu.

Siekdami ištaisyti padėtį, pareiškėjai nustatyta tvarka išsiėmė pažymas iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. A. D. šią pažymą išsiėmė 2011-02-15, D. D. – 2011-03-03. Pažymose nurodyta, jog pareiškėjai  yra neteisti. LR vyriausioji rinkimų komisija šiuos duomenis turėjo, arba galėjo juos turėti, tačiau nepaisant to, jos sprendimu buvo  pažymėta,  kad  pareiškėjų  atžvilgiu  yra  įsiteisėję  teismo  nuosprendžiai dėl nusikalstamos veikos. Nepaisant pareiškėjų skundų, kad tokios informacijos neskelbtų, Vyriausioji rinkimų komisija ištaisyti padėtį atsisakė. Pareiškėjai kreipėsi pagalbos į aukštas pareigas užimančius asmenis, kurie kalbėjo su VRK pirmininku Z. V.. Šio pokalbio metu Z. V. teigė, jog VRK turi savo duomenų bazę, nors iš tiesų VRK tokios duomenų bazės neturi. Pareiškėjai  tvirtina,  kad  jie  dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos veikimo ir neveikimo patyrė ženklią neturtinę žalą. Vyriausiosios rinkimų komisijos paskleista informacija neatitinka tikrovės. Pareiškėjai  yra neteisti ir šią aplinkybę įrodo jų gautos pažymos iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. Savo neteisėtu ir kaltu neveikimu LR vyriausioji rinkimų komisija pareiškėjams padarė didelę neturtinę žalą, t.y. pareiškėjai buvo neteisingai apibūdinti Elektrėnų savivaldybės elektorato akyse, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo nepagrįstai pabloginta jų reputacija. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civ. byloje Nr. 3K-3-394/2008 išaiškino, jog „teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymi, jog dėl šio paskelbimo atsiradusios pasekmės buvo skaudžios: tam, kad gautų mandatų Elektrėnų savivaldybėje jiems pritrūko 50 balsų, pareiškėjai  buvo nepagrįstai apjuodinti viso Elektrėnų m. rinkėjų akyse, buvo visiškai sugadinta jų, kaip politinių veikėjų, reputacija. Dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) buvo suduotas skaudus smūgis 15-20 m. sunkia politine veikla užsidirbtai pareiškėjų reputacijai. Vyriausioji rinkimų komisija yra tiesiogiai atsakinga dėl to, kad turėdama pareigą patikrinti ar teisingai užpildytas kandidato anketos 9 p,. ir pažadėjusi tai padaryti, ji šios savo pareigos neatliko; atsakovė yra biudžetinė įstaiga, todėl jos turtinė padėtis yra labai gera; teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai reikalauja, kad neturtinės žalos atlyginimas pastaruoju atveju nebūtų simbolinis.  Prašo  priteisti  iš  atsakovės  kiekvienam  po  30 000  litų  neturtinei  žalai  atlyginti.

Pareiškėjai  pažymi,  kad LR vyriausioji rinkimų komisija nėra visuomenės informavimo priemonė LR visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 82 d. prasme, jos veikla reglamentuota visiškai kitais teisės aktais, todėl šiuo atveju ikiteisminė ginčo stadija neprivaloma.  Nepaisant to, pareiškėjai turi teisę reikalauti, kad atsakovė būtų įpareigota paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jų garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės.

D. D. ir A. D. kreipėsi į VRK su prašymu dėl neteisingos informacijos paneigimo. Atsakovė nesutinka, kad  ji dėl savo kaltės paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėjus.

Teismo  posėdžio  metu  pareiškėjai  ir   jų  atstovas  skundą  palaikė  jame  išdėstytais  motyvais.

Atsakovė  Lietuvos  Respublikos  Vyriausioji  rinkimų  komisija  atsiliepime  pareiškėjų  skundą  prašo  atmesti  kaip  nepagrįstą  (b.l. 63-66).  Paaiaškina,  kad  iš VRK interneto tinklalapyje pateiktos informacijos matyti, kad D. D. ir A. D. dalyvavo 2011-02-27 vykusių savivaldybių tarybų rinkimuose, kuriuose  jie  buvo iškelti partijos „Jaunoji Lietuva“ kandidatais į Elektrėnų savivaldybės tarybą Elektrėnų savivaldybės rinkimų apygardoje Nr.8, gavo atitinkamai 206 ir 115 rinkėjų balsų, o partija „Jaunoji Lietuva“, iš viso gavusi 312 rinkėjų balsų (3,76 %), mandatų negavo.  Vadovaujantis STRĮ 35 str. 4 d., partija turi įteikti savivaldybės rinkimų komisijai dokumentus, tarp jų ir paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą. Vadovaujantis STRĮ 35 str. 12 d., šioje anketoje kandidatu keliamas asmuo pats turi įrašyti atitinkamus duomenis, taip pat atsakyti į šio įstatymo 89 str. nurodytus klausimus ir pasirašyti. Vadovaujantis STRĮ 36 str. 3 d., tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 str. reikalavimus; prireikus VRK gali kreiptis pagalbos į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui duomenis. Vadovaujantis STRĮ 42 str. 1 d., likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų VRK paskelbia kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančių partijų, partijų koalicijų, išsikėlusių kandidatų, išsikėlusių kandidatų jungtinius sąrašus, partijoms burtais nustatytus rinkimų numerius, išsikėlusiems kandidatams burtais rezervuotus rinkimų numerius, kandidatų sąrašus ir kandidatus. Vadovaujantis STRĮ 42 str. 4 d., likus ne mažiau kaip 18 dienų iki rinkimų, savivaldybės rinkimų komisija rinkimuose išsikėlusių kandidatų, išsikėlusių kandidatų jungtinius sąrašus, partijų kandidatų sąrašus (jungtinius sąrašus) ir kandidatų rinkimų numerius.

Vadovaujantis STRĮ 89 str. 1 d., „kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, prie kandidato pavardės turi būti pažymėta „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo buvo okupacinio režimo teismo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.“

Pareiškėjas A. D., pildydamas kandidato anketos 9 p. dėl Savivaldybių tarybų rinkimų  įstatymo 89 str. 1 d. išdėstytų reikalavimų, įrašė atsakymą „Taip“ ir papildomai nurodė „Sovietų sąjungos buvau persekiojimas ir sukurpė bylą“. D. D., pildydamas kandidato anketos 9 p. dėl Savivaldybių tarybų rinkimų 89 str. 1 d. išdėstytų reikalavimų, įrašė atsakymą „Taip“ ir papildomai nurodė „Dalyvavau dviejuose rinkimuose ir 9 punktą pildžiau ne, esu gavęs baudą Vokietijoje ir nežinau kaip jie traktuoja, vrk darbuotoja sakė, kad viskas yra tikrinama ir kai nėra duomenų pakeičia į ne, parašiau taip, kad nekiltų nesklandumų“. Minėtos kandidatų anketos buvo paskelbtos VRK internetiniame tinklalapyje.

Paaiškina,  kad būtina patirtos žalos atlyginimo sąlyga yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d., 6.271 str. 1 d.) ir priežastinis ryšys tarp tokių veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.). Pareiškėjai skunde nepagrįstai nurodo, kad VRK turėjo patikrinti ir nustatyti ne tik tai, ar kandidatuojantys asmenys atitinka STRĮ 89 str. 1 d. nurodytas sąlygas, bet taip pat ir asmenų, kurie kandidato anketos 9 p. neteisingai nurodė, jog teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, anketos duomenų teisingumą. Tokie argumentai nėra pagrįsti nuoroda į teisės aktus. VRK, kaip viešojo administravimo subjektas, gali atlikti ir atlieka visus veiksmus tik savo įgaliojimų ribose ir negali jų viršyti. VRK, vadovaudamasi STRĮ 89 str. nuostatomis ir realizuodama savo įgaliojimus rinkimų organizavimo srityje, paskelbia kandidato užpildytą anketą ir patikrina tik faktą, ar kandidatuojantis asmuo nenuslėpė nuo rinkėjų, kad buvo teismo nuteistas, ir, nustačiusi tokią aplinkybę, taiko įstatyme nustatytas sankcijas. VRK nėra įgaliota tikrinti kandidatų anketose nurodomų kitokių faktų, taip pat aplinkybių pilnumo ar teisingumo, išskyrus atvejus, kai VRK tai įpareigoja daryti teisės aktai arba kai dėl tokių faktų ar aplinkybių nurodymo (paviešinimo) kandidatų pareiškiniuose dokumentuose gali būti pažeistos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai. Tai reiškia, kad VRK nėra atsakinga už kandidatų skelbiamų duomenų teisingumą tais atvejais, kai jie patys save apkalba. STRĮ 35 str. reglamentuoja pareiškinių dokumentų pateikimo sąlygas ir tvarką, o 41 str. - pareiškinių dokumentų atšaukimo ir papildymo tvarką ir sąlygas, tačiau įstatymas nenumato galimybės pačiai VRK taisyti pareiškiniuose dokumentuose nurodytus duomenis. Nagrinėjamu atveju visi VRK veiksmai buvo atlikti, laikantis įstatymų reikalavimų.  Pažymi, kad Vyriausioji rinkimų komisija, siekdama nustatyti asmenis, neįvykdžiusius Seimo rinkimų įstatymo reikalavimo ir  kurie kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nepaskelbė, kad po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, užklausė Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie jų turimą informaciją. Tarp kitų asmenų Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė 2011-02-02 pažymą, kad D. D. 2002 m. užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažint kaltu dėl nusikalstamos veikos.

Pareiškėjų motyvai, kad jie buvo suklaidinti, gavę iš VRK darbuotojos neteisingą patarimą dėl anketos pildymo, teisinės reikšmės neturi, nes sprendimą, kaip pildyti anketą, priėmė patys pareiškėjai savarankiškai, skunde nenurodoma, nei kas, nei kada, nei kokio turinio patarimą davė, todėl šių aplinkybių tikrumo apskritai neįmanoma patikrinti.

Teismo  posėdžio  metu  atsakovės  atstovas  pareiškėjų  skundą  prašė  atmesti  kaip  nepagrįstą  atsiliepimo  į  skundą  motyvais.

Skundas  atmestinas.  

Nustatyta,  kad  pareiškėjai dalyvavo 2011-02-27 įvykusiuose vietos savivaldybių rinkimuose. Tuo  tikslu užpildė kandidato   į  savivaldybės  tarybos  narius anketas.

Pagal LR  savivaldybių  tarybų rinkimų  89 str. 1 d., kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, prie kandidato pavardės turi būti pažymėta „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo buvo okupacinio režimo teismo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.

Pareiškėjas A. D., pildydamas kandidato anketos 9 punkte dėl savivaldybių tarybų rinkimų  įstatymo 89 str. 1 d. išdėstytų reikalavimų, įrašė atsakymą „Taip“ ir patikslino: „Sovietų sąjungos buvau persekiojamas ir sukurpė bylą“  (b.l. 67-68).  Pareiškėjas D. D., kandidato anketos 9 punkte dėl įrašė „Taip“ ir patikslino „Dalyvavau dviejuose rinkimuose ir 9 punktą pildžiau ne, esu gavęs baudą Vokietijoje ir nežinau kaip jie traktuoja, vrk darbuotoja sakė, kad viskas yra tikrinama ir kai nėra duomenų pakeičia į ne, parašiau taip, kad nekiltų nesklandumų“. Informacija  apie  pareiškėjų  teistumą buvo  perkelta  į  atsakovės  internetinį  tinklalapį,  taip  pat – patalpinta  rinkiminiame  buklete  (b.l. 88).  Pareiškėjai  tvirtina,  kad  atsakovė  privalėjo  patikrinti   duomenis  dėl  jų  teistumo,  ir,  nustačiusi,  jog  pareiškėjai  yra  neteisti, neplatinti  rinkiminiuose  dokumentuose  tikrovės  neatitinkančios  ir  juos  žeminančios  informacijos  dėl  teistumo.

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos  2011-02-15  pažymoje,  adresuotoje  A. D.,  nurodoma,  kad  įtariamų, kaltinamų  ir  teistų  asmenų žinybinio  registro  2011-02-14 duomenimis,  šiam  pareiškėjui  nepradėtas  ikiteisminis  tyrimas  ir  jis  neteistas  (b.l. 18).  Pažymą  apie  tai,  kad  pareiškėjas   D. D. neteistas, minėta  institucija  išdavė  2011-03-03  (b.l. 19).  Pareiškėjai  siekia,  kad  būtų  paneigta,  jų  žodžiais,  tikrovės  neatitinkanti,  juos  žeminanti  informacija,  taip  pat  siekia  prisiteisti  neturtinę  žalą.

Pagal  LR  savivaldybių  tarybų rinkimų  įstatymo 35 str. 4 d. 2 p. partija,  šalia  kitų dokumentų, turi įteikti savivaldybės rinkimų komisijai paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą.

Pagal  LR  savivaldybių  tarybų  rinkimų įstatymo  35 str. 12 d. kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę dėl nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, atsakyti į šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.

               Pagal  LR savivaldybių  tarybų  rinkimų  įstatymo  41  str. 1 d. partija, partijų koalicija, kandidatas ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų turi teisę atšaukti visus savo pareiškinius dokumentus ar jų dalį. Apie tai partija ar partijų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pranešti pareiškimu, o kandidatas – notarine tvarka patvirtintu pareiškimu ir informuoti atitinkamus atstovus rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Bylos  duomenimis,  rinkimai  į  vietos  savivaldos  rinkimus  vyko  2011-02-27. Naujus pareiškinius dokumentus keičiant kandidatų eilę kandidatų sąraše arba keliant naujus kandidatus galima teikti iki šiame įstatyme nustatyto pareiškinių dokumentų įteikimo laiko pabaigos. Pažymėtina, kad  pareiškėjai  į  atsakovę  su  notarine  tvarka  patvirtintu  dokumentu  dėl  dokumentų,  ar  jų  dalies  atšaukimo, iki šiame įstatyme nustatyto pareiškinių dokumentų įteikimo laiko pabaigos,  nesikreipė. Atsakovei  įstatymas  nenumato  galimybės  taisyti  kandidatų  pareiškiniuose  dokumentuose  nurodytų  duomenų.  Darytina  išvada,  jog  kandidatai  yra  patys  atsakingi  už  duomenų,  įrašytų  pareiškiniuose  dokumentuose,  tikslumą.  Byloje  nėra  duomenų  apie  tai,  kad  pareiškėjai  atsakovės  darbuotojų  būtų  buvę  suklaidinti. Pareiškėjų  reikalavimų  dalis  dėl  atsakovės  įpareigojimo  atlikti  veiksmus  atmetama  kaip  nepagrįsta,  nes  nenustatyta,  kad  atsakovė  neveikė  taip,  kaip  privalėjo  veikti,  kandidato  anketą  pildo  ir  nustatyta  tvarka  gali  keisti  tik  patys  kandidatai. Reikalavimai  dėl  neturtinės  žalos  atlyginimo  priteisimo taip  pat  atmetami.

Pagal  LR  CK  6.271 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.  Pagal   LR  CK  6.271  str. 4 d. valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.  Pagal  LR  CK  6.250  str. 1 d.  neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

              LR  administracinių  bylų  teisenos  įstatymo  54 straipsnis  nustato  netinkamos  šalies  pakeitimo  tvarką. Jame  pasisakyta,  kad  teismas,  nustačius  jog   skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.  2011-12-14  teismo  posėdyje  atsakove  į  procesą  įtraukta  ir  Lietuvos  valstybė,  atstovaujama  LR  vyriausiosios  rinkimų  komisijos  (b.l. 83-84).  Abu  pareiškėjai  2012-01-19  teismo  posėdžio  metu  pareiškė,  kad  žalos  atlyginimą  prašo  priteisti  iš  LR  vyriausiosios  rinkimų  komisijos,  bet  ne  iš  Lietuvos  valstybės,  skundo  netikslino. 2012-01-19  teismo  posėdžio  metu  Lietuvos  valstybė,  atstovaujama  LR  vyriausiosios  rinkimų  komisijos, teismo  nutartimi, iš  atsakovių buvo  pašalinta. Taigi,  teismas  savo  procesinę  pareigą,  numatytą  LR  administracinių  bylų  teisenos  įstatymo  54  straipsnyje,  atliko. Pareiškėjai  reikalavimą  dėl  neturtinės  žalos  atlyginimo  priteisimo  pareiškė  ne  tam  atsakovui,  ir  tai  yra  savarankiškas  pagrindas   skundui  atmesti. 

 

          Teismas, remdamasis tuo,  kas  išdėstyta,   ir  vadovaudamasis  LR  administracinių  bylų  teisenos  įstatymo  85-87 str., 88   str. 1 p.,   127 str. 1 d., 129  str.,

 

          n u s p r e n d ė: 

             

         Pareiškėjų  D. D. ir  A. D. skundą  atmesti  kaip  nepagrįstą.

 

          Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui  per Vilniaus apygardos administracinį teismą  arba  tiesiogiai.

 

 

          Teisėjai                                           Raimondas  Blauzdžius

 

                                                              Liuda  Arlauskienė

 

                                                              Liudmila  Zaborovska