Civiline byla Nr. e2-375-368/2023

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00094-2023-8

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10;

2.6.10.5.1; 2.6.11.4.5; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 

3.2.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 20 d.

Šiauliai

        Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

sekretoriaujant Dianai Krikštanei, Odetai Sakalauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatams G. L., S. U.,

atsakovių atstovams T. P., advokato padėjėjai G. R., advokatams D. S., A. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „TIS“, Zweva Environment BVBA ir uždarajai akcinei bendrovei „Helanas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašo: 1) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TIS“, UAB „Helanas“ ir Zweva Environment BVBA solidariai priteisti 445 725,29 Eur dydžio nuostolius ieškovei VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras; 2) iš atsakovų UAB „TIS“, UAB „Helanas“ ir Zweva Environment BVBA ieškovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras naudai solidariai priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) iš atsakovų UAB „TIS“, UAB „Helanas“ ir Zweva Environment BVBA ieškovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras naudai solidariai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad 2018 m. gegužės 25 d. ji paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą „Pusiau požeminių konteinerių įsigijimas bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengimo statybos projekto parengimas ir rangos darbai“ ir 2018 m. spalio 15 d. su atsakovėmis, veikiančiomis jungtinės veiklos pagrindu, sudarė prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutartį, kuria atsakovės įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą pagal atsakovių parengtą projektą ir pirkimo techninę specifikaciją Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengti 289 pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles ir sumontuoti jose numatytus 1 290 vnt. pusiau požeminius konteinerius. Vykdydamos sutartį atsakovės įrengė
96 vnt. aikštelių, kuriose sumontuota 429 vnt. konteinerių. Už atliktus darbus ir įrengtus konteinerius (kurie visi buvo su defektais) ieškovė sumokėjo atsakovui UAB „TIS“ 1 034 210,34 Eur be PVM. Ieškovė teigia, jog liko neįrengta 193 požeminių konteinerių aikštelių, kuriuose turėjo būti sumontuota 861 konteineris, o likusi sutarties kaina sudaro
2 299 122,99 Eur be PVM. Kadangi atsakovės pažeidė sutarties vykdymą, ieškovė 2021 m. rugpjūčio 6 d. vienašališkai nutraukė sutartį.

3.       Ieškovė nurodo, jog siekdama užbaigti darbus, 2022 m. balandžio 29 d. paskelbto viešojo pirkimo pagrindu 2022 m. rugsėjo 8 d. sudarė pakeičiančią sutartį UAB „ESE Baltija“. Šiuo pirkimu buvo įsigyta 204 vnt. pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių (193 vnt. pagal nutrauktą sutartį ir 11 vnt. papildomai), jose sumontuojant 916 vnt. pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių (861 vnt. pagal nutrauktą sutartį, 55 vnt. papildomai). Kadangi įvykdytu pirkimu papildomai įsigyta 11 vnt. pusiau požeminių konteinerių aikštelių ir 55 vnt. pusiau požeminių konteinerių, kurie nesusiję su nutraukta sutartimi, ieškovė nurodo, kad jų kainą iš prašomos sumos yra minusuojama, proporcingai sumažinama ir bendrosios dalies kaina. Ieškovė nurodo, kad sutarties užbaigimas jai kainuos 2 667 491,00 Eur be PVM, kai tuo atveju, jeigu atsakovės sutartį būtų įvykdžiusios tinkamai, ieškovei būtų kainavę tik 2 299 122,99 Eur be PVM. Ieškovė teigia, jog dėl atsakovių neteisėtų veiksmų netinkamai vykdžius su ja sudarytą sutartį, ieškovei sutarties vykdymo darbai pabrango, t. y. ji patyrė 368 368,01 Eur be PVM (445 725,29 Eur su PVM) žalą dėl sutarties pabrangimo, ko nebūtų patyrusi, jeigu atsakovės sutartį būtų įvykdžiusios tinkamai,  todėl susidariusį 445 725,292 Eur kainų skirtumą prašo solidariai priteisti iš atsakovių. 

4.       Atsakovės UAB „TIS“, UAB „Helanas“ ir Zweva Environment BVBA prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. ieškovės sudaryta sutartis su UAB „ESE Baltija“ negali būti laikoma pakeičiančiąja sutartimi, kadangi iš esmės skiriasi minėtų sutarčių objektas, dalykas ir kitos sąlygos, darančios tiesioginę įtaką sutarties kainos dydžiui. Net jeigu ši sutartis ir galėtų būti laikoma pakeičiančiąja sutartimi, atsakovių įsitikinimu ieškovė nepatyrė žalos ir jos neįrodė. Tuo atveju, jeigu ir būtų nustatyta, kad ieškovė patyrė kokią nors žalą, ieškovė savo nesąžiningais veiksmais pati didina žalą. 

5.       Atsakovės laikosi pozicijos, kad ieškovė papildomai pirko iš UAB „ESE Baltija“ topografinių nuotraukų parengimą, kas nepateko į ieškovės ir atsakovių sudarytos sutarties objektą ir tai reiškia, kad minėtų sutarčių objektas iš esmės skyrėsi, kas akivaizdžiai lėmė didesnę sutarties su UAB „ESE Baltija“ kainą. Be to, pirkimo iš atsakovių atveju joms buvo nurodyta, kur konkrečiai turi būti įrengiamos konteinerių aikštelės, o pirkime iš UAB „ESE Baltija“ to nebuvo padaryta, todėl šios sutarties kontekste projektavimo (statinių projektinių sprendinių parengimo) kaina buvo ženkliai didesnė dėl rangovui (šiuo atveju UAB „ESE Baltija“) tekusio darbo kiekio ir apskaičiuotos rizikos siekiant susirasti vietas, kuriose gali būti įrengiamos konteinerių aikštelės. Atsakovės nurodo, jog jeigu ieškovei būtų priteista tariamai patirta žala su PVM (nors, atsakovių įsitikinimu, ieškovė apskritai nepatyrė jokios žalos), ieškovė PVM sumą gautų du kartus – ir iš valstybės biudžeto susigrąžintų, ir iš atsakovių ši suma jai būtų priteista. Tokiu atveju ieškovė nesąžiningai praturtėtų atsakovių sąskaita. Atsakovių įsitikinimu ieškovės nurodytas PVM apskritai negali būti laikomas ieškovės patirta žala. 

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl faktinių aplinkybių

6.       Iš bylos duomenų matyti ieškovė 2018 m. gegužės 25 d. paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą „Pusiau požeminių konteinerių įsigijimas bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengimo statybos projekto parengimas ir rangos darbai“. Pirkimo skelbime nurodyta, kad ieškovė perka prekes – konteinerius atliekoms, statybos darbus ir statinių projektavimo konsultacines paslaugas. Konteinerių gamintojas Zweva Environment BVBA, UAB „Helanas“ ir UAB „TIS“, tai yra atsakovės, ketindamos dalyvauti pirkime,
2018 m. birželio 26 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią visi subjektai toliau veikė kaip tiekėjas.

7.       Atsakovės pirkime pateikė pasiūlymą ir buvo pripažintos pirkimo laimėtoju. Ieškovė su atsakovėmis pagal jų pateiktą pasiūlymą 2018 m. spalio 15 d. sudarė sutartį, kuria atsakovės įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą pagal atsakovių parengtą projektą ir pirkimo techninę specifikaciją Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengti 289 pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles ir sumontuoti jose numatytus 1 290 vnt. pusiau požeminius konteinerius. Sutarties kaina buvo nustatyta 4 033 333,33 Eur su PVM (3 333 333,33 Eur be PVM), kuri apėmė visas tiesiogines ar netiesiogines išlaidas, susijusias su prekių, darbų, paslaugų pirkimu.

8.       Ieškovė 2021 m. liepos 22 d. raštu atsakovėms nurodė, kad jos nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, įrengti konteineriai neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, konteineriai turi trūkumų, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovė įspėjo atsakoves, kad nepašalinus trūkumų per 14 d., sutartis bus nutraukta ir bus reikalaujama atlyginti patirtus nuostolius. Kadangi atsakovės trūkumų neištaisė, todėl nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sutartis buvo nutraukta. Ieškovė po sutarties nutraukimo kreipėsi į sutarties įvykdymo garantiją išdavusį AB (duomenys neskelbtini) bankas su reikalavimu sumokėti 354 800,00 Eur pagal išduotą garantiją, tačiau gavo atsakymą, kad bankas jokių garantijų niekada nebuvo išdavęs. Bankas papildomai nurodė, kad dėl minėtos garantijos informavo ikiteisminio tyrimo institucijas. Atsakovės iki sutarties nutraukimo įrengė 96 aikšteles, kuriose sumontavo 429 vnt. konteinerių. Už atliktus darbus ir įrengtus konteinerius (kurie visi buvo su defektais) ieškovė sumokėjo atsakovei UAB „TIS“ 1 034 210,34 Eur be PVM. Liko neįrengta 193 požeminės konteinerių aikštelės, kuriuose turėjo būti sumontuota 861 konteinerių, likusi sutarties kaina 2 299 122,99 Eur be PVM.

9.       Atsakovės UAB „TIS“ ir Zweva Environment 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė ieškinį Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovė neteisėtai nutraukė sutartį. Teisme buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-177-368/2022. Teismas 2022 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsakovių ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė sutartį nutraukė teisėtai. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2A-930- 464/2022 sprendimą paliko nepakeistą.

10.       Sutarties užbaigimui ieškovė ėmė ieškoti naujų tiekėjų. Tam 2022 m. balandžio 29 d. paskelbė viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Pusiau požeminių konteinerių įsigijimas bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengimo statybos projekto parengimas ir rangos darbai“. Pirkimą laimėjo UAB „ESE Baltija“, su kuria ieškovė 2022 m. rugsėjo 8 d. sudarė sutartį. Sutartyje nurodyta, jog UAB „ESE Baltija“ įrengs likusius konteinerius ir aikšteles, kurių neįrengė atsakovės. Šiuo pirkimu buvo įsigyta 204 vnt. pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių (193 vnt. pagal nutrauktą sutartį ir 11 vnt. papildomai), jose sumontuojant 916 vnt. pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių 
(861 vnt. pagal nutrauktą sutartį, 55 vnt. papildomai).

Dėl pakečiančios sutarties

11.       Ieškovė savo reikalavimus kildina iš to, jog atsakovės netinkamai vykdė tarp ieškovės ir atsakovių 2018 m. spalio15 d. sudarytą prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė, o darbų pagal sutartį užbaigimui ieškovė 2022 m. rugsėjo 2 d. sudarė pakeičiančią sutartį su UAB „ESE Baltija“. Atsakovių nuomone ieškovės sudaryta sutartis su UAB „ESE Baltija“ negali būti laikoma pakeičiančiąja sutartimi, kadangi iš esmės skiriasi minėtų sutarčių objektas, dalykas ir kitos sąlygos, darančios tiesioginę įtaką sutarties kainos dydžiui, nes ieškovė papildomai pirko iš UAB „ESE Baltija“ topografinių nuotraukų parengimą, kas nepateko į ieškovės ir atsakovių sudarytos sutarties objektą ir tai reiškia, kad minėtų sutarčių objektas iš esmės skyrėsi, kas akivaizdžiai lėmė didesnę sutarties su UAB „ESE Baltija“ kainą. Be to, pirkimo iš atsakovių atveju joms buvo nurodyta, kur konkrečiai turi būti įrengiamos konteinerių aikštelės, o pirkime iš UAB „ESE Baltija“ to nebuvo padaryta, todėl šios sutarties kontekste projektavimo (statinių projektinių sprendinių parengimo) kaina buvo ženkliai didesnė dėl rangovui (šiuo atveju UAB „ESE Baltija“) tekusio darbo kiekio ir apskaičiuotos rizikos siekiant susirasti vietas, kuriose gali būti įrengiamos konteinerių aikštelės. Atsakovės teigia, jog ieškovė neįrodė jai padarytų nuostolių dydžio.

12.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 59 punktas; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-464-687/2017, 25 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo  2023 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-403-912/2023). Kaip matyti, tokios sąlygos, kad žala turi būti realiai patirta, kad pakeičiančioji sutartis jau turi būti įvykdyta, nėra, vien pakeičiančiosios sutarties sudarymo faktas ir paaiškėjęs kainų skirtumas yra pagrindas reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Šių nuostolių ieškovei nereikia įrodinėti, todėl nėra pagrindo reikalauti pateikti kokius nors kitus nuostolių atsiradimą patvirtinančius įrodymus nei pakeičiančioji sutartis. Nepaisant to, kad ieškovė neprivalo įrodinėti pakeičiančiosios sutarties įvykdymo, byloje ji pateikė duomenis apie atliktus darbus, išrašytas sąskaitas bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus  dėl realios žalos atsiradimo, kuriuos teismas turi įvertinti (CPK 185 straipsnis).

13.       Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovės netinkamai vykdė tarp ieškovės ir atsakovių
2018 m. spalio15 d. sudarytą prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d., o darbų pagal sutartį užbaigimui ieškovė 2022 m. rugsėjo 2 d. sudarė pakeičiančią sutartį su UAB „ESE Baltija“. Pažymėtina, jog darbų užbaigimui ieškovė ėmė ieškoti naujų tiekėjų, tuo tikslu 2022 m. balandžio 29 d. paskelbė viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Pusiau požeminių konteinerių įsigijimas bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengimo statybos projekto parengimas ir rangos darbai“. Pirkimą laimėjo UAB „ESE Baltija“, su kuria ieškovė 2022 m. rugsėjo 8 d. sudarė pakečiančią sutartį. Be to, atsakovės Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovė neteisėtai nutraukė minėtą 2018 m. spalio 15 d. sudarytą prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutartį. Tačiau Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimu atsakovių ieškinys buvo atmestas, teismui konstatavus, kad ieškovė sutartį nutraukė teisėtai.

14.       Atsakovės nepagrįstai nurodo, jog ieškovės ir atsakovių 2018 m. spalio 15 d. sudaryta prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutartis ir 2022 m. rugsėjo 8 d. tarp ieškovės ir UAB „ESE Baltija“ sudaryta sutartis nėra viena kitą pakeičiančios CK 6.258 straipsnio 5 dalies prasme sutartys, nes iš esmės šios sutartys skiriasi savo objektais bei dalykais, todėl CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas kainų skirtumo principas šiuo atveju negali būti taikomas. Atsakovės teigia, kad topografinių nuotraukų parengimas nepateko į ieškovės ir atsakovių sudarytos sutarties objektą, o pakeičiančiąja sutartimi buvo perkamos topografinių nuotraukų parengimo paslaugos iš UAB „ESE Baltija“, ir tai reiškia, kad minėtų sutarčių objektas iš esmės skyrėsi, kas akivaizdžiai lėmė didesnę sutarties su kainą. Be to, pirkimo iš atsakovių atveju joms buvo nurodyta, kur konkrečiai turi būti įrengiamos konteinerių aikštelės, o pirkime iš UAB „ESE Baltija“ to nebuvo padaryta, todėl šios sutarties kontekste projektavimo (statinių projektinių sprendinių parengimo) kaina buvo ženkliai didesnė dėl rangovui (šiuo atveju UAB „ESE Baltija“) tekusio darbo kiekio ir apskaičiuotos rizikos siekiant susirasti vietas, kuriose gali būti įrengiamos konteinerių aikštelės. 

15.       Teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju iš esmės šios sutartys nesiskiria savo objektais bei dalykais, nes jos sudarytos viešojo pirkimo konkurso pagrindu dėl pusiau požeminių konteinerių įsigijimo bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengimo statybos projekto parengimo ir rangos darbų atlikimo, todėl 2022 m. rugsėjo 8 d. tarp ieškovės ir UAB „ESE Baltija“ sudaryta sutartis yra pakeičiančioji (šios sutarties II skirsnis). Be to, ir atsakovių pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsakovių UAB „Helanas“ ir UAB „TIS“ atsiliepimo į ieškinį 4.31 ir 4.32 punktai, tripliko 2.2.2 ir 
3.45 punktai, atsakovės Zweva Environment BVBA tripliko 22 punktas), nėra paneigta galimybė ieškovės ir UAB „ESE Baltija“ sudarytą sutartį laikyti pakeičiančiąja sutartimi. 

16.       Atsakovės be pakankamo pagrindo teigia, jog topografinių nuotraukų parengimas nepateko į ieškovės ir atsakovių sudarytos sutarties objektą, o pakeičiančiąja sutartimi buvo perkamos topografinių nuotraukų parengimo paslaugos iš UAB „ESE Baltija“, ir tai reiškia, kad minėtų sutarčių objektas iš esmės skyrėsi, kas akivaizdžiai lėmė didesnę sutarties su kainą. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad pirkimų su atsakovėmis ir UAB „ESE Baltija“ atvejais buvo perkamos topografinės nuotraukos, t. y. dokumentai, kurie būtini tinkamai parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (techninės specifikacijos 6.3 punktas, ieškinio 1 priedas). Analogiška nuostata (techninės specifikacijos 6.3 punktas, dubliko 1 priedas) buvo numatyta ir ieškovės bei UAB „ESE Baltija“ sudarytoje pakeičiančiojoje sutartyje. Be to, atviro konkurso sąlygų 5 punkte nurodyta (ieškinio 5 priedas), jog tiekėjui nenumačius išlaidų kurių nors darbų atlikimui, laikoma, kad šiuos darbus konkursą laimėjęs dalyvis (šiuo atveju atsakovės), atlieka savo sąskaita. Pačių atsakovių UAB „Helanas“ ir UAB „TIS“ pateiktose eksperto E. L. 2023 m. rugpjūčio 31 d. ekspertinio tyrimo akto išvadų 3 punkte nurodyta (tripliko 3 priedas), kad pasikeitus pusiau požeminių konteinerių vietai turi būti parengiama nauja toponuotrauka, suderinama sistemoje, ant suderintos toponuotraukos iš naujo turi būti suprojektuojami konteineriai pagal parinktą vietą, techninis projektas turi būti iš naujo suderinamas su visomis reikalingomis institucijomis ir jei privaloma, gaunamas statybos leidimas. Šios išvados tik patvirtina aplinkybę, jog be topografinių nuotraukų tokio pobūdžio darbai pagal minėtas sutartis nebuvo galimi, todėl topografinių nuotraukų parengimas ir buvo nurodytas minėtose pirkimo sutarčių techninėse specifikacijose. Atsakovių UAB „Helanas“ ir UAB „TIS“ teiginiai (tripliko 3.9 punktas), jog statybą leidžiantys dokumentai (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimas vykdyti žemės darbus ir Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas) buvo gauti ir be visų išvardintų tyrinėjimų atlikimo yra tik atsakovių prielaidos, kuriomis negali remtis sprendimą priimantis teismas (CPK 263 straipsnis).  

17.       Atsakovės be pagrindo tvirtina, kad ieškovė nepaneigė, jog pirkimo iš jų atveju atsakovėms buvo nurodyta, kur konkrečiai turi būti įrengiamos konteinerių aikštelės, o pirkime iš UAB „ESE Baltija“ to nebuvo padaryta, todėl šios sutarties kontekste projektavimo (statinių projektinių sprendinių parengimo) kaina buvo ženkliai didesnė dėl rangovui (šiuo atveju UAB „ESE Baltija“) tekusio darbo kiekio ir apskaičiuotos rizikos siekiant „susirasti“ vietas, kuriose gali būti įrengiamos konteinerių aikštelės. Ieškovės ir atsakovių pirkimo sutarties pateiktoje techninės specifikacijos 6.4 punkte nurodyta (ieškinio 1 priedas), jog  aikštelių vietą ir dydį parenka tiekėjas pagal užsakovo pasiūlytas vietas. Esant aplinkybėms, kai siūlomoje vietoje aikštelės įrengti nėra galimybės dėl požeminių komunikacijų išdėstymo, gatvių rekonstrukcijų, augančių medžių ar kt., tiekėjas egzistuojančią aikštelę palieka ir privalo pasiūlyti kitą vietą, atsižvelgiant į konteinerių aikštelių išdėstymo schemą, patvirtintą Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)arba pasiūlyti šią schemą patikslinti. Iš esmės analogiška nuostata (techninės specifikacijos 6.4 punktas, dubliko 1 priedas) buvo numatyta ir ieškovės bei UAB „ESE Baltija“ sudarytoje pakeičiančiojoje sutartyje, kurioje nurodyta, jog konteinerių išdėstymą aikštelėse ir aikštelių dydį parenka tiekėjas pagal užsakovo pasiūlytas vietas. Esant aplinkybėms, kai siūlomoje vietoje aikštelės įrengti nėra galimybės dėl požeminių komunikacijų išdėstymo, gatvių rekonstrukcijų, augančių medžių ar kt., tiekėjas privalo apie tai informuoti užsakovą ir pasiūlyti kitą vietą toje pačioje teritorijoje, atsižvelgiant į požeminių ar antžeminių inžinerinių tinklų išdėstymą bei reikalaujamų atstumų laikymąsi iki pastato langų ir durų, vadovaujantis Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais.

18.       Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad aikštelių parinkimo būdas buvo numatytas toks pat tiek ieškovės pirkime iš atsakovių, tiek pirkime iš UAB „ESE Baltija“. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog atitinkamai, UAB „ESE Baltija“ lygiai taip pat kaip ir atsakovės, rengdamos pasiūlymą pirkime, vadovavosi techninės specifikacijos sąlygomis, įsivertino projektavimo kaštus atsižvelgiant į tai, kad užsakovo (ieškovės) bus parinktos konkrečios aikštelių įrengimo vietos ir tik, nebent išimtiniu nenumatytu atveju, galėtų tekti siūlyti alternatyvias aikštelių vietas dėl techninių priežasčių ir abu tiekėjai vadovavosi Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais patvirtinta konteinerių aikštelių išdėstymo schema.

19.       Byloje nėra pagrindo daryti išvados, jog UAB „ESE Baltija“ patyrė daugiau kaštų nei atsakovės, parinkdamos aikštelių vietas. Atsakovių argumentus dėl to, jog UAB „ESE Baltija“ patyrė daugiau kaštų nei atsakovės, parinkdamos aikštelių vietas paneigia ieškovės teiginiai, kad 2022 m. spalio 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl Šiaulių miesto pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Šiaulių miesto pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių sąrašas, kuris buvo perduotas pirkimo laimėtojui UAB „ESE Baltija“. Atsakovių argumentai, jog UAB „ESE Baltija“ pasiūlymą pirkime pateikė 2022 m. birželio 9 d. (atsiliepimo 1 priedas), t. y. ženkliai anksčiau nei buvo priimtas ieškovės minimas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas Šiaulių miesto pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių sąrašas (2022 m. spalio 20 d.), todėl šio sąrašo UAB „ESE Baltija“, rengdama pasiūlymą, neturėjo, nėra pakankamai pagrįsti, nes pakeičiančiosios sutarties vykdymas buvo numatytas iki 2023 m. rugsėjo 1 d. (sutarties
13 punktas), todėl UAB „ESE Baltija“ turėjo pakankamai laiko susipažinti su minėtu administracijos direktoriaus įsakymu bei atsižvelgti į jo nuostatas vykdydama minėtą rangos sutartį. 

Dėl atsakovių civilinės atsakomybės

20.       Atsakovės teigia, kad ieškovė neįrodė, jog realiai patyrė žalos, t. y., kad pakeičiančiąja sutartimi pirkti darbai buvo atlikti ir ieškovė už juos atsiskaitė. Be to, atsakovės tvirtina, kad ieškovės paskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) prie žalos dydžio apskritai negali būti laikomas patirta žala. CK 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartine ir deliktinė. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartine atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Sutarčių teisė gina lūkesčių interesą, ji skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusiojo nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, kai sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. 

21.       Atsakovės nurodo, jog pakeičiančiąja sutartimi ieškovė pirko 15 konteinerių aikštelių su
konteineriais daugiau nei iš tikrųjų turėjo pirkti. Teigia, kad 2023 m. birželio 19 d. atsakovės gavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštą, kuriame buvo nurodyta atsakovėms savo lėšomis išmontuoti ir išsivežti atsakovių sumontuotus konteinerius, esančius 15-oje pusiau požeminių konteinerių aikštelių, kurios buvo įrengtos ir priduotos ieškovei, bet ieškovės nepriimtos ir neapmokėtos. Tačiau byloje nėra paneigti ieškovės argumentai, jog atsakovių nurodomos 15 aikštelių buvo įrengtos jau po to, kai ieškovė atsakovėms nurodė
nebevykdyti darbų. Atitinkamai, ieškovė šių darbų nepriėmė, konteineriai ir aikštelės yra atsakovių nuosavybė, nes aikštelių iškovė neperėmė ir jų nenaudoja dėl paaiškėjusių ir nustatytų konteinerių trūkumų. Taip pat ieškovė pagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad savivaldybė, kaip žemės valdytojas, vykdė su atsakovėmis susirašinėjimą/derybas dėl aikštelių įsigijimo arba demontavimo, nėra reikšminga šioje byloje, kadangi tai yra atsakovių ir trečiųjų asmenų santykiai su kuriais ieškovė nėra susijusi ir jų nekontroliuoja. Be to, pakeičiančiąja sutartimi ieškovė nepirko nei prekių, nei paslaugų didesnės apimties nei buvo pirkta pagal sutartį su atsakovėmis, todėl už į šios sutarties apimtį nepatenkančias prekes ir paslaugas nuostolių atlyginimo ieškovė neprašo.

22.       Atsakovių argumentai, jog ieškovė gali praturtėti jos sąskaita dėl susigrąžinto pridėtinės vertės mokesčio yra nepagrįsti, nes kaip pagrįstai nurodo ieškovė, mokesčių įstatymai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, o apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Atsakovių teiginiai, jog ieškovė gali praturtėti jos sąskaita gavusi lėšų iš Europos sąjungos lėšų dėl bendrai finansuojamo projekto yra tik atsakovių prielaidos, nes byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės galimai gautas europines lėšas darbų finansavimui pagal pakaitinę darbų sutartį.

23.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog iš CK 6.258 straipsnio 5 dalies normos dispozicijos matyti, kad jos pagrindu galima prašyti nuostolių – kainų skirtumų forma, tik esant jau sudarytai pakeičiančiai sutarčiai. CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatos galimybę reikalauti nutrauktos ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumą visų pirma sieja su pakeičiančios sutarties atsiradimu, todėl teisė reikšti reikalavimus atsiranda nuo pakeičiančiosios sutarties sudarymo. Taigi, tokios sąlygos, kad žala turi būti realiai patirta, kad pakeičiančioji sutartis jau turi būti įvykdyta, nėra, vien pakeičiančiosios sutarties sudarymo faktas ir paaiškėjęs kainų skirtumas yra pagrindas reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nuostolių ieškovei įrodinėti nereikia, todėl nėra pagrindo reikalauti pateikti kokius nors kitus nuostolių atsiradimą patvirtinančius įrodymus nei pakeičiančioji sutartis. Tačiau ieškovė pateikė duomenis apie atliktus darbus, išrašytas sąskaitas bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus  dėl realios žalos atsiradimo, todėl teismas, kaip nurodyta šio sprendimo 12 straipsnyje turi įvertinti pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis).

24.       Ieškovė pagrįstai nurodo, jog siekdama užbaigti darbus, 2022 m. balandžio 29 d. paskelbto viešojo pirkimo pagrindu 2022 m. rugsėjo 8 d. sudarė pakeičiančią sutartį UAB „ESE Baltija“. Šiuo pirkimu buvo įsigyta 204 vnt. pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių (193 vnt. pagal nutrauktą sutartį ir 11 vnt. papildomai), jose sumontuojant 916 vnt. pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių (861 vnt. pagal nutrauktą sutartį, 55 vnt. papildomai). Kadangi įvykdytu pirkimu papildomai įsigyta 11 vnt. pusiau požeminių konteinerių aikštelių ir 55 vnt. pusiau požeminių konteinerių, kurie nesusiję su nutraukta sutartimi, ieškovė nurodo, kad jų kaina iš prašomos sumos yra minusuota, proporcingai sumažinant ir bendrosios dalies kainą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė duomenis, jog viso pagal pakeičiančiąją sutartį yra atlikta darbų už 3 075 561,06 Eur, visi jie yra apmokėti, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti dėl realaus pakeičiančiosios sutarties vykdymo ir realiai ieškovės patirtos žalos (dubliko 3 priedas, 2023 m. gruodžio 5 d. ieškovės papildomai pateiktų dokumentų 1 priedas). Ieškovė nurodo, kad sutarties užbaigimas jai kainuos 2 667 491,00 Eur be PVM (ieškinio 54 straipsnio ieškovės patirtos žalos paskaičiavimo lentelė), kai tuo atveju, jeigu atsakovės sutartį būtų įvykdžiusios tinkamai, ieškovei būtų kainavę tik 2 299 122,99 Eur be PVM. Iš pateiktų duomenų matyti, jog dėl atsakovių neteisėtų veiksmų netinkamai vykdžius su ieškove sudarytą sutartį, jos vykdymo darbai pabrango, t. y. ieškovė patyrė 368 368,01 Eur be PVM mokesčio (2 667 491,00 Eur be PVM - 2 299 122,99 Eur be PVM  = 368 368,01 Eur be PVM ) 
(445 725,29 Eur su PVM) žalą dėl sutarties pabrangimo, ko nebūtų patyrusi, jeigu atsakovės sutartį būtų įvykdžiusios tinkamai, todėl susidaręs 445 725,29 Eur kainų skirtumas solidariai priteistinas iš atsakovių. 

25.       CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovių priteistina po 1 457,33 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir po 2 447,36 Eur už advokato pagalbą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, juridinio asmens kodas 145787276, solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „TIS“, juridinio asmens kodas 135967151, Zweva Environment BVBA juridinio asmens kodas BE 0845.586.315, uždarosios akcinės bendrovės ,,Helanas“, juridinio asmens kodas 161284349, 445 725,29 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt penkis eurus 29 ct) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 1 457,33 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 33 ct) sumokėto žyminio mokesčio ir po 2 447,36 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 36 ct) už advokato pagalbą. 

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam  teismui per šį teismą.

Teisėjas         Egidijus Mockevičius