Civilinė byla Nr. 2-1975/2013

         Procesinio sprendimo kategorija: 127.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arudita“ direktoriaus K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4198-603/2013, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arudita“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Arudita“ direktorius K. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu atsakovui UAB „Arudita“, kuriuo prašė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi skirti UAB „Bankrovita“, nustatyti įmonės sąskaitų, iš kurių gali būti mokamos einamosios įmokos, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, sąrašą.

Pareiškime nurodė, kad sustabdžius AB „Ūkio bankas“ veiklą, sutriko atsakovo atsiskaitymas su darbuotojais, valstybės institucijomis ir kitais kreditoriais, dėl to Valstybinė mokesčių inspekcija areštavo įmonės sąskaitą, atsakovas negali tinkamai vykdyti mokėjimų. 2012 m. balandžio 14 d. pradėto ir iki šiol tęsiamo ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00022-11 metu buvo areštuotas visas atsakovo turtas galimai 2 000 000,00 Lt žalai atlyginti - tai apsunkino bendrovės galimybes parduoti įsigytą nekilnojamąjį turtą, nes verslo plane paskolos dengimas numatytas iš parduoto nekilnojamojo turto. Teigė, kad restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimas ir restruktūrizavimo plano patvirtinimas leistų atsakovui įveikti laikinus finansinius sunkumus, atstatyti ilgalaikį mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Arudita“.

Teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius duomenis, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje įtvirtinta sąlyga, susijusi su įmonės finansine padėtimi, kuri būtina, norint iškelti restruktūrizavimo bylą bei nurodė, kad UAB „Arudita“ yra neturinti finansinių sunkumų ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme.

Teismas padarė išvadą, jog UAB „Arudita“ restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovo preliminariame verslo plane nenurodyta, kokiu būdu jis planuoja tęsti ūkinę - komercinę veiklą ir pradėti gauti pelną, kokių konkrečių paslaugų teikimo ir kada planuoja atsisakyti, kokią naują veiklą ir nuo kada planuoja pradėti vykdyti, iš kokių resursų ketina padengti kreditorių reikalavimus ir pan. Taip pat nurodė, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodyta nei viena konkreti ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkanti ekonominė priemonė, apsiribota vieninteliu teiginiu apie ekonomikos atsigavimą ir turimo, šiuo metu areštuoto, nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto perleidimo svarba, nors atsakovas savo veiklą vykdė nuomodamas nekilnojamuosius daiktus, kuriuos realizavus kiltų reali grėsmė, jog įmonė apskritai nebegalėtų toliau vykdyti veiklos, o tuomet nebeliktų prasmės iš paties restruktūrizavimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Arudita“ direktorius K. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Bendrovė patiria ir patirs ateityje finansinius sunkumus: šiuo metu stringa atsiskaitymas su kreditoriais ir dėl esamų apribojimų bendrovė negalės parduoti įkeisto turto ir taip atsiskaityti su įkaito turėtoju, yra areštuotos bendrovės sąskaitos, nes įmonė neatsiskaito su kreditoriais. Vien iš kitų veiklos sričių (be nekilnojamojo turto vystymo) bendrovė neturi galimybių sukaupti pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais.

2. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos ekonominės priemonės (turto dalies pardavimas, turto dalies nuoma, piniginių srautų lentelė) yra pakankamai konkrečios ir aiškios, jog teismas galėtų iš jų spręsti apie tikėtinai teigiamas atsakovo restruktūrizavimo perspektyvas.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą pagrįstumo ir teisėtumo.

Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 str. 2 d., 2 str. 1 d.). Finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.).

ĮRĮ 4 straipsnis nustato, kad restruktūrizavimas gali būti pradedamas tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais (visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus) įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai (nuostatos dėl restruktūrizavimo plano metmenų parengimo, patvirtinimo ir jų turinio) (ĮRĮ 7 str. 4 d.).

ĮRĮ 5 straipsnyje yra apibūdinti reikalavimai įmonės restruktūrizavimo plano metmenims, kurie turi būti pateikti kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ĮRĮ 6 str. 4 d. 2 p.). Vienas iš tokių reikalavimų yra tas, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p.). ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurių įmonės dalyviai ir valdymo organai planuoja imtis, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę. Pažymėtina, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Įstatymo leidėjas tokiomis priemonėmis laiko įmonės valdymo organų konkrečius veiksmus, susijusius su nuostolingos veiklos atsisakymu, veiklos įvairinimu, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, įvairiomis kitomis įmonės ateities perspektyvomis, įmonės turimu ir numatomu įsigyti turtu, reikalingu įmonės veiklai, numatomais gauti kreditais ir pan. (ĮRĮ 12 str. 2 d. 1 p., 7 p.). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat neturi būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą, nes iš esmės sprendė, kad neegzistuoja ĮRĮ 4 straipsnyje įtvirtinta sąlyga, susijusi su įmonės finansine padėtimi, kuri būtina, norint iškelti restruktūrizavimo bylą bei nurodė, kad UAB „Arudita“ yra neturinti finansinių sunkumų ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme. Pasak teismo, UAB „Arudita“ restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Iš UAB „Arudita“ 2013 m. balandžio 25 d. balanso duomenų nustatyta, kad bendrovė turi turto iš viso už 6 165 324,00 Lt, iš kurio – 5 439 004,00 Lt ilgalaikis turtas, tame tarpe - materialus turtas sudaro 4 644 017,00 Lt, o 666 606,00 Lt - trumpalaikis turtas (60-61 b. l.). Taip pat šio balanso duomenys patvirtina, kad UAB „Arudita“ iš 5 439 004,00 Lt ilgalaikio turto turi ilgalaikio finansinio turto už 794 987,00 Lt. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog tai yra UAB „Restrus“, UAB „KMK plius“, SIA Raimis ir kitų juridinių asmenų vertybiniai popieriai (23 b.l.). Įrodymų, galinčių patvirtinti apie šiam turtui taikytus apribojimus nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.).

Valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas nuosavybės teise valdo eilę žemės sklypų, statinių ir butų (116-118 b. l.). Pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis, UAB „Arudita“ nekilnojamojo turto disponavimo teisė apribota ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00022-11 metu Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu Nr. 40-9-022-11 (turto arešto akto Nr. 0712001024) (124-138 b. l.). Iš ieškovo pateikto UAB „Arudita“ debitorių sąrašo turinio matyti, kad 2013 m. bendrovė turi gauti atsiskaitymų bendrai 194 072,00 Lt sumai iš turimų net 495 714,00 Lt debitorinių įsiskolinimų (140, 143 b. l.).

Iš byloje esančio 2013 m. kovo 31 d. UAB „Arudita“ kreditorių sąrašo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dieną atsakovo pradelsti įsiskolinimai kreditoriams siekė 219 663,24 Lt (22 b.l.). Pažymėtina, kad ieškovas nurodė, jog UAB „Arudita“ skola VSDF siekia 4 830,00 Lt, tačiau ši suma į pradelstus įmonės įsiskolinimus neįtraukta - VSDF viešos paieškos duomenimis, 2013 m. birželio 26 d. atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 37,99 Lt (119 b. l.).

Visos šios faktinės aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad UAB „Arudita“ yra neturinti finansinių sunkumų ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme ir nagrinėjamu atveju neegzistuoja ĮRĮ 4 straipsnyje įtvirtinta sąlyga, susijusi su įmonės finansine padėtimi, kuri būtina, norint iškelti restruktūrizavimo bylą.

Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovės  pateikti metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas restruktūrizavimo plano metmenyse tenurodė, kokį areštuotą įmonės nekilnojamąjį turtą jis ketina realizuoti (24, 30 b. l.). preliminariame įmonės verslo plane nurodyta, kad UAB „Arudita“ ir restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu tęs ūkinę komercinę veiklą (24 b. l.), tačiau nenurodyta, kokiu būdu atsakovas planuoja tęsti ūkinę - komercinę veiklą ir pradėti gauti pelną, kokių konkrečių paslaugų teikimo ir kada planuoja atsisakyti, kokią naują veiklą ir nuo kada planuoja pradėti vykdyti, iš kokių resursų ketina padengti kreditorių reikalavimus ir pan. Taip pat restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodyta nei viena konkreti ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkanti ekonominė priemonė.

Iš UAB „Arudita“ 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto turinio matyti, kad pagrindinė bendrovės veikla yra pastatų nuoma, konsultacinė verslo veikla (72 b. l.), byloje esančių bendrovės įstatų 2.2. punkte aptartas jos veiklos objektas neapsiriboja tik nekilnojamojo turto vystymu. Įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovo teiginius, kad vien iš kitų veiklos sričių (be nekilnojamojo turto vystymo) bendrovė neturi galimybių sukaupti pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, nepateikta.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą.

Remiantis aukščiau išdėstytu, skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                             Vigintas Višinskis