Civilinė byla Nr. e2-1207-1025/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01981-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.4.; 2.6.10.5.1; 2.6.1.3.6; 2.6.18.3.; 3.2.6.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M AS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

sekretoriaujant E. P., 

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ (toliau – AB „Klaipėdos vanduo“) atstovėms D. D., I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei UAB „Hidrostatyba“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 8396,14 Eur įsiskolinimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 189,00 Eur žyminį mokestį.

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog su atsakove 2017-05-31 sudarė „Paviršinių nuotekų tinklų statyba Tilžės g., Mokyklos g., Šilutės pl. Klaipėdos mieste“ sutartį Nr. 2017/SUT.03-18. Pagal sutartį už statomą objektą ir jo būklę statybos metu įsipareigojo atsakyti rangovas. Atsakovė informavo, jog visas I etapo paviršinių nuotekų tinklas užterštas naftos produktais. Ieškovė atliko tinklų apžiūrą ir paėmė nuotekų mėginius bei išpumpavo perteklinį vandenį iš kolektorių hidrodinaminėmis mašinomis ir siurbliais, o ieškovės pasamdyti tiekėjai atliko naftos produktų pašalinimą ir utilizavimą iš abiejų naujai statomų DN2000 paviršinių nuotekų kolektorių atkarpų nuo išleidimo taško iki Šilutės pl. ir Tilžės g. žiedo. Kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Pateikė atsakovei 2019-07-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0048448 už Nuotekų laboratorinius tyrimus 820,38 Eur sumai; 2019-07-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0048597 už Naftos produktų šalinimą iš kolektorių iki Šilutės pl. ir Tilžės g. žiedo, 8915,28 Eur sumai ir 2019-09-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0049044 už buitinių ir lietaus nuotekų tinkle TV diagnostiką ir ataskaitų paruošimą 141,33 Eur sumai. Atsakovė padengė tik dalį įsiskolinimo t. y. 1544,46 Eur ir liko skolinga  8332,53 Eur. Už neapmokėtas laiku sąskaitas iki 2019-09-30 paskaičiavo 63,61 Eur palūkanų.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog pagal ieškovės pateiktas sąskaitas yra skolinga 8396,14 Eur, tačiau dėl sudėtingos finansinės padėties negalėjo laiko atsiskaityti. 2019-11-07 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi atsakovei iškėlė restruktūrizavimo bylą, įsiteisėjus šiai nutarčiai 6 procentų dydžio metinės palūkanos neturėtų būti priteisiamos.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė juos tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog jai iškelta restruktūrizavimo byla ir sprendimas yra įsiteisėjęs. Šiai dienai atsakovė skolos nėra sumokėjusi.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.  

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, jog ieškinį pripažįsta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė sutinka su ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimu dėl 8396,14 Eur skolos priteisimo. Nenustatyta aplinkybių, kad atsakovės pripažinimas ieškinio reikalavimų prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Kadangi atsakovė ieškinio reikalavimus dėl 8396,14 Eur skolos priteisimo pripažino visiškai, todėl vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, surašytini sutrumpinti motyvai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių rašytinių ir žodinių paaiškinimų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Ieškovė su atsakove 2017-05-31 sudarė „Paviršinių nuotekų tinklų statyba Tilžės g., Mokyklos g., Šilutės pl. Klaipėdos mieste“ sutartį Nr. 2017/SUT.03-18. Pagal sutartį už statomą objektą ir jo būklę statybos metu įsipareigojo atsakyti rangovė, t. y. atsakovė. Atsakovei vykdant darbus visas I etapo paviršinių nuotekų tinklas buvo užterštas naftos produktais. Ieškovė, siekdama  nustatyti galimus taršos šaltinius, atliko tinklų apžiūrą ir paėmė nuotekų mėginius, taip pat išpumpavo perteklinį vandenį iš kolektorių hidrodinaminėmis mašinomis ir siurbliais bei užsakė naftos produktų pašalinimą ir utilizavimą iš abiejų naujai statomų DN2000 paviršinių nuotekų kolektorių atkarpų nuo išleidimo taško iki Šilutės pl. ir Tilžės g. žiedo. Tyrimų protokolai, pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, jog ieškovė dėl naftos produktų šalinimo iš vamzdyno patyrė 8915,28 Eur žalą, už buitinių ir lietaus nuotekų tinklų TV diagnostiką ir ataskaitų paruošimą 141,33 Eur, už nuotekų laboratorinius tyrimus 820,38 Eur. Atsakovė atlygino ieškovei dalį žalos, sumokėdama 1544,46 Eur, tačiau kitų sąskaitų faktūrų neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 8332,53 Eur. Ieškovė už laiku neapmokėtas sąskaitas faktūras paskaičiavo 63,61 Eur palūkanų, kurių atsakovė nėra sumokėjusi.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnis). 

Statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Išlaidas, susijusias su šio straipsnio 1 dalyje numatytų kliūčių šalinimu, šaliai privalo atlyginti kita šalis statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir numatyto dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.691 straipsnis). Rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų. Už šių reikalavimų pažeidimą atsako rangovas (CK 6.692 straipsnis).

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažintina, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, ieškovė atsakovei vykdė paviršinių nuotekų tinklų statybą Tilžės g., Mokyklos g., Šilutės pl. Klaipėdos mieste, darbų vykdymo metu I etapo paviršinių nuotekų tinklas buvo užterštas naftos produktais, dėl ko buvo sustabdyti rangos darbai. Ieškovė išpumpavo perteklinį vandenį iš kolektorių hidrodinaminėmis mašinomis ir siurbliais bei užsakė naftos produktų pašalinimo ir utilizavimo darbus iš abiejų naujai statomų DN2000 paviršinių nuotekų kolektorių atkarpų nuo išleidimo taško iki Šilutės pl. ir Tilžės g. žiedo. Ieškovė dėl naftos produktų pašalinimo ir utilizavimo iš abiejų naujai statomų DN2000 paviršinių nuotekų kolektorių atkarpų nuo išleidimo taško iki Šilutės pl. ir Tilžės g. žiedo patyrė žalą. Pagal sutartį atsakovė, kaip rangovė, buvo atsakinga už statomą objektą ir jo būklę statybos metu. Ieškovė pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas faktūras, atsakovė dalį žalos padengė (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.477, 6.487 straipsniai). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipnsis).

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė nėra atlyginusi ieškovei žalos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 8396,14 Eur skolą iš atsakovės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.477, 6.487, 6.691, 6.692 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė nesutinka su šių palūkanų priteisimu, argumentuodama tuo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019-11-07 nutartimi atsakovei iškėlė restruktūrizavimo bylą, todėl įsiteisėjus šiai nutarčiai 6 procentų dydžio metinės palūkanos neturėtų būti priteisiamos. 

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-47/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011). 

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos "Liteko" duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), jog atsakovė su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą 2019-11-05 (civilinė byla Nr. B2-1447-538/2019). Teismas 2019-11-07 nutartimi priėmė atsakovės pareiškimą, 2019-12-09 nutartimi iškėlė atsakovei restruktūrizavimo bylą, nutartis dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo įsiteisėjo 2020-02-01.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog procesinių palūkanų skaičiavimas nuo 2020-02-01, kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-09 nutartis iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, turi būti nutrauktas, todėl iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos šešių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 8396,14 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-11-07 (kai buvo priimtas teismo įsakymas) iki 2020-02-01, t. y. iki nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė 189,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis). Tenkinus ieškinį visiškai iš atsakovės ieškovei priteistina 189,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Hidrostatyba“, įmonės kodas 163281914, 8396,14 Eur įsiskolinimą, nuo šios sumos 6 procentus metinių palūkanų nuo 2019-11-07 iki 2020-02-01, t. y. iki nutarties iškelti atsakovei UAB „Hidrostatyba“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos ir 189,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“, įmonės kodas 140089260.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja         Asta Matulevičienė