Civilinė byla Nr. e2A-508-368/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06357-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.1.7.6; 3.1.9.1.3; 3.1.10.3; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.15; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams A. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Miesto administratorius“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, uždaroji akcinės bendrovė „G. & architektai“, S. V., O. V., J. D., V. P., G. S., R. S., D. P., L. P., V. P., B. M., A. M.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. Š. patikslintu ieškiniu prašė: 1) Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. išduotą leidimo rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamo namo 1A3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ dalį, kuri susijusi su savavališkos statybos įteisinimu; 2) Įpareigoti atsakovę A. V. ir uždarąją akcinę bendrovę „Miesto administratorius“ per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ir išardyti savavališkai pastatytą priestatą, esantį tarp pastatų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimą ieškovui A. Š., sprendimo vykdymo išlaidas išieškant iš atsakovų; 3) Ieškovo naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad tarp gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ankstesnių butų nuomininkų yra savavališkai pastatytas priestatas (toliau – Priestatas), kuris ribojasi ir šiuo metu susijungia su abiem namais ((duomenys neskelbtini), o Priestato sienos dalis ribojasi su ieškovui priklausančių patalpų siena. Pastatai patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) vizualinės apsaugos pozonį. Atsakovei A. V. priklausantis vieno kambario butas savavališkai buvo sujungtas su savavališkai pristatytu priestatu. 2018 metais atsakovė A. V. bei buvęs savininkas UAB „Miesto administratorius“ pradėjo vykdyti priestato atnaujinimo darbus, keitė stogą ir t. t. Kauno miesto savivaldybės administracija statytojai atsakovei UAB „Miesto administratorius“ 2017 m. rugpjūčio 29 d. išdavė ginčijamą leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos leidimas arba Leidimas) pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamo namo lA3p (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ (toliau – Projektas). Šiuo projektu siekiama įteisinti minėtą nelegalios statybos priestatą. Statybos leidimas buvo išduotas nesant duotam ieškovo bei kitų butų savininkų sutikimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatas. Atsakovams rekonstrukcijos projektą papildžius savavališkos statybos įteisinimu, statybos leidimas buvo išduotas nesuderinus su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas). Dėl savavališkai pastatyto priestato sumažėja prie gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančio neužstatytos valstybinės žemės plotas, didėja žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas. Savavališkai pastačius priestatą, kuris yra įsiterpęs tarp minėtų gyvenamųjų namų, buvo panaikintas praėjimas, buvęs tarp gyvenamųjų namų, tai neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, ir yra pažeidžiamos, ieškovo ir kitų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bei bendro žemės sklypo naudotojų teisės.

3.       2017 m. rugpjūčio 29 d. leidimu trečiajam asmeniui UAB „Miesto administratoriui“ negalėjo būti leista įteisinti savavališką statybą, nes priestatas pastatytas ne UAB „Miesto administratorius“ ir ne A. V., o Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), negavus valstybės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimo (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), be to tokius sutikimus turėjo duoti visi šios žemės nuomininkai ir naudotojai. Pažymi, kad leidimas išduotas neteisėtai ir dėl to, kad Projektas nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Pažymi, kad 2016 m. UAB „Kauno centro būstas“ organizavo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl visai kito projekto – kitu pavadinimu ir kitais projektiniais sprendiniais „Daugiabučio gyvenamojo namo lA3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui“, numatant tikslą – gyvenimo kokybės pagerinimui. Ieškovas ir kiti bendraturčiai davė sutikimą, kad žemės sklype, adresu: Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini), esančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), būtų atliekama rekonstrukcija pagal projektą „Daugiabučio gyvenamo namo lA3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“. Šis projektas skiriasi nuo projekto, kuriam 2017 m. rugpjūčio 29 d. išduotas Statybos leidimas. Pastato bendraturčiai negali patekti į rūsį, kuriame yra bendri abiejų gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini)) inžinieriniai tinklai, nes savavališkai pastačius Priestatą, patekti galima tik per atsakovės patalpas. 

4.       Ieškovas A. Š. dublike prašė ieškinį tenkinti ir ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo A. Š. ieškinį atmesti. Nurodė, kad Priestatas buvo pastatytas 1988 m. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) 2015 m. vasario 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad Priestatas buvo pastatytas rekonstruojant gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jis visada faktiškai buvo naudojamas kaip gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), 2-ojo (buvo 1A) buto dalis. Tai patvirtino apklausta buvusi šio buto savininkė T. Š., kuri nurodė, kai nusipirko butą, priestatas jau buvo pastatytas, jame šildymo nebuvo, šildė elektra. Priestatu naudojosi ji viena. Priestatą statė ir juo visada naudojosi išimtinai (duomenys neskelbtini), 2-ojo buto savininkai, todėl atsakovė UAB „Miesto administratorius“, įsigijusi 2-ąjį butą, perėmė ne tik butą nuosavybėn, bet ir Priestato statytojo pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius, įskaitant Priestato statybos įteisinimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad Priestatas buvo pastatytas, kaip gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, padidinant šį gyvenamąjį namą. Parengto Projekto sprendiniai, susiję su Priestato įteisinimu, visiškai atitiko teritorijų planavimo dokumentą (Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliajam planui). Projekte buvo pateikta eksperto išvada dėl įmokos už savavališkos statybos įteisinimą ir dokumentas, patvirtinantis šios įmokos sumokėjimą, taigi, buvo įgyvendintos visos sąlygos, nustatytos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje būtinos savavališkos statybos įteisinimui, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija teisėtai ir pagrįstai išdavė Leidimą. Statytojo pateiktoje 2017 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1. punkte nustatyta, jog išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kuriu eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas. Jokių papildomų reikalavimų (pvz., gauti visų Žemės sklypo nuomininkų ir naudotojų sutikimus) nuomos sutartyje nebuvo. Dėl šių priežasčių nebuvo pagrindo reikalauti iš statytojo papildomo Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė UAB „Miesto administratorius“ į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi dėl sutikimo rekonstruoti statinius, o ne įteisinti savavališką statybą. Priestato įteisinimas neprieštaravo patvirtintame Žemės sklypo plane, prilygintame detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nustatytam teritorijos tvarkymo režimui (šiame dokumente buvo numatyta Priestato įteisinimo galimybė), todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo iš statytojo reikalauti atskiro Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo Priestato įteisinimui. Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodama Leidimą, sprendė, kad atsakovė UAB „Miesto administratorius“ buvo gavusi tinkamą Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą Projekte nurodytiems darbams, tame tarpe savavališkos statybos įteisinimui.

6.       Ieškovas klaidingai teigia, kad Projektas, kurio pagrindu išduotas ginčijamas Leidimas, nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu. 2016 m. gruodžio 2 d. Kultūros paveldo departamentas išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr. (duomenys neskelbtini). Išduodamas reikalavimus, Kultūros paveldo departamentas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-975 patvirtinto Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 1 punktu, pagal kurį, privaloma suderinti projektinius pasiūlymus (brėžinius ir aiškinamąjį raštą) ir tik tada išduoti specialiuosius reikalavimus. Projektiniai pasiūlymai – vienas iš privalomų dokumentų specialiesiems reikalavimams (laikiniesiems apsaugos reglamentams) išduoti (Aprašo 7.2–7.4 punktai), todėl nesant tokio derinimo Kultūros paveldo departamentas negalėjo išduoti šių reikalavimų. Nepaisant, kad projektinių pasiūlymų aiškinamasis raštas atskirai nebuvo suderintas, specialieji paveldosaugos reikalavimai (laikinieji apsaugos reglamentai) statytojui buvo išduoti. Kauno miesto savivaldybės administracija neturi kompetencijos vertinti specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo, be to, projektiniai pasiūlymai visa apimtimi buvo pateikti Leidimui gauti kaip viena iš Projekto sudedamųjų dalių. Kauno miesto savivaldybės administracija pirmą kartą pateikto Projekto sprendinių nesuderino, nurodydama tam tikrus trūkumus, tame tarpe ir apie savavališką Priestatą. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies nuostatas ir į tai, kad Kultūros paveldo departamentas 2017 m. balandžio 23 d. buvo suderinęs Projekto sprendinius, gavus pakartotinį statytojo prašymą derinti Projektą, jis pakartotinai derinti Kultūros paveldo departamentui nebuvo teikiamas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Projektas su KPD teisės aktų nustatyta tvarka buvo suderintas.

7.       Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyti motyvai dėl tariamojo teisių pažeidimo nesusiję su realiu jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, pagrįsti vien bendro pobūdžio samprotavimais ir prielaidomis, taip pat galimai pažeistomis trečiųjų asmenų teisėmis, kurių atstovauti ieškovui teisė nesuteikta. Priešingai nei teigia ieškovas, buvo pateiktas 2016 m. rugsėjo 16 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), , butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį šio gyvenamojo namo bendrasavininkai pritarė pastato rekonstravimui. Ieškovas nėra šio gyvenamojo namo bendraturtis, todėl jis balsavime nedalyvavo. Paaiškina, kad savavališka statyba nėra atskira savarankiška statybos rūšis, todėl Priestato pastatymas prie gyvenamojo namo iš esmės laikytinas rekonstrukcijos darbais, ir gyventojų pritarimą rekonstrukcijos darbams Kauno miesto savivaldybės administracija laikė tinkamu pritarimu Projekte numatytų sprendinių įgyvendinimui. Kitos informacijos apie tai, kad gyventojai neturėjo informacijos apie numatomą Priestato įteisinimą ir tam sutikimo nedavė, Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodama ginčijamą Leidimą, neturėjo ir pretenzijų iš gyventojų nebuvo gavusi. Kartu su Projekto dokumentacija buvo pateiktas ir žemės sklype esančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), , patalpų savininkų – ieškovo ir buvusios savininkės V. B. sutikimus rekonstrukcijos darbams. Priestato įteisinimas buvo suplanuotas dar 2016 m. sausio mėn., todėl 2016 m. rugsėjo mėn. sutikimai buvo duoti tokiems statybos darbams, kurie nurodyti projektiniuose pasiūlymuose. Kauno miesto savivaldybės administracija objektyviai vertino statytojo pateiktus dokumentus, ir, atsižvelgdama į sutikimuose įvardintą konkretų projekto pavadinimą, konstatavo, kad sutikimais buvo pritarta tokiems planuojamiems pastato rekonstrukcijos darbams, kurie nurodyti projektiniuose pasiūlymuose (projektų antraštės sutampa).

8.       Nesutinka su patikslinto ieškinio teiginiais, jog teisę į Priestato įteisinimą turi tiek ieškovas, tiek kiti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), , butų savininkai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Miesto administratorius“, įsigijęs 2-ąjį butą gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo sujungtas Priestatas, tuo pačiu perėmė ir statytojo pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovas nepagrindė, kad buvo Priestato statytojas ar valdytojas, todėl neįrodė savo teisės įsiteisinti Priestatą ir, kad realiai ketino tokią procedūrą inicijuoti. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, ir Žemės įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas buvo išreikštas valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje, o ieškovo, kaip Žemės sklypo nuomininko (naudotojo) sutikimas pagal teisės aktų reikalavimus nėra reikalingas. Statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. vasario 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gyventojų teigimu Priestatas pastatytas 1988 ar 1992–1994 metais. Priestatas yra pažymėtas 2013 metais patvirtintame Žemės sklypo plane, prilygintame detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir 2012 metais parengtoje topografinėje nuotraukoje.

9.       Ieškovas buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininku tapo 2005 m. birželio 30 d., taigi, jau tuo metu Priestatas buvo pastatytas. Pažymi, kad patikslintame ieškinyje nėra nurodyta, kokią reikšmingą informaciją ieškovas gavo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, kuri jam nebuvo žinoma 2019 m. vasario 27 d. gavus Statybos inspekcijos raštą, ir kuri turėjo esminės reikšmės Leidimo ginčijimui. Ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatytą terminą ir nepasinaudojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje numatyta teise teikti prašymą dėl termino Leidimui ginčyti atnaujinimo, todėl yra savarankiškas pagrindas šiam reikalavimui atmesti.

10.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija triplike palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus ir suformulavo analogiškus prašymus.

11.       Atsakovės A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ atsiliepime į ieškinį prašė: 1) Taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimui, kuriuo yra prašoma „Įpareigoti atsakovę A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ir išardyti savavališkai pastatytą priestatą, esantį tarp pastatų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimą ieškovui A. Š. sprendimo vykdymo išlaidas išieškant iš atsakovės; 2) Ieškovo A. Š. ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus; 3) Priteisti iš ieškovo A. Š. atsakovių A. V. bei UAB „Miesto administratorius“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas melaginai teigia, kad esant Priestatui, jis negali patekti į savo negyvenamąsias patalpas. Iš ieškovo buto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ieškovas yra įsirengęs naują įėjimą į savo negyvenamąsias patalpas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d, įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas apie 194 kv. m. žemės sklypo prie pastatų 1A3p, 2A2p ir 2I1ž (duomenys neskelbtini) planas (toliau – Planas), prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriame Priestatas yra atvaizduotas kaip galimas įteisinti. Šiame plane yra pasirašęs ieškovas, savo parašu patvirtindamas, kad Priestato įteisinimui jis neprieštarauja ir jo buvimas nepažeidžia ieškovo teisiu. Plane ginčo priestatas yra įtrauktas į leistiną užstatymo tankumą (0,91). Projekto Bendrosios dalies Aiškinamajame rašte yra 4.1 punkte esančioje lentelėje yra nurodyta, kad „rekonstrukcijos metu pastato užstatymo plotas nėra keičiamas“. Ginčo priestatas yra 7,68 kv. m. ploto, todėl žymios įtakos užstatymo intensyvumo padidėjimui ginčo priestato įteisinimas neturės. Pažymi, kad Priestato statyba nepažeidžia ieškovo teisių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriuose būtų konstatuoti priešgaisrinių reikalavimų pažeidimai, esant pastatytam Priestatui. Ieškovas jam priklausantį butą įsigijo 2005 m., kai jau buvo pastatytas Priestatas ir buvo panaikintas praėjimas tarp namų, todėl praėjimo tarp namų panaikinimas negali pažeisti ieškovo teisių, kadangi ieškovas į žalią zoną, esančią už namo, gali patekti iš (duomenys nesklebtini) gatvės pusės. Ieškovas neturi teisės ginti trečiųjų asmenų teisių bei juos atstovauti.

12.       Priešingai nei teigia ieškovas ieškinyje, Žemės nuomos sutartyje, papildomas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl nauju statiniu statybos/esamu statiniu įteisinimo nebuvo reikalingas. Pažymi, kad ieškovas Leidimą ginčyti gali tik grįsdamas savo teisių pažeidimu, o ne trečiųjų asmenų/valstybinių institucijų teisių pažeidimu. Ieškovas nepateikė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis teigia, jog be žemės sklypo savininko sutikimo turėjo būti gautas ir žemės sklypo nuomininku/naudotoju sutikimus. Tai, kad Žemės nuomos sutartis nėra persirašyta atsakovės A. V. vardu, nepaneigia atsakovės A. V. teisiu vykdyti savavališkai pastatyto priestato, kuriuo buvo padidintas jos buto plotas, įteisinimo procedūrų. Atsakovė A. V. įsigijusi butą, esantį name, pastatytame ant valstybinės Žemės sklypo, įgijo tokias pačias teises naudotis Žemės sklypu, kokias turėjo ir buvusi buto savininkė – UAB „Miesto administratorius“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 3 dalis).

13.       Pažymi, kad Leidimas negali būti naikinamas dėl procedūrinių pažeidimų. Projekto derinimo procedūrų pažeidimas su Kultūros paveldo departamentu, jei toks būtų nustatytas, negali reikšti ieškovo teisių pažeidimo, nes ieškovas gali ginčyti remiantis savo teisių pažeidimu, o ne trečiųjų asmenų ar valstybinių institucijų teisių pažeidimu. Nurodo, kad ieškovas sutiko, kad būtų vykdoma Namo rekonstrukcija bei įteisinta savavališka statyba, o kitų gyventojų ieškovas neatstovauja ir dėl jų negali pasisakyti. Ieškovas savo veiksmais (rengdamas savo negyvenamųjų patalpų naują kadastrinių matavimų bylą) 2015 metais patvirtino, kad Priestatas jam nekliudo, nepažeidžia jo teisių ir ieškovas sutinka dėl ginčo priestato įteisinimo. Tai, kad UAB „Kauno centro būstas“, organizuodama butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą, nurodė ne pilną projekto pavadinimą, nesudaro pagrindų teigti, kad gyventojai nesuprato, už kokį projektą balsuoja ir nesutiko dėl savavališkai pastatyto Priestato įteisinimo, Ieškovas nėra Priestato savininkas ar valdytojas, todėl Priestatą įsiteisinti turėjo teisę atsakovė UAB „Miesto administratorius“ (kai buvo rengiamas Projektas ir išduodamas Leidimas), o šiuo metu tokią teise turi atsakovė A. V., kuri yra Priestato valdytoja. Ieškovui 2005 m. birželio 30 d. įsigijus jam priklausantį butą, Priestatas buvo pastatytas, todėl jau tuo metu ieškovas turėjo pastebėti jo teisių pažeidimą. Ieškovas ieškinį pareiškė 2019 m. balandžio 10 d., praleidęs CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų senaties terminą. Prioritetas turėtu būti teikiamas savavališkai pastatyto priestato įteisinimui, o ne jo nugriovimui, nes jį nugriovus liktų atvira Buto siena. Atsakovė UAB „Miesto administratorius“ negali būti įpareigota griauti Priestatą, kadangi yra perleidusi nuosavybės teises tiek į butą, tiek į Priestatą atsakovei A. V..

14.       Atsakovės A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ triplike palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus ir suformulavo analogiškus prašymus.

15.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė dėl patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2017 m. yra du skirtingi projektiniai sprendiniai – Daugiabučio gyvenamojo namo lA3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo (perplanuojant palėpės patalpas ir įrengiant stoglangius) ir palėpės paskirties keitimo techninis projektas. 2017 m.“ ir „Daugiabučio gyvenamojo namo lA3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą. Statytojo siekis įteisinti „nelegalią statybos atitvarą“ nėra susijęs su 2016 m. gruodžio 2 d. išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais (Laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. (duomenys neskelbtini).

16.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė A. V. iš A. Š. 6 323,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė UAB „Miesto administratorius“ iš A. Š. 750 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti valstybei iš A. Š. 208,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas; sprendimui įsiteisėjus panaikino 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

18.       Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas apie 194 kv. m. žemės sklypo prie pastatų 1A3p, 2A2p ir 2I1ž (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Ginčo priestatas užima 7,68 kv. m. ploto, dėl ko ginčo priestato įteisinimas žymios įtakos užstatymo intensyvumo padidėjimui neturės (3,88 proc. nuo viso žemės sklypo ploto). Aukščiau nurodytame plane ginčo statinys yra atvaizduotas kaip galimas įteisinti (žiūrėti plano aiškinamojo rašto 2 lapo 2 nuo viršaus pastraipą). Šiame plane ieškovas yra pasirašęs. Leistinas užstatymo tankumas 0,91. Projekto Bendrosios dalies Aiškinamajame rašte 4.1 punkte esančioje lentelėje yra nurodyta, kad „rekonstrukcijos metu pastato užstatymo plotas (sklypo užstatymo tankumas) nėra keičiamas“, kita vertus, priestato, statybos metu (nuo 1988 m. iki 1994 m.) galiojančių užstatymo intensyvumo dokumentų nebuvo (Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2022 m. gruodžio 6 d. atsakymas). Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes padarė išvadą, kad ginčo priestato įteisinimas ieškovo teisių nepažeidžia, nes užstatymo tankis ir intensyvumas nesikeičia.

19.       Teismas ieškovo argumentus, kad ginčo priestatas nesiderina su supančia aplinka, laikė subjektyvia ieškovo nuomone ir juos atmetė.

20.       Teismas spręsdamas dėl ieškovo teiginio, kad dėl Priestato pastatymo yra užmūrytas įėjimas į ieškovo patalpas, pažymėjo, jog iš ieškovo buto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ieškovas yra įsirengęs naują įėjimą į savo negyvenamąsias patalpas, be to atnaujinti jo patalpų kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip pat teismas pažymėjo, tai, kad ieškovas turi įėjimą į savo negyvenamąsias patalpas matyti ir iš 2019 m. spalio 14 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių.

21.       Teismas atsižvelgęs, kad ieškovas butą įsigijo 2005 metais, t. y. kai Priestatas jau buvo pastatytas, sprendė kad, negali būti laikoma, jog yra pažeistos ieškovo teisės dėl panaikinto praėjimo tarp namų, kita vertus, tarp minėtų namų yra ne tik Priestatas (MG), tačiau ir ūkinis pastatas (2MN), registruotas registre (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2I1Ž), pastatytas 1955 m., kadastro duomenys nustatyti 2002 m. Teismas atkreipė dėmesį, jog liudytoja apklausta L. S. paaiškino, kad 1982 m., kai ji atsikėlė gyventi į butą, savavališkos statybos vietoje buvo kiemukas ir sandėlis, ten laikė anglis, o praėjimo tarp namų niekada nebuvo.

22.       Teismas spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo pripažinti Statybos leidimą negaliojančiu dėl to, kad nebuvo gautas atskiras Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl Priestato įteisinimo bei sutikimų dėl ginčo priestato įteisinimo nėra davę žemės sklypo nuomininkai ir naudotojai, pažymėjo, kad Žemės nuomos sutarties 4.1 punkte nustatyta, jog išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas, jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Akcentavo, jog byloje esantys įrodymai bei Nacionalinės žemės tarnybos pozicija atsiliepime patvirtina, kad, atskiras sutikimas dėl statinių statybos, turint sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, nereikalingas. Atkreipė dėmesį, kad atskiro sutikimo nebuvimas nėra ieškovo ar trečiųjų asmenų teisių pažeidimas, todėl juo ieškinio grįsti ieškovas teisių neturi.

23.       Teismas pažymėjo, kad dėl priestato įteisinimo prieštaravo tretieji asmenys R. S. bei J. D., nurodydami, jog Priestato pastatymas apribojo jų patekimą į rūsį, kiti į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai prieštaravimų neišreiškė. Byloje yra vaizdo įrašas bei nuotraukos, kuriuose yra užfiksuotas atsakovės A. V. butas, adresu (duomenys neskelbtini)-2, iš kurių matyti, kad Priestatas yra sujungtas su atsakovės A. V. butu ir jame yra įrengtas atsakovės A. V. miegamasis, kuriame nėra vandentiekio bei nuotekų inžinerinių tinklų. Teismas taip pat pažymėjo, kad Priestatas yra kitoje vietoje ir pagal architekto R. G. 2023 m. lapkričio 3 d. paaiškinimą, nelegalios statybos priestatas (pažymėtas žaliai patalpų išdėstymo schemoje), netrukdo patekti į rūsį. Teismas padarė išvadą, kad savavališka statyba yra priestatas tarp namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir rūsio patalpų neapima.

24.       Teismas iš daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų sąrašo nustatė, kad rūsio patalpos šiame daugiabučiame name yra priskirtos butui, adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkai yra B. M. bei A. M. Pažymėjo, kad tarp šių buto savininkų ir atsakovės A. V. ginčo dėl negalėjimo patekti į rūsį, nenustatyta. Teismas įvertinęs Projektavimo įmonės UAB „G. & architektai“ parengtą projektą „Daugiabučio gyvenamo namo 1A3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ B laida, nustatė, kad buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), savininkai turės patekimą į rūsį.

25.       Teismas pažymėjo, kad teisės aktais nereglamentuota, jog teisę spręsti dėl naujų statinių statybos kartu su žemės sklypo savininku turi ir žemės sklypo nuomininkas ar naudotojas (STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Kita vertus, ieškovo nuomos sutartis dėl valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, pasibaigė 2019 m. vasario 27 d., todėl jo, kaip žemės sklypo nuomininko teisės, negali būti pažeistos.

26.       Teismas spręsdamas dėl ieškovo argumentų, jog Projektas nesuderintas su Kultūros paveldo departamentu akcentavo, kad Projekto fasado brėžinyje yra Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjo S. S. parašas, patvirtinantis, kad jis pritaria Projekto brėžiniuose esantiems sprendiniams. Pagal informaciją iš Infostatybos, matyti, kad projekto sprendiniams 2017 m. balandžio 23 d. pritarė Kultūros paveldo departamento specialistė R. G. Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas S. S. ir departamento specialistė R. G. teismo posėdyje patvirtino, jog jei antrą kartą būtų pateiktas derinti Projektas Kultūros paveldo departamentui tai pritarimas projekto sprendiniams būtų duotas. Teismas sprendė, kad Kultūros paveldo departamentas su Priestato įteisinimu sutinka ir ieškovo argumentus šiuo klausimu atmetė.

27.       Teismas nurodė, kad ieškovas nėra namo, adresu (duomenys neskelbtini), prie kurio pagal ginčijamą statybos leidimą priskiriamas pastatytas statinys, bendraturtis, todėl jo sutikimas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą nebuvo reikalingas, kita vertus, daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų sutikimus dėl Priestato įteisinimo atsakovė UAB „Miesto administratorius“ yra gavusi iš tuometinių patalpų savininkų, kurių teisių perėmėjais yra tretieji asmenys J. D., G. S., R. S.. Tretieji asmenys R. S., J. D. būtus įsigijo 2019 m., ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas 2017 metais, projektas buvo rengiamas ir jo sprendiniai derinami 2016 metais, todėl G. S., R. S., J. D. projekto derinimo bei statybos leidimo išdavimo metu neturėjo nuosavybės daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini) todėl su jais projekto derinti nereikėjo. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. II-186-923/2019 nustatyta, jog ieškovas A. Š. 2019 metais ant ginčo priestato stogo įsirenginėjo sau terasą, kas patvirtina, jog taip pat tokiu būdu jis sutiko su ginčo priestato įteisinimu.

28.       Teismas atsižvelgęs į

29.       Teismas dėl ieškovo argumentų, jog savavališkai pastatyto priestato įteisinimas neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 141 punktų 158 punktų reikalavimų, pažymėjo, kad Priestatas statytas iki 1992 m., daugiabutis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), statytas 1907 m., o dvibutis namas, adresu (duomenys neskelbtini)A, statytas 1921 m., STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ netaikytinas, nes jis negaliojo Priestato, namų, prie kurių jis yra prijungtas, statybos metu. Taip pat teismas pažymėjo, kad Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (toliau – Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai), įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d., Priestatui ir namams, esantiems tarp jo, netaikytini, nes jie negaliojo jų statybos metu. Be to, Projekte yra nurodyta, jog atliekami darbai nedaro poveikio gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimui. Teismas akcentavo, kad į bylą nepateikta ieškovo nurodytas aplinkybes pagrindžianti gaisrinę saugą prižiūrinčios institucijos išvada.

30.       Teismas pabrėžė, kad ieškovas nėra nei Priestato statytojas, nei valdytojas ar naudotojas, todėl neturi teisinės galimybės ginčo priestatą įsiteisinti. Be to ieškovas niekada nebuvo inicijavęs priestato įteisinimo procedūrų – nebuvo parengęs tam reikalingų dokumentų, nebuvo kreipęsis į kompetentingas institucijas dėl priestato įteisinimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad Priestatas buvo pastatytas kaip gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini)A, dalis, padidinant šį gyvenamąjį namą.

31.       Teismas atkreipė dėmesį, kad duomenys iš Infostatyba (www.planuojustatyti.lt), patvirtina, kad informacija apie išduotą Leidimą viešai buvo paskelbta 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir nuo šios dienos ieškovas turėjo galimybę sužinoti apie išduotą Leidimą ir nedelsdamas išsiaiškinti šio administracinio akto turinį ir iki 2017 m. rugsėjo 26 d. turėjo galimybes gauti leidimą ir projektą iš Kauno miesto savivaldybės. Todėl ieškinį dėl Leidimo pripažinimo negaliojančiu ieškovas turėjo pareikšti iki 2017 m. spalio 26 d. Ieškovas buvo pasyvus ir į Kauno miesto savivaldybę dėl Projekto bei Leidimo kopijų gavimo kreipėsi tik 2019 m. kovo 1 d., o ieškinį teismui dėl Leidimo dalies panaikinimo pateikė tik 2019 m. balandžio 10 d. Teismas sprendė, kad ieškovas apie leidimą žinojo/turėjo žinoti daug anksčiau nei nurodo savo ieškinyje, ir padarė išvadą, kad ieškovas yra praleidęs vieno mėnesio terminą ginčyti Leidimą (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis).

32.       Teismas pažymėjo, kad tai, jog ieškovas apie ginčijamą leidimą sužinojo daug anksčiau nei pats nurodo ieškinyje patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. VĮ Registrų centro rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro išrašą apie namą, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. lapkričio 9 d. gavo ieškovo atstovė S. Ž., o A. Š. VĮ Registrų centrui 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą išduoti išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie namą. Įrašas apie namui išduotą Leidimą į Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašytas nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d., todėl buvo tiek ieškovo atstovės, tiek paties ieškovo gautame išraše iš Nekilnojamojo turto registro, todėl ieškovas/jo atstovė nuo 2018 m. lapkričio 9 d. žinojo/turėjo žinoti apie namui išduotą Leidimą. Teismas vertino, kad ieškovas/jo atstovė 2018 m. lapkričio 9 d. pamatę išraše iš Nekilnojamojo turto registro įrašą apie išduotą Leidimą, turėjo visas galimybes gauti leidimą ir projektą per 20 darbo dienų nuo pasikreipimo į Kauno miesto savivaldybę dienos, t. y. iki 2018 m. gruodžio 7 d., tačiau ieškovas buvo pasyvus ir į Kauno miesto savivaldybę dėl projekto kopijos bei leidimo kopijos gavimo pasikreipė tik 2019 m. kovo 1 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. sausio 26 d., išrašas, atspausdintas jo atstovės advokatės S. Ž., registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad ieškovui ir jo atstovei apie ginčijamą leidimą buvo žinoma ir nuo 2019 m. sausio 26 d., kadangi Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota kadastro žyma apie 2017 m. rugpjūčio 29 d. išduotą Leidimą rekonstruoti statinį. Ieškovas/jo atstovė galėjo 2019 m. sausio 26 d. kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl Leidimo ir projekto kopijos išdavimo ir jam Leidimas bei Projektas būtų buvęs išduotas iki 2019 m. vasario 22 d. Teismas sprendė, kad ieškovas turėjo visas galimybes apie savo teisių pažeidimą sužinoti iki 2019 m. vasario 22 d., todėl ieškinį su reikalavimu dėl Leidimo pripažinimo negaliojančiu galėjo pateikti teismui iki 2019 m. kovo 22 d., tačiau pateikė 2019 m. balandžio 10 d.  Teismas taip pat akcentavo, kad Statybos inspekcijos 2019 m. vasario 27 d. rašte nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija statytojai UAB „Miesto administratorius“ išdavė Leidimą rekonstruoti statinį pagal Projektą. Statybos inspekcija aukščiau nurodytame rašte ieškovui nurodė, kad patikrinus projekto sprendinius buvo nustatyta, jog projekte buvo numatyta įteisinti apie 1988 m. pastatytą priestatą tarp dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), . Teismas padarė išvadą, kad ieškovui jau 2019 m. vasario 27 d. buvo žinoma apie tai, kad Leidimas yra išduotas ir dėl savavališkai pastatyto ginčo priestato įteisinimo, kad Leidimas buvo išduotas UAB „Miesto administratorius“ bei, kad Leidimą išdavė Kauno miesto savivaldybės administracija, todėl ieškinį su reikalavimu dėl leidimo pripažinimo negaliojančiu turėjo pareikšti iki 2019 m. kovo 27 d. Teismas konstatavo, kad ieškinį su reikalavimu pripažinti leidimo dalį, susijusią su savavališkų statybų įteisinimu, pateikė praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl ieškovui nebuvus pakankamai aktyviam ne tik dėl Leidimo ginčijimo, bet ir dėl reikalavimo pašalinti savavališką statybą, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą dėl svarbios priežasties ir, jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas kreiptis į teismą dėl leidimo ginčijimo, nenurodė. Sprendė, kad atmetus pirmąjį reikalavimą, išvestinis reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo negali būti tenkinamas.

33.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas, 2005 m. birželio 30 d. nusipirkęs butą ir nuo tos dienos sužinojęs, kad Priestatas pažeidžia jo teises, reikalavimą dėl įpareigojimo nugriauti ir išardyti savavališkai pastatytą priestatą teisme galėjo pareikšti iki 2015 m. birželio 30 d. Teismas konstatavo, kad ieškovas pareiškė ieškinį praleidęs CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą senaties terminą, beveik keturis metus. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

34.       Apeliaciniu skundu ieškovas A. Š. prašo: panaikinti 2024 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-265-584/2024, ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. Š. ieškinį tenkinti: 1) panaikinti 2017 m. rugpjūčio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimo rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamo namo lA3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ dalį, kuri susijusi su savavališkos statybos įteisinimu; 2) įpareigoti atsakovę A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ir išardyti savavališkai pastatytą priestatą, esantį tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimą ieškovui A. Š. sprendimo vykdymo išlaidas išieškant iš atsakovės; ieškovo A. Š. naudai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas visų instancijų teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

34.1.                      Pirmosios instancijos teismas pakartotinai išnagrinėjęs bylą nepašalino ankstesnių teismo procesiniais sprendimais padarytų klaidų, įpareigotų ištaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartimi, ir padarė naujų klaidų – visiškai nesivadovavo privalomais kasacinio teismo išaiškinimais, pažeidė ir materialines ir procesines teisės normas, pakartotinai vienpusiškai išnagrinėjo bylą, netinkamai tyrė ir vertino aiškius įrodymus bei neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Teismas nesivadovavęs privalomais ir esminiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartyje išdėstytais išaiškinimais, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 362 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą. Kasacinis teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartyje nurodė, kad pirmiausia teismai turėjo aiškintis, ar pagal galiojantį teisinį reglamentavimą egzistavo teisinės prielaidos išduoti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos įteisinimui, kas taip pat yra susiję su faktinių aplinkybių tyrimu, papildomų dokumentų rinkimu. Jeigu byloje būtų nustatyta, kad neteisėtą statybą galima įteisinti, kasacinis teismas nustatė pareigą teismui aiškintis ar tokią savavališką statybą įteisinti gali išimtinai vienas iš bendraturčių ir visi proporcingai valdomai statinio daliai sklype. Pirmosios instancijos teismas pakartotinai išnagrinėjo bylą, netaikydamas aktualias, su savavališko statybos įteisinimu susijusias normas, ir turėjo įtakos neteisėtam sprendimui priimti.

34.2.                      Pažymi, kad iš Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo sisteminio nuostatų aiškinimo seka, kad egzistuota teisė ir galimybė įteisinti savavališką statybą, bet tik tada, kai žemės sklype (teritorijoje), naujo statinio statyba yra galima arba statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu, jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Asmeniui, siekiančiam įteisinti savavališką statybą pirmiausia privaloma sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, po kurios atliekamos procedūros Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies papunkčiuose nurodyti dokumentai, kurie privalo būti pateikti su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju jų nebuvo, t. y. 1) sutarties ar susitarimo su žemės sklypo (teritorijos) savininku, kai numatoma vykdyti statybos darbus žemės sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas); 2) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinio sutikimo ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopijos (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas); 3) statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų (šiuo atveju – Kultūros paveldo departamento) rašytinio pritarimo statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

34.3.                      Pirmosios instancijos teismas, prieštaraujant minėtoms Statybos įstatymo nuostatoms padarė aiškias teisės taikymo klaidas, nurodydamas, kad Statybą leidžiančio dokumento išdavimui ir savavališkos statybos įteisinimui nereikėjo nei Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės sutikimo, nei statinių, su kuriais ribojasi savininkų ir bendraturčių rašytinio sutikimo (t. y. ieškovo ir kitų trečiųjų asmenų), nei valstybinės žemės sklypo naudotojų ir nuomininkų sutikimo, nei Kultūros paveldo departamento rašytinio pritarimo projektui. Pirmos instancijos teismo vertinimas, kad esminių dokumentų (sutarčių, rašytinių sutikimų ir pritarimų), numatytų Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nebuvimas yra nereikšmingas ar formalumas, nes vienas ar kitas subjektas šiai dienai „turbūt duotų“ pritarimą, yra aiški teisės taikymo klaida, nes minėtoje normoje išvardinti dokumentai privalo būti pateikti su prašymu išduoti Statybos leidimą, kaip sudėtinė dokumentacijos dalis.

34.4.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartyje (41 punktas) pažymėjo, kad Statybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą vienas iš būtinų reikalavimų savavališkai statybai įteisinti yra įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, kurios mokėjimo principai įtvirtinti Statybos įstatymo 1 priede, sumokėjimas, pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą netyrė ir nevertino, ar 2017 metais teikiant prašymą dėl Statybos leidimo išdavimo, kuriuo buvo siekiama ir įteisinti savavališką, Priestato statybą tuometinis savininkas UAB „Miesto administratorius“ sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, nesiaiškino ar buvo sumokėta reikiamo dydžio įmoka, kokiu būdu buvo nustatyta 1988 metų savavališkai pastatyto Priestato vertė, nuo kurio apskaičiuotas įmokos dydis, nes atsakovai nebuvo šio statinio statytojai, ar buvo atliktos savavališkos statybos ekspertizės statybų kaštams nustatyti ir t. t.

34.5.                      Dėl padarytų pažeidimų, pirmos instancijos teismas, gal būt, nesuprato, kad ginčijamu Statybos leidimu siekiama vieno iš gyvenamojo namo butų savininko vardu įsiteisinti savavališkai pastatytą statinį, kuris yra sujungtas su dviem daugiabučiais namais, buvo ilgą laika naudojamas bendru poreikiu tenkinimui ir kuri statė ne asmuo, siekiantis pagal ginčijamą statybos leidimą įteisinti savavališką statybą (atsakovė A. V.). Įvertinus tai, kad ginčijamas Statybos leidimas išduotas pažeidžiant imperatyvias normas (nebuvo nei statinių savininkų, nei žemės naudotojų ir nuomininkų, nei valstybinės žemės patikinės, nei Kultūros paveldo departamento, sutikimų ir pritarimų), tačiau teismui laikant, kad nagrinėjamu atveju savavališkos statybos įteisinimas yra galimas, teisę įteisinti savavališką statybą turi visi daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai (bendraturčiai), bet ne vienas iš savininkų.

34.6.                      Teismo išvados, kad Priestato įteisinimas nepažeidžia ieškovų teisių nei vienu iš jo nurodytu būdu; kad ieškovo teisės pažeidimai vertintini, kaip formalūs, įtakos jo teisėms nedarantys; kad savavališkos statybos įteisinimui nereikėjo ieškovo ir kitų butų ir patalpų savininkų sutikimo, kaip ir nereikėjo jų, kaip žemės sklypo naudotojų ir nuomininkų sutikimų; kad ieškovas savo pažeistų teisių neturi teisės grįsti kitų subjektų (Nacionalinės žemės tarnybos, Kultūros paveldo departamento) sutikimų nebuvimu; išvados, jog ieškovas neturi teisės į savavališkos Priestato statybos įteisinimą – prieštarauja kasacinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartyje pateiktiems išaiškinimams.

34.7.                      Teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimu, kuriais pripažintas ieškovo teisių ir interesų pažeidimas, jog teismai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, bet ne jo teisės ar teisėtas interesas; pastato pastatymas (buvimas žemės sklype tiesiogiai sietinas tiek su žemės sklypo savininko, tiek su šio sklypo valdytoju (inter alia (be kita ko), nuomininku) galimybe įgyvendinti teises į žemės sklypą, inter alia, žemės sklypo nuomininkų teise naudotis žemės sklypu (34 nutarties punktas). Teismas nepripažindamas ieškovo teisių pažeidimo, paneigė ir 2020 m. spalio 16 d. sprendimo ir 2021 m. kovo 4 d. nutarties dalis, kuriose buvo pripažinti išduoto Statybos leidimo neteisėtumas. Pažymi, kad byloje surinkti įrodymai, teismų nustatytos aplinkybės patvirtino, kad savavališkai pastatyto ginčo priestato įteisinimas ir prijungimas išimtinai prie vienos iš žemės sklypo naudotojos ir vienos iš butų savininkės atsakovės A. V. buto, tiesiogiai pažeidžia ieškovo ir kitų trečiųjų asmenų, kaip butų ir patalpų savininkų bei žemės sklypo naudotojų interesus.

34.8.                      Nesutinka su teismo išvada, kad nei ieškovo, nei kitų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie yra tame pačiame žemės sklype, savininkų sutikimo tuometiniam Priestato užvaldytojui UAB „Miesto administratorius“, o vėliau ir atsakovei A. V., įteisinti savavališkai pastatytą Priestatą, išimtinai vieno bendraturčio vardu ir padidinant jos asmeninio turto dalį, nereikėjo. Nurodo, kad savavališko Priestato buvimas (egzistavimas) žemės sklype yra tiesiogiai susijęs su ieškovo, kaip žemės sklypo nuomininko ir naudotojo teisėmis ir galimybėmis tinkamai įgyvendinti teises į žemės sklypą ir teisę naudotis žemės sklypu, iš ko ir kyla būtinumas ieškovo sutikimas. Priešingai pirmos instancijos teismo išvadai, ginčijamam Statybos leidimui išduoti (dalyje dėl savavališkos statybos įteisinimo), ieškovo kaip ir kitų butų ir patalpų savininkų, ir kaip žemės sklypo naudotojų/nuomininkų (kaip ir žemės sklypo savininkės ir patikėtinės sutikimas buvo privalomas, o byloje esantys sutikimai neturi nieko bendro su sprendiniu, susijusi dėl Priestato savavališkos statybos įteisinimu.

34.9.                      Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad savavališkai pristatytas Priestatas ribojasi su ieškovui priklausančio buto siena, o tiek savavališkas Priestatas, tiek gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra išsidėstę tame pačiame valstybei priklausiančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Priestatas yra įsiterpęs tarp abiejų gyvenamųjų namų ir ribojasi su abiejų gyvenamųjų namų sienomis, t. y. juos sujungia, tačiau teismas to nevertino. Todėl teismo formalus argumentas, jog ieškovas nėra (duomenys neskelbtini) prie kurio pagal ginčijamą statybos leidimą priskiriamas ir prijungtas Priestatas, bendraturtis, yra neteisingas.

34.10.                       Byloje surinkti dokumentai, o tuo pačiu ir jų nebuvimas, patvirtina, jog nei ieškovas, nei kiti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini)A butų bendrasavininkai, nei namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų, kurie yra tame pačiame žemės sklype, nei gretima esančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, nei žemės sklypo naudotojai, nedavė sutikimo tuometiniam priestato užvaldytojui UAB „Miesto administratorius“ įteisinti savavališkai pastatytą priestatą, išimtinai vieno bendraturčio vardu ir padidinant jos asmeninio turto dalį. Sutikimo, kuris privalomas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą nebuvimas yra esminis ieškovo teisiu pažeidimas.

34.11.                      Ieškovas ir kiti butų savininkai buvo davę sutikimus kitiems pastato rekonstrukcijos darbams (lango padidinimui ir palėpės pertvarkymui), kurie nesusiję su ginčo savavališka statyba. Ieškovo ir kitų asmenų 2016 m. duoti sutikimai neturi jokio ryšio nei su pritarimu Projektui, kuriam išduotas ginčijamas Statybos leidimas, nei su sutikimu įteisinti savavališkai pastatytą Priestatą, jį prijungiant išimtinai prie atsakovei A. V. priklausančio buto Nr. 2. Atsakovai pasinaudojo kitam projektui duotais sutikimais ir nepastebėjo nei atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, nei architektas ir bylą pakartotinai nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Priešingai nei nurodoma ginčijama sprendime, iš prie Projekto pridėtos medžiagos matyti, kad UAB „Kauno centro būstas“ (o ne atsakovai) 2016 metais organizavo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl visai kito projekto – kitu pavadinimu ir kitais projektiniais sprendiniais: „Daugiabučio gyvenamojo namo lA3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektui“, numatant tikslą – gyvenimo kokybės pagerinimui. Ieškovas ir kiti bendraturčiai davė apibrėžto turinio sutikimą: „<...> sutinku, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), esančiame name adr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų atliekama rekonstrukcija pagal projektą „Daugiabučio gyvenamo namo lA3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“. Ieškovų ir kitų ginčijamame sprendime minimų gyvenamųjų namų savininkai bei žemės sklypo naudotojai, davė sutikimą konkrečiam projektui, kuris skiriasi nuo to, kuriam 2017 m. rugpjūčio 29 d. išduotas Statybos leidimas ir kuris visiškai nesusijęs su Priestato savavališko statybos įteisinimo ir jo prijungimu prie atsakovei priklausančio buto. Pažymi, kad balsuojant dėl sutikimo (2016 m. rugsėjo 16 d. protokole) buvo aiškiai nurodyta, kad rekonstrukcija bus vykdoma bendraturčių lėšomis, todėl joks protingas asmuo neduotų sutikimo kitam asmeniui iš dalies jo sąskaita įgyti nuosavybę ir ją pagerinti.

34.12.                      Aplinkybę, kad pirminis Projektas neapėmė savavališkos statybos įteisinimo, tačiau jo pagrindu buvo rengiamas ginčijamas projektas ir jam panaudoti pirminiam variantui gauti bendraturčių sutikimai, teisme patvirtino architektas R. G., nurodęs, kad pradžioje nebuvo galvojama įteisinti savavališkai pastatytą priestatą. Be to, ieškovo nurodytas aplinkybes (kad buvo duoti sutikimai tik dėl palėpės ir stogo rekonstrukcijos), patvirtino byloje apklaustos liudytojos Rita J. Ž. ir L. S., kuri papildomai nurodė, kad atsakovė UAB „Miesto administratorius“ niekuomet sutikimo įteisinti Priestatą neprašė. Įvertinus aplinkybes, kad ieškovas ir kiti gyvenamųjų namų savininkai ir žemės sklypo naudotojai davė sutikimus projektui, kurio pavadinimas ir tikslas nurodytas sutikimuose nesutampa su projektu, kuriam išduotas statybos leidimas, ir įvertinus tai, kad atsakovai į bylą nepateikė visų pirminio projekto variantų ir jų lydinčios medžiagos, patvirtina, kad pritarimas buvo išreikštas tik pastato rekonstrukcijai, o ne savavališkos statybos įteisinimui.

34.13.                      Teismo išvada, kad tuometiniai savininkai davė sutikimus savavališko priestato įteisinimui, o tokį sutikimą perėmė sekantys butų savininkai, yra neteisinga ir nepagrįsta. Teismas mini ir kelių savininkų 2019 metais duotus sutikimus, tačiau šiuo atveju sprendžiamas 2017 metais išduoto Statybos leidimo teisėtumo klausimas. Teismas turėjo vertinti ginčijamos statybos leidimo išdavimo metu pateiktą dokumentaciją ir egzistuojančių/neegzistuojančių sutikimų apimtį ir turinį.

34.14.                      Ginčijamame sprendime nurodyti argumentai, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. 11-186-923/2019, nustatyta, jog ieškovas A. Š. 2019 metais ant ginčo priestato stogo įsirenginėjo sau terasą, patvirtina, jog tokiu būdu ieškovas sutiko su Priestato įteisinimu, yra nepagrįsti. Minėta byla neturi nieko bendro ieškovo sutikimu įteisinti Priestatą. Priešingai, 2019 m. balandžio 14 d. nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės, kad apie 2018 m. ieškovas A. Š. su atsakovės A. V. žinia ir sutarimu ant Priestato stogo atliko darbus, susijusius su Priestato pritaikymu ir jo poreikiams – terasos įrengimu, kas patvirtina, jog ieškovas nežinodamas apie išduotą Statybos leidimą, išreiškė valią taip pat naudotis Priestato dalimi, tam tikslui atliko aktyvius veiksmus, o atsakovė A. V. sutiko su šiuo ieškovo pageidavimu (tik vėliau pakeitė savo valią). Reikšminga aplinkybė, kurios pirmos instancijos nevertino, jog ta pati atsakovė UAB „Miesto administratorius“ 2014 metais vertino, jog savavališkas Priestatas pažeidžia jos, kaip buto savininkės interesus, dėl ko kreipėsi į valstybines institucijas bei į tuometinę buto, (duomenys neskelbtini) savininkę T. Š., prašydama nugriauti tą patį savavališkai pastatytą Priestatą (2014 m. rugsėjo 2 d. UAB „Miesto administratorius“ pranešimas Statybos inspekcijai.

34.15.                      Sprendimo argumentai, jog „joks teisės aktais nereglamentuota, jog teisę spręsti dėl naujų statinių statybos kartu su žemės sklypo savininku turi ir žemės sklypo nuomininkas ar naudotojas“, prieštarauja šioje byloje pateiktiems kasacinio teismo išaiškinimams, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto, 23 straipsnio 7 dalies 6 punktui), CK 4.75, 4.77, 4.103 straipsnių nuostatoms.

34.16.                      Faktas, kad su ieškovu sudaryta nuomos sutartis dėl valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pasibaigė nuo 2019 m. vasario 27 d., Nacionalinė žemės tarnyba jos nepratęsė, neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų. Byloje esanti valstybinė nuomos sutartis patvirtina, kad ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu ieškovas buvo žemės sklypo nuomininkas ir juo sudaryta sutartis galiojo. Šis žemės sklypas buvo suformuotas statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, todėl ieškovas, kaip ir kiti tretieji asmenys yra teisėti žemės sklypo naudotojai, kurie vykdo visas iš to sekančias pareigas.

34.17.                      Ieškovas savo teisių pažeidimą, o tuo pačiu ir jo sutikimo su Projekto sprendiniais privalomumą, siejo ir su jo teisės kartu su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų savininkais bei su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), , kitų butų savininkais įgyti nuosavybės teises kaip bendraturčiui į tarp šių namų savavališkai pastatytą Priestatą, jeigu teismas nustatytų, kad savavališkai pastatyto Priestato nugriauti nėra pagrindo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neturi teisinės galimybės ginčo priestatą įsiteisinti, nes nėra nei ginčo priestato statytojas, nei valdytojas ar naudotojas. Pažymi, kad vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju ginčo turto likimas galėjo būti nuspręstas visų bendraturčių (sklypo naudotojų) susitarimu, ko nagrinėjamu atveju nebuvo. Byloje ginčo nėra, kad Priestato statybai nebuvo duoti visų statinių (kuriuos jungia priestatas) savininkų sutikimai; jog priestatas buvo pastatytas kitų asmenų, o ne atsakovo UAB „Miesto administratorius“ ar atsakovės A. V. lėšomis ir darbu, savavališkai prisijungė ginčo priestatą prie savo buto patalpų.

34.18.                      Teismo išvada, kad ieškovas neturi teisinės galimybės Priestatą įsiteisinti, nes nėra nei Priestato statytojas, nei valdytojas ar naudotojas, neatitinka CK 4.103 straipsnio, 4.40 straipsnio ir asmenų prieš įstatymą lygybės principų, nes atsakovė A. V. analogiškai nėra nei Priestato statytoja, nei šį priestatą valdė teisėtu pagrindu.

34.19.                      Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo 2022 m. kovo 23 d. nutartyje išaiškinimu, kad savavališkai, ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Nei atsakovė A. V., kuriai UAB „Miesto administratorius“ perleido butą Nr. 2, neturėjo jokių nuosavybės teisių ar daugiau teisių į savavališko Priestato įteisinimą savo vardu, nei kiti būtų ir patalpų savininkai, nes savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama ir vėliau perleidžiama.

34.20.                      Liudytoja L. S. teismui patvirtino, kad jos sutuoktinis statė medinį priestatą, kuris niekada nebuvo sujungtas su butais ir buvo naudojamas visų bendrai, malkoms laikyti. Ginčo nėra, jog bendraturčių, kaip ir žemės naudotojų, sutikimo nebuvo nei savavališkos statybos pradėjimui, nei jos įteisinimui, nei savavališkos statybos prijungimui išimtinai prie atsakovei priklausančio buto, taip pat nėra jokiu duomenų apie visu bendraturčiu sutikima atsisakyti savo teisės pagal CK 4.77 straipsnį. Tam, kad ginčijamas Statybos leidimas būtų pripažintas teisėtu, byloje turėjo būti visų statinių savininkų sutikimas su savavališko pristato įteisinimu, jį prijungiant jį prie atsakovės patalpų, t. y. padidinant išimtinai vienos iš bendraturčių nuosavybę, nes toks sutikimas tuo pačiu reiškia ir bendraturčių atsisakymą į jų nuosavybės dalies padidinimą. Ieškovas turi tokią pačią teisę ir interesą, kaip atsakovė A. V., savavališkai pastatytą Priestatą įsiteisinti ir prisijungti prie jam priklausančių patalpų, kaip ir visi kiti bendraturčiai turi teisę prijunti Priestatą ir jį naudoti bendroms reikmėms.

34.21.                      Nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvada, kad ginčo priestato įteisinimas ieškovo teisių nepažeidžia, nes valstybinės žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas nesikeičia. Teismo pareiga buvo aiškintis, ar atsakovė pateikė įrodymus, kad Priestato užstatymo plotas neviršija sklypo, kuriame savavališkai statomas (pastatytas) statinys, užstatymo tankis ir intensyvumas. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad dėl savavališkos statybos sumažėjo prie gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančios neužstatytos valstybinės žemės plotas, kas lemia, jog didėja žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas. Priestatas pastatytas ant žemės ir jo nustatytas žemės užstatymo plotas – 7,68 kv. m., todėl yra pažeidžiamas ieškovo interesas tinkamai ir patogiai naudotis žemės sklypu ir statiniais, nebeliekant apėjimo aplink namą, priėjimo prie tvoros ir t. t. Priešingai nei sprendime nurodo teismas, Plane numatytas ne leistinas, o esamas užstatymo tankumas - 0,91, kuris neabejotinai kinta leidžiant įteisinti savavališko Priestato, kurį sudaro 7,68 kv. m., statybą. Koks maksimaliai leistinas šio konkretaus žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas teismas netyrė, o atsakovai to neįrodinėjo.

34.22.                      Teismas nurodydamas, kad priestato, statybos metu (nuo 1988 m. iki 1994 m.) galiojančių užstatymo intensyvumo dokumentų nebuvo, neatkreipė dėmesio, kad 1988–1994 m. laikotarpiu nebuvo ir negalėjo būti dokumentų dėl šio konkretaus žemės sklypo užstatymo intensyvumo ir tankio, nes žemės sklypas buvo suformuotas tik 2013 metas to paties Plano pagrindu ir tik konkrečiu pastatu eksploatacijai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), . Sprendžiant ginčą dėl išduoto Statybos leidimo teisėtumo, teismas privalėjo vertinti teritorijoje maksimaliai leistinus tankį ir intensyvumą pagal Statybos leidimo išdavimo metu buvusius duomenis. Tai, kad plane buvo atvaizduota savavališką statyba negali būti vertinama, kaip šios statybos ploto įskaičiavimas į esamą užstatymo tankį (0,91). 2013 m. žemės sklypas buvo suformuotas tokio dydžio, kuris visas buvo reikalingas Nekilnojamojo turto kadastre registruotų pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), , eksploatacijai, todėl žemės sklypo plotas – 194 k. m. yra reikalingas žemės sklypo naudotojų, o tuo pačiu ir butų savininkų interesų užtikrinimui. Į suformuoto žemės sklypo plotą nepateko savavališkos statybos objektas – Priestatas, nes jis kaip atskiras objektas neegzistavo ir nebuvo ir iki šiol nėra neįrašytas į Nekilnojamojo turto kadastrą.

34.23.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo, taip pat trečiųjų asmenų R. S. bei J. D. argumentus, kad dėl Statybos leidimu leistos įteisinti savavališkos statybos, pastatų bendraturčiai negali patekti į rūsį, kuriame yra bendri gyvenamųjų namu (duomenys neskelbtini inžinieriniai tinklai. Ieškovo procesiniuose dokumentuose, teiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, VĮ „Registrų centras“ oficialiuose dokumentuose, fiksuota, jog neįmanoma laisvai patekti į rūsį, nes po savavališko Priestato statybos ir jo prijungimo prie atsakovės A. V. buto patalpų, vienintelis patekimas į bendrą rūsį yra per atsakovei nuosavybės teise priklausančias buto patalpas. VĮ Registrų centro pastatų (duomenys neskelbtini, išdėstymo planas, esantis byloje, patvirtina, kad abiejų statinių butų ir patalpų savininkams priėjimas ir patekimas į rūsį yra bendras ir priklauso visiems. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas bei tretieji asmenys neturi teisės naudotis rūsiu, nes rūsio patalpos yra priskirtos tik prie buto, adresas (duomenys neskelbtini), kurio savininkai yra B. M. bei A. M.. Akcentuoja, kad rūsys yra bendro abiejų gyvenamųjų namų naudojimo patalpa, skirta tinkamai statinių eksploatacijai, juose yra bendri abiejų namų inžinieriniai tinklai. Byloje nėra duomenų, kokia konkreti rūsio dalis atiteko butui Nr. 3, rūsio patalpos nėra inventorizuotos, suskirstytos į atskirus vienetus.

34.24.                      Teismas nepagrįstai ir be aiškių motyvų atmetė ieškovo argumentus, kad savavališkos statybos įteisinimas pažeidžia jo interesus, nes dėl savavališko Priestato buvo užmūrytas įėjimas į ieškovui priklausančias patalpas tiesiogiai iš lauko. Teismas tik formaliai nurodė, kad ieškovas yra įsirengęs naują įėjimą į patalpas. Tai, kad ieškovas įsirengė atskirą įėjimą ne paneigia, o patvirtina jo teisių į netrukdomą turto valdymą, pažeidimą, nes dėl savavališkos statybos ieškovas buvo priverstas įsirengti naują išėjimą iš jam priklausančių patalpų į lauką, juo labiau, kad valstybinės institucijos iki ginčijamo Statybos leidimo išdavimo tvirtino, kad Priestato įteisinti negalima ir atsisakė surašyti savavališkos statybos aktą dėl senaties termino.

34.25.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad ginčo priestato pastatymas panaikino praėjimą, buvusį tarp pastatų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), , nurodydamas, kad ieškovas 2005 metais įsigijo butą, jau esant pastatytam Priestatui, todėl ieškovo interesai negalėjo būti pažeisti. Pažymi, kad savavališkos statybos egzistavimas tame pačiame žemės sklype, ypatingai kuomet savavališkas statinys yra sujungtas prie ieškovo buto išorinės sienos, pats savaime yra pažeidžiantis ieškovo interesus. Teismas neteisingai vertino liudytojos L. S. paaiškinimus, padarydamas išvadą, kad ši liudytoja patvirtino, jog neužstatyto praėjimo tarp pastatų nebuvo. Priešingai teismo minėtoms aplinkybės, ši liudytoja aiškiai nurodė, kad jis minimas medinis priestatas, niekada nebuvo sujungtas su butais ir buvo naudojamas visų bendrai. 

34.26.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl negalimumo įteisinti savavališką Priestatą pagal tam tikslui išduotą ginčijamą Statybos leidimą, dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų. Byloje yra sprendžiama dėl prieš daugiau nei 30 metų pastatyto pastato įteisinimo galimumo, teismas turėjo taikyti ieškovo ieškinyje nurodytos Gaisrinės saugos reikalavimų nuostatas. Teismas formaliai vertino, kad ieškovo argumentai dėl priešgaisrinių reikalavimų pažeidimo yra nepagrįsti objektyviais įrodymais – gaisrinę saugą prižiūrinčios institucijos išvada. Toks teismo reikalavimas yra perteklinis, nes ieškovo nurodyti Gaisrinės saugos taisyklių pažeidimai yra tiesiogiai susiję su ieškovo nuosavybės apsauga. Iš byloje esančių priestato nuotraukų matyti, kad pastačius Priestatą atstumo tarp gyvenamųjų namų neliko, buvo panaikintas praėjimas, buvęs tarp minėtų gyvenamųjų namų, ir nėra net minimalaus būtino 1 metro apėjimo aplink gyvenamuosius namus. Dėl to, nebuvo jokio pagrindo kreiptis į ekspertus dėl priešgaisrinių reikalavimų tyrimo. Patikslintiname ieškinyje yra nurodomos Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatos, kurios yra pažeistos išdavus ginčijamą Statybos leidimą. Kita vertus, duodami sutikimus savavališkos statybos įteisinimui, asmenys turi teisę sutikti sumažinti tam tikrus norminius, su priešgaisrine sauga susijusius atstumus, tačiau toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, nes tokiu atveju patys sutikimą davę asmenys prisiima iš to kylančias visas neigiamas pasekmes ir rizikas.

34.27.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Priestato įteisinimui nereikėjo gauti atskiro valstybinio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), patikėtinės Nacionalinė žemės tarnybos sutikimo, nes tai numatyta 2017 m. balandžio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje. Iš prie Projekte esančio Nacionalinė žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus rašto 2017 m. kovo 20 d. matyti, kad Nacionalinė žemės tarnybos išreiškė savo sutikima ne su savavališkai pastatyto priestato įteisinimu, o su konkretaus pastato – lA3p, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbais. Atsakovė UAB „Miesto administratorius“ į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi dėl sutikimo rekonstruoti konkretų statinį – lA3p, o ne dėl sutikimo įteisinti savavališką statybą (kuri pagal žemės sklypo planą žymima indeksu MG). Pagal įstatymą reikalingas pateikti sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Šios aplinkybės ir statytojui, keliamos pareigos, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo vertintos.

34.28.                      2017 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4.1 punkte nėra numatytas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas įteisinti savavališka statybą. Leidimas statinį rekonstruoti nėra tapatus leidimui įteisinti savavališką statybą. Atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartyje pažymėjo, kad savavališka statyba nėra priskirtina jokiai statybos rūšiai. Valstybei priklausančios žemės dalis negalėjo būti išnuomota neįregistruoto ir savavališkai pastatyto priestato eksploatacijai. Todėl leidimą rekonstruoti, prilyginus leidimui įteisinti savavališką statybą, turėjo būti gautas atskiras sutikimas, nes 2017 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4.1 punktu nuomininkui suteiktas leidimas rekonstruoti statinius ir įrenginius, kurių eksploatavimui, buvo išnuomotas žemės sklypas, t. y. išimtinai pastatų (duomenys neskelbtini), eksploatacijai. 

34.29.                      Nesutinka su teismo vertinimu, kad Projektas, įskaitant dalį dėl savavališkos statybos įteisinimo, buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu, nes Projekto fasado brėžinyje yra Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjo S. S. parašas, patvirtinantis, kad jis pritaria Projekto brėžiniuose esantiems sprendiniams. Taip pat nesutiktina su teismo vertinimu, kad iš Infostatybos, matyti, kad projekto sprendiniams 2017 m. balandžio 23 d. pritarė Kultūros paveldo departamento specialistė R. G.. Projektas, kurio pagrindu buvo išduotas ginčijamas Statybos leidimas, nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu ir/ ar jo teritoriniu skyriumi, toks pažeidimas laikytinas esminiu Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 8 punkto pažeidimu, dėl kurio negalėjo būti išduota Statybos leidimo dalis dėl Priestato įteisinimo. Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad Kultūros paveldo departamento sutikimas pateiktas kitam projektui, nei pagal kurį buvo išduotas Statybą leidžiantis dokumentas.

34.30.                      Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, norint statyti (rekonstruoti) statinį (šiuo atveju įteisinti savavališkai pastatytą), pirmiausia turi būti gautas Kultūros paveldo departamento sutikimas. Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), , patenka į valstybės saugomų kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) vizualinės apsaugos pozonį. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis (19 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktas, 11 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 4 punktas), Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 8 punktą, savavališkai pastatyto priestato tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), , įteisinimas ir projektiniai sprendiniai prieš išduodant Statybos leidimą privalėjo būti suderinti su Kultūros paveldo departamentu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kaip ir liudytojų paaiškinimai patvirtina priešingą išvadą, nei teismas nurodė sprendime, t. y. jog Kultūros paveldo departamentas sutikimo įteisinti savavališkai pastatytą Priestatą nedavė, taip pat nepritarė Projekto daliai dėl savavališkos statybos įteisinimo. Tai patvirtina 2019 m. sausio 29 d. Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus raštas, Kultūros paveldo departamento atsiliepimas į ieškinį, bei institucijos atstovo vadovo S. S. ir R. G. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Kultūros paveldo departamento vedėjas S. S. teisme paaiškino, kad Projekto dalis dėl savavališko Priestato įteisinimo, nebuvo pateikta derinimui ir nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu, o institucija derino kitus architekto G. projektus. Aplinkybes, jog Projekto dalis, kuria įteisinama savavališka statyba nebuvo suderinta su Kultūros paveldu patvirtina ir 2016 m. gruodžio 2 d. Kultūros paveldo departamento išduoti Specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini). Iš jų matyti, kad specialieji reikalavimai buvo išduoti visai kitam projektui (arba kitai jo laidai) – „Daugiabučio gyvenamojo namo lA6p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas. Tvarkomieji darbai“, ir iš specialiųjų reikalavimo turinio matyti, kad išduoti reikalavimai nesusiję su savavališkai pastatyto priestato įteisinimu kultūros apsaugos pozonyje. Iš byloje esančio atsakovo UAB Miesto administratorius 2016 m. spalio 7 d. prašymo išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, matyti, kad atsakovas prašyme nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad projektu bus siekiama įteisinti savavališkai pastatytą priestatą.

34.31.                      Neteisingas pirmos instancijos teismo vertinimas, kad Projektas su Kultūros paveldo departamentu buvo suderintas teisės aktų nustatyta tvarka dėl to, kad projektiniu pasiūlymu brėžinyje pažymėtas ir savavališkai pastatytas priestatas. Tačiau Kultūros paveldo departamento vedėjas teisme nurodė, kad projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas nepatvirtino, o brėžinyje esantis suderinimas yra netinkamas, nes kai derinama projektiniams pasiūlymas, yra nurodomos raidės PP (projektiniai pasiūlymai). Nei ant projekto, nei ant projektiniu pasiūlymu aiškinamųjų raštu nėra Kultūros paveldo departamento teritorinių skyrių tarnautojų ar vedėjo būtinu pritarimo rekvizitu, nurodytų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. ĮV-975 Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos aprašo, (galiojusiu nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. liepos 28 d, 8 punkte. Tai patvirtina ieškinyje nurodytas ir Kultūros paveldo departamentu vedėjo teismui paaiškintas aplinkybes, jog projektinių pasiūlymų brėžinys buvo pasirašytas dėl jo arba klaidingumo, arba jį pateikiant visai su kitu projektu. Projektas, pagal kurį buvo išduotas 2017 m. rugpjūčio 29 d. statybos leidimas nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu, jo sudedamojoje dalyje nėra parašo nei ant grafinės dalies, nei ant aiškinamojo rašto.

34.32.                      2019 m. gruodžio 23 d. į bylą kartu su pateiktu aktualiu trečiuoju projektu nebuvo pateikta visa su projektu susijusi lydimoji medžiaga, t. y. nuoseklūs pirminio ir toliau sekę projekto variantai, visos sekančios projekto laidos (jeigu tokių buvo). Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija apsiribojo pradinio 2015 metų projekto pateikimu ir nurodė, kad šis projektas buvo taisomas, o pagal pataisytą variantą buvo išduotas Statybos leidimas. Pirminio projekto pavadinimas („Daugiabučio gyvenamojo namo lA3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo (perplanuojant palėpės patalpas ir įrengiant stoglangius) palėpės paskirties keitimo techninis projektas“), pagal kurio vėlesnius pataisymu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, neturi jokio ryšio dėl savavališkos priestato statybos įteisinimo, o rekonstrukcijos darbai aiškiai įvardinti projekto pavadinimo skliausteliuose – palėpės perplanavimas ir stoglangiu įrengimas. Analizuojant pirminio 2015 metų projekto sprendinius, matyti, kad juose nenumatomi priestato įteisinimo techniniai sprendiniai. Byloje liudytoju apklaustas šio projekto rengėjas architektas R. G. patvirtino, kad pirminį projektą parengė be savavališkos statybos, kurį ir derino su paveldo departamentu, ir tik vėliau, liepiant Kauno miesto savivaldybei, į projektą įtraukė savavališkos statybos įteisinimą.

34.33.                      Nors atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ar architektūros skyriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyr. specialistė R. G. 2017 m. balandžio 23 d. pritarė projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo lA3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo (perplanuojant palėpės patalpas ir įrengiant stoglangius) ir palėpės paskirties keitimo projektas techninis projektas“ sprendiniams, tačiau minėtas raštas ir patvirtina, jeigu Kultūros paveldo departamento pritarimas buvo, tai nebent visai kitam projektui, tikėtina pirminiam, kuris nebuvo susijęs su priestato savavališkos statybos įteisinimu. Vietoje palėpės ir stoglangių rekonstrukcijos įtraukus naują sprendinį –savavališkai pastatyto priestato įteisinimas, pakeistas projektas iš naujo turėjo būti teiktas Kultūros paveldo apsaugos departamentui, tačiau tai nebuvo padaryta. Pirmos instancijos išvados, kad Kultūros paveldo apsaugos departamento skyriaus specialistai paaiškino, kad „galėtų duoti sutikimą“ negali būti prilyginami realiu ir faktiniu Kultūros paveldo apsaugos departamento sutikimu, kuris privalėjo būti dar 2017 m. teikiant prašymą išduoti ginčijamą Statybos leidimą. Ginčijamame sprendime teismas klaidingai savavališką Priestato statybą priskyrė statinio rekonstravimui, kaip vienai iš statybos rūšių, todėl nepagrįstai padarė išvadą, jog tokiems darbams galėjo būti rengiamas vienas bendras projektas ir išduotas vienas statybą leidžiantis dokumentas.

34.34.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį tuo pagrindu, kad buvo praleistas procesinis terminas ginčyti Statybos leidimą. Teismo argumentai dėl sužinojimo momento apie priimtą administracinį aktą prieštarauja tiek faktinėms bylos aplinkybėms, tiek ABTĮ nuostatoms, tiek Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotai praktikai. Priešingai ginčijamo sprendimo išvadoms, ieškovas įstatymo nustatyto termino ieškiniui pateikti dėl ginčijamo administracinio akto dalies nepraleido, nes su 2017 m. rugpjūčio 29 d. statybos leidimu bei Projekto turiniu susipažino tik 2019 m. kovo 13 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė 2017 m. rugpjūčio 29 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Projekto kopiją.

34.35.                      Lietuvos Vyriausias administracinis teismas nuosekliai yra išaiškinęs, kad IS Infostatyba paskelbta informacija apie išduotą Statybos leidimą nelaikytina sužinojimo apie priimtą administracinį aktą pradžios momentu, nes minėtoje svetainėje yra skelbiama tik ribota informacija, kurioje yra nurodytas tik statybos adresas ir statybą leidžiančio dokumento numeris, tokia informacija neatskleidžia individualaus administracinio akto turinio, kadangi nėra aiškus šio dokumento turinys. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-668-261/2021). Teismų praktikoje taip pat nuosekliai išaiškinta, kad ribota informacija (pvz. dokumento numerį, išdavimo datą, adresą ir instituciją ir pan.), neatskleidžia administracinio akto turinio, aktu nustatomų teisių ir pareigų, dėl ko tokios informacijos sužinojimo momentas nelaikytinas pradžia skaičiuoti procesinius terminus (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje eAS-627-556/2015). Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. balandžio 10 d., todėl skaičiuojant vieno mėnesio terminą nuo 2019 m. kovo 19 d., ieškovas kreipėsi į teismą nepraleidęs procesinio termino. Kasacinio teismo išaiškinimai paneigia pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus, kad ieškovas ir jo atstovė galėjo į teismą kreiptis ankščiau susipažinę su informacija apie ginčijamo statybos leidimo priėmimą iš Nekilnojamojo turto registrų išrašų ir juose fiksuotų pažymų apie išduotą ginčijimą Statybos leidimą (2018 m. lapkričio 9 d. ir kt. datomis).

34.36.                      Pirmosios instancijos teismo išvados dėl senaties termino taikymo prieštarauja Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartyje konstatuotam faktui, kad ieškovas nėra praleidęs senaties termino ginčyti Statybos leidimą ir padarytoms išvadoms. Pažymi, kad išanalizavus didelės apimtiems duomenis, per trumpiau nei mėnesį buvo surinkti visi kiti bylos nagrinėjimui reikšmingi dokumentai ir pateiktas ieškinys teismui. Todėl priešingai ginčijamo sprendimo argumentams, ieškovas buvo aktyvus ir jo elgesys pripažįstamas kaip atitinkantis sąžiningo, rūpestingo ir atidaus žmogaus standartus.

34.37.                      Jeigu teismas laikė, kad terminas yra praleistas, nes ieškovas turėjo kreiptis į teismą nesusipažinęs ir neišanalizavęs projekto (raštas gautas vasario 28 d.) nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 28 d., tai tokiu atveju turėjo teisę šį terminą atnaujinti savo iniciatyva, nes ieškinys pateiktas balandžio 10 d., t. y. praleidus tik 12 dienų. Net ir termino skaičiavimo pradžios dieną laikant 2019 m. vasario 27 d. rašto gavimą, nors negavus projekto, nebuvo įmanoma nustatyti ginčijamo leidimo apimties, nes leidime nurodyta, jog perplanuojama palėpė, kuri neturi jokio ryšio su Priestatu, teismas turėjo įvertinti, kad jis praleistas nežymiai – 12 dienų. Šioje byloje nenustatytas ieškovo pasyvumas, nenormalus vangumas reaguojant į informaciją apie su Priestatu vykdomus statybos darbus. Tik pamatęs, kad atsakovai atlieka tam tikrus Priestato atnaujino darbus, ieškovas operatyviai, sąžiningai ir rūpestingai ėmiausi tam momentui protingų veiksmų – kreipėsi į advokatę konsultacijų ir pateikė užklausą Statybos inspekcijai dėl šių aplinkybių išsiaiškinimo. Todėl byloje nustačius viešosios teisės normų imperatyvius pažeidimus, teismas turėjo pareigą atnaujinti terminą, jeigu laikė, kad jis praleistas.

35.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo (apelianto) A. Š. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-265-584/2024 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

35.1.                      Teismas pakartotinai nagrinėdamas bylą rėmėsi ir vadovavosi kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais ir nurodymais – vertino ir tyrė būtent tas teisingam bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes, kurias akcentavo kasacinis teismas. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo išvados neprieštarauja kasacinio teismo nutarčiai.

35.2.                      Apeliaciniame skunde nurodomos tokios aplinkybės, kurių neva neišsiaiškino pirmosios instancijos teismas: ar pagal galiojantį teisinį reglamentavimą egzistavo teisinės prielaidos išduoti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos įteisinimui, ir jeigu būtų nustatyta, kad neteisėtą statybą galima įteisinti, teismas turėtų aiškintis, ar tokią savavališką statybą įteisinti gali išimtinai vienas iš bendraturčių ir visi proporcingai valdomai statinio daliai sklype. Pažymi, kad tokios aplinkybės kasacinio teismo nutartyje nebuvo nagrinėjamos ir dėl tokių aplinkybių nutartyje nebuvo pasisakyta. Apelianto dėstomomis aplinkybėmis iš dalies buvo remiamasi pateis Apelianto kasaciniame skunde, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino iš naujo nagrinėti bylą dėl kitų priežasčių, tačiau ne dėl savavališkos statybos įteisinimo kaip visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės.

35.3.                      Teismas teisingai išnagrinėjo visas aplinkybes, turėjusias įtakos Leidimo išdavimui, taip pat vadovavosi ginčo teisiniams santykiams aktualiomis statybą leidžiančių dokumentų išdavimą bei projektų rengimą reglamentavusių teisės aktų nuostatomis (Statybos įstatymo 24 ir 27 straipsniais, Statybos techninio reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, statybos techniniu reglamentu STR 2.02.02:2004 „Gyvenamieji pastatai“ ir kt.). Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino, ar kartu su prašymu išduoti Leidimą buvo pateikti visi privalomi dokumentai Priestato įteisinimui, ir jokių Leidimo išdavimo prieštaravimų imperatyviems teisės aktų reikalavimams nenustatė.

35.4.                      Pažymi, jog nagrinėjamoje byloje yra pateiktas pilnos apimties Projektas, kurio dokumentacijoje yra VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2017 m. birželio 30 d. statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame apskaičiuotas įmokos dydis už savavališkai atliktus statybos darbus. Byloje taip pat pateiktas ekspertų apskaičiuotos įmokos sumokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas. Patikslintame ieškinyje apeliantas nenurodė argumentų, susijusių su įmokos už savavališką statybą apskaičiavimu ar sumokėjimu, tokių argumentų neišsakė ir bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdžio metu, todėl apeliantas negali apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, neanalizuotomis pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

35.5.                      Apeliantas, įrodinėdamas teisių pažeidimą, nepagrįstai remiasi Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nagrinėjamoje byloje priimtu sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi bei šiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, nes kasacinio teismo nutartimi jie buvo panaikinti visa apimtimi. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nekonstatavo apelianto teisių pažeidimo, o tik nurodė, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo, kaip žemės sklypo nuomininko ir gretimo pastato patalpų savininko, teisių pažeidimo turi būti vertinamos, nagrinėjant bylą pakartotinai. Tą pirmosios instancijos teismas ir padarė: skundžiamame sprendime teismas nuosekliai ir išsamiai įvertino apelianto nurodytus tariamus jo teisių pažeidimus kartu su byloje pateiktais įrodymais.

35.6.                      Kasacinio teismo nutartyje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl apelianto ar kitų asmenų sutikimų Leidimo išdavimui būtinumo. Vertina, kad apeliantas neįrodė, kad Priestato įteisinimui jo sutikimas buvo reikalingas ir kad jis nebuvo gautas.

35.7.                      Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyti dokumentai, kuriuos statytojas turi pateikti, norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo buvo pateiktas kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą – 2016 m. rugsėjo 16 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), , butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį šio gyvenamojo namo bendrasavininkai pritarė pastato rekonstravimui. Kartu su Projekto dokumentacija taip pat buvo pateikti ir žemės sklype esančio kito gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), , patalpų savininkų – apelianto bei buvusios savininkės V. B. – sutikimai rekonstrukcijos darbams.

35.8.                      Apeliaciniame skunde teiginiai, kad apelianto kaip ir kitų butų ir patalpų savininkų, taip pat kaip žemės sklypo naudotojų/nuomininkų sutikimas buvo privalomas, nepagrįsti teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, nuostatomis. Apeliantas teigia, kad įstatymo leidėjas numatė privalomą bendraturčių pritarimą statybos darbams tiek bendrai valdomame žemės sklype, tiek dėl bendrai valdomo statinio, tačiau byloje nėra ginčo, kad apeliantas nėra nei Žemės sklypo, nei gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (t. y. su kuriuo pagal Projektą buvo sujungtas ginčo Priestatas), bendraturtis. Kaip pagrįstai nustatė teismas, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą apelianto sutikimas apskritai nebuvo reikalingas. Vien ta aplinkybė, kad viena Priestato siena ribojasi su apeliantui nuosavybės teise priklausančios patalpos siena, nereiškia kad apeliantas galėtų būti traktuojamas kaip rekonstruojamo pastato (t. y. (duomenys neskelbtini), ) bendraturtis. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Priestatas buvo pastatytas rekonstruojant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), , jis visada faktiškai buvo naudojamas kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 2-ojo (buv. 1A) buto dalis. Apeliantas byloje nepateikė įrodymų, kad Priestatas buvo pastatytas kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalis, padidinant būtent jo gyvenamąjį namą.

35.9.                      Apeliaciniame skunde siekiama įrodyti, kad apelianto, taip pat kiti Projekto dokumentacijoje pateikti sutikimai, buvo duoti visiškai kitokiems darbams, negu nurodyti Projekte. Tačiau prieš Leidimo išdavimą vertindama Projektą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, tokių išvadų Kauno miesto savivaldybės administracija negalėjo padaryti, nes tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

35.10.                      Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis statybą leidžiančių dokumentų sąrašas, tačiau tarp jų nėra numatyta, kad būtų galima išduoti leidimą savavališkos statybos įteisinimui. Todėl pagal teisės aktuose nurodytų galimų statybos darbų rūšį Projektas buvo parengtas rekonstravimo darbams, toks buvo statytojo (UAB „Miesto administratorius“) prašymas išduoti Leidimą ir pats ginčijamas Leidimas buvo išduotas būtent pastato rekonstravimui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, teisingai nurodė, jog tuo atveju, kai numatoma atlikti statybos darbus, priskiriamus skirtingoms statybos rūšims, tvarkomuosius paveldosaugos darbus, gali būti rengiamas vienas skirtingas statybos rūšis, tvarkomuosius statybos ir paveldosaugos darbus jungiantis statinio projektas, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis.

35.11.                      29. Priestato pastatymas laikytinas savavališku pastato (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ) rekonstravimu, nes jį pastačius pasikeitė šio pastato išorės matmenys (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis). Todėl kartu su prašymu išduoti Leidimą pateiktų sutikimų (tiek apelianto, tiek kitų asmenų) turinys – pritarimas pastato rekonstravimui – buvo laikomas tinkamu pritarimu Projekte numatytų sprendinių įgyvendinimui, įskaitant ir savavališkai pastatyto Priestato įteisinimą, todėl atmestinais laikytini apeliacinio skundo argumentai, jog duoti sutikimai neturėjo jokio ryšio nei su pritarimu Projektui, nei sutikimu įteisinti savavališkai pastatytą Priestatą. Pažymi, kad sutikimas statybos darbams yra duodamas prieš rengiant techninį projektą (konkrečius detalizuotus projektinius sprendinius). Nagrinėjamu atveju – projektiniuose pasiūlymuose nurodytas projekto pavadinimas ir sprendiniai buvo pakoreguoti techninio projekto derinimo metu, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros specialistų pastabas.

35.12.                      Projekto derinimo metu jis buvo koreguojamas ne kartą, taip pat atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus derinančio specialisto 2017 m. balandžio 28 d. derinimo pastabą Nr. 10 pateikti išsamią informaciją apie Projekto sprendinius dėl savavališkai pastatyto Priestato, Projekto antraštė buvo papildyta: „Daugiabučio gyvenamojo namo 1A3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas, perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto sprendiniai, susiję su savavališkos statybos įteisinimu, keičiami nebuvo, reikalauti naujų sutikimų nebuvo pagrindo. Pažymi, kad visos derinimo procedūros metu Projekto sudėtyje buvo projektiniai pasiūlymai, parengti 2016 m. sausio mėn. (t. y. iki 2016 m. rugsėjo mėn. sutikimų gavimo). Projektinių pasiūlymų pavadinimas visiškai sutampa su tuo, kuris nurodytas sutikimuose – „Daugiabučio gyvenamojo namo 1A3p (unikalus nr.:(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“. Apelianto teiginiai dėl duoto sutikimo kitokios apimties rekonstrukcijos atlikimui yra subjektyvaus pobūdžio, deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.

35.13.                      Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog apelianto sutikimas buvo reikalingas kaip Žemės sklypo naudotojo. Byloje nėra ginčo, kad gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra tame pačiame valstybiniame žemės sklype, todėl šių pastatų savininkai laikytini Žemės sklypo naudotojais. Nuomos sutartis yra sudaryta tik su vienu naudotoju UAB „Miesto administratorius“. Teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas gauti žemės sklypo, kuriame numatoma atlikti statybos darbus savininko ar valdytojo sutikimą – nagrinėjamu atveju tai buvo Nacionalinė žemės tarnyba, kuri Leidimo išdavimo metu valstybinį Žemės sklypą valdė patikėjimo teise. Apelianto, kaip Žemės sklypo naudotojo (tuometinio nuomininko) sutikimas pagal teisės aktų reikalavimus nebuvo reikalingas. Priešinai nei teigia apeliantas, kasacinio teismo nutartyje, nenurodyta, kad išduodant Leidimą turėjo būti gautas Žemės sklypo nuomininkų ar naudotojų sutikimas, o tik nurodė, kad bylos išnagrinėjimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms, taip pat teismas išaiškino, kad apeliantas turi įrodyti savo realų kaip Žemės sklypo nuomininko teisių pažeidimą.

35.14.                      Pažymi, kad Projekto sprendiniuose, papildomų statybos darbų Priestato statybos įteisinimui nebuvo numatyta. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojamos teritorijos vakarinėje dalyje „yra neįregistruotas statinys (plane pažymėtas MG), kuris turi būti registruojamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka arba griaunamas“. Teritorijų planavimo dokumente yra numatyta galimybė įteisinti Priestatą. Atkreipia dėmesį, jog apeliantas buvo vienas iš šio teritorijų planavimo dokumento rengimo iniciatorių ir yra pasirašęs Žemės sklypo plane, todėl šie plane nurodyti sprendiniai, susiję su savavališka Priestato statyba ir galimybe įteisinti Priestatą, jam buvo žinomi nuo teritorijų planavimo dokumento parengimo, t. y. 2013 metų. Jei, kaip teigiama apeliaciniame skunde, į leistiną užstatymo tankį Priestatu užstatytas plotas nebūtų įtrauktas, tokiu atveju jo įteisinimas nebūtų galimas, nes prieštarautų galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Tokiu atveju Žemės sklypo plano sprendiniai prieštarautų vienas kitam: aiškinamajame rašte aiškinama apie galimybę įteisinti Priestatą, tačiau to nebūtų galima padaryti dėl brėžinyje ir aiškinamajame rašte nurodytų užstatymo tankio rodiklių. Pabrėžia, kad Žemės sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis šiame žemės sklypo plane nėra reglamentuotas. Projekto sprendiniuose – sklypo plano dalyje yra nurodyti sklypo sutvarkymo rodikliai, kuriuose matyti, kad sklypo užstatymo tankumas nekeičiamas, o sklypo užstatymo intensyvumas didėja dėl rekonstrukcijos metu didinamo pastato aukščio, darbai žemės sklype nenumatomi, todėl Priestato įteisinimas užstatymo intensyvumo rodiklio padidėjimo neįtakoja. Analogiški rodikliai yra pateikti Projekto Statinio architektūros dalyje. Apeliacinio skundo teiginiai, jog Priestato plotas nebuvo įskaičiuotas į Žemės sklypo plane nurodytą užstatymo tankį, yra niekuo neparemti ir nepagrindžia apelianto teisių pažeidimo.

35.15.                      Nesutinka su apelianto nurodoma tariama teise įteisinti Priestatą. Tik nepavykus nustatyti statinio statytojo ir jo savininko, valdytojo ar naudotojo, kaip atsakovas gali būti traukiamas žemės sklypo, kuriame yra toks statinys, savininkas, valdytojas ar naudotojas. Jei statytojas perleidžia savavališkai pastatytą statinį kitam asmeniui, jam, o ne žemės sklypo savininkui pereina visos statytojo ankstesnio savininko teisės į tokį statinį, kartu – ir pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civ. byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, 52 punktas). Apeliantas nėra nei Priestato statytojas, nei valdytojas ar naudotojas, todėl neturi teisės į Priestato įsiteisinimą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas kam nors būtų reiškęs pretenzijas dėl savavališko Priestato nugriovimo. Apelianto teiginiai, kad Priestatas buvo naudojamas visų bendrai, prieštarauja byloje apklaustų liudytojų paaiškinimams bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

35.16.                      Apeliantas nepateikė į bylą įrodymų savo teiginiams pagrįsti, kad jo pastatui (duomenys neskelbtini), priklausantys inžineriniai tinklai yra (duomenys neskelbtini), , pastato rūsyje. Iš Projekto sprendinių matyti, kad patekimas į rūsį yra per bendro naudojimo laiptinę ir niekaip nesusijęs su Priestato įteisinimu. Projekto sprendiniuose ši pastato dalis pažymėta kaip zona, kurioje statybos darbai nenumatyti. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, durų užmūrijimas Projekte taip pat nėra numatytas ir nesprendžiamas – patekimas į rūsio patalpas nėra susijęs su Projekto sprendiniais ir ginčijamu Leidimu. Be to, byloje pateiktas 2-ojo buto kadastrinių matavimų planas, parengtas 2019 metais (t. y. po ginčijamo Leidimo išdavimo), kuris patvirtina, jog laiptinės (patekimo į rūsį) patalpa į buto plotą neįtraukta. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), , bendraturčiai byloje nekėlė jokių savarankiškų reikalavimų, susijusių galimybe patekti į bendrojo naudojimo patalpas. Apeliantas savo teisės naudotis šiomis patalpomis byloje neįrodė, todėl tokiomis aplinkybėmis negali grįsti savo teisių pažeidimo.

35.17.                      Apeliantas klaidingai nurodo, kad Leidimu suteikus galimybę įteisinti Priestatą, jis neteko galimybės pateikti į savo butą. Reali faktinė padėtis buvo pasikeitusi dar iki Leidimo išdavimo – apeliantas niekada nesinaudojo įėjimu į savo butą per Priestatu užstatytą įėjimą. Statybos inspekcijos 2014 m. spalio 28 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktas patvirtina, kad jau 2014 m. Priestatas buvo sujungtas su (duomenys neskelbtini), , 2-uoju butu, ir jokio funkcinio ryšio su apelianto patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), , neturėjo, ir apeliantas neturėjo galimybės patekti į savo patalpas per Priestatą. Apeliantas 2015 m. kreipėsi į VĮ Registrų centras su prašymu patikslinti kadastro duomenis dėl buvusio išėjimo iš jo buto į kiemą. Duomenys buvo patikslinti: durys iš patalpos 1-1 (buv. R-1) toje vietoje, kuri ribojosi su Priestatu, buvo panaikintos ir įėjimas numatytas kitoje vietoje. Įėjimas į apelianto patalpas buvo panaikintas išimtinai apelianto valia ir inciatyva, todėl tai negali pažeisti apelianto teisių.

35.18.                      Apeliantas butą (duomenys neskelbtini), , įsigijo 2005 m. birželio 30 d., ir tuo metu Priestatas jau buvo pastatytas ir naudojamas tuometinės pastato (duomenys neskelbtini), , bendrasavininkės T. Š.. Daugiau nei dešimt metų apeliantas, žinodamas apie Priestato egzistavimą, nereiškė jokių pretenzijų Priestato valdytojams dėl savo galimai pažeistų teisių naudotis Žemės sklypu, nesikreipė nei į kompetentingas institucijas. Tai patvirtina, jog apeliantas nelaikė, kad Priestatas kokiu nors būdu pažeidžia jo teises. Išdavus Leidimą, kuriuo suteikta teisė įteisinti Priestatą, faktinė situacija Žemės sklype nepasikeitė, neatsirado jokie papildomi apribojimai Apeliantui naudotis Žemės sklypu: naudojimosi Žemės sklypu galimybės buvo visiškai tokios pačios tiek iki ginčijamo Leidimo išdavimo, tiek ir po jo išdavimo.

35.19.                       Projekte yra nurodyta, kad atliekami rekonstravimo darbai nedaro poveikio gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimui. Tokia situacija egzistavo nuo Priestato pastatymo 1988 metais ir ginčo Projektu ji nebuvo pakeista. Įteisinus Priestatą išliko galimybė į abu Žemės sklype esančius pastatus patekti iš kiemo pusės. Atkreipia dėmesį, jog apeliantas remiasi teisės akto nuostata, kuri jo teigimu buvo pažeista įteisinant Priestatą – Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimais, kuriuose reglamentuojamos pagrindinės sąvokos, todėl nėra aišku, kaip nagrinėjamu atveju buvo pažeista. Kokie kiti konkretūs gaisrinės saugos reikalavimai buvo pažeisti, apeliantas nenurodė.

35.20.                      Nesutinkame su apeliacinio skundo teiginiais, jog Leidimas Priestatui įteisinti negalėjo būti išduotas, nes Žemės sklypo patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba nedavė sutikimo įteisinti savavališką statybą.  Pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, statytojas turėjo pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą, sudarytą su Nacionaline žemės tarnyba. Projekto dokumentacijoje pateikti duomenys patvirtina, kad statytoja (atsakovė UAB „Miesto administratorius“) 2017 m. kovo 8 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą dėl tokio sutikimo gavimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad visos žemės sklypo naudojimo sąlygos aptariamos būtent valstybinės žemės nuomos sutartyje ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas neišduodamas, kadangi šis sutikimas išreiškiamas nuomos sutartyje. Byloje Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, taip pat nenurodė, kad ginčo atveju būtų reikalingas papildomas šios tarnybos sutikimas. 2017 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkte nustatyta, jog išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas, jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Nuomos sutartis buvo sudaryta daugiabučio gyvenamojo namo eksploatavimui (šios sutarties 3 punktas), nurodytos sutarties sąlygos reiškia, jog Nacionalinė žemės tarnyba nuomos sutartyje išreiškė sutikimą, kad Žemės sklype būtų atliekami statybos darbai, atitinkantys daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą. Priestatas yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), , dalis (pagal Žemės sklypo planą patenka būtent į tą Žemės sklypo dalį, kuriai nustatytas daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdas), todėl laikytina, kad Nacionalinė žemės tarnyba pritarė Priestato įteisinimui.

35.21.                      Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad Projekto sprendiniams Kultūros paveldo departamento pritarimas nebuvo gautas, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Atkreipia dėmesį, kad Žemės sklypas nepatenka į kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio teritoriją, o į šios teritorijos apsaugos zoną – vizualinės apsaugos pozonį. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas) 11 straipsnio 6 dalies 2 punktą, tokioje teritorijoje taikomi reikalavimai, draudžiantys veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad Priestatas trukdo apžvelgti kultūros paveldo objektą – Kauno Senamiestį.

35.22.                      Pažymi, kad apeliantas klaidingai teigia, jog projektiniai pasiūlymai su Kultūros paveldo departamento buvo suderinti netinkamai, nes nėra Kultūros paveldo departamento parašo ant projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto, kaip nustatyta Aprašo 8 punkte. Tačiau Aprašas nereglamentuoja Projektų derinimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros (Aprašo 1 punktas), todėl sprendžiant dėl Leidimo teisėtumo Aprašo nuostatos nėra taikomos.

35.23.                      Atsižvelgiant į tai, kad Kultūros paveldo departamentas 2016 m. gruodžio 2 d. išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pagal Aprašo nuostatas gali būti išduoti tik suderinus projektinius pasiūlymus (brėžinį bei aiškinamąjį raštą), darytina išvada, kad minėti dokumentai buvo suderinti tinkamai, nes priešingu atveju Kultūros paveldo departamentas specialiųjų paveldosaugos reikalavimų statytojui nebūtų išdavęs. Kauno miesto savivaldybės administracijai išduodant statybą leidžiančius dokumentus nepriskirta vertinti specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo.

35.24.                      Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Kultūros paveldo departamentas suderino kitokius Projekto sprendinius, o ne tuos, kokiems buvo išduotas Leidimas. Byloje pateikta informacija iš IS „Infostatyba“ patvirtina, kad ginčo Projektas buvo pateiktas derinti 2017 m. balandžio 12 d. (nurodytas Projekto pavadinimas – „Daugiabučio gyvenamo namo 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo (perplanuojant palėpės patalpas ir įrengiant stoglangius) palėpės paskirties keitimo projektas techninis projektas“). Atsižvelgiant į tai, kad Projekto sprendiniuose (grafinėje dalyje) buvo pažymėta „zona, kurioje yra neįregistruotas priestatas, statytas iki 1991 m.“, Kauno miesto savivaldybės administracija nederino Projekto, nurodydama sukonkretinti Projekto sprendinius, susijusius su savavališkos statybos įteisinimu. IS „Infostatyba“ duomenys patvirtina kad Projektas 2017 m. balandžio 23 d. suderintas su Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyr. specialiste R. G., kuri pritarė projekto sprendiniams (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies nuostatą, Kultūros paveldo departamentas suderinęs Projekto sprendinius be pastabų, gavus pakartotinį statytojo prašymą derinti Projektą (pataisytą pagal derinančių institucijų pastabas), jis pakartotinai derinti departamentui nebuvo teikiamas. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė, kokią įtaką Projekto sprendinių derinimas su Kultūros paveldo departamentu turi jo teisėms ir interesams, tuo tarpu teisės aktai jam nesuteikia teisės ginti viešojo intereso kultūros paveldo apsaugos srityje (CPK 49 straipsnis).

35.25.                      Apeliantas nepagrįstai remiasi šioje byloje priimta Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi bei jame nurodytais motyvais dėl termino praleidimo, kuri kasacinio nutartimi buvo panaikinta visa apimtimi, įskaitant ir motyvaciją, susijusią su terminu Leidimui ginčyti.

35.26.                      Nesutinka su apelianto argumentai, kad jis su Leidimo ir Projekto turiniu susipažino tik 2019 m. kovo 13 d., kai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gavo šių dokumentų kopijas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (2019 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-52-502/2019), kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Informacija apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus iš karto yra paskelbiama viešai IS „Infostatyba“, todėl apeliantas nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. turėjo galimybę sužinoti apie išduotą Leidimą, jį išdavusią instituciją, jo priėmimo datą ir numerį, tuo pačiu nedelsdamas išsiaiškinti šio administracinio akto turinį. Informacija apie ginčijamą Leidimą taip pat buvo išviešinta ir Nekilnojamojo turto registre (įrašas nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d.). Apeliantas dėl galimybes gauti Leidimą ir Projektą į Kauno miesto savivaldybės administraciją kreipėsi tik 2019 m. kovo 1 d. Atsakydama į apelianto paklausimą, Statybos inspekcija 2019 m. vasario 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išsamią informaciją apie ginčijamą Leidimą. Taigi, apeliantui jau 2019 m. vasario 27 d. buvo žinoma ne tik tai, kad Leidimą 2017 m. rugpjūčio 29 d. išdavė Kauno miesto savivaldybės administracija, bet ir tai, kad Leidimas buvo išduotas UAB „Miesto administratorius, Leidimu leista įteisinti savavališkai pastatytą Priestatą. Todėl, kaip pagrįstai nustatė teismas, minėto Statybos inspekcijos rašto data (2018 m. vasario 27 d.) laikytina vėliausia data, kada apeliantui tapo žinoma apie ginčijamo Leidimą išdavusią instituciją, išdavimo datą ir Leidimo turinį. Taip pat paminėtos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, jog jis buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Nors Priestatas buvo pastatytas ir egzistavo ilgą laiką (daugiau nei 30 metų), ir apie jį apeliantas žinojo nuo 2005 metų, jis dėl nežinomų, nepateisinamų priežasčių ilgą laiką, daugiau kaip 10 metų, delsė imtis priemonių, tam, kad šis tariamai jo teises pažeidžiantis statinys, būtų pašalintas. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas praleido terminą administraciniam aktui ginčyti, bei CK įtvirtintą 10 metų senaties terminą.

36.       Atsakovės A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) ieškovo A. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželi 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-265-584/2024 palikti nepakeistą; 3) priteisti atsakovų A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ naudai bylinėjimosi išlaidas; 4) paskirti ieškovui A. Š. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už teismo klaidinimą ir veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, 50 procentų iš paskirtos baudos priteisiant sumokėti atsakovėms A. V. ir UAB „Miesto administratorius“. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

36.1.                      Atsakovė A. V. įsigijusi butą iš UAB „Miesto administratorius“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kad jai būtų perkeltos Žemės sklypo dalies nuomininkės teisės ir pareigos pagal Žemės nuomos sutartį, tačiau 2019 m. liepos 26 d. gavo atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus, kuriame buvo nurodyta, kad dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), , nuomos Kauno miesto skyrius galės spręsti tik tuomet, kai bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-12354-877/2019 (2020 metų Nr. e2-697-877/2020). Civilinės byla nėra baigta, todėl atsakovei A. V. teisės ir pareigos pagal Žemės nuomos sutartį dar nėra perkeltos.

36.2.                      Ieškovas teigia, kad buvo savavališkai užmūrytas įėjimas į jo patalpas, tačiau matyti iš byloje esančios atnaujintos ieškovo buto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ieškovas turi kitą įėjimą į savo patalpas (taip pat tai buvo nustatyta 2019 m. spalio 14 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu), todėl ginčo priestato pastatymas nepažeidžia jo teisių. Priestatas buvo statytas apie 1988 metus, ieškovas nuosavybę, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo 2005 metais ir 2017 metais, tikėtina, jog Priestato statytojas 1988 m. buvo susitaręs su buvusiu ieškovo buto savininku.

36.3.                      Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą buvo padarytos išvados, kad ieškovas neturi teisės ginčyti Statybos leidimą, nes jis siekia ginti viešąjį interesą, o ne savo pažeistas teises. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-403/2022, nurodė, kad: bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, bet ne jo teisės ar teisėtas interesas (nutarties 36 punktas). Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nekonstatavo ieškovo teisių pažeidimo, o tik nurodė, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ir jo pareikštas ieškinys nelaikytinas viešojo intereso gynimu, o faktinę aplinkybę, ar yra ieškovo teisių pažeidimas, pastačius ginčo priestatą, ar ne, iš naujo turėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus ieškovo argumentus, kuriais jis grindė savo teisių pažeidimą, pagrįstai konstatavo, kad jokio ieškovo teisių pažeidimo nėra. Teismas tinkamai taikė neteisėtos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančias teisės normas.

36.4.                       Atsakovė UAB „Miesto administratorius“ atlikęs visus privalomus veiksmus, kad Priestatas būtų įteisintas: užsakė statybinių sąnaudų ekspertizę; pateikė ekspertizę Kauno miesto savivaldybei, kad būtų paskaičiuota įmoka už nelegalių statybų įteisinimą; sumokėjo įmoką už nelegalių statybų įteisinimą; užsakė parengti Projektą, kurio sprendinių apimtyje buvo ir nelegalių statybų įteisinimas; šį Projektą suderino su asmeninis, su kuriais buvo būtina suderinti Projektą pagal teisinį reglamentavimą; 2017 m. rugpjūčio 29 d. gavo Statybos leidimą, suteikiantį teisę atlikti Projekte numatytus darbus (įskaitant ir teisę įtesinti ginčo priestato nelegalią statybą). Atsakovė UAB „Miesto administratorius“ pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą buvo tinkamas subjektas įsiteisinti nelegalias statybas, nes Priestatas buvo sujungtas būtent su jos nuosavybės teise turimu butu, adresu (duomenys neskelbtini)-2, Priestatu visada naudojosi tik buto, adresu (duomenys neskelbtini)-2, savininkas. Atsakovė UAB „Miesto administratorius“ buvo ginčo priestato valdytojas, turintis teisę įsiteisinti ginčo priestatą.

36.5.                      Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą apie 194 kv. m. žemės sklypo prie pastatų 1A3p, 2A2p ir 2I1ž (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Priestatas buvo pažymėtas kaip galimas įteisinti. Pagal šį planą ginčo priestatas buvo numatytas prijungti prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), o ne prie ieškovo namo, adresu (duomenys neskelbtini)A.

36.6.                      Priešingai nei skunde teigia apeliantas, visi reikalingi dokumentai, kurie turėjo būti pateikti prašant išduoti Statybos leidimą, buvo pateikti: 1) Nuomos sutartis su žemės sklypo savininku (t. y. Nacionaline žemės tarnyba); 2) visų savininkų sutikimai dėl Projekto sprendinių įgyvendinimo, išduoti 2016 m. rugsėjo 1 d., o naujiems butų savininkams, kurie įsigijo butus iš buvusių savininkų, perėjo buvusio savininko duoto sutikimo teisinės pasekmės; nors Ieškovo sutikimo dėl Priestato įteisinimo nereikėjo, nes ieškovas nebuvo rekonstruojamo daugiabučio bendraturtis, tačiau atsakovė UAB „Miesto administratorius“ vadovas M. L. buvo supažindinęs ieškovą su savo siekiu įteisinti ginčo priestatą, jį prijungiant prie savo nuosavybės teise turėto buto. Ieškovas buvo sutikęs, kad būtų vykdoma namo rekonstrukcija bei įteisinta savavališka statyba (prie Projekto yra pridėtas ieškovo sutikimas); 3) Projekto sudėtyje yra Kultūros paveldo departamento rašytinis pritarimas Projekto sprendiniams. Byloje yra brėžinys iš Projekto, ant kurio yra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vedėjo S. S. parašas, patvirtinantis, kad jis pritaria Projekto brėžiniuose esantiems sprendiniams. Atkreipia dėmesį, kad brėžinyje buvo pavaizduota savavališka statyba, o Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas S. S., pasirašydamas šiame plane, patvirtino, jog sutinka ir neprieštarauja savavališkos statybos įteisinimui. Taip pat informacijoje iš Infostatybos, matyti, kad Projekto sprendiniams 2017 m. balandžio 23 d. pritarė Kultūros paveldo departamento specialistė R. G.. Faktinę aplinkybę, jog Projektas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu teismo posėdžio metu liudijo Projektą parengęs architektas R. G.

36.7.                      Ieškovas apeliaciniu skundu vėl bando ginti viešąjį interesą, nes jo argumentai yra skirti institucijų (Nacionalinės žemės tarnybos ir Kultūros paveldo departamento), trečiųjų asmenų, kurie byloje nereiškia jokių reikalavimų, teisėms ginti. Ieškovas nėra tinkamas subjektas viešajam interesui ginti, todėl ieškovo argumentai, kurie nesusiję su jo teisių pažeidimu, neturi būti vertinami.

36.8.                      Priešingai nei teigia ieškovas savo apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartyje nekonstatavo ieškovo teisių pažeidimo išduodant ginčijamą Leidimą, o tiesiog nurodė pirmosios instancijos teismui šias aplinkybes įvertinti iš naujo. Taip pat priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 23 d. nekonstatavo, kad savavališkų statybų įteisinimui reikėjo ieškovo sutikimo. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė teisės normos, kurį pagrįstų jo teiginius, jog prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą ginčo priestato įteisinimui, ieškovo, kuris nėra rekonstruojamo statinio bendrasavininkas, sutikimas buvo būtinas.

36.9.                      Priešingai nei teigia ieškovas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartyje nenurodė, jog prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą, turėjo būti pateikti žemės sklypo naudotojų ir nuomininkų sutikimai, o išaiškino, kad žemės sklypo naudotojai bei nuomininkai turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, tai pirmosios instancijos teismas ir padarė.

36.10.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad atskiras sutikimas dėl statinių statybos, turint sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, nereikalingas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovai piktnaudžiaudami teise, pasinaudojo kitam projektui duotais sutikimais. Į daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų sutartį visada įėjo nelegalių statybų įteisinimas. Projektiniuose pasiūlymuose projekto pavadinimas buvo „Daugiabučio gyvenamojo namo 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“. Projektiniuose pasiūlymuose esančiame brėžinyje ginčo statinys buvo pažymėtas kaip norimas įteisinti. Ši aplinkybė buvo nurodyta ir projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte. Pagal tokį projekto pavadinimą ir buvo prašoma daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų bei ieškovo sutikimų. Vėliau, pagal Kauno miesto savivaldybės pastabą, buvo pakoreguotas projekto pavadinimas, bet projekto sprendiniai nesikeitė. Pakoregavus tik projekto pavadinimą ankščiau duoti sutikimai liko galioti ir atsakovas UAB „Miesto administratorius“ neprivalėjo jų rinkti iš naujo.

36.11.                      Ieškovo akcentuojamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimas yra panaikintas, todėl jame padarytomis išvadomis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neprivalėjo remtis.

36.12.                      Dėl ieškovo teiginio, kad atsakovė UAB „Miesto administratorius“ 2014 metais kreipėsi į valstybines institucijas, kad ginčo priestatas pažeidžia jo teises ir siekė jo nugriovimo, pažymi, kad atsakovei UAB „Miesto administratoriui“ įsigijus butą, adresu (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo prijungtas Priestatas, atsakovės UAB „Miesto administratorius“ pozicija pasikeitė, kadangi ji tapo Priestato valdytoja ir jai atsirado teisė įsiteisinti ginčo priestatą.

36.13.                      Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas įpareigoja statytoją pateikti statinio, kuriame yra norima atlikti statybos darbus, bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą, o ne žemės sklypo nuomininkų/naudotojų sutikimus. CK 4.103 straipsnyje, kuris reglamentuoja statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, nėra nei žodžio, kad kartu su žemės sklypo savininko sutikimu, reikia gauti ir žemės sklypo nuomininkų/naudotojų sutikimus.

36.14.                      Trečiasis asmuo R. S. butą, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo 2019 m. kovo 18 d., o trečiasis asmuo J. D. butą, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo 2019 m. liepos 10 d., todėl ieškovas apeliaciniame skunde klaidina teismą, teigdamas, kad dėl Projekto, pagal kurį buvo išduotas ginčijamas Statybos leidimas (2017 m.), reikėjo gauti ir J. D. bei R. S. sutikimą. Naujiesiems butų savininkams pereina ankstesnių butų savininkų išduotų sutikimų teisinės pasekmės ir jie jų nebegali ginčyti arba atšaukti (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).

36.15.                      Ieškovas neturi teisinės galimybės Priestatą įsiteisinti, kadangi jis nėra nei Priestato statytojas, nei valdytojas ar naudotojas. Ieškovo argumentai, dėstomi už kitus asmenis, teismo neturi būti vertinami. Atsakovė A. V. priestato savavališkai neprisijungė prie savo buto patalpų, o butą su priestatu, kuriuo buvo padidintas buto plotas, įsigijo iš buvusios savininkės UAB „Miesto administratoriaus“, kuris butą su priestatu, kuriuo buvo padidintas buto plotas, buvo įsigijęs iš buvusios savininkės T. Š.. Atsakovė A. V., o ne kas kitas turi teisę įsiteisinti ginčo priestatą, kadangi ji šiai dienai yra ginčo priestato valdytoja. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą apie 194 kv. m. žemės sklypo prie pastatų 1A3p, 2A2p ir 2I1ž (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planą, Priestatas yra priskirtas prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. prie to namo, kuriame yra atsakovės A. V. butas Ieškovas jokios nuosavybės daugiabučiame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), .

36.16.                      Pagal Projekto sprendinius yra numatyta Priestatą prijungti prie buto, adresu (duomenys neskelbtini). Priestatas negali būti įteisintas kaip bendra dalinė nuosavybė, nes jis yra sujungtas su minėtu butu ir yra šio buto dalis. Taigi, pastačius Priestatą buvo padidinta ne bendra dalinė nuosavybė, kaip kad teigia ieškovas, o asmeninė buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininko nuosavybė.

36.17.                      Nesutinka su apelianto argumentais, kad įteisinus Priestato statybas bus viršytas leistinas užstatymo tankis ir intensyvumas. Plane Priestatas yra įtrauktas į leistiną užstatymo tankumą (0,91). Priestatas yra 7,68 kv. m. ploto, todėl Priestatas žymios įtakos užstatymo intensyvumo padidėjimui neturi. Priestato statybos metu (laikotarpiu nuo 1988 m. iki 1994 m.) neegzistavo užstatymo intensyvumą šiame sklype ar jo lokacijos zonoje ribojantys dokumentai, todėl Priestato įteisinimas negali būti vertinamas pagal šiandien galiojančius leistinus intensyvumo rodiklius, kadangi jo statybų metu nebuvo jokių ribojimų užstatymo intensyvumui.

36.18.                      Ieškovas savo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame apie 194 kv. m. žemės sklypo prie pastatų 1A3p, 2A2p ir 2I1ž (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plane, kuris yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra nurodytas ne leistinas, o esamas užstatymo tankis. Tokiam ieškovo aiškinimui nepritarė planą tvirtinusi institucija – Kauno miesto savivaldybės administracija. Jei Priestatas nebūtų įskaičiuotas į formuojamo žemės sklypo plotą, tai jis nebūtų atvaizduotas plane. Taip pat plano aiškinamajame rašte būtų buvusi tik viena opcija – priestatą nugriauti, be opcijos jį įsiteisinti ir įregistruoti.

36.19.                      Nesutinka su apelianto argumentais, kad jam yra apribota galimybė patekti į rūsį. Byloje yra vaizdo įrašas, kuriame yra nufilmuotas atsakovės A. V. butas, adresu (duomenys neskelbtini)-2, matyti, kad ginčo priestatas yra sujungtas su atsakovės A. V. butu ir jame yra įrengtas atsakovės miegamasis, kuriame nėra jokių vandentiekio bei nuotekų inžinerinių tinklų ir Priestatas neriboja patekimo į rūsį. Į bylą pateiktas architekto R. G. 2023 m. lapkričio 3 d. paaiškinimas, kuriame yra nurodyta, jog nelegalios statybos priestatas (pažymėtas žaliai patalpų išdėstymo schemoje), kurį yra norima įteisinti pagal projektą ir jo pagrindu išduotą statybą leidžiantį dokumentą, netrukdo patekti į rūsį. Iš daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų sąrašas, matyti, kad rūsio patalpos daugiabučiame name, yra vienintelės ir jos yra priskirtos prie buto, adreso (duomenys neskelbtini)-3, kurio savininkai yra B. M. bei A. M.. Šio buto priklausiniu yra rūsys. Tai matyti iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų ((duomenys neskelbtini)). Nesutinka su apelianto teiginiu, kad byloje nėra jokių duomenų, kokia konkreti rūsio dalis butui Nr. 3 atiteko. Iš byloje esančių duomenų, kurie yra nurodyti aukščiau, matyti, kad butui Nr. 3 atiteko visas rūsys, o ne kokia nors jo dalis. Jei rūsys būtų neinventorizuotas, kaip teigia ieškovas apeliaciniame skunde, tai rūsys Registrų centre nebūtų nurodytas kaip buto Nr. 3 priklausinys. Tarp A. M., B. M. ir atsakovės A. V. nėra ginčo dėl negalėjimo patekti į rūsį. Rūsys atsakovei A. V. nepriklauso, tai ji negali duoti sutikimo ieškovui patekti į rūsį. Nei ieškovas, nei tretieji asmenys R. S. ir J. D. rūsiu, kuris priklauso A. M. bei B. M., naudotis negali ir jie negali ginčyti Statybos leidimo tuo pagrindu, jog jie negali patekti į rūsį, kuris jiems nuosavybės teise nepriklauso. Ieškovo argumentai dėl negalėjimo patekti į rūsį išeina už ieškovo suformuluotų ieškinio reikalavimo ribų. Ieškovas ginčija Statybos leidimą dalyje dėl negalios statybos įteisinimo, o nelegali statyba yra priestatas tarp namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir su rūsio patalpomis nelegali statyba nieko bendro neturi.

36.20.                      Pagal naujus ieškovo buto kadastrinių matavimų duomenis buvęs įėjimas į ieškovo patalpas yra panaikintas ir yra padarytas kitoje vietoje, todėl dėl Priestato pastatymo jokio ieškovo teisių pažeidimo nėra.

36.21.                      Ieškovas savo butą įsigijo 2005 metais, t. y. kai jau buvo pastatytas Priestatas (buvo pastatytas 1988 metais). Ieškovas pirko butą, esant ginčo priestatui, vadinasi, jį tokia situacija tenkino, todėl negali būti laikoma, jog yra pažeistos ieškovo teisės dėl panaikinto praėjimo tarp namų. Be to, ieškovas, pasirašydamas šiame Plane, sutiko, kad Priestatas būtų. Byloje yra įrodymai, kad praėjimo vietoje yra pastatytas ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), , pažymėjimas plane 2I1Ž (toliau – Ūkinis pastatas; (duomenys neskelbtini)). Šis Ūkinis pastatas yra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teise priklauso UAB „Miesto administratorius“. Ūkinis pastatas yra teisėtas statinys, pastatytas buvusiame praėjime. Taigi, praėjimo tarp namų, net ir pašalinus Priestatą, nebūtų, nes buvusiame praėjime yra teisėtai pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas statinys – Ūkinis pastatas.

36.22.                      Priestatas pastatytas 1988 m., o Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai buvo patvirtinti 2010 m. gruodžio 7 d., įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d., todėl Priestatui negalėjo būti taikomi, sprendžiant ieškovo ieškinio reikalavimus, nes jie negaliojo jų statybos metu. Be to, neaišku, kokį priešgaisrinių reikalavimų punktą ginčo priestato statyba pažeidžia.

36.23.                      Priešingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, išduodant Statybos leidimą pakako tarp UAB „Miesto administratorius“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. balandžio 6 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties. Žemės sklypas atsakovei UAB „Miesto administratoriui“ buvo išnuomotas atsakovės turimiems butams, esantiems daugiabučiame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Prijungus Priestatą prie buto, adresu (duomenys neskelbtini)-2, būtų atlikta daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, nes keistųsi daugiabučio namo išorės matmenys. Pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą, Priestatą yra galima įteisinti. Kaip matyti iš Nuomos sutarties 4.1 punkto, statinio rekonstrukcijos darbai yra leistini pagal nuomos sutartį. Atsakovė UAB „Miesto administratorius“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl atskiro sutikimo išdavimo Projekte numatytiems darbams atlikti, tačiau tarnyba nurodė, kad atskiro sutikimo neišduos.

36.24.                      Byloje yra brėžinys iš Projekto ant kurio yra Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjo S. S. parašas, patvirtinantis, kad jis pritaria Projekto brėžiniuose esantiems sprendiniams. Atkreipia dėmesį, kad brėžinyje buvo pavaizduota savavališka statyba, o Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas S. S., pasirašydamas šiame plane, patvirtino, jog sutinka ir neprieštarauja savavališkos statybos įteisinimui. Taip pat byloje yra informacija iš Infostatybos, iš kurios matyti, kad Projekto sprendiniams 2017 m. balandžio 23 d. pritarė Kultūros paveldo departamento specialistė R. G.. Projekto derinimo eigoje pagal pastabas pakeitus projekto pavadinimą, nebuvo būtina iš naujo teikti projektą suderinimui Kultūros paveldo departamentui. Atkreipia dėmesį, kad Leidimas negali būti naikinamas dėl procedūrinių pažeidimų, kadangi Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas S. S. 2020 m. vasario 12 d. duodamas paaiškinimu byloje nurodė, kad jei antrą kartą būtų pateiktas derinti Projektas Kultūros paveldo departamentui tai pritarimas projekto sprendiniams būtų duotas (posėdžio garso įrašo 01:05:59 val.). Leidimas negali būti naikinamas formaliais pagrindais, t. y. dėl ne visiškai išlaikytos derinimo procedūros.

36.25.                      Priešingai nei teigia apeliantas, jokiame teisės akte nėra reglamentuota, kad negali būti rengiamas vienas projektas tiek dėl rekonstrukcijos darbų vykdymo, tiek dėl savavališkos statybos įteisinimo.

36.26.                      Ieškovas teigdamas, jog nėra praleidęs termino ginčyti Statybos leidimą, remiasi panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-181-924/2021. Kasacinis teismas, priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, nekonstatavo, kad ieškovas nėra praleidęs termino ginčyti Statybos leidimą.

36.27.                      Byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog ieškovas apie Leidimą žinojo/turėjo žinoti daug anksčiau nei nurodo ieškovas savo apeliaciniame skunde, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas yra praleidęs vieno mėnesio terminą (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis) ginčyti Leidimą. Vėliausiai apie savo teisių pažeidimą ieškovas turėjo suvokti 2019 m. vasario 27 d. gavęs Statybos inspekcijos raštą, todėl ieškinį su reikalavimu dėl Leidimo pripažinimo negaliojančiu turėjo pareikšti iki 2019 m. kovo 27 d., o pareiškė – 2019 m. balandžio 10 d., praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, pateisinančių termino praleidimo priežasčių svarbumą. Byla nėra susijusi su viešojo intereso gynimu, todėl priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, teismas neturėjo teisės savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti praleistą terminą skundui (ieškiniui dėl Leidimo panaikinimo) pateikti.

37.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

37.1.                      Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyta teisė išnuomotame valstybinės žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas neišduodamas, kadangi šis sutikimas išreiškiamas nuomos sutartyje. Jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija prieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, net ir esant valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytai sąlygai, leidžiančiai naujų statinių statybą ar esamų rekonstrukciją, planuojama statyba ar rekonstrukcija negalės būti vykdoma.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 

39.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 16 d. sprendimu teismas ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi teisėjų kolegija Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą; iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalino motyvus, susijusius su procesinio termino ginčyti administracinį aktą (statybos leidimą) praleidimu.

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui. Kasacinis teismas sprendė, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, bet ne jo teisės ar teisėtas interesas. Padarė išvadą, kad teismai nepagrįstai taikė ne neteisėtos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančias teisės normas (CK 4.103 straipsnį, Statybos įstatymo 33 straipsnį, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) 14, 15 straipsniai), bet kituose teisės aktuose nustatytą ne tokiems, koks kilo nagrinėjamoje byloje, ginčo santykiams reglamentuoti skirtą teisinį reguliavimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nustatytu teisiniu reguliavimu nusprendęs, kad savavališkos statybos darbai pagal savo pobūdį gali būti priskiriami įvairioms rūšims. Pažymėjo, kad savavališkos statybos darbų nereglamentuoja jokie teisės aktai, kadangi jie yra neteisėti, tačiau dėl konkrečių savavališkai statybai įteisinti reikalingų statybos darbų atlikimo gali būti sprendžiama ir juos reglamentuojančios teisės normos taikomos tik pagal pirmiau minėtuose savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įteisinant savavališką statybą, kada tokiam įteisinimui, būtina atlikti ir atitinkamos rūšies statybos darbus. Pažymėjo, kad neteisėtos statybos įteisinimo siekiantis asmuo privalo įrodyti, kad dėl neteisėtai pastatyto priestato sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas yra ne didesnis, nei nurodytas teritorijų planavimo dokumente, kadangi savavališkos statybos įteisinimas galimas tik tais atvejais, jeigu nustatoma, kad statytojui būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jeigu statytojas būtų nustatyta tvarka kreipęsis į įgaliotą instituciją dėl jo išdavimo. Sprendimas dėl savavališkos statybos įteisinimo gali būti priimtas tik nustačius, kad neteisėtai statant statinį, be kita ko, nebuvo viršytas sklypo, kuriame savavališkai statomas (pastatytas) statinys, užstatymo tankis ir intensyvumas. Atkreipė dėmesį, kad pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą statytojas yra tik valdytojas savavališkai pastatyto statinio, kurio jis, kaip neteisėtai įgyto, neturi teisės perleisti kitiems asmenims, ir jam, kaip valdytojui, kyla atsakomybė dėl savavališkos statybos padarinių. Kasacinis teismas konstatavo, kad byloje teismai netaikė ginčo santykiams, susijusiems su neteisėtų statybų padarinių šalinimu, reglamentuoti skirtų teisės normų, kurias privalėjo taikyti, nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė. Tik tuo atveju, jeigu būtų atskleista bylos esmė, ieškovas būtų turėjęs galimybę tikslinti atsakovus bei būtų buvusi galimybė nustatyti visus įtrauktinus į bylą asmenis, kurių teisinei padėčiai ar padariniams gali turėti įtakos priimtas teismo sprendimas, o pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą šie procesiniai veiksmai gali būti atliekami tik pirmosios instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

        Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

41.       Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas grindžiamas argumentais, jog byla yra itin sudėtinga, byloje yra daug medžiagos, todėl ją reiktų nagrinėti žodinio proceso tvarka.

42.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nepagrindė savo prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo, tik nurodė, jog byla yra sudėtinga, byloje yra daug medžiagos.

44.       Nagrinėjamoje byloje nėra būtinybės apklausti liudytojus, o sprendžiami faktinio ir teisinio pobūdžio klausimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į juos išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti sprendžiami rašytinio proceso tvarka. Dėl minėtų priežasčių, atsakovių prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra netenkinamas.

        Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

45.        Apeliantas A. Š. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2024 m. liepos 4 d. išrašą iš Nekilnojamojo turto registrų centro apie atsakovės UAB „Miesto administratorius“ nuosavybės teise nuo 2023 m. gruodžio 30 d. priklauso ūkinis pastatas, 5 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

46.       Nurodė, kad atsakovei UAB „Miesto administratorius“ nuosavybės teise nepriklauso jokie butai, esantys valstybinės žemės sklype, o tik 5 kv. m. ūkinis pastatas (nuomos terminas iki 2027 m. balandžio 5 d.). Faktas, kad šiai dienai valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su ieškovu, bylos nagrinėjimu metu pasibaigė galioti, neturi reikšmės sprendžiant ieškinio reikalavimus ir tai nebuvo pagrindas atmesti ieškinį, kaip tą padarė teismas skundžiamu sprendimu.

47.       Atsakovės nesutiko su apelianto prašymu prijungti naujus įrodymus, nes juos galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

48.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

49.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

50.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovės kartu su 2023 m. spalio 17 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė Nekilnojamojo turto registro 2023 m. spalio 17 d. išrašą, kuriame yra nurodyti analogiški duomenys dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės, ir kitų išraše nurodytų pastatų, kaip ir kartu su apeliaciniu skundu ieškovo pateiktame Nekilnojamojo turto registrų centro 2024 m. liepos 4 d. išraše. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad byloje yra analogiški duomenys pateikti iš Nekilnojamojo turto registro, todėl apelianto pateikti įrodymai nelaikytini naujais įrodymais, atsisako priimti apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.

        Dėl faktinių bylos aplinkybių

51.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. Š. 2005 m. birželio 30 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesnius teismo sprendimus, dovanojimo sutartį bei susitarimu nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su patalpomis 1-1 (5,12 kv. m.), 1-2 (13,97 kv. m.), 1-3 (10,50 kv. m.), adresu (duomenys neskelbtini), bei negyvenamoji patalpa – patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2015 m. lapkričio 17 d. koregavo buto kadastro duomenis – patalpoje 1-1 (ankstesnis žymėjimas R-1) nebeliko išėjimo į lauką, tačiau atsirado įėjimas iš patalpos 1-2 (R-2). Pagal 2017 m. gruodžio 22 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė A. V. įgijo iš buvusios jo savininkės atsakovės UAB „Miesto administratorius“ vieno kambario, bendro 26,83 kv. m. ploto, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)-2 (toliau – ir Butas). Atsakovė UAB „Miesto administratorius“ Butą įsigijo iš buvusios jos savininkės T. Š.. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m. gruodžio 30 d. nuosavybės teise priklauso J. D.. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2023 m. lapkričio 15 d. priklauso B. M. bei A. M.. Butas, adresu (duomenys neskelbtini)-4, nuo 2020 m. sausio 22 d. nuosavybės teise priklauso S. V., O. V.. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. kovo 19 d. nuosavybės teise priklauso G. S., R. S. Negyvenamoji patalpa-neįrengta palėpė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)-6, nuo 2018 m. balandžio 17 d. nuosavybės teise priklausė D. P., nuo 2023 m. rugsėjo 10 d. nuosavybės teise priklauso L. P., V. P. Nuo 2003 m. liepos 2 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. V. P. buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkas.

52.       2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino 194 kv. m. žemės sklypo prie pastatų 1A3p, 2A2p ir 2I1ž (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdžiai – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (64 proc.) ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (36 proc.). Gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra išsidėstę tame pačiame valstybei priklausiančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

53.       Pagal 2014 m. gruodžio 11 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (0,0025 ha) buvo išnuomota A. Š., sutartis išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro  2019 m. vasario 27 d.

54.       Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2017 balandžio 6 d. priėmė įsakymą dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išnuomojo UAB „Miesto administratoriui“ kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0063 ha, pagal valstybinės žemės nuomos sutartį. 2017 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 2017 m. balandžio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis) 4.1. punkte numatyta, kad „išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardintų sąlygų, nuomininkai privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą“. Tokia pati sąlyga yra numatyta ir 2014 m. gruodžio 11 d. nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius atsakovei UAB „Miesto administratorius“ išaiškino, kad teisės aktų nustatyta tvarka sudarius nuomos sutartį ir ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl statinių (patalpų) statybos ar rekonstrukcijos Žemės sklype nėra reikalingas, jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyta teisė išnuomotame žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ar rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

55.       Pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tarp jų esantis neregistruotas mūrinis priestatas patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vizualinės apsaugos pozonį. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 Kauno Senamiestis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. spalio 15 d. aktu Nr. KPD-SK-398 nustatytos Kauno Senamiesčio vertingosios savybės. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Kauno senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre: (duomenys neskelbtini)) teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas (skelbiama http://kvr.kpd.lt/). Kauno miesto savivaldybės administracija statytojai atsakovei UAB „Miesto administratorius“ išdavė Statybos leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamo namo 1A3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“. Projekto bendrosios dalies 7 punkte Paveldosaugos sprendimai nurodyta: „Daugiabučio gyvenamo namo 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas” prieduose prisegti KPD prie KM Kauno skyriaus suderinti projektiniai pasiūlymai“. Projekto 2.2. dalyje „Architektūriniai sprendimai“ numatyta: „Šiuo projektu siekiama įteisinti nelegalios statybos atitvarą, kuri pastatyta žemės sklype (duomenys neskelbtini), , tarp namo (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) A, iš kiemo pusės (žr. brėžiniuose žymėjimą – savavališkos statybos darbų zona). Atitvaros aukštis ~2.50 m, o plotis ~0.98 m ir nuo gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), , pusės įrengta išorinė atitvara, kurios aukštis ~2.34 m. Atitvara įrengta ant betoninio pamato – cokolio, kurio aukštis ~1 m. Atitvaroje įrengtas langas. Ant atitvarų įrengta stogo dangą laikanti konstrukcija, uždengta skardos danga. Tarp atitvarų įrengta patalpa, įėjimas į patalpą įrengtas iš namo (duomenys neskelbtini) priestato bendrojo naudojimo patalpų. Priestato sienoje, lango vietoje įrengtos durys“.

56.       Tiriant 2014 m. rugsėjo 2 d. MB „Miesto administratorius“ (šiuo metu – atsakovė UAB „Miesto administratorius“) pranešimą dėl galbūt savavališkų statybų (duomenys neskelbtini), (užtvertas patekimas į vidinį bendro naudojimo daugiabučio kiemelį), Statybos inspekcijos 2015 m. vasario 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš kiemo pusės įrengta atitvara plytų mūro, kurios išmatavimai: h = 2,55 m / b = 0,98 m. Nuo sklypo (duomenys neskelbtini) pusės įrengta atitvara plytų mūro, kurios išmatavimai: h = 2,34 m, b = 4,20 m, cokolio aukštis h = 1,0 m, nuo ž. pav. 3,34 m. Tarp sienų įrengta stogo konstrukcija uždengta metalo-skardos danga. Tarp atitvarų yra įrengta patalpa. Patalpos išvatavimai 1,95 m x 4,05 m. Į patalpą iš priestato įrengtos durys. T. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini)-1A, , teigimu, bute patalpą įsirengė G. S. (miręs). Šiuo metu T. Š. naudojasi patalpa – susandėliavus daiktus. V. P., gyvenančio savivaldybės 4 bute, teigimu, atitvaros įrengtos prieš 6 ar 8 metus. Kas įrengė, nežino. (duomenys neskelbtini) gyventojai J. R. Ž. ir R. G. paaiškino, kad Priestatas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo statomas apie 1992–1994 metus.

57.       Statybos inspekcijos 2015 m. lapkričio 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gruodžio 14 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuot, kad langai yra įrengti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), sienoje, dvibučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), sienoje ir langas įrengtas tarp šių namų esančio baltų plytų mūro priestato sienoje. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, t. y. kad be privalomo projekto ir statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo kapitalinio remonto projektui, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), išorinėje sienoje įrengtas langas, Buto savininkei UAB „Miesto administratorius“ buvo surašytas 2015 m. gruodžio 17 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015 m. gruodžio 29 d. privalomasis nurodymas iki 2016 m. birželio 29 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini).

58.       Statybos inspekcijos Kauno departamente 2019 m. sausio 31 d. buvo gautas Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus 2019 m. sausio 29 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo prašoma pagal kompetenciją patikrinti galimai savavališkai pastatytą pastatą (priestatą) tarp namų (duomenys neskelbtini), nustačius savavališkos statybos faktą, pareikalauti savavališkų statybų padarinių šalinimo. Statybos inspekcijos Kauno departamento 2019 m. vasario 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)-((duomenys neskelbtini)) „Dėl Jūsų rašto“, kurio kopija buvo pateikta ir ieškovui, Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius buvo informuotas, kad Kauno miesto savivaldybės administracija statytojai UAB ,,Miesto administratorius“ išdavė leidimą rekonstruoti statinį pagal projektą. Patikrinus projekto sprendinius nustatyta, kad projekte numatyta įteisinti apie 1988 metais pastatytą priestatą tarp dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 23 d. projektą yra suderinęs Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys.

59.       Inspekcijos Kauno departamento specialistas, išnagrinėjęs A. V. 2019 m. vasario 12 d. prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą ir prie jo pridėtus dokumentus, 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų prašymo“ nurodė projekto trūkumus ir informavo, kad pašalinus netikslumus, prašymas dėl statybos užbaigimo akto išdavimo teiktinas iš naujo. A. V. 2019 m. kovo 7 d. pateikė naują prašymą išduoti statybos užbaigimą aktą, pagal kurį buvo pradėta statybos užbaigimo akto išdavimo procedūra, tačiau ši procedūra yra sustabdyta gavus A. V. 2019 m. kovo 22 d. prašymą.

60.        Statybos inspekcijos Kauno departamentas atsakydamas į 2019 m. balandžio 4 d. gautą Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos (toliau – Seniūnija) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimai savavališkos statybos (duomenys neskelbtini)“, 2019 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuota, kad Statybos inspekcija 2016 m. vasario 15 d. sprendimu dėl priestato (pastatyto vakarinėje pusėje prie dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) statybos teisėtumo nagrinėjimą nutraukė, nes statybos darbai buvo atlikti anksčiau nei prieš 10 metų.

Dėl apelianto ir kitų gyvenamojo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini)A, butų ir kitų patalpų bendrasavininkų sutikimo būtinumo, įteisinant Priestatą 

61.       Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad tiek savavališkas Priestatas, tiek gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra išsidėstę tame pačiame valstybei priklausiančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir yra įsiterpęs tarp abiejų gyvenamųjų namų ir ribojasi su abiejų gyvenamųjų namų sienomis, t. y. juos sujungia, be to, ribojasi su ieškovui priklausančio buto siena, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas nėra namo, adresu (duomenys neskelbtini), prie kurio pagal ginčijamą statybos leidimą priskiriamas ir prijungtas Priestatas, bendraturtis.

62.       Byloje nustatyta, kad savavališkai pastatytas Priestatas, kurį nagrinėjamoje byloje ginčijamo individualaus administracinio teisės akto pagrindu siekia įteisinti ir nuosavybės teise įgyti atsakovė A. V., yra apelianto kartu su kitų butų savininkais nuomojamame (naudojame) valstybiniame Žemės sklype, Priestatas pastatytas tarp dviejų gyvenamųjų namų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriame yra apeliantui nuosavybės teise priklausantis butas.

63.       Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą žemės sklypo prie pastatų 1A3p, 2A2p ir 2I1ž (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui Priestatas (pažymėtas MG) yra priskirtas gyvenamojo namui, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, kad Priestatas faktiškai buvo naudojamas, kaip gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), 2-ojo (anksčiau 1A) buto dalis patvirtino 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta buvusi 2-ojo buto savininkė T. Š.: ji nurodė, kad kai nusipirko butą, Priestatas jau buvo pastatytas; Priestatu naudojosi ji viena, įsidėjo lauko duris. Statybos inspekcijos 2014 m. spalio 28 d. Faktinių duomenų patikrinimo akte nurodyta, kad kviesta dalyvauti, galimai esanti statytoja T. Š., buto, (duomenys neskelbtini), savininkė, neatvyko ir patikrinime nedalyvavo, todėl į butą 1A patekti nebuvo galimybės, galimai įrengta prie buto patalpa nebuvo apžiūrėta. Taip pat 2015 m. vasario 10 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad T. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini)-1A, teigimu, bute patalpą įsirengė G. S. (miręs), šiuo metu T. Š. naudojasi patalpa – susandėliuoja daiktus. Taip pat byloje ginčo nėra, kad toliau Priestatas, kaip gyvenamoji patalpa, naudojamas butui, adresu (duomenys neskelbtini)-2. Byloje nėra duomenų, kad Priestatas būtų priskirtas gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra apeliantui priklausantis Butas. Atkreiptinas dėmesys, tai, kad apeliantas nesinaudoja Priestatu, patvirtina byloje esanti apeliantui priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, esantis buto planas (2015 m. lapkričio 17 d.), pagal kurį šį butą ir Priestatą riboja siena ir buto naudojimas, nėra susijęs su Priestatu (jame esančia patalpa). Taip pat byloje nėra duomenų, kad Priestatas pagal funkcinę paskirti būtų naudojamas kitų gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų, ar būtų fiksuotas dokumentuose jo priskyrimas gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra įrodymų, jog Priestatas būtų gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, ir pastatytas padidint bendrą šio gyvenamojo namo plotą. Akcentuotina, jog vien tai, kad Priestato siena remiasi į apeliantui priklausančio buto sieną, kuri yra priskiriama bendrajai gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), konstrukcijai, netapo šio gyvenamojo namo dalimi ir šio namo patalpų savininkų bendrai valdomu turtu, juo labiau apelianto nuosavybe. Tai, kad Priestatas yra pastatytas Žemės sklype, kuris yra priskirtas gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojimui, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog Priestatas tapo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalimi. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto skunde išdėstytus argumentus, jog jis ir kiti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai Priestatą valdo kaip bendrąją nuosavybę ir Priestato likimas galėjo būti nuspręstas visų bendraturčių (sklypo naudotojų) susitarimu.

64.       Nagrinėjamu apeliantas ieškiniu kreipėsi dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, todėl sprendžiant dėl apelianto nurodomo argumento, jog buvo būtina gauti jo ir kitų gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų sutikimai yra taikomos neteisėtos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios Leidimo išdavimo metu.

65.       Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) Statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti, be kita ko, pateikiami statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija.

66.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nėra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtis ar Žemės sklypo savininkas, todėl pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, jo sutikimas dėl Priestato įteisinimo nebuvo privalomas. Nors apelianto sutikimas nebuvo privalomas, tačiau tuometinė Priestato valdytoja atsakovė UAB „Miesto administratorius“ kreipėsi į apeliantą dėl sutikimo įteisinti savavališkai pastatytą Priestatą ir apeliantas 2016 m. rugsėjo 14 d. pasirašytinai patvirtino, kad sutinka, jog Žemės sklype, esančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), būtų atliekama rekonstrukcija pagal projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“.

67.       Apeliantas ginčija, jog sutikimą tiek jis, tiek gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), būtų savininkai davė ne Priestato įteisinimui, o rekonstrukcijos atlikimui. Byloje pateikta informacija iš IS „Infostatyba“, kurioje atliekamos projektų derinimo procedūros, patvirtina, kad Projektas derinimui ir statybą leidžiančio dokumento išdavimui buvo teikiamas ne vieną kartą, jo pavadinimas taip pat buvo koreguojamas – pirminis į sistemą įkelto Projekto pavadinimas buvo „Daugiabučio gyvenamojo namo 1A3p (unikalus nr.: (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo (perplanuojant palėpės patalpas ir įrengiant stoglangius) ir palėpės paskirties keitimo projektas techninis projektas“.

68.       Projekto derinimo metu atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus derinančio specialisto 2017 m. balandžio 28 d. derinimo pastabą Nr. (duomenys neskelbtini) – pateikti išsamią informaciją apie Projekto sprendinius dėl savavališkai pastatyto Priestato, Projekto antraštė buvo papildyta: „Daugiabučio gyvenamojo namo 1A3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas, perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“. Visos derinimo procedūros metu Projekto sudėtyje buvo projektiniai pasiūlymai, parengti 2016 m. sausio mėn. (t. y. iki 2016 m. rugsėjo mėn. sutikimų gavimo). Projektinių pasiūlymų pavadinimas visiškai sutampa su tuo, kuris nurodytas sutikimuose – „Daugiabučio gyvenamojo namo 1A3p (unikalus nr.:(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“. Projektinių pasiūlymų brėžiniuose yra išskirtinai (raudona spalva) pažymėtas savavališkai pastatytas neįregistruotas priestatas, o aiškinamajame rašte nurodyta: „Šiuo projektu numatoma įteisinti priestatą, kuris yra statytas iki 1991 m., tačiau nėra įregistruotas. Priestato patalpos yra prijungtos prie pirmo aukšto buto patalpų“. Įvertinus projektinių pasiūlymų ir sutikimų turinį, darytina pagrįsta išvada, kad Priestato įteisinimas buvo suplanuotas dar 2016 m. sausio mėn., todėl 2016 m. rugsėjo mėn. sutikimai buvo duoti būtent tiems statybos darbams, kurie nurodyti projektiniuose pasiūlymuose, įskaitant ir savavališkos statybos įteisinimą, nes sutikimuose nurodytas projekto pavadinimas visiškai atitinka 2016 m. sausio mėn. parengtų projektinių pasiūlymų pavadinimą.

69.       Projektinių pasiūlymų brėžiniuose yra išskirtinai (raudona spalva) pažymėtas savavališkai pastatytas neįregistruotas priestatas, o aiškinamajame rašte nurodyta: „Šiuo projektu numatoma įteisinti priestatą, kuris yra statytas iki 1991 m., tačiau nėra įregistruotas. Priestato patalpos yra prijungtos prie pirmo aukšto buto patalpų“. Teisėjų kolegija įvertinusi projektinių pasiūlymų ir sutikimų (tame tarpe ir apelianto sutikimo) turinį, sprendžia, kad Priestato įteisinimas buvo suplanuotas dar 2016 m. sausio mėn., todėl 2016 m. rugsėjo mėn. sutikimai buvo duoti būtent tiems statybos darbams, kurie nurodyti projektiniuose pasiūlymuose, įskaitant ir savavališkos statybos įteisinimą, nes sutikimuose nurodytas projekto pavadinimas visiškai atitinka 2016 m. sausio mėn. parengtų projektinių pasiūlymų pavadinimą.

70.       Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje nustatyta, jog statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė Kauno miesto savivaldybės administracija, pastačius Priestatą pasikeitė šio pastato išorės matmenys, todėl Priestato pastatymas laikytinas savavališku pastato (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimu. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad sutikimų (tiek apelianto, tiek kitų asmenų) turinys – pritarimas pastato rekonstravimui – buvo laikomas tinkamu pritarimu Projekte numatytų sprendinių įgyvendinimui, įskaitant ir savavališkai pastatyto Priestato įteisinimą. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad duoti sutikimai neturėjo jokio ryšio su sutikimu (sutikimais) įteisinti savavališkai pastatytą Priestatą.

Dėl apelianto teisės įteisinti atsakovės valdomą Priestatą

71.       Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neturi teisinės galimybės Priestatą įsiteisinti, nes nėra nei Priestato statytojas, nei valdytojas ar naudotojas, neatitinka CK 4.103 straipsnio, 4.40 straipsnio, nes atsakovė A. V. analogiškai nėra nei Priestato statytoja, nei šį priestatą valdė teisėtu pagrindu.

72.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savavališkai pastatytas ar statomas statinys apskritai negali būti nuosavybės teisės objektas, todėl juo negali būti ne tik naudojamasi, bet ir disponuojama, įskaitant valdymo perleidimą. Kasacinis teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėj byloje Nr. e3K-3-33-403/2022 (54 punktas) išaiškino, kad pagal šį reguliavimą statytojas yra tik valdytojas savavališkai pastatyto statinio, kurio jis, kaip neteisėtai įgyto, neturi teisės perleisti kitiems asmenims, ir jam, kaip valdytojui, kyla atsakomybė dėl savavališkos statybos padarinių. Atsižvelgiant į paminėtą teisė normą ir kasacinio teismo išaiškinimą, kaip pagrįstai teigia ir apeliantas, su Butu iš atsakovės UAB „Miesto administratorius“ atsakovė A. V. neįsigijo savavališkai pastatytą priestatą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek atsakovė UAB „Miesto administratorius“ iš ankstesnės Buto savininkės T. Š., tiek atsakovė A. V. perėmė faktinio Priestato valdytojo teises ir pareigas.

73.       Iš Statybos inspekcijos 2015 m. vasario 18 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, vadovaujantis Buto savininkės T. Š. paaiškinimu Priestatas buvo pastatytas (pastatytos atitvaros ir įrengta patalpa) 1988 metais, ankstesnio Buto savininko G. S., kuris yra miręs. Iš 2023 m. kovo 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija nustatyta, kad T. Š. Butą nuosavybės teise priklausė nuo 2002 m. liepos 26 d. iki 2015 m. gegužės 14 d. Taip pat minėta rašte nurodyta, kad V. P., gyvenančio savivaldybės 4 bute, teigimu, atitvaros įrengtos prieš 6 ar 8 metus, kas įrengė, nežino. Gretimo sklypo namo savininkės J. R. Ž. ir R. G. raštu paaiškino, kad Priestatas buvo statomas 1992–1994 m., jį statė tuo metu Bute gyvenę broliai S. (abu yra mirę). Tai gi, šiame rašte konstatuota, kad  Priestatas buvo pastatytas rekonstruojant gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir Priestatas visada faktiškai buvo naudojamas Buto dalis. Tai, kad Priestatas buvo Buto dalis patvirtina ir Statybos inspekcijos 2014 m. spalio 28 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktas, kuriame fiksuota, jog kviesta dalyvauti galimai esanti statytoja T. Š., buto (duomenys neskelbtini), savininkė, neatvyko ir patikrinime nedalyvavo, todėl į butą 1A (dabar – Nr. 2) patekti nebuvo galimybės ir galimai įrengta prie buto patalpa nebuvo apžiūrėta, nes į ją nepateko.

74.       Apelianto nurodomas liudytojos L. S. teismui duotas paaiškinimas, kad jos sutuoktinis statė medinį priestatą, kuris niekada nebuvo sujungtas su butais ir buvo naudojamas visų bendrai, malkoms laikyti, nepaneigia minėtų rašytinių įrodymų. Šio nutarties 73 punkte nurodyti oficialūs rašytiniai įrodymai, turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ir jie nėra paneigti kitais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimo, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Priestatą statė ir juo naudojosi (duomenys neskelbtini), 2-ojo buto valdytojai ir savininkai, todėl jie laikytini Priestato valdytojais. Apeliantas neįrodė, kad jis buvo Priestato valdytojas. Jo nurodytos aplinkybės nustatytos Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-186-923/2019, kad jis 2018 m., norėdamas ant Priestato stogo įsirengti terasą, atliko Priestato stogo demontavimo darbus, dėl ko buvo užlieta Priestato patalpa, neįrodo, jog apeliantas nepertraukiamai naudojosi Priestatu, juo labiau, kad minėtoje byloje apeliantas neigė ant Priestato stogo įrenginėjęs terasą.  

75.       Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą teismas, sprendimu panaikinęs statybą leidžiančio dokumento galiojimą, šalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją, jeigu nėra statytojo. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pateikiamas statytojui, o jeigu jo nėra, statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

76.       Tai gi, nustačius, kad priestato valdytojai yra Buto savininkai, t. y. ieškinio pateikimo metu buvo atsakovė A. V., todėl jai pagal minėtą teisinį reguliavimą kyla pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsižvelgiant tai, kad apeliantas neįrodė, jog jis yra Priestato valdytojas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas neturi teisės šalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. atlikti Priestato įteisinimo procedūrą.

Dėl Statybos leidimo išdavimo procedūrų pažeidimo

77.       Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą netyrė ir nevertino, ar 2017 metais teikiant prašymą dėl Statybos leidimo išdavimo, kuriuo buvo siekiama ir įteisinti savavališką Priestato statybą, tuometinė savininkė UAB „Miesto administratorius“ sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, nesiaiškino ar buvo sumokėta reikiamo dydžio įmoka, kokiu būdu buvo nustatyta 1988 metų savavališkai pastatyto Priestato vertė, nuo kurio apskaičiuotas įmokos dydis, nes atsakovai nebuvo šio statinio statytojai, ar buvo atliktos savavališkos statybos ekspertizės statybų kaštams nustatyti ir t. t.

78.       Kasacinis teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartyje, kuria grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pažymėjo, kad pagal Statybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą vienas iš būtinų reikalavimų savavališkai statybai įteisinti yra įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, kurios mokėjimo principai įtvirtinti Statybos įstatymo 1 priede, sumokėjimas (41 punktas). Tai gi, priešingai nei teigia skunde apeliantas minėtoje nutartyje kasacinis teismas nenurodė iš naujo bylą nagrinėjančiam teismui, aiškintis, kokiu būdu buvo nustatyta 1988 metų savavališkai pastatyto Priestato vertė, nuo kurio apskaičiuotas įmokos dydis, ar buvo atliktos savavališkos statybos ekspertizės statybų kaštams nustatyti ir kt.

79.       Byloje pateiktame Projektas, kurio dokumentacijoje yra VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2017 m. birželio 30 d. statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame dokumente apskaičiuotas įmokos dydis už savavališkai atliktus statybos darbus. Byloje taip pat pateiktas ekspertų apskaičiuotos įmokos sumokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas. Apeliantas skunde nenurodė argumentų, susijusių su įmokos už savavališką statybą apskaičiavimu ar sumokėjimu, byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų išsakęs argumentus dėl apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos už savavališkai atliktus statybos darbus, todėl plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija neapsisako.

Dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų sutikimų

80.       Apeliantas teigia, kad sutikimų Priestato įteisinimui nedavė gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkai, kuris privalomas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, o jo nebuvimas yra esminis ieškovo teisiu pažeidimas.

81.       Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad statytojas statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija. Pažymėtina, kad statytoja UAB „Miesto administratorius“ tokį dokumentą pateikė kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą – 2016 m. rugsėjo 16 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad šio gyvenamojo namo butų savininkai pritarė pastato rekonstravimui. Kartu su Projekto dokumentacija taip pat buvo pateikti Žemės sklype esančio kito gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), , patalpų savininkų – apelianto bei buvusios savininkės V. B. 2016 m. rugsėjo 14 d. sutikimai rekonstrukcijos darbams. 

82.       Taip pat apeliantas teigia, kad gyvenamojo namo gyventojai davė sutikimus kitokiems darbams, negu nurodyti Projekte.

83.       Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis statybą leidžiančių dokumentų sąrašas, tačiau tarp jų nėra numatyta, kad būtų galima išduoti leidimą savavališkos statybos įteisinimui. Todėl pagal teisės aktuose nurodytų galimų statybos darbų rūšį Projektas buvo parengtas rekonstravimo darbams, toks buvo statytojos UAB „Miesto administratorius“ prašymas išduoti Leidimą ir Leidimas buvo išduotas būtent pastato rekonstravimui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, teisingai nurodė, jog tuo atveju, kai numatoma atlikti statybos darbus, priskiriamus skirtingoms statybos rūšims, tvarkomuosius paveldosaugos darbus, gali būti rengiamas vienas skirtingas statybos rūšis, tvarkomuosius statybos ir paveldosaugos darbus jungiantis statinio projektas, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis.

84.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje nustatyta, jog statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Pagal šią normą, Priestato pastatymas laikytinas savavališku pastato (gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini)) rekonstravimu. Pastačius ginčijamą Priestatą pasikeitė šio pastato išorės matmenys. Atsižvelgiant į tai, kartu su prašymu išduoti Leidimą pateiktų sutikimuose nurodytas pritarimas pastato rekonstravimui, buvo laikomas tinkamu pritarimu Projekte numatytų sprendinių įgyvendinimui, įskaitant ir savavališkai pastatyto Priestato įteisinimą. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog duoti sutikimai nebuvo susiję su pritarimu Projektui ir su sutikimu įteisinti savavališkai pastatytą Priestatą.

85.       Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys iš IS „Infostatyba“ patvirtina, kad Projektas derinimui ir statybą leidžiančio dokumento išdavimui buvo teikiamas ne vieną kartą, jo pavadinimas taip pat buvo koreguojamas – pirminis į sistemą įkelto Projekto pavadinimas buvo „Daugiabučio gyvenamojo namo 1A3p (unikalus nr.: (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo (perplanuojant palėpės patalpas ir įrengiant stoglangius) ir palėpės paskirties keitimo projektas techninis projektas“. Tačiau Projekto derinimo metu atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus derinančio specialisto 2017 m. balandžio 28 d. derinimo pastabą Nr. 10 pateikti išsamią informaciją apie Projekto sprendinius dėl savavališkai pastatyto Priestato, Projekto antraštė buvo papildyta: „Daugiabučio gyvenamojo namo 1A3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas, perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto sprendiniai, susiję su savavališkos statybos įteisinimu, keičiami nebuvo, todėl nebuvo pagrindo Leidimą išdavusiai Kauno miesto savivaldybės administracijai reikalauti, kad statytojas pateiktų naujus sutikimus. Atkreiptinas dėmesys, kad visos derinimo procedūros metu Projekto sudėtyje buvo projektiniai pasiūlymai, parengti 2016 m. sausio mėn. (t. y. iki 2016 m. rugsėjo mėn. sutikimų gavimo) ir Projektinių pasiūlymų pavadinimas visiškai sutampa su tuo, kuris nurodytas sutikimuose – „Daugiabučio gyvenamojo namo 1A3p (unikalus nr.:(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“. Projektinių pasiūlymų brėžiniuose yra išskirtinai (raudona spalva) pažymėtas savavališkai pastatytas neįregistruotas priestatas, o aiškinamajame rašte nurodyta: „Šiuo projektu numatoma įteisinti priestatą, kuris yra statytas iki 1991 m., tačiau nėra įregistruotas. Priestato patalpos yra prijungtos prie pirmo aukšto buto patalpų“. Įvertinus projektinių pasiūlymų ir sutikimų turinį, darytina išvada, kad Priestato įteisinimas buvo suplanuotas 2016 m. sausio mėn., todėl 2016 m. rugsėjo mėn. sutikimai buvo duoti būtent tiems statybos darbams, kurie nurodyti projektiniuose pasiūlymuose, įskaitant ir savavališkos Priestato statybos įteisinimą.

86.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, išskyrus paties apelianto nurodytą vertinimą, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkai neturėjo informacijos apie numatomą Priestato įteisinimą ir tam sutikimo nedavė.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo

87.       Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Priestato įteisinimui nereikėjo gauti atskiro valstybinio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), patikėtinės Nacionalinė žemės tarnybos sutikimo, nes tai numatyta 2017 m. balandžio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje. Iš prie Projekte esančio Nacionalinė žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus rašto 2017 m. kovo 20 d. matyti, kad Nacionalinė žemės tarnybos išreiškė savo sutikima ne su savavališkai pastatyto priestato įteisinimu, o su konkretaus pastato - lA3p, esančio Žemės sklype rekonstravimo darbais.

88.       Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, statybai leidžiančiam dokumentui gauti, statytojas turi pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinančius dokumentus (statant inžinerinius statinius), jei statybos darbus numatoma vykdyti žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos.

89.       Tai gi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą Statybos leidimui gauti buvo būtinas Žemės sklypo, valdytojo Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, kuri Leidimo išdavimo metu valstybinį Žemės sklypą valdė patikėjimo teise. Apelianto, kaip Žemės sklypo naudotojo (tuometinio nuomininko) sutikimas, pagal teisės aktų reikalavimus nebuvo reikalingas.

90.       Iš Projekto dokumentų nustatyta, kad statytoja atsakovė UAB „Miesto administratorius“ 2017 m. kovo 8 d. kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinę Nacionalinė žemės tarnybą dėl tokio sutikimo gavimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad asmens teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą patvirtinantis dokumentas yra valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje be kita ko nurodomos žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos bei naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos – taigi, visos žemės sklypo naudojimo sąlygos aptariamos būtent valstybinės žemės nuomos sutartyje. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30.7 punkte nustatyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Nacionalinė žemės tarnyba rašte pažymėjo, jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyta teisė išnuomotame valstybinės žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas neišduodamas, kadangi šis sutikimas išreiškiamas nuomos sutartyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba tokios pat pozicijos laikėsi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tokią pat poziciją išdėstė atsiliepime į apeliacinį skundą.

91.       Projekto dokumentacijoje, esančios 2017 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punkte nurodyti žemės sklypo naudojimo būdai – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Valstybinės žemės nuomos sutarties 4.1 punkte nustatyta, jog išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas, jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui.

92.       Tai gi, Nuomos sutartis buvo sudaryta gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatavimui, o Nacionalinė žemės tarnyba nuomos sutartyje išreiškė sutikimą, kad Žemės sklype būtų atliekami statybos darbai, atitinkantys daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kad Priestatas yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, darytina išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba pritarė Priestato įteisinimui, nes numatomi statybos darbai neprieštaravo teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo režimui, o pagal Projekto sprendinius savavališkos statybos įteisinimui papildomų statybos darbų nebuvo numatoma atlikti – planuojama įteisinti prieš beveik 30 metų pastatytą ir naudojamą statinį, kuris Projekte tiesiog pažymėtas kaip „savavališkos statybos zona“.

93.       Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 13 punktą, Nacionalinei žemės tarnybai yra priskirta kompetencija kreiptis į teismą, kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje. Byloje nėra duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba būtų padariusi išvadą, kad dėl išduoto Leidimo ar Priestato įteisinimo yra pažeistas viešasis interesas ir dėl to pareiškusi pretenziją statytojui ar Statybos leidimą išdavusiai institucijai – Kauno miesto savivaldybės administracijai. Pažymėtina, kad atskiro Nacionalinės žemės tarnybos leidimo nebuvimas gali būti siejamas su viešojo intereso pažeidimu, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti siejamas su apelianto ar trečiųjų asmenų teisių pažeidimu.

94.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas skunde remiamasi statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 punkto nuostatomis, tačiau šis reglamentas Leidimo išdavimo metu negaliojo (neteko galios nuo 2017 m. sausio 1 d.), todėl sprendžiant dėl Leidimo teisėtumo nėra taikomas. Leidimo išdavimo metu galiojo statybos techninis reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, kurio 50 punkte buvo nurodyta būtinybė gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypas buvo suformuotas, todėl ši teisės akto nuostata netaikytina.

Dėl Kultūros paveldo departamento sutikimo

95.       Apeliantas teigia, kad Projektas, kurio pagrindu buvo išduotas ginčijamas Statybos leidimas, nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu ir toks pažeidimas laikytinas esminiu Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 8 punkto pažeidimu, dėl kurio negalėjo būti išduota Statybos leidimo dalis dėl Priestato įteisinimo.

96.       Byloje nustatyta, kad Žemės sklypas patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio teritorijos apsaugos zoną – vizualinės apsaugos pozonį. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktą, tokioje teritorijoje taikomi reikalavimai, draudžiantys veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą. Šiuo atveju turi būti vertinama, ar Priestatas netrukdo apžvelgti kultūros paveldo objektą – Kauno Senamiestį. Tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų apeliantas byloje nepateikė.

97.       Apie savavališkos statybos priestato įteisinimą nurodyta ir projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte: „Šiuo projektu numatoma įteisinti priestatą, kuris yra statytas iki 1991 m., tačiau nėra įregistruotas. Priestato patalpos yra prijungtos prie pirmo aukšto buto patalpų“. Iš byloje esančio projektinio pasiūlymo matyti, kad 2016 m. lapkričio 8 d. ant projektinio pasiūlymo (brėžinys, kuriame raudonai pažymėta zona, kurioje yra savavališkai pastatytas priestatas iki 1991 m.) pasirašė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas S. S..

98.       Apeliantas klaidingai teigia, jog projektiniai pasiūlymai su Kultūros paveldo departamentu buvo suderinti netinkamai, nes nėra Kultūros paveldo departamento įgalioto asmens parašo ant projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto, kaip nustatyta Aprašo 8 punkte. Pažymėtina, kad Aprašas nereglamentuoja Projektų derinimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros (Aprašo 1 punktas), todėl sprendžiant dėl Leidimo teisėtumo Aprašo nuostatos nėra taikomos.

99.       Pažymėtina, kad Kultūros paveldo departamentas kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikė 2016 m. gruodžio 2 d. išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pagal Aprašo nuostatas gali būti išduoti tik suderinus projektinius pasiūlymus (brėžinį bei aiškinamąjį raštą). Teisėjų kolegijos vertinimu, Kultūros paveldo departamentas laikė, kad projektiniai pasiūlymai buvo suderinti tinkamai, nes priešingu atveju Kultūros paveldo departamentas specialiųjų paveldosaugos reikalavimų statytojui nebūtų išdavęs.  

100.       Apeliantas teigia, kad Kultūros paveldo departamentas suderino kitokius

101.       Kauno miesto savivaldybės administracija nederino Projekto, nurodydama sukonkretinti Projekto sprendinius, susijusius su savavališkos statybos įteisinimu. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, gavus pakartotinį statytojo prašymą derinti Projektą (pataisytą pagal derinančių institucijų pastabas), priešingai nei teigia apeliantas, nebuvo pagrindo pakartotinai teikti derinti Projektą Kultūros paveldo departamentui.

102.       Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Projektas su Kultūros paveldo departamentu teisės aktų nustatyta tvarka buvo suderintas ir šis derinimas patvirtina, jog Projekto sprendiniai atitiko teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, reikalavimus.

103.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš bylos dokumentų neįmanoma identifikuoti, koks konkretus projektas buvo pateiktas derinti Kultūros paveldo departamentui. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme teismas 2019 m. gruodžio 12 d. posėdyje įpareigojo Kultūros paveldo departamentą pateikti projektą, kuris buvo suderintas su šia institucija, tačiau Kultūros paveldo departamentas nepateikė teismui jokios informacijos apie jos suderintą projektą. Nesant byloje pateiktos Kultūros paveldo departamentas informacijos apie jos suderintą projektą, nėra pagrindo vertinti Kultūros paveldo departamento suderintas projektas neatitiko Projekto, kuris buvo suderintas IS „Infostatyba“ ir kurio pagrindu išduotas Leidimas.

104.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 25 punktą, Kultūros pavaldo departamentui  yra suteikta teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti viešąjį interesą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje. Byloje nėra duomenų, jog Kultūros pavaldo departamentas būtų reiškęs pretenzijas statytojams, Statybos leidimą išdavusiai Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Projekto, Projekto derinimo, ar Priestato statybos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal paminėtą teisinį reglamentavimą apeliantui (fiziniam asmeniui) nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą.

105.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodė, kokią įtaką Projekto sprendinių derinimas su Kultūros paveldo departamentu turi jo teisėms ir interesams, ir nepateikė jokių įrodymų apie savo teisių pažeidimą, atsižvelgiant į tai nelaikytina, kad atlikta Projekto derinimo procedūra su Kultūros paveldo departamentu būtų pažeidusi apelianto teises.

Dėl apelianto teisių pažeidimo

106.       Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvada, kad Priestato įteisinimas ieškovo teisių nepažeidžia, nes valstybinės žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas nesikeičia. Pažymi, kad Priestatas pastatytas ant žemės ir jo nustatytas žemės užstatymo plotas – 7,68 kv. m., todėl yra pažeidžiamas ieškovo interesas tinkamai ir patogiai naudotis žemės sklypu ir statiniais. Priešingai nei sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, Plane numatytas ne leistinas, o esamas užstatymo tankumas – 0,91, kuris kinta leidžiant įteisinti savavališko Priestato statybą, o koks maksimaliai leistinas šio konkretaus žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas teismas netyrė.

107.       Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojamos teritorijos vakarinėje dalyje „yra neįregistruotas statinys (plane pažymėtas MG), kuris turi būti registruojamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka arba griaunamas“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teritorijų planavimo dokumente yra numatyta galimybė įteisinti Priestatą.

108.       Pagal tuo metu (2013 m.) galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 50 dalį, užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu. Nagrinėjamu atveju, Priestatas yra pažymėtas Žemės sklypo plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagrindiniame brėžinyje (kaip esamas pastatas, todėl darytina išvada, kad apskaičiuojant Žemės sklypo plane nurodytą užstatymo tankį (0,91) buvo įtrauktas ir Priestatu užstatytas plotas (plane pažymėtas MG). Pažymėtina, kad tuo atveju, jei, kaip teigia apeliantas, į leistiną užstatymo tankį Priestatu užstatytas plotas nebūtų įtrauktas, tokiu atveju jo įteisinimas nebūtų galimas, nes prieštarautų galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams.

109.       Žemės sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis šiame žemės sklypo plane nėra reglamentuotas. Projekto sprendiniuose – sklypo plano dalyje yra nurodyti sklypo sutvarkymo rodikliai, kuriuose matyti, kad sklypo užstatymo tankumas nekeičiamas (nurodytas 0,91 proc.), o sklypo užstatymo intensyvumas didėja (nurodyta nuo 170,22 proc. iki 193,95 proc. po rekonstravimo 2 etapo) dėl rekonstrukcijos metu didinamo pastato aukščio, darbai žemės sklype nenumatomi. Iš byloje esančios Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus pateiktą raštą Dėl informacijos apie Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pateikimo nustatyta, kad nėra duomenų apie tai, koks buvo Žemės sklypo užstatymo rodiklis laikotarpiu nuo 1988 m. iki 1994 m. Įvertinus tai, kad Priestato statybos metu (1988 m.) nebuvo nustatytas Žemės sklypo užstatymo rodiklis, Priestato įteisinimas užstatymo intensyvumo rodiklio padidėjimo neįtakoja. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl Priestato įteisinimo užstatymo tankis ir intensyvumas nesikeičia, todėl apelianto teisių nepažeidžia.

110.       Taip pat apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus, kad Priestato pastatymas panaikino praėjimą, buvusį tarp pastatų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

111.       Byloje nustatyta, kad apeliantas butą, adresu (duomenys neskelbtini)A, įsigijo 2005 metais, t. y. kai ginčo priestatas jau buvo pastatytas (priestatas buvo pastatytas 1988 m.), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl nurodytų priežasčių negali būti laikoma, jog yra pažeistos ieškovo teisės dėl panaikinto praėjimo tarp namų. Iš byloje esančio Žemės sklypo plano matyti, kad tarp minėtų namų yra pastatytas ne tik Priestatas (pažymėtas MG), tačiau ir ūkinis pastatas – 2MN, registruotas registre (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2I1Ž), pastatytas 1955 m., kadastro duomenys nustatyti 2002 m. Liudytoja apklausta L. S. paaiškino, kad 1982 m., kai ji atsikėlė gyventi į butą, savavališkos statybos vietoje buvo kiemukas ir sandėlis, ten laikė anglis, praėjimo tarp namų niekada nebuvo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog dėl nesamo praėjimo tarp namų, kurio nebuvo nuo 1955 m., negali būti pažeidžiami teisėti apelianto interesai.

112.       Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus, kad savavališkos statybos įteisinimas pažeidžia jo interesus, nes dėl savavališko Priestato buvo užmūrytas įėjimas į ieškovui priklausančias patalpas tiesiogiai iš lauko. Nurodė, jog tai, kad jis įsirengė atskirą įėjimą ne paneigia, o patvirtina jo teisių į netrukdomą turto valdymą, pažeidimą, nes dėl savavališkos statybos ieškovas buvo priverstas įsirengti naują išėjimą iš jam priklausančių patalpų į lauką.

113.       Iš apelianto buto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad apeliantas yra įsirengęs naują įėjimą į savo negyvenamąsias patalpas. Atnaujinti jo patalpų kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog tai, kad jis turi įėjimą į savo negyvenamąsias patalpas ne iš Priestato pusės, o kitoje vietoje niekaip nepažeidžia jo teisių naudotis priklausančia patalpa. Pažymėtina, kad apeliantas jokių objektyvių argumentų dėl negalėjimo naudotis buvusiu įėjimu nepateikė. Leidimo išdavimas nepakeitė faktinės situacijos, atitinkamai apelianto naudojimosi Žemės sklypu ir jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu galimybės išliko tokios pačios.

114.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus dėl negalimumo įteisinti Priestatą pagal išduota Leidimą, nes savavališkai pastatyto Priestato įteisinimas neatitinka Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, kurie yra patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas remiasi teisės aktu, kuris jo teigimu buvo pažeista įteisinant Priestatą, tačiau nenurodė, kokie konkretūs gaisrinės saugos reikalavimai buvo pažeisti. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte yra nurodyta, jog atliekami rekonstravimo darbai nedaro poveikio gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimui. Pažymėtina, kad tokia situacija egzistavo nuo Priestato pastatymo 1988 metais ir Projektu ji nebuvo pakeista. Įteisinus Priestatą išliko galimybė į abu Žemės sklype esančius pastatus patekti iš kiemo pusės. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog išdavus Leidimą įteisinti Priestatą, buvo pažeistos apelianto teisės.

115.       Apeliantas teigia, kad Leidimu leidus įteisinti savavališkos statybos Priestatą, bendraturčiai negali patekti į rūsį, kuriame yra bendri abiejų gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) inžineriniai tinklai. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog namui, adresu (duomenys neskelbtini), priklausantys inžineriniai tinklai yra namo (duomenys neskelbtini), rūsyje. Iš Projekto sprendinių nustatyta, kad patekimas į rūsį yra per bendro naudojimo laiptinę ir nėra nesusijęs su Priestatu. Projekto sprendiniuose bendro naudojimo laiptinė pažymėta kaip zona, kurioje statybos darbai nenumatyti. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo bei nuotraukų, kuriuose yra užfiksuotas atsakovės A. V. Butas, nustatyta, kad Priestatas yra sujungtas su atsakovės A. V. butu ir jame yra įrengtas atsakovės A. V. miegamasis, kuriame nėra jokių vandentiekio bei nuotekų inžinerinių tinklų. Kaip minėta, iš Projekto sprendinių matyti, kad Priestatas netrukdo patekti į rūsį ir pačių rūsio patalpų neapima. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas bei tretieji asmenys neturi teisės naudotis kitam savininkui priklausančiu rūsiu. Iš daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų sąrašo matyti, kad rūsio patalpos daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) yra priskirtos tik butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurio savininkai yra B. M. bei A. M..  Byloje nenustatyta, kad tarp A. M., B. M. ir atsakovės A. V. butų ginčas dėl patekimo į rūsį. Iš Projektavimo įmonės UAB „G. & architektai“ parengto projekto „Daugiabučio gyvenamo namo 1A3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ B laida, nustatyta, kad buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), savininkai turės patekimą į rūsį. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai byloje nekėlė savarankiškų reikalavimų, susijusių galimybe patekti į bendrojo naudojimo patalpas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas savo teisės naudotis šiomis rūsio patalpomis byloje neįrodė, todėl atmestini skundo argumentai dėl teisių pažeidimo susijusių su negalėjimu naudotis rūsio patalpa, kuri priskirta namui (duomenys neskelbtini).

Dėl termino ginčyti Leidimo teisėtumą

116.       Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčydamas terminą administraciniam aktui (Statybos leidimui) ginčyti remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje (Nr. e2A-181-924/2021), kuri yra panaikinta kasacinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartimi ir nėra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su panaikinta minėta nutartimi plačiau nepasisako ir ja nesivadovauja.

117.       ABTĮ (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2718 redakcija) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

118.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą statybos leidimui ginčyti, nes Statybos inspekcijos 2019 m. vasario 29 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantui pateikta informacija buvo pakankama įvertinti galimą jo teisių pažeidimą, ir tai yra vėliausia data nuo kurios galėtų būti skaičiuojamas įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas statybos leidimui ginčyti.

119.       Apeliantas skunde nurodo, kad priešingai ginčijamo sprendimo išvadoms, jis įstatymo nustatyto termino ieškiniui pateikti dėl ginčijamo administracinio akto dalies nepraleido, nes su 2017 m. rugpjūčio 29 d. statybos leidimu bei Projekto turiniu susipažino tik 2019 m. kovo 13 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė 2017 m. rugpjūčio 29 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Projekto kopiją.

120.       Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl termino individualiam administraciniam aktui ginčyti (skundui, ieškiniui dėl jo paduoti) yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023). Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-715/2011; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-119-624/2020; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-668-261/2021).

121.       Nagrinėjamu atveju statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas kitam nei apeliantas asmeniui – atsakovei UAB „Miesto administratorius“. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, procesinio termino eiga reikalavimui panaikinti šio dokumento galiojimą pareikšti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada reikalavimą reiškiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie prašomą panaikinti dokumentą (jo esmę), o ne nuo jo paskelbimo momento.

122.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie ginčijamą sprendimą – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014).

123.       Pagal bylai aktualios redakcijos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

124.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, kasacinis teismas laiko reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 15punktas). Pabrėžtina, kad priešingai nei, pavyzdžiui, praleisto ieškinio senaties termino atveju, teismas negali ex officio (liet. pagal pareigas, savo iniciatyva) spręsti praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-306-629/2019), todėl apelianto argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

125.       Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad vien tik Statybos inspekcijos 2019 m. vasario 29 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija negali būti laikoma pakankama apeliantui įvertinti galimą jo teisių pažeidimą. Nors šiame rašte buvo nurodyti duomenys apie savivaldybės išduotą statybos leidimą, taip pat išaiškinta, jog pagal Projekto sprendinius numatyta įteisinti Priestatą tarp namų, esančių  (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. rugpjūčio 29 d. statybos leidimą bei 2017 metų Projektą, būtent kuriame detalizuoti savavališkos statybos įteisinimo sprendiniai, iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gavo tik 2019 m. kovo 13 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas tik gavęs visą šią informaciją galėjo tinkamai įvertinti bei spręsti dėl savo teisių pažeidimo. Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. balandžio 10 d., todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad apeliantas kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį nustatyto terminą ginčyti statybos leidimą, jį skaičiuodamas nuo 2019 m. vasario 29 d.

126.       Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad ieškovas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-260-822/2024).

127.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad 2019 m. vasario 28 d. apeliantas iš Statybos inspekcijos gavęs informaciją apie atsakovei išduotą statybos leidimą bei jos siekį įteisinti savavališką statybą (priestatą), jau kitą dieną (2019 m. kovo 1 d.) kreipėsi į savivaldybę dėl šių dokumento bei Projekto gavimo, o 2019 m. kovo 13 d. juos gavęs – 2019 m. balandžio 10 d. pateikė teismui ieškinį, sprendžia, kad apeliantas elgėsi aktyviai, kaip apdairus, rūpestingas, savo teisėmis tinkamai besirūpinantis asmuo. Tai, kad apelianto 2019 m. sausio 26 d. gautame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buvo įregistruota žyma apie 2017 m. rugpjūčio 29 d. išduotą Leidimą rekonstruoti statinį taip pat nepatvirtina, kad apeliantas apie savo teisių pažeidimą galėjo sužinoti jau tuo metu (ar dar anksčiau), kadangi jis neturėjo galimybės susipažinti su Leidimo ir Projekto turiniu. Pažymėtina, kad apeliantui tik susipažinus Leidimo turiniu ir Projektu, jam tapo žinomi ginčijamo administracinio akto esmę sudarantys duomenys.

        Dėl kasacinio teismo nutarties, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išaiškinimų privalomumo

128.       Apeliantas teigia, kad pirmosios pakartotinai išnagrinėjęs bylą nepašalino ankstesnių teismo procesiniais sprendimais padarytų klaidų, įpareigotų ištaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartimi, ir padarė naujų klaidų – visiškai nesivadovavo privalomais kasacinio teismo išaiškinimais

129.       CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 38 punktą, kt.). Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, ir perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2014; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 39 punktas).

130.       Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui. Kasacinis teismas sprendė, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, teismai netaikė teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių savavališkos statybos įteisinimą. Nurodė, kad teismai turėjo aiškintis, kas turėjo teisę į savavališkos statybos padarinių šalinimą (nutarties 44-45 punktas), ar savavališkos statybos padarinių šalinimui buvo būtina atlikti statybos darbus (nutarties 47 punktas), ar neteisėtai statant statinį nebuvo viršytas sklypo, kuriame savavališkai statomas (pastatytas) statinys, užstatymo tankis ir intensyvumas (nutarties 49 punktas), taip pat išspręsti klausimą dėl žemės sklypo, kuriame yra savavališkai pastatytas Priestatas, nuomininkų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, nes jų teisinei padėčiai ar padariniams gali turėti įtakos priimtas teismo sprendimas (nutarties 53 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visas šias aplinkybes aiškinosi ir tyrė pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, ir dėl visų šių aplinkybių buvo pasisakyta priimtame skundžiamame sprendime, taip pat į bylos nagrinėjimą įtraukti visi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos.

        Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

131.       Atsakovės A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo paskirti apeliantui baudą. Šį prašymą argumentuoja tuo, kad ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartyje yra konstatavęs jo teisių pažeidimą ir kitas jo nurodomas aplinkybes, nors taip nėra. Apeliantas apeliaciniame skunde meluoja teismui, jog daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), esantis rūsys yra bendras, kad jis yra šio rūsio bendraturis, ir jis turi teisę naudotis rūsiu, nors taip nėra. Siekiant sudrausminti ieškovą, kad jis daugiau nebeklaidintų teismo, t. y. neveiktų prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, jam vadovaujantis CPK 95 straipsniu, turi būti skiriama 5 000 Eur bauda, 50 proc. iš paskirtos baudos priteisiant sumokėti atsakovėms.

132.       Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Toks reikalavimas įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas.

133.       Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

134.       Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020, 20 punktas).

135.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).

136.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

137.       Piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023, 31 punktas).

138.       Nagrinėjamu atveju atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą formuluodamos prašymą taikyti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nenurodė konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių šios šalies piktnaudžiavimą, jo sąmoningą siekį vilkinti procesą, apsunkinti bylos nagrinėjimą ir pan. Atsakovės nurodė tik deklaratyvius teiginius, tačiau jų nepagrindė jokiais konkrečiais duomenimis. Aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad apeliantas piktnaudžiauja procesu, teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymas taikyti apeliantui baudą netenkinamas.

139.       Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

140.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

        Dėl bylos procesinės baigties

141.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Statybos leidimo teisėtumo dalyje dėl Priestato įteisinimo tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 19 d. sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, pašalinant iš jo motyvuojamosios dalies motyvus, susijusius su procesinio termino ginčyti administracinį aktą (statybos leidimą) praleidimu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

142.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

143.       Atsakovės A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ pateikė įrodymus, jog už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y., kad atsakovė A. V. sumokėjo už šias advokato paslaugas 300 Eur, o atsakovė UAB „Miesto administratorius“ – 1 200 Eur. Nors atsakovės prašė UAB „Miesto administratorius“ sumokėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti A. V., mokėjimo dokumente, kuriuo UAB „Miesto administratorius“ apmokėjo dalį sumos pagal advokato 2024 m. rugpjūčio 8 d. išrašytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), nėra nurodyta, jog sumokėjo už A. V., todėl nėra pagrindo spręsti dėl šios dalies išlaidų priteisimo A. V..

144.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

145.       Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad atsakovių išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apelianto apeliacinis skundas netenkintas, atsakovėms iš apelianto priteistinos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme, proporcingai jų sumokėtų bylinėjimosi išlaidų daliai, t. y. atsakovei A. V. – 300 Eur, o atsakovei UAB „Miesto administratorius“ – 1 200 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

146.       Atsakovės Kauno misto savivaldybės administracija ir tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba bei Kultūros pavaldo departamentas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Miesto administratorius“, juridinio asmens kodas 303102718, iš ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai                Rasa Bartašienė

                Egidijus Mockevičius

        Birutė Simonaitienė