Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-45-419/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00296-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19.3; 21.10.4; 21.13.3

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2022 m. kovo 7 d.

Šalčininkai

sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,

vertėjaujant Oliai Lebed,

dalyvaujant valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio atstovui Dariui Žutautui,

traukiamam administracinėn atsakomybėn V. L., jo atstovei advokatei Dianai Voitechovič, 

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. L. skundą dėl Valstybinių miškų urėdijos 2021-11-17 nutarimo Nr. VMU-ANR_N-23-2021 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2021-11-17 Valstybinių miškų urėdijos nutarimu Nr. VMU-ANR_N-23-2021 V. L. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 272 straipsnio 3 dalyje dėl to, kad jis, pažeisdamas Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus, 2021-09-10 apie 08.00 val. Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Visinčios girininkijoje kv. 91, sk. 6, 13 iškirto 429 kelmais daugiau nei buvo nurodyta einamojo kirtimo atrėžimo medžiagoje, kas sudaro 212,86 ktm medienos. Ženklinant medžius kirstini medžiai buvo žymimi oranžiniais dažais 1,3 m aukštyje ant medžio kamieno užpurškiant tašką.

2.       V. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. L. skirta 1400,00 Eur bauda.

3.       V. L. pateikė skundą dėl Valstybinių miškų urėdijos 2021-11-17 nutarimo Nr. VMU-ANR_N-23-2021 prašydamas jį panaikinti ir jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.  

4.       Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio (toliau – ir Institucija) atstovas Darius Žutautas teismo posėdyje paaiškino, kad Institucija su skundu nesutinka. Atlikdamas kirtimą Visinčios girininkijoje V. L. galimai iškirto 212,86 ktm daugiau medienos nei buvo paženklinta kirtimui. Galimai ne visi kelmai papuolė į apskaitą, todėl realiai medžių iškirsta galėjo būti daugiau. Kirtimą atlikimo pats V. L.. Medžių apskaičiavimą ir žymėjimą atlieka girininkijos darbuotojai. Pildomas medžių matavimo lapas. Po to paskaičiuojama A10 forma. Šių dokumentų pagrindu išduodamas leidimas kirsti medžius. Už medžių ženklinimą atsakingas girininkas Giedrius Jasionis. Kirtimą kontroliuoja girininkijos darbuotojai (girininkas, jo pavaduotojas, eigulys). Šiuo konkrečiu atveju kirtimo vietoje lankėsi jie visi. Kirtimas vyko apie mėnesį. Pažeidimas nustatytas baigiant kirtimą. Nežino, ar kirtimo metu buvo pastabų dėl kirtimo. Jei biržė atrėžta ištisiniu matavimo būdu, tai leistina kirtimo paklaida yra 10 procentų. Paklaida taikoma, nes kertami medžiai griūdami gali kliudyti šalia esančius medžius, juos sulaužyti. Žymimas yra medžių kamienas, todėl spręsti iš likusio kelmo, ar šis medis buvo pažymėtas neįmanoma. Nukirsti medžiai sandėliuojami kirtimo vietoje. Kai medis pratraukiamas per kirtimo mašiną, gali būti pažeista jo žievė ir žymėjimo gali nebelikti, todėl nustatyti, ar nukirstas medis buvo paženklintas ne visada įmanoma. Jo nuomone, tokiose ribose kiek yra iškirsta medžių klaida negalėjo būti padaryta. Kiekviena biržė turi unikalų numerį ir jos tūris yra vienas. Girininkijos pasiskaičiuoja medžius savikontrolei, kadangi negali būti iškirsta daugiau kaip 60 procentų biržės tūrio. Toks dokumentas numerio neturi. Biržės taksavimo lape, kuriame nurodytas likvidinės medienos tūris 640,86 ktm, buvo apmatuoti kelmai ir paskaičiuota kiek iš viso biržėje buvo iškirsta medžių. Medžių aukštumas skiriasi, nes buvo matuojami modeliniai medžiai, natūroje buvo nustatytas 2 pušies aukštumas. Aukštumas gali skirtis, nes pradžioje matuojant medžius galėjo būti netiksliai pamatuotas medžių aukštumas. Dėl tokio skirtumo tūris gali pasikeisti nežymiai. Nežino kodėl nustačius, kad galimai yra daromas pažeidimas, girininkijos darbuotojai neužkirto kelio tolesniam kirtimui. Šiuo metu neįmanoma nustatyti, ar buvo nukirsti nežymėti medžiai. 2021-12-07 pats MB (duomenys neskelbtini) vadovas informavo girininkiją, kad galimai pažymėta daugiau medžių nei turėjo būti. Tačiau šis raštas buvo gautas po fakto. Matuojami iškirsti kelmai, pagal juos skaičiuojamas likvidinis tūris, bet ne pagal pagamintą medieną, nes gautųsi dar didesnis tūris. Kadastre nurodomas bendras tūris. Jie vadovaujasi likvidiniu tūriu, kuris sudaro apie 84 procentus nuo bendro tūrio. Valksmai nebuvo matuoti. Iš kelmų tūrio buvo minusuota tai kas buvo leista iškirsti: 640,86-428=212,86, bet faktiškai guli daugiau iškirstų medžių. Neįmanoma tokiame plote surasti visus kelmus. Apskaičiavo tik tiek kiek surado, nieko daugiau nepridėjo. Girininkas G. Jasionis žodžiu jam sakė, kad yra iškertami nežymėti medžiai. Tai jis sakė kirtimo eigoje. Sprendimas patraukti atsakomybėn V. L. buvo kolegialus. Viską konstatavo Kęstutis Bagdanavičius.  

5.       V. L. skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad yra MB (duomenys neskelbtini) direktorius. Kai gavo technologinę kortelę, pradėjo kirtimo darbus. Biržėje dirbo du jo darbuotojai. Pjovė medžius maždaug dvi savaites. Buvo kertami tik žymėti medžiai. Po to dirbo ir jis pats. Juliana Skirutienė kiekvieną dieną atvažiuodavo ir tikrindavo atliekamų darbų kokybę. Buvo atvažiavęs ir girininkas, ir pavaduotojas, niekada negavo pretenzijų, kad kertami nežymėti medžiai. Kai buvo pirma biržė iškirsta ir sukrovė medžius sandėliuoti, jau tada matė, kad yra kubatūros perviršis. Tuo metu pusė biržės dar buvo neišpjauta. Tada iš karto pranešė girininkui apie perviršį, bet jis niekaip nesureagavo. Paskutinę dieną atvažiavo girininkas, jo pavaduotojas, vaikščiojo po biržę, bet jokių pastabų dėl kirtimo nereiškė. Ir kai baigė darbus, atvažiavo komisija dėl iškirstų medžių viršijimo. Prieš tai ryte skambino girininkui ir klausė, ar neturi pastabų, ar reikia ką nors dar sutvarkyti. Jis pasakė, kad darbas atliktas labai gerai ir nieko daugiau daryti nereikia. Paprašė parodyti kitas biržes, kur reikėjo pjauti. Ten nuvažiavęs darbuotojas M. B. pamatė Gediminą Česnulevičių, kuris pasakė, kad darbas atliktas gerai, tik jis turi klausimų girininkui. Kai pjaunama pjūklu, matosi, ar nukirstas medis yra žymėtas, ar ne. Biržėse iš viso dirbo penki jo darbuotojai. Medžiai buvo pjaunami benzopjūklais. Pjaunant klausė G. Česnulevičiaus, ar ne per daug medžių yra pažymėta, bet pasakė, kad tai ne jų (MB (duomenys neskelbtini) reikalas, jeigu pažymėta, vadinasi galima kirsti. Buvo, kad kirtimo eigoje privažiuodavo girininkas ir papildomai pažymėdavo medžius. Prašė jo iš karto pažymėti visus reikiamus medžius, kad po to nebegrįžti prie tos vietos vėl, bet jis nekreipė dėmesio. Prieš pradedant darbą gauna technologinę kortelę. Ten pažymėti valksmai, visi medžiai tarp valksmų. Su šia kortele važiuoja pas girininką, jis parodo biržės ribas, ką pjauti. Technologinėje kortelėje buvo nurodytas 428 ktm tūris. Bet neprivalo skaičiuoti, ar pažymėtų medžių kiekis atitinka nurodytą tūrį. Apie perviršį pranešė meistrei, o ji pranešė girininkui. Po to dar dirbo dvi savaites, kasdien atvažiuodavo girininkas, bet niekas jų nesustabdė. Kai pastebėjo perviršį, dar maždaug pusė biržės buvo pažymėta. Todėl dar apie dvi savaites pjovė medžius. Įmonei nėra jokios naudos nuo to, kad iškirsta daugiau medžių, kadangi moka tik už sandėliuotos medienos kubus. Tūris matuojamas mėnesio pabaigoje ir gavosi, kad yra perviršis. Bet jei apie tai žinojo, bet jų nestabdė. Jie kasdien apžiūrinėdavo kokie medžiai buvo nukirsti, matė, kad jie pažymėti, todėl pretenzijų nereiškė. Jų darbui vadovauja meistrė. Turi vykdyti sutartį ir negali pats sustabdyti darbų, net jei mato perviršį. Jo užduotis yra iškirsti žymėtus medžius, sandėliuoti ir sutvarkyti kirtimo vietą. 2021-08-31 darbų priėmimo akte nurodytas 469,63 ktm tūris apskaičiuotas su 10 procentų paklaida. Apmokėjimą gavo už 469,63 ktm medienos. O už perviršį niekas jam nesumokėjo.

6.       Liudytoja Juliana Skirutienė parodė, kad dirba medienos meistre Visinčios Šalčininkėlių girininkijoje. Santykiai su V. L. kaip ir su kitais rangovais. V. L. kirto biržę. Girininkas Giedrius Jasionis aprodė biržės ribas ir parodė ką konkrečiai reikia kirsti. Jos funkcija buvo patikrinti sortimento ilgį (turėjo būti 4,80 m). Kirstini medžiai buvo pažymėti oranžiniais taškais. Medžius žymi girininkijos darbuotojai, įveda į programą, o po to formuoja kortelę. Technologinėje kortelėje nurodoma visa svarbi informacija: tūris, sklypo Nr., kt. Tūris technologinėje kortelėje apskaičiuojamas pagal miškotvarkos medžiagą arba taškavimo lapą. Pagal ką tiksliai buvo skaičiuojamas tūris šiuo atveju nežino, bet matomai pagal taškavimo lapą. Kai būna biržėje, atkreipia dėmesį, ar medžiai kertami tinkamai. Kiek kartų buvo šioje biržėje, tai nepastebėjo, kad būtų kertama tai, kas nebuvo pažymėta ar neleista. Valksmai buvo sužymėti V raide, o kertami medžiai – oranžiniais taškais. Valksmai sudaro apie 20 procentų. Kiekvieno mėnesio ataskaitiniam laikotarpiui formuoja aktą, pagal kurį turi apmokėti rangovui už paruoštą medieną. Kai buvo biržėje penktadienį paskaičiavo sandėlyje kiek jau nukirsta, tai pagal jos skaičiavimus dar nebuvo pasiektas leistas iškirsti tūris, dar buvo rezervas. O atvažiavus po savaitgalio, jau pastebėjo, kad kiekis buvo viršytas. Paaiškino V. L., kad gali pridėti 10 procentų paklaidą, bet jis paaiškino, kad dar nukirsti medžiai guli kirtavietėje. Vizualiai įvertino, kad yra apie 180-200 ktm tūrio perviršis, bet kirtimas iki galo dar nebuvo baigtas. Informavo apie tai girininką. Visi medžiai buvo žymėti. Visi medžiai jau buvo nukirsti, bet nesuskersuoti. Jau tą penktadienį žodžiu informavo girininką, kad greičiausiai tūris bus viršytas. Jis pasakė, kad kol nėra užbaigtas kirtimas nėra ką čia spręsti. Pirmadienį surašant aktą paaiškėjo, kad tūris yra viršytas, todėl vėl susisiekė su girininku ir klausė jo ką daryti su perviršiu. Tuomet 2021-09-08 išėjo atostogų, ją pavadavo Ivanas Tunevičius. Jis kartu su V. L. apmatavo visą medieną, kuri buvo ištraukta. Kirtimą prižiūri girininkijos darbuotojai ir ji taip pat. Pati nepastebėjo, kad būtų iškirsti nepažymėti medžiai. Rangovas gali pamatuoti tūrį pagal išvežimą į sandėlį. Bet kertant paskaičiuoti sudėtinga. Rangovas turi pabaigti kirtimą iki galo. Jis negali neužbaigti kirtimo. Kai pastebėjo perviršį, jie dar kirto, bet kirtimo nestabdė, nes viena vertus nežinojo ką daryti, o kita vertus kirtimas jau ėjo į pabaigą. Apie perviršį informavo Tadeušą Daškevičių. O šis pasakė rašyti laiškelį girininkui, kad jis spręstų ką daryti su tuo tūriu. Kiek kartų lankosi biržėje priklauso nuo turimo krūvio. Buvo komisijos sudėtyje, kuri matavo likusią medieną sandėlyje. Į kelmų skaičiavimo komisiją nebuvo įtraukta. Girininkai sprendžia kokio intensyvumo kirtimo reikia. Tūris fiksuotas 2021-09-06. Jeigu sausuoliai žymimi taškais, jie kertami, jei pažymėti apvaliai – paliekami. Sandėliuose buvo apie 57 kubus medienos, dauguma jų buvo sausuoliai.   

7.       Liudytojas Tadeuš Daškevič parodė, kad dirba Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioniniame padalinyje gamybos organizavimo vyr. specialistu. Jo funkcijos – medienos realizavimas. Žino, kad buvo vykdomas kirtimas ir galimai V. L. išpjovė per daug medžių ir padarė žalą. Dalyvavo komisijoje matuojant kelmus. Nebuvo nustatyta faktų, kad buvo iškirsti nepažymėti medžiai. Nebuvo įmanoma nustatyti, ar visi nukirsti medžiai buvo žymėti, kadangi kertant su medkirte, yra pažeidžiama žievė ir taško gali nebelikti. Ant kelmų nebūna žymimi taškai. Nežino kas priėmė sprendimą surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Komisija tik suskaičiavo kelmus ir pamatavo medieną, bet daugiau jokių skaičiavimų neatliko. Technologinėje kortelėje pasirašė pats, o ją tvirtina du vadovai. Technologinėje kortelėje yra nurodoma kokie sortimentai gaminami, kokie ilgiai, supažindinama su biržės ribomis, nurodomas kiekis. Kertamo tūrio neskaičiuoja. Kortelę tik pildo ir gauna parašus. Medienos aukštį matavo kita komisija. Į kirtavietę atvažiavo tik kai jau viskas buvo iškirsta ir ištraukta. Už skaičiavimus buvo atsakingas Kęstutis Bagdanavičius. Po kirtimo biržė atrodė įprastai. 2021-10-22 protokolas, pridėti taškavimo lapai – 112 ktm – čia paskaičiuota kiek kubų medžių buvo sandėliuota. 250 ktm – tai sandėliuotos medienos kiekis – iš to reikėjo atimti 7 kubus, kurie jau buvo užpajamuoti – visa tai yra medienos perviršis. Nežino kaip nustatytas perviršio kiekis, nurodytas nutarime.

8.       Liudytojas V. R. parodė, kad dirba MB (duomenys neskelbtini), dalyvavo pjaunant medžius. Reikėjo pjauti žymėtus medžius. Pjovė benzopjūklu. Dar dirbo du darbuotojai. Pjovė tik žymėtus medžius. Jų darbą kontroliavo girininkas. Jis atvažiuodavo kiekvieną dieną. Iš viso dirbo darbo dienomis apie mėnesį. Girininkas Giedrius Jasionis neturėjo jokių pastabų dėl iškirstų medžių. Kai girininkas rodė biržės ribas dalyvavo ne jis, o kitas darbuotojas. Maždaug tris kartus girininkas atvažiuodavo ir papildomai žymėdavo medžius. Biržėje visi sausuoliai buvo pažymėti taškais.

9.       Liudytojas P. D. parodė, kad dirbo MB (duomenys neskelbtini). Dalyvavo kertant medžius Visinčios girininkijoje. Girininkas Giedrius Jasionis parodė biržės ribas, kokius medžius kirsti. Visi medžiai, kuriuos kirto buvo pažymėti oranžiniais dažais. Nežymėtų medžių nepjovė. Buvo atvejų, kad girininkas papildomai žymėdavo medžius. Jų darbą prižiūrėdavo Juliana Skirutienė. Kai dirbo, jokios pretenzijos jiems reiškiamos nebuvo. Vieną kartą klausė girininko, ar ne per daug medžių pažymėta. Dirba dvidešimt metų miške, todėl supranta, kad nevisus medžius reikia pjauti. Jis atsakė, kad reikia pjauti tiek, kiek pažymėta. Neturi matuoti kiek tūrio iškirto. Buvo atvejų, kai atvažiuodavo girininkas su pavaduotoju, jie vartė nupjautus medžius, tikrino, ar jie žymėti. Jokių pretenzijų jiems nereiškė.  

10.       Liudytojas M. B. parodė, kad dirbo MB (duomenys neskelbtini). Dalyvavo kertant medžius Visinčios girininkijoje. Miške susitiko su girininku. Jis aprodė visas ribas, parodė ką pjauti, paaiškino, kad pjauti reikia tik žymėtus medžius. Jų darbas yra toks, kad pjauti turi tai, kas pažymėta. Kai pradėjo darbus, po to girininkas papildomai žymėjo kai kuriuos medžius. Išpjovė visus žymėtus medžius. Neprivalėjo skaičiuoti kokio tūrio medžius iškirto. Kartą klausė girininko, ar ne per daug medžių pažymėta, nes paprastai turi likti daugiau medžių. Jis pasakė, kad tai ne jų reikalas, turi pjauti visus pažymėtus medžius. Jų darbą tikrino girininkas, meistras, niekas jokių pretenzijų jiems nereiškė. Biržėje buvo daug pažymėtų sausuolių. Baigiant kirtimą, jiems buvo pasakyta, kad pažymėtų sausuolių nepjautų. Biržėje liko pažymėtų sausuolių.   

11.       Liudytojas Giedrius Jasionis parodė, kad dirba girininku Visinčios girininkijoje. Kirto einamąjį kirtimą. Biržę buvo atsirėžę vienetiniu būdu žymint ir matuojant kiekvieną medį. Meistrė informavo, kad viršytas kirtimo tūris apie tai pranešė savo vadovei. Medžius žymėjo pats asmeniškai su eiguliu Ričardu Voitechovičiumi ir girininko pavaduotoju Andžejumi Vesko. Darė brėžinį, žymėjo medžius, žymėjo valksmus, pildė taškavimo lapus. Neatsimena ar 6 ar 7 dieną meistrė informavo, kad yra viršytas likvidinis kertamas tūris. Kontroliavo kirtimą. Pirmiausia kirto MB (duomenys neskelbtini) pjūklininkai, lankėsi kirtavietėje kasdien. Kai buvo kertama mašina, tai vietoje buvo gal tik vieną kartą. V. L. turėjo kirsti tik pažymėtus medžius. Pagal medžiagą buvo nustatyta iškirsti 428 ktm likvidinio tūrio. Faktiškai iškirstas buvo didesnis tūris. Rado paslėptų kelmų, uždengtų samanomis, dėl to kilo įtarimas kad kažkas ne taip. Neįmanoma nustatyti, ar buvo iškirsti nežymėti medžiai, nes buvo kertama su kirtimo mašina ir kirtimo metu žievė, ant kurios būna žymėjimas yra nulupama. V. L. gaus pinigus už savo darbą. Sudarius planą, vėliau medžiai papildomai nebuvo žymėti. Medžiai buvo skaičiuojami iš valksmų ir tarp valksmų. Technologinėje kortelėje yra nurodytas: vienas skaičius yra tūris valksmų ir tarp valksmų, o kitas skaičius – tik valksmų tūris. Pušies aukštumą matavo jo pavaduotojas Andžej Vesko. Netikrino, ar jis teisingai paskaičiavo aukštį. Kokius duomenis iš jo gavo, tokius ir suvedė. Komisija pati skaičiavo aukštumą. Aukštumas įtakoja likvidinį tūrį apie 10 procentų. Valksmai gali sudaryti iki 20 procentų ne daugiau. Jeigu yra proskynų, valksmai gali būti ir mažesnio procento. Nerašė protokolo ir ne skaičiavo tūrio, tik dalyvavo komisijoje, todėl negali komentuoti kas ten parašyta. Darbininkų darbui jokių pretenzijų neturėjo. Pati įmonė pasirenka kokiomis priemonėmis pjauti medžius. Kai buvo pjaunama pjūklais nežymėti medžiai nebuvo nukirsti. Kai meistrė pranešė apie viršytą tūrį, kitą dieną atvažiavo į biržę. Tuo metu visi medžiai buvo iškirsti, bet nevisi ištraukti. Tai buvo rugsėjo 7 ar 8. Tuomet parašė tarnybinį pranešimą. Kai lankėsi biržėje, pats nematė, kad viršytas tūris. V. L. pats galėjo paskaičiuoti kokį tūrį pjauna. Pjūklininkai irgi skaičiuoja ir traktorininkas irgi žino kokį tūrį ištraukia. Sandėlio matavimas yra ne jo darbas, tūrį matuoja meistrė. Sausuoliai biržėje nebuvo pažymėti. Buvo pažymėti nenukirsti sausuoliai likę iš praeitų metų, kurie buvo palikti žmogui. Tie medžiai stovėjo. Jie irgi buvo pažymėti tokiais pačiais dažais. Pažymėti sausuoliai į technologinę kortelę neįtraukiami. Rangovas neturėjo jų kirsti, apie tai buvo informuotas. Sausuolis yra malkinis medis, taškavimo lape jų nėra. Tiesa, taškavimo lapuose yra pažymėti 36 malkiniai medžiai (jie papuolė į valksmas) kurie trukdė pravažiuoti traktoriui, todėl juos reikėjo iškirsti. Apie tai, kad sausuolių kirsti negalima pasakė ne V. L., bet jo darbininkams. Tarp valksmų sausuolių nebuvo. Negali visko surašyti, bet žodžiu aiškino darbuotojams, kad tarp valksmų nekirsti. Kelmai buvo slepiami ir samanomis, ir medžių šakomis. Darbams prasidėjus pažymėjo tik biržės ribas ir ratu pažymėjo miške paliekamus medžius. Bet papildomai pats medžių kirtimui nežymėjo. Teoriškai medžius gali pažymėti bet kuris pašalinis žmogus. Tie dažai laisvai prieinami.  

12.       Liudytojas Kęstutis Bagdanavičius parodė, kad dirbo miško apsaugos specialistu Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioniniame padalinyje. Santykiai su V. L. tik dalykiniai. Buvo gautas girininko G. Jasionio tarnybinis pranešimas, padalinio vadovė sudarė komisija ir buvo vykdomas ištisinis kelmų matavimas, nustatytas kubatūros skirtumas. Buvo šitos komisijos nariu, pats ėjo, matavo. Matavo kiekvieną nukirstą kelmą, kurį aptiko. Anksčiau medžiai buvo žymimi dviejose vietose: krūtinės aukštyje ir kelme. Dabar žymima dažais tik krūtinės aukštyje. Dėl to neįmanoma nustatyti, ar iškirstas nežymėtas medis. Gali būti, kad dėl klaidos faktiškai pažymėta medžių buvo daugiau nei nurodyta technologinėje kortelėje. Jeigu ir galėjo būti padaryta skaičiavimo klaida, tai tik ne tokiam kiekiui. Nežino, ar biržėje buvo likę iš praeitų metų pažymėti medžiai. Kai tikrino dalyvaudamas komisijos darbe tokio fakto nežinojo. Iš kelmo negali nustatyti, ar tai malkinis medis, ar ne. Viršytą medienos tūrį nustatė pagal kelmus. Minusavo ne tiek kiek leista iškirsti, o kiek apiforminta kubatūros pagal medienos paskyrą. Pagal kelmus tūris buvo virš 500 ktm. Komisija buvo sudaryta nustatyti sandėlyje likusios medienos tūrį. O bauda buvo apskaičiuota pagal nukirstus kelmus. Pagal pareigas neturėjo kontroliuoti vykdomo kirtimo. Netikrino atrėžimo medžiagos, nežino kodėl skiriasi pušies aukštumas. Ką patys pamatavo, tą ir surašė. 10-oje formoje galima pamatyti kiek skiriasi tūris esant skirtingam medžių aukštumui. Komisija buvo aptikusi paslėptų kelmų ir po samanomis, ir po šakomis. Savaime samanos ant kelmo neužkrenta. Tokie kelmai buvo fotografuojami. Padalinys gali tokias nuotraukas pateikti. Biržėje prieš kirtimą nebuvo, nežino kokia ten buvo faktinė situacija. Nežino, ar vietoje buvo pažymėti sausuoliai. Nežino kokią naudą gautų V. L. iškirtęs daugiau medžių. Už nukirstą perviršį V. L. nebus sumokėta.

Skundas tenkintinas.

13.       Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

14.       Pagal ANK 272 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip vienas šimtas, bet ne daugiau kaip trys šimtai kietmetrių medžių ir (ar) krūmų.

15.       Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

16.       Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019-01-14 tarp VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio ir MB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Medienos ruošos paslaugų teikimo pagrindinė sutartis Nr. 2 (toliau – Sutartis) dėl šių paslaugų teikimo: miško kirtimo, kai vykdoma žaliavinės medienos gamyba; miško kirtimo, kai vykdoma žaliavinės medienos ir miško kirtimų liekanų gamyba; žaliavinės medienos išvežimas; miško kirtimų liekanų išvežimas; biržės paruošiamieji ir sutvarkymo darbai, paslaugų gavėjo medkirtės kirtimui. 

17.       VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninis padalinys kreipėsi pranešimu apie ketinimus kirsti mišką valstybiniame miške dėl einamųjų kirtimų atlikimo Šalčininkų regioniniame padalinyje Visinčios girininkijos 91 kvartale, 6 ir 13 sklypuose bei 92 kvartale 1-4, 7-9 ir 11 sklypuose. 2021-01-05 Institucijai buvo išduotas leidimas vykdyti einamuosius kirtimus nurodytose vietose. 91 kvartale 6 ir 13 sklypuose numatyta iškirsti 428 ktm medienos.

18.       2021-01-12 buvo suderinta ir patvirtinta biržės Nr. 6805-21257 eksploatavimo technologinė kortelė, kurioje numatytas iškertamas likvidinės medienos tūris – 428 ktm, už atliekamus darbus atsakingas asmuo – V. L. (b. l. 10-11).

19.       Pagal apvaliosios medienos priėmimo kortelę Nr. 6805-21046 iš medienos ruošėjo MB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021-08-23 iki 2021-08-31 atlikus kirtimą Visinčios girininkijos 91 kvartale 6 ir 13 sklypuose, medienos meistrė Juliana Skirutienė priėmė 469,63 ktm medienos (b. l. 13).  

20.       V. L. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad savavališkai iškirto 212,86 ktm medienos daugiau nei buvo nurodyta einamojo kirtimo atrėžimo medžiagoje, iškirsdamas nežymėtus medžius.

21.       V. L. atstovė advokatė Diana Voitechovič kvestionavo kaltės buvimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose.

22.       Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis Nr. 2AT-52-895/2018).

23.       LAT praktikoje yra išaiškinta, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016, 2AT-52-895/2018).

24.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad vykdant einamąjį kirtimą Visinčios girininkijos 91 kvartale, 6 ir 13 sklypuose buvo iškirsta daugiau medžių negu buvo numatyta leidime. Tačiau traukiant V. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 272 straipsnio 3 dalį nepakanka nustatyti vien šį faktą. Būtina įrodyti, kad V. L. veiksmuose iškertant daugiau medžių yra viena iš kaltės formų (tyčia ar neatsargumas). Ir ši pareiga tenka Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą.

25.       Institucija įrodinėjo, kad V. L. padaryto nusižengimo esmė yra tai, kad jis iškirto oranžiniais dažais nepažymėtus medžius, t. y. tuos, kurių kirsti nebuvo galima. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L. su jam pareikštu kaltinimu nesutiko ir tvirtino, kad kirto tik žymėtus medžius, o apie pastebėtą iškirstų medžių tūrio perviršį pats informavo girininkiją dar iki galo neužbaigus kirtimo darbų. Byloje esanti elektroninio laiško kopija patvirtina, kad MB (duomenys neskelbtini) vadovas V. L. 2021-09-09 el. paštu pranešė Visinčios girininkijos vadovei Boženai Golubovskai apie pastebėtą iškirstų medžių tūrio perviršį (b. l. 15).  

26.       Tai, kad darbų eigoje jau buvo viršytas leistinų iškirsti medžių tūris pastebėjo ir teisme apie tai parodymus davė medienos meistrė Juliana Skirutienė. Ji nurodė, kad apie pastebėtą iškirstų medžių tūrio perviršį nedelsiant informavo girininką Giedrių Jasionį. Analogiškas aplinkybes      J. Skirutienė nurodė ir Institucijai atliekant tyrimą dėl galimai neteisėtai iškirstų medžių. 2021-10-22 paaiškinime apie medienos ruošos darbus Visinčios girininkijoje medienos meistrė Juliana Skirutienė nurodė, kad 2021-08-23 pradėtas einamasis kirtimas Visinčios girininkijos 91 kvartale, sklypuose Nr. 6 ir 13. Biržę parodė ir su kirtimo technologija rangovą MB (duomenys neskelbtini) supažindino Visinčios girininkijos girininkas G. Jasionis. Kai buvo vykdomas kirtimas atvažiuodavo į biržę patikrinti darbų eigos, dirbo kirtimo mašina ir vienas motopjūklininkas su padėjėju, valksmai bei kirstini medžiai atitinkamai buvo pažymėti oranžiniais dažais laikantis visų miško kirtimo taisyklių reikalavimų. Pajamuojant medieną miško sandėlyje Nr. N21_6821_3205_91_13_123_257 nustatė, kad dar pilnai neįvykdžius miško kirtimo darbų biržėje, jau yra viršytas galimas iškirsti tūris, nurodytas pranešime apie miško kirtimą Nr. A10 000006. Apie tai nedelsiant pranešė Visinčios girininkijos girininkui G. Jasioniui (b. l. 14). 

27.       Pastarasis teisme paaiškino, kad gavęs pranešimą į biržę atvažiavo kitą dieną ir tuo metu visi medžiai jau buvo iškirsti. Girininko teigimu, MB (duomenys neskelbtini) vykdant kirtimo darbus aukščiau minėtame kvartale iš pradžių biržėje lankėsi kasdien ir nepastebėjo, kad būtų iškirsti nežymėti medžiai.  

28.       Institucija ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nagrinėjant bylą teisme laikėsi skirtingų pozicijų dėl faktiškai biržėje pažymėtų medžių kiekio. Institucija, įrodinėdama šį faktą rėmėsi rašytiniais dokumentais, t. y. medžių matavimo lapais, biržės taksavimo lapu Nr. 6812-21257 ir šios biržės eksploatavimo technologine kortele, kurioje nurodytas leistinas kirstinų medžių tūris. Tačiau jokių įrodymų, ar žymint medžius biržėje buvo likę ir nežymėtų medžių ir kiek būtent, Institucija nepateikė.

29.       2021-10-22 paaiškinime dėl einamojo kirtimo biržės atrėžimo Visinčios girininkijos girininkas Giedrius Jasionis nurodė, kad kirstinus medžius tarp valksmų atrinkinėjo ir taškavo visi trys Visinčios girininkijos darbuotojai (Giedrius Jasionis, Andžej Vesko ir Rišard Voitechovič). Kirstini medžiai valksmuose ir tarp valksmų buvo žymimi oranžiniais dažais. Kirstini medžiai iš valksmų ir tarp valksmų buvo surašyti į atskirus medžių matavimo lapus. Visi duomenys iš medžių matavimo lapų buvo suvesti į programą Miškoskaita ir sudarytas biržės taksavimo lapas, kuriame apskaičiuotas kirstinų medžių tūris biržėje.

30.       Duodamas parodymus teisme girininkas G. Jasionis pažymėjo, kad šioje biržėje buvo medžių, pažymėtų pernai, tačiau dar neiškirstų. Šie medžiai į biržės technologinę kortelę nebuvo įtraukti ir jų kirsti nereikėjo. Girininkas nurodė, kad šie medžiai buvo pažymėti lygiai taip pat, kaip ir tie, kuriuos buvo numatyta iškirsti – oranžiniais dažais užpurškiant tašką ant medžio kamieno maždaug 1,3 m aukštyje. Teismui nebuvo pateikta patikimų duomenų, patvirtinančių kiek tiksliai buvo tokių medžių. Taip pat girininko teigimu, ruošiant biržę kirtimui, medžius žymėjo trys asmenys – jis, jo pavaduotojas ir eigulys. O taksavimo lapą jis sudarė iš duomenų, kuriuos pateikė pavaduotojas ir eigulys. Įvesdamas duomenis į skaičiavimo programą, jų teisingumo netikrino.

31.       Be to, V. L. bei kartu su juo mišką kirtę M. B., P. D. ir V. R. teisme paliudijo, kad pradėjus miško kirtimą, girininkas kelis kartus atvažiuodavo ir papildomai žymėdavo kai kuriuos medžius. Nors liudytoju apklaustas G. Jasionis tai neigė, tačiau kitų šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nėra pateikta.

32.       Svarbu ir tai, kad nė vienas iš byloje apklaustų asmenų negalėjo patvirtinti, kad prieš pradedant kirtimo darbus faktiškai biržėje pažymėtų medžių kiekis atitiko biržės eksploatavimo technologinėje kortelėje nurodytą kirstinų medžių tūrį. Taip pat nė vienas Institucijos pusėje liudijęs asmuo nenurodė, kad būtų matęs nors vieną iškirstą nežymėtą medį. Sutiktina su tuo, kad dėl technologinių miško kirtimo ypatybių ne visada šį faktą galima nustatyti, tačiau pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę tenka Institucijai. Šiuo atveju Institucija nepateikė jokių įrodymų, kad V. L. iškirto nežymėtus medžius, o Institucijos darbuotojų klaidos tikimybė pažymint daugiau medžių negu įtraukta į technologinę kortelę nėra paneigta.

33.       Pažymėtina ir tai, kad miško kirtimo darbų kontrolė buvo vykdoma nuolat. Kirtimo vietoje lankėsi tiek medienos meistrė J. Skirutienė, tiek girininkas G. Jasionis, tačiau jie abu nurodė, kad vykdant darbus nematė, kad būtų kertami nežymėti medžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Sutarties nuostatomis, paslaugų gavėjas, t. y. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio atstovas turi teisę kontroliuoti paslaugų atlikimo kokybę, fiksuoti pastebėtus trūkumus ir pažeidimus, raštu nurodyti paslaugų teikėjui apie nurodytus trūkumus ir pažeidimus (Sutarties 5.3.3. punktas). Taip pat turi teisę laikinai sustabdyti paslaugų teikimą, jeigu jos teikiamos nesilaikant nustatytų reikalavimų (Sutarties 5.3.5 punktas). Iki 30 procentų pakeisti Sutartyje nurodytas paslaugų apimtis atsiradus Sutartyje nurodytoms aplinkybėms (Sutarties 5.3.8 punktas). Jeigu nustatomi grubūs biržės eksploatavimo pažeidimai, vienas iš kurių yra biržės kirtimas ne pagal miškininkystės ar biržės eksploatavimo technologinėje kortelėje nurodytus reikalavimus paslaugų gavėjas turi teisę sustabdyti paslaugų teikimą. Tuomet paslaugų teikėjui atsiras pareiga sumokėti paslaugų gavėjui 1000,00 Eur baudą (Sutarties 6.1.2 punktas). 

34.       Taigi VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio pareigūnai, kontroliuodami MB (duomenys neskelbtini) atliekamų darbų kokybę, darbų eigoje nenustatė jokių pažeidimų ar darbų atlikimo trūkumų, jokių pretenzijų rangovui nereiškė. J. Skirutienė parodė, kad galimas iškirstų medžių tūrio viršijimas buvo nustatytas dar neužbaigus viso kirtimo. Tokiu atveju VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio pareigūnai, vadovaudamiesi Sutarties 6.1.2 punktu turėjo teisę stabdyti darbų vykdymą, tačiau jokių veiksmų, siekiant užkirsti kelią galimai neteisėtam miško kirtimui nesiėmė.  

35.       Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007, Klaipėdos apygardos nutarimas Nr. AN2-504-380/2017).

36.       Išnagrinėjus bylą matyti, kad šiuo atveju nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. L. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Pats faktas, kad medžių iškirstą daugiau negu buvo nurodyta leidime nepatvirtina aplinkybės, kad kartu su pažymėtais medžiais buvo iškirsti ir nežymėti medžiai. Nagrinėjant bylą teisme nepavyko pašalinti neaiškumų dėl medžių žymėjimo tinkamumo, jokiais įrodymais nėra užfiksuota, kad būtų iškirstas nors vienas nežymėtas medis, todėl teigti, kad V. L. tyčia ar dėl neatsargumo iškirto nežymėtus medžius yra teisiškai nepagrįsta. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, kad V. L. kaltė padarius ANK 272 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nėra įrodyta, todėl nesant vieno iš būtinų administracinio nusižengimo požymių negalima pripažinti, kad V. L. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą. Taigi apibendrindamas išdėstytą, teismas sprendžia, kad Institucija priėmė nepagrįstą nutarimą, todėl  jis naikintinas ir V. L. atžvilgiu pagal ANK 272 straipsnio 3 dalį pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37.       V. L. prašė priteisti iš Institucijos 1000,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.

38.       Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

39.       BPK 106 numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

40.       Kaip matyti, BPK nėra reglamentuotas išlaidų, turėtų advokato pagalbai priteisimas tuo atveju, kai kaltinamasis yra išteisinamas. Tačiau 2021 03 19 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

41.       Konstitucinis Teismas išaiškino, kad kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs naujo teisinio reguliavimo priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021).

42.       BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

43.       V. L. pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad patyrė 1000,00 Eur advokato pagalbos išlaidų teikiant teisines konsultacijas, surašant skundą dėl ginčijamo Institucijos nutarimo bei atstovaujant teisme. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, apimtį, patirtų išlaidų advokato pagalbai būtinumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad V. L. turėtos išlaidos advokato pagalbai buvo būtinos ir yra pagrįstos, todėl priteistinos iš valstybės.  

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 666 straipsniu, BPK 105 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Valstybinių miškų urėdijos 2021-11-17 nutarimą Nr. VMU-ANR_N-23-2021 ir V. L. atžvilgiu pagal ANK 272 straipsnio 3 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Priteisti iš valstybės V. L. naudai 1000,00 Eur (vieną tūkstantį Eur) advokato pagalbos išlaidų.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.

Teisėjas                                                                                                       Viktor Voicechovski