Civilinė byla Nr. 2S-1957-254/2011
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02497-2011-1
Pirmosios instancijos teismo teisėja Eridana Paltanavičienė
Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1;106.8.2;122.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Nijolios Indreikienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Marijampolės savivaldybei, R. K. ir kt. dėl nuosavybės teisės atkūrimo į nekilnojamąjį turtą dalies panaikinimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 10-1489-40023 dėl nuosavybės teisių atstatymo V. V. P. dalį, sprendimo Nr. 10-1489-40024 dėl nuosavybės teisių atstatymo R. B. dalį, sprendimo Nr. 10-1489-40025 dėl nuosavybės teisių atstatymo R. K. dalį, sprendimo Nr. 10-1489-40026 dėl nuosavybės teisių atstatymo M. R. Č. dalį, sprendimo Nr. 10-1489-40027 dėl nuosavybės teisių atstatymo A. K. dalį, sprendimo Nr. 10-1489-40028 dėl nuosavybės teisių atstatymo J. V. G. dalį, sprendimo Nr. 10-1489-40029 dėl nuosavybės teisių atstatymo J. R. P. dalį dėl nuosavybės teisių atstatymo į 0,30 ha žemės sklypo kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) dalyje. Taip pat prašė pripažinti negaliojančiu Marijampolės rajono valdybos 1994-02-08 vasario 8 d. potvarkį Nr.2-1 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo" į 0,30 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje ir į 0,30 ha žemės sklypo kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) dalį, kaip parodyta UAB „TOPOGRAFAS" 2011-06-29 7000 plane-projekte Ml:500, plane pažymėtą indeksu „B", apribotą taškais 1-10-11-12-13-14-15-16-17-18-21-1 grąžinti į laisvos valstybinės žemės fondą; Be to, įpareigoti Nacionalinę žemes tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje kadastrinius duomenis ir kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2011 m. liepos 5 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį. (b.l. 29) Teismas išaiškino, kad dėl ginčo išsprendimo Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ieškovė turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kadangi iš ieškinio turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994-01-12 sprendimo Nr. 10-1489-4002 pripažinimo negaliojančiu. Atsakovu byloje nurodyta Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, kuri yra centrinis administratorius, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 str. 1 d., Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 str. nurodytoms byloms, kai ieškovas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15str. 1 d. 11 p.
Atskiruoju skundu apeliantė prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3033-802/2011 ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškinį priimti. (b.l. 32-33) Skundą apeliantė grindė šiais motyvais:
- Ieškinio reikalavimai yra ne tik dėl administracinių aktų panaikinimo, bet ir dėl daikto ir daiktinių teisių duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre (Tretysis asmuo yra Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas), todėl ieškinys nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
- Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika, normos, reglamentuojančios rūšinį teismingumą, privalo būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į piliečių interesus. Civiliniuose teisiniuose santykiuose valstybė ir savivaldybė dalyvauja lygiais pagrindais kartu su kitais civilinių teisinių santykių subjektais, t.y. šiems santykiams nėra būdingas valdžios-pavaldumo arba subordinacijos elementas, nes šiuos santykius reguliuoja privatinė teisė. Tokia institucijų veikla negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Valstybės ar savivaldybės veiksmai, pavyzdžiui, turto pardavimas, išnuomojimas ir pan., vertintini kaip civilinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar nutraukiantys atitinkamus civilinius teisinius santykius. Akivaizdu, kad, pavyzdžiui, valstybės ar savivaldybės institucija, priimdama sprendimą dėl žemės išnuomojimo, skyrimo ar pardavimo, veikia savininko - valstybės ar savivaldybės - vardu ir jo įgaliota, t.y. įgyvendina savininko, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, o ne valdžios institucijos, funkcijas. Valstybės ar savivaldybės institucijos akto, priimto vykdant ūkines - komercines funkcijas, o ne viešojo administravimo funkcijas, negalima vertinti atsietai nuo visos faktinės sudėties, sukūrusios, pakeitusios ar nutraukusios civilinį teisinį santykį. Vadinasi, jeigu ginčas kyla iš civilinio teisinio santykio, tai, nepriklausomai, kad viena iš šio ginčo šalių yra valstybės ar savivaldybės institucija, šis ginčas turi būti laikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą pateikta nebuvo.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamuoju atveju ginčas yra kilęs dėl Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimų dėl nuosavybės teisių atstatymo 0,30 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); Marijampolės rajono valdybos 1994-02-08 vasario 8 d. potvarkio Nr.2-1 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo" 0,30 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), dalyje ir 0,30 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) dalies, apeliantei prašant juos pripažinti negaliojančiais. Kiti apeliantės prašymai yra tik išvestiniai ir priklausantys nuo ginčijamų administracinių aktų, todėl pagrindinis apeliantės reikalavimas yra dėl viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių teisės aktų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis, panaikinimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju vyrauja administraciniai teisiniai santykiai. Kadangi vyraujantys santykiai nagrinėjamame ginče yra administraciniai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui (LR CPK 36 str. 2d.) (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011 m. spalio 5 d. nutartis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nekilnojamojo turto grąžinimas yra vykdomas ne pagal privatinės teisės normas, o pagal specialiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu bei administracinių sprendimų priėmimu, yra viešojo administravimo sritis. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl atmestinas ir apeliantės argumentas, kad nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti vertintini kaip civilinio teisinio pobūdžio.
Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas netenkintinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 dalies straipsnio 1 punktu, kolegija,
n u t a r i a :
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Dalė Burdulienė
Kolegijos teisėjai Nijolia Indreikienė
Dmitrijus Korsakovas