Civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018

                               Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01681-2018-8                       

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.

(S)

                                                      3.2.6.1.; 2.1.3.4.; 3.1.3.7.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė,

sekretoriaujant Jolitai Kinderienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui,

atsakovo Valstybinės  teritorijų  planavimo ir statybos  inspekcijos atstovui T. B.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovei V. V.,

          viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinė bylą pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba), Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir R. C.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas ieškiniu prašo teismo pripažinti neteisėtais: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktą 2018-01-25 Nr. SSA-30-180125-00005; 2) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius 2018-01-26 Nr. PNSD-30-180126-00009; 3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų  Nr. PNNSP-30-180126-000010; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovo tvora pastatyta teisėtai, vykdant  R. C. ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2003-02-17 sudarytą sutartį Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“. Pažymi, kad priimdamas ieškovo ginčijamus individualius administracinius aktus, atsakovas ignoravo proporcingumo principą ir taikė kraštutinę priemonę – nugriauti valstybiniame žemės sklype kad. Nr. 2101/0002:1159, Dailidžių g., Klaipėdoje savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį - tvorą. Apie esamą situaciją, susijusią su laisvu valstybinės žemės plotu prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinės ribos, atsakovui, kaip institucijai turėjo būti žinoma nuo 2003 m. Atsakovo, kaip institucijos neveikimas laiku, turi turėti pasekmes ir neaiškumas dėl tvoros, kaip infrastruktūros dalies, ir tuo pačiu visos infrastuktūros kaip visumos įrengimo valstybinėje žemėje teisėtumo ar neteisėtumo klausimas negali tęsti ilgą ir neapibrėžtą laiko tarpą, neteisinga ir neteisėta, jog ieškovas, praėjus daugiau nei dešimt metų nuo infrastruktūros objektų įrengimo (t.y. nuo 2005 m.) turi atsakyti už valstybės ir savivaldybės institucijų neveikimą (t.y. neįvykdymą priešpriešinės prievolės dėl infrastruktūros perėmimo savo žinion), todėl prašomas taikyti senaties terminas.

Atsakovės Statybos inspekcijos atstovas su ieškovo reikalavimais nesutinka. Prašo nutraukti bylą dalyje dėl pirmojo ieškovo ieškinio reikalavimo (dėl statybos akto panaikinimo) sutinkamai su teismine praktika, kadangi toks aktas nesukuria ieškovui teisinių pasekmių, kitus ieškinio reikalavimus prašo atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad ieškovo skundžiamas aktas ir privalomieji nurodymai remiantis teisės aktais ir pagrįstai surašyti dėl savavališkos II grupės nesudėtingojo statinio – tvoros, statybos valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. 2101/0002:1159, prie Dailidžių g., Klaipėdos m.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį ir šios institucijos atstovė teismo posėdžio metu ieškovo ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad atlikus žemės naudojimo patikrinimą, 2017-11-15 surašytas aktas, kuriame konstatuota, kad minėtame valstybės žemės sklype neteisėtai, neturint leidimo pastatyta tvora, kuria aptvertas šis žemės sklypas. Šios tvoros statymui Nacionalinė žemės tarnyba leidimo nėra davusi. Šio sklypo naudojimo paskirtis – bendro naudojimo teritorija, sklype negali būti statomos tvoros nepakeitus žemės paskirties.

Tretysis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį ir šios institucijos atstovas teismo posėdžio metu ieškovo ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodo, kad ginčo statinys (R. C. valstybiniame žemės sklype pastatyta tvora) yra II grupės nesudėtingas statinys, pagal tvoros statymo metu galiojusius teisės aktus tokiam statiniui buvo privalomas statybos leidimas. Tokio leidimo ieškovas neturėjo. Ieškovo pateiktame statybos leidime nebuvo nurodyta, kad leista sklype statyti tvorą, todėl ši statinio statyba yra savavališka ir neteisėta. Infrastruktūros sutarties negalima laikyti rangos sutartimi, ji buvo būtina įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Infrastruktūros įrengimas buvo būtinas, kad R. C. galėtų įsigyti 3,99 arų dydžio valstybės žemės sklypą, bet ne 5,44 arų dydžio valstybės žemės sklypą, kuriame pastatyta ginčo tvora.

Trečiasis asmuo R. C. atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdžius neatvykdavo, procesiniai dokumentai jai įteikti, apie posėdžius pranešta tinkamai.

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl ieškinio senaties

Ieškovas ieškiniu prašo teismo taikyti bendrąjį 10 metų senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 1 d.). Nurodo, kad atsakovas kelia klausimą dėl tvoros, kaip infrastruktūros objekto, pastatymo teisėtumo ar neteisėtumo praėjus daugiau nei dešimt metų nuo statinio pastatymo. Pažymi, jog infrastruktūros įrengimas visa apimtimi buvo pabaigtas 2005 m. – šis faktas buvo nustatytas Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-371-538/2013 atlikus inžinerinę statybinę ekspertizę. Nuo to laiko infrastruktūros objektų buvimas (egzistavimas) valstybinėje žemėje buvo akivaizdus. Faktas apie šių infrastruktūros objektų egzistavimą valstybinėje žemėje turėjo būti žinomas tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (institucijai, išdavusiai statybos leidimą), tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (kaip institucija leidusi infrastruktūros objektus įrengti valstybinėje žemėje), kurios funkcijos tuo metu buvo valstybinės žemės priežiūra (panaikinus apskrities viršininko administraciją šio funkcijos vėliau buvo perduotos Nacionalinei žemės tarnybai) ir statybų priežiūra (panaikinus apskrities viršininko administraciją šio funkcijos vėliau buvo perduotos atsakovei Statybos inspekcijai). Nurodo, kad esant tokiai faktinei situacijai, atsakovės, kaip institucijos neveikimas laiku, turi turėti pasekmes ir neaiškumas dėl tvoros, kaip infrastruktūros dalies, ir tuo pačiu visos infrastuktūros kaip visumos įrengimo valstybinėje žemėje teisėtumo ar neteisėtumo klausimas negali tęsti ilgą ir neapibrėžtą laiko tarpą.

Atsakovės atstovas nesutinka su ieškovo atstovo tvirtinimu, kad Statybos inspekcija yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą 10 metų ieškinio senaties terminą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija nėra pareiškusi ieškinio R. C. dėl tvoros statybos, todėl klausimas dėl ieškinio senaties taikymo ieškovo iniciatyva šioje byloje yra teisiškai nepagrįstas.

Trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai taip pat nesutinka, kad šioje byloje galima būtų taikyti ieškinio senatį pagal paties ieškovo reikalavimą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas nurodo, kad šiuo atveju negalima kalbėti apie ieškinio senatį, kurią taikyti ieškinio reikalavimams turi teisę atsakovas, o ne pats ieškovas savo reikalavimams. Šiuo atveju ieškovas greičiausiai turėjo omenyje terminą, per kiek laiko turėjo būti surašytas ginčijamas privalomas nurodymas. Savivaldybės atstovo teigimu toks terminas nėra praleistas, be to ieškovui savavališkai aptvėrus valstybinės žemės sklypą pažeistas viešasis interesas.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 str. 5 d. numato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. CK 1.127 str. 2 d. reglamentuoja, jog jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

Nesutiktina su ieškovo atstovo teiginiais, kad atsakovei Statybos inspekcijai apie ieškovo galimai neteisėtai pastatytą tvorą turėjo būti žinoma dar nuo 2005 m., kai Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-371-538/2013, kurioje reikia pažymėti Statybos inspekcija nebuvo proceso dalyvis, buvo atlikta inžinerinė statybinė ekspertizė. Apie tai, kad galimai neteisėtai valstybinėje žemėje ieškovas yra pastatęs tvorą, kurią ginčijamu privalomu nurodymu yra įpareigotas nugriauti, Statybos inspekcija sužinojo ir galėjo sužinoti tik 2017 m. lapkričio mėnesį, kai gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos raštą apie nelegalų statinį (tvorą) valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. 2101/0002:1159) kartu su 2017-11-15 žemės naudojimo patikrinimo aktu.

Teismas nenustatė, kad šioje byloje būtų pagrindas taikyti ieškinio senatį . Teismas be to sutinka su atsakovo atstovo teiginiais, kad šiuo atveju ieškinio senatis pagal paties ieškovo reikalavimą, atsakovui nereiškiant prašymo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams (daliai jų), negali būti taikoma, todėl toks ieškovo reikalavimas yra netenkintinas (CK 1.124 str., 1.126 str. 2 d.).

Dėl ieškovo prašymo pripažinti neteisėtu Statybos inspekcijos 2018-01-25 savavališkos statybos aktą

Ieškovas ieškiniu prašo teismo pripažinti neteisėtu Statybos inspekcijos savavališkos statybos aktą 2018-01-25 Nr. SSA-30-180125-00005.

Atsakovės ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovai su tokiu reikalavimu nesutinka ir prašo teismo nutraukti bylą dėl šio ieškovo ieškinio reikalavimo (dėl statybos akto panaikinimo) sutinkamai su teismine praktika, kadangi toks aktas nesukuria ieškovui teisinių pasekmių.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - SĮ) 2 straipsnio 71 dalis numato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal tvoros statymo metu ir savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusius teisės aktus tokiam statiniui buvo privalomas statybos leidimas. Dėl tokių aplinkybių ginčo byloje nekyla.

          Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek apygardų teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-684/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-20-479/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-84-794/2016, Kauno apygardos teismo 2018-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 ir kt.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (pvz. administracinės bylos Nr. A502-77/2012, A556-483/2010, A525-511/2010, A14-261/2007 ir AS146-669/2009), konstatuota, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Žodžio „aktas“ vartojimas tam tikro dokumento pavadinime dar nereiškia jo priskyrimą individualių administracinių aktų grupei. Vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavališkos statybos aktas nepasižymi šiais individualiam administraciniam aktui būdingais požymiais: nėra teisės taikymo aktas, neįtakoja administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir t. t. Todėl darytina išvada, kad 2018-01-25 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, kuriame nenustatyti jokie konkretūs privalomi įpareigojimai R. C., negali būti ginčo dalyku ir jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas negali būti nagrinėjamas teisme. Šiuo atveju byla dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 293 str. 1 d.).

Dėl ieškovo prašymo pripažinti neteisėtu Statybos inspekcijos 2018-01-26 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius

Ieškovas ieškiniu prašo teismo pripažinti neteisėtu atsakovės Statybos inspekcijos 2018-01-26 privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-180126-00009 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nurodė, kad remiantis R. C. ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2003-02-17 sudaryta sutartimi Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ R. C. ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti šalia jam ir jo sutuoktinei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinės ribos esančią apleistą laisvos valstybinės žemės teritoriją. Tuo metu tokia sutartis buvo privaloma siekiant įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Šia sutartimi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo, kai bus įgyvendinti šios sutarties 3 punkto įsipareigojimai. Vykdant šią sutartį ieškovo užsakymu UAB „Klaipėdos komprojektas“ parengė „Dailidžių gatvės tęsinio statyba“ techninį projektą. 2003-04-28 Klaipėdos miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą Nr. 10NS/03. Ieškovo atstovo teigimu šis leidimas suteikė teisę ieškovui apsitverti sutvarkytos minėtos valstybinės žemės sklypą. R. C. asmeninėmis lėšomis (324314 Lt sumai) išvalė statybinių bei buitinių atliekų sąvartyną - išvežė šiukšles, nukasė užterštą dirvožemį ir užpylė naują dirvožemio sluoksnį, įrengė inžinerinius tinklus (buitinių nuotekų tinklų atšaką), nutiesė naują privažiavimo kelią su automobilių stovėjimo aikštele, užsodino veją ir pasodino medžius, aptvėrė dalį naujai apželdintos teritorijos, įrengė naują šaligatvį. Vientisos infrastruktūros įrengimas nebuvo neteisėta statyba, todėl atsakovui Statybos inspekcijai nebuvo nei faktinio nei teisinio pagrindo paimti vieną statinį – tvorą, išskirtį jį (statinį) iš visos infrastruktūros visumos, ir pripažinti tariamai savavališka statyba. Ieškovo atstovo teigimu infrastruktūros darbai buvo atlikti vadovaujantis teisės aktais ir turint statybą leidžiančius dokumentus. Vadovaujantis 2003-02-17 Sutarties dėl infrastruktūros įrengimo nuostatomis teritorija su įrengta infrastruktūra turėjo būti perduota Klaipėdos miesto savivaldybei tolesnei eksploatacijai. Klaipėdos miesto savivaldybė iki šiol dėl nesuprantamų priežasčių nėra perėmusi turto savo žinion, todėl dėl infrastruktūros įrengimo su Klaipėdos miesto savivaldybe vyko teisminiai ginčai. Visi bylą dėl šios sutarties nagrinėję teismai pripažino, jog ši sutartis yra teisėta, galiojanti ir vykdytina sutartis. 0,0399 ha ploto valstybinės žemės sklypas turėjo būti parduotas ieškovui R. C.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija leido suformuoti 0,0398 ha ploto žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), kurį Nacionalinė žemės tarnyba 2017-06-06 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2634 pardavė ieškovui nuosavybės teise. Formuojant šį žemės sklypą, jokio atsakovo ar Nacionalinės žemės tarnybos atstovų kreipimosi į atsakovą dėl tariamai neteisėtų statinių valstybinėje žemėje nebuvo. Šiai dienai yra likęs neišspręstas klausimas dėl 0,0544 ha ploto sklypo, skirto želdiniams, naudojimo. Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vis dar nėra perėmusi infrastruktūros objektų pagal 2003-02-17 infrastruktūros sutartį, tik dėl šios priežasties negalima galutinai išspręsti nesusipratimų, susijusių su valstybinės žemės naudojimu ir valstybinėje žemėje pastatytos tvoros teisėtumu. Ieškovo atstovas pažymi, kad tvora tik stulpelių vietose yra aukštesnė, pagal ką šį statinį galima būtų pripažinti I grupės nesudėtingu statiniu, todėl atsakovas nepagrįstai reikalauja nugriauti visą tvorą, o ne atitinkamai sumažinti tvoros aukštį, atitinkamai nuardant tas tvoros stulpelių vietas.

          Atsakovo atstovas prašo atmesti šį ieškovo ieškinio reikalavimą kaip nepagrįstą. Pažymi, kad teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik SĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis. Statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris turi statybą leidžiantį dokumentą ir kuris žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų. Asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas. Šiuo atveju ieškovas dėl valstybinės žemės suteikimo tvoros statybai nėra sudaręs jokio sandorio su valstybinės žemės patikėtiniu, kurį tvoros statybos metu 2003 m. atstovavo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, o šiuo metu – Nacionalinė žemės tarnyba. Ieškovo teisių statyti tvorą nepatvirtina nei Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003-02-03 sprendimu Nr. 50 patvirtintas žemės sklypo Dailidžių g. 33 detalusis planas, nei tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir ieškovo 2003-02-17 pasirašyta sutartis Nr. 16-88 ,,Dėl infrastruktūros plėtojimo“. Šiuose dokumentuose nėra numatytos konkrečios tvoros statybos sąlygos ir galimybė statyti tvorą valstybiniame žemės sklype. Priešingai, infrastruktūros plėtojimo sutartyje aiškiai apibrėžtas jos dalykas, susitariant dėl konkrečių savivaldybės infrastruktūros plėtojimo darbų (sutarties 3 punktas), kurie neapima tvoros statybos. Atsakovo atstovas taip pat nesutinka su ieškovo atstovo teiginiais, kad tikrasis ieškovo pastatytos tvoros, kaip tariamai sudėtinės vientiso infrastruktūros objekto, užsakovas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, kadangi 2003-02-17 infrastuktūros plėtojimo sutartimi nebuvo susitarta dėl tvoros statybos. Pagal šią sutartį ieškovas nebuvo įsipareigojęs pastatyti tvoros ir perduoti ją savivaldybės žinion (į jos turto balansą). Pats ieškovas, neturėdamas teisinio pagrindo, veikdamas išimtinai tik savo paties rizika ir naudai, pastatė ginčo tvorą valstybinėje žemėje. Tvora buvo pastatyta už ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų, apsitveriant greta esančią valstybinę žemę ir tokiu būdu fiziškai ją prisijungiant prie savo sklypo. Patekimas į savavališkai aptvertą valstybinės žemės dalį yra apribotas ir priklauso nuo ieškovo valios. Ginčo tvora tarnauja išimtinai ieškovo interesams, todėl jam, kaip tvoros statytojui, taikomos įstatyme numatytos poveikio priemonės. Ieškovui pritaikytos savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės nepažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytų objektyvumo, proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principų. Tyrimas dėl savavališkos statybos Statybos inspekcijoje buvo pradėtas gavus Nacionalinės žemės tarnybos pranešimą, kuris sudarė savarankišką pagrindą Inspekcijai pradėti statybos valstybinės priežiūros veiksmus ir tikrinti statybą, kaip tą numato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Ieškovo akcentuojami Nacionalinės žemės tarnybos kreipimosi į Statybos inspekciją motyvai (,,pagal žurnalistų prašymą“) nėra aktualūs vykdomai statybos valstybinei priežiūrai, nes Statybos inspekcija vertina pačios statybos teisėtumą, o ne šaltinį, iš kurio gauta informacija apie galimai neteisėtą statybą. Ieškovui pateiktas nurodymas nugriauti ginčo tvorą yra teisėtas ir adekvatus padaryto pažeidimo pašalinimo būdas.

Trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai su šiuo ieškovo ieškininiu reikalavimu taip pat nesutinka ir prašo atmesti. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė pažymi, kad R. C. neturi tvoros statytojo teisių, kadangi nėra šio sklypo savininkas, taip pat neturi teisės sklypo naudoti kitu teisiniu pagrindu, nes šis valstybinės žemės sklypas R. C. nėra perduotas naudotis nei nuomos, nei panaudos, nei kitu teisiniu pagrindu. A. N. žemės tarnyba 2017-11-30 kreipėsi į R. C. dėl šios tvoros pašalinimo, taip pat kreipėsi į Statybos inspekciją, informuodama apie nelegalų statinį. Yra priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.2.-1381-795/2015 (įsiteisėjęs), kuriame už nelegalią tvoros statybą R. C. yra nubaustas administracine tvarka. Atstovė pažymi, kad R. C. užsiėmęs valstybės žemės sklypą, į kurį negali patekti kiti asmenys, už naudojamą sklypą valstybei nemoka jokių mokesčių, su juo nėra sudaryta jokia nuomos ar kita sklypo naudojimo sutartis. Tuo pažeidžiami valstybės interesai. Valstybės žemės sklypą, kuriame yra ginčo tvora, galima būtų įsigyti aukciono būdu. aukcionas dėl sklypo pardavimo Nacionalinės žemės tarnybos šiuo metu nėra paskeltas.

Vadovaujantis tvoros statybos metu galiojusios SĮ redakcijos 2 straipsnio 71 dalies nuostatomis, statinio statyba (griovimas) be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, buvo laikoma savavališka statyba. Tuo metu nesudėtingų statinių sąrašą ir prie nesudėtingų statinių priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius nustatė statybos techninis reglamentas (toliau – STR) 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Šio normatyvinio techninio dokumento priede pateiktame nesudėtingų sąraše tvoros buvo priskirtos nesudėtingų statinių kategorijai tik, jeigu jų maksimalus aukštis neviršijo 2,0 m (ganyklų tvorų žemės ūkio paskirties žemėje), o, priklausomai nuo tvoros konstrukcijos, atskirais atvejais negalėjo viršyti ir 1,8 m. Ieškovo pastatyta tvora, kurios aukštis aukščiausiame jos taške siekia 2,30 m, statybos vykdymo metu dėl viršijamų ribinių techninių parametrų nebuvo priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai. Ir šiuo metu vadovaujantis STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus II skirsnio ,,Nesudėtingųjų statinių sąrašas“ 3 lentelės 3.1 punkte pateikiamais inžinerinių statinių požymiais ir techniniais parametrais, ginčo tvora priskirtina II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.2 punkte nustatyta, kad statant II grupės nesudėtingąjį statinį mieste privalomas statybos leidimas. Tie atvejai, kai statinio ar jo dalies statyba atliekama be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, laikomi savavališka statyba (SĮ 2 straipsnio 46 dalis).

Savavališkos statybos padariniai šalinami TPSVPĮ nustatyta tvarka (SĮ 28 str.). TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.

TPSVPĮ 14 straipsnis numato, kad inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą (1 d.). Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą šio asmens lėšomis vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę (2 d. 1 p.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą <...>. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą (3 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009, 2012-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012). Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 str. 3 d.).

Iš ieškovo teismui pateiktų Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003-02-03 sprendimu Nr. 50 patvirtinto žemės sklypo Dailidžių g. 33 detaliojo plano ir jo sprendinių matyti, kad pritarta, jog prie turimo R. C. žemės sklypo būtų prijungiamas 3,99 arų dydžio įsiterpęs valstybės žemės sklypas, bet ne 5,44 arų dydžio valstybės žemės sklypas, kuriame kaip matyti iš kitų pateiktų dokumentų pastatyta ginčo tvora. Taip pat šiais dokumentais numatyti įpareigojimai žemės sklypo Dailidžių g. 33 savininkui, kad šis įstatymų nustatyta tvarka savo lėšomis turi įrengti planuojamus privažiavimą ir automobilių apsisukimo aikštelę, planuojamą buitinių nuotekų atšaką, prijungiant ją prie esamų miesto buitinių nuotekų tinklų, taip pat perkelti esamą ryšių skirstomąją dėžutę. Analogiški įpareigojimai žemės sklypo Dailidžių g. 33 savininkui numatyti ir R. C. ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2003-02-17 sudarytoje sutartyje Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, papildomai nurodant įpareigojimą savininkui įrengti veją pietinėje sklypo dalyje (detaliajame plane B1 teritorija želdiniams įrengti ir eksploatuoti) bei pakloti šaligatvį prie Dailidžių g. ties šia teritorija, o pripažintą tinkamu naudoti, inventorizuotą privažiavimo kelią su aikštele ir šaligatvį perduoti į Savivaldybės balansą. Pažymėtina, kad minėtuose dokumentuose niekur nėra kalbama apie galimybę žemės sklypo Dailidžių g. 33 savininkui statyti tvorą gretimame valstybiniame žemės sklype. Be to, reikia pažymėti, kad  pagal minėtą detalų planą ir jo sprendinius turėjo buvo formuojamas atskiras 5,44 arų dydžio valstybės žemės sklypas, kurio paskirtis – kitos paskirties žemė, kurios naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorija ir kurios naudojimo pobūdis – želdynams įrengti ir eksploatuoti. Šiuo metu toje teritorijoje yra suformuotas 5,36 arų žemės sklypas, priklausantis valstybei. Jokių šio sklypo nuomos ar panaudos sutarčių nėra sudaryta, minėtas detalusis planas ir jo sprendiniai nėra pakeisti.

2003-02-17  sutartis Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ yra galiojanti ir faktiškai iš esmės įvykdyta, tą patvirtino R. C. iniciatyva pradėtus teisminius ginčus nagrinėję teismai (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-371-538/2013, Lietuvos apeliacinis teismo civilinė byla Nr. 2A-668/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-188-687/2015). Teismų sprendimuose konstatuota, kad ieškovas laisva valia pats apsisprendė tiek parengti detalųjį planą (tapti planavimo organizatoriumi), tiek savo lėšomis perkelti infrastruktūros objektus iš laisvos, jo norimos prisijungti 0,399 ha valstybinės žemės, be to Sutartyje nebuvo įtvirtinta tiesioginio atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės įsipareigojimo perleisti ieškovui neatlygintinai nuosavybę į valstybei priklausantį žemės sklypą. Sudarius 2003-02-17 sutartį, įsigaliojo detalusis planas, kurio tikslas – ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (Klaipėdoje, Dailidžių g. 33), ribų pakeitimas ir ploto padidinimas nenaudojamo laisvo valstybinės žemės fondo sąskaita. Teismų taip pat konstatuota, kad Detaliajame plane buvo nustatytas laisvos valstybinės žemės 0,0399 ha ploto prisijungimas ir 0,0544 ha ploto sklypo, skirto želdiniams, suformavimas. Apie pastarojo žemės sklypo prijungimą remiantis detaliuoju planu ir sutartimi nebuvo kalbama. Be to reikia pažymėti, kad ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2003-04-28 išduotame statybos leidime Nr. 10-NS/03 atlikti statybos darbus niekur atskirai neišskirta, kad žemės sklypo Dailidžių g. 33 savininkui be remiantis minėtais Detaliuoju planu ir infrastruktūros sutartimi UAB „Klaipėdos komprojekto“ parengto projekto „Dailidžių gatvės tęsinio statyba“ tuo pačiu leidžiama ir apsitverti gretimą valstybės žemės sklypą. Todėl nesutiktina  su R. C. atstovo teiginiais, kad šis leidimas tuo pačiu ir suteikė ieškovui teisę vykdyti tvoros statymo darbus gretimame valstybiniame žemės sklype ir kad šie darbai tariamai yra vientisos infrastruktūros įrengimo darbų neatskiriama dalis. Šiuo atveju tvora yra atskiras statybos objektas, dėl kurios yra ne tik būtinas statybos leidimas (to ieškovo atstovas neginčija), bet kadangi ieškovo tvora statyta ne savo, o valstybiniame žemės sklype, kurio ieškovas nenuomojo, kuris jam nebuvo perduotas panaudos ar kitu pagrindu, todėl šiuo atveju tvoros statymo metu buvo būtinas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (kaip institucijos leidusios 2003-02-17 sutartyje išvardintus infrastruktūros objektus įrengti valstybinėje žemėje), o vėliau panaikinus šią instituciją – Nacionalinės žemės tarnybos leidimas. Tokių sutikimų ir leidimų ieškovas, statydamas tvorą valstybinėje žemėje neturėjo, tokio sutikimo neturi ir dabar.

Taigi, tiek Nacionalinei žemės tarnybai 2017-11-15 žemės naudojimo patikrinimo aktu, tiek Statybos inspekcijai 2018-01-25 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-180125-00005 nustačius, kad neteisėtai ir neturint leidimo 0,0536 ha ploto valstybiniame žemės sklype (kadastro Nr. 2101/0002:1159, u/n 4400-4240-6693)  gretimo sklypo savininkas R. C. pastatė mūrinę tvorą, Statybos inspekcija pagrįstai ir teisėtai 2018-01-26 surašė privalomąjį nurodymą R. C. per nustatytą terminą (iki 2018-07-26) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti šiame sklype savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį (tvorą), dėl kurios surašytas 2018-01-25 savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę. Teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju galima šio neteisėto statinio (tvoros) įteisinimo galimybė, taip pat kad tai būtų neproporcinga priemonė pašalinti R. C. padarytą pažeidimą (neteisėta tvoros statyba), už ką jau jis yra baustas administracine tvarka. Reikia pastebėti, kad ieškovui šios civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikus prašymą dėl minėto privalomo nurodymo vykdymo pratęsimo, kuris Statybos inspekcijos buvo patenkintas ir ginčijamo 2018-01-26 privalomo nurodymo vykdymas pratęstas iki 2018-10-26, ieškovas R. C. faktiškai pripažino šio privalomo nurodymo teisėtumą ir tai, kad jis šį nurodymą privalo įvykdyti per nustatytą terminą. Tai kieno iniciatyva Statybos inspekcija pradėjo tyrimą šiai institucijai surašant ginčijamus savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą reikšmės neturi. Taip pat privalomasis nurodymas privalo būti vykdomas taip kaip nurodyta – turi būti nugriauta visa savavališkai valstybiniame žemės sklype pastatyta tvora, ne atskiros jos dalys (nuardant dalį tvoros stulpelių, viršijančių tam tikrą aukštį) kaip kad teigia R. C. atstovas. Geranoriškai nevykdant privalomojo nurodymo, Statybos inspekcija su šiuo vykdomuoju dokumentu turi teisę kreiptis į antstolius dėl privalomo tokio nurodymo vykdymo, taip pat prašyti taikyti atitinkamas poveikio priemones tokio privalomo nurodymo nevykdančiam asmeniui.

Įvertinus nurodytą atmestinas kaip nepagrįstas neįrodytas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 2018-01-26 Statybos inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtu.

Dėl ieškovo prašymo pripažinti neteisėtu Statybos inspekcijos 2018-01-26 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo teismo pripažinti neteisėtu atsakovės Statybos inspekcijos 2018-01-26 privalomąjį nurodymą Nr. PNNSP-30-180126-000010 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. Detaliau dėl šio privalomo nurodymo neteisėtumo ir kaip šis nurodymas pažeidžia ieškovo teises jo atstovas nei ieškinyje nei teikdamas paaiškinimus nepasisakė. Atsakovo, Nacionalinės žemės tarnybos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai nesutiko su tokiu ieškovo ieškinio reikalavimu taip pat detaliau neišdėstydami nesutikimo priežasčių.

Ginčijamu privalomu nurodymu ieškovas įpareigotas „nevykdyti jokių statybos darbų valstybiniame žemės sklype kad. Nr. 2101/0002:1159, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti 2018-01-25 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180125-00005“. Privalomame nurodyme nurodyta jo apskundimo tvarka ir pasekmės už tokio nurodymo nevykdymą.

Ginčijamas privalomasis nurodymas iš esmės yra prevencinio pobūdžio įpareigojimas 2018-01-25 savavališkos statybos akte nurodytam pažeidėjui ir teismo vertinimu jo teisių nepažeidžia, jo teisių neriboja daugiau negu reikia, be to yra priimtas įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas neturi pagrindo tokio privalomojo nurodymo pripažinti neteisėtu. Atsižvelgiant į tai atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ir šis ieškovo ieškinio reikalavimas.

Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovo ieškinį atmetus, valstybei lieka jo už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, o iš ieškovo valstybės naudai priteistina 9,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 93 str.).

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

            Nutraukti civilinę bylą dalyje, kuria ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu Statybos inspekcijos savavališkos statybos aktą 2018-01-25 Nr. SSA-30-180125-00005.

            Kitoje dalyje ieškovo R. C. ieškinį atmesti.

            Priteisti valstybės naudai iš ieškovo R. C. 9,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas 5660).

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                                     Laura Spalvienė