Administracinė byla Nr. eI2-5079-423/2026
Teismo proceso Nr. 3-61-3-06703-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.1
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 21 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,
sekretoriaujant Henrikai Milevskei,
dalyvaujant pareiškėjui A. N., jo atstovui advokato padėjėjui Albert Barkovski,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovui Žilvinui Danilevičiui,
vertėjaujant Olgai Vostrenkovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N., atstovaujamo advokato padėjėjo Albert Barkovski, skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos bei palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs skundą (reg. Nr. DOK-1536), prašė priteisti iš atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė), 1 563,74 Eur turtinę žalą, 5 000,00 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų procesines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, jis ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2025 m. kovo 19 d. apie 20 – 21 val., prie (duomenys neskelbtini) esančiame parke, vedžiojant šunį, staiga ir netikėtai, be jokio garso ar kitų požymių, ant pareiškėjo užvirto medis (toliau – ir Įvykis). Medis nebuvo pasviręs, virto staiga, numanyti ar išvengti medžio lūžio jis negalėjo. Didžiausią smūgį medžio kamienu pareiškėjas gavo į nugaros sritį, medžio šakos kliudė jo galvą, rankas ir kitas kūno vietas, parbloškė jį ant žemės. Medis užvirto ir ant vedžiojamo šuns. Tą pačią dieną gydymo įstaigoje jam buvo nustatyti kūno sužalojimai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo uždėtas gipso tvarstis, paskirtas gydymas, suteiktas nedarbingumas, rekomenduotas fizinio aktyvumo apribojimas, skirta reabilitacija. Kitą dieną, apžiūrėjęs Įvykio vietą, pareiškėjas darė išvadą, kad prieš Įvykį Savivaldybė vykdė medžių tvarkymo darbus, tačiau ant pareiškėjo užvirtusį medį paliko nesaugiai. Pareiškėjas dirba programuotoju, pagrindines darbo funkcijas atlieka kompiuteriu, abiem rankom, dešinę ranką naudoja daugiau, nes ja valdo kompiuterio pelę. Dėl sužalojimų pareiškėjas buvo nedarbingas nuo 2025 m. kovo 20 d. iki 2025 m. gegužės 28 d., todėl negavo reikšmingos dalies pajamų, t. y. skirtumo tarp gautino darbo užmokesčio ir faktiškai gautos ligos išmokos. Pareiškėjas iki šiol patiria (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), lankėsi pas neurologą, jam paūmėjo (duomenys neskelbtini). Nors gipso tvarstis nuimtas, riešo funkcija nėra visiškai atkurta, todėl pareiškėjui sunku ilgą laiką dirbti kompiuteriu, tenka daryti dažnas pertraukas, vartoti nuskausminamuosius vaistus. Minėtos aplinkybės neigiamai veikia jo profesinę veiklą, emocinę būseną ir savijautą bei kasdienio gyvenimo kokybę. Įvykio metu nukentėjo ir pareiškėjo šuo, todėl teko juo rūpintis, patirti veterinarinių, papildomų priežiūros, patalpų valymo išlaidų, emocinį diskomfortą. Pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybę, reikalaudamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, tačiau Savivaldybė žalą atlyginti atsisakė. Teigia, kad žalą patyrė dėl Savivaldybės netinkamai vykdytų teisės aktuose nustatytų pareigų, neužtikrintos jos teritorijoje esančių želdinių saugos ir priežiūros, jų laiku neinventorizavus, neįvertinus ir, tikėtina, dėl aplaidumo, nepašalinus pavojų keliančio medžio. Savivaldybė pažeidė teisės aktuose nustatytą pareigą elgtis rūpestingai, toks neteisėtas neveikimas buvo viena iš pagrindinių žalos atsiradimo sąlygų, todėl jai kyla pareiga atlyginti pareiškėjo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjo nedarbingumo laikotarpis buvo 70 kalendorinių dienų, per šį laikotarpį, jeigu nebūtų patyręs traumos ir būtų galėjęs vykdyti savo darbo funkcijas, jis būtų gavęs 5 572,70 Eur pajamų. Nedarbingumo laikotarpiu pareiškėjas gavo 4 374,99 Eur ligos išmoką, kuri nekompensuoja viso pareiškėjo negauto darbo užmokesčio. Todėl patyrė 1 197,71 Eur (5 572,70 – 4 374,99) tiesioginių nuostolių. Taip pat patyrė 366,03 Eur kitų tiesioginių išlaidų: gydymo, vaistų, reabilitacijos. Bendras pareiškėjo turtinės žalos dydis yra 1 563,74 Eur (1197,71 + 366,03). Dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patyrė fizinį skausmą, privalėjo nešioti gipso įtvarą, riešas greitai pavargsta, jaučia nuolatinį jo maudimą ir skausmą, kuris blogina miego kokybę, padažnėjo ir paaštrėjo (duomenys neskelbtini), atsirado (duomenys neskelbtini), yra priverstas vartoti vaistus nuo skausmo. Funkcinė dešinio riešo būklė neatsistatė iki to lygio, kuris buvo prieš įvykį: judrumas yra ribotas, bet kokie aktyvūs judesiai sukelia skausmą, trukdo užsiimti sportu. Vasaros sezono metu negalėjo naudotis paspirtuku, dviračiu ir motociklu. Atsižvelgiant į tai, kad susidomėjimas motociklais yra reikšminga pareiškėjo laisvalaikio dalis, o motociklo valdymas reikalauja visiško rankos ir riešo funkcionalumo, esami apribojimai trukdo užsiimti mėgstamu hobiu. Reabilitacija gali trukti dar keletą metų, yra rizika, kad riešo funkcija pilnai neatsistatys. Trauma paveikė jo psichologinę būklę, atėmė įprastą veiklą bei poilsį. Jis patyrė ir reikšmingus dvasinius išgyvenimus, baimės jausmą, pasidarė jautresnis ir emociškai dirglus, lankėsi pas neurologą, jam paskirtas gydymas medikamentais. Jo šuo taip pat tapo dirglus, prastai valgė, viduriavo ir vėmė, todėl pareiškėjas patyrė papildomų nepatogumų dėl būtinybės valyti šuns išmatas ir skrandžio turinį, rūpintis gyvūno sveikata ir skirti tam laiką bei lėšas. Šuo vengia medžių, pasivaikščiojimai su šunimi apsiriboja tik arti namų. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes prašė skundą tenkinti pilna apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad dėl nepakankamų pajėgumų ir žmogiškųjų išteklių Savivaldybei neįmanoma stebėti kiekvieną miesto medį, todėl prioritetai dažniausiai skiriami konkrečiai identifikuotoms ar pagal pranešimus nurodytoms vietoms/medžiams. Parkuose ir teritorijose, kur dažnai lankosi žmonės, medžiai prižiūrimi intensyviau. Dėl Įvykio metu nuvirtusio medžio skundų ar pranešimų nebuvo gauta, puvinys viduje vizualiai nebuvo matomas, todėl Savivaldybė neturėjo objektyvios priežasties imtis veiksmų. Akcentavo, kad teritorijos medžių priežiūros, genėjimo ir šalinimo darbus Savivaldybė 2022-2025 metais vykdė reguliariai, Įvykį sukėlęs medis nebuvo pašalintas, nes neturėjo išorinių pažeidimų. Su pareiškėjo nurodytu žalos dydžius kategoriškai nesutiko. Akcentavo, kad negautas pajamas reikia vertinti skaičiuojant ne kalendorinėmis, o darbo dienomis, vertinant realų pajamų praradimą, turi būti nustatomas darbo dienos vidutinis užmokestis ir apskaičiuojama, koks darbo užmokestis už tas darbo dienas būtų sumokėtas. Prašė įvertinti ir tai, kad pirmas dvi nedarbingumo dienas 100 procentų apmoka darbdavys. Atsakovės skaičiavimu, pareiškėjo apskaičiuota ir prašoma priteisti negautų pajamų suma, yra per didelė. Akcentavo ir tai, kad dalis prie bylos pridėtų kasos čekių yra neinformatyvūs ir neleidžia aiškiai identifikuoti įsigytų prekių ar paslaugų, pvz. pagal 257,55 Eur akcinės bendrovės „Eglės sanatorija“ ir 7,70 Eur kitą čekį nėra aišku už ką sumokėta. Pareiškėjas nepateikė įrodymu apie realias, ilgalaikes neigiamas sužalojimo pasekmes jo profesinei veiklai, asmeninio ar visuomeninio gyvenimo sferose, sveikatos sužalojimas yra nesunkus. Atsakovės manymu nėra civilinės atsakomybės sąlygų visumos – nėra tyčinių neteisėtų atsakovės veiksmų, atsitiko gyvenimiška situacija, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Prašė pareiškėjo skundą atmesti arba, atsižvelgiant į teismų praktiką, į tai, kad žala priteistina iš viešųjų finansų, ir į tai, kad atsakovės veiksmai nėra tyčiniai, priteisti mažesnį žalos dydį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškėjas ginčą kelia dėl turtinės ir neturtinės žalos iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (Savivaldybė), priteisimo. Teigia, kad žalą patyrė dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), netinkamai prižiūrint Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje augančius medžius (želdinius), kai Savivaldybės teritorijoje augęs medis, užvirto ant pareiškėjo, lėmė fizinius sužalojimus turtinę bei neturtinės žalą.
Byloje nustatyta, kad 2025 m. kovo 19 d, apie 20 – 21 val., prie Linkmenų gatvės Vilniuje esančiame parke, pareiškėjui vedžiojant šunį, ant jo užvirto medis (įvyko Įvykis), kurio metu pareiškėjas patyrė fizinius sužalojimus, taip pat ir (duomenys neskelbtini), kurį patvirtina viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2025 m. kovo 19 d. EO25 ambulatorinio apsilankymo aprašymas. Dėl fizinių sužalojimų jis nuo 2025 m. kovo 20 d. iki 2025 m. gegužės 28 d. buvo laikinai nedarbingas (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) sprendimas „Skirti ligos išmoką“, „Informacija apie asmeniui išduotus elektroninio nedarbingumo pažymėjimus“, „Informacija apie asmeniui išmokėtas išmokas“).
Pareiškėjo atstovas, advokato padėjėjas Albert Barkovski, pateikė Savivaldybei 2025 m. rugpjūčio 27 d. pretenziją, prašydamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, taip pat kompensuoti teisinių paslaugų išlaidas, iš viso 11 514,76 Eur. Savivaldybė 2025 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. A51-150129/25 prašomą priteisti žalą bei teisinių paslaugų išlaidas atlyginti atsisakė, motyvuodama tuo, kad nėra visų būtinųjų sąlygų atsakovės atsakomybei kilti.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl 1 563,74 Eur turtinės žalos, 5 000,00 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų procesinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš Savivaldybės priteisimo.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, nagrinėjamu atveju, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Pabrėžtina, kad viešojo administravimo subjekto (jo darbuotojų) kaltė nėra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl atsakovės argumentai dėl tyčios jos veiksmuose (neveikime) nebuvimo nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl žalos pasireiškimo bei vertinimo šioje byloje.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. Viena iš savivaldybėms priskirtų savarankiškųjų funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimas ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimo, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p.).
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šiuo įstatymu joms priskirtų funkcijų vykdymą. Savivaldybių institucijos, saugodamos aplinką, užtikrindamos vietos gyventojų teisę į švarią aplinką, gerindamos aplinkos kokybę savivaldybės teritorijoje ir organizuodamos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą, be kita ko, organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, būklės stebėseną, naujų želdynų kūrimą ir želdinių veisimą, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimą ir apskaitą, dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus skelbia saugotinais želdiniais (Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 d. 7 p.).
Vietos savivaldos institucijų funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, kurio 5 straipsnyje išvardyti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, priskirti įpareigojimai. Savivaldybių vykdomosios institucijos ar jų įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai atlieka želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo, želdynų ir želdinių inventorizavimo darbų priežiūrą (Želdynų įstatymo 5 str. 2 d. 6 p.). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – surinkti, apibendrinti ir viešinti duomenis apie želdynų ir želdinių rūšinę sudėtį, plotus, želdinių parametrus, būklę, sudaryti sąlygas šiuos duomenis naudoti planuojant ir projektuojant želdynus, planuojant želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, vertinant želdynų plotų atitiktį teisės aktuose nustatytoms želdynų normoms ir nustatant želdynų ir želdinių būklės pokytį (Želdynų įstatymo 15 str. 1 d.). Pagal Želdynų įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visoje savivaldybės teritorijoje, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą.
Želdynų ir želdinių inventorizavimo savivaldybės lygiu periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintos Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės. Organizuodamos ir vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus savivaldybės privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklėmis.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose, savivaldybės deliktinei atsakomybei atsirasti pakanka konstatuoti, kad nebuvo tinkamai įgyvendinama bendro pobūdžio pareiga, kildinama iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikant specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-620-415/2023).
Minėtų teisės normų ir LVAT praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad Savivaldybė, būdama atsakinga už jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama želdinių ir želdynų priežiūrą, privalo nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją), užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms, jų turtui ir sveikatai, nepriklausomai nuo to yra ar nėra pranešimų apie galimai pavojų keliančius medžius. Nors atsakovė nurodė, kad nebuvo gauta pranešimų apie pavojų keliantį medį, todėl nebuvo pareigos juo pasirūpinti, tačiau nenurodė jokio teisinio reglamentavimo, pagal kurį tik gavus pranešimus kyla pareiga rūpintis pavojų keliančiais medžiais (želdiniais). Akivaizdu, kad kiekvieno medžio patikrinimas – sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs savivaldybėms pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės stebėjimo ir tokia pareiga turi būti vykdoma.
Atsakovė byloje neginčija paties Įvykio fakto, ir jo metu pareiškėjo patirtų fizinių sužalojimų, sutinka, kad nulūžęs ir ant pareiškėjo užvirtęs medis augo jos teritorijoje. Tačiau atsakovė nesutinka su pareiškėjo pateiktu turtinės žalos apskaičiavimu, jos pagrindimu, taip pat kelia ginčą dėl neturtinės žalos dydžio.
Pagal teismų praktiką pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta (žr., pvz., LVAT 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-206-502/2025; 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-548/2010).
Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė) 2025 m. gruodžio 18 d. Pažymos apie darbo santykius (toliau – ir Pažyma) matyti, kad pareiškėjas Įmonėje dirba kompiuterinių žaidimų programų kūrėju, jam mokėtinas darbo užmokestis kiekvieną mėnesį yra 2 420,00 Eur (pagal 2023 m. birželio 27 d. Darbo sutarties pakeitimą 4 000,00 Eur bruto per mėnesį). Iš Sodros sprendimo „Skirti ligos išmoką“ matyti, kad pareiškėjui ligos išmoka buvo skirta 2025 m. kovo mėnesį už 6 darbo dienas, 2025 m. balandžio mėnesį už 21 darbo dieną, 2025 m. gegužės mėnesį už 19 darbo dienų. Teismas pritaria atsakovės argumentams, kad pareiškėjo negautos pajamos turi būti skaičiuojamos už darbo (ne už kalendorines) dienas, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita, ar dirbo pamainų grafikuose nurodytu laiku. Atsižvelgiant į nurodytais mėnesiais buvusį darbo dienų skaičių, pareiškėjui būtų išmokėtas už 2025 m. kovo mėnesį 726,00 Eur (2 420,00 / 20 x 6), 2025 m. balandžio mėnesį 2 420,00 Eur, 2025 m. gegužės mėnesį 2 189,52 Eur (2 420,00 / 21 x 19). Iš viso už nedarbingumo laikotarpį pareiškėjas būtų gavęs 5 335,52 Eur (726,00 + 2 420,00 + 2 189,52) su darbo santykiais susijusių pajamų. Pareiškėjas nedarbingumo laikotarpiu gavo 4 374,99 Eur ligos išmoką (Sodros Informacija apie asmeniui išmokėtas išmokas), t. y. 960,53 Eur (5 335,52 – 4 374,99) mažiau pajamų, nei būtų gavęs mokant darbo užmokestį. Sodra ligos išmoką mokėjo nuo 2025 m. kovo 22 d. Bylos duomenys patvirtina ir pareiškėjas neginčija, kad už pirmąsias nedarbingumo dienas 100 proc. ligos išmoką pareiškėjui mokėjo darbdavys, todėl konstatuotina, kad 2025 m. kovo 20-21 dienomis nuostolių pareiškėjas nepatyrė.
Teismas vertina, kad Pažyma, Sodros sprendimas „Skirti ligos išmoką“, „Informacija apie asmeniui išmokėtas išmokas“ yra pakankami įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiškėjas dėl nedarbingumo, mokant ligos išmoką, patyrė 960,53 Eur nuostolių, kurie laikytini turtine žala.
Pareiškėjas patirtą turtinę žalą taip pat grindžia į bylą pateiktais dokumentais: 2025 m. kovo 20 d. Euro vaistinės kvitu, patvirtinančiu 26,60 Eur išlaidas už pirktus vaistus; uždarosios akcinės bendrovės Revolut bank išrašu, patvirtinančiu 5,18 Eur išlaidas patirtas 2025 m. kovo 24 d. Benu vaistinėje; 2025 m. kovo 27 d. viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos kvitu, patvirtinančiu 10,00 Eur išlaidas už rentgenogramą; UAB Revolut bank išrašu, patvirtinančiu 19,00 Eur išlaidas, patirtas 2025 m. gegužės 13 d. sveikatos priežiūros įstaigoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Affidea Lietuva“; 2025 m. gegužės 22 d. uždarosios akcinės bendrovės „Teida“ kvitu, patvirtinančiu 7,70 Eur išlaidas, kuris neįskaitomas ir pagal jį nėra galimybės nustatyti įsigytų prekių ar paslaugų; UAB Revolut bank išrašu, patvirtinančiu 19,80 Eur išlaidas, patirtas 2025 m. birželio 13 d. sveikatos priežiūros įstaigoje UAB „Affidea Lietuva“; Luminor Bank AS išrašu, patvirtinančiu 13,20 Eur išlaidas patirtas 2025 m. liepos 15 d. veterinarijos vaistinėje; UAB Revolut bank išrašu, patvirtinančiu 7,00 Eur išlaidas, patirtas 2025 m. rugpjūčio 15 d. sveikatos priežiūros įstaigoje UAB „Affidea Lietuva“; 2025 m. rugpjūčio 22 d. uždarosios akcinės bendrovės Eglės sanatorijos kvitu, patvirtinančiu 257,55 Eur išlaidas už paslaugas ir prekes (iš viso 366,03 Eur).
Teismas vertina, kad Luminor Bank AS išrašu, patvirtintos 13,20 Eur išlaidos, patirtos 2025 m. liepos 15 d. veterinarijos vaistinėje negali būti laikomos pareiškėjo patirtomis išlaidomis dėl Įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo, taip pat sutinka su atsakovės atstovo nuomone, kad pagal pareiškėjo pateiktą 2025 m. gegužės 22 d. UAB „Teida“ kvitą nėra galimybės nustatyti už 7,70 Eur įsigytų prekių ar paslaugų, todėl minėtos išlaidos nepagrindžia pareiškėjo patirtų su Įvykiu susijusių išlaidų. Tokiu būdu kitais dokumentais pagrįsta turtine žala laikytina 345,13 Eur suma.
Teismas vertina, kad medis, kuris nuvirto ir Įvykio metu sužalojo pareiškėją, nebuvo tokios būklės, kuri nekeltų pavojaus turto ir asmenų saugumui. Už medžio, augančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, priežiūrą buvo atsakinga Savivaldybė. Būdama atsakinga už medžių priežiūrą, jų genėjimą, savalaikį šalinimą, Savivaldybė buvo nepakankamai rūpestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai ir efektyviai nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos, užtikrinti, kad asmenų saugumui ir sveikatai nekiltų grėsmė, todėl pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl Savivaldybės neveikimo taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. netinkamos medžių priežiūros, nulūžęs medis užvirto ant pareiškėjo ir jį sužalojo, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės Savivaldybės neteisėtus veiksmus (neveikimą). Savivaldybės neteisėti veiksmai (neveikimas) sąlygojo A. N. sveikatos sutrikdymus, todėl teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėto Savivaldybės neveikimo ir pareiškėjo patirtos žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys.
CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Todėl, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pareiškėjui iš atsakovės priteistina 1 305,66 Eur (960,53 Eur + 345,13 Eur) turtinė žala.
Dėl neturtinės žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą įvertino 5 000,00 Eur suma, nurodė, kad iki šiol patiria (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), lankėsi pas neurologą, jam paūmėjo (duomenys neskelbtini), kad riešo funkcija nėra visiškai atkurta, judrumas yra ribotas, bet kokie aktyvūs judesiai sukelia skausmą, kad jam sunku ilgą laiką dirbti kompiuteriu, tenka daryti dažnas pertraukas, vartoti nuskausminamuosius vaistus. Teigė, kad nuolatinis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) blogina (duomenys neskelbtini), yra priverstas vartoti vaistus nuo skausmo, kad riešo būklė trukdo užsiimti sportu, negalėjo naudotis paspirtuku, dviračiu ir motociklu, o susidomėjimas motociklais yra reikšminga pareiškėjo laisvalaikio dalis. Minėtos aplinkybės neigiamai veikia jo profesinę veiklą, emocinę ir psichologinę būseną, savijautą bei kasdienio gyvenimo kokybę, atėmė įprastą veiklą bei poilsį. Teigė, kad Įvykio metu nukentėjo ir jo šuo, todėl teko juo rūpintis, patirti veterinarinių, papildomų priežiūros, patalpų valymo išlaidų, emocinį diskomfortą, papildomų nepatogumų. Jis patyrė baimės jausmą, pasidarė jautresnis ir emociškai dirglus.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009). Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir į šiuos kriterijus atsižvelgiama. Neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.
Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ar rašytinių įrodymų apie turimą augintinį, jo veislę (pvz. gyvūno augintinio pasą, veterinarijos klinikos pažymą), apie tai, kad pareiškėjui vienam pačiam teko pareiga rūpintis augintiniu (gyvena vienas), apie turimą motociklą (pvz., motociklo registraciją patvirtinantį dokumentą), apie iki Įvykio lankytus sporto užsiėmimus, apie būtinybę naudotis paspirtuku ar dviračiu, taip pat pastovų nuskausminamųjų vaistų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Todėl minėtas neturtinės žalos pasireiškimas laikytinas nepagrįstu.
Tačiau teismui nekyla abejonės, kad dėl sveikatos sutrikdymo Įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą, papildomą emocinį diskomfortą, papildomų nepatogumų, kurie patenka į CK 6.250 straipsnio 1 dalies reglamentavimo sritį ir laikytini neturtine žala.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sužalojimų pobūdį, mastą ir trukmę, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui dėl sveikatos sutrikdymo nebuvo atliekama operacija, nebuvo gydomas stacionariai, kad nedarbingumo laikotarpis nebuvo itin ilgas ir pareiškėjas gali užsiimti ta pačia darbine veikla, kuria užsiėmė prieš nedarbingumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-822-1188/2024; Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-803-1041/2024; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 1 000,00 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovės.
Dėl procesinių palūkanų.
Pažymėtina jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl, konstatavus sąlygas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti ir priteisus žalą, taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
LVAT praktikoje bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 procentų dydžio metinės palūkanos taip pat yra priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo ir tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti (žr., pvz., LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-480-520/2023, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).
Nagrinėjama administracinė byla teisme buvo iškelta 2026 m. sausio 19 d. nutartimi. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2026 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašo priteisti 1 815,00 Eur teisinių paslaugų teikimo išlaidas pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus (Teisinių paslaugų ataskaitą, PVM sąskaitas faktūras, SEB banko sąskaitos išrašą, UAB Revolut bank pervedimo patvirtinimus): 181,50 Eur už pirminę konsultaciją; 60,50 Eur už paklausimo Savivaldybei parengimą; 363,00 Eur už pretenzijos parengimą; 181,50 Eur už Savivaldybės atsakymo vertinimą ir konsultaciją; 907,50 Eur už skundo teismui parengimą; 181,50 Eur už pasirengimą bylai; 181,50 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Teigia, kad faktiškai patirtos teisinių paslaugų išlaidos yra didesnės, tačiau prašo priteisti 1 815,00 Eur.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, todėl jis turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintų reikalavimų apimčiai (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kuriose nurodytus kriterijus atsižvelgiama sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Rekomendacijų 7 punkte nurodoma, kad už teisines paslaugas priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėją byloje atstovavo advokato padėjėjas Albert Barkovski (išrašas iš 2025 m. gegužės 22 d. teisinių paslaugų sutarties CON-2025-045). Pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
2025 m. rugpjūčio 27 d. advokato padėjėjas parengė atsakovei pretenziją „Į dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“, kuri atsakovės 2025 m. rugsėjo 19 d. raštu nebuvo tenkinta, todėl ši administracinė byla dėl žalos atlyginimo buvo nagrinėjama teisme. Pareiškėjas turi teisę į išlaidų, patirtų už teisines paslaugas, rengiant 2025 m. rugpjūčio 27 d. pretenziją, priteisimo. Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą, už minėtą paslaugą gali būti priteisiama 561,05 Eur suma (2 337,70 x 0,3 x 0,8). Pareiškėjo prašoma priteisti 363,00 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl laikytina pagrįsta.
Pagal LVAT formuojamą praktiką, teismas vertina, kad tokie teisiniai veiksmai kaip: pirminė konsultacija, Savivaldybės atsakymo vertinimas ir konsultacija, negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teismo posėdyje dalimi (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje eAS-786-442/2017; 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017). Todėl išlaidos už minėtas teisines paslaugas vertintinos kaip sudėtinės skundo parengimo ir atstovavimo teismo posėdyje dalys.
Advokato padėjėjo parengtas skundas teismui buvo pateiktas 2025 m. lapkričio 30 d. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo teismui parengimą, gali būti priteisiama 4 774,00 Eur (2 387,00 x 2,5 x 0,8) suma. Pareiškėjo prašoma priteisti 1 089,00 Eur (907,50 +181,50) suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl laikytina pagrįsta.
Teismo posėdis, kuriame pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas, 2026 m. kovo 23 d. truko 1 val. 40 min., todėl atstovavimo laikas apvalinamas iki dviejų valandų (Rekomendacijų 9 ir 10 p.). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už dvi atstovavimo teisme valandas maksimaliai gali būti priteisiama 388,42 Eur (2 x 0,1 x 2 427,60 x 0,8) suma. Už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame prašoma priteisti 363,00 Eur (181,50 + 181,50 ) suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl laikytina pagrįsta.
LVAT savo nutartyse yra pasiskęs, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2024 m. rugsėjo 25 d. Nr. eAS-527-1188/2024; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1040-575/2022; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1040-575/2022; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015).
Pareiškėjas į bylą nepateikė dokumento 2025 m. birželio 3 d. „Paklausimas VMSA“, todėl išlaidos už šio dokumento parengimą nepriteistinos.
Nagrinėjamoje byloje teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y., pareiškėjui prašant priteisti 6 563,74 Eur (1 563,74 Eur turtinę ir 5 000,00 Eur neturtinę) žalą, reikalavimą tenkino dėl 2 305,66 Eur (1 305,66 Eur turtinės ir 1 000,00 Eur neturtinės) žalos priteisimo. Tokiu būdu pareiškėjo reikalavimai tenkinti 35,13 proc. (2 305,66 / 6 563,74 x 100), todėl visų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikytinas koeficientas 0,35 (35,13/100).
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, tačiau skundas tenkintas iš dalies, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjui A. N. iš Savivaldybės, priteistina 635,25 Eur ((363,00 + 1 089,00 + 363,00) x 0,35) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų suma (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. N. iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 305,66 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai penki eurai, 66 ct) turtinės žalos atlyginimą, 1 000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 305,66 Eur sumą nuo 2026 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti pareiškėjui A. N. iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 635,25 Eur (šeši šimtai trisdešimt penki eurai, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Urbonienė