Baudžiamoji byla Nr. 2K- 54/2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.8.; 1.1.8.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui A. Stulginskiui,
gynėjui advokatui A. Balčiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta BK 180 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2002 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
K. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 5 d. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), apgaule - prisistatydamas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu atstovu, žinodamas, kad ši bendrovė realios veiklos nevykdo ir jis šioje bendrovėje realiai nedirba, pateikęs UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei E. R. langų brėžinius su matmenimis ir langų kiekiu, aptaręs su ja langų įsigijimo sąlygas UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir 2005 m. liepos 11 d., UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei E. R. pateikęs UAB (duomenys neskelbtini) įregistravimo pažymėjimą, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. D. vardu surašytą 2005 m. gegužės 12 d. įgaliojimą (duomenys neskelbtini), įgalinantį bendrovei atstovauti R. R., kurį E.R. pristatė kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadybininką, pasirašė su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytoje sutartyje (duomenys neskelbtini) kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, užsakė plastikinių langų ir durų gamybą, o UAB (duomenys neskelbtini) pagaminus ir pateikus plastikinius langus ir duris, 2005 m. liepos 28 d. inicijavo jų paėmimą ir 2005 m. liepos 29 d. PVM sąskaitos – faktūros (duomenys neskelbtini) pasirašymą; taip įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 52 plastikinius langus ir duris už 24 617 Lt, iš kurių 4 „Plastmo“ langus sumontavo savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Kasaciniu skundu K. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir jį išteisinti.
Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė BPK 369 straipsnio 3 dalies normas, nes buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės, o tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Nuteistojo teigimu, kaltinamuoju aktu jis buvo kaltinamas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, o pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nuteisė jį pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tokią veiką, dėl kurios K. G. nebuvo pateiktas kaltinimas. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nepakeisdamas rezoliucinės nuosprendžio dalies.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad langų gamybos sutartį pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu buvęs vadybininkas dabar direktorius R. R., o ne jis; šią aplinkybę teisme patvirtino pats R. R., tačiau teismas vertino priešingai negu įrodyta rašytiniais įrodymais (specialisto išvada dėl parašo ekspertizės ir R. R. nuoširdus prisipažinimas). Jis sąžiningai prisipažino, kad stebėtojo teisėmis su R. R. keletą kartų dalyvavo lankantis pas vadybininkę E. R., nes ji buvo K. G. sugyventinė, tačiau jokių veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) vardu neatliko, tokių įrodymų nepateikė tyrėjai, nesurinko jų ir teismas, nėra įrodymų ir bylos medžiagoje. E. R. versija apie jį yra kerštas už tai, kad paliko ją kaip sugyventinę, nes jos parodymai nenuoseklūs ir nesuvokiami – E. R. teismui paaiškino, kad langus atidavė UAB (duomenys neskelbtini) atstovams be sutartos avanso įmokos ir pan.
Apklaustas kaip liudytojas A. D. prisipažino, kad prie jo pavardės yra jo parašai dokumentuose, esančiuose byloje, ir jų neginčija, tik siekdamas pasiteisinti aiškino, kad pasirašydavo bendraudamas su kažkokiais jam nepažįstamais asmenimis, kurie siūlė darbą Anglijoje. Tokie A. D. pasakojimai yra akivaizdžiai nenuoseklūs ir neteisingi.
Kasatorius K. G. nesutinka ir su R. R. parodymų vertinimu.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumos – nuteistojo darbo sutarties, pasirašytos A. D. 2005 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini), matyti, kad šią sutartį pasirašė A. D., o tai reiškia, kad jo darbiniai santykiai su UAB (duomenys neskelbtini) buvo susiklostę, nes tokia sutartis įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta. Taip pat nenuginčytas ir A. D. pasirašytas 2005 m. gegužės 12 d. jam išduotas įgaliojimas.
Iš byloje esančių Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos raštų bei Nacionalinės vartotojų teisių tarnybos akivaizdžiai matyti, kad šie raštai atsirado R. R. skundų pagrindu, ginant UAB (duomenys neskelbtini) pažeistą teisę ir teisėtus interesus, kartu įrodoma, kad jis veikė kaip teisėtas šios bendrovės vadovas, o iškėlus bankroto bylą, pažeistos teisės gynimas nutrūko dėl teismo paskirto administratoriaus aplaidumo.
Be to, teismas apkaltinamajame nuosprendyje nuslėpė K. G. darbinius santykius UAB (duomenys neskelbtini), kur jis dirbo iki suėmimo, ir tai įrodo pateikiamais rašytiniais įrodymais.
Nuteistojo K. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 368 straipsnio reikalavimų
Reikalavimai kasaciniam skundui suformuluoti BPK 368 straipsnio 2 dalyje. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai, kasatoriaus prašymas.
Nuteistasis K. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują nuosprendį, pagal kurį jis turi būti išteisintas. Tokio sprendimo priėmimo BPK nenumato.
Kasacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, priimamų nutarčių rūšys išvardytos BPK 382 straipsnyje, kuriame iš viso nenumatyta sprendimo kaip nuosprendis priėmimo, todėl kasatoriaus prašymas neatitinka įstatymo nustatytų kasacinės instancijos teismo priimamų sprendimų formuluočių. Toks prašymas netenkintinas.
Vienas svarbiausių kasacinio skundo elementų yra nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai. Baudžiamojo proceso įstatymas numato du apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus:
- netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;
- padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
BPK 369 straipsnyje numatytų kasacinio apskundimo pagrindų sąrašas yra išsamus. Taigi įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties negalima apskųsti kokiais nors kitais BPK 369 straipsnyje nenumatytais pagrindais.
Kasatorius K. G. savo skunde nurodo, kad šis paduotas dėl BPK 369 straipsnio 3 dalyje aptartų reikalavimų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Toks kasatoriaus teiginys yra deklaratyvus, nes skunde nenurodoma konkreti kaltinamojo procesinė teisė, kuri buvo pažeista, taip pat nenurodomi konkretūs baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimai, kurie sukliudė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Nuteistojo K. G. kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Dėl BPK 376 straipsnio reikalavimų
Kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusius nuosprendžius ar nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. tikrina tik teismo sprendimų teisėtumą. Kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos yra numatytos BPK 376 straipsnyje.
Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas tikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Nuteistasis K. G. ginčija Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. nuosprendžio pagrįstumą, nesutinka su liudytojų A. D., R. R., E. R. parodymų įvertinimu, neigia savo kaltę ir prašo jį išteisinti. Šie kasacinio skundo motyvai yra susiję su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo vertinimu, todėl kasacine tvarka netikrinami. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl K. G. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kasaciniame skunde nenurodomi pagrindai ir motyvai, kurie būtų pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo
Nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje (sukčiavimas), esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti.
Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. nuosprendžio matyti, kad K. G. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Iš aprašomosios nuosprendžio dalies matyti, kad teismas K. G. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip sukčiavimą ir nurodė tokios išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad K. G. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Toks nusikalstamos veikos kvalifikavimas nuosprendyje nemotyvuotas ir nesuprantamas, nes iš aprašomosios nuosprendžio dalies matyti, kad K. G. nusikalstamoje veikoje nėra jokių BK 180 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Dėl šios klaidos K. G. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už sunkesnio nusikaltimo padarymą nei buvo kaltinamas. Taigi yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keistinas.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pagrįstai atmestas nuteistojo K. G. apeliacinis skundas, kuriame jis prašė išteisinti jį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tačiau paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų, nors turėjo būti pakeista rezoliucinė nuosprendžio dalis, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis taip pat keistina.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai pabrėžta, kad apgaulė darant sukčiavimo nusikaltimus gali pasireikšti įvairiais būdais ir priemonėmis. Sukčiaujant gali būti apgaudinėjama žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir pan. Apgaulei gali būti panaudotas ir civilinių sutarčių sudarymas, kai iš anksto numatyta tokių sutarčių sudarymu suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, kuria atmestas nuteistojo K. G. apeliacinis skundas, išsamiai pasisakyta dėl K. G. veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad K. G. veikoje yra visi BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, taip pat pateiktų sutarčių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) įvertinimas.
Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl K. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestas pagrįstai, turint omenyje, kad jame buvo ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Dėl paskirtos bausmės
Nors, kaip jau buvo pažymėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta, kad K. G. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau iš aprašomosios nuosprendžio dalies matyti, kad bausmės skyrimo motyvai nurodyti už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bausmių dalis nekeičiama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a:
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartį – K. G. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Kitos nuosprendžio ir nutarties dalies nekeisti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Vytautas Masiokas
Josifas Tomaševičius