Administracinė byla Nr. I-1430-342/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00861-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 13.6; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui K.R.,

pareiškėjo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,

atsakovo atstovei Renatai Kleponienei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui R.M.,

2014 m. spalio 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K.R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R.M., dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas K.R. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014-07-14 raštą Nr. 2D-10956(16.2) ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pareiškėjo 2014-06-09 skundą išnagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą.

Skunde K.R. nurodo, kad 2013 metų birželio mėnesį tretysis suinteresuotas asmuo R.M., neturėdamas raštiškų gretimų sklypų savininkų (tame tarpe ir pareiškėjo) sutikimų, pradėjo savo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), aukštinimo ir aptvėrimo darbus: mažesniu nei 10 cm atstumu iki K.R. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos pastatė apie 75 cm aukščio atraminę sienutę bei įbetonavo tvoros konstrukcijas, kurių bendras aukštis yra 205 cm, taip pat sukėlė R.M. sklypo gruntą, paviršinį vandenį nukreipiant į pareiškėjo sklypą, tačiau neįrengiant paviršinio vandens nutekėjimo sistemos. Pažymi, jog pareiškėjas 2014-06-03 raštu kreipėsi į R.M. dėl neigiamų statybos padarinių (jo sklypui metamo šešėlio ir paviršinio vandens nutekėjimo) pašalinimo, tačiau tretysis suinteresuotas asmuo nereagavo. Argumentuoja, kad 2014-06-09 pateikė pareiškimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui. Teigia, kad ginčijamu 2014-07-14 raštu Nr. 2D-10956(16.2) skundo nagrinėjimas nutrauktas bei atsisakyta konstatuoti savavališkos statybos faktą, nes žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neįrengti riboženkliai ir per vienerius metus nuo statybos pradžios statytojui nebuvo pareikšta rašytinės pretenzijos arba kreiptasi į valstybės ar savivaldybių institucijas. Pabrėžia, jog atsakovas netinkamai, remdamasis vien R.M. parodymais, nustatė statybų pradžios laiką, todėl nepagrįstai konstatavo, kad per vienerius metus nuo statybos pradžios statytojui nebuvo pareikštos rašytinės pretenzijos. Tvirtina, jog atsakovo išvada dėl nenustatyto savavališkos statybos fakto buvo padaryta neatlikus objektyviais faktais pagrįsto tyrimo, nesiimant visų reikalingų priemonių ir būdų pareiškėjo skunde nurodytoms aplinkybėms objektyviai ištirti ir faktams nustatyti, todėl ginčijamas raštas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad ginčijame rašte neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės – statybų pradžios data. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuosavybės teisių gynimo.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškina, kad atsakovas 2014-06-09 gavo pareiškėjo skundą dėl kaimyniniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytos tvoros. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atlikęs statybos patikrinimą ir surašęs 2014-07-10 statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-1325(16.2), pateikė pareiškėjui skundžiamą 2014-07-14 atsakymą Nr. 2D-10956(16.12), kuriuo informavo apie atliktą statybos patikrinimą ir nustatytas aplinkybes: a) žemės sklype, (duomenys neskelbtini), visu sklypo perimetru 2013 m. gegužės mėn. pradėta ir nebaigta statyti medinių lentų tvora ant atraminės sienutės; b) R.M. priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, tačiau riboženklių žemės sklype nėra; c) gretimų sklypų savininkai, dalyvavę statybos patikrinime paaiškino, kad sutikimų statyti tvorą arčiau kaip vienas metras nuo jų žemės sklypo ribų nėra davę ir per vienerius metus nuo statybos pradžios statytojui nebuvo pareiškę rašytinės pretenzijos arba kreipęsi į valstybės ar savivaldybių institucijas. Pažymi, jog atlikus patikrinimą taip pat buvo nustatyta, kad ginčo tvora priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27. įsakymu Nr.D1-812, 2 lentelės 5.1 punktą. Remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatyta, kad inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Tvirtina, jog pareiškėjo skundas buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi buvo nustatyta, jog jis paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, t.y. naujo nesudėtingo statinio – tvoros, statybos, adresu (duomenys neskelbtini), neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento. Argumentuoja, kad tokia išvada buvo padaryta vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių nuostatomis. Pažymi, jog nustatytos aplinkybės dėl riboženklių neįrengimo ir pretenzijų per vienerius metus nepateikimo, buvo nurodytos tik kaip papildomos, administracinio akto išvados nenulėmę, aplinkybės.

Atsakovo atstovė Renata Kleponienė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad K.R. keliamas ginčas laikytinas mažareikšmiu, todėl jo galima buvo nenagrinėti net vietoje neištyrus faktinių aplinkybių. Mano, jog pareiškėjas savo pažeistas teises gali ginti bendrosios kompetencijos teisme.

Tretysis suinteresuotas asmuo R.M. atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu. Nurodo, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, statybos darbai buvo pradėti 2013 m. gegužės mėn.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamo ginčo esmė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014-07-14 rašto Nr. 2D-10956(16.2) teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui K.R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Nesutikdamas su gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininko R.M. atliktais statybos darbais – be gretimų sklypų savininkų sutikimo pastatytu tvoros pamatu bei sklypo sukėlimu, nukreipiant gruntinius vandenis į pareiškėjo sklypo pusę, K.R. 2014-06-09 pareiškimu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių. Ginčijamu 2014-07-14 raštu Nr. 2D-10956 (16.2) atsakovas informavo pareiškėją, jog atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu paaiškėjo Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau ir Taisyklės) 42.8.1 punkte nurodytos aplinkybės – žemės sklype (duomenys neskelbtini) neįrengti riboženkliai ir 42.8.2 punkte nurodytos aplinkybės – per 1 metus nuo statybos pradžios statytojui nebuvo pareikšta rašytinės pretenzijos arba kreiptasi į valstybės ar savivaldybių institucijas, skundo nagrinėjimas dėl tvorų nutraukiamas. Taisyklių 41.5 punkte nustatyta, kad skundas ar pranešimas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 43 punkte, Inspekcijoje nenagrinėtinas.

Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau ir Įstatymas). Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad statybos valstybinė priežiūra apima ir asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą. Įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio skundų ir prašymų nagrinėjimą, 8 punkte numatyta, kad inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas. Kokie pažeidimai laikytini mažareikšmiais nustato Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės. Pagal Taisyklių 43.1 punktą, mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais inter alia laikomi naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai 1) statyba vykdoma ar įvykdyta valstybinėje žemėje; 2) rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio; 3) įvyko ar gresia statinio avarija: 4) tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima (pvz., pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir pan.). Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 3 eil. Nr. prie nesudėtingų inžinerinių statinių priskiriamos įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai), 4 eil. Nr. – atraminės sienutės, 5 eil. Nr. – įvairios užtvaros ant atraminių sienučių.

Įvertinus tai, kad pareiškėjas iš esmės kėlė ginčą dėl trečiojo suinteresuoto asmens R.M. pastatytos tvoros pamatų ir atraminės sienutės, kurie priskirtini prie nesudėtingų statinių, darytina išvada, jog toks ginčas pagal Taisyklių 43.1. punktą laikytinas mažareikšmiu. Pažymėtina, jog ginčo pripažinimas mažareikšmiu nereiškia jo svarbos asmeniui nustatymo, - tai tik tam tikro pobūdžio ginčų priskyrimas nenagrinėtiniems Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje. Be to, toks pripažinimas neužkerta kelio ginti savo pažeistas teises kitais teisės aktuose įtvirtintais teisių gynimo būdais (pvz., kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą). K.R. pasinaudojo šia teise ir 2014 08 25 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui R.M., D.M. dėl nuosavybės teisių gynimo (civ.byla Nr. 2-11290-889/2014).

Išdėstytų aplinkybių ir nurodytų teisės aktų pagrindu, konstatuotina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014-07-14 raštu Nr. 2D-10956(16.2) K.R. 2014-06-09 pareiškimą pagrįstai ir teisėtai paliko nenagrinėtu, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti nurodytą administracinį aktą atmestinas kaip nepagrįstas.

Antrasis skundo reikalavimas – įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pareiškėjo 2014-06-09 skundą išnagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą, laikytinas išvestiniu iš pirmojo, todėl taip pat netenkintinas.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors ginčijamame akte nurodoma ir atsakovas atsiliepime bei jo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad pareiškėjo pareiškimas yra paliktas nenagrinėtu dėl jo mažareikšmiškumo, tačiau 2014-07-14 rašte Nr. 2D-10956(16.2) taip pat konstatuotos faktinės aplinkybės leidžiančios preziumuoti, jog administracinė procedūra buvo nutraukta.

Pažymėtina, jog pareiškimo nenagrinėjimas reiškia, kad asmens prašymas nėra sprendžiamas iš esmės, t.y. nevertinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl spręstina, kad atsakovas 2014-07-14 rašte Nr. 2D-10956(16.2) nepagrįstai analizavo ginčo situaciją – nustatinėjo statybų pradžios datą, riboženklių neįrengimą, gretimų žemės sklypų savininkų pretenzijų per vienerius metus nebuvimą. Teismas pripažįsta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, palikdama pareiškėjo pareiškimą nenagrinėtu, negalėjo nustatinėti jokių faktinių aplinkybių, išskyrus aplinkybes, susijusias su ginčo priskyrimu mažareikšmiams. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas priežastis, teismas nepasisako dėl liudytojų R.D. bei R.U. parodymų ir jų nevertina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Tokia dviprasmiška situacija, kai iš ginčijamo administracinio akto turinio net nėra aiški jo prasmė (nagrinėjamas ar paliekamas nenagrinėtu), neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų bei prieštarauja gero administravimo, teisingumo, protingumo principams.

Tačiau vertindama nustatytus individualaus akto trūkumus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie nagrinėjamos bylos kontekste nėra esminiai, kadangi konstatavus, jog buvo teisinis ir faktinis pagrindas K.R. 2014-06-09 pareiškimą palikti nenagrinėtu, skundas negali būti laikomas pagrįstu.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo K.R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                                Aušrelė Mažrimienė

                                                                                                    Eglė Kiaurakytė 

                                                                                                       Vida Stonkuvienė