Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-32-634/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05164-2014-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 45.4.4; 45.4.5; 79.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimo Ž. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė :
administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. S. surašytas už tai, kad ji 2014-06-25, 17 val. 30 min., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairuodama transporto priemonę Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui ir saugumui, keisdama važiavimo kryptį, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui ji nesustojo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Transporto priemonei neatlikta privaloma techninė apžiūra. Tokias veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 106; 231.1, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d.
Kauno apylinkės teismo 2014-11-06 nutarimu Ž. S. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., ir nubausta pagal ATPK 123 str 1 d. – 125 Lt (36 Eur) bauda, pagal ATPK 127 str. 2 d. – 150 Lt (43 Eur) bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 m. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 m.
Nesutikdama su šiuo teismo nutarimu Ž. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2014-11-06 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą paskiriant nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d. Skunde nurodo, kad tiek policijoje, tiek bylos nagrinėjimo metu ji pabrėžė, jog autoįvykyje nedalyvavo, jokio susidūrimo nejuto, policijos darbuotojų nustatyti nežymūs jos vairuojamo automobilio Renault Laguna apgadinimai (žymė ant priekinio bamperio, priekinio dešinės pusės sparno, apgadintas galinis kairės pusės rato gaubtas) būdingi daugumai ilgą laiką eisme dalyvaujančių automobilių. Tuo tarpu automobiliui Opel Zafira padaryti akivaizdūs apgadinimai: priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės sparnas, t.y. apgadinta praktiškai visa automobilio kairė pusė. Liudytojo D. B. teigimu, didžiausias įlenkimas buvo per vidurį. Tokie Opel Zafira apgadinimai leidžia manyti, kad susidūrimo smūgis turėjo būti nemenkas, o autoįvykyje turėjo būti akivaizdžiai apgadintos abi transporto priemonės. Tačiau iš nuotraukų matyti, jog Renault Laguna automobilio apgadinimai yra visiškai nežymūs.
Be to, Opel Zafira didžiausi apgadinimai, esantys ant vairuotojo durelių, yra 68 - 76 cm aukštyje, apgadinimas yra gana platus ir ilgas, einantis per visą automobilio kairįjį šoną. Manytina, kad kaltojo automobilio šonas taip pat turėjo būti nubrauktas gana plačiai. Automobilio Renault Laguna nuotraukose matyti, kad neryški, labai siaura žymė yra maždaug 64-70 cm aukštyje. Automobilių Opel Zafira ir Renault Laguna aukščiai skiriasi: Opel Zafira yra 163 cm aukščio, o Renault Laguna aukštis yra 144,3 cm. Atsižvelgiant į automobilių aukščių skirtumą, Renault Laguna automobilio priekinis sparnas niekaip negalėjo padaryti apgadinimų 76 cm (praktiškai ties vairuotojo durelių rankena). Nors akivaizdžiai matyti, kad automobilių apgadinimai nesutampa, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė iniciatyvos detaliau ištirti automobilių apgadinimo mastą ir tarpusavio ryšį. Mano, jog liudytojo V. D. išsakytos spėlionės ir prielaidos dėl automobilio rato gaubto sukeitimo neturi įrodomosios galios šioje byloje, kadangi kiekviena aplinkybė turi būti pagrįsta faktais. Atkreipia dėmesį, kad labiausiai į automobilio išorę išsikišusi detalė yra šoninio vaizdo veidrodėliai. Įvykus autoįvykiui, jei kliudomas automobilio šonas, tikėtina, jog pirmiausiai bus kliudyti būtent šoninio vaizdo veidrodėliai, tačiau tokių apgadinimų nei vienam automobiliui nenustatyta. Nors nukentėjusysis bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jo automobilį kliudžiusioje transporto priemonėje be vairuotojo daugiau nieko nebuvo, tačiau apeliantė policijoje rašydama paaiškinimą, nurodė, kad automobilyje be jos sėdėjo du vaikai, kurių nepastebėti buvo neįmanoma.
Skundo autorės nuomone, ryšys tarp jos automobilio ir nukentėjusiojo automobilio apgadinimų nėra įrodytas, todėl laikytina, jog ji autoįvykyje dalyvauti negalėjo arba automobilių sąlytis buvo labai nežymus, kurio ji galėjo nepastebėti. Dėl šių aplinkybių, laikytina, kad iš autoįvykio vietos ji pasitraukė nežinodama, kad dalyvavo autoįvykyje ir nesuvokdama, kad neteisėtai pasišalina iš autoįvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, mano, jog jos veiksmuose tyčios nebuvo, todėl nėra pagrindo taikyti ATPK 130 str. l d.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Ž. S. skundas tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš skundo turinio, ginčo dėl ATPK 123 str. 1 d. numatyto pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde Ž. S. iš esmės analizuoja ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ją padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014-11-06 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 str. 1 d.).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo.
Kaip matyti iš byloje esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto V. D. tarnybinio pranešimo, jame konstatuota, kad 2014-06-25, 17 val. 30 min. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto automobilio vairuotojas M. K. paaiškino, jog į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs bei važiavimo kryptį keitęs automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Duomenų bazėje nustatytas minėto automobilio savininkas, kuris paaiškino, kad automobiliu naudojasi Ž. S., kuri atvykusi į eismo įvykių registravimo skyrių pripažino, jog minėtu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jokio susidūrimo su kitu automobiliu nejautė. Apžiūrint Renault Laguna buvo rastos apgadinimų žymės ant priekinio dešinės pusės sparno, priekinio bamperio, bei ant galinio kairės pusės rato gaubto (b. l. 3). Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad automobiliui Opel Zafira apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės sparnas (b. l. 5). Transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina, kad ant automobilio Renault Laguna rasti defektai: žymė ant priekinio dešinės pusės sparno, priekinio bamperio, apgadintas kairės pusės galinio ratlankio gaubtas (b. l. 17). M. K. 2014-06-25 paaiškinime dėl eismo įvykių aplinkybių išdėstė, jog jis važiavo pirmoje eismo juostoje, antroje – važiavo automobilis Renault Laguna, kuris pravažiavus sankryžą, besirikiuodamas į pirmą eismo juostą atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairį šoną. Po smūgio, kurį aiškiai jautė ne tik jis, bet ir kiti automobilio keleiviai, sustojo kelkraštyje, o automobilio Renault Laguna vairuotoja nuvažiavo toliau. Aiškiai matė, jog automobilį vairavo moteris šviesiais plaukais (b. l. 7). Liudytojas M. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino paaiškinime išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad kontaktas buvo šonu, nes ji rikiavosi, tikriausiai užkabino šoniniais ratais, nes ant jo automobilio durelių netgi likę žymės kaip nuo padangos. Renault Laguna vairuotoja pristabdė, apsidairė ir nuvažiavo (b. l. 40-41). Liudytojas S. R. patvirtino, kad įvykio dieną važiavo kartu su M. K., jų automobilis buvo sustojęs prie sankryžos, pradėjus važiuoti į juos iš antros juostos atsitrenkė moteriškė garbanotais plaukais, kurios veido neįsidėmėjo. Moteriškė lyg norėjo sustoti, bet nuvažiavo (b. l. 41). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas D. B., pažymėdamas, kad M. K. vairuojamas automobilis važiavo pirma eismo juosta, pravažiavus sankryžą į automobilio kairį šoną trenkėsi automobilis Renault Laguna, kurį vairavo šviesių, garbanotų plaukų moteris. Jie sustojo kelkraštyje, o įvykį padariusi moteris juos aplenkė ir nuvažiavo (b. l. 41-42). Liudytojas M. B. taip pat nurodė, jog pravažiavus sankryžą, į automobilio kairį šoną atsitrenkė šviesiai pilkos spalvos automobilis Renault Laguna, kurį vairavo moteris, pastaroji nesustojo ir nuvažiavo (b. l. 42). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, aukščiau išvardintų byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad iš esmės eismo įvykis, kurio metu kontaktavo Ž. S. vairuojamas automobilis Renault Laguna ir M. K. vairuotas automobilis Opel Zafira įvyko Ž. S. pažeidus KET 106 p. reikalavimą, t.y. prieš persirikiuodama ir keisdama važiavimo kryptį, ji neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei, ją kliudė ir apgadino.
Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismas nepakankamai įvertino įvykyje dalyvavusių automobilių kontakto pobūdį, konkrečių apgadinimų mąstą ir jų lokalizaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, ant automobilio Opel Zafira vairuotojo durelių virš apdailos juostos yra gana platūs ir akivaizdūs apgadinimai, esantys 68-76 cm aukštyje, taip pat matyti tam tikri nubraukimai vairuotojo durelių apačioje 33-42 cm. aukštyje (b. l. 10-13). Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas A. B., patvirtino, kad atvykęs į įvykio vietą apžiūrėjo automobilį Opel Zafira, matėsi nemaži apgadinimai, nubraukimai, todėl ant abiejų automobilių turėjo būti likusios žymės (b. l. 49).
Įvertinus šiuos duomenis ir sugretinus nustatytus automobilių apgadinimus darytina išvada, kad automobiliui Renault Laguna persirikiuojant į kitą eismo juostą, kuria gretimai važiavo automobilis Opel Zafira, Ž. S. vairuojamas automobilis šoniniu dešinės pusės priekiniu ratu (kuris nuo vairo pasukimo buvo išsikišęs į išorę) kliudė ir apgadino automobilio Opel Zafira vairuotojo durelių apačią, padarydamas nežymius nubrozdinimus 33-42 cm. aukštyje. Iš esmės šią versiją patvirtina ir Opel Zafira vairuotojas M. K., nurodęs, jog automobilis turbūt jį užkabino šoniniais ratais, kadangi ant jo automobilio durelių yra likę žymės kaip nuo padangos (b. l. 40), fotolentelės, kuriose išties matyti šoninio padangos braukimo žymės (b. l. 12, pirmoji nuotrauka).
Tačiau visi kiti automobilio Opel Zafira apgadinimai, esantys virš apdailos juostos, einantys per visą automobilio kairįjį šoną yra nesuderinami su automobilio Renault Laguna apgadinimais, jų mastas ir pobūdis nesutampa, todėl konstatuoti, jog Renault Laguna automobilio sparno plokštumoje esanti nedidelė, siaura apie 4 cm žymė atitinka plačius, apie 8 cm pločio braukiamojo pobūdžio automobilio Opel Zafira apgadinimus, nelogiška ir tam nėra pagrindo. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio apgadinimai virš apdailos juostos gali būti padaryti tik atsikišusia kėbulo detale, o ne plokštuma, nes priešingu atveju būtų apgadinta ir apdailos juosta. Tuo tarpu automobiliui Renault Laguna nustatyti tik nežymūs defektai ant priekinio dešinės pusės sparno ir kairės pusės galinio ratlankio gaubto (b. l. 8-9). Fotonuotraukoje matyti siaura žymė ant automobilio sparno apie 64-70 cm aukštyje. Jokių kitų braukiamojo pobūdžio žymių, įlenkimų, įbrėžimų neužfiksuota. Automobilio padangos aukštis yra iki 60 cm. Taip pat pagrįstų abejonių kelia skirtingos automobilio Opel Zafira šoninių vaizdo veidrodėlių spalvos, būtent vairuotojo pusės veidrodėlis yra kitos spalvos, matyti, jog pakeistas jau prieš šį įvykį. Tai leidžia daryti prielaidą, kad tiek vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlis, tiek vairuotojo durelės virš apdailos juostos buvo apgadintos kito eismo įvykio metu.
Taigi apeliacinės instancijos teismas laiko įrodytais tik tuos apgadinimus, kurie padaryti automobilio Opel Zafira vairuotojo durelių apačioje 33-42 cm aukštyje ir kurie objektyviai galėjo atsirasti automobiliui Renault Laguna bandant persirikiuoti į kitą eismo juostą ir automobilio ratu (pagal fotonuotraukose matomų kontakto žymes – greičiausiai padanga) kliudant joje esančią transporto priemonę.
Liudytojo V. D. išdėstyta versija, kad apgadinimai galėjo būti padaryti Renault Laguna automobilio priekinės dešinės pusės rato gaubtu, kuris nagrinėjamu atveju yra galimai sukeistas ir uždėtas ant automobilio kairės pusės galinio rato, atmestina kaip nepagrįsta. Byloje nėra duomenų apie kito automobilio dažų likučius ant gaubto, kas leistų susieti jo apgadinimus su apgadinimais ant automobilio Opel. Pažymėtina ir tai, kad automobilio Renault Laguna rato gaubtas yra 10-50 cm aukštyje, o automobilio Opel Zafira ryškiausi apgadinimai yra 68-76 cm aukštyje.
Vadovaujantis teismų praktika ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Ž. S. pagal ATPK 130 str. 1 d. nubausta nepagrįstai. Apeliantė viso proceso metu neigė jautusi kokį nors susidūrimą ir tyčia pasišalinusi iš įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad kiekvieną dieną važiuoja ta gatve, kurioje neva įvyko eismo įvykis, tačiau jokio smūgio nepajuto, jos automobilis apgadintas nebuvo, jį įsigijo dar balandžio mėnesį ir jis buvo tokios būklės kaip dabar (b. l. 18). Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad ji vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. Priešingai, liudytojo M. B. teigimu moteris kaip važiavo taip ir nuvažiavo (b. l. 42). Liudytojas D. B. taip pat patvirtino, kad moteris tiesiog aplenkė ir nuvažiavo (b. l. 41). Nors liudytojų M. K., S. R., D. B. ir M. B. teigimu moteris vairavusi automobilį Renault Laguna po automobilių kontakto pristabdė, bet nuvažiavo, nepatvirtina, jog Ž. S. matė ir suvokė, jog įvyko eismo įvykis. Be to, šiuo atveju vertintini tik nežymūs apgadinimai, esantys Opel Zafira automobilio vairuotojų durelių apačioje, kadangi kitų apgadinimų mastas ir lokalizacija iš esmės nesutampa su automobilio Renault Laguna nustatytais nežymiais defektais, kurie, pasak Ž. S., jau buvo jai įsigijus šią transporto priemonę. Pažymėtina, kad Ž. S. kviečiama į policijos įstaigą, pati nuvyko aiškintis aplinkybių, geranoriškai leido atlikti automobilio apžiūrą, o teikdama paaiškinimą neneigė minėtu laiku ir vietoje vairavusi transporto priemonę, tačiau nurodė jokio smūgio ar susidūrimo nejutusi. Įvertinus minėtas aplinkybes, negalima daryti kategoriškos išvados, kad Ž. S. suvokė rato šonu kliudžiusi kitą automobilį bei sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Ž. S. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Taigi nesant šio pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Skirtina nauja subendrinta nuobauda už nustatytus KET pažeidimus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 2 p., 6 p., teismas
n u t a r i a :
Ž. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimo dalį dėl Ž. S. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.
Pakeisti nutarimo dalį dėl nuobaudų subendrinimo:
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., už ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 123 str. 1 d. numatytus pažeidimus Ž. S. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudą – 79 Eur (septyniasdešimt devynių eurų) baudą.
Kitos nutarimo dalies nekeisti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.
Teisėjas Giedrius Endriukaitis