LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Olego Fedosiuko, Alvydo Pikelio, Tomo Šeškausko, Vladislovo Ranonio, Vytauto Masioko ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant vertėjai Loretai Kireilytei,

prokurorui Arūnui Meškai,

išteisintajai Č. T.,

išteisintosios gynėjui advokatui Šarūnui Vilčinskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendis ir Č. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Č. T. buvo nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2 600 Lt, t. y. 753 Eur) dydžio bauda.

              Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Kartanienės pranešimą, prokuroro, prašiusio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės kasacinį skundą tenkinti, išteisintosios Č. T. ir jos gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

              n u s t a t ė :

              Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Č. T. nuteista už tai, kad 2011 metų balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, būtent: atspausdino L. P. jai į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiųstą dokumento projektą (tekstą). Iš turėto originalaus dokumento rusų kalba „2011-03-16 Sutikimas“ gaminamame netikrame dokumente reikiamose jo vietose įkomponavo atitinkamus įrašus ir parašą, t. y. įrašą „parašo tikrumą liudiju“ (dokumento originale buvęs antroje eilutėje) nukėlė į trečiąją eilutę, o jo vietoje prirašė įrašą „ir V. K. “, šalia įrašų „V. G. a/k (duomenys neskelbtini) ir „V. K. a/k (duomenys neskelbtini) iš kito dokumento įkomponavo parašus, taip sukurdama netikrą dokumentą „2011-03-16 Sutikimą“. Tęsdama nusikalstamą veiką, Č. T. 2011 m. balandžio 14 d., apie 12.00 val., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos patalpose, esančiose Vilniuje, Rinktinės g. 50, pagamintą netikrą dokumentą –„2011-03-16 Sutikimą“ panaudojo, perduodama projektuotojui L. P., kuris jį pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos komisijai, sprendusiai dėl leidimo Č. T. vyrui I. G. (I. G.) ir V. D. priklausančio gyvenamojo namo, esančio Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Naujakiemio kaime, rekonstrukcijai išdavimo.

              Panaikindamas apkaltinamąjį nuosprendį ir išteisindamas Č. T., apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių, kad Č. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Teismo nuomone, vien tai, kad netikras dokumentas montažo būdu buvo pagamintas panaudojant dokumentus, kuriuos galėjo turėti Č. T., ir kad ji netikrą dokumentą pateikė L. P., nesant tiesioginių įrodymų, negali būti laikoma Č. T. kaltę dėl netikro dokumento pagaminimo patvirtinančiais duomenimis. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Č. T. inkriminuota nusikalstama veika neatitinka ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo – netikro dokumento panaudojimo – požymių. Pagal teismų praktiką ne bet kokio dokumento gamyba ir jo panaudojimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Atsakomybė kyla tik už tokio dokumento pagaminimą ir panaudojimą, kuris turi teisinę reikšmę ir gali sukelti (ar sukelia) tam tikrus teisinius padarinius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bendraturčiai savo valią dėl sutikimo rekonstruoti I. G. ir V. D. priklausantį gyvenamąjį namą buvo išsakę. Be to, projektuotojui buvo pateikta nepatvirtinta dokumento kopija, kuri dėl tos priežasties nebuvo priimta, rekonstrukcijos projektui nebuvo pritarta ir bendraturčiams teisiškai reikšmingi padariniai, susiję su nuosavybės naudojimu prieš jų valią ar su jų teisių pažeidimais, neatsirado. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nenustatytos ir jokios kitos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad dėl kaltinime nurodyto netikro dokumento panaudojimo atsirado kokie nors kiti teisiškai reikšmingi neigiami padariniai.

              Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė J. Kančauskienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendį su pakeitimais: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti Č. T. inkriminuotos veikos dalį – netikro dokumento pagaminimą; Č. T. paskirtą bausmę – baudą sumažinti iki 15 MGL (1950 Lt, t. y. 564 Eur) dydžio; kitą Vilniaus  miesto  apylinkės  teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio  dalį  palikti nepakeistą.

              Su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu padaryta išvada, jog Č. T. nepagamino netikro dokumento, kasatorė sutinka. Tačiau ji mano, kad šio teismo motyvai, kuriais remiantis Č. T. buvo išteisinta dėl netikro dokumento panaudojimo, yra nepagrįsti.  Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, dėl kurių Č. T. nepagrįstai buvo išteisinta, pažeidė BPK 1 straipsnio reikalavimą tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Taip pat, vertindamas įrodymus, teismas pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reikalaujančias įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Šie pažeidimai, kasatorės nuomone, laikytini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

              Kasatorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje motyvuodamas išvadas dėl Č. T. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro dokumento panaudojimo), jas grindė posėdyje ištirtais, BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais, vieniems kitus patvirtinančiais įrodymais (liudytojų L. P., A. L. parodymais, rašytine bylos medžiaga ir kt.) ir pagrįstai konstatavo, kad Č. T. veikoje nustatyti ir įrodyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji šio nusikaltimo sudėties (netikro dokumento panaudojimo) požymiai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, šioje dalyje vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismo motyvai, kad „2011-03-16 Sutikimas“ negali būti laikomas dokumentu, nes nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisiškai reikšmingų padarinių, kasatorės nuomone, nepagrįsti. Kasatorė sutinka su teismo pozicija, kad sukurta minėto dokumento kopija projektuotojui buvo pateikta nepatvirtinta ir dėl tos priežasties nebuvo priimta, rekonstrukcijos projektui nepritarta ir bendraturčiams teisiškai reikšmingi padariniai, susiję su nuosavybės naudojimu prieš jų valią ar su jų teisių pažeidimais, neatsirado. Tačiau kasatorė mano, kad Č. T. veiksmai, pateikiant ir taip panaudojant žinomai netikrą dokumento kopiją, turi būti įvertinti kaip nusikaltimas, nes ji atliko visus nuo jos valios priklausančius veiksmus ir tikėjosi, jog jų pakanka, kad dokumentas įgautų teisinę galią. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Č. T.projektuotojui L. P. pateikė netikrą dokumentą – „2011-03-16 Sutikimą“, kurį šis turėjo patvirtinti savo parašu ir pateikti savivaldybės komisijai. L. P. patvirtinus minėto dokumento kopijos tikrumą, komisija jį būtų priėmusi, o vėliau posėdyje būtų priėmusi ir atitinkamą sprendimą. Dėl to bendraturčiams būtų sukelti teisiškai reikšmingi padariniai, susiję su nuosavybės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių pažeidimais, t. y. būtų leista rekonstruoti atitinkamus pastatus, kai kuriuos iš jų nugriauti ir pastatyti naujus, nesant visų bendraturčių sutikimo. Akivaizdu, kad patvirtinta dokumento kopija būtų teisiškai reikšminga ir pažeistų kitų asmenų teises.

              Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bendraturčiai savo valią dėl sutikimo rekonstruoti I. G. ir V. D. priklausantį gyvenamąją namą buvo išsakę anksčiau, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ji pažymi, jog ankstesnis rusų kalba surašytas sutikimas (pagal L. P. parodymus) buvo netinkamas. Kadangi jame nebuvo kalbama apie naujos statybos ir griovimo darbus, Vilniaus rajono savivaldybės Statybos komisijos reikalavimu buvo būtina pateikti naują sutikimą. Iš to kasatorė daro išvadą, kad, remiantis ankstesne bendraturčių valia, jokie rekonstrukcijos darbai negalėjo būti atliekami ir leidimas jiems negalėjo būti išduotas. Todėl naujo, suklastoto, sutikimo pateikimas, priešingai nei nurodoma skundžiamame teismo nuosprendyje, buvo teisiškai reikšmingas ir, L. P. patvirtinus jo tikrumą arba komisijai priėmus nepatvirtintą jo kopiją, būtų kilę atitinkami teisiniai padariniai.             

              Kasatorės teigimu, šioje baudžiamojoje byloje suklastoto dokumento – sutikimo panaudojimas savivaldos institucijos (atitinkamos komisijos) veikloje pažeidė jos valdymo tvarką, ją sutrikdė, taip pat potencialiai kėsinosi sukelti neigiamus padarinius ir kitiems asmenims (bendraturčiams). Tokių dokumentų naudojimas viešajame valdyme, pagal kasatorę, yra pavojinga veika, atitinkanti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Todėl, kasatorės nuomone, Č. T. negali išvengti baudžiamosios atsakomybės vien dėl to, kad neigiami padariniai nekilo dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad kiti asmenys nepatikėjo dokumento kopijos tikrumu ir jos nepriėmė.

             Kasacinis skundas tenkinamas.

              Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo

BK 300 straipsnis numato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Todėl tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal kasacinio teismo praktiką reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-200/2008), kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėtus fizinių ar juridinių asmenų interesus. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-159/2013). Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-114/2009). Taigi įstatymų leidėjas teisinę apsaugą suteikė visiems dokumentams, neskirstydamas jų. Šiuo atveju svarbu yra tai, ar neteisėtai pagamintas ar suklastotas aktas turi dokumento požymių. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnyje dokumentas apibrėžtas kaip juridinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija). Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktika, taikydama BK 300 straipsnį, dokumento sąvoką formuluoja panašiais požymiais, kaip ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-114/2009). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008 ir kt.). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, anspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Teismų praktika baudžiamosiose bylose pripažįsta ir kur kas platesnę dokumento sampratą. Dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be parašo ir be antspaudo. Svarbu, kad tas įrašas jį panaudojus, sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, Nr. 2K-355/2009, 2K-426/ 2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014).

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (veritatis immutatio) ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tokio dokumento svarba ir teisinė reikšmė taip pat nustatoma iš jo turinio.      

             Byloje nustatyta, kad vieno iš statytojų (užsakovų) - I. G. žmona Č. T. , 2011 m. balandžio 14 d., apie 12.00 val., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos patalpose, esančiose Vilniuje, Rinktinės g. 50, projektuotojui L. P. perdavė žinomai netikrą dokumentą  – „2011-03-16 Sutikimą“, o šis, to nežinodamas, minėtą dokumentą pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nuolatinei statybos komisijai (toliau – statybos komisijai), kuri tuo metu vykusiame posėdyje tikrino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriuje gautą statytojų (užsakovų) V. D. ir I. G. gyvenamojo namo ir kitų statinių parengtą rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją pagal ankstesniame (2011 m. balandžio 7 d.) posėdyje padarytas pastabas. Tame posėdyje parengtam statinio projektui nebuvo pritarta. Viena iš priežasčių – statybos komisijai nebuvo pateiktas žemės sklypo bendraturčių patvirtintas sutikimas dėl naujų pastatų (trijų ūkinių pastatų ir pirties) statybos, o tai, statinių užsakovams V. D. ir I. G. sustabdė statybą leidžiančių dokumentų – leidimų rekonstruoti bei statyti naujus statinius – išdavimo procedūrą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 23 straipsnio 13 dalį (2010 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros tęsiamos tik pateikus visus privalomus dokumentus. Tarp privalomų dokumentų minėtas įstatymas priskiria ir žemės sklypo bendraturčių sutikimą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8, 10 dalys). Aptarto įstatymo nuostatos leidžia spręsti, kad žemės sklypo bendraturčių sutikimas savo turiniu yra svarbus, turintis teisinę reikšmę dokumentas, be kurio, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, statinių užsakovams nebuvo išduoti, o pagal įstatymą ir negalėtų būti išduoti naujai statybai bei rekonstrukcijai reikalingi leidimai. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad netikras dokumentas – „2011-03-16 Sutikimas“ dėl skundžiamame nuosprendyje nurodytų priežasčių negali būti BK 300 straipsnyje numatytos veikos dalykas, nepagrįsta. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį klausimas turi būti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumą, t. y. nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-153/2012). Byloje nustatyta, kad Č. T. netikrą dokumentą – „2011-03-16 Sutikimą“ pateikė siekdama nustatyti teisiškai reikšmingą faktą – statinių užsakovų teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus – leidimus rekonstruoti bei statyti naujus statinius. Taigi, vertinant konkretaus atvejo aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, statybos komisijai pateiktas realiai neegzistuojantis rašytinis aktas – „2011-03-16 Sutikimas“ atitinka dokumento požymius ne tik pagal turinio kriterijus, bet ir teisinę reikšmę. Šis netikras dokumentas savo teisine reikšme statybos komisijai galėjo būti pagrindu pritarti parengtam statinio projektui bei išduoti statybą leidžiančius dokumentus, o statinių užsakovams – suteikti teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus – leidimus rekonstruoti bei statyti naujus statinius. Taigi toks dokumentas, kaip teisingai skunde nurodo kasatorė, gali lemti teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar panaikinimą tarp valstybės institucijos ir kito subjekto, taip pat sukelti ir neigiamų padarinių atsiradimo grėsmę. Pažymėtina ir tai, kad netikras dokumentas – „2011-03-16 Sutikimas“, nesant tokio dokumento originalo, buvo gaminamas kaip tikro dokumento kopija, visiško materialaus klastojimo (montažo) būdu, naudojant dokumento skenavimą, o reikiamus įkeltų rekvizitų pakeitimus (jų pergrupavimą, nukėlimą į kitą eilutę, dalies įrašų panaikinimą ir pan.) atliekant grafinio redagavimo programa, arba kopijavimą, panaudojant pateiktą rusų kalba rašytą sutikimą (iš jo kopijos iškerpant atitinkamus įrašus ir parašą, juos įkomponuojant reikiamose dokumento vietose ir nukopijuojant), taip pat ir kitą dokumentą, kuriame yra V. K. vardu pasirašytas parašas. Nekyla abejonių, kad tokio netikro dokumento gamybai reikėjo įrašų ir teksto komponavimo bei montavimo įgūdžių. Į tikrovėje neegzistuojantį dokumentą ne tik kad buvo įrašyti konkrečių asmenų – žemės sklypo bendraturčių V. K. ir V. G. – tikri asmens duomenys – asmens kodai, bet ir montažo būdu, naudojant skenavimą, perkelti tikri parašai, tikras Mickūnų seniūnijos antspaudas, autentiškas seniūnės įrašas „parašo tikrumą liudiju“, jos tikras parašas, taip sukuriant tikro dokumento kopijos iliuziją. Taigi, šis netikras aktas pagal prieš tai išvardytus dokumento turinio privalomus elementus (rekvizitus), teisėjų kolegijos vertinimu, turi dokumento požymius. Tai, kad „2011-03-16 Sutikimas“, kuriuo disponavo išteisintoji, yra netikras, sprendžiant iš liudytojų V. G., L. P. bei iš dalies ir pačios Č. T. parodymų, ji žinojo. Tai reiškia, kad Č. T., pateikdama (panaudodama) projektuotojui netikrą dokumentą - „2011-03-16 Sutikimą“, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad taip veikdama gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir taip norėjo veikti. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiame dokumente įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, nes nesukėlė jokių teisiškai reikšmingų padarinių, taigi ir negali  užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nepagrįsta. Dėl tokio dokumento panaudojimo apyvartoje, kaip teisingai pažymi kasatorė, savo veiksmais Č. T. kėsinosi į valdymo tvarką. Be to, kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, teisiškai reikšmingi padariniai, susiję su nuosavybės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių pažeidimu, galėjo atsirasti ir žemės sklypo bendraturčiams. Vien tai, kad statybos komisija, įžvelgusi jai pateikto nustatyta tvarka nepatvirtinto dokumento – „2011-03-16 Sutikimo“ klastojimo požymius, nepritarė užsakovų parengtam statinių projektui, kartu stabdydama ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrą, baudžiamosios atsakomybės Č. T. nepašalina. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 263/2010, 2K-426/2010 ir kt.).

         Kasatorės skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų, padarytų vertinant šio dokumento turinį, taip pat yra pagrįsti. Nėra jokio pagrindo „2011-03-16 Sutikimo“ turinį tapatinti su žemės sklypo bendraturčių – V. G. ir V. K. anksčiau išsakyta valia dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Iš tiesų, byloje yra gyvenamojo namo savininkų V. D. ir I. G. bei ankstesnės savininkės G. G. 2009 m. balandžio 4 d. pareiškimas, adresuotas Vilniaus rajono Mickūnų seniūnijos seniūnui, dėl leidimo jiems atlikti namo ir visų pastatų rekonstrukciją. Ant šio pareiškimo yra įrašas „sutinku“ su žemės sklypo bendraturtės V. K. parašu (nors ši tai neigia), kurio tikrumą liudijo seniūnas. Byloje yra ir žemės sklypo bendraturčio V. G. 2011 m. vasario 25 d. pasirašytas sutikimas. Tačiau, kaip teisingai skunde pastebi kasatorė, šių abiejų žemės sklypų bendraturčių valia buvo išreikšta tik dėl gyvenamojo namo bei pastatų rekonstrukcijos. Tuo tarpu statybos komisija iš užsakovų reikalavo pateikti žemės sklypo bendraturčių patvirtintą sutikimą dėl naujų pastatų statybos. Tokio sutikimo, kaip nustatyta byloje, nei vienas iš žemės bendraturčių nedavė, „2011-03-16 Sutikimo“ nepasirašė, žemės bendraturčių V. G. ir V. K. parašų, esančių ant šio „Sutikimo“, tikrumo Mickūnų seniūnijos seniūnė R. M. neliudijo.

         Taigi išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog Č. T. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikro dokumento panaudojimo), ir dėl to panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas (BPK 383 straipsnis), paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašo kasatorė, su pakeitimais: iš pirmosios instancijos teismo aprašomosios dalies pašalinant Č. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos dalį – netikro dokumento – „2011-03-16 Sutikimo“ pagaminimą bei sumažinant Č. T. paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su kasatore, jog apeliacinės instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio išvada, kad pateikto kaltinimo ribose surinktų duomenų pagrindu negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog netikrą dokumentą – „2011-03-16 Sutikimą“ montažo būdu pagamino Č. T. , yra pagrįsta. Iš esmės analogišką išvadą buvo padaręs ir pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad nėra galimybės neginčijamai nustatyti ir įrodyti, jog Č. T. pati asmeniškai skenavo dokumentus, juos kopijavo ar atliko kitus grafinio redagavimo veiksmus.

              Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

              n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendį su pakeitimais: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti Č. T. inkriminuotos veikos dalį – netikro dokumento – „2011-03-16 Sutikimo“ pagaminimą.

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Č. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą bausmę – baudą sumažinti iki 15 MGL (564,76 Eur) dydžio.

            Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.