Byla Nr. T-670-753/2017

Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00165-2013-6

  Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.5.14; 2.1.10.1

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 9 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. R. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

2017 m. rugsėjo 11 d. komisijos nutarimu Nr. 93-642 nutarta taikyti nuteistajam T. R. (T. R.), gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 11 mėn. 28 d. (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 7 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 48 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 63 balų iki 48 balų. Nuteistojo elgesys šiuo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą jis du kartus buvo skatintas. Nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba, turi teigiamą nuostatą į darbą. Dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Prisiima atsakomybę už savo teisės pažeidimus, priteistą civilinį ieškinį dengia. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

T. R. nuteistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 m. laisvės atėmimu. BK 641 straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 dalimi iki 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Ją pagal BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalis subendrinus su 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2015 m. kovo 9 d., pabaiga – 2019 m. rugsėjo 5 d.

Anksčiau teistas:

• Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį (2 veikos), 292 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 291 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 2 m. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas pagal BK 92 straipsnį atidėtas 2 m.;
• Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinus su 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 2 m.;
• Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu 8 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis subendrinus su 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 2 m.;
• Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis subendrinus su 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 2 m. 6 mėn.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą  manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama taip pat įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad T. R. priklauso vidutinės rizikos grupei – 48 balai, todėl nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasirengęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

T. R. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje du kartus buvo skatintas, tačiau negalima neatsižvelgti ir į tai, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis yra pažeidęs įstaigoje nustatytas tvarkos taisykles, dėl ko 2016 m. birželio 13 d. buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Nors skirta nuobauda buvo panaikinta prieš terminą ir šiuo metu negalioja, tačiau šią informaciją teismas vertina kaip nuteistąjį charakterizuojančią, patvirtinančią, kad per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį T. R. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. R. nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai yra: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai. Tai taip pat leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. T. R. bausmę atlieka už sunkaus ir keturių nesunkių nusikaltimų padarymą, numatytų BK XXVIII skyriuje t. y. už nusikaltimus nuosavybei, padarytus su bendrininkais. Nuteistasis anksčiau jau buvo keturis teistas. Ankstesni teistumai yra nekintantis veiksnys ir nepriklauso nuo nuteistojo elgesio pataisos namuose, tačiau charakterizuojant T. R. asmenybę, jo ankstesnių teistumų nereikėtų sumenkinti, kadangi akivaizdu, jog visos jo nusikalstamos veikos daugiau mažiau susijusios su vagystėmis, kas savaime įtakoja ir kitų kriminogeninių veiksnių buvimą. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo atžvilgiu skiriant bausmes už anksčiau įvykdytus nusikaltimus ne vieną kartą buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis išvadų nepadarė ir toliau vykdė nusikalstamą veiką, nusikaltimus, už kuriuos atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Iki suėmimo nusikalsdavo „pagautas momento“ ir neapgalvojo savo elgesio pasekmių, kartojo tas pačias klaidas neįvertindamas ankstesnio patyrimo. Spręsdamas savo finansines problemas T. R. rinkosi nekonstruktyvų problemų sprendimo būdą. Jis apgalvoja savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas. Nuteistasis turi realistinius ilgalaikius tikslus, kaip dirbti, būti su šeima, tačiau nedetalizuoja žingsnių, kurių reikia jų siekiant.

Pataisos namuose nuteistasis dirbo, 2017 m. sausio 5 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, dirba (duomenys neskelbtini). Visgi civilinį ieškinį, paties T. R. teigimu, dengia ne jis pats, o jo artimieji. Socialinio tyrimo išvadoje yra pažymėta, kad nuteistajam pakanka piniginių lėšų, būtinų pragyvenimui, tačiau per mažai didesniems mokesčiams apmokėti. Pagal pataisos įstaigoje gautus 17 patvarkymų dėl 9694,54 Eur skolos išieškojimo iš nuteistojo, išieškota tik 444,69 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog ankstesnių nusikalstamų veikų motyvas buvo finansinis pasipelnymas, todėl nuteistojo požiūrį į pinigus, pasipelnymą, iš dalies atskleidžia ir padaryti nusikaltimai. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad finansinius įsipareigojimus T. R. vykdo paviršutiniškai.

Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas  nuo visuomenės, kad paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog T. R. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti komisijos 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 93-642, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis T. R. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157  straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis,  teismas

n u t a r i a :

atsisakyti patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 93-642 taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                 Rasa Balsevičienė