Civilinė byla Nr. e2-501-931/2022 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27585-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.16.3; 3.2.6.1; 3.2.6.5
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,
sekretoriaujant Linai Kelevišienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,
atsakovės atstovams advokatei Daliai Bukelienei ir vadovui I. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LUVEL transportas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rensas“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė UAB „LUVEL transportas“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Rensas“ 17 739,01 Eur skolą, 120 Eur palūkanas, 1 791 Eur delspinigius, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad tarp šalių buvo sudaryta 2020 m. gegužės 21 d. automobilio nuomos sutartis Nr. S202005-1 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu UAB „LUVEL transportas“ buvo nuomotojas, o UAB „Rensas“ – nuomininkas. Nuomotojas pagal Sutartį perdavė nuomininkui (duomenys neskelbtini) automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už užmokestį laikinai valdyti ir naudotis juo komercinei-ūkinei veiklai, o nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį mokėti nuomos mokestį, t. y. už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą po vieną eurą. Ieškovė pateikė atsakovei 2020 m. liepos 3 d. sąskaitą faktūrą Serija Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma sudaro 13 578,74 Eur. Pagal Sutartį suma turėjo būti apmokėta per 30 dienų, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. 2020 m. liepos 1 d. atsakovė apmokėjo 3 000 Eur, todėl bendra skolos suma liko 10 578,74 Eur. Kitas mokėjimas buvo atliktas liepos 10 d. 3 000 Eur sumai bei liepos 23 d. 2 150 Eur sumai. 2020 m. rugpjūčio 2 d. likusi nesumokėta skolos suma sudarė 5 428,74 Eur ir liko iki šiol. Ieškovė pateikė atsakovei ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitą faktūrą Serija Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma sudaro 12 810,27 Eur. Pagal Sutartį, suma turėjo būti apmokėta per 30 dienų, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. Vienintelis mokėjimas buvo atliktas rugpjūčio 24 d. 500 Eur sumai. Todėl 2020 m. rugsėjo 2 d. skolos likutis sudarė 12 310,27 Eur ir liko iki šiol. Dėl šios priežasties susidarė bendra 17 739,01 Eur skola. Ieškovė atsakovei perdavė automobilį naudotis nuomos pagrindu, atsakovė juo naudojosi, tačiau prisiimtų įsipareigojimų apmokėti už pravažiuotus kilometrus nevykdė, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę ieškovei.
Atsakovė UAB „Rensas“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė nurodo, jog pripažįsta, kad 2020 m. gegužės 21 d. su ieškove pasirašė Sutartį, tačiau neigia ieškovės teiginius, jog pastaroji perdavė atsakovei automobilį pagal Sutartyje numatytą automobilio perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovė pažeidė įstatyme nustatytą nuomotojo pareigą, neįvykdė Sutartimi prisiimto įsipareigojimo ir neperdavė atsakovei automobilio. Dėl šios priežasties atsakovė neturėjo galimybės naudotis automobiliu ir todėl negali prisiimti pareigos mokėti ieškovei Sutartyje numatyto nuomos užmokesčio. Pasirašius Sutartį, ieškovė vis delsė perduoti atsakovei automobilį, juo naudojosi pati savo komercinėje veikloje. Dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovė neturėjo galimybės naudotis automobiliu ir dėl to patyrė nuostolių, buvo sutrikdyta jos vykdoma ūkinė-komercinė veikla. Atsakovė, matydama, jog Sutartis nėra tinkamai vykdoma, ne kartą telefonu kreipėsi į ieškovę prašydama leisti jai nors laikinai naudotis automobiliu. 2020 m. birželio mėn. pradžioje pagal atskirą žodinį susitarimą, atsakovei buvo suteikta galimybė nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 28 d. naudotis automobiliu. Už tai ieškovė paprašė sumokėti 3 000 Eur avansą. Atsakovė 2020 m. birželio 9 d. mokestiniu nurodymu Nr. VM27 šią sumą sumokėjo. Atsakovė, ieškovės sutikimu, įgaliojo savo vairuotoją Y. Z. ir verslo partnerio (duomenys neskelbtini) vairuotoją V. D. naudotis automobiliu kroviniams gabenti. Automobilio tachografo duomenys rodo, kad vairuotojai Y. Z. ir V. D. per laikotarpį nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 28 d. nuvažiavo iš viso 7 899,98 kilometrus. Atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 7 899,98 Eur. Ieškinyje teigiama, kad atsakovė už naudojimąsi automobiliu neva liko skolinga 17 739,01 Eur. Ieškovė Sutartyje nustatytomis sąlygomis atsakovei automobilio neperdavė. Atsakovė automobiliu naudojosi nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 28 d. ir nuvažiavo iš viso 7 899,98 kilometrus. Be jau minėto 3 000 Eur avanso (2020 m. birželio 9 d. mokestinis nurodymas Nr. VM27), atsakovė atliko šiuos mokėjimus: 2020 m. liepos 1 d. – 3 000 Eur (mokestinis nurodymas Nr. VM34), 2020 m. liepos 23 d. – 900 Eur (kasos išlaidų orderis Nr. REN000000002), 2020 m. liepos 23 d. – 1 250 Eur, 2020 m. rugpjūčio 24 d. – 500 Eur (mokestinis nurodymas Nr. VM85), 2020 m. spalio 2 d. – 800 Eur (mokestinis nurodymas Nr. VM133). Atsakovė už naudojimąsi automobiliu sumokėjo viso 9 450 Eur permokėdama ieškovei 1 550,02 Eur. Pasibaigus automobilio laikino naudojimo terminui, ieškovė telefonu pareikalavo sumokėti neva susidariusią skolą. Atsakovė nesiginčydama mokestiniu nurodymu Nr. VM85 ieškovei sumokėjo 500 Eur. Ieškovė toliau reikalavo mokėti papildomas sumas. Atsakovė, norėdama išvengti ginčų su ieškove, nesigilindama į ieškovės reiškiamą norą ir tikėdamasi ateityje vėl laikinai naudotis automobiliu, 2020 m. spalio 2 d. mokestiniu nurodymu Nr. VM133 sumokėjo 800 Eur. Pasirašius automobilio nuomos sutartį, ieškovė atsakovei automobilio neperdavė, t. y. nesuteikė atsakovei galimybės naudotis automobiliu, tačiau tuo pat metu reikalauja mokėti už laikiną naudojimąsi juo skaičiuodama tariamą skolą.
Ieškovė dublike nurodo, kad su atsakovės atsiliepime nurodyta pozicija nesutinka. Atsakovė klaidina teismą, taip pat sau prieštarauja vienu atveju teigdama, kad jai automobilis apskritai nebuvo perduotas, o kitu atveju jau nurodydama, kad automobiliu naudojosi nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 28 d. bei pateikdama mokėjimus ieškovei, kuriuose, anot atsakovės, matyti net permoka. Pirmąjį mokėjimą atsakovė ieškovei atliko dar 2020 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. WM27, t. y. greitai po šalių sutarties sudarymo. Kyla klausimas, kodėl atsakovė apmokėjo paslaugas, kurių, kaip dabar teigia, visai negavo. Abejotina, kad atsakovė mokėtų ieškovei pinigines lėšas už paslaugas, kurių negavo. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad automobilis atsakovei buvo perduotas ir ji juo naudojosi nuo pat sutarties sudarymo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d., todėl turi pareigą atsiskaityti su ieškove. Automobilis nuo pat 2020 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. buvo ieškovės žinioje, todėl tai, kad atsakovė galimai sąmoningai pateikė teismui tik dalį duomenų, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovė automobiliu naudojosi ilgesnį laikotarpį, nei dabar teigia. Tokią aplinkybę patvirtina ir ieškovės automobilio (duomenys neskelbtini), judėjimo ataskaita laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d., iš kurios matyti automobilio nuvažiuotas skaičius kilometrų, tikslios automobilio judėjimo koordinatės, kelyje važiuojant praleistas laikas ir t. t. 2020 m. rugsėjo 2 d. skolos likutis sudarė 11 510,27 Eur, kurių atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė automobilio nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, teisiniai santykiai. Aptariamos sutarties atveju nuomininkui pereina dvi perduodamo daikto (transporto priemonės) nuosavybės teisės turinį sudarančios teisės – valdymo bei naudojimo, tuo pačiu nuomininkui atsiranda iš šių teisių turinio kylančios pareigos. Nors atsakovė teigia, kad jai automobilis nebuvo perduotas, tačiau atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai bei paaiškinimai, taip pat ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (mokėjimai) patvirtina teisinį faktą, kad atsakovė automobiliu de jure ir de facto naudojosi ne vėliau kaip nuo 2020 m. gegužės 21 d. ir ne ilgiau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 2 d., tačiau tinkamai su ieškove neatsiskaitė.
Atsakovė triplike nurodo, jog nesutinka su ieškinio teiginiu, neva ieškovė perdavė atsakovei automobilį pagal Sutartyje nustatytą automobilio perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovė dublike klaidingai pateikia Sutarties sąlygas, kad Sutartyje ieškovė neprisiėmė pareigų teikti automobilio techninės priežiūros paslaugas, kad įsipareigojo automobilį perduoti atsakovei pagal sutartyje nustatytą tvarką. Kadangi išnuomotas automobilis nebuvo perduotas, ieškovė neįvykdė Civilinio kodekso 6.483 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Sutartis, nors ir buvo pasirašyta, yra neįvykdyta ir todėl neturi jokios teisinės galios. Atsakovė buvo suinteresuota naudotis automobiliu nuomos teise nuo Sutarties pasirašymo dienos ir vis tikėjosi, kad ieškovė įvykdys Sutarties sąlygas ir automobilį atsakovei perduos laiku, kaip ir buvo numatyta Sutartyje. Tačiau ieškovė vis delsė tai padaryti, apgaudinėjo atsakovę kaskart žadėdama, kad automobilį perduos, ir kaip garanto reikalavo iš atsakovės sumokėti avansines sumas. Atsakovė, pasitikėdama ieškove, jai sumokėjo ne tik 7 899,98 Eur už laikiną naudojimąsi automobiliu, bet ir 1 550,02 Eur avansą. Sumokėtą avansinę sumą ieškovė atsakovei privalėjo sugrąžinti, o ne spręsti ginčą teisme. Ieškovė pateikė 2018 m. spalio 10 d. sutartį Nr. BCE ,,Dėl Transporto valdymo ir kontrolės sistemos“. Sutartis pateikta be sutarties šalių parašų, kitų būtinų rekvizitų, labiau primena sutarties projektą, nei jau sudarytą sutartį. Teismui pateikta automobilio judėjimo ataskaita, tačiau joje nėra jokių įrodymų, kad automobiliu naudojosi su atsakove kaip nors susiję asmenys. Būtent duomenys apie tai, kas naudojosi automobiliu nuo Sutarties pasirašymo iki 2020 m. liepos 3 d., yra svarbūs sprendžiant ginčą. Nepateikus šių duomenų, darytina išvada, kad ieškovė minėtu laikotarpiu automobilį naudojo savo reikmėms, tai atsispindi ieškovės buhalterinėje apskaitoje.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad automobilio nuomos sutarties skolą skaičiuoja nuo 2020 m. birželio 1 d.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovai papildomai pažymėjo, kad atsakovė stengėsi, kad sutartis būtų pradėta vykdyti, todėl mokėjo avansą. Atsakovė laiko, kad 2020 m. gegužės 21 d. sutartis yra negaliojant i. Pripažįsta, kad naudojosi ieškovės automobiliu, tačiau tik liepą ir pagal atskirą susitarimą. Iš finansinių dokumentų pastebėjo permoką ir ieškovei 2021 m. vasario 23 d. pareiškė pretenziją.
Atsakovės atstovas A. A. pabrėžė, kad kiekviename automobilyje yra įmontuotas tachografas, iš jo galima matyti kur automobilis atitinkamu metu buvo, tačiau identifikuoti vairuotojo nėra galimybės.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 21 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Automobilio nuomos sutartį Nr. S202005-1, kuria ieškovė įsipareigojo nuomos pagrindu perduoti atsakovei automobilį (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudotis juo ūkinei-komercinei veiklai, o atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti nuomos mokestį. Šalys sutarties 1 punktu susitarė, kad nuomos mokestis skaičiuojamas nuo automobilio nuvažiuoto kilometražo, t. y. už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą po vieną eurą, o išnuomoto automobilio duodamos pajamos priklauso nuomininkui (atsakovei). Šalys sutarties 3 punktu susitarė, kad nuomos terminas nustatomas po sutarties pasirašymo ir nuo automobilio perdavimo Vokietijoje dienos.
Ieškovė 2020 m. liepos 3 d. išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 13 578,78 Eur sumai ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 12 810,27 Eur sumai. Iš sąskaitų turinio nustatyta, kad nuomos mokesčio suma buvo apskaičiuota taikant 1 Eur mokestį už vieną nuomojamu automobiliu nuvažiuotą kilometrą ir pridėjus 21 procento dydžio pridėtinės vertės mokestį. 2020 m. liepos 3 d. išrašytoje sąskaitoje taip pat nurodyta, kad nuomos mokesčiui pritaikyta 10 procentų nuolaida. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė dalimis apmokėjo ieškovės pateiktas sąskaitas, tačiau liko 17 739,01 Eur neapmokėta skola už automobilio nuomą.
Ieškovės teigimu, atsakovė automobiliu naudojosi laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio nuomos skola skaičiuojama nuo 2020 m. birželio 1 d. (2021 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 10:10:42). Atsakovė nurodo, kad ieškovė tinkamai neįvykdė įsipareigojimo perduoti automobilį, kita vertus, pripažįsta, kad tam tikrą laikotarpį naudojosi ieškovei priklausančia transporto priemone, t. y. pripažįsta aplinkybę, kad automobilis buvo perduotas atsakovei, tačiau teigia, jog automobiliu naudojosi laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 28 d. žodinio susitarimo pagrindu. Atsakovės atstovas teismo posėdžio teigė, jog žodiniu susitarimu automobilis atsakovės paskirtam vairuotojui buvo perduotas 2020 m. liepos 3 d. Vokietijoje (2021 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 10:46:44).
Teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.522 straipsnio 1 dalimi, pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Ginčo, kad tarp šalių buvo susiklostę transporto priemonės nuomos santykiai, byloje nėra. Ginčas kilo dėl 2020 m. gegužės 21 d. sudarytos automobilio nuomos sutarties vykdymo. Atsakovė teigia, kad ieškovas nevykdė sutarties, neperdavė pagal Sutarties 3.1 punkto reikalavimus automobilio, ir nors sutarties nenutraukė laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 3 d. sudarė su ieškovu kitą – žodinę automobilio nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė naudojosi ieškovui priklausančia transporto priemone nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 28 d.
Teismas šiuos atsakovės paaiškinimus vertina kritiškai. Teismas pažymi, kad remiantis CK 6.523 straipsniu, transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis nepaisant jos termino turi būti rašytinė. Duomenų, kad 2020 m. gegužės 21 d. sutartis buvo nutraukta, byloje nėra. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kokiu pagrindu atsakovas už užmokestį laikinai valdė ir naudojosi laikotarpiu 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 28 d. (kaip nurodo atsakovas) transporto priemone (duomenys neskelbtini).
Sutiktina, kad pagal 2020 m. gegužės 21 d. Sutarties 3.1 punktą nuomotojas įsipareigojo pagal perdavimo-perėmimo aktą perduoti minėtą automobilį, taip pat 4.9 punktu nuomininkas įsipareigojo perduoti pagal perdavimo-priėmimo aktą tvarkingą automobilį. Byloje ginčo dėl to, kad joks perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, nėra. Tačiau atsakovė pripažino, kad automobilis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 28 d. buvo naudojamas atsakovės komercinei veiklai. Teismo vertinimu, nors nėra (duomenys neskelbtini), perdavimo priėmimo akto, atsakovės pripažinimas, jog ji naudojosi vilkiku tam tikrą laiką, kartu reiškia, kad vilkiką jai nuomotoja pagal 2020 m. gegužės 21 d. sutartį Nr. S202005-1 buvo perdavusi.
Ginčas byloje kilo dėl datos, kada automobilis faktiškai buvo perduotas atsakovei ir kada gražintas ieškovei. Nė viena iš šalių į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų konkrečią datą, kada atsakovei (jos darbuotojams, įgaliotiems asmenims) faktiškai buvo perduotas nuomojamas automobilis, taip pat byloje nėra duomenų apie automobilio gražinimo laiką.
Tiek ieškovė, tiek atsakovė į bylą teikė rašytinius įrodymus apie automobilio (duomenys neskelbtini), judėjimą. Ieškovės pateiktoje kelionės ataskaitoje nurodyta, jog automobilis 2020 m. liepos 2 d. iš Nyderlandų atvyko į Vokietiją ir 2020 m. liepos 2 d. 23:59 val. sustojo adresu (duomenys neskelbtini), o 2020 m. liepos 3 d. 12:48 val. iš (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini), kur atvyko 14:33 val. Nuo automobilio išvykimo 2020 m. liepos 3 d. 12:48 val. iš (duomenys neskelbtini), ir atvykimo 14:33 val. į (duomenys neskelbtini), prasideda atsakovės pateikti duomenys kelionės ataskaitoje apie automobiliu (duomenys neskelbtini), atsakovės įgaliotų vairuotojų nuvažiuotus atstumus. Duomenų apie automobilio (duomenys neskelbtini), vairuotojų pasikeitimą iš 2020 m. liepos 2 dienos į liepos 3 dieną byloje nėra. Sutiktina, kad ieškovas rašytinių įrodymų apie automobilio perdavimą atsakovei 2020 m. birželio 1 d. nepateikė, tačiau atsakovė taip pat nepagrindė savo teiginių, ieškovės vairuotojas perdavė nuomojamą automobilį atsakovės vairuotojui tik 2020 m. liepos 3 d. Vokietijoje ir kada atsakovė 2020 m. liepos 28 d. gražino minėtą automobilį ieškovei (CPK 178 straipsni).
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
Atsakovė nurodė, kad jos įgalioti vairuotojai laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 28 d. automobiliu (duomenys neskelbtini), nuvažiavo iš viso 7 899,98 kilometrus, todėl atsakovė už automobilio nuomą turėjo sumokėti ieškovei 7 899,98 Eur. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad už automobilio nuomą atsakovė ieškovei 2020 m. birželio 9 d. sumokėjo 3 000 Eur, 2020 m. liepos 1 d. - 3 000 Eur, 2020 m. liepos 23 d. - 900 Eur ir 1 250 Eur, 2020 m. rugpjūčio 24 d. – 500 Eur, 2020 m. spalio 2 d. - 800 Eur. Iš viso atsakovė ieškovei laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 10 d. sumokėjo 9 450 Eur, t. y. 1550,02 Eur daugiau nei pasak atsakovės turėjo sumokėti. Atsakovė teismui nepateikė paaiškinimų, kodėl atsakovės vairuotojams nuvažiavus 7899,98 kilometrus, atsakovė 2020 m. rugpjūčio 24 d.(500 Eur) ir 2020 m. spalio 2 d. (800 Eur) darė pavedimus, nors ir taip jau buvo sumokėjusi daugiau nei pasak atsakovės priklausė mokėti pagal atsakovės teigimu nuvažiuotus 7 899,98 kilometrus.
Teismas kritiškai vertina ir atsakovės paaiškinimus, kad nors atsakovė faktiškai iki 2020 m. liepos 3 d. automobiliu nesinaudojo ir ieškovė nevykdė sutarties perduoti jai automobilį, ji 2020 m. birželio 9 d. atsakovė atliko pavedimą 3000 Eur ir 2020 m. liepos 1 d. 3000 Eur sumai tik todėl, kad ieškovė reikalavo, atsakovė tikėjosi tęsti bendradarbiavimą, mokėjo avansą pagal žodinę nuomos sutartį, nors nebuvo nutraukta rašytinė nuomos sutartis.
Teismas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtis nurodyta – transportavimo paslaugos, 2020 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymo mokėjimo paskirtyje nurodyta – už paslaugas. Atsakovė neįrodinėjo, kokias kitas paslaugas jai teikė ieškovė, ir už kokias paslaugas atsakovė darė ieškovei pavedimus. Teismas daro išvadą, kad tiek šie, tiek ir kiti atsakovės mokėjimai atlikti 2020 m. gegužės 21 d. sutarties pagrindu. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, kad atsakovės įgalioti vairuotojai vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. ir už šį laikotarpį atsakovė privalo mokėti ieškovei nuomos mokestį pagal 2020 m. gegužės 21 d. Automobilio nuomos sąlygas.
Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą buvo apklausti liudytojai A. D., N. B., R. S., kurie esminių paaiškinimų, patvirtinančių ieškinio aplinkybes, paneigiančių kitus byloje esančius įrodymus, nepateikė, todėl teismas liudytojų paaiškinimus vertina kaip nepakankamus ir plačiau dėl jų nepasisako (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnis).
Ieškovė teigia, kad atsakovės neapmokėta skola už automobilio nuomą sudaro 17 739,01 Eur. Ieškovė 2020 m. liepos 3 d. išrašė atsakovei sąskaitą už 12 469 kilometrus, nuvažiuotus su išnuomotu automobiliu, o 2020 m. rugpjūčio 3 d. – sąskaitą už 10 587 kilometrus, taigi, iš viso už 23 056 kilometrus. Tačiau, kaip minėta, ieškovė į bylą pateikė automobilio judėjimo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. ataskaitą, iš kurios matyti, kad automobilis šiuo laikotarpiu iš viso nuvažiavo 20 670,18 kilometrų. Byloje nėra įrodymų apie likusius 2 385,82 kilometrus, kuriuos nuvažiavo atsakovės darbuotojai ar įgalioti asmenys laikotarpiu, kuriam atsakovei automobilis buvo perduotas nuomos sutarties pagrindu.
Apibendrinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog atsakovės žinioje esant išnuomotam automobiliui (duomenys neskelbtini), atsakovės darbuotojai (įgalioti asmenys) išnuomotu automobiliu iš viso nuvažiavo 20 670,18 kilometrų. Remiantis 2020 m. gegužės 21 d. Automobilio nuomos sutarties Nr. S202005-01 1 punktu, už 20 670,18 kilometrų nuomos mokestis sudarytų 23 502,17 Eur (20 670,18 – 1 246,90 (nuolaida, pritaikyta 2020 m. liepos 3 d. sąskaitoje) = 19 423,28 Eur; 19 423,28 + 4 078,89 (21 proc. pridėtinės vertės mokestis nuo 19 423,28 Eur)). Nustatyta, kad atsakovė už automobilio nuomą ieškovei iš viso sumokėjo 9 450 Eur, todėl likusi neapmokėta skola sudaro 14 052,17 Eur.
CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio).
Nustačius, jog atsakovė tinkamai neapmokėjo už automobilio (duomenys neskelbtini), nuomą, ieškovės reikalavimas dėl skolos tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 14 052,17 Eur skola. Likusi dalis reikalavimo dėl skolos priteisimo atmestina kaip neįrodyta.
CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, kad praleidęs piniginės prievolės terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 6 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio palūkanas, sudarančias 120 Eur, kurios apskaičiuotos už 41 dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įsipareigojimų laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove nevykdė, atsižvelgiant į ieškovei priteistą skolos sumą (14 052,17 Eur), ieškovės reikalavimas dėl palūkanų tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 94,49 Eur palūkanos ((14 052,17 Eur x 0,000164) x 41). Likusi reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta.
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1 791 Eur delspinigius. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Automobilio nuomos sutarties 16 punkte nustatyta 0,2 procento delspinigių norma už kiekvieną uždelstą sumokėti nuomos mokestį dieną. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis apie atsakovės įgaliotų vairuotojų nuvažiuotus 20 670,18 kilometrus, taip pat tai, jog atsakovė pripažino, jog jos vairuotojai laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 28 d. naudojosi išnuomotu automobiliu, teismas daro išvadą, kad nuomos mokestis, kurį pagal 2020 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitą turėjo mokėti atsakovė, sudaro 12 810,27 Eur, kaip ir nurodyta sąskaitoje, o pagal 2020 m. liepos 3 d. – 10 691,90 Eur (apskaičiuotas iš nuvažiuotų 20 670,18 kilometrų atėmus 2020 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitoje nurodytus 10 587 kilometrus, atėmus 1 246,90 nuolaidą (20 670,18 – 10 587 – 1 246,90 = 8 836,28 Eur) ir prie gautos sumos pridėjus 21 procento pridėtinės vertės mokestį (8 836,28 x 21 proc. = 1 855,62 Eur), t. y. 8 836,28 + 1 855,62 = 10 691,90 Eur).
Byloje nustatyta, kad atsakovė pagal 2020 m. liepos 3 d. sąskaitą apmokėjo iš dalies atlikdama 8 150 Eur mokėjimus, todėl liko neapmokėta 2 541,90 Eur skola. Pagal 2020 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitą atsakovė sumokėjo 1 300 Eur, todėl liko neapmokėta 11 510,27 Eur skola. Atsakovė praleido 2020 m. liepos 3 d. sąskaitos apmokėjimo terminą 72 dienas, todėl už likusią neapmokėtą skolos dalį mokėtini 366,03 Eur delspinigiai ((2 541,90 x 0,2 proc.) x 72). 2020 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitos apmokėjimo terminą atsakovė praleido 41 dieną, todėl pagal šią sąskaitą mokėtini 943,84 Eur delspinigiai už neapmokėtą skolos dalį ((11 510,27 x 0,2 proc.) x 41). Įvertinus aplinkybę, kad atsakovė laiku neįvykdė prievolės sumokėti už ieškovės perduoto automobilio nuomą, reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės delspinigius tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistini 1 309,87 Eur delspinigiai (366,03 + 943,84), likusi reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo atmestina (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalis, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (15 456,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 442 Eur žyminį mokestį. Ieškovė byloje buvo atstovaujama advokato, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas teismui nepateikė. Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. 78,66 proc. reikalavimų, todėl proporcingai patenkintai reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisiamas žyminis mokestis – 347,68 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu buvo atmestas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl žyminio mokesčio, sumokėto už šį prašymą, priteisimo.
Atsakovė patyrė 600 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 21,34 proc., atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisines paslaugas – 128,04 Eur.
Byloje patirta 5,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LUVEL transportas“, j. a. k. 226209920, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rensas“, j. a. k. 304841217, 14 052,17 Eur (keturiolikos tūkstančių penkiasdešimt dviejų eurų 17 ct) skolą, 94,49 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 49 ct) palūkanas, 1 309,87 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devynių eurų 87 ct) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 456,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 347,68 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rensas“, j. a. k. 304841217, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LUVEL transportas“, j. a. k. 226209920, 128,04 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Stankevičienė