Civilinės bylos Nr. e2-5317-340/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02222-2018-4
Procesinė sprendimo kategorija: 3.2.8.2, 3.1.7.1.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. vasario 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijos ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl viešojo pirkimo reikalavimų (sąlygų) pripažinimo neteisėtais ir viešojo pirkimo nutraukimo,
n u s t a t ė:
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti:
1.Pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovės paskelbto viešojo pirkimo „Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų viešasis pirkimas“, pirkimo Nr. 2018/S 168-382634 (toliau – Pirkimas, Konkursas) 2 priedo 7.7 punkte įtvirtintą sąlygą;
2.Pripažinti neteisėta ir panaikinti Pirkimo (Konkurso) dokumentų Pirkimo dokumentų 2 priedo 5.2 punkte įtvirtintą sąlygą;
3.Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Atsakovo 2018-10-24 rašte nurodytą paaiškinimą (sąlygą), jog „Kriptavimo taikymo algoritmas turi būti suderintas detalios analizės ir / ar projektavimo metu, atsižvelgiant i techninės specifikacijos 4.2 punkto dalį ,,lnformacijos kriptavimas“ ir susijusius kitus reikalavimus“.
3.Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Pirkimo (Konkurso) dokumentų 2 priedo 4 skyriaus „Sistemos koncepcija” „Informacijos kriptavimas“ bei „Informacijos siuntimas“ dalių reikalavimą (sąlygą), jog iš kriptavimo modulio į kasos programinę įrangą yra perduodama HASH reikšmė (kuri taip pat išsaugoma fiskalinėje atmintyje), o ne skaitmeninis parašas (angl. – digital signature);
4.Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Pirkimo (Konkurso) dokumentų 2 priedo 4 skyriaus „Sistemos koncepcija” dalies „Informacijos kriptavimas” reikalavimą (sąlygą), jog „Naudojant sertifikatus, bus koduojamos ir pasirašomos visos operacijos, apskaitomos kasos aparatu“;
5.Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Atsakovo 2018-10-24 rašte nurodytą paaiškinimą (sąlygą), jog „Atsižvelgiant į duomenų specifiką i.EKA turi būti realizuoti optimalūs duomenų pateikimo sprendimai, kuriuos Tiekėjas aprašo savo pasiūlyme“;
6.Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Atsakovo 2018-10-24 rašte nurodytą paaiškinimą (sąlygą), jog „Detalios analizės metu kiekvienas funkcinis reikalavimas ar jo dalis turės būti įvertintas specifikacijos 3 skyriaus „Pirkimo tikslai“ dalyje „PASLAUGOS įgyvendinimo terminai“ 5 ir 6 lentelėse nurodytų etapų įgyvendinimo kontekste bei numatyti darbų atlikimo prioritetai, apimtis ir eiliškumas (žr. techninės specifikacijos 5 lentelės 1.1 ir 1.2 punktus)“;
7.Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Atsakovo 2018-10-24 rašte nurodytą paaiškinimą (sąlygą), jog „1. Kasos aparato fiskalinio bloko funkciniai reikalavimai, kuriuos reikės perkelti į kriptavimo modulį, turės būti detalizuoti detalios analizės metu. 2. Kasos aparato dienos uždarymo procedūra turės būti detalizuota detalios analizės metu“;
8.Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Atsakovo 2018-10-24 rašte nurodytą paaiškinimą (sąlygą), jog „Kasos aparato duomenų siuntimo procedūra turės būti detalizuota detalios analizės metu“;
9.Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Atsakovo 2018-10-24 rašte nurodytą paaiškinimą (sąlygą), jog „Techninės specifikacijos 5.10.2.3.1 punkte aprašyto reikalavimo įgyvendinimo preliminarus procesas ir jį vaizduojanti schema gali būti pateikiami Tiekėjo pasiūlyme, o galutinis sprendinio veikimo procesas turi būti suderintas detalios analizės metu. Tiekėjo siūlomi sprendimai turi užtikrinti operacijų tęstinumą, jų ir duomenų korektiškumą, naudojant trečiųjų šalių programas santykyje su VFP“;
10.Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Atsakovo 2018-10-24 rašte nurodytą paaiškinimą (sąlygą), jog „Techninės specifikacijos 5.1.1.2 punkte aprašyto reikalavimo duomenų rinkmenos ir reikalavimai duomenims turės būti specifikuoti detalios analizės metu“;
11.Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Atsakovo 2018-10-24 rašte nurodytą paaiškinimą (sąlygą) - „Atkreipiame Jūsų dėmesį į techninės specifikacijos 5.1.1.1 p., pagal kurį Tiekėjas turės paruošti EKJ duomenų teikimo ir tvarkymo procesų scenarijus, kurių pagrindu bus realizuojami i.EKA sprendimai bei rengiami Užsakovo teisės aktai. Scenarijai turi būti suderinti su Užsakovu detalios analizės metu. Remdamasis techninės specifikacijos 5.1.1.4 p. Tiekėjas savo pasiūlyme pateikia EKJ pasirašymo schemą ir jos aprašymą, o galutinis sprendinys ir jo veikimo procesas turi būti suderinti detalios analizės metu“;
12.Pripažinti neteisėtais ir panaikinti Pirkimo (Konkurso) dokumentų 2 priedo 2.5 punkto ir 6.7 punkto reikalavimus (jų dalis), kuriuose kalbama apie Valstybės debesijos paslaugas ir jų teikimo infrastruktūrą;
13.Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Atsakovo 2018-10-24 rašte nurodytą paaiškinimą (sąlygą), jog „Tokie terminai yra reglamentuoti vidiniuose VMI teisės aktuose ir taikomi visų VMI valdomų valstybės informacinių sistemų atžvilgiu. Sistemos prieinamumo skaičiavimo metodika yra patvirtinta VMI vidiniais teisės aktais“;
14.Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Atsakovo 2018-10-24 rašte nurodytą paaiškinimą (sąlygą), jog „Konkurso dokumentų 4 priedo ,,Pirkimo sutarties projektas“ 1.5 punkte minimi nauji norminiai teisės aktai apima ir Valstybinės mokesčių inspekcijos leidžiamus norminius teisės aktus. Minima konkurso sąlyga (sutarties projekto nuostata) būtų taikoma po sutarties sudarymo, įsigaliojus naujiems norminiams teisės aktams (įstatymams ar įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams), susijusiems su PASLAUGA. Jeigu sutarties nuostata taptų neatitinkanti naujo norminio teisės akto nuostatos, tai būtų tiesiogiai taikoma norminio teisės akto nuostata (...)“;
15.Pripažinti neteisėta ir panaikinti Pirkimo (Konkurso) dokumentų 4 priedo 3.11 punkte nurodytą sąlygą, jog „Kompiuterių programos (pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo naudojamus apibrėžimus) TIEKĖJO sukurtos vykdant SUTARTĮ yra TIEKĖJO autorinių teisių objektas. SUTARTIMI UŽSAKOVUI suteikiama teisė neatlygintinai valdyti (naudoti pagal tiesioginę paskirtį, adaptuoti ar kitaip perdirbti, ir t.t.), TIEKĖJO sukurtas kompiuterių programas, esančias SUTARTIES vykdymo rezultato sudėtyje, ir perleisti tokią teisę tretiesiems asmenims kartu su nuosavybės teise į SUTARTIES vykdymo PASLAUGĄ (jos dalį). Šiame punkte numatytas teises UŽSAKOVAS turės visoje Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos šalių teritorijoje ir neribotą laiką“;
16.Pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Pirkimo (Konkurso) dokumentų 4 priedo 5.4, 6.12 punktuose įtvirtintas sąlygas;
17. Pripažinti neteisėtais ir panaikinti Pirkimo (Konkurso) dokumentų 7.1.2 punkto (b) ir (c) papunkčiuose įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus (sąlygas);
18. Pripažinti neteisėtais ir panaikinti Pirkimo (Konkurso) dokumentų 7.1.6.2-7.1.6.13 punktuose įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, jog vienas specialistas gali būti siūlomas tik į vieną poziciją, įskaitant turi turėti patirties sukūrus informacinę sistemą, kuri turi integraciją su ne mažiau kaip 2 informacinėmis sistemomis (sąveikos lygis ne mažesnis kaip periodiniai automatizuoti duomenų mainai tiek vienpusiai, tiek ir dvipusiai), iš kurių bent 1 informacinė sistema yra įmonės, įstaigos ar organizacijos išorinių elektroninių (tinklinių) paslaugų teikimo sistema;
19. Nutraukti perkančiosios organizacijos LR Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM vykdomą viešąjį pirkimą Nr. 2018/S 168-382634.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys pateiktas pažeidžiant privalomą ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadiją. Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 4232 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, prieš kreipiantis į teismą, tiekėjui privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Ieškovės pretenzija nebuvo gauta. Prie atsiliepimo atsakovė pridėjo CVP IS pranešimų lango ekrano kopiją, kurioje matoma, kad iš Ieškovo atstovo M. K. nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2018 lapkričio 18 d. pranešimų nebuvo gauta. Atsakovė pabrėžė, kad CVP IS pranešimai registruojami tik eilės tvarka ir juos galima išdėstyti tik didėjančia arba tik mažėjančia tvarka, t. y. jokių kitų galimų pasirinkimų nėra. Jeigu ieškovė ir parengė pretenziją, tačiau jos galimai neišsiuntė atsakovei ir tai matyti Ieškovės pateiktame Ieškinio 29 priede. Pridėtoje momentinėje ekrano kopijoje, pagal rodomą kompiuterio laiką matyti, kad ekrano kopija daryta 2018 m. lapkričio 14 d., o parengti ir neišsiųsti pranešimai pažymėti kita spalva ir prie neišsiųstų pranešimų yra voko piktograma su pieštuko ženklu. Ieškovė teigia, kad pateikė pretenziją per CVP IS 2018 m lapkričio 5 d. 19:14 vai. (pranešimo Nr. 6665317), tačiau prie šio pranešimo matyti voko piktograma su pieštuko ženklu. Tai reiškia, kad pranešimas vis dar redagavimo būsenoje ,t.y. atsakovė negavo pretenzijos. Nors ieškovė 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (3.20-41) RV-774 buvo informuota, kad pretenzija nėra gauta, ji nesiaiškino pretenzijos negavimo priežasčių ir nesilaikydama privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos kreipėsi į teismą. Atsakovė prašo ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi jis pateiktas nesilaikant privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, kurią imperatyviai numato Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio 3 dalis ir CPK 4232 straipsnio 1 dalis.
Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Konkurso sąlygos atitinka viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o Ieškovės teiginiai dėl Konkurso sąlygų yra neargumentuoti ir nepagrįsti. Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo projektas ir skundžiamas Pirkimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijos valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti patvirtintus Valstybės finansų kontrolės ir teisėsaugos institucijų uždavinius ir priemones, kontroliuojant šešėlinės ekonomikos reiškinius (II krypties 8 punkto 1 priemonė). Juo siekiama modernizuoti kasos aparatų sistemą ir sukurti naują į mokesčių vengimo prevenciją orientuotą nuolatinį procesą. Ieškovė, galimai siekdama savo (savo narių) interesų, klaidingai interpretuoja Konkurso objektą ir i.EKA techniniuose reikalavimuose pateikiamą informaciją.
Viešųjų pirkimo tarnyba pateikė išvadą nagrinėjamoje byloje; nurodė, kad byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės nustatytų Pirkimo techninės specifikacijos reikalavimų, kvalifikavimo reikalavimų ir pirkimo sutarties projekto tam tikrų nuostatų. Ieškovė savo ieškininiame pareiškime prašo panaikinti bei pripažinti neteisėtomis tam tikras pirkimo sąlygas, kvalifikavimo reikalavimus ir atitinkamus pirkimo sutarties projekto nuostatus.
Dėl pretenzijos. VPĮ 102 straipsnyje nustatyta, kad tiekėjas turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų, o toks pretenzijos pateikimas yra laikomas privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija. Teisė j teisminę gynybą turi būti įgyvendinama laikantis tam nustatytų sąlygų. Nagrinėjant ginčus, kilusius vykdant viešuosius pirkimus, ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija yra labai svarbi, nes ji apibrėžia ginčo ribas, tai vėliau leidžia efektyviai ir operatyviai išnagrinėti ginčą teisme, jei į teismą nusprendžia kreiptis pretenziją VPĮ 102 straipsnio nustatyta tvarka pateikęs viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantis tiekėjas. Operatyvus ginčų, kilusių dėl viešųjų pirkimų, nagrinėjimas taip pat yra svarbus, siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Taigi efektyvi teisminė gynyba ir teisingumo vykdymas yra teismo pareiga, kurią teismas tinkamai įvykdyti gali tik tada, kai ginčo šalys joms suteiktomis teisėmis naudojasi pagal nustatytas taisykles, protingai ir sąžiningai. Tarnyba pažymėjo, kad ieškovės pranešimas Nr. 6665317 CVP IS yra sukurtas kaip juodraštis ir atsakovei nebuvo išsiųstas. Atsižvelgiant į tai ir jei nebus nustatyta kitokių faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad Ieškovė nepateikė pretenzijos, dėl ko nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo procedūros.
Dėl Techninės specifikacijos. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad už viešojo pirkimo dokumentų (techninių specifikacijų) parengimą, pagrįstumą ir atitiktį VPĮ reikalavimams, tiekėjų pasiūlymų atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams (pirkimu norimam įsigyti rezultatui) vertinimą, už viešojo pirkimo komisijos sprendimus, kilus ginčui, yra atsakinga perkančioj i organizacija. Norint įvertinti Ieškovės ieškinyje ginčijamus Atsakovės nustatytus techninės specifikacijos reikalavimus, būtina pasitelkti specialistą, turintį specialiųjų žinių šioje srityje. Tai reiškia, kad norint visapusiškai įvertinti Pirkimo dokumentus ir ieškovo pateiktus prieštaravimus, Tarnyba turėtų samdyti ekspertą, kuris galėtų pateikti išvadą dėl byloje nagrinėjamų klausimų. Esant poreikiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) VII skirsnis suteikia Teismui teisę paskirti byloje ekspertą ir ekspertui išmokėtos sumos yra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, kurios galės būti padalintos bylos šalims priklausomai nuo bylos baigties (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnis).
Dėl kvalifikacinių reikalavimų. Ieškovė ginčija atsakovės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Konkurso dokumentų 7. 1. 2 punkte. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad viešųjų pirkimų objektas yra išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio, sukūrimo ir įdiegimo paslaugos i.EKA posistemis kuriamas kaip sudėtinė išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i. MAS) dalis. Tarnyba sutiko su Ieškovės išsakytu argumentu, kad Tiekėjas, kuris kurs i.MAS sistemos i.EKA posistemį, paveldės IMAS architektūrą. Naudotojų skaičius šiuo atveju neturi įtakos Pirkimo objekto rezultato kokybei. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad projekto vadovo funkcijos, kurias jis atlieka vykdant sutartis, yra susijusios su projekto valdymu, t. y. jis yra tarpinė grandis tarp IT kvalifikaciją turinčių specialistų ir perkančiosios organizacijos, jis atlieka projekto vadybininko funkcijas. Tokiu tikslu ir prašoma, kad jis turėtų projekto vadovo kvalifikaciją, grindžiamą PMP, PRINCE2 arba lygiaverčiu tarptautiniu mastu pripažįstamu sertifikatu ar kitu lygiaverčiu dokumentu. Savo ruožtu Atsakovė projekto vadovui nustato dar papildomus reikalavimus - turi turėti ne trumpesnę nei 3 metų vadovavimo informacinių technologijų projektams informacinių sistemų kūrimo (modernizavimo), diegimo srityje patirtį, atliekant paslaugų teikimo valdymą ir eigos kontrolę, kokybiško paslaugų vykdymo kontrolę<...>. Kvalifikaciniai reikalavimai kitiems specialistams taip pat yra pertekliniai, nes beveik visiems specialistams keliamas reikalavimas turėti patirties kuriant informacinę sistemą, kuri vienu metu gali aptarnauti ne mažiau kaip 1000 sistemos naudotojų ir turėti integraciją su ne mažiau kaip 2 informacinėmis sistemomis. Tarnyba pažymėjo, kad numatyti reikalavimai kitiems specialistams (Konkurso dokumentų 7.1.6.2-7.1.6.13 punktai) yra per aukšti, riboja tiekėjų konkurenciją ir yra neproporcingi siekiamam tikslui.
Dėl pirkimo sutarties projekto nuostatų. Ieškovė prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti pirkimo sutarties projekto 1. 5 punktą, kuriame teigiama: įsigaliojus naujiems norminiams teisės aktams, susijusiems su PASLAUGA, TIEKĖJAS privalo vykdyti tokių teisės aktų nuostatas nuo jų įsigaliojimo datos. Kiekviena REIKALAVIMŲ nuostata, neatitinkanti įsigaliojusio naujojo norminio teisės akto, susijusi su PASLAUGA, nuo tokio naujojo teisės akto įsigaliojimo datos netaikoma, o vietoj jos taikoma įsigaliojusio naujojo norminio teisės akto, susijusio su PASLAUGA, nuostata. “ Ieškovė tvirtina, kad Pirkimo sutarties 1.5 punkto nuostata, suteikianti Atsakovei savo vidiniais (įstatymus įgyvendinančiais) teisės aktais nevaržomai koreguoti Pirkimo dokumentų ar/ir Pirkimo sutarties nuostatas, yra nesuderinama su VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintais lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, pareiga racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas (VPĮ 17 str. 2 d. 1 p.). Atsakovė nurodė, kad šis sutarties punktas negali būti laikytinas neteisėtu, nes Atsakovė negali ignoruoti norminių teisės aktų nuostatų reikalavimų <...>. Tarnyba, apibendrinant pateiktus šalių argumentus, mano, kad minėta pirkimo sutarties projekto nuostata atspindi sutarties pakeitimą, t.y. kiekvieną reikalavimų nuostata, neatitinkanti įsigaliojusio naujojo norminio teisės akto, susijusio su paslauga, netaikoma, o vietoj jos taikoma įsigaliojusio naujojo norminio teisės akto, susijusio su paslauga, nuostata. Tarnybos manymu, reikėtų įvertinti tai, kad visiškai nėra aptartas šios nuostatos įgyvendinimo mechanizmas, todėl atsiranda rizika kad sutarties vykdymo etape pusiausvyra tarp užsakovo ir tiekėjo atsakomybės galės būti pažeista.
Ieškovė taip pat prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo sutarties projekto 5.4 ir 6. 3 punktus. Pirkimo sutarties 5.4 punktas nurodo: „<...>, UŽSAKOVUI neturi būti taikomos jokios sankcijos, jei dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių būtų nutrauktas ar sustabdytas PASLAUGOS įsigijimo finansavimas. Tokiu atveju UŽSAKOVAS turėtų sumokėti už faktiškai iki finansavimo nutraukimo ar sustabdymo atliktą (-as) PASLAUGOS dalį (dalis). “ Pirkimo sutarties 6.12 punkte nurodyta: „UŽSAKOVAS pasilieka teisę atsisakyti visos PASLAUGOS ar PASLAUGOS dalies pirkimo, jeigu jis neturės pakankamo, nuo jo nepriklausančio finansavimo <...>, arba PASLAUGOS ar PASLAUGOS dalies pirkimo nereikės vykdant mokesčių administratoriaus funkcijas, arba dėl kitų priežasčių. Šiuo atveju jokios sankcijos numatytos SUTARTYJE UŽSAKOVUI netaikomos. Tokio atsisakymo atveju UŽSAKOVAS apmoka TIEKĖJUI už iki atsisakymo faktiškai įvykdytą pagal SUTARTĮ PASLAUGOS dalį“. Ieškovė nurodė, kad šios sąlygos yra nepakankamai apibrėžtos, keliančios neproporcingą riziką tiekėjams.
Tarnyba pažymėjo, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešųjų pirkimų atveju atlygintinų paslaugų sutartyje gali būti susitarta tiek dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, tiek dėl kitokios sutarties nutraukimo tvarkos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016). Nagrinėjamu atveju, atsakovas pirkimo sutartyje numatė kokioms sąlygoms esant, gali užsakovas nutraukti sutartį. Atsakovas taip pat numatė kompensavimo mechanizmą tiekėjui tuo atveju, kai sutartis bus nutraukta.
Civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 d., 4232 str.). Byloje nustatyta, ieškovė nepateikė atsakovei pretenzijos pagal VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatytą išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką, t.y. ieškovė prarado teisę teisme ginčyti ieškinyje nurodytus pirkimo dokumentų sąlygas ir reikalauti nutraukti pirkimą. CPK 293 straipsnio 2 punktas numato, kad tais atvejais, kai ieškovas kreipiasi į teismą nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti – byla turi būti nutraukiama. Kad būtent tokias procesines pasekmes sukelia tiekėjo išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymas yra nurodęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1026/2012, 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-589-180/2015).
2019-01-25 ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad tiekėjas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, ieškovė mano, kad pirkimo sąlygų ir perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas yra akivaizdus ir nustatytinas be papildomo tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, teismui veikiant ex officio; ieškovė rėmėsi kasacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-175-415/2016 ir e3K-3-234-469/2018. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas taip pat prašė priimti byloje sprendimą iš esmės, atsižvelgiant į akivaizdų kai kurių pirkimo sąlygų neteisėtumą, kurį pripažino Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje.
Teismas negali sutikti su ieškovės pozicija. Ieškovė nurodžiusi kad ieškinys dėl akivaizdžiai neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų gali būti nagrinėjamas pažeidžiant privalomą ikiteisminę tvarką, be pretenzijos perkančiai organizacijai pateikimo, tendencingai ir subjektyviai aiškina kasacinio teismo praktiką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 teisėjų kolegija apibendrino nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl aktyvaus teismo vaidmens nagrinėjant viešųjų pirkimų bylas; nutartyje pabrėžiama, kad viešųjų pirkimų bylose teismai turi teisę savo iniciatyva (ex officio) šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras (inter alia, peržengti skundo ribas), kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos. Toks vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu.
Tačiau teismas gali aktyviai veikti ir išeiti už pareikštų reikalavimų ribas tik jau iškeltoje civilinėje byloje; viešųjų pirkimų bylose pretenzijos pareiškimas yra privaloma sąlyga, be kurios negalima iškelti viešųjų pirkimų civilinę bylą, t.y. teismo aktyvumas negali būti aiškinamas, kaip teismo teisė nagrinėti iš esmės ieškinį, pareikštą pažeidžiant privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką. Analogiška pozicija atskleista kitoje ieškovės nurodytoje kasacinio teismo byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-234-4692018 nurodė, kad „<...> aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą). Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas.
Taigi, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų bylose negali pateisinti ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos; nagrinėjamu atveju ieškovė siūlo visiškai paneigti ikiteisminės ginčo stadijos reikšmę.
Teismas taip pat negali sutikti su ieškinyje nurodytų perkančiosios organizacijos pažeidimų (ieškovės nurodytų pirkimo sąlygų) neteisėtumo akivaizdumu. Teismo vertinimu, 15 iš 19 pareikštų ieškinio reikalavimų vertinimas reikalauja specialių žinių; šią aplinkybę pripažino ir VPT savo išvadoje, t.y. ieškovės argumentai dėl jų neteisėtumo, neaiškumo, perteklinio pobūdžio ir pan. nėra akivaizdūs.
VPT savo išvadoje sutiko su ieškovės argumentais, kad Pirkimo sąlygų 7. 1. 2 punkte, 7.1.6.2-7.1.6.13 punktuose įvirtinti kvalifikaciniai reikalavimai yra per aukšti, riboja tiekėjų konkurenciją ir yra neproporcingi siekiamam tikslui. Tačiau VPT išvados viešųjų pirkimų bylose vertintinos kaip paprasti rašytiniai įrodymai visų byloje surinktų įrodymų bendrajame kontekste; VPT išvados teismo veiksmų ir išvadų nesaisto, t.y. be bylos išnagrinėjimo iš esmės, šalių argumentų ir pozicijų vertinimo negalima teigti, kad Pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra akivaizdžiai neteisėti.
Ieškovės argumentai atmetami, civilinė byla nutrauktina, nes ieškovė nesilaikė privalomos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti (baigėsi pretenzijos dėl pirkimo sąlygų pareiškimo terminas) (CPK 293 str.2 d.).
Dėl ekspertizės skyrimo. Teismo posėdžio metu abiejų šalių atstovai pasiūlė teismui spręsti ekspertizės skyrimo klausimą savo nuožiūra. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla nutrauktina, konstatuoja, kad nėra pagrindo skirti ekspertizę nagrinėjamoje byloje.
Dėl papildomų įrodymų. Kartu su 2019-01-25 papildomais rašytiniais paaiškinimais ieškovė pateikė savo skundo ir prašymo Europos komisijai bei prašymo atsakovei nuorašus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla nutrauktina, atmeta prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos.
Dėl žyminio mokesčio. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis – 2250 Eur. Prašymų dėl atstovavimo išlaidų paskirstymo šalys nepateikė.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies punktu, 293 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijos ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl viešojo pirkimo reikalavimų (sąlygų) pripažinimo neteisėtais ir viešojo pirkimo nutraukimo,
Grąžinti ieškovei Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijai (j.a.k. 303344073) 2250 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio. Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Tatjana Žukauskienė