Administracinė byla Nr. I-5798-629/2015

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05453-2014-7)

Procesinio sprendimo kategorija 1.4.5; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 14 d.    

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui A. K. (A. K.) ir jo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daivai Gliaudelienei, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Gedai Girdvainytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2014 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-609 ir NŽT 2014 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. 155-(8.5.)-2996 bei įpareigoti atsakovą pateikti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Be to, pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. kovo 7 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ organizuotame aukcione įsigijo pastatą-boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Pastatas). Pastatas yra išnuomotame valstybinės žemes sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2003 m. buvo suformuotas būtent Pastatui eksploatuoti. Pastatas jau negali būti eksploatuojamas kaip boilerinė, nes iš jo išmontuota visa boilerinės įranga, todėl pareiškėjas planuoja Pastatą rekonstruoti į komercinės paskirties pastatą. Kadangi tokio mažo dydžio žemės sklypo plote atlikti rekonstrukcijos ir tolimesnio komercinio eksploatavimo praktiškai neįmanoma, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, prašydamas išnagrinėti galimybę padidinti nuomojamą žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas neprieštaravo padidinti ginčo žemės sklypo plotą, sujungus įsiterpusius valstybinės žemės plotus su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius šio prašymo netenkino. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neteisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692), kurio 2.1.1. p. reglamentuoja naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, pardavimą ir nuomą. Pabrėžė, jog prašyme buvo nurodytas žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis pastatas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisykles) nuostatomis. Pasak pareiškėjo, NŽT ignoravo jo skunde pateiktus argumentus dėl teisės aktų neteisingo taikymo ir taip pat neteisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692.

Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius bendrame su trečiuoju suinteresuotu asmeniu NŽT  atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40–44).

Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. A51-67880/14(2.14.2.12-MP8) nurodė, jog ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas, be kita ko, yra įsiterpusių valstybinės žemės plotų sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Paaiškino, kad kai yra sprendžiamas klausimas dėl įsiterpusių sklypų suformavimo ir prijungimo yra taikomos Nutarimo Nr. 692 nuostatos. Minėto nutarimo 2.1 p. nustatyta, kad naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrengimų. Įsiterpusių valstybinės žemės sklypų samprata pateikiama Nutarimo Nr. 692 2.15 p. Atsakovo teigimu, vadovaujantis minėta nuostata, besiribojančio žemės sklypo savininkas turi teisę įsigyti žemės sklypą, kai nustatomos šios sąlygos: 1) siekiama įsigyti laisvus valstybinės žemės plotus, 2) šiuose žemės plotuose nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, 3) valstybinės žemės plotai įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių). Tam, jog valstybinės žemės plotas butų laikomas įsiterpusiu ir galėtų būti perleidžiamas besiribojančių sklypų savininkams (nuomininkams) yra būtina konstatuoti Nutarimo Nr. 692 2.15 p. nustatytų sąlygų visetą, vienos iš sąlygų nebuvimas lemia, kad valstybinės žemės plotas negali būti pripažintas įsiterpusiu ir atitinkamai negali būti perleistas gretimo žemės sklypo savininkui.

Paaiškino, jog išnagrinėjus turimus dokumentus nustatyta, kad 570 kv. m ploto valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjas siekia prijungti prie nuomojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, todėl neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, taigi NŽT Vilniaus miesto skyrius pagrįstai neišreiškė pritarimo valstybinės žemės sklypo, esančio greta pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo, formavimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė priimti sprendimą, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei galiojančių teisės aktų nuostatas (b. l. 24–26). Paaiškino, kad jos kompetencijai nepriskirta NŽT priimtų sprendimų kontrolė, todėl ji nesprendžia dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ginčo žemės plotas yra tik dalis nesuformuoto valstybinės žemės ploto. Tai nėra atskiras 570 kv. m žemės sklypas, todėl inžinieriniai tinklai šiuo atveju jokios įtakos neturi.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 103).

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsisakymo suformuoti apie 570 kv. m ploto įsiterpusį valstybinės žemės sklypą greta pareiškėjo nuomojamo valstybinio žemės sklypo.

Nustatyta, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso pastatas-boilerinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 7). Minėtas pastatas yra valstybei priklausančiame 0,0168 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuomininkas yra pareiškėjas (b. l. 6).

2014 m. gegužės 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo skyrių, prašydamas išnagrinėti galimybę padidinti 0,0168 ha nuomojamo žemės sklypo plotą iki 0,09 ha. Prašyme pareiškėjas paaiškino, jog ketina rekonstruoti boilerinės pastatą į komercinės paskirties pastatą ir pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą į komercinės paskirties objektų teritorijos (b. l. 28).

2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. A51-67880/14(2.14.2.12-MP8) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas pateikti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Minėtame rašte nurodyta, kad projekto rengimo tikslas – sujungti įsiterpusius valstybinės žemės plotus su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo ir nustatyti naudojimo būdą komercinės paskirties objektų teritorijos (b. l. 9). Iš ištraukos  iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano matyti, kad prie pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo planuojama prijungti apie 0,0175 ha ir 0,0570 ha valstybinės žemės plotus (b. l. 53).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-609 nurodė, kad nepritaria schemoje nurodyto apie 570 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės sklypo prijungimui prie pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo, nes minėtas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, kadangi šiame plote galima suformuoti atskirą žemės sklypą (b. l. 9). Tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius pritarė apie 175 kv. m valstybinės žemės ploto prijungimui prie pareiškėjo nuomojamo sklypo (b. l. 38).

Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nepritarti 570 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės sklypo prijungimui prie pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo, kreipėsi į NŽT. NŽT 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 1SS-(8.5.)-2996 pareiškėjo skundo netenkino, taip pat nurodydama, kad pageidaujamas įsigyti 0,0570 ha ploto valstybinės žemės plotas, neatitinka Nutarime Nr. 692 įtvirtintos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos (b. l. 12–14).

Pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 p. laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo prašomas prijungti apie 0,0570 ha valstybinės žemės plotas atitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 p. aprašytą įsiterpusio sklypo sąvoką. Atsakovo nuomone, minėtos sąvokos šis plotas neatitinka, kadangi jame galima suformuoti naują atskirą žemės sklypą, tuo tarpu pareiškėjas teigia, kad naujas sklypas minėtoje teritorijoje negali būti suformuotas dėl po žemė  nutiestų inžinerinių tinklų (šilumos tiekimo vamzdynų).

Teismas, atsižvelgdamas į Nutarimo Nr. 692 2.15 p. reglamentavimą, sprendžia, jog prašomas prijungti apie 0,0570 ha valstybinės žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu. Atkreiptinas dėmesys, jog įsiterpusiu negali būti laikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Kaip paaiškino NŽT atstovė teismo posėdžio metu, pareiškėjo prašomas prijungti 0,0570 ha valstybinės žemės plotas iš vienos pusės ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Šis pareiškėjo prašomas prijungti plotas yra tik dalis didesnio nesuformuoto valstybinės žemės ploto. Aplinkybių, kad ginčo plotą sudarytų siaura juosta, šlaitai ar griovos nenustatyta. Taigi darytina išvada, jog ginčo plotas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 p. sąlygų, todėl NŽT Vilniaus skyrius bei NŽT savo sprendimuose pagrįstai nepritarė apie 570 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimui, taigi pareiškėjo reikalavimai panaikinti šiuos sprendimus bei įpareigoti atsakovą pateikti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektui rengti netenkintini.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str. , 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                Milda Vainienė

Violeta Petkevičienė

Donatas Vansevičius