Baudžiamoji byla Nr. 1-1143-926/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44403-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;
1.1.10.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.11.11;
1.2.4.4.2.8; 1.2.14.1.2.5; 1.2.26.2;
2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Vingilė,
sekretoriaujant Kistinai Kavaliauskaitei,
dalyvaujant prokurorei A. Č.,
kaltinamajai D. K., jos gynėjui advokatui A. G. Š.,
nukentėjusiosios A. N. atstovei S. M.,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, darbo biržoje registruota, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
D. K. 2017-08-29 apie 14 val., namuose, (duomenys neskelbtini), prie lovytės, kurioje miegojo mažametė A. N., ant stalo pastatė ir nusikalstamai nerūpestingai be priežiūros paliko puodą, kuriame buvo apie 2,5 litro karštos sriubos, kambaryje nesant daugiau suaugusių žmonių, pati išėjo iš kambario į bendrą virtuvę, tuo metu atsikėlusi A. N. rankomis pasiekė puodą ir karšta sriuba apsipylė savo kūną, taip A. N. buvo padaryti terminiai krūtinės, pilvo, rankų, kairės pėdos odos nudegimai 1A-2B, apimantys apie 25 procentus kūno paviršiaus išsivystę karšto skysčio poveikyje, dėl didelės nudegimų apimties, išsivysčiusio šoko ir stafilokokinės infekcijos vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų.
Kaltinamoji D. K. kalta prisipažino pilnai ir nurodė, kad tą dieną jos sugyventinis A. N. išėjo į darbą, o ji apie 11 val. darė valgyti vaikams bendroje virtuvėje, t. y. išvirė sriubą, puodą pastatė bendroje virtuvėje, kad ši atvėstų, nenešė iš karto verdančios sriubos į kambarį. Tuo metu ji dar pakepė kotletus, juos paliko keptuvėje tušintis. Praėjus 15-20 min., nunešė sriubą į kambarį, tada nuėjo į virtuvę pasiimti kotletų. Būdama virtuvėje, išgirdo šaukiantį vaiką. Greitai atbėgusi į kambarį, pamatė apsiplikiusią dukterį, kiti vaikai taip pat buvo atsikėlę. Tuo metu kambaryje buvo trys vaikai, visi buvo atskirose lovelėse. Šone prie A. lovelės, buvo pastatytas stalas, tarp lovos ir stalo buvo tarpas, tai puodas su sriuba ir įkrito į tą tarpą, o sriuba išsipylė tiesiai ant mergaitės. Ji, nepagalvojusi, puodą su sriuba pastatė per arti salo krašto. Ji paėmė mergaitę ant rankų, nurengė marškinėlius. Ji pati tuo metu buvo šoko būsenoje, nežinojo nė ko griebtis. Pirma mintis šovusi jai į galvą, tai skambinti sugyventiniui. Kodėl pirmiausia neskambino medikams, nežino. Sugyventinis, kadangi dirba prie pat namų, grįžo į namus labai greitai. Jis ėmė ant jos rėkti. Tuo metu jų name, pas kaimynus, buvo atvažiavę pareigūnai, jie atėjo pas juos į kambarį ir iškvietė medikus. Ji išvažiavo į ligoninę, o sugyventinis liko su berniukais. Dabar su mergaite bendrauja, susitinka. Ji supranta, kad dėl jos kaltės buvo sužalota dukra, bet tokio dydžio civilinio ieškinio ji nepajėgi atlyginti. Jie gyvena iš sugyventinio pajamų, ji jokių legalių pajamų neturi, neturi ir nekilnojamo turto. Labai gailisi, kad taip įvyko, galėjo nestatyti to puodo ant stalo.
D. K. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad savo parodymus D. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje veiksmo metu 2017-08-31 (b. l. 44-49).
Liudytojos S. P. parodymais. Ji nurodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Patrulių rinktinės 1-mosios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrule. 2017-08-19 kartu su kolega vyr. patruliu A. Š. automobiliu patruliavo Panemunės policijos komisariato teritorijoje. 14.20 valandą, policijos budėtojo nurodymu nuvyko į pastatą (duomenys neskelbtini). Policijos budėtojas buvo nurodęs, kad tame pastate, bendro naudojimo patalpose, vyksta išgertuvės. Tik atėjus į pastatą išgirdo garsų vaiko verksmą, kuris sklido iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini). Iš karto atėjo į šį kambarį. Bendrabučio kambaryje buvo D. K. ir jos sugyventinis A. N.. Pas A. N. ant rankų buvo apie 1 metų amžiaus mergaitė, kuri garsiai rėkė. Po to išsiaiškino, kad verkė A. N., gimusi (duomenys neskelbtini). Be jų namuose buvo dar du maži vaikai. Daugiau namuose ir prie buto jokių suaugusių žmonių nebuvo. D. K. jai paaiškino, kad mergaitė užsipylė ant savęs karštos sriubos, kuri buvo palikta ant stalo prie vaiko lovytės, kai ji pati nuėjo į bendro naudojimo virtuvę kito puodo su maistu. D. K. pasakė, kad greitosios pagalbos dar nekvietė. Greitąją pagalbą vaikui telefonu iškvietė ji arba kolega A. Š.. Atvykusi greitoji pagalba A. N. su mama išvežė į Kauno klinikas. Kai buvo įvykio vietoje, D. K. neparodė indo ar lėkštės iš kurios sriuba apsipylė A. N.. Ji pati to neužfiksavo, nematė. Nematė, kad kažkoks indas ar lėkštė būtų vaiko lovytėje, ar ant grindų. Ji nepaprašė jo parodyti pačios D. K.. Ji įsidėmėjo, kad D. K. jai pasakė, jog vaikas apsidegino sriuba, kuri buvo įpilta į lėkštę. Pokalbis su D. K. vyko garsiai verkiant vaikui. Įvykio vietoje daugiau įvykio liudytojų nebuvo (b. l. 32-33).
Liudytojos B. Š. parodymais. Ji nurodė, kad dirba LSMU Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje, gydytoja. 2017-08-29 į skyrių buvo atvežta A. N., kuriai buvo nudeginta apie 32 procentai kūno paviršiaus, patirti 1-ojo ir 2-ojo laipsnio nudegimai (b. l. 35).
Liudytojo A. N. parodymais. Jis nurodė, kad kartu su savo sugyventine D. K. ir vaikais: 3 metų O. N., 2 metų O. N., 10 mėnesių A. N. gyvena bendrabutyje, (duomenys neskelbtini), Kaune. 2017-08-29 apie 6.30 valandą jis išėjo į darbą, o jo šeima liko namuose. Apie 14 valandą jam paskambino D. K. ir pranešė, kad namuose dukra A. apsidegino sriuba. Jis greitai parbėgo namo. Namuose pamatė, kad D. K. rankose laiko nuogą A.. A. lovoje buvo sriubos likučių. Puodas, kuriame verda sriubą, buvo tuščias. Iš D. K. sužinojo, kad A. N. ant savęs užsipylė sriubą iš palikto puodo, kai ji buvo išėjusi į virtuvę. Kai jis sugrįžo, kambaryje pašalinių žmonių nebuvo. Greitąją pagalbą vaikui iškvietė policijos pareigūnai, kurie patys atėjo pas juos į kambarį. Jis matė, kad vaiko kūnelis buvo apdegintas. A. pati stovi, vaikšto remdamasi į daiktus, šliaužioja. Prie A. lovos buvo pastatytas stalas, ant kurio dedamas maistas ir prie kurio valgo jie su vaikais (b. l. 61-64).
Liudytojos S. M. parodymais. Ji nurodė, kad dirba Vaikų gerovės centro ,,Pastogė" budinčia globėja. 2017-09-15 Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu (2017-09-15 Nr. A1-1351) ji buvo paskirta A. N., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąja globėja. Nuo tada ji globoja A. N.. Nuo 2017-09-15, kai pradėjo globoti A. N., mergaitė gebėjo savarankiškai, laikydamasi rankomis už daiktų, atsistoti, stovėti, nedaug paeiti. A. pati atsistodavo lovytėje, gebėdavo ir geba pati rankomis siekti ir imti įvairius daiktus, rankose juos laikyti. Jokių vaiko raidos sutrikimų nepastebėjo (b. l. 79). Apklausta teisme nurodė, kad mergaitę pasiėmė, kai jai buvo 10 mėnesių. Mergaitė labai judri ir protinga. Mama bendrauja su vaiku, jos susitinka 3 kartus per savaitę. Mama rodo iniciatyvą, ateina į pasimatymus.
Specialistės V. Z. parodymais. Ji nurodė, kad Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikos vaikų ligų gydytoja. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), 2017-08-29 galėjo pati savarankiškai atsistoti įsikibusi rankomis į lovytę ir siekti šalia esančius daiktus. A. N. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie motorinės raidos sutrikimą (b. l. 84-86).
Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra kambarys, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta A. N. lovytė, puodas, A. N. dėvėtas drabužis, apklotas buvęs lovoje (b. l. 5-9, 50-56).
Specialisto išvada Nr. 3090/2017(02), kurioje nurodyta, kad A. N. padaryti terminiai krūtinės, pilvo rankų, kairės pėdos nudegimai 2A0 - 2B0, apimantys apie 25 procentus kūno paviršiaus išsivystė karšto skysčio poveikyje, atitinka užduotyje nurodyta laiką ir aplinkybes, tai yra 2017-08-29 apie 14 val. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl didelės nudegimo apimties, išsivysčiusio šoko ir stafilokokinės infekcijos (b. l. 14-15).
Alkotesterio parodymais, kuriuose nurodyta, kad 2017-08-29 17.47 val. D. K. nustatyta 0 prom. (b. l. 11).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, požymių, t. y. kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų (baudžiamoji byla Nr. 2K- 74/2014). Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis (baudžiamoji byla Nr. 2K-132/2007). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog D. K. pastačius puodą su karšta sriuba šalia mažametės A. N. lovelės, mažametė ja apsipylė ir dėl to patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. D. K. nuo pat pradžių nuosekliai ir detaliai nurodė mažametei padaryto sužalojimo aplinkybes, pripažino, jog žinodama, kad vaikas jau pats įsikabinęs atsistoja lovytėje, turėjo ir privalėjo numanyti, jog mergaitė gali pasiekti puodą, stovintį šalia šios lovelės. Liudytoja S. P. patvirtino, kad tik atėjus į pastatą išgirdo garsų vaiko verksmą, kuris sklido iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambaryje buvo D. K. ir jos sugyventinis A. N., pas A. N. ant rankų buvo apie 1 metų amžiaus mergaitė, kuri garsiai rėkė, D. K. jai paaiškino, kad mergaitė užsipylė ant savęs karštos sriubos, kuri buvo palikta ant stalo prie vaiko lovytės (b. l. 32-33). Taigi nustatyta, kad pagrindinis veiksnys, sukėlęs BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, buvo tai, kad D. K. pastatė puodą su karšta sriuba šalia mažametės lovelės ir ši, pasiekusi puodą, jo turinį užsipylė ant savęs, tarp D. K. veikos ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiajai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, D. K. nusikalstama veika buvo padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui ir teisingai kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamoji nuoširdžiai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės
Individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat turi įtakos konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaltinamoji D. K. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteista (b. l. 114), priklausomybės ligų centre neužregistruota (b. l. 104), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 105), registruota darbo biržoje (b. l. 113), yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad tėvams socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugos pradėtos teikti nuo 2015-03-30. 2016-05-19 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu šeima, kurioje tuo metu augo 2 mažamečiai vaikai: O. N., gimęs (duomenys neskelbtini), ir O. N., gimęs (duomenys neskelbtini), įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, smurto šeimoje ir socialinių įgūdžių stokos. Šeima neturi pastovios gyvenamosios vietos. Nuo 2015 m. kovo iki šiol pakeitė gyvenamąją vietą 8 kartus. 2017-07-19 vykusioje šeimos atvejo peržiūroje buvo nutarta, kad D. K. su 3 vaikais vyksta gyventi į Kauno Kartų namus, ji ten gyveno nuo 2017-07-19 iki 2017-08-28. Nuo 2017-08-28 vėl gyvena su A. N., kuris įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir gavo 11 kv. m. kambarėlį bendrabutyje, (duomenys neskelbtini). 2017-08-29 dėl nudegimo A. N., gimusi (duomenys neskelbtini), sunkios būklės nuvežta į Kauno klinikas. Intensyvios terapijos skyriuje gydyta nuo 2017-08-29 iki 2017-09-01. Išrašyta iš ligoninės 2017-09-15. 2017-08-31, įvertinus visą turimą informaciją apie šeimą, policijos, socialinių darbuotojų pranešimus, jų įžvalgas, D. K. atsisakius su vaikais gyventi Kauno Kartų namuose, nutarta vaikus paimti iš šeimos, jiems nustatyti laikinąją globą. 2017-09-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-1351 A. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa ir gyvenamoji vieta globėjos gyvenamojoje vietoje, globėja paskirta S. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini). D. K. ir A. N. socialines paslaugas teikia Vaikų gerovės centro „Pastogė“ socialiniai darbuotojai (b. l. 89-90). Skirdamas bausmę Teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl D. K. veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta mažametės sveikata, todėl D. K. skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant mažesnį už BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo trukmės vidurkį, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimą auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (BK 75 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 str.).
Dėl civilinio ieškinio
Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo Valstybinės ligonių kasos naudai iš kaltinamosios D. K. priteisti nukentėjusiosios A. N. 27411,13 Eur išlaidų dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis (b. l. 25-28).
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajai D. K. neatsargiais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusiąją A. N., ši dėl sužalojimų buvo gydoma. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamosios D. K. neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalimi kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas, todėl teismas pripažįsta, kad Valstybinė ligonių kasa turi teisę į žalos atlyginimą.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareigos D. K. atlyginti padarytą žalą valstybinei institucijai, atsižvelgia ir į kitas jos, kaip motinos, pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi tėvai, tačiau valstybė, atsižvelgdama į nacionalines sąlygas ir savo galimybes, taip pat turi užtikrinti visas sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitais principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CK 1.2 straipsnis). Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
Pagal bylos duomenis, kaltinamoji D. K. turi tris mažamečius vaikus: 4 metų, 2 metų 6 mėnesių ir 1 metų 5 mėnesių, kurių nors šiuo metu ir neaugina, tačiau jai išlikusi pareiga mažamečius išlaikyti materialiai, jais rūpintis. Taip pat nustatyta, kad nors šiuo metu vaikams yra nustatyta laikinoji globa, tačiau D. K. su vaikais bendrauja, ieškosi darbo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad priteisus Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį iš kaltinamosios, kuri neturi nei pajamų, nei turto, bei pati yra remtina valstybės, bus pažeisti mažamečių vaikų interesai, t. y. dėl materialinio nepritekliaus, gali būti užkirstas kelias jiems augti su motina, kaltinamajai atlyginant civilinį ieškinį valstybinei institucijai, bus neužtikrinti mažamečių net minimalūs jų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitais principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CK 1.2 straipsnis), pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.
Daiktiniai
A. N. drabužis ir lovos apklotas, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje (b. l. 57-58), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini D. K..
Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi
n u s p r e n d ž i a :
D. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus probacijos vykdymą, panaikinti.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
A. N. drabužį ir lovos apklotą, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje (b. l. 57-58), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini D. K..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėja Aušra Vingilė