Administracinė byla Nr. eI2-163-1047/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01633-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1;
20.2.3.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė,
dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Vytautui Kakliui (2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžiuose),
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, atstovei Sonatai Pakalnienei (2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžiuose), Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, atstovui Andriui Vaicekauskui (2020 m. sausio 9 d. teismo posėdyje), Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, atstovui Vygaudui Čekanauskui (2020 m. vasario 27 d. teismo posėdyje), Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, atstovei advokatei Linai Šimei (2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžiuose), Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, atstovei Gintarei Čiakienei (2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžiuose),
trečiojo suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, atstovui advokatui Nedui Šilaikai (2020 m. sausio 9 d. teismo posėdyje),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. S., J. S. (tėvas), R. S., I. S., J. S. ir J. S. (sūnus) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, ir Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“, atstovaujamas bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, Lietuvos teisingumo ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Baltas fonas“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektas“, akcinė bendrovė „Ąžuolynas“) dėl žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjai I. S., J. S. (tėvas), R. S., I. S., J. S. ir J. S. (sūnus) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) priteisti I. S. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės iš viso 1 257 529,16 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro: 569 289,80 Eur už ginčo pastatą sumokėta suma; 184 442,82 Eur pastato vertės suma, viršijanti įsigijimo kainą; 159,35 Eur žemės nuomos mokesčio išlaidos; 2 253,53 Eur nekilnojamojo turto mokestis; 1 383,66 Eur išlaidos notarui; 500 000 Eur neturtinė žala; 2) priteisti J. S. (tėvui) solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės iš viso 915 391,04 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro: 410 436,70 Eur ginčo pastato vertės suma, viršijanti įsigijimo kainą; 309,56 Eur žemės nuomos mokesčio išlaidos; 3 261,12 Eur nekilnojamojo turto mokestis; 1 383,66 Eur išlaidos notarui; 500 000 Eur neturtinė žala; 3) priteisti R. S. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti I. S. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti J. S. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti J. S. (sūnui) solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7) priteisti pareiškėjams iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 8) priteisti I. S. ir J. S. (tėvui) iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2006 m. vasario 3 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Verslo investicijų projektų centras“ jiems pardavė 260,28 kv. m ploto jachtininkų viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), kuriame pareiškėjai kartu su keturiais savo vaikais gyvena. Jachtininkų viešbutis yra vienintelis pareiškėjų šeimos gyvenamasis būstas. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-377-253/2009 pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį, 2009 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją natūra: priteisti iš pareiškėjų UAB „Verslo investicijų projektų centras“ jachtininkų viešbutį; priteisti iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ I. S. 700000 Lt ir J. S. (tėvui) 1150000 Lt; įpareigoti statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jachtininkų viešbutį; panaikinti jachtininkų viešbučio teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke; pripažinti negaliojančiu 2002 m. liepos 19 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas; pripažinti negaliojančiu 2004 m. balandžio 26 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos išduotą statybos leidimą Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius; pripažinti negaliojančiu 2004 m. gegužės 31 d. Neringos savivaldybės administracijos patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai sklype (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2005 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtininkų viešbučio (antras etapas) (duomenys neskelbtini), 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010 sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Nutartyje buvo konstatuota, kad neteisėtos statybos objektus įsigiję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą. Už pastatą pareiškėjams priteisti 7000 Lt ir 1 150 000 Lt (iš viso 535 797,03 Eur) pareiškėjams nėra grąžinti, nes BUAB “Verslo investicijų projektų centrui” iškelta bankroto byla. J. S. (tėvo) kreditorinį reikalavimą yra įsigijusi I. S., kuriai patvirtintas trečiosios eilės 569 289,80 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (2017 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-480-232/17).
Teigė, kad egzistuoja atsakovų neteisėti veiksmai. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos administraciniai aktai dėl detaliojo plano patvirtinimo, dėl projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimų išdavimo ir kt. Taip pat pripažintas neteisėtu ir panaikintas Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintas pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Be to, KLAVA atliko neteisėtus veiksmus – pateikė neteisėtą išvadą (aktą) apie detaliojo plano atitikimą teisės aktų reikalavimams, išdavė neteisėtas pažymas apie atliekamų statybos darbų atitikimą teisės aktų reikalavimams (2004 m. birželio 17 d., 2005 m. birželio 8 d. ir 2005 m. rugsėjo 23 d. pažymos). Pažymėjo, kad KLAVA (vėliau – Inspekcija) iš esmės sutiko su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinio reikalavimais ir argumentais, t. y. pripažino savo neteisėtus veiksmus. Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos bei KLAVA neteisėtus veiksmus pripažįsta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taigi Neringos savivaldybės taryba, Neringos savivaldybės administracija bei KLAVA pažeidė daug imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, statybas ir saugomų teritorijų apsaugą. Imperatyvių teisės normų pažeidimas yra konstatuotas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu.
Nurodė, kad jei Neringos savivaldybės taryba, Neringos savivaldybės administracija, Klaipėdos apskrities viršininko administracija būtų tinkamai įvykdžiusios imperatyviose teisės aktų normose nustatytas pareigas, J. S. (tėvas) nebūtų sudaręs Pastato pirkimo‑pardavimo sutarties, o pareiškėjai nebūtų patyrę žalos. Taigi Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėti veiksmai lėmė pareiškėjų patirtos žalos atsiradimą (priežastinis ryšys).
Nurodė, kad pareiškėjams padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala pasireiškė pirma pastato įsigijimo verte, kuri yra patvirtintas trečios eilės kreditorinis reikalavimas BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto byloje (I. S. padaryta žala yra 569 289,80 Eur). Antra, pareiškėjai už Pastato įsigijimo kainą dabar negalėtų nusipirkti kito analogiško būsto, todėl jų žala yra skirtumas tarp Pastato didžiausios vertės ir jo įsigijimo vertės (proporcingai turimoms Pastato dalims: I. S. – 184 442,82 Eur, J. S. (tėvui) – 410 436,70 Eur. Trečia, pareiškėjai mokėjo už žemės sklypo, kuriame stovi Pastatas, nuomą (J. S. (tėvas) patyrė 309,56 Eur, I. S. 159,35 Eur žalą). Ketvirta, pareiškėjai mokėjo nekilnojamojo turto mokestį (J. S. (tėvas) patyrė 3 261,12 Eur, I. S. 2 253,53 Eur žalą). Penkta, pareiškėjai patyrė 2 767,32 Eur išlaidų notarui, susijusių su Pastato pirkimo-pardavimo sutartimi (kiekvienas po 1 383,66 Eur). Neturtinė žala pareiškėjams I. S., J. S. (tėvui), R. S., I. S., J. S. ir J. S. (sūnui) pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Jie patiria netikrumo jausmą dėl vienintelės šeimos gyvenamosios vietos atėmimo, vaikams mokykloje kiti vaikai ir mokytojai užduoda su šia situacija susijusius klausimus. I. S. ir J. S. (tėvas) vaikams negali paaiškinti, ar jų namai bus griaunami. Patiria nuolatinę baimę dėl to, kad atvyks griauti jų namų, dėl nuolatinio spaudos ir televizijos dėmesio. Jau beveik 13 metų vyksta į diskusijas, posėdžius, pasitarimus dėl situacijos sprendimo su valdžios institucijų atstovais. Žmonės painioja juos su statytojais. Pareiškėjai nepasitiki valdžia ir jos gebėjimu spręsti problemas. Iki šiol pareiškėjai nežino, kuo viskas baigsis, ir nėra tikri dėl ateities. Vyresnieji vaikai nori emigruoti. Kiekvienas pareiškėjas prašo jam priteisti po 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2018 m. gruodžio 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjai nurodė, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ finansinė padėtis labai bloga, jo turimo turto neužteks visų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Be to, I. S. teismo patvirtintas finansinis reikalavimas yra trečiosios eilės (paskutinės). Taigi jis apskritai nebus patenkintas.
Paaiškino, kad 569 289,80 Eur reikalavimą sudaro 535 797,09 pagrindinė prievolė, atitinkanti 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 priteistą 1 850 000 Lt sumą, ir 33 492,77 Eur palūkanos.
Nurodė, kad pareiškėjai I. S., J. S. (tėvas), R. S., I. S., J. S. (sūnus) savo gyvenamąsias vietas yra deklaravę (duomenys neskelbtini). O sūnus J. S. (sūnus) gyvena su šeima, tačiau formaliai deklaruoti jo gyvenamąją vietą nėra galimybės, nes Pastatas išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro.
2020 m. sausio 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje
Nr. eI-2674-1063/2018 atmetė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ skundą dėl žalos atlyginimo. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėja I. S. patvirtino, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ pinigų jai nėra grąžinęs. BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nepateikė paaiškinimų, kad balanse nurodytos sumos yra pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais. Nurodytos sumos neatitinka žalos atlyginimo byloje nurodytų sumų.
2020 m. vasario 19 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė, kad nustačius, kad praleistas ieškinio senaties terminas, jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Priežastimis atnaujinti praleistą terminą nurodė valstybės institucijų poziciją: pareiškėjai teigia, kad tiek teismai, tiek valstybės atstovai, vertindami jų situaciją viešai dėstė poziciją, kad statiniai neturi būti griaunami, o jei griaunami – pripažino pareigą atlyginti nuostolius. Tą teigė Neringos meras A. V., ministras R. Š., Vyriausybės kancleris D. M., premjeras A. K., Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovas T. T.. Aukščiausi šalies pareigūnai iniciavo ir vykdė Pastato įteisinimo procesą. Tačiau po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14/2019 kyla abejonių, ar Pastatas gali būti įteisintas.
Nurodė, kad atsakovų pozicija, kad pareiškėjai praleido ieškinio senaties terminą, nėra sąžininga. Pareiškėjai tikėjo valstybės institucijomis, teritorijų planavimo proceso teisėtumu ir tikslingumu, siekimu sudaryti taikos sutartį su pareiškėjais, pripažinus, kad jiems padaryta žala. Tai, kad pareiškėjai tikėjosi taikaus susitarimo su valstybe, negali būti panaudota prieš pareiškėjus.
Nurodė, kad skundą pateikė laiku, kai tik gavo žinių, kad jų kreditorinis reikalavimas bankroto byloje nebus patenkintas, nes statytojas neturi turto.
Pareiškėjai mano, kad ieškinio senaties terminas nutrūko pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalį (skolininko veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę). Ieškinio senaties terminas nutrūko nuo pat 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010 priėmimo dienos ir vis dar yra nutrūkęs, nes pareiškėjams buvo žadama atlyginti žalą. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. KT52-N14/2019.
Atsakovė Neringos savivaldybė atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo bylos dalį nutraukti, likusią dalį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl prašymo priteisti pastato įsigijimo vertę, kuri yra patvirtinta trečios eilės kreditoriniu reikalavimu BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto byloje (I. S. 569 289,80 Eur) pažymi, kad žala pareiškėjai atsirado dėl BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo, už kurį Neringos savivaldybė nėra atsakinga. Taigi neegzistuoja neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys. Neigiami padariniai yra tiek laiko, tiek priežastingumo atžvilgiu pernelyg nutolę nuo neteisėtais pripažintų Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos aktų.
Pabrėžė, kad pareiškėjų žala yra neįrodyta ir nepagrįsta. Pareiškėjai vis dar gyvena Pastate, todėl jokios žalos nėra realiai patyrę. I. S. nepaaiškina, kodėl prašo priteisti 569 289,80 Eur (Pastato vertė ir iš AB banko „Swedbank“ įsigytas reikalavimas).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2018 m. sausio 9 d. sprendimu Tumeliai prieš Lietuvą remtis negalima, nes nesutampa bylų aplinkybės.
Dėl vertės padidėjimo nurodė, kad preliminarios turto rinkos vertės nustatymas nepatikimas. Pareiškėjai neįrodo, kad turėjo realią galimybę parduoti pastatą už tokią kainą. Šis pareiškėjų reikalavimas jau buvo išnagrinėtas, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. lapkričio 7 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1358/2013. Šią bylos dalį prašo nutraukti.
Prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnį. Pareiškėjai jau 2013 m. suvokė savo teisių pažeidimą.
Dėl žemės nuomos mokesčio paaiškino, kad pareigą jį mokėti pareiškėjams nustatė jų pačių sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ir teisės aktai. Pareiškėjai iki šiol naudojasi Pastatu, todėl pareiškėjai mokėjo už tai, iš ko gavo naudą. Žemės nuomos mokesčio daliai, kuri buvo sumokėta iki 2015 m. gegužės 11 d. prašo taikyti ieškinio senatį.
Pareiškėjų prašymui priteisti nekilnojamojo turto mokestį prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad mokestį mokėjo, nes taip nustatė teisės aktai.
Dėl notarinių išlaidų prašė taikyti ieškinio senatį. 2010 m. gruodžio 6 d. pareiškėjams turėjo būti aišku, kad jų patirtos notarinės išlaidos, susijusios su panaikinti 2006 m. vasario 3 d. sandoriu, nėra atlygintos.
Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad pareiškėjų išgyvenimus ir rūpesčius lėmė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumas, o ne Neringos savivaldybės veiksmai. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjai patyrė didesnius nei įprastai tokiose situacijose išgyvenimus. Šio reikalavimo daliai iki BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto bylos iškėlimo prašo taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjai nepagrindžia prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Pareiškėjų prašomi priteisti 3 mln. Eur yra 30 procentų savivaldybės biudžeto, juos priteisus savivaldybė negalėtų tęsti savo funkcijų vykdymo.
2020 m. sausio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad J. S. (tėvas) ir I. S. už minėto žemės sklypo nuomą mokestį mokėjo tik iki 2010 metų.
2020 m. vasario 27 d. pateikė prašymą atlyginti Neringos savivaldybei 3 054,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Administracinių bylų teisenos įstatymas proceso šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, suteikia teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gegužės 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. rugpjūčio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 ir kt.). ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama kaip reiškianti, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė administracinę bylą nutraukti, jos nenutraukus skundą atmesti kaip nepagrįstą, šio prašymo netenkinus, atidėti sprendimo vykdymą metams.
Pažymėjo, kad teismų priimti sprendimai dėl administracinių aktų panaikinimo negali būti laikomi tiesiogiai įrodančiais neteisėtus valstybės veiksmus. Pareiškėjai turi įrodyti, kad valstybės institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.
Pareiškėjai neįrodė priežastinio ryšio tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir KLAVA) neteisėtų veiksmų ir tariamos žalos atsiradimo. Valstybė negali prisiimti atsakomybės už tai, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ yra nemokus.
Pareiškėjai nepagrįstai reikalauja priteisti Pastato kainą ir skirtumą tarp rinkos vertės ir įsigijimo kainos. Pareiškėjų teisės yra apgintos taikant restituciją. Be to, pareiškėjai nurodo didesnę pastato įsigijimo kainą nei buvo sumokėta.
Pareiškėjai nepagrįstai reikalauja priteisti jiems sumokėtus mokesčius, nes nuo 2010 m. gruodžio 6 d. pastato registracija panaikinta. Pareiškėjai mokesčius mokėjo savo rizika ir savo veiksmais prisidėjo prie žalos padidėjimo. Iki tol mokamus mokesčius pareiškėjai mokėjo, nes valdė ir naudojosi nekilnojamuoju turtu.
Notarinės išlaidos neturėtų būti priteisiamos, nes nėra įrodyti neteisėti veiksmai, pareiškėjai sumokėjo už realią jiems suteiktą paslaugą. Šiam reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.
Dėl neturtinės žalos pabrėžia, kad ji nepagrįsta, neįrodyta, priežastiniu ryšiu nesusijusi su valstybės veiksmais. Pabrėžė, kad Pastatas yra viešbutis, kurio paskirtis – trumpalaikis apgyvendinimas, todėl negalima motyvuoti, kad pareiškėjai jame gyvena. Dėl vaikų pabrėžė, kad nėra duomenų apie jų deklaruotą gyvenamąją vietą, kai kurie vaikai gimė jau po teismų sprendimų. Jų amžius rodo, kad jie negali suvokti sudėtingų teisinių dalykų. Jeigu teismas pripažintų, kad neturtinė žala padaryta, prašė ją mažinti pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus.
Prašė taikyti ieškinio senatį, nes pareiškėjai apie Pastato netekimą sužinojo 2010 m. gruodžio 6 d.
2020 m. vasario 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė informaciją apie I. S. ir J. S. (tėvo) (arba jų atstovų) dalyvavimą Ministro Pirmininko sudarytoms darbo grupėms sprendžiant klausimus, susijusius su teismų sprendimų dėl statybų Kuršių nerijos nacionaliniame parke įgyvendinimu ir žalos atlyginimu bei tarp šalių vykusį taikos procesą. Taikos pasiekti nepavyko, taikos galimybę siūlė pareiškėjai, tam tikros institucijos tam tikru metu buvo svarsčiusios šią galimybę.
Pabrėžė, kad termino kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo nepraleidimo faktą turėtų įrodyti pareiškėjai.
Lietuvos valstybės atstovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčą reikia spręsti taikiai. Pabrėžė, kad pagal dabar galiojantį teisinį režimą šiai valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros paveldo vietovės daliai nėra nustatytas draudimas statyti statinius, tokio draudimo nebuvo nustatyta jokiame paveldosauginiame teisės akte ir anksčiau.
Lietuvos valstybės atstovas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Paaiškino, kad Direkcija Detaliajam planui pritarė 2002 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 05-223 „Dėl detaliojo plano sprendinių“. Šis Direkcijos pritarimas laikytinas tarpiniu sprendimu, nes galutinį priėmė Neringos savivaldybės taryba 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 patvirtindama Detalųjį planą. Direkcija raštais nurodė galimus Detaliojo plano ir statinių techninių projektų pažeidimus, tačiau Valstybinės priežiūros komisijos pirmininkas statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto priede nusprendė, kad Direkcijos prieštaravimai nėra pagrįsti. Taigi KLAVA darbuotojų veiksmai, kurie ignoravo Direkcijos pastabas, sukėlė pareiškėjų nurodomą žalą, o ne Direkcija.
Pabrėžė, kad priteistinos žalos dydis turi būti proporcingas valstybės institucijų tarnautojų atliktiems neteisėtiems veiksmams. Turi būti įrodyta konkretaus tarnautojo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys.
Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė neturtinės žalos įrodymų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“, atsiliepime į pareiškėjų skundą pažymėjo, kad didžioji pareiškėjų reikalavimų dalis nėra susijusi su bendrovės teisėmis, todėl prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad 2009 m. balandžio 10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas nėra įvykdytas dėl pačių pareiškėjų elgesio, nes jie neperduoda Pastato BUAB „Verslo investicijų projektų centrui“. Mano, kad kol nėra išspręstas pastato savininkams padarytos žalos atlyginimo klausimas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus.
2020 m. vasario 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2018 m. finansinės atskaitomybės balanso 3.3 (A III.3) eilutėje „Po vienerių metų gautinos sumos“ nurodyta 1 101 155 EUR suma yra numatoma prisiteisti žala dėl įmonės pastatų (jachtininkų viešbučių (duomenys neskelbtini)) nugriovimo. Ši suma paskaičiuota įvertinus minėtus griautinus pastatus įsigijusių asmenų pareikštus kreditorinius reikalavimus BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto byloje (susidariusius teismo sprendimu panaikinus griautino turto pirkimo – pardavimo sandorius ir taikant restituciją turto pirkėjams iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisus jų sumokėtą kainą už šį turtą) ir iš šios sumos atėmus iš AB poilsio namai „Ąžuolynas“ atgautas BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ naudai priteistas sumas už griautiną turtą (griautiną turtą BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ buvo įsigijusi iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“, šis pirkimo – pardavimo sandoris taip pat teismo panaikintas ir taikyta restitucija).
BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2018 m. finansinės atskaitomybės balanso 3.4 (A III.4) eilutėje „Kitas finansinis turtas“ nurodyta 120 882 EUR suma yra depozitinėje banko sąskaitoje esančios lėšos, kurios naudojamos BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui.
Paaiškino, jog remiantis aktualia teismų praktika tik įvykdžius teismo sprendimą ir nugriovus statinius (jachtininkų viešbučius (duomenys neskelbtini)) BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ įgis teisę reikšti reikalavimus valstybės ir savivaldybės institucijoms dėl patirtos žalos atlyginimo. Šiuo metu teismo sprendimas dėl statinių nugriovimo dar nėra pilnai įvykdytas (ne visi statiniai nugriauti).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį bylą nutraukti, šio prašymo netenkinus skundą atmesti kaip nepagrįstą, šio prašymo netenkinus, teismo sprendimo vykdymą atidėti metams.
Pabrėžė, kad suėjęs ieškinio senaties terminas, pareiškėjai apie savo teisių pažeidimus sužinojo 2010 m. gruodžio 6 d. Valstybės institucijos negali būti atsakingos už BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumą. Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra neprotingai didelis. Žalos atlyginimui 2018–2020 m. strateginiame plane numatyta 363 tūkst. Eur.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų teisės aktų nustatytais terminais nepateikė.
Teismo posėdžiuose pareiškėjų atstovas palaikė skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą pareiškėjų poziciją, prašė skundą patenkinti. Pabrėžė, kad turi būti atsižvelgiama į pareiškėjų pažeistas teises, jų sąžiningumą, vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais. Turi būti įvertintas valstybės institucijų elgesys derantis dėl taikos ir taip pripažįstant prievolę.
Teismo posėdžiuose atsakovės Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, atstovė palaikė atsiliepime į skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su praktika neatlyginti išlaidų laimėjusiai šaliai.
Teismo posėdžiuose atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė palaikė atsiliepime į skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose pateiktą poziciją.
Teismo posėdžiuose atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, atstovas prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad prieštaravimų paveldosaugos reikalavimams niekada nebuvo ir dabar nėra. Prašė diferencijuoti valstybės institucijų atsakomybę, ją individualizuoti. Į teismo klausimą, atsakė, kad neprašo taikyti ieškinio senaties.
Teismo posėdžiuose atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, atstovė palaikė atsiliepime į skundą pateiktą poziciją. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjams jau viskas priteista ankstesnėje byloje. Nurodė, kad teismas teismo posėdyje pasiūlė pareiškėjams pateikti paaiškinimus ir įrodymus apie pareiškėjų patirtą neturtinę žalą, tačiau pareiškėjai nieko nepateikė.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Kiti proceso dalyviai teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta.
Teismas
konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai I. S. ir J. S. (tėvas) 2006 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ įsigijo Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), turintį 260,28 m2 bendro ploto už 1 850 000 Lt. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 2009 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti negaliojančia šią pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją natūra: priteisti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš I. S. ir J. S. (tėvas) Pastatą; priteisti iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ I. S. 700 000 Lt ir J. S. (tėvas) 1 150 000 Lt; įpareigoti statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Pastatą; panaikinti Pastato teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke; pripažinti negaliojančiu 2002 m. liepos 19 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas; pripažinti negaliojančiu 2004 m. balandžio 26 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos išduotą statybos leidimą Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius; pripažinti negaliojančiu 2004 m. gegužės 31 d. Neringos savivaldybės administracijos patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai sklype (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2005 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtininkų viešbučio (duomenys neskelbtini), 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115. Lietuvos Apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Iš informacinės duomenų sistemos LITEKO nustatyta, kad 2012 m. gegužės 16 d. I. S. ir J. S. (tėvas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti jiems iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės 1 304 273,53 Lt (iš jų 850 000 Lt kaip skirtumas tarp Pastato rinkos vertės ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos kainos; 454 273,53 Lt kaip palūkanos, kurias J. S. (tėvas) sumokėjo bankui nuo kredito sutarties pasirašymo) žalos atlyginimą, 1500 Lt turto vertinimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. 2013 m. lapkričio 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės J. S. (tėvui) ir I. S. priteisė 454 273,53 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris litus ir penkiasdešimt tris centus) žalai atlyginti ir nuo šios sumos (454 273,53 Lt) penkių procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. gegužės 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė.
Byloje kilęs ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjams atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.
1. Dėl atsakovų
Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, atsakovėmis nurodė Neringos savivaldybę, atstovaujamą Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas.
2018 m. birželio 25 d. Inspekcija teismui pateikė raštą „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarijos specialiosios ad hoc kolegijos posėdžio 2018 m. liepos 2 d. protokolo Nr. NV-1716“, kuriame nurodė, kad 2018 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos organizuotame posėdyje buvo nuspręsta šioje byloje valstybės atstovais nurodyti institucijas, dalyvavusias ir priėmusias sprendimus detaliojo planavimo ir statybos procedūrose: Inspekciją, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą (dabar – Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos) ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi į bylą valstybės atstovais įtraukė taip pat ir Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją.
Atsiliepime ir teismo posėdyje Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, kad jie nėra tinkamas valstybės atstovas, nes nei anksčiau, nei pagal dabar galiojantį teisinį režimą jokiame paveldosauginiame teisės akte ginčui aktualios valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros paveldo vietovės daliai nėra nustatytas draudimas statyti statinius. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad kiekvienos institucijos neteisėti veiksmai ir jų mastas turi būti įvertinti individualiai. Direkcijos veiksmai nebuvo galutiniai ir jie nebuvo vienareikšmiai (buvo išreiškę poziciją, kad neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau Savivaldybė vis tiek priėmė galutinius sprendimus).
Teismas atmeta argumentus dėl netinkamų Lietuvos valstybės atstovų, nes Lietuvos Vyriausybė turi teisę nustatyti Lietuvos valstybės atstovus. Jie buvo nustatyti 2018 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos organizuotame posėdyje. Šio posėdžio sprendimų nei Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, nei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, todėl jie yra galiojantys ir jais vadovaujasi teismas. Byloje atsakovai yra Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos (pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje kaip Neringos savivaldybės atstovas dėl techninės klaidos nurodyta tik Neringos savivaldybės administracija, tačiau pareiškėjų skunde nurodyta ir Neringos savivaldybės taryba. Taip pat skundas išsiųstas ir Tarybai, ir Administracijai. Informacinėje sistemoje LITEKO pažymėti abu atstovai. Taigi Neringos savivaldybei atstovauja ir Neringos savivaldybės taryba, ir Neringos savivaldybės administracija), ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos.
Dėl solidarumo teismas pabrėžia, kad teisės aktai tą leidžia ir LVAT praktikoje solidari atsakomybė taikoma.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6. 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.
Detalieji planai kaip teritorijų planavimo dokumentai, pagal savo paskirtį yra skirti sukurti teisines prielaidas, kad atitinkamame žemės sklype būtų galima vystyti tam tikrą veiklą, tame tarpe atlikti ir statybos darbus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1120 redakcija) 2 straipsnio 3 dalis). LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 konstatavo, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo nuostatos apskričių viršininkus įpareigojo organizuoti apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą, dalyvauti jų derinimo procedūroje (šio įstatymo 9 str.). Byloje taip pat nustatyta, kad šių valdžios institucijų priimtų sprendimų pagrindu buvo neteisėtai pastatytas nekilnojamojo daikto objektas – jachtininkų viešbutis (unikalus kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjai 2006 m. vasario 3 d. įsigijo iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ už 1 850 000 Lt sumą.
2. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
2.1. Neteisėti veiksmai
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai savo skunde nurodė, kad atsakovių neteisėti veiksmai nustatyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009.
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 konstatuota, kad 2002 m. liepos 19 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 125, kuriuo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl jis pripažįstamas negaliojančiu. Taip pat panaikinami: 2004 m. balandžio 26 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos išduotas statybos leidimas Nr. 22; 2004 m. gegužės 31 d. Neringos savivaldybės administracijos patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 43; 2004 m. lapkričio 4 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 27 patvirtinta pirma jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūra; 2005 m. birželio 9 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13 patvirtinta antra jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūra; 2005 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintas jachtklubo-žuvų restorano pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 22; 2005 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintas jachtininkų viešbučių pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. 115.
LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-1358/2013 nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 konstatuota, kad minėti Neringos savivaldybės institucijų ir Klaipėdos apskrities viršininko administraciniai aktai yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeisti aukštesnės galios teisės aktų reikalavimai – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatos; Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 ir 20 straipsnių reikalavimai ir kt.
LVAT konstatavo, kad šios aplinkybės patvirtina, kad Neringos savivaldybės institucijos ir Klaipėdos apskrities viršininkas, priimdami anksčiau nurodytus administracinius teisės aktus, neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos turėjo veikti, vykdydamos joms priskirtas viešojo administravimo funkcijas (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1358/2013).
ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Taigi teismas, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsniu ir įvertinęs pareiškėjų skundo argumentus dėl valdžios institucijų veiksmų neteisėtumo nagrinėjamoje byloje, įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1358/2013, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyti neteisėti Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos, Neringos savivaldybės administracijos ir Klaipėdos apskrities viršininko veiksmai (detaliojo plano patvirtinimas, išduotas statybos leidimas, patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas, patvirtinta pirma ir antra jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūra, patvirtintas jachtininkų viešbučių pripažinimo tinkamais naudoti aktas). Šie veiksmai pažeidžia teisės aktų reikalavimus – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatas; Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 ir 20 straipsnių reikalavimus ir kt. kaip konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009.
Teismas nenustatė neteisėtų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos veiksmų. Jų nenurodė pareiškėjai, nenurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, jų neįvardijo ir kiti proceso dalyviai.
Teismas nenustatė neteisėtų Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiksmų. Jų nenurodė pareiškėjai, nenurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, jų neįvardijo ir kiti proceso dalyviai.
Teismas nenustatė neteisėtų Aplinkos apsaugos departamento veiksmų. Jų nenurodė pareiškėjai, nenurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, jų neįvardijo ir kiti proceso dalyviai.
2.2. Žala ir priežastinis ryšys
2.2.1. Pastato įsigijimo kaina
Pareiškėjai teigia, kad jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą. I. S. prašo atlyginti 569 289,80 Eur sumą, kuri atitinka jos kreditorinį reikalavimą BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, patvirtintą nutartimi bankroto byloje. Iš jų 535 797,09 Eur yra pagrindinė prievolė, atitinkanti 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 priteistą 1 850 000 Lt sumą, ir 33 492,77 Eur palūkanos.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Restitucija, kurią nusprendė taikyti Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, kat. 21.4.1.1; 21.6; 30.4.1; 41; Teismų praktika 37, p. 81-101). Tai reiškia, kad pareiškėjai grąžina įgytą turtą, o pardavėjas – BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ grąžina pareiškėjams jų sumokėtą sumą. Taigi pareiškėjų teisė iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ gauti sumokėtus 535 797,09 Eur yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos I. S. nuostoliai – neatgauta pinigų suma, sumokėta už aptariamą nekilnojamąjį turtą, atsirado dėl to, jog restitucija neįvykdyta, taigi, nėra pagrindo teigti, jog tarp šios žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nebuvimo taip pat atmestinas pareiškėjos I. S. reikalavimas dėl palūkanų pripažinimo turtine žala ir jų atlyginimo.
Tokios praktikos nuosekliai laikos LVAT analogiškose bylose reiškiant analogišką reikalavimą (atlyginti griaunamo pastato įsigijimo vertę, kai pardavėjas jos nėra atlyginęs) (LVAT 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-1603/2013 ir kt.).
Taigi pareiškėjos I. S. reikalavimas atlyginti 569 289,80 Eur sumą atmetamas kaip nepagrįstas.
2.2.2 Pastato vertės ir įsigijimo vertės skirtumas
Pareiškėja I. S. prašo atlyginti 184 442,82 Eur pastato vertės sumą, viršijančią įsigijimo kainą; pareiškėjas J. S. (tėvas) prašo atlyginti 410 436,70 Eur ginčo pastato vertės sumą, viršijančią įsigijimo kainą.
Pagal ABTĮ 103 straipsnio 2 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.
Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad pareiškėjai I. S. ir J. S. (tėvas) 2012 m. gegužės 16 d. kreipdamiesi į teismą prašė priteisti jiems skirtumą tarp statinio įsigijimo kainos – 1 850 000 Lt ir statinio rinkos vertės – 2 700 000 Lt, kuri buvo 2011 m. gruodžio 6 dienai. LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-1358/2013 šį pareiškėjų reikalavimą atmetė, nes pareiškėjų pažeistos teisės dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių, buvo apgintos pagal teisės aktų reikalavimus pilna apimtimi. Pareiškėjų reikalavimas priteisti papildomai iš atsakovų 850 000 Lt, kaip susidariusį skirtumą tarp statinio įsigijimo kainos – 1 850 000 Lt ir statinio rinkos vertės – 2 700 000 Lt, kuri buvo 2011 m. gruodžio 6 dienai, yra nepagrįstas, nes jiems jau yra priteistos iš statinio pardavėjo šio turto įsigijimo išlaidos.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjų reikalavimas iš Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės priteisti 184 442,82 Eur I. S. ir 410 436,70 Eur J. S. (tėvui) kaip Pastato vertės sumą, viršijančią įsigijimo kainą, yra iš esmės analogiškas tam, dėl kurio jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Prašomų sumų skirtumai, Pastato vertės skirtingos išraiškos, lingvistiškai kitokia reikalavimo išraiška nekeičia reikalavimo esmės.
Taigi teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, bylos dalį dėl I. S. reikalavimo atlyginti 184 442,82 Eur pastato vertės sumą, viršijančią įsigijimo kainą, ir pareiškėjo J. S. (tėvo) reikalavimo atlyginti 410 436,70 Eur ginčo pastato vertės sumą, viršijančią įsigijimo kainą, nutraukia.
2.2.3. Žemės nuomos mokestis ir Nekilnojamojo turto mokestis
Pareiškėja I. S. prašo priteisti 159,35 Eur žemės nuomos mokesčio išlaidas ir 2 253,53 Eur nekilnojamojo turto mokesčio išlaidas; pareiškėjas J. S. (tėvas) prašo 309,56 Eur žemės nuomos mokesčio išlaidas ir 3 261,12 Eur nekilnojamojo turto mokesčio išlaidas. Nurodo, kad šiuos mokesčius mokėjo už žemės, esančios po Pastatu, nuomą ir už Pastatą.
Byloje esantis 2020 m. sausio 17 d. Neringos savivaldybės administracijos raštas Nr. (4.17)V15-141 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad I. S. 2006–2010 m. sumokėjo 159,35 Eur, iš kurių 152,84 Eur yra priskaičiuotas žemės nuomos mokestis ir 8,04 Eur delspinigiai. J. S. (tėvas) sumokėjo 309,56 Eur, iš kurių 302,85 Eur yra priskaičiuotas žemės nuomos mokestis ir 9,75 Eur delspinigiai.
Byloje esantis 2020 m. sausio 28 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas „Dėl I. S. nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo“ patvirtina, kad I. S. sumokėjo / iš jos buvo išieškota 2 253,54 Eur (189,99 Eur + 434,43 Eur + 543,03 Eur + 543,04 Eur + 543,04 Eur). Byloje esantis 2020 m. sausio 28 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas „Dėl J. S. nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo“ patvirtina, kad J. S. (tėvas) 2006–2007 m. sumokėjo 844,9 Eur (276,95 Eur+567,95 Eur). 2008–2010 m. įmokas mokėjo I. S. už J. S. (tėvą). Pareiškėjai nepateikė į byla duomenų apie savo, kaip sutuoktinių, turto teisinį režimą. Byloje yra duomenys, kad J. S. (tėvas) yra perleidęs savo reikalavimą bankroto byloje I. S.. Pastatą pareiškėjai taip pat įsigijo ne bendrosios jungtinės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Tai rodo jų turto atskirumą. Taigi J. S. (tėvas) neįrodė, kad 2008–2010 patyrė išlaidų dėl nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo.
LVAT panašiose bylose dėl iš esmės to paties ginčo objekto priteisė išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčiais iki 2010 m. gruodžio 6 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-1603/2013; 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019).
Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjų įrodytas, kad sumokėtas, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokestis yra pareiškėjų patirta tiesioginė žala (I. S. patyrė 152,84 Eur+2 253,53 Eur = 2 406,37 Eur žalą, J. S. (tėvas) 302,85 Eur + 844,9 Eur = 1 147,75 Eur žalą). Egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų Neringos savivaldybės institucijų ir KLAVA veiksmų ir minėtos žalos. Nesant neteisėtų veiksmų, pareiškėjai nebūtų patyrę nurodytų išlaidų. Tačiau 8,04 Eur delspinigių, sumokėtų I. S., ir 9,75 Eur delspinigių, sumokėtų J. S. (tėvo), negali būti priteisiami, nes nėra priežastinio ryšio. Šios sumos sumokėtos dėl pačių pareiškėjų kaltės. Taip pat negali būti priteisiamas nekilnojamojo turto mokestis už 2008–2010 m. J. S. (tėvui), nes jis neįrodė, kad tokią žalą patyrė. Taigi pareiškėjos I. S. reikalavimo dalis dėl 8,04 Eur ir pareiškėjo J. S. (tėvo) reikalavimo dalis dėl 2 123,4 Eur (9,75 Eur + 2 113,65 Eur) delspinigių ir nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo 2008–2010 m. atmetama kaip nepagrįsta.
2.2.4. Notaro išlaidos
Pareiškėja I. S. prašo priteisti 1 383,66 Eur išlaidas notarui; pareiškėjas J. S. (tėvas) prašo priteisti 1 383,66 Eur išlaidas notarui.
Byloje yra pateiktas notaro E. S. kvitas Nr. 0001655, kuriame nurodyta, kad I. S. už notaro paslaugas 2006 m. vasario 3 d. sumokėjo atlyginimą 9 555 Lt (2 767,31 Eur). Taigi pareiškėjas J. S. (tėvas) neįrodė, kad patyrė išlaidų dėl notarinės sutarties sudarymo.
LVAT panašiose bylose dėl iš esmės to paties ginčo objekto konstatavo, kad išlaidos už notarinės pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą laikytinos neišvengiamomis, priverstinėmis ir būtinomis, todėl vertinamos kaip tiesioginiai nuostoliai (LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019). Šie nuostoliai atsirado dėl neteisėtų Neringos savivaldybės institucijų ir KLAVA veiksmų (egzistuoja priežastinis ryšys).
Taigi teismas konstatuoja, kad I. S. patyrė žalą, pasireiškusią išlaidomis notarui. Pareiškėja prašo jai priteisti 1 383,66 Eur, taigi toks reikalavimas galėtų būti tenkinamas. J. S. (tėvo) reikalavimas atmetamas, nes jis neįrodė, kad patyrė 1 383,66 Eur išlaidas notarui.
2.2.5. Neturtinė žala
Pareiškėjai I. S., J. S. (tėvas), R. S., I. S., J. S. ir J. S. (sūnus) prašo priteisti po 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Pareiškėjai skunde teismui nurodė, jog jie patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Jie patiria netikrumo jausmą dėl vienintelės šeimos gyvenamosios vietos atėmimo, vaikams mokykloje kiti vaikai ir mokytojai užduoda su šia situacija susijusius klausimus. I. S. ir J. S. (tėvas) vaikams negali paaiškinti, ar jų namai bus griaunami. Patiria nuolatinę baimę dėl to, kad atvyks griauti jų namų, dėl nuolatinio spaudos ir televizijos dėmesio. Jau beveik 13 metų vyksta į diskusijas, posėdžius, pasitarimus dėl situacijos sprendimo su valdžios institucijų atstovais. Žmonės painioja juos su statytojais. Pareiškėjai nepasitiki valdžia ir jos gebėjimu spręsti problemas. Iki šiol pareiškėjai nežino, kuo viskas baigsis, ir nėra tikri dėl ateities. Vyresnieji vaikai nori emigruoti.
Teismo posėdyje teismas pasiūlė pareiškėjams individualizuoti patirtą neturtinę žalą ir pateikti jos įrodymus, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pareiškėjai to nepadarė.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjai I. S. ir J. S. (tėvas), sužinoję apie savo teisių pažeidimą, patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų dėl neteisėtų Neringos savivaldybės institucijų ir KLAVA veiksmų. Minėti pareiškėjai, sužinoję apie savo teisių pažeidimą, nedelsdami ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti: kreipėsi į įvairias institucijas su raštais ir skundais. Tai rodo klausimo svarbą jiems, jų sugaištą laiką, pastangas, domėjimąsi, suinteresuotumą, aktyvias pastangas ir dėl to patirtus pergyvenimus, nusivylimą valdžia ir bandymą teisinėmis priemonėmis spręsti ginčą. Šie įrodymai yra netiesioginiai pareiškėjų I. S. ir J. S. (tėvo) patirtų pergyvenimų (patirto streso, konfliktinių situacijų, nerimo) įrodymai.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjai R. S., I. S., J. S. patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų. Tačiau teismas daro išvadą, kad pareiškėjas J. S. (sūnus) nepatyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų dėl neteisėtų Neringos savivaldybės institucijų ir KLAVA veiksmų, nes tuo metu, kai šie veiksmai buvo atlikti ir kai jie paaiškėjo pareiškėjams I. S. ir J. S. (tėvui), J. S. (sūnus) nebuvo gimęs (jo atžvilgiu nėra net paaiškinimų dėl patirtos neturtinės žalos, nėra ir priežastinio ryšio).
Teismas pabrėžia, kad dalis skunde nurodytos pareiškėjų patirtos neturtinės žalos nėra priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais Neringos savivaldybės institucijų ir KLAVA veiksmais. 2010 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Tada paaiškėjo, kad pareiškėjų I. S. ir J. S. (tėvo) 2006 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis (registro Nr. K1ES-2831) su UAB „Verslo investicijų projektų centras“ dėl Pastato įsigijimo buvo pripažinta negaliojančia, pritaikyta restitucija, Pastato registracija panaikinta, statytojai įpareigoti Pastatą nugriauti. Taigi pareiškėjų pergyvenimai dėl netikrumo jausmo dėl vienintelės šeimos gyvenamosios vietos atėmimo, negalėjimo paaiškinti, ar jų namai bus griaunami, patiriamos baimės dėl to, kad atvyks griauti jų namų, beveik 13 metų diskusijų, posėdžių, pasitarimų dėl situacijos sprendimo su valdžios institucijų atstovais, nežinojimu, kuo viskas baigsis, ir netikrumu dėl ateities nėra priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais Neringos savivaldybės institucijų ir KLAVA veiksmais.
Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
LVAT praktika nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nuosekli. Teismui konstatavus civilinės atsakomybės sąlygas gali būti apsiribojama jo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1492-520/2019 ir kt.) arba priteisiama konkreti pinigų suma (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-3634-968/2019; Nr. A-1369-629/2019; Nr. A-394-552/2018; A-4275-822/2019; 3491-502/2018 ir kt.). Panašaus pobūdžio bylose LVAT priteisė nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019), nuo 5 000 Lt (1 448, 1 Eur) iki 15 000 Lt (4 344 Eur) (LVAT 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju galėtų būti pagrindas priteisti pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nebūtų pakankamas pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje nurodyti neteisėti veiksmai sukėlė pareiškėjams dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjų skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjų teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismų praktiką, įrodymus, esančius byloje dėl neturtinės žalos dydžio, neturtinės žalos trukmę, teismo vertinimu, pareiškėjų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas. Pareiškėjų skundas galėtų būti tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis galėtų būti po 1 000 Eur pareiškėjams I. S. ir J. S. (tėvui), po 100 Eur R. S., I. S., J. S.. Šie dydžiai nustatyti atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, paaiškinimus, dalyvavimą teisiniuose procesuose, patiriamos neturtinės žalos laiką ir pareiškėjų amžių, brandą ir vykstančių procesų suvokimą. Teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu nurodyti dydžiai būtų adekvatūs pareiškėjų atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu būtų teisingi.
3. Dėl ieškinio senaties termino
Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės atstovai prašo taikyti ieškinio senatį.
CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.
CK 1 .125 straipsnio 8 dalis nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.
Ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas, visų pirma, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas yra praleistas. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Nagrinėjamoje byloje ieškinio senatį prašo taikyti atsakovų atstovai tiek bendrai pareikštam skundui, tiek atskiriems reikalavimams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką esant solidariajai atsakomybei vieno bendrininko reikalavimas laikomas pareikštu ir kitų bendrininkų interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje e2A-124-553/2019 ir kt.).
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjai praleido ieškinio senaties terminą. Senaties termino pradžia nagrinėjamoje byloje yra, kai pareiškėjai I. S. ir J. S. (tėvas) gavo 2008 m. spalio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, kurioje siūloma dalyvaujantiems byloje asmenims, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį, iki teismo posėdžio pateikti teismui argumentus ir visus turimus įrodymus, susijusius su bylos aplinkybėmis. Tada pareiškėjai turėjo sužinoti apie prokuroro ieškinį dėl administracinių teisės aktų bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo nugriauti statinius. Taip pat teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad pareiškėjai 2012 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė priteisti jiems iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės 1304273,53 Lt žalos atlyginimą, 1500 Lt turto vertinimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi pareiškėjai tikrai suvokė savo teisių pažeidimą ir ėmėsi priemonių savo pažeistoms teisėms ginti. Apibendrinant – pareiškėjų ieškinio senaties terminas 2018 m. gegužės 11 d. (kai pareiškėjai su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą šioje nagrinėjamoje byloje) jau buvo suėjęs. Pažymėtina, kad J. S. (sūnaus) reikalavimas priteisti 500 000 Eur neturtinę žalą negali būti atmestas dėl ieškinio senaties (įvertinus pareiškėjų amžių – ieškinio senatis dar nėra suėjusi), tačiau jis buvo atmestas dėl priežastinio ryšio trūkumo.
Pareiškėjai teigia, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs nuo 2010 m. gruodžio 6 d., nes valstybė ir savivaldybė pripažino prievolę atlyginti pareiškėjų žalą.
CK 1.130 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.
Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs. Pareiškėjų nurodyti valstybės ir Neringos savivaldybės teiginiai, kad žala turi būti atlyginta yra bendro pobūdžio, nedetalizuoti, nėra konkretizuota, kad Lietuvos valstybė ir Neringos savivaldybė pripažįsta būtent pareiškėjų reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Nei tuometiniai Neringos savivaldybės meras A. V., nei ministras R. Š., nei Vyriausybės kancleris D. M., nei premjeras A. K., nei Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovas T. T. nepripažino prievolės konkrečiai pareiškėjams atlyginti šiame skunde prašomą priteisti žalą. Taikos derybų vedimas nėra ir negali būti laikomas skundo pripažinimu. Taigi teismas atmeta pareiškėjų argumentus, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs, nes skolininkai pripažino prievolę.
Pareiškėjai mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido, tačiau, jei teismas manytų kitaip, prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažintos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017). Be to, tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjai turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).
Nagrinėjamoje byloje teismas netenkina pareiškėjų prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes nenustatė svarbių priežasčių jį atnaujinti. Pirma, teismas valstybės institucijų elgesio dėl taikos derybų vedimo nepripažįsta pateisinančiu ieškinio senaties termino praleidimą. Tiek valstybės ir savivaldybės institucijų dalyvavimas taikos derybose, tiek pareiškėjų iniciatyva dėl taikos derybų nėra ir negali pateisinti tokio ilgo delsimo ginti savo teises. Antra, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas – treji metai ir pareiškėjai ilgai delsė dėl savo teisių gynimo. Trečia, teismas laiko, kad pareiškėjai kreipdamiesi į Vilniaus apygardos administracinį teismą jau 2012 m. gegužės 11 d. suprato savo teisių pažeidimą ir turėjo visas galimybes, galėjo jas tinkamai ginti. Taigi pareiškėjų kreipimasis į teismą dėl žalos atlyginimo praleidus ieškinio senaties terminą rodo pačių pareiškėjų pasirinktą netinkamą elgesio modelį – neveikimą, o ne objektyvių aplinkybių, trukdžiusių kreiptis į teismą, buvimą.
Įvertinęs administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjų reikalavimai priteisti pareiškėjams visas prašomas sumas ir konkrečiai tas, kurias teismas nustatė, kad galėtų būti priteistos šiame sprendime (I. S. 152,84 Eur žemės nuomos mokesčio išlaidas; 2 253,53 Eur nekilnojamojo turto mokesčio išlaidas; 1 383,66 Eur išlaidas notarui; 1 000 Eur neturtinę žalą; priteisti J. S. (tėvas) 302,85 Eur žemės nuomos mokesčio išlaidas; 844,9 Eur Eur nekilnojamojo turto mokesčio išlaidas; 1 000 Eur neturtinę žalą; priteisti R. S., I. S., J. S. 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmetami, nes Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės atstovai prašo taikyti ieškinio senatį, o teismas nenustatė svarbių priežasčių jį atnaujinti.
4. Dėl kitų argumentų
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Taigi apibendrinant teismas išanalizavo pareiškėjų reiškiamus reikalavimus ir daro išvadą, kad pareiškėjos I. S. reikalavimas solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės priteisti 569 289,80 Eur už ginčo pastatą sumokėtą sumą atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Teismas nenustatė priežastinio ryšio, taip pat taikė ieškinio senatį.
Bylos dalis dėl I. S. reikalavimo atlyginti 184 442,82 Eur pastato vertės sumą, viršijančią įsigijimo kainą, ir pareiškėjo J. S. (tėvo) reikalavimo atlyginti 410 436,70 Eur ginčo pastato vertės sumą, viršijančią įsigijimo kainą, nutraukiama (ABTĮ 103 straipsnio 2 punktas).
Pareiškėjos I. S. reikalavimas solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės priteisti 159,35 Eur žemės nuomos mokesčio išlaidas ir 2 253,53 Eur nekilnojamojo turto mokesčio išlaidas bei pareiškėjo J. S. (tėvo) reikalavimas priteisti 309,56 Eur žemės nuomos mokesčio išlaidas; 3 261,12 Eur nekilnojamojo turto mokesčio išlaidas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Reikalavimo dalis I. S.priteisti 8,04 Eur delspinigių atmesta, nes nėra priežastinio ryšio, pareiškėjo J. S. (tėvo) reikalavimo dalis dėl 9,75 Eur delspinigių atmesta, nes nėra priežastinio ryšio, J. S. (tėvo) reikalavimo dalis dėl 2 113,65 Eur nekilnojamojo turto mokesčio išlaidų atmesta, nes neįrodyta, kad išlaidas patyrė J. S. (tėvas). Taip pat visam reikalavimui ir jo neatmestai daliai teismas taikė ieškinio senatį.
Pareiškėjos I. S. reikalavimas solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės priteisti 1 383,66 Eur išlaidas notarui ir pareiškėjo J. S. (tėvo) reikalavimas priteisti 1 383,66 Eur išlaidas notarui atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Minėtas pareiškėjos I. S. reikalavimas atmestas pritaikius ieškinio senatį, o pareiškėjo J. S. (tėvo) reikalavimas priteisti 1 383,66 Eur išlaidas notarui atmestas, nes neįrodyta, kad pareiškėjas patyrė šias išlaidas ir pritaikius ieškinio senatį.
Pareiškėjų I. S., J. S. (tėvo), R. S., I. S., J. S. ir J. S. (sūnaus) reikalavimas priteisti po 500 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). J. S. (sūnaus) reikalavimas buvo atmestas, nes nustatytas priežastinis ryšys. Kitų pareiškėjų reikalavimai atlyginti neturtinę žalą atmesti, nes teismas nenustatė, kad neturtinė žala yra tokio dydžio, kaip prašė pareiškėjai, ir pritaikius ieškinio senatį.
Reikalavimas priteisti pareiškėjams iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atmetus pagrindinį reikalavimą atmetamas ir išvestinis.
5. Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjai pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, jų skundas atmestas, todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Neringos savivaldybė pateikė prašymą atlyginti 3054,65 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 išaiškino, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pagalba buvo būtina. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018; 2019 m. kovo 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019).
Įvertinęs ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, teismas pažymi, kad nors byla yra didelės apimties, tačiau byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomą advokatą. Atsakovas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, taip pat nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju neįrodyta, jog atsakovas neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams kitais būdais nei sudarydamas atstovavimo sutartį su advokate. Atsakovo Neringos savivaldybės patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjų, nebuvo būtinos, todėl netenkinamas atsakovo Neringos savivaldybės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismuose.
Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Bylos dalį dėl I. S. reikalavimo atlyginti 184 442,82 Eur pastato vertės sumą, viršijančią įsigijimo kainą, ir pareiškėjo J. S. (tėvo) reikalavimo atlyginti 410 436,70 Eur ginčo pastato vertės sumą, viršijančią įsigijimo kainą, nutraukti.
Likusią pareiškėjų I. S., J. S. (tėvo), R. S., I. S., J. S. ir J. S. (sūnaus) skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Beata Martišienė