Civilinė byla Nr. e2-1933-302/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00561-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.; 3.1.18.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnybos „Argus“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB saugos tarnyba „Argus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-08-01 sprendimo dėl pretenzijos Nr. (4.44)-R2-2242 dalį, kurioje nebuvo tenkinta ieškovės pretenzija, pripažįstant, kad tiekėjo kvalifikacijos vertinimas buvo atliktas netinkamai, panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-08-03 sprendimą Nr. (14.20)-VP3-1135 dėl preliminarios eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties sudarymo II pirkimo daliai bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-08-12 sprendimą Nr. (4.44)-R2-2364, kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovės pretenziją dėl 2016-08-03 sprendimo panaikinimo, kaip nepagrįstus ir neteisėtus; įpareigoti atsakovę trečiojo asmens pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį reikalavimų ir grįžti tęsti viešojo pirkimo procedūros etapą, kuriame būtų vertinama kito galimo laimėtojo kvalifikacija; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties II konkurso dalyje su 2016-08-03 atsakovės sprendimu laimėjusiu tiekėju. Nurodė, jog atsakovės sprendimai pažeidžia ieškovės interesus, sudaro prielaidas viešąjį pirkimą laimėti tiekėjui, kuris neatitinka esminių kvalifikacinių reikalavimų. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, kad toks tiekėjas, sudarius pirkimo sutartį, galėtų tinkamai ją vykdyti, todėl perkančioji organizacija bei tiesioginiai paslaugos gavėjai – mokymo įstaigos, kuriose mokosi daug vaikų, su jais dirba nemaža dalis švietimo įstaigų darbuotojų, patirtų didelę riziką ir galimus nuostolius.
3. Pažymėjo, jog konkursą laimėjęs tiekėjas privalo šveitimo įstaigose įrengti įvairias signalizacijos sistemas, su kurių pagalba bus teikiamos paslaugos. Todėl su atsakovės pripažintu laimėtoju sudarius pirkimo sutartis, būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų itin sudėtingas (praktiškai neįmanomas), nes ekonomiškai būtų nenaudinga išmontuoti jau sumontuotas arba pradėtas montuoti sistemas, jų išmontavimo kaštai būtų didžiuliai. Nurodė ir tai, kad dėl sistemų išmontavimo trečiasis asmuo patirtų nuostolių. Tikėtina, kad trečiasis asmuo galėtų kreiptis į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – įpareigojo atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sustabdyti 2016-04-29 CVP IS priemonėmis paskelbto viešojo pirkimo, vykdomo supaprastinto atviro konkurso būdu, dėl Klaipėdos miesto švietimo įstaigų pastatų apsaugos paslaugų pirkimo (pirkimo Nr. 275080) II pirkimo dalies (senamiestis) pirkimo procedūras ir nesudaryti viešojo pirkimo sutarties dėl                           II pirkimo dalies (senamiestis) su atsakovės 2016-08-03 sprendimu laimėjusiu tiekėju, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl ginčo esmės.
5. Susipažinęs su ieškovės pateiktu ieškiniu, teismas vertino, jog šiuo atveju pateiktas ieškinys  yra prima facie pagrįstas. Teismas sprendė, jog asmens pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas gali būti tinkamai apginami tik tada, kai realiai įvykdomas teismo procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas ginčas. Atsakovei toliau tęsiant konkurso procedūras, sudarius pirkimo sutartį su konkurso laimėtoju ar juo labiau – pradėjus vykdyti sudarytą sutartį, ieškovei, ginčijant konkurso atskirų procedūrų teisėtumą, galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
6. Klaipėdos miesto švietimo įstaigų, pastatų apsaugos paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų aprašo 82 p. nustatyta, kad finansavimo šaltinis – savivaldybės biudžeto lėšos; Ugdymo proceso užtikrinimo programa Nr. 10, priemonė „Klaipėdos švietimo įstaigų pastatų apsauga“. Pirkimas nėra susijęs projektu ir (arba) programa, finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų. Todėl teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės negalėtų būti taikomos.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas visiškai nevertino ir nemotyvavo, kodėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirkimu siekiama įsigyti apsaugos paslaugas 3 metams, todėl iš esmės nėra jokių kliūčių, pripažinus pirkimo procedūras neteisėtomis, nutraukti pirkimo sutartį ir sudaryti sutartį su kitu tiekėju.
2. Anksčiau galiojusi apsaugos paslaugų teikimo sutartis šiuo metu jau yra pasibaigusi ir paslaugos yra perkamos skubos tvarka. Todėl perkančioji organizacija patiria nuostolius.
3. Perkamomis švietimo įstaigų apsaugos paslaugomis užtikrinama ugdymui reikalingos nuosavybės apsauga ir kartu galimybė švietimo įstaigoms nenutrūkstamai teikti ugdymo paslaugas. Atsižvelgiant į perkamų paslaugų svarbą visuomenei, visuomenės suinteresuotumą nepertraukiamu ugdymo procesu, viešas interesas šiuo atveju yra aukščiau už vieno tiekėjo interesą.
4. Ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
6. Ieškovė UAB saugos tarnyba „Argus“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas vertino ir išsamiai motyvavo aplinkybes, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
2. Atsakovės argumentai apie šiuo metu skubos tvarka sudarytą apsaugos teikimo sutartį nepaneigia aplinkybės, jog šiuo atveju turi būti ginamas viešasis interesas užtikrinti sąžiningą tiekėjų varžymąsi. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų patiriama žymiai didesnė žala, nei šiuo metu patiria atsakovė, sudariusi laikiną paslaugų teikimo sutartį.
3. Teismas tinkamai įvertino ieškinio prima facie pagrįstumą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Nagrinėjamu atveju bylos šalys pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui jos ir R. Jonaičio IĮ „Argus“ 2013 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą apsaugos paslaugų teikimo sutartį, o ieškovė saugos tarnyba UAB „Argus“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui jos ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 5 d. sudarytą paslaugų sutartį, tačiau nenurodė, kodėl šie įrodymai yra reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą iš esmės, tačiau priežasčių, kodėl taip padaryta nebuvo, šalys taip pat nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas aptariamus įrodymus atsisako priimti ir grąžiną juos pateikusiems asmenims.

12. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria viešųjų pirkimų byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.
14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties arba su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą (CPK 4237 str. 2 d. 2 p. ir 4 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 4237 str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 str. 1 d.).
15. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nustatyti ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
16. Nagrinėjamu atveju vienu iš atskirojo skundo argumentų atsakovė kelia klausimą dėl ieškinio pagrįstumo.
17. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, teismas tik preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl jis pagrįstai pripažintas preliminariai pagrįstu.
18. Atskirajame skunde atsakovė taip pat nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kodėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Su tokiu atsakovės argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti.
19. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas laikė, jog atsakovei toliau tęsiant konkurso procedūras, sudarius pirkimo sutartį su konkurso laimėtoju ar juo labiau – pradėjus vykdyti sudarytą sutartį, ieškovei, ginčijant konkurso atskirų procedūrų teisėtumą, galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nors konkrečių sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo įvykdyti aplinkybių teismas nenurodė, akivaizdu, jog jos susijusios su jau sudarytos sutarties nutraukimo apsunkinimas (pvz. išmontuoti įrengtą apsaugos sistemą) bei naujų pirkimo procedūrų vykdymu. Dėl šios priežasties ir šis apeliantės atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė visuomenės interesą pirkimo objektu, kadangi nusprendė ginti asmeninį ieškovės interesą sudaryti ginčijamą sutartį.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Tai reiškia, jog viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis.
22. Sprendimas atsisakyti taikyti apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t.y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
23. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pirkimo objektas yra Klaipėdos miesto šveitimo įstaigų pastatų apsaugos paslaugos. Nesutiktina su atsakovės nurodomu argumentu, jog skundžiama nutartimi yra ginamas išimtinai ieškovės privatus interesas, kadangi, kaip jau minėta aukščiau,  konkurso dalyvių sąžiningo varžymosi užtikrinimas taip pat yra viešasis interesas.
24. Šioje byloje taip pat svarbia laikytina aplinkybė, jog atsakovo perkamos paslaugos, net ir nesudarius sutarties su pirkimą laimėjusiu tiekėju, šiuo metu yra vykdomos pagal laikinai sudarytą sutartį. Tokiu būdu visuomenės interesas gauti tinkamas švietimo įstaigų apsaugos paslaugas taip pat yra saugomas, o atsakovės patiriamos išlaidos dėl tokios sutarties vykdymo, tikėtina, galėtų būti atlygintos, ieškovės ieškinį pripažinus nepagrįstu.
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).
26. UAB saugos tarnyba „Argus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas išsprendžiamas teismui priimant sprendimą dėl ginčo esmės, tokio ieškovės prašymo netenkina ir paaiškina, jog prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovė gali pateikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.
27. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, būdama byloje atsakove, remiantis CPK 83 str. 1 d. 5 p. nėra atleista nuo žyminio mokesčio už paduodamą atskirąjį skundą. Dėl šios priežasties atsakovės atskirasis skundas iš viso negalėjo būti priimtas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovės argumentu neturi pagrindo sutikti.
28. CPK 83 str. 1 d. 5 p. reglamentuojama, jog nuo žyminio mokesčio atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, jog šie asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
29. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nagrinėjamoje byloje dėl viešojo pirkimo metu pririmtų sprendimų dalyvauja kaip atsakovė. Šiuo atveju jos paduotas atskirasis skundas, CPK 83 str. 2 d. prasme prilyginamas apeliaciniam skundui, todėl ji, remiantis aukščiau aptartu reglamentavimu, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
30. Tuo tarpu atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013 pateiktu išaiškinimu, šiuo atveju negali būti remiamasi, nes minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žyminio mokesčio priteisimo iš bylą pralaimėjusios šalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą; reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2013 m. vasario 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p. teismas,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Romualda Janovičienė