Civilinė byla Nr. e2A-1212-390/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06015-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1;

3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Evaldo Burzdiko, Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko) ir Rūtos Palubinskaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. V. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. V. ir A. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės ne aukciono tvarka pardavimo ar nuomos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai ieškiniu prašė: 1) Panaikinti 2020-03-02 Nacionalinės žemės tarnybos Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) Kauno miesto skyrius įsakymą Nr. 8VĮ-270-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūrą“ ir 2020-06-01 įsakymą Nr. 8SD-645 -(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“; 2) įpareigoti atsakovę pradėti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūrą bei sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (-is) su ieškovais; 3) tuo atveju, jeigu teismas manytų nesant pagrindo tenkinti antrąjį reikalavimą, įpareigoti atsakovę pradėti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), išnuomavimo procedūrą bei sudaryti šio sklypo nuomos sutartį (-is) su ieškovais.

2.       Nurodė, kad ieškovai yra nekilnojamojo turto – II grupės nesudėtingojo statinio – kelias (gatvė)-automobilių stovėjimo aikštelė (aikštelė b1, bordiūrai b2, tvora t1, apšvietimas e1, e2, e3, e4, valymo įrengimai v1, v2, d1, d2, d3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai. Statiniai yra įrengti valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), kuris 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu 9 metams yra išnuomotas ieškovams. Atsakovė nepagrįstai atsisakė be aukciono ieškovams parduoti ar išnuomoti žemės sklypą, kuris yra reikalingas statiniams eksploatuoti.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4.       Nurodė, kad atsakovė ir S. V. bei UAB „Veba“ 2011 m. birželio 28 d. 9 metams sudarė ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. 2014 m. liepos 3 d. žemės pastatų dalį iš UAB „Veba“ įsigijo A. V., kuris paprašė pakeisti nuomos sutartį. Ieškovai 2017 m. spalio 27 d. pateikė prašymą parduoti naudojamą valstybinės žemės sklypą išsimokėtinai, tačiau 2017 m. lapkričio 23 d. paprašė laikinai sustabdyti pardavimo procedūrą. 2020 m. kovo 20 d. įsakymu buvo atsisakyta pradėti valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūrą. Ieškovai nenaudoja žemės sklypo, jis yra apleistas, o panaudos sutartis tarp ieškovų ir UAB „Autotech pagalba“, valdoma susijusių asmenų,  niekada nebuvo įregistruota viešame registre, todėl negali būti panaudota prieš atsakovę. Be to, ieškovai nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino 2020 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius įsakymą Nr. 8VĮ-270-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo procedūrą“. Kitus patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė ieškovei S. V. iš atsakovės 113 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovų teisės statinių eksploatavimui įsigyti nuosavybėn arba išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka.

Dėl 2020 m. kovo 2 d. Įsakymo apskundimo

7.       Įsakymo rezoliucinėje dalyje nurodyta: „nusprendžiu nepradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo procedūros“. 2020 m. kovo 3 d. rašte Nr. 8SD1257-(14.8.94.) „Dėl sprendimo atsisakyti parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“ S. V. nurodoma, kad įsakymu „<...> priimtas sprendimas atsisakyti parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą<...>“.

8.       Atsakovės teigimu, 2020 m. kovo 2 d. Įsakymas yra susijęs su žemės privatizavimo tvarka (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ) 1 straipsnis), todėl remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ikiteismine tvarka skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui.

9.       Teismas atsakovės argumentus šiuo klausimu atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad yra priimtas sprendimas atsisakyti parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, o sprendimas dėl žemės sklypo pardavimo yra nurodyta kaip ŽRĮ 3 straipsnio išimtis ir tokiu atveju sprendimas gali būti apskųstas teismui.

                Dėl 2020 m. kovo 2 d. Įsakymo teisėtumo

10.       Teismas pagal įsakyme išdėstytų teisės normų turinį, įvertinęs padarytą rašymo apsirikimą, nurodė, kad atsakovė nusprendė neparduoti ieškovams žemės sklypo, nes jis patenka į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 1 punktu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.4 papunktyje nurodytą išimtį - žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

11.       Teismas nurodė, kad atsakovė, nors jau esant įsiteisėjusiam Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-192-959/2019, turinčiam prejudicinę reikšmę ir šiai bylai, kuriuo buvo konstatuota, kad ieškovų statiniai yra savarankiški nekilnojamojo turto objektai, turi aiškų ir apibrėžtą naudojimo pobūdį, ir toliau savo įsakymuose tai nurodo kaip atsisakymo parduoti sklypą pagrindą, jokių kitų motyvų nenurodydama. Teismas sutiko su ieškovais, kad ginčijami atsakovės sprendimai yra nepagrįsti, nemotyvuoti, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, dėl ko negali būti laikomi teisėtais, todėl panaikintini (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

                Dėl 2020 m. birželio 1 d. Įsakymo teisėtumo ir dėl valstybinės žemės pardavimo arba nuomos be aukciono

12.       2020 m. gegužės 5 d. ieškovai pateikė atsakovei prašymus dėl ginčo valstybinės žemės sklypo, nuomos pratęsimo. Ginčijamu 2020 m. birželio 1 d. raštu Nr. 8SD-645-(14.8.125 E) atsakovė atsisakė tenkinti prašymą, nurodydama, kad žemės sklypu nuo 2011 m. buvo naudojamasi tik apie 2018 m., ir tik trumpą laiką, todėl laikytina, kad ieškovai pažeidė žemės nuomos sutartis, žemės sklypu nesinaudojo, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo.

13.       Teismas pažymėjo, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Ieškovai, siekdami pagrįsti teiginius dėl statinių naudojimo pagal paskirtį, kartu su patikslintu ieškiniu pateikė 2014 m. spalio 1 d. panaudos sutartį, sudarytą su UAB „Autotech pagalba“, tačiau ši sutartis nėra įregistruota viešame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Be to, ieškovai, perduodami neatlygintinai naudotis statinius ir nuomojamą žemės sklypą, patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovai realiai nesinaudoja jiems priklausančiais statiniais. Tai, kad ieškovai nenaudoja nei savo statinių, nei žemės sklypo pagal paskirtį, patvirtina ir kiti įrodymai, paskutinis iš jų - (duomenys neskelbtini)  seniūno 2021 m. gegužės 5 d. raštas su priedais akivaizdžiai parodo, kad žemės sklypas yra apleistas.  Ieškovų pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad faktiškai ir pagal tiesioginę paskirtį 2017 m. ieškovų statinys – aikštelė buvo naudojamas trumpą laiką tik keliolikos nevažiuojančių transporto priemonių laikymui, tačiau ir tai ne pačių ieškovų, o UAB „Autotech pagalba“.

14.       Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nusprendė, kad valstybinės žemės sklypas netarnauja statinių eksploatacijai, t. y. nėra sąlygų, kurioms esant žemės sklypas gali būti parduotas ar išnuomotas be aukciono. Teismas darė išvadą, kad neegzistuoja ieškovų teisės pirkti ar nuomoti ginčo žemės sklypą ne aukciono būdu.

15.       Kadangi atsakovė savo poziciją dėl žemės sklypo nuomos sutarties nepratęsimo išsamiai išdėstė 2020 m. birželio 1 d. rašte, ją pagrindė faktinių aplinkybių analize, teisės aktų nuostatomis ir kasacinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio ginčuose, todėl, teismo vertinimu, šio atsakovės įsakymo naikinti nėra pagrindo.

16.       Teismas darė išvadą, kad byloje nebuvo įrodytos ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo sąlygos, todėl ieškinį atmetė.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

17.       Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta įpareigoti atsakovę pradėti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūrą bei sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovais, ir šioje dalyje ieškinį tenkinti; tuo atveju, jeigu teismas manytų nesant pagrindo tenkinti reikalavimą, panaikinti sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškinio reikalavimą panaikinti 2020-06-01 įsakymą Nr. 8SD-645 -(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti atsakovę pradėti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) išnuomavimo procedūrą bei sudaryti šio sklypo nuomos sutartis su ieškovais, ir šioje dalyje ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas tik iš dalies vadovavosi prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais ir jais padarytomis išvadomis bei prejudiciniais faktais, o tuos pačius įrodymus, pateiktus ankstesnėje civilinėje byloje, vertino visiškai priešingai/ skirtingai, taip pažeisdamas CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, dėl ko neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovų reikalavimą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo arba nuomos, motyvuodamas tuo, jog statiniai sklype nebuvo tinkamai naudojami.

17.2.                      Taip pat teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą panaikinti 2020 m. birželio 1 d. Įsakymą, apsiribojo tik pačios atsakovės teiginiais apie statinių netinkamą naudojimą, jos nurodytų faktinių aplinkybių, atsiradusių po 2018 metais prasidėjusių ginčų teisme ir/ar po šios bylos iškėlimo teisme, analize bei pateikta teismine praktika ir konstatavo, kad nėra pagrindo jį naikinti, nors dėl statinių naudojimo nuomos laikotarpiu jau buvo nustatyti prejudiciniai faktai ankstesnėje byloje. Pažymėtina, kad Faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. 22-8-89 neturi didesnės juridinės reikšmės nei prejudiciniai faktai. Teismas neteisingai sprendė, kad faktiškai ir pagal tiesioginę paskirtį 2017 m. ieškovų statinys – aikštelė buvo naudojamas trumpą laiką tik keliolikos nevažiuojančių transporto priemonių laikymui, kad nebuvo į statinius investuota piniginių lėšų.

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, prijungti prie bylos 2022 m. liepos 1 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-2268-(5.63.). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Civilinėje byloje Nr. e2-192-959/2019 teismas nevertino ginčo žemės sklypo ilgalaikio naudojimo (trukmės), aikštelės naudojimo pagal paskirtį, tik pasisakė, kad nėra pagrindų valstybinės žemės nuomos sutartis laikyti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra ginčo, jog ieškovai turėjo teisę išsinuomoti ginčo žemės sklypą ne aukciono tvarka prie nuosavybės teise valdomo statinio Teismas priėmė ginčijamą sprendimą išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes.

18.2.                      Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia tai, kad ieškovai jau ilgą laiką nenaudoja ginčo žemės sklypo pagal jo tiesioginę paskirtį, kas akivaizdžiai įrodo, kad ieškovai tinkamai nesinaudojo juo visu nuomos laikotarpiu. Ieškovai taip pat nėra pateikę jokių įrodymų, kad ketina naudoti statinius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. 2022 m. liepos 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius atliko Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė aktą Nr. FD-2268-(5.63.). Patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo valstybinis žemės sklypas yra nenaudojamas, nėra prižiūrimas, jokia veikla nėra vykdoma. Teismas pagrįstai atsisakė įpareigoti atsakovę parduoti ar išnuomoti ginčo žemės sklypą.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2022 m. liepos 1 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-2268-(5.63.), kurį prašo priimti. Nurodo, kad šis naujas įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjamo, jame pateikiama dabartinė ginčo žemės sklypo faktinė situacija – jame jokia veikla nėra vykdoma ir jis nėra prižiūrimas.

20.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

21.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia įrodymą atspindintį ginčo žemės sklypo faktinę padėtį bei patvirtinantį veiklos nevykdymą, susijusį su žemės sklypo nepriežiūra šiuo metu ir toks įrodymas rodo ieškovų neveikimo tęstinumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis CPK 314 straipsniu yra pagrindas priimti atsakovės pateiktą įrodymą – 2022 m. liepos 1 d. patikrinimo vietoje aktą.

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

23.       Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą netenkino ieškovų pareikštų reikalavimų dėl įpareigojimų atsakovei pradėti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo procedūrą , o taip pat sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovais bei ieškovų alternatyvaus reikalavimo panaikinti 2020-06-01 įsakymą Nr. 8SD-645 -(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti atsakovę pradėti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), išnuomavimo procedūrą bei sudaryti šio sklypo nuomos sutartis su ieškovais. Dėl to apeliantai (ieškovai pateikė apeliacinį skundą ir ginčija pirmosios instancijos priimtą teismo sprendimą motyvuodami tuo, kad teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nevertino jau nustatytų faktų įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir tuo pažeidė procesinės teisės normas, o taip pat netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

24.       Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kyla dėl ieškovų teisės statinių eksploatavimui įsigyti nuosavybėn arba išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka.

25.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad šios normos taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019). Viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020).

26.       Bylos duomenimis Kauno apylinkės teismas 2019m. birželio 3d. sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. e2-192-959-2019 tenkindamas ieškinį iš dalies, o priešieškinį atmesdamas, uždraudė Nacionalinei žemės tarnybai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus, vienašališkai nutraukti 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-144 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-145 (su vėlesniais pakeitimais) Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. 8SD- (14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytu pagrindu – valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra tik kelias (gatvė)-automobilių stovėjimo aikštelė negali būti nuomojami ar parduodami ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė jais naudotis kitais pagrindais, kitos ieškinio dalies netenkino. Teismas akcentavo, kad iš 2018 m. vasario 12 d. rašto Nr. 8SD-645-(14.8.125 E.) turinio nenustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba ketino nutraukti nuomos sutartis, sudarytas su ieškovais, tuo pagrindu, kad jie naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį arba jos iš viso nenaudoja. Teismas pažymėjo, kad priešieškiniu reikalaujama ne nutraukti nuomos sutartis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o pripažinti jas negaliojančiomis nuo sudarymo momento dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tuo tarpu prevenciniu ieškiniu ieškovai reikalauja uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai nutraukti nuomos sutartis būtent minėtame atsakovės rašte nurodytais pagrindais. Nustatytas aplinkybes įvertinęs teismas sprendė, kad sklypo nenaudojimo pagal paskirtį aplinkybė, net jei tokia ir būtų nustatyta, pati savaime nesudaro pagrindo atmesti ieškovų reikalavimus. Priešieškinį teismas atmetė, kadangi nenustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos ginčijami valstybinės žemės nuomos sandoriai prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, o Nacionalinės žemės tarnybos nurodomą aplinkybę, kad aikštelė žemės sklypo nuomos termino eigoje nebuvo naudojama pagal paskirtį, nepripažino pagrindu pripažinti nuomos sutartis negaliojančiomis, nes jos šiuo pagrindu tik galėtų būti nutrauktos CK 6.654 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, bet tokio reikalavimo Nacionalinė žemės tarnyba nepareiškė.

27.       Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi aptarto įsiteisėjusio teismo sprendimo turinį ir jame nustatytas aplinkybes negali daryti išvados, kad teismas nagrinėdamas paminėtą bylą tyrė aplinkybes, ar aikštelė žemės sklypo nuomos termino eigoje nebuvo naudojama pagal paskirtį. Kaip rodo įsiteisėjęs teismo sprendimas, kad teismas šioje byloje nevertino žemės sklypo ilgalaikio naudojimo (trukmės) ir nenustatinėjo tokių aplinkybių tuo klausimu, o tik pasisakė, kad nėra pagrindų valstybinės žemės nuomos sutartis laikyti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Taigi, esant nurodytam teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta apeliantų apeliacinio skundo argumentus, kad teismas priimdamas ginčijamą sprendimą nepagrįstai nesivadovavo tais pačiais sprendimais ir juose nustatytais prejudiciniais faktais bei nusprendė, kad nėra antrosios būtinosios sąlygos – tinkamo naudojimosi statiniais – norint įsigyti ar išsinuomoti (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), esantį žemės sklypą.

28.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą (teismo sprendimo 32-33 punktai) nustatė, kad byloje duomenų, jog ieškovai naudotų pagal paskirtį nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) nėra. Teismas pažymėjo, kad bylos eigoje pateikti įrodymai patvirtino tik tai, kad faktiškai ir pagal tiesioginę paskirtį 2017 m. ieškovų statinys – aikštelė buvo naudojama trumpą laiką, bet ir tai buvo daroma ne pačių ieškovų, o 2014 m. spalio 1 d. panaudos sutarties pagrindu UAB Autotech pagalba“. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą apylinkės teismas taip pat savo sprendimo 35 punkte nurodė, dėl kokios priežasties ieškovams neatsiranda sąlygų, kurioms esant žemės sklypas galėtų būti jiems parduotas ar išnuomotas be aukciono. Tokia teismo išvada yra pakankamai motyvuota ir argumentuota (CPK 270 straipsnio 4 dalis), todėl teisėjų kolegija nepritarti jai neturi teisinio pagrindo. Apylinkės teismas spręsdamas ginčą tarp šalių rėmėsi ir kasacinio teismo suformuota praktika aiškinant Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, kurioje nurodoma, kad tiek valstybinės žemės pirkimas ir pardavimas, tiek jos nuoma Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne aiškiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje. Būtent statinio naudojimo pagal jo paskirtį faktas yra pagrindas įgyti nuosavybės teisę į žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).

29.        Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta terminuota, bet neilgalaikė žemės sklypo nuomos sutartis. Pagal byloje pateiktus duomenis galima spręsti, kad statiniai visą nuomojamą laikotarpį nebuvo tinkamai naudojami ir prižiūrimi, be to ieškovai statiniuose ir nevykdė jokios ūkinės-komercinės veiklos. Tokius faktus papildomai patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme atsakovės pateiktas 2022 m. liepos 1 d.  faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-2268-(5.63.) iš kurio matyti, kad sklypas neprižiūrimas ir jame veikla nevykdoma ir šiuo metu. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjant bylą nebuvo įrodytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto sąlygos yra teisinga.

30.       Dėl kitų apeliantų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

31.       Apibendrindama išdėstytą argumentaciją, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priimdamas sprendimą procesinės teisės normų nepažeidė. Teismas netenkindamas ieškovų ieškininių reikalavimų teisingai taikė Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas ir suformuotą teisminę praktiką. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. 

32.       Atmetus apeliantų apeliacinį skundą, jiems bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Atsakovė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

            Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

       Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                    Evaldas Burzdikas

Algimantas Kukalis

                                                Rūta Palubinskaitė