Civilinė byla Nr. e2A-803-910/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04503-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių padarinių bei atsakovo J. V. priešieškinį ieškovei J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių padarinių, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė SEB bankas, išvadas byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:

1.1.                      Nutraukti santuoką, sudarytą tarp J. V. ir J. V. ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2171), dėl J. V. kaltės.

1.2.                      Po santuokos nutraukimo J. V. sugrąžinti jos mergautinę pavardę bei išimtinai vaikų interesais palikti santuokinę pavardę – „Š. V.“.  

1.3.                      Nustatyti, kad teismo sprendimas sutuoktinių J. V. ir J. V. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2016 m. lapkričio 3 d., kuomet sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. 

1.4.                      Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovei J. V. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

1.5.                      Nustatyti nepilnamečių vaikų K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir B. A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. V.. 

1.6.                      Priteisti iš atsakovo J. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 550 Eur, t. y. 1 minimalią mėnesinę algą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2016 m. birželio 1 d. iki pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaikų motiną J. V., pinigus pervedant į jos sąskaitą.

1.7.                      Priteisti iš atsakovo J. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 550 Eur, t. y. 1 minimalią mėnesinę algą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. birželio 1 d. iki pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaikų motiną J. V., pinigus pervedant į jos sąskaitą.

1.8.                      Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovei J. V. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 15 d., skaičiuojant kas mėnesį po 1 MMA (550 Eur) kiekvienam vaikui, atimant sumokėtą per šį laiką 900 Eur išlaikymo sumą, 8450 Eur.

1.9.                      Neterminuotai uždrausti vaikų biologiniam tėvui J. V. bendrauti su nepilnamečiais vaikais K. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir B. A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), taip pat lankytis vaikų gyvenamojoje vietoje, būsimose ugdymo įstaigose dėl tėvo daugkartinio neadekvataus, keliančio grėsmę mažamečių vaikų sveikatai, bei gyvybei elgesio.

1.10.                      Paskirti atsakovui J. V. Nepriklausomą teismo medicinos psichiatrijos ekspertizę dėl atsakovo daugkartinio neadekvataus, labai žiauraus elgesio su mažamečiais vaikais ir ieškove (tame tarpe ir besilaukiančia kūdikio) ir jos motina R. Š., keliančio grėsmę mažamečių vaikų bei ieškovės sveikatai ir gyvybei elgesio, polinkio į sadizmą, pasireiškusių kliedesių bei labai blogos atminties.  

1.11.                      Priteisti iš atsakovo J. V. išlaikymą vaikų motinai J. V. po 550 Eur, t. y. minimalią mėnesinę algą (MMA) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vyriausiajam sūnui K. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), sukaks 14 metų, t. y. nuo 2016 m. birželio 1 d. iki (duomenys neskelbtini). Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.  

1.12.                      Priteisti iš atsakovo J. V. vaikų motinai J. V. išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., skaičiuojant kas mėnesį po 1 MMA (550 Eur) 14 850 Eur.

1.13.                      100 vnt. UAB „Silver Trade“ (įmonės kodas 302931527) akcijų, kurių vertė jas įsigyjant buvo 2896 Eur, padalinti priteisiant 100 vnt. akcijų atsakovui natūra, o ieškovei išmokėti 1/2 dalį minėto turto vertės, t. y. 1448 Eur.

1.14.                      1606,41 Eur įsiskolinimą kreditoriui AB „Swedbank“, susidariusį J. V. priklausančioje kreditinėje sąskaitoje, pripažinti solidaria J. V. ir J. V. skola. Nustatyti, kad J. V. ir J. V. perveda AB „Swedbank“ po 1/2 dalį susidariusio kredito, t. y. po 803,21 Eur į J. V. kreditinę sąskaitą.

1.15.                      Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovei J. V. 1/2 dalį 6600 Lt sumos, J. V. skirtos J. J. V. ir pervestų į G. B. sąskaitą. Tai sudaro 3300 Lt (955,74 Eur). Ši suma išmokėta nuo 2013 m. birželio 29 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. gyvenant santuokoje su ieškove J. V..

1.16.                      Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovei J. V. 1/2 dalį 3000 Lt sumos J. V. skirtos J. J. V. išlaikyti ir išmokėtos į G. B. sąskaitą. Tai sudaro 1500 Lt (434,43 Eur). Ši suma išmokėta nuo 2013 m. birželio 29 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovui gyvenant santuokoje su ieškove J. V.. 

1.17.                      Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovei J. V. 1/2 dalį 2650,00 Eur sumos, sumokėtos atsakovo J. V. sūnui J. J. V. išlaikyti ir išmokėtos G. V. į jos sąskaitą. Tai sudaro 1325 EUR Ši suma išmokėta nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. atsakovui gyvenant santuokoje su ieškove J. V..

1.18.                      Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovei J. V. 1/2 dalį 5000 Eur sumos, t. y. 2500 Eur, padovanotų jo broliui V. V. vestuvių proga.

1.19.                      priteisti iš atsakovo J. V. ieškovei J. V. 1/2 dalį 4892,59 Eur  UAB ,,SEB gyvybės draudimo“ J. V. išmokėtos sukauptos sumos, kas sudaro 2446 Eur, atsakovo kas mėnesį mokėtų periodinių įmokų gyvenant santuokoje su ieškove, kuri išmokėta ieškovui gyvenant santuokoje 2016 m. birželio 1 d.

1.20.                      Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovei J. V. 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2014 m. balandžio 29 d. gyvenant santuokoje.

1.21.                      Priteisti iš atsakovo J. V. likusią 1/2 dalį žemės sklypo šalių bendriems vaikams K. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir B. A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenamojo ploto padidinimui ir labiau atitinkančių vaikų poreikius gyvenimo sąlygų sudarymui. Vaikų turto tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaikų motiną J. V. (žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 21 900 Eur).

1.22.                      Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovei J. V. 1/2 dalį 1506 Eur  sumos, tai sudaro 753 Eur, atsakovo sumokėtų UAB „INVL Asset Management“ pensijų fondui gyvenant santuokoje nuo 2013 m. birželio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. su ieškove.

1.23.                      Skirti rašysenos ekspertizę dokumentui „Patvirtinimas prie Paskolos sutarties Nr. 2009-1“, siekiant nustatyti pasirašiusiųjų asmenų – atsakovo J. V. ir G. B. (buvusios V.) parašų patvirtinimui ir pasirašymo laikotarpiui nustatyti. Ieškovę J. V. atleisti nuo mokesčio už šią ekspertizę.

1.24.                      Išreikalauti iš atsakovo J. V. įrodymus – paskolos sutartis su asmeniu, iš kurio neva pasiskolino 150 000 Lt grynaisiais, kad grąžintų buvusiai antrajai žmonai G. B. (buvusiai V.) skolą, bei įrodymus, iš kokių lėšų ir kada grąžino 150 000 Lt skolą paskolinusiam asmeniui.

1.25.                      Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovei J. V. 1/2 dalį 150 000 Lt, t. y. 75 000 Lt (21 721,50 Eur), grąžintos skolos G. B. (buvusiai V.), kurią atsakovas sumokėjo gyvendamas santuokoje su ieškove. 

1.26.                      Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovei J. V. 1/2 dalį 56 936,96 Eur  atsakovo sumokėto kredito, t. y. 28 468,48 Eur, pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/04/261B nuo 2013 m. birželio 29 d. iki 2014 m. birželio 1 d., kuris sumokėtas gyvenant santuokoje su ieškove.   

1.27.                      Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovei J. V. 1/2 dalį 533,92 Eur atsakovo sumokėtų palūkanų, t. y. 266,96 Eur, pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/04/261B nuo 2013 m. birželio 29 d. iki 2014 m. birželio 1 d., kurios sumokėtos gyvenant santuokoje su ieškove.

1.28.                      Išreikalauti rašytinius įrodymus iš AS Luminor Bank apie atsakovo J. V. 2006 m. balandžio 28 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 06/04/261B pasirašytos su banku „Nordea Bank Finland Plc mokėjimo nurodymus: 2014 m. gegužės 10 d. atliktą faktinį mokėjimą ir sumokėtą kredito dalį – 35 798,35 Eur, nurodant mokėtojo vardą, pavardę, asmens kodą, mokėtojo sąskaitą; 2014 m. gegužės 10 d. atliktą faktinį mokėjimą ir sumokėtą kredito dalį – 18 441,50 Eur, nurodant mokėtojo vardą, pavardę, asmens kodą, mokėtojo sąskaitą; 2014 m. gegužės 13 d. atliktą faktinį mokėjimą ir sumokėtą kredito dalį – 244,94 Eur, nurodant mokėtojo vardą, pavardę, asmens kodą, mokėtojo sąskaitą; 2014 m. gegužės 10 d. atliktą faktinį mokėjimą ir sumokėtą kredito dalį – 143 611,53 Lt, nurodant mokėtojo vardą, pavardę, asmens kodą, mokėtojo sąskaitą.

1.29.                      Jei pasitvirtintų faktas, kad būtent buvusi atsakovo sutuoktinė G. B. (buvusi V.) 2014 m. gegužės 10 d. sumokėjo visą likusią 143 611,53 Lt kredito sumą pagal 2006 m. spalio 5 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. KK 06/10/02B su banku „Nordea Bank Finland Plc“, išreikalauti rašytinius įrodymus, iš kokių lėšų (kokia šių pinigų kilmė) buvusi atsakovo sutuoktinė G. B. (buvusi V.) sumokėjo visą likusią 143 611,53 Lt kredito sumą.

1.30.                      Jei pasitvirtintų faktas, kad būtent atsakovas J. V. 2014 m. gegužės 10 d. sumokėjo visą likusią 143 611,53 Lt kredito sumą pagal 2006 m. spalio 5 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. KK 06/10/02B su banku „Nordea Bank Finland Plc“, priteisti ieškovei J. V. 1/2 dalį, t. y. 71 805,76 Lt (20 796,38 Eur).

1.31.                      Išreikalauti iš G. B. rašytinius įrodymus apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą (pirkimo, finansavimo sutartis). Paaiškėjus faktui, kad G. B. įsigyjant butą (duomenys neskelbtini), dalį sumos sumokėjo iš savo asmeninių lėšų ar bendrų lėšų su sutuoktiniu J. B., išreikalauti rašytinius įrodymus apie šių lėšų kilmę.

1.32.                      Išreikalauti įrodymus iš Vilniaus miesto mokesčių inspekcijos apie atsakovo J. V. buvusios sutuoktinės G. B. ir ieškovės J. V. Pajamų ir turto deklaracijas už 2006–2016 metus.

1.33.                      Išreikalauti lizingo mokėjimų detalizacijas iš SIA „Uni Credit Leasing“ Lietuvos filialo dėl automobilio ŠKODA OCTAVIA (A7) Elegance Green Tec 2.0 TDI, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutarties, pasirašytos 2016 metais su UAB „Silver Trade“, lėšų mokėjimų vykdymo 2016–2018 metais ir kam priklauso šis automobilis šiuo metu.

1.34.                      Nepripažinti 975,50 Eur įsiskolinimą kreditoriui AB SEB bankui, susidariusį iki 2016 m. lapkričio 3 d., atsakovui J. V. priklausančioje kreditinėje sąskaitoje, solidaria atsakovo J. V. ir ieškovės J. V. skola. 

1.35.                      Išreikalauti iš atsakovo J. V. rašytinius įrodymus – buto (duomenys neskelbtini), nuomos, ar buto panaudos sutartį su buto savininke A. S. Nepateikus šių įrodymų laikyti, kad atsakovas J. V. neturi teisėtos nuolatinės gyvenamosios vietos Vilniaus mieste.

1.36.                      Neskirti šalims termino susitaikyti, nes faktiškai šeima yra iširusi dėl atsakovo daugkartinio psichologinio ir fizinio smurto prieš mažamečius vaikus ir vaikų motiną.

1.37.                      Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovės patirtas 1520 Eur bylinėjimosi išlaidas.

1.38.                      Atleisti ieškovę J. V. nuo likusio žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

2.       Atsakovas pareiškė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė:

2.1.                      Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. 2171, tarp J. V. ir J. V. dėl ieškovės J. V. kaltės.

2.2.                      Priteisti atsakovui iš ieškovės 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2.3.                      Nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų K. V. ir B. A. V. bendravimo tvarką:

2.3.1.                      Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį tėvas J. V. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir iki 20.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei antradienis ar ketvirtadienis yra ne darbo diena, tėvas J. V. 10.00 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 20.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

2.3.2.                      Vaikui ir (ar) abiem vaikams pradėjus lankyti ikimokyklinio ir (ar) mokyklinio ugdymo įstaigas, tėvas J. V. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, atsižvelgiant į tos dienos nepilnamečio vaiko (nepilnamečių vaikų) užimtumą ugdymo įstaigoje, paima vaiką (vaikus) iš ugdymo įstaigos ir iki 20.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei antradienis ar ketvirtadienis yra ne darbo diena, tėvas J. V. 10.00 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 20.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

2.3.3.                      Kas antrą šeštadienį tėvas J. V. 10.00 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki to paties savaitgalio sekmadienio 18.00 val. vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą.

2.3.4.                      Pagal su vaikų motina J. V. iš anksto suderintą laiką (grafiką) tėvas J. V. su vaikais nepertraukiamai praleidžia 14 kalendorinių dienų iš eilės vasaros atostogų metu bei 10 kalendorinių dienų rudens laikotarpiu, 10 kalendorinių dienų žiemos laikotarpiu, 10 kalendorinių dienų pavasario laikotarpiu.

2.3.5.                      Tėvas J. V. su vaikais praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 20.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą.

2.4.                      Nustatyti, kad teismo sprendimas sutuoktinių J. V. ir J. V. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2016 m. lapkričio 3 d., t. y. nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžios.

2.5.                      Dalinant bendrą sutuoktinių turtą ieškovo J. V. asmeninėn nuosavybėn natūra priteisti 100 vnt. vardinių nematerialiųjų akcijų UAB „Silver Trade“, ieškovei J. V. priteisiant 50 Eur kompensaciją.

2.6.                      Priteisti atsakovui iš ieškovės 1/2 dalį iki 2016 m. lapkričio 3 d. sutuoktinių bendrai sukauptų bendrų lėšų, t. y. 404,40 Eur.

2.7.                      975,50 Eur įsiskolinimą kreditoriui AB SEB bankui, susidariusį iki 2016 m. lapkričio 3 d. atsakovui priklausančioje kreditinėje sąskaitoje, pripažinti solidaria šalių skola ir įpareigoti ieškovę pervesti 1/2 dalį šio įsiskolinimo, t. y. 487,75 Eur, į atsakovo vardu atidarytą kreditinę sąskaitą.

2.8.                      Priteisti atsakovui iš ieškovės 2153,18 Eur, t. y. 1/2 dalį bendrų lėšų, kuriomis ieškovė padengė savo asmeninio kredito dalį.

2.9.                      Priteisti atsakovui iš ieškovės 7306,73 Eur, t. y. 1/2 dalį bendrų lėšų, kuriomis ieškovė padengė savo asmenines išlaidas, tenkino asmeninius interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies:

3.1.                      Nutraukė ieškovės J. V. ir atsakovo J. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2171), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3.2.                      Po santuokos nutraukimo ieškovei J. V. paliko santuokinę pavardę – V., atsakovui J. V. paliko jo turimą pavardę – V. 

3.3.                      Nustatė, kad teismo sprendimas sutuoktinių J. V. ir J. V. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2016 m. lapkričio 3 d., t. y. nuo tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

3.4.                      Nustatė nepilnamečių vaikų K. V. ir B. A. V. gyvenamąją vietą su motina J. V.

3.5.                      Priteisė iš atsakovo J. V. periodinį 220 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. sausio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3.6.                      Priteisė iš atsakovo J. V. nepilnamečiam vaikui K. V. periodinį 220 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. sausio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3.7.                      Priteisė iš atsakovo J. V. nepilnamečiam vaikui B. A. V. periodinį 220 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. sausio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3.8.                      Paskyrė ieškovę J. V. nepilnamečiams vaikams K. V. ir B. A. V. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

3.9.                      Priteisė iš atsakovo J. V. ieškovės J. V. naudai 495,60 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

3.10.                      Išdėstė šiuo sprendimu iš atsakovo J. V. priteistą 495,60 Eur išlaikymo įsiskolinimą 12 mėnesių.

3.11.                      Nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigojo atsakovą J. V. mokėti ieškovei J. V. kas mėnesį po 41,30 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Sumokant paskutinę įmoką turi būti sumokėta visa šiuo sprendimu priteista išlaikymo įsiskolinimo suma.

3.12.                      Nustatė atsakovo J. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. V. ir B. A. V. bendravimo tvarką:

3.12.1.                      Vaikų motina J. V. įpareigotina kiekvieną penktadienį (pradedant vykdyti nuo pirmojo penktadienio, esančio po teismo nutarties pakeisti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos) 12.50 val. pristatyti vaikus K. V. ir B. A. V. į Vilniaus miesto Socialinės paramos centrą, esantį Kauno g. 3, Vilniuje, kurio patalpose kiekvieno penktadienio (kai tai yra darbo diena) 13.00 val. vyks pirmi 15 (penkiolika) susitikimų.

3.12.2.                      Pirmus 5 susitikimus (1–5 susitikimai) nuo 13.00 val. tėvas J. V. Vilniaus miesto Socialinės paramos centro, esančio Kauno g. 3, Vilniuje, skirtose patalpose bendrauja su vaikais K. V. ir B. A. V. 1 valandą, susitikime dalyvaujant motinai J. V. ir centro paskirtai vaikų psichologei.

3.12.3.                      Po to dar 5 susitikimus (6–10 susitikimai) nuo 13.00 val. tėvas J. V. Vilniaus miesto Socialinės paramos centro, esančio Kauno g. 3, Vilniuje, skirtose patalpose bendrauja su vaikais K. V. ir B. A. V. 2 valandas, pirmąją bendravimo valandą susitikime dalyvaujant motinai J. V. ir esant poreikiui (būtinumui) priskirtai socialinei darbuotojai.

3.12.4.                      Po to dar 5 susitikimus (11–15 susitikimai) nuo 13.00 val. tėvas J. V. Vilniaus miesto Socialinės paramos centro, esančio Kauno g. 3, Vilniuje, skirtose patalpose bendrauja su vaikais K. V. ir B. A. V. 2 valandas (be kitų asmenų dalyvavimo, bet (tik esant poreikiui, būtinumui) dalyvaujant socialinei darbuotojai.

3.12.5.                      Įvykus minėtiems 15 susitikimų, tėvas J. V. bendrauja su vaikais K. V. ir B. A. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartyje nustatyta tvarka: kiekvieną šeštadienį 10.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 13.00 val. grąžindamas vaikus motinai jų gyvenamojoje vietoje.

3.12.6.                      Įvykus minėtiems 15 susitikimų, tėvas J. V. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir iki 20.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei antradienis ar ketvirtadienis yra ne darbo diena, tėvas J. V. 10.00 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 20.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

3.12.7.                      Vaikams pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo ir (ar) mokymo įstaigas, tėvas J. V. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, atsižvelgiant į tos dienos nepilnamečių vaikų užimtumą ugdymo įstaigoje, paima vaikus iš ugdymo įstaigos (-ų) ir iki 20.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei antradienis ar ketvirtadienis yra ne darbo diena, tėvas J. V. 10.00 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 20.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

3.12.8.                      Antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį tėvas J. V. 10.00 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki to paties savaitgalio sekmadienio 18.00 val. vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą.

3.12.9.                      Pagal su vaikų motina J. V. iš anksto suderintą laiką (grafiką) tėvas J. V. su vaikais nepertraukiamai praleidžia 14 kalendorinių dienų iš eilės vasaros atostogų metu.

3.12.10.                      Tėvas J. V. su vaikais praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 20.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą.

3.13.                      Priteisė J. V. 50 vnt. UAB „Silver Trade“ akcijų.

3.14.                      Priteisė J. V. 50 vnt. UAB „Silver Trade“ akcijų.

3.15.                      Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.

3.16.                      Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

3.17.                      Priteisė iš atsakovo J. V. ieškovei J. V. 253,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.18.                      Priteisė iš ieškovės J. V. į valstybės biudžetą 261,30 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

3.19.                      Priteisė iš atsakovo J. V. į valstybės biudžetą 494,80 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

4.       Dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Teismas nustatė, kad šalys Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. 2171). Šalys prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, išdėstė išsamius argumentus: ieškovė tvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, gyveno atskirą gyvenimą, girtuokliavo, neprisidėjo prie namų ūkio, buities darbų, vaikų auginimo, o ieškovė, būdama dviejų mažamečių vaikų motina, stengėsi išsaugoti santuoką, tačiau ją atsakovas ignoravo, neleido turėti savo nuomonės, nelaikė lygiaverte partnere, nesitarė buities, finansiniais, asmeniniais ar vaikų priežiūros klausimais, slėpė savo verslo reikalus, skolas, vėliau ir santuokoje įgytas pajamas, jų panaudojimą asmeninėms skoloms, kreditams, įgytiems gyvenant ankstesnėje santuokoje sumokėti; tuo tarpu atsakovas tvirtino, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės netinkamo, agresyvaus, užgaulaus elgesio, nuolatinio konfliktų be priežasties arba esant menkiausiam pretekstui kėlimo, terorizavimo, jos nepriimtino požiūrio į bendrą gyvenimą ir jo tikslus, dėl jos žeminančio atsakovą elgesio, jos nesugyvenamo ir turinčio akivaizdžių emocinių ydų charakterio.

5.       Teismas nurodė, kad santuokos iširimo priežastims nustatyti esminę reikšmę turi sutuoktinių tarpusavio santykiai iki faktinio santuokos iširimo (2016 m. lapkričio 3 d.), kiekvieno iš sutuoktinių elgesys dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitos reikšmingos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti. Byloje teismas nustatė, kad šalių konfliktai ir vienas kito kaltinimai dėl santuokinių pareigų nevykdymo prasidėjo dar iki pirmojo sūnaus K. gimimo (duomenys neskelbtini), nuo santuokos sudarymo nepraėjus metams, jie dar labiau paaštrėjo gimus šalių antrajam sūnui B. A. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tokią situaciją šeimoje visų pirma lėmė vėlyvieji ieškovės nėštumai ir gimdymai, kurie turėjo įtakos ieškovės psichikos sveikatos būklei, apie ką aiškiai liudija į bylą pateikta tyrimo medžiaga Nr. 12-AT00245-15, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu teiktuose paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės. Teismas tai pat pažymėjo, kad klausimą dėl ieškovės gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti teismas iškėlė 2019 m. kovo 7 d. atskiroje nutartyje, kuria kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir prašė įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti ieškovei pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedūrą. Teismo į bylą įtrauktos išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos ekspertas psichiatras M. J., teismo pavedimu stebėjęs teismo posėdį ir proceso dalyvių elgesį procese, patvirtino, kad ieškovei reikia atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, išsamiai ir objektyviai įvertinti ieškovės veiksnumo kriterijus.

7.       Įvertinęs ieškinyje ieškovės dėstomas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad būtent nuo nėštumo ir pirmojo vaiko gimimo ieškovė ėmė kelti su atsakovo turtine padėtimi susijusius klausimus ir reikalauti iš atsakovo dar iki šalių santuokos prisiimtų paskolų, įgyto turto dalies, nors pati ne vieną kartą ir šiame procese deklaravo, kad atsakovas jau jų santykių pradžioje turėjo finansinių problemų; nuolatos priekaištauti atsakovui dėl vaikų priežiūros, reikalauti rūpintis gimusiais vaikais ir juos prižiūrėti bei teikti išlaikymą pagal ieškovės procesiniuose dokumentuose plačiai cituojamą A. V. ir V. Č. knygą „Pirmieji penkeri gyvenimo metai“, ignoruodama (nesuvokdama), kokios yra atsakovo realios finansinės galimybės; ėmė reikalauti iš atsakovo nebendrauti su sūnumi J. iš kitos santuokos, artimaisiais ir draugais. Žodiniai šalių konfliktai neretai pasibaigdavo fiziniu smurtu, policijos iškvietimu (tyrimo medžiagoje Nr. 12-AT00245-15, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-23241-16), o nuo 2016 m. balandžio 28 d., kuomet atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas, areštuotos sąskaitos ir šeimoje ėmė trukti pinigų, šalių santykiai visiškai pašlijo: ieškovė nuolatos reikalaudavo iš atsakovo pinigų, tačiau keldavo konfliktus dėl jo nebuvimo namie ir per mažai jai ir vaikams skiriamo dėmesio, atsakovas išeidavo (buvo išvaromas) iš namų (kelioms dienoms, savaitėms) ir vėl sugrįždavo, ir tokia situacija kartodavosi iš naujo iki 2016 m. lapkričio 3 d., kai šalys pradėjo gyventi skyrium.

8.       Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovas jų bendro gyvenimo metu suvokė, kad ieškovės elgesio priežastys yra galimi jos psichikos sutrikimai. Teismo vertinimu, tai neabejotinai patvirtina ieškovės ieškinyje akcentuojamas 2015 m. sausio 15 d. epizodas, iš kurio matyti, kad atsakovas buvo iškvietęs policijos pareigūnus, nurodė jiems, kad ieškovė turi psichikos problemų (depresiją), dėl ieškovės neadekvataus elgesio buvo iškviesta greitoji pagalba; policijos pareigūnai ieškovės darbovietei – VšĮ VUL Santariškių klinikų Konsultacinei poliklinikai išsiuntė prašymą atlikti ieškovei pirminį psichikos sveikatos būklės patikrinimą dėl fiksuotos jos neadekvačios būsenos; atsakovo pateikti teismui susirašinėjimai su buvusia sutuoktine ir jos vyru, iš kurių matyti, kad 2015 m. sausio 7 d. atsakovas yra raginamas kreiptis į psichiatrus ir policiją; aplinkybė, kad 2015 m. pavasarį atskirai po vieną ir kartu šalys lankėsi pas psichologą O. L., ir šie vizitai turėjo teigiamos įtakos jų santykiams; ieškovės visuose jos procesiniuose dokumentuose nuolatos eskaluojamos atsakovo keltos abejonės dėl jos psichikos būklės.

9.       Teismas sprendė, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas, aiškiai matydamas, kad ieškovė turi psichinės sveikatos problemų, nesiėmė visų galimų priemonių situacijai suvaldyti ir jų santuokai išsaugoti, kad ieškovei būtų suteikta tinkama medikų pagalba, o pasirinko lengviausią būdą palikti šeimą. Akivaizdu, kad ir ieškovė, sutikdama lankytis pas psichologą, tuo metu taip pat suvokė, jog jai asmeniškai ir jiems kaip sutuoktiniams reikalinga specialisto pagalba, tačiau nedėjo pakankamai pastangų savo dėl nėštumo ir gimdymo sutrikusiai psichikos būklei stabilizuoti ir šalių santykiams išsaugoti, o ilgainiui ėmė neigti (nesuvokti) turinti problemų.

10.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra įtvirtintas šeimai ir visai visuomenei reikšmingas santuokos išsaugojimo (favor matrimonii) principas (CK 3.41 straipsnis), todėl yra pripažįstamas viešasis interesas telkti visas pastangas, kad santuoka būtų išsaugota. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių santuoka buvo sudaryta brandžiame amžiuje, abiem šalims turint susiformavusius aiškius vertybinius kriterijus ir ankstesnių nesėkmingų santykių patirtį, teismas vertino, kad sudarydamos santuoką šalys elgėsi skubotai, gerai nepažinę vienas kito, visiškai neįvertinę, ar juos sieja bendri interesai, neapgalvoję, ar jie galės gyventi kaip šeima, o šeimoje iškilus sunkumams (vaikų gimimas, finansinės problemos ir kt.) abu nedėjo pakankamai pastangų susidariusioms situacijoms išspręsti. Teismas pažymėjo, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, kai tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad šalys nuolat konfliktavo ir kaltino viena kitą, tačiau nesiėmė pakankamų priemonių situacijai pakeisti ir šeimai išsaugoti.

11.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik ieškovės ar tik atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo (CPK 178 straipsnis). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai nebuvo ir nėra vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai ir nesugebėjo sukurti šeiminių santykių, todėl abu pažeidė rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

12.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2016 m. lapkričio 3 d., o tai reiškia, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo 2016 m. lapkričio 3 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

13.       Dėl neturtinės žalos priteisimo. Byloje nenustatęs sutuoktinio kaltės ir santuoką nutraukęs dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė šalių reikalavimus priteisti iš kaltos dėl santuokos nutraukimo šalies 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju šalys dvasinius išgyvenimus ir stresą patyrė dėl savo skuboto sprendimo sudaryti santuoką ir nesugebėjimo ją išsaugoti.

14.       Dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė sugrąžinti jos mergautinę pavardę bei išimtinai vaikų interesais palikti santuokinę pavardę – „Š. V.“. Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Atsižvelgdamas į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, teismas ieškovei paliko santuokinę pavardę – V., o atsakovui paliko jo turimą pavardę – V.

15.       Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo. Ieškovė savo prašymą priteisti jai išlaikymą iš atsakovo grindė tuo, kad ji viena augina šalių nepilnamečius vaikus, juos augina namuose, nes nepasitiki vaikų priežiūros įstaigų (vaikų darželių) teikiamų paslaugų kokybe, vaikų auginimas yra darbas, ji dirba 24.00 val. per parą, todėl, ieškovės nuomone, atsakovas jai kiekvieną mėnesį turi teikti bent vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus, sprendė, kad šiuo metu ieškovei nėra reikalingas išlaikymas, nes: pirma, ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini); antra, ieškovė gali gauti lėšas sau išlaikyti, nes objektyvių priežasčių jai nedirbti ir auginti sūnus namuose nėra: vaikai sveiki, neturi specialių poreikių, dėl kurių negalėtų lankyti vaikų darželio, o ieškovės argumentai dėl prastų higienos sąlygų Vilniaus darželiuose yra įrodymais nepagrįstas teiginys; trečia, ieškovė yra darbingo amžiaus, neturinti neįgalumo ir (ar) medicininiais duomenimis pagrįstų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jos galimybę dirbti ir užsidirbti savo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui, turi paklausią slaugytojos specialybę, todėl turi visas galimybes susirasti darbą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas netenkino ieškovės prašymo dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo.

16.       Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Byloje šalys reiškė reikalavimus dėl akcijų priteisimo bei prašė priteisti kompensacijas už jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių lėšų panaudojimą asmeninėms prievolėms apmokėti. Ieškovė byloje tvirtino, kad šalims gyvenant kartu (iki 2016 m. lapkričio 3 d.) visos atsakovo asmeninės prievolės buvo dengiamos iš bendrų sutuoktinių lėšų, o visos ieškovės asmeninės prievolės – iš jos asmeninių lėšų (santaupų), tuo tarpu atsakovas teigė, kad visos išlaidos šeimoje buvo dengiamos iš bendrų lėšų.

17.       Nustatęs, kad šalys ikividybinės ar povedybinės sutarties nebuvo sudariusios, teismas konstatavo, kad joms galioja įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

18.       Ieškovė byloje siekė, kad jai iš atsakovo būtų priteista 1/2 dalis bendrąją sutuoktinių nuosavybe laikomų pajamų, iš kurių atsakovas santuokos metu vykdė asmenines prievoles: 1) 1/2 dalį 5430,34 Eur sumos nuo 2013 m. birželio 29 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. atsakovo skirtos atsakovo sūnui J. J. V. išlaikyti – 2715,17 Eur; 2) 1/2 dalį 5000 Eur sumos, padovanotos atsakovo broliui vestuvių proga – 2500 Eur; 3) 1/2 dalį 1506 Eur  sumos, atsakovo nuo 2013 m. birželio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. sumokėtos UAB „INVL Asset Management“ pensijų fondui, – 753 Eur; 4) 1/2 dalį 533,92 Eur sumos, atsakovo nuo 2013 m. birželio 29 d. iki 2014 m. birželio 1 d. sumokėtų palūkanų pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/04/261B – 266,96 Eur. Atsakovas iš esmės neginčijo, kad aukščiau nurodytos asmeninės prievolės buvo mokamos iš bendrąją sutuoktinių nuosavybe laikomų pajamų, išskyrus vestuvinės dovanos jo broliui vertę, tačiau nurodė, kad ieškovė savo asmenines prievoles taip pat mokėjo iš bendrų lėšų, todėl prašė iš ieškovės priteisti 1/2 dalį – 2153,18 Eur bendrų lėšų, kuriomis ieškovė santuokos metu mokėjo savo asmeninį kreditą už butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat nurodė, kad iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo remiamas ieškovės pilnametis sūnus E. A. (santuokos metu jam ieškovė yra pervedusi 9600 Eur), apmokėta 3200 Eur ieškovės bylinėjimosi išlaidų darbdaviui, todėl jam taip pat turėtų priklausyti 1/2 nurodytų ieškovės iš bendrų lėšų sumokėtų sumų.

19.       Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė byloje įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, kad ieškovė santuokos metu visas asmenines išlaidas, taip pat išlaidas skirtas pilnamečiam sūnui E. A., apmokėjo iš savo darbo pajamų gautų dirbant slaugytoja ir tėvų dovanotų lėšų – 62 000 Lt (17 956 Eur), kurias, ieškovė teigimu, ji sutaupė laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2006 m. liepos 14 d. Būsto paskolos sutartį Nr. 06-050363-FA ieškovė sudarė finansiškai nenaudingam beveik maksimaliam 37 metų terminui (nuo 2006 m. liepos 14 d. iki 2043 m. liepos 14 d.), iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) ieškovė kreditinėje sąskaitoje turėjo 1324,62 EUR (4574 Lt) skolą, kuri buvo sumokėta santuokos metu, o iš byloje esančios AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo kaupiamos bendros šalių lėšos, išrašo matyti, kad 2016 m. liepos 11 d. ieškovė apmokėjo savo asmenines išlaidas už teisines paslaugas advokatei I. K. M., kurių dalį (430 Eur) advokatė 2016 m. lapkričio 28 d. grąžino į ieškovės disponuojamą sąskaitą, tačiau ieškovė šių lėšų turimoms skoloms sumokėti, tarp jų ir AB „Swedbank“ banko kreditinėje sąskaitoje jau santuokos metu susidariusiai naujai 1606,41 Eur skolai tenkinant šeimos poreikius, nepanaudojo.

20.       Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į ieškovės įvardijamas jos disponuotas sumas (2013 m. vasario 6 d. ieškovė padėjo 5 000 Lt indėlį į „Vilniaus taupomąją kasą“, kuriai bankrutavus, 2014 m. vasario 28 d. 5 200 Lt draudimo išmoka buvo pervesta į jos sąskaitą; 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovė paskolino 20 000 Lt savo asmeninių lėšų grynaisiais UAB „Smart Mix LT“, kurie jai buvo grąžinti nuo 2014 m. liepos iki gruodžio mėnesio; ieškovės motina R. Š. į ieškovės sąskaitą 2014 m. vasario 25 d. pervedė 10 000 Lt, o nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. vasario 18 d. į banko sąskaitą įnešė grynaisiais – 41 900 Lt), nesuprantama, kaip kreditinėje kortelėje galėjo likti nesumokėta 1 606,41 Eur skola, juolab kad iš atsakovo pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, jog atsakovas nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. į ieškovės sąskaitą yra pervedęs 25 654 Lt (7430 Eur). Be to, ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad abiem sūnums iš buvusių santuokų (E. A. ir J. J. V.) buvo skirta vienoda pinigų suma, toks buvo susitarimas, tai patvirtina jos banko sąskaitos išrašai, tuo pati paneigdama nurodomą aplinkybę, kad pilnamečio sūnaus E. A. išlaidas yra apmokėjusi išimtinai iš savo asmeninių sutaupytų lėšų.

21.       Dėl atsakovo broliui vestuvių progas padovanotos 5000 Eur sumos teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog atsakovo broliui buvo padovanota būtent tokia pinigų suma (atsakovas tvirtina, kad buvo padovanoti 500 Eur), be to, dovanų teikimo ceremonijoje dalyvavo ir pati ieškovė, o tai leidžia teigti, kad ji pritarė dovanojamai sumai. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovė iki santuokos sudarymo nurodytų santaupų 62 000 Lt (17 956 Eur) neturėjo, todėl asmenines prievoles – būsto (duomenys neskelbtini), paskolą, bylinėjimosi išlaidas darbdaviui, paramą pilnamečiam sūnui E. A. mokėjo iš bendrų sutuoktinių lėšų, juolab kad iš byloje esančio šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, kad ieškovė nuolatos ragino atsakovą pervesti pinigų, o tai akivaizdžiai paneigia ieškovės teiginius, kad ji turėjo nurodytas asmenines lėšas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad abi šalys tiek bendras, tiek asmenines prievoles vykdė iš bendrai santuokoje įgytų lėšų (gautų pajamų), todėl teismas netenkino šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimų priteisti jiems po 1/2 dalį bendrąją sutuoktinių nuosavybe laikomų pajamų, iš kurių buvo vykdomos asmeninės šalių prievolės.

22.       Teismas netenkino atsakovo reikalavimo priteisti jam 1/2 dalį iki 2016 m. lapkričio 3 d. sutuoktinių bendrai sukauptų bendrų lėšų – 404,40 Eur. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad į ieškovės vardu AB „Swedbank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) lėšas pervesdavo abi šalys šeimos poreikiams tenkinti. Nors byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 3 d. šioje sąskaitoje buvo sukaupta 808,81 Eur lėšų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios tik epizodiškai prisidėjo prie vaikų išlaikymo, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, šių lėšų tarp šalių neskirstė.

23.       Teismas sprendė nesant pagrindo tenkinti šalių reikalavimus dėl jų kreditinių sąskaitų įsiskolinimų (ieškovės – 1606,41 Eur skolą AB „Swedbank“, atsakovo – 975,50 Eur skolą AB SEB bankui) pripažinimo solidariąja prievole. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad pagal šalių į bylą pateiktus bankų sąskaitų išrašus abi šalys iki 2016 m. lapkričio 3 d. pirkiniams įsigyti, paslaugoms apmokėti ar pristygus lėšų minėtose kreditinėse kortelėse esančiomis lėšomis naudojosi ir asmeniniams, ir šeimos poreikiams tenkinti, be to, šalys neteikė į bylą įrodymų, kokią dalį minėtų kreditinių lėšų jie išleido išimtinai asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad 2016 m. lapkričio 3 d. ieškovės kredito kortelės skola buvo ne 1606,41 Eur, o 982,24 Eur.

24.       Teismas netenkino ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį 4892,59 Eur UAB ,,SEB gyvybės draudimo“ atsakovui 2016 m. birželio 1 d. išmokėtos sukauptos sumos – 2446 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovas su UAB „SEB gyvybės draudimas“ gyvybės draudimo sutartį sudarė 2002 m. gruodžio 24 d. teismas nurodė, kad santuokos metu atsakovo kaupiamajam gyvybės draudimui pervestos lėšos – 1607,34 Eur pripažintinos bendrąja šalių nuosavybe, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad šios lėšos iki 2016 m. lapkričio 3 d. nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

25.       Teismas netenkino ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį 1506 Eur sumos, t. y. 753 Eur, kurią atsakovas nuo 2013 m. birželio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. sumokėtojo UAB „INVL Asset Management“ pensijų fondui. Spręsdamas dėl šio reikalavimo, teismas pažymėjo, kad II pakopos pensijų fonduose kaupiama senatvės pensijai, o išmoką iš pensijų fondo bus galima gauti tik sulaukus senatvės pensijos amžiaus, taip pat kaip ir socialinio draudimo pensijai, arba kai asmeniui bus paskirta išankstinė senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą. Remiantis teismų praktika, tam, kad tokios prigimties pajamos būtų pripažintos bendru sutuoktinių turtu, jos turi būti gautos ar jau yra gautos, todėl šios sutuoktinių pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, teismas sprendė, kad pensijų fonduose sukauptos lėšos negali būti dalijamos nutraukiant santuoką, nes negali būti išmokėtos iki šalys sulauks pensinio amžiaus.

26.       Teismas netenkino ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovės prašomas priteisti žemės sklypas atsakovo buvo įgytas ankstesnės santuokos metu ir padalintas nutraukiant santuoką: atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteko ne tik 1/2 dalis aptariamo žemės sklypo, bet ir 1/2 dalis buto bei 1/2 dalį garažo. Tai reiškia, kad iki santuokos su ieškove sudarymo atsakovas asmeninės nuosavybės teise turėjo 1/2 dalį žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą 1/2 dalį šio žemės sklypo atsakovas įgijo 2014 m. balandžio 29 d. mainų sutarties pagrindu, išmainydamas (perleisdamas) jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas): atsakovui tuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis buto ir 1/2 dalis garažo, buvo perleista buvusiai sutuoktinei G. B. mainais į jai tuo metu priklausiusią 1/2 dalį minimo žemės sklypo, sutartyje atsakovui aiškiai išreiškus valią žemės sklypo dalį įgyti jo asmeninėn nuosavybėn (Mainų sutarties 2.1., 4.3. punktai). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą priteisti jai atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 1/2 dalį laikė nepagrįstu, todėl atmetė.

27.       Ieškovės reikalavimą priteisti 1/2 dalį aptarto žemės sklypo šalių bendriems vaikams gyvenamojo ploto padidinimui ir geresnių vaikų gyvenimo sąlygų sudarymui teismas pripažino reikalavimu dėl išlaikymo vaikams natūra priteisimo. Teismas sprendė, kad nors pagal CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus priteisiant vaikui (-ams) tam tikrą turtą, tačiau nagrinėjamu atveju išlaikymo vaikams priteisimas natūra neatitiktų šalių vaikų geriausių interesų, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.

28.       Dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį 150 000 Lt, t. y. 75 000 Lt (21 721,50 Eur), skolos, kurią atsakovas grąžino buvusiai sutuoktinei G. B., gyvendamas santuokoje su ieškove, teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog pagal 2009 m. spalio 22 d. Paskolos sutartį Nr. 2009-1 skolinį įsipareigojimą kreditorei atsakovas sumokėjo ne 2012 m. gruodžio 31 d., kaip yra nurodoma Patvirtinime Nr. 1 prie Paskolos sutarties Nr. 2009-1, o 2015 m. gegužės mėnesi. Tai, kad ieškovė yra suradusį pas atsakovą šalių nepasirašytų dokumentų ruošinių, nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje esančius įrodymus.

29.       Dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį 143 611,53 Lt kredito sumos, t. y. 71 805,76 Lt (20 796,38 Eur) pagal 2006 m. spalio 5 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. KK 06/10/02B su „Nordea Bank Finland Plc“, teismas nurodė, kad į bylą pateikta 2014 m. balandžio 28 d. Skolos perkėlimo sutartis Nr.14/04/002 patvirtina, jog kreditas pagal 2006 m. spalio 5 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/10/02B su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, įskaitant naują sutarties redakciją, tarp atsakovo ir „Nordea Bank Finland Plc“, bei susijusios teisės ir pareigos perkeltos naujajai skolininkei G. B.. Įvertinęs į tai, kad naujoji skolininkė patvirtino, jog yra informuota, kad šios sutarties pasirašymo dieną – 2014 m. balandžio 28 d. negrąžinta kredito suma bankui sudaro 143 611,53 Lt, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, jog nėra aišku, kuris asmuo – atsakovas ar G. B. – 2014 m. gegužės 10 d. sumokėjo visą likusią 143 611,53 Lt kredito sumą. Teismas taip pat nurodė, kad bankas nepateikė teismui duomenų apie atsakovo grynaisiais pinigais atliktas operacijas.

30.       Teismas netenkino ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį 56 936,96 Eur, t. y. 28 468,48 Eur, nuo 2013 m. birželio 29 d. iki 2014 m. birželio 1 d. atsakovo sumokėto kredito pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/04/261B. Pagal byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad pagal 2006 m. balandžio 28 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/04/261B buvo atlikti šie mokėjimai: 2014 m. gegužės 10 d. – 35 798,35 Eur ir 18 441,50 Eur, o 2014 m. gegužės 13 d. – 244,94 Eur. Įvertinęs tai, kad į bylą nepateikta duomenų, jog bankas atsakovui suteikė leidimą dėl minėto kredito grąžinimo ir kad mokėjimus atliko atsakovas, teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat pažymėjo, kad minėta 2014 m. balandžio 29 d. mainų sutartis yra pasirašyta būtent prieš paskolų pagal 2006 m. spalio 5 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. KK 06/10/02B ir 2006 m. balandžio 28 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/04/261B grąžinimą bankui, todėl akivaizdu, jog paskolų perėmimu buvo užbaigti turtiniai klausimų tarp atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės.

31.       Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį UAB „Silver Trade“ akcijų vertės – 1448 Eur, o 100 vnt. UAB „Silver Trade“ akcijų, kurių vertė jas įsigyjant buvo 2896 Eur, priteisti natūra atsakovui, teismas nurodė, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Iš byloje esančių UAB „Silver Trade“ finansinės atskaitomybės dokumentų teismas nustatė, kad įmonė 2016 metų pabaigoje turėjo 13 056 Eur nuostolį. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad UAB „Silver Trade“ nuo 2016 m. gegužės 17 d. neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad iš šalių į bylą pateiktų įrodymų dėl UAB „Silver Trade“ akcijų rinkos kainos nustatyti jų rinkos kainą teismo sprendimo priėmimo dienai teismas negali, o skirti įmonės akcijų ekspertizę, įvertinus tai, kad įmonė nevykdo veiklos, netikslinga. Atsižvelgdamas į tai, teismas 100 vnt. UAB „Silver Trade“ akcijų padalijo šalims po 1/2 dalį natūra: 50 vnt. priteisė ieškovei ir 50 vnt. – atsakovui.

32.       Bylos nagrinėji metu teismas nustatė, kad bendrų santuokos metu prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi, todėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo vykdymo klausimo teismas nesprendė (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

33.       Spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečių K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir B. A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaikai nuo gimimo gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas neprieštaravo ieškovės reikalavimui vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) atstovė nurodė, kad šiuo metu šeimoje susiklosčiusioje situacijoje, kai vaikai nėra matę tėvo trejus metus, vaikų gyvenamosios vietą tikslinga nustatyti su motina, kuri užtikrina vaikų fiziologinius poreikius. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šalių nepilnamečių vaikų interesai šiuo metu bus užtikrinti jiems gyvenant kartu su motina (ieškove), todėl ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečių K. V. ir B. A. V. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina (ieškove) patenkino (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

34.       Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais. Teismas netenkino ieškovės prašymo neterminuotai uždrausti vaikų biologiniam tėvui (atsakovui) bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais, lankytis vaikų gyvenamojoje vietoje, būsimose ugdymo įstaigose dėl tėvo daugkartinio neadekvataus, keliančio grėsmę mažamečių vaikų sveikatai bei gyvybei elgesio.

35.       Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad atsakovas vaikų nėra matęs nuo 2016 m. lapkričio 3 d., nes ieškovė kategoriškai atsisako leisti atsakovui ne tik matytis su vaikais, bet ir pasikalbėti telefonu ar komunikuoti kitomis ryšio priemonėmis. Tokį savo sprendimą ieškovė argumentavo tuo, kad atsakovas prieš ją ir vaikus naudodavo psichologinį ir fizinį smurtą, nes dažnai vartojo alkoholį, o išgėręs būdavo agresyvus, tačiau, jokių tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Kitus teiginius apie atsakovą kaip apie žiaurų ir priešingai vaikų interesams veikiantį tėvą ieškovė grindė šiais duomenimis: 1) ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23241-16 medžiagos duomenų interpretavimu, jog atsakovas, sodindamas sūnų Konstantiną ant puoduko, tyčia jį sužalojo. Tačiau prie susijusios bylos (civilinė byla Nr. e2-215-981/2019) prijungto ikiteisminio tyrimo 01-1-23241-16 medžiagos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016 m. rugpjūčio 12 d. prokurorės nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas konstatavus, kad sužalojimą sukėlė puoduko skilimas, dėl kurio nežymiai buvo sužaloti vaiko sėdmenys, todėl ieškovė nepagrįstai nuolatos pabrėžia šį įvykį kaip atsakovo kaltę pagrindžiantį įrodymą; 2) ieškovės nurodomu 2016 m. gegužės 5 d. įvykiu, jog atsakovas dviejų mėnesių kūdikio B. A. nepalaikė, kad atsirūgtų, o numetė į lovytę tam, kad paimtų iš mokyklos 15 metų sūnų J., nuvežtų į restoraną, o vėliau nuvežtų į treniruotę, teigdamas, jog šalių vaikams jis neturi laiko, dėl to B. A. atpylė. Šio teiginio ieškovė įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis), kūdikių virškinimui būdingas atpylimas nepatvirtina atsakovo kaltės dėl žiauraus elgesio su vaiku; 3) ieškovės tvirtinimu, kad 2015 metų gegužės mėnesį atsakovas nesaugojo vienerių metukų K., dėl to vaikas nukrito nuo sofos ir susikando liežuvį. Dėl šio argumento teismas pažymėjo, kad sūnaus K. liežuvio sužalojimą patvirtina ieškovės į bylą pateikta Medicininis pažymėjimas, kuriame nurodoma, kad vaikas susižalojo liežuvį žaisdamas; 4) atsakovo 2015 metais sūnui K. pagamintu nesaugiu žaislu-barškučiu (į plastikinį peršviečiamą įdėklą įdėta smulkių sagų, monetų, dėklas suklijuotas), kurį ieškovė ne vieną kartą demonstravo bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad šiuo žaislu buvo siekiama pakenkti vaikui, todėl tėvo iniciatyvą pripažinti kaip veikimą priešingai vaiko interesams teismas neturi jokio pagrindo; 5) ieškovės tvirtinimu, kad atsakovas trijų mėnesių Konstantiną nusivežė į miškelį ir prisigėrė alkoholio, kuris nepagrįstas įrodymais (CPK 178 straipsnis), byloje nesant jokių įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu; 6) ieškovės įrodymais nepagrįstu tvirtinimu, kad atsakovas išlipusį iš lovos sūnų K. sviedė iš visų jėgų į lovą ir dėl to vaikas ėmė verkti (CPK 178 straipsnis), nes tokie veiksmai dviejų metų vaikui turėtų sukelti pasekmes sveikatai, o tokių įrodymų į bylą nepateikta; 7) ieškovės tvirtinimu, jog 2016 metų spalio mėnesį atsakovas nusivedė sūnų Konstantiną į parduotuvę, nors ieškovė prašė to nedaryti, kad vaikas nepasigautų viruso, kuris nepagrindžia atsakovo tyčios veikti priešingai vaiko interesams, o tik parodo šalių skirtingą požiūrį į vaiko priežiūrą; 8) ieškovės tvirtinimu, kad 2016 m. spalio mėnesį, vesdamas dviejų metų vaiką K. per gatvę, atsakovas jo nepaėmė už rankos, vaikas išbėgo į gatvę ir vos nebuvo partrenktas pravažiuojančio automobilio, kuris nepagristas įrodymais, kad tokia situacija buvo ir atsakovas veikė tyčia (CPK 178 straipsnis); 8) ieškovės teiginiu, kad 2016 gegužės mėnesį atsakovas Verkių regioniniame parke leido dviejų metukų K. pavojingai priartėti prie šlaito, kuris taip pat nėra pagrįstas įrodymais, kad tokia situacija buvo ir atsakovas veikė tyčia (CPK 178 straipsnis).

36.       Teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog šalys nuolat konfliktavo dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo, grėsmių vaikų saugumui. Ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina pernelyg didelę globą ir siekį vaikus auginti izoliuotoje, sterilioje aplinkoje, pagal jos suvokimą ir nustatytą režimą, todėl bet koks atsakovo veiksmas, kuris neatitiko ieškovės nuomonės dėl vaikų priežiūros ir saugumo, sukeldavo aštrias konfliktines situacijas, kurios ir lėmė tai, kad atsakovas išsikraustė iš šeimos gyvenamosios vietos. Tačiau atsakovas dar kurį laiką ir toliau rūpinosi šeima, tai patvirtina SMS žinutės, iš kurių matyti, kad atsakovas pirkdavo vaikams ieškovės nurodytus produktus, daiktus ir pristatydavo juos į ieškovės gyvenamąją vietą ir palikdavo. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovas nuo vaikų auklėjimo nusišalino savo sprendimu, vengė atlikti savo pareigas auklėti vaikus. Dėl nuolatinių konfliktų, susijusių su vaikų priežiūra, bendravimu su atsakovo sūnumi J., atsakovo brolio šeima, atsakovo itin sudėtingos finansinės situacijos dėl bankroto, atsakovui taikytų kardomųjų priemonių – draudimo lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje ieškovės iniciatyva pradėtame ikiteisminiame tyrime, kategoriško ieškovės draudimo atsakovui susitikti su vaikais, jo gyvenamosios vietos (gyveno (duomenys neskelbtini)) atsakovo bendravimas su vaikais ir ieškove visiškai nutrūko. Teismas sprendė, kad būtent ieškovė pasirinko poziciją – visiškai apriboti atsakovo bendravimą su vaikais, tokios pozicijos ji laikosi ir dabar, nepateikdama jokio svaraus argumento, kodėl atsakovas ir šiuo metu negalėtų bendrauti su vaikais, pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką atkurti su jais prarastą ryši padedant psichologui ir (ar) socialiniam darbuotojui. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad dirba, moka vaikams laikiną išlaikymą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau ieškovė, remdamasi tais pačiais argumentais, ir toliau laikosi tos pačios pozicijos – kategoriškai atsisako leisti atsakovui bendrauti su vaikais, ignoruoja teismo įpareigojimus, Tarnybos, socialinių darbuotojų siūlomą pagalbą, vengia bet kokio bendradarbiavimo, neleidžia specialistams pasikalbėti su vaikais, jų visiškai nesocializuoja remdamasi pretekstu dėl netinkamų Vilniaus darželių higienos sąlygų.

37.       Teismas nurodė, kad įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaikais. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą.

38.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas jau trejus metus nėra matęs savo vaikų, ieškovė kategoriškai atsisako vežti vaikus į BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centrą, tvirtina, kad jiems nereikia jokios psichologų ir socialinių darbuotojų pagalbos. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovei buvo siūlyta pagalba, tačiau įsisenėjęs šalių konfliktas, ieškovės kategoriškas atsisakymas įsiklausyti į atsakovo prašymus, Tarnybos nuomonę ir patarimus, jos nubaudimas už teismo įpareigojimų nevykdymą rezultatų nedavė. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ieškovės kategoriška pozicija dėl vaikų bendravimo su atsakovu gali turėti padarinių jų vystymuisi ateityje.

39.       Teismas nurodė, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl abu tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina šiuo atveju turi sudaryti sąlygas vaikams patogiu laiku susitikti su tėvu.

40.       Byloje reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo savo procesiniuose dokumentuose pareiškė abi šalys, tačiau per bylos nagrinėjimo laiką nuo 2017 m. sausio 31 d., ieškovės pozicija tik griežtėjo (patikslintame ieškinyje ieškovė pateikė reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo), o atsakovas pateikė prašymą nustatyti pereinamąjį laikotarpį bendravime su vaikais, su tuo visiškai sutiko Tarnyba, pažymėjusi, kad pereinamasis laikotarpis turėtų būti apibrėžiamas ne laikotarpiu, o tėvo ir vaikų susitikimų skaičiumi bei periodiškumu, nes tik užtikrinus tokių susitikimų pastovumą ir tęstinumą būtų galima pasiekti teigiamų pokyčių ir pažangos šiuose šeiminiuose santykiuose. Tarnybos vertinimu, pereinamuoju laikotarpiu neutralią pasimatymų aplinką ir psichologo dalyvavimą bei pagalbą galėtų suteikti BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras, kuris jau organizuoja socialinių paslaugų šiai šeimai teikimą.

41.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo santykis su vaikais yra visiškai nutrūkęs, todėl maksimalus skyrium gyvenančio atsakovo bendravimas su sūnumis šiuo metu objektyviai nėra įmanomas. Visų pirma šiuo atveju turi būti dedamos visos pastangos tėvo ir vaikų ryšiui atkurti.

42.       Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad atsakovui yra būtinas pereinamasis bendravimo su vaikais per tarpininką (psichologą ir (ar) socialinį darbuotoją) laikotarpis šeimos ryšiams su sūnumis atkurti, kuris apibrėžiamas tėvo ir vaikų susitikimų skaičiumi bei periodiškumu. Pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, turi prasidėti kitas atsakovo bendravimo su vaikais etapas (be tarpininko ir vaikų motinos dalyvavimo) – kiekvieną šeštadienį 3-4 val., kuris taip pat apibrėžtinas tėvo ir vaikų susitikimų skaičiumi, o po šio etapo tėvo ir vaikų bendravimas turi vykti ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, per šventes ir atostogas. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalys gera valia tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti viena kitai, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą.

43.       Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, teismas nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Dėl ieškovės siekio visą vaikų ir jos pačios išlaikymo naštą perkelti atsakovui teismas nurodė, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl abi šalys turi dėti visas pastangas gauti pajamas, kurių pakaktų augantiems vaikų poreikiams tenkinti, juolab kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą auginti vaikus. Priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmės tenka patiems tėvams. Teismas pažymėjo, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.

44.       Ieškovė byloje prašė priteisti kiekvienam vaikui po 550 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, o atsakovas sutiko mokėti kiekvienam vaikui po 200 Eur.

45.       Spręsdamas dėl tėvų turtinės padėties, teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2019 m. kovo mėnesio yra bedarbė, jai 2019 m. kovo mėnesį buvo išmokėta 2482 Eur išeitinė kompensacija. Duomenų apie ieškovės šiuo metu gaunamas pajamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų sistemoje nėra. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę gauti išmoką vaikui (vaikams), kuri nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 50 Eur vienam vaikui, nepriklausomai nuo turtinės padėties (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi būtą (duomenys neskelbtini), už kurį kiekvieną mėnesį moka vidutiniškai 170 Eur paskolos įmoką iki 2043 m. liepos 14 d., turi apie 1700 Eur skolą už būstui suteiktas komunalines paslaugas ir šildymą, registruotino kilnojamojo turto neturi. Be šalių vaikų, ieškovė turi pilnametį sūnų, kuriam išlaikymo neteikia. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba, jo darbines pajamas sudaro 900 Eur atlyginimas darbovietėje UAB „Crediti rivus“ bei apie 100 Eur per mėnesį papildomai gaunamos pajamos iš darbo šeštadieniais pavežėju (Veiklos nuomos sutartis Nr. 0005/2018-05-07). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė – 21 900 Eur, sklypas yra areštuotas. Atsakovas turi nepilnametį sūnų J. J. V. iš kitos santuokos, kuriam 2019 m. gruodžio mėnesį jau sukaks 18 metų, jam kas mėnesį turi mokėti po 175 Eur išlaikymo (šiuo metu neišgali mokėti, todėl bendru sutarimu su buvusia sutuoktine susidariusią skolą nurodo gražinsiantis vėliau). Atsakovas žodinės panaudos pagrindu gyvena (duomenys neskelbtini), už komunalines paslaugas vasaros laiku moka 50 Eur, žiemą – vidutiniškai 100 Eur.

46.       Teismas taip pat pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, turi būti atsižvelgta ir į vaiko poreikius. Teismas nurodė, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Teismas pažymėjo, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Teismas nepagrįstai didelėmis laikė šias ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas išlaidas vaikams: 180 Eur per mėnesį maistui vienam vaikui, 130 Eur drabužiams vienam vaikui, 244,52 Eur būstui vienam vaikui. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingas 440 Eur išlaikymas per mėnesį kiekvienam vaikui (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai, šalių finansinę padėtį ir galimybes, teismas iš atsakovo šalių vaikams priteisė išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas nurodė, kad iš šio išlaikymo išskaičiuotinos atsakovo sumokėtos laikino išlaikymo sumos pagal teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri pakeista teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi.

47.       Atsižvelgdamas į byloje pareikštus reikalavimus, teismas išlaikymą priteisė nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t. y. nuo 2017 m. sausio 31 d., iki vaikų pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja teismas paskyrė ieškovę (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

48.       Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas nurodė, kad teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

49.       Ieškovė byloje prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 15 d., skaičiuojant kas mėnesį po 550 Eur kiekvienam vaikui, atimant per šį laiką atsakovo sumokėtą 900 Eur išlaikymo sumą, t. y. iš viso priteisiant 8450 Eur. Nors šalys skyrium gyventi pradėjo nuo 2016 m. lapkričio 3 d., tačiau teismas iš šalių komunikavimo SMS žinutėmis nustatė, kad atsakovas dar kurį laiką ir toliau rūpinosi šeima, pirkdavo vaikams ieškovės nurodytus produktus, daiktus ir pristatęs juos į ieškovės gyvenamąją vietą palikdavo prie durų. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovas jau nuo 2016 m. gegužės – birželio mėnesio neteikė vaikams išlaikymo. Teismas nurodė, kad iš minėto šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, jog atsakovas pirko vaikams ieškovės nurodytus maisto produktus, banko išrašai patvirtina, kad ieškovei buvo pervedami pinigai, be to, atsakovas, kaip ir ieškovė, dėl tuo metu šeimoje susiklosčiusios sudėtingos finansinės situacijos, naudojosi kreditine kortele. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaikams išlaikymo neteikė nuo 2017 m. sausio 1 d.

50.       Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas savo pareigos teikti išlaikymą tinkamai nevykdė 2 mėnesius 26 dienas – nuo 2016 m. lapkričio 3 d., kai šalys pradėjo gyventi skyrium iki kreipimosi į teismą dienos (2017 m. sausio 31 d.). Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas nuo 2016 m. birželio 1 d. vaikams neteikė išlaikymo (CPK 178 straipsnis), todėl iš atsakovo priteistinas 900 Eur (260 Eur + 260 Eur + 380 Eur) išlaikymo įsiskolinimas ieškovės naudai, kuris mažintinas 404,40 Eur suma, kuri yra 1/2 dalis pripažintos sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe sumos – 808,81 Eur, buvusios ieškovės vardu AB „Swedbank“ banke atidarytoje sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios teismas nepaskirstė (CPK 5 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas iš atsakovo priteisė 495,60 Eur įsiskolinimą, kurį, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, išdėstė 12 mėnesių, nustatant, kad atsakovas kas mėnesį moka ieškovei po 41,30 Eur, sumokant paskutinę įmoką, turi būti sumokėtas visas šiuo teismo sprendimu priteistas įsiskolinimas (CPK 284 straipsnis).

51.       Teismas nurodė nepasisakantis dėl ieškovės ieškinyje nurodytų į bylą neįtrauktų asmenų ir su jais susijusių aplinkybių.

52.       Atsižvelgdamas į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teismas paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

53.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą; 2) priimant sprendimą nesivadovauti, pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas pateiktas į Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtas civilines bylas Nr. e2-215-981/2019, Nr. e2-3450-981/2019 ir Nr. e2VP-28394-981/2019; 3) patenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus (šios nutarties 1.1–1.38 punktai). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

53.1.                      Pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Trumpulienė turėjo pati nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Teisėjai Daliai Trumpulienei 1993–1995 metais studijuojant Vilniaus pedagoginiame universitete Lituanistikos fakultete, tame pačiame fakultete dėstė atsakovo J. V. tėvas – profesorius kalbininkas A. V., kurį bylą nagrinėjusi teisėja pažinojo. Teisėja Dalia Trumpulienė, būdama atsakovo tėvo A. V. studentė, palaiko draugiškus santykius su jo sūnumi – atsakovu J. V.

53.2.                      Pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Trumpulienė sprendimą priėmė po to, kai ieškovė 2019 m. sausio 8 d., 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. kovo 25 d., 2019 m. birželio 27 d. pateikė pareiškimus Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkui dėl teisėjos Dalios Trumpulienės nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Dėl netinkamo teisėjos elgesio ir veiksmų ieškovė taip pat kreipėsi į Teisėjų etikos ir garbės komisiją, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybą, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, Lietuvos Respublikos prezidentą.

53.3.                      Byla nuo pat pradžių buvo vilkinama atsakovo naudai. Atsakovo paieška paskelbta ir dokumentai jam įteikti praėjus penkiems mėnesiams po ieškinio pateikimo.

53.4.                      Teismas nepagrįstai 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovės reikalavimą dėl atsakovo tėvo valdžios mažamečiams vaikams apribojimo neterminuotam laikui išskyrė į atskirą bylą ir nagrinėjo atskiroje civilinėje byloje Nr. e2-44560-981/2018 (Nr.e2-3450-981/2019).

53.5.                      Bylą nagrinėjusi teisėja Dalia Trumpulienė nepagrįstai ragino ieškovę susitarti (susitaikyti) su atsakovu, padariusiu nusikalstamas veikas, smurtavusiu prieš ieškovę ir mažamečius vaikus fiziškai, psichologiškai ir finansiškai.

53.6.                      Teismas skundžiamame sprendime netinkamai įvertino ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, taip pat įrodymus, pagrindžiančius atsakovo prieš vaikus ir ieškovę naudotą fizinį ir psichologinį smurtą ir tai, kad atsakovo nebendravimas su vaikais atitiktų geriausius vaikų interesus – teisę būti fiziškai ir psichologiškai saugiems.

53.7.                      Teismas netinkamai įvertino ieškovės ir atsakovo vienas kitam rašytas SMS žinutes, kurios patvirtina, jog ieškovė yra labai mylintis, rūpestingas, pasiaukojantis, atsidavęs šeimai žmogus.

53.8.                      Teismas tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė, kad dėl ištikusių finansinių sunkumų, areštuotų įmonių ir jų sąskaitų kaltas yra pats atsakovas, kurio atžvilgiu iki šiol yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, 2014 m. pradėtas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. Atsakovas galimai yra įvykęs nusikalstamas veikas, dėl kurių jam pareikšti įtarimai, ir galimai turi pakankamai lėšų pragyvenimui, o jo trumpalaikiai įsidarbinimai galimai yra tik apsimestiniai šiam teismo procesui.

53.9.                      Teismas sprendime nurodė tikrovės neatitinkančius, jokiais įrodymais nepagrįstus teiginius apie pablogėjusią ieškovės psichikos sveikatos būklę, kuriai įtakos turėjo vėlyvi ieškovės nėštumai ir gimdymai. Ieškovės nėštumai ir gimdymai buvo be komplikacijų, nekėlė jokių problemų, nes ieškovė gyveno sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitinosi, nevartojo alkoholio, nerūkė, buvo ir yra visiškai sveika moteris. Ieškovė nuo 2004 m. birželio 22 d. iki 2019 m. kovo 1 d. dirbo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose anestezijos intensyvios terapijos slaugytoja I-ajame anesteziologijos reanimacijos skyriuje ir reguliariai tikrinosi psichinę sveikatą. Ieškovė niekada nėra turėjusi jokių psichinių problemų, nesirgusi jokiomis psichikos ligomis, nevartojusi jokių psichiką veikiančių vaistų. Į bylą pateikti ieškovės medicininiai dokumentai, psichiatro išvados patvirtina, kad ieškovė dėl psichinės būsenos gali dirbti anestezijos slaugytoja. Šalys 2015 m. kreipėsi į psichologą O. L. dėl šeimoje kylančių konfliktų, kuriuos lėmė netinkamas atsakovo elgesys.

53.10.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai nebuvo ir nėra vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai ir nesugebėjo sukurti šeiminių santykių, todėl abu pažeidė rūpinimosi šeima pareigas. Byloje esantys įrodymai ir ieškovės teikti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė, žinodama apie atsakovo turimą ligą ir jos rimtumą, būdama profesionali slaugytoja, stengėsi gaminti sveiką naminį maistą, prašė nevartoti alkoholio, buvo rūpestinga ir mylinti žmona, stengėsi ir dėjo visas pastangas, kad išsaugotų atsakovo sveikatą ir norėjo gyventi kartu su juo.

53.11.                      Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl atsakovo daugkartinio melavimo teismui ir nepagrįstai 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl baudos atsakovui skyrimo už priesaikos sulaužymą (melagingos informacijos pateikimą ir melagingą aplinkybių aiškinimą). Atsakovas melavo dėl jo blaivumo tikrinimo laiko; faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos adreso; vaikų sveikatos priežiūrą vykdančios įstaigos; ieškovės daromo poveikio atsakovo darbovietei; atsakovo patirtos traumos įtakos jo finansinei padėčiai; UAB „Silver Trade“ veiklos (ne)vykdymo ir (ne)gaunamų pajamų; atsakovo gaunamų kitų nelegalių pajamų; 150 000 Lt skolos G. B. grąžinimo atsakovui dar gyvenant santuokoje su G. B..

53.12.                      Tarnybos atstovės vyriausiosios specialistės D. R. ir S. S. pareigas civilinėje byloje atliko netinkamai. Dėl galimo specialisčių piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, biurokratizmo ieškovė kreipėsi su pareiškimais į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorę, Seimo kontrolierių įstaigos vadovą.

53.13.                      Skundžiamame sprendime nebuvo nurodytas ir netinkamai įvertintatas faktas ir jį pagrindžiantys įrodymai dėl Vaikų teisių apsaugos kontrolierės E. Ž. interesų konflikto. 2019 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jau dešimt metų bendrauja su Vaiko teisių apsaugos tarnybos kontroliere E. Ž. (draugavo šeimomis gyvendamas santuokoje su buvusia žmona G. B.). Atsakovas taip pat pripažino, kad 2016 m. birželio 4 d. renginyje, kurį vedė atsakovas draugas, buvo susitikęs su E. Ž.. Ieškovei teismui pateiktame patikslintame ieškinyje buvo nurodžiusi, kad atsakovas daug kartų yra sakęs ieškovei, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Ž. yra jo buvusios žmonos G. B. draugė, kad jie draugavo šeimomis, švęsdavo šventes, atsakovas taip pat nuolat grasindavo ieškovei, kad Tarnyba skyrybų metu palaikys būtent jį.

53.14.                      Skundžiamame sprendime nebuvo paminėtas, nenurodytas ir nevertintas faktas dėl atsakovo melagingos informacijos pateikimo Tarnybai 2018 m. lapkričio 9 d. prašyme, kuriame atsakovas melagingai nurodė, kad lankantis vaikų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), teko bendrauti su aplinkinių butų kaimynais, kurie patvirtino, jog vaikų motina (ieškovė) ir toliau nevaldo neigiamų emocijų, šaukia, tuo darydama nepataisomą žalą vaikų psichinei raidai. Tai, kad informacija buvo melaginga, patvirtina tai, jog nurodomu laikotarpiu atsakovui ikiteisminiame tyrime buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nesilankyti bute (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove, taip pat artimiausių ieškovės kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), 2019 m. pasirašytas pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad jie atsakovui nėra teikę jokios informacijos apie ieškovę.

53.15.                      Skundžiamame sprendime nebuvo nurodytas svarbus faktas, kad ieškovė 2019 m. vasario 26 d. buvo pateikusi teismui prašymus dėl civilinių bylų Nr. e2-3450-981/2019 ir Nr. e2-215-981/2019 nagrinėjimo sustabdymo, kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėti ieškovės pateiktas skundas dėl Tarnybos, Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus priimtų dokumentų panaikinimo. Teisėja teismo protokoline nutartimi nepagrįstai netenkino prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo, nurodžiusi, kad ieškovės skundo priėmimo klausimas administraciniame teisme dar nėra išspręstas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad neišnagrinėjus ieškovės skundo administraciniame teisme, t. y. neišnagrinėjus skundžiamų dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo klausimo, negalimas teisingas tolimesnis civilinės bylos nagrinėjimas. Nesustabdęs civilinės bylos nagrinėjimo, teismas pasielgė šališkai atsakovo naudai.

53.16.                      Nors ieškovė, eidama VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose anestezijos intensyvios terapijos slaugytojos pareigas, reguliariai tikrinosi savo psichinę sveikatą ir 2019 m. sausio 10 d. buvo gavusi leidimą dirbti anestezijos slaugytoja, teismas 2019 m. kovo 7 d., t. y. nepraėjus net dviem mėnesiams nuo ieškovė sveikatos patikrinimo, nepagrįstai priėmė atskirąją nutartį dėl kreipimosi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti ieškovei pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedūrą.

53.17.                      Skundžiamame sprendime nebuvo nurodytas svarbus faktas, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2019 m. birželio 17 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones nenustačius teisinio pagrindo. Nutarime konstatuota, kad nėra jokių medicininių duomenų, kad ieškovei būtų diagnozuotas psichikos sutrikimas ar silpnaprotystė; ji ne vienerius metus darbovietėje buvo tikrinama gydytojo psichiatro, taip pat gydėsi VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centre, tačiau gydytojams nekilo įtarimų dėl jos psichikos sveikatos. Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, leidžiančių prokurorui inicijuoti procesą teisme dėl ieškovės pripažinimo neveiksnia (ribotai veiksnia) tam tikroje srityje.

53.18.                      Byloje gavus Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. birželio 17 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teismas 2019 m. liepos 5 d. nepagrįstai į bylą įtraukė Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos kaip išvadą teikiančią instituciją, kviesdamas teismo posėdžiuose dalyvauti teismo psichiatrijos ekspertą. 2019 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu teismo psichiatrijos ekspertas nurodė, kad rekomenduoja atlikti ieškovei teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau ieškovei paklausus, kuo remiantis ir kokie ieškovės veiksmai jam sukėlė abejonių dėl ieškovės psichikos, ekspertas atsakyti negalėjo.

53.19.                      Teismas byloje neišnagrinėjo ieškovės 2019 m. kovo 26 d. pareiškimo, kuriuo buvo skundžiami iš Tarnybos gauti dokumentai (2019 m. sausio 29 d. Buities tyrimo aktas Nr. 1TSD-136, 2019 m. sausio 29 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa dėl K. V., 2019 m. sausio 29 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa dėl B. A. V., 2019 m. sausio 30 d. prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjai, 2019 m. vasario 7 d. pagalbos planas, 2019 m. vasario 11 d. išvada dėl tėvo J. V. neterminuoto tėvo valdžios apribojimo civilinėje byloje e2-3450-981/2019). Teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis Tarnybos išvadomis, kuriose buvo nurodomos tos pačios melagingos, šališkos, atsakovui palankios aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir 2019 m. kovo 26 d. pareiškimu skundžiamuose Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus priimtuose dokumentuose. Nurodyti dokumentai priimti pažeidžiant galiojančius įstatymus, nuslepiant atsakovui nepalankią informaciją, juose pateikta informacija neatitinka tikrovės, yra neobjektyvi, neišsami, neatitinkanti tikrovės. Be to, šiuo metu Tarnyba yra praradusi piliečių pasitikėjimą.

53.20.                      Skundžiamame sprendime teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus dėl Lietuvos Respublikoje ikimokyklinėse ugdymo įstaigose teikiamų paslaugų abejotinos kokybės. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nesocializuoja vaikų remdamasi nepagrįstu pretekstu dėl netinkamų Vilniaus darželių higienos sąlygų, ignoruodama ir nesuvokdama, kokią žalą daro vaikams. Teismas ignoravo patikimą, objektyvią Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateiktą informaciją dėl ikimokyklinių ugdymo įstaigų higienos normų pažeidimų.

53.21.                      Skundžiamame sprendime netinkamai įvertintas ir ignoruotas faktas dėl atsakovo faktinės gyvenamosios ir deklaruotos vietos neaiškumo (neturėjimo, slėpimo, melagingos informacijos pateikimo). Atsakovas iki šios dienos nėra pateikęs jokių įrodymų dėl savo faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos, taip pat įrodymų dėl savo kokios nors gyvenamosios vietos teisėtumo. Toks atsakovo elgesys nesuderinamas su socialiai atsakingo tėvo, piliečio elgesiu ir jo bendravimu su mažamečiais vaikais.

53.22.                      Teismas byloje nuslėpė (neskaitmenizavo ir neįkėlė į elektroninę civilinę bylą) 2018 m. gruodžio 18 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) Nr. 01-ANR_I-960-2018, kuris patvirtina, jog atsakovas 2018 m. gegužės 29 d. teikė keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslaugas nepateikęs deklaracijos apie ketinimą užsiimti tokia veikla savivaldybės administracijai, tuo padarydamas administracinį nusižengimą už kurį jam buvo paskirta 150 Eur bauda. Tai įrodo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, slėpė savo darbinę veiklą ir pajamas, turėjo nelegalių pajamų, tačiau nemokėjo vaikams priteisto išlaikymo. Apie šio dokumento buvimą ir atsakovui paskirtą baudą nebuvo nurodyta skundžiamame sprendime.

53.23.                      Teismas, priimdamas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį, kuria ieškovei buvo paskirta 300 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, netinkamai įvertinto bylos aplinkybes, argumentus ir įrodymus. Nurodyta nutartis pažeidė ieškovės mažamečių vaikų teises ir teisėtus interesus į psichologinį, fizinį ir finansinį saugumą.

53.24.                      Skundžiamu sprendimu priteistas 220 Eur dydžio išlaikymas vienam vaikui nėra pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintas 1 minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 555 Eur). Ieškovė yra pateikusi įrodymus (pirkinių kvitus, banko sąskaitų išrašus, sąskaitas faktūras), patvirtinančius, kad vaikams kas mėnesį būtiniausiems poreikiams patenkinti yra skiriama nuo 460 Eur iki 590 Eur. Ieškovė šiuo metu augina du mažamečius vaikus ir jais rūpinasi 24 valandas per parą, negali papildomai dirbti ir gauti pajamų, iš kurių ji galėtų išlaikyti save ir mažamečius vaikus, todėl atsakovas turėtų teikti 100 proc. išlaikymą vaikams ir ieškovei, t. y. po 550 Eur kiekvienam vaikui ir ieškovei. Nepakankamas materialinis aprūpinimas kelia grėsmę būti pažeistoms vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

53.25.                      Atsakovas yra pajėgus uždirbti ir turi visas galimybes teikti visą ieškovės prašomą priteisti išlaiko dydį – kiekvienam vaikui ir ieškovei po 550 Eur. Atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą, Vilniaus Universitete įgijo ekonomikos magistro laipsnį, turi didelę vadovaujamo darbo patirtį įvairiose įmonėse, yra dirbęs įvairiuose bankuose. Atsakovas nėra registruotas darbo biržoje, todėl negalima teigti, kad jis deda visas pastangas susirasti geriau apmokamą darbą pagal savo išsilavinimą ir darbinę patirtį.

53.26.                      Teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodė, kad ieškovė nuo 2019 m. kovo mėnesio yra bedarbė. Ieškovė nuo vaikų gimimo augina ir rūpinasi dviem mažamečiais vaikais viena, o vaikų auginimas yra darbas. Be to, ieškovė, augindama namuose vaikus, dirba daug įvairių buitinių darbų, vaikai valgo išimtinai tik ieškovės gamintą naminį maistą iš sveikų produktų, kuriuos ieškovė pati atsiveža iš turgaus, taip pat ieškovė visus šiltus rūbus tiek vaikams, tiek sau (megztiniai, kepurės, šalikai, pirštinės, kojinės) mezga virbalais pati. Ieškovė vaikais rūpinasi 24 valandas per parą, todėl teigti, kad ieškovė yra bedarbė negalima.

53.27.                      Teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodė, kad ieškovė už būtą (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį moka vidutiniškai 170 Eur paskolos įmoką. Iš tiesų ieškovė kiekvieną mėnesį už nurodytą butą bankui moka iki 100 Eur dydžio įmoką. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turi apie 1700 Eur skolą už būstui suteiktas komunalines paslaugas ir šildymą. Ieškovė teismui pateiktuose dokumentuose buvo nurodžiusi, kad buvo mėnesių, kai ieškovė vėlavo sumokėti komunalinius mokesčius, tačiau tai buvo ne didesnė kaip 200 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo jau kitą mėnesį.

53.28.                      Teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo ieškovei priteisimo. Pagal kasacinio teismo praktiką teisę į išlaikymą turi net ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Atsakovė byloje pateikė savo turtinę padėtį įrodančius dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovė neturi realizuotino turto, taip pat ir pakankamai pajamų, santaupų ar kitokio pobūdžio lėšų, iš kurių galėtų patenkinti savo minimalius poreikius, nes augina du mažamečius vaikus ir negauna jokių išmokų. Be to, CK numato prezumpciją, pagal kurią sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką (CK 3.72 straipsnio 2 dalis.). Ieškovė šiuo metu augina du mažamečius vaikus ir jais rūpinasi 24 valandas per parą, todėl negali papildomai dirbti ir gauti pajamų, iš kurių ji galėtų išlaikyti save ir mažamečius vaikus. Dviejų mažamečių vaikų auginimas yra darbas. Kadangi Lietuvos valstybė ieškovei, kuri augina vaikus namuose, už šį darbą neatlygina, ieškovei (vaikų motinai) pilną išlaikymą turi teikti vaikų tėvas – atsakovas.

53.29.                      Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, susijusius su ieškinio reikalavimu priteisti ieškovei ir jos vaikams iš atsakovo jam priklausantį žemės sklypą. Priteisus žemės sklypą ieškovei ir vaikams, atsirastų galimybė šeimai susikurti didesnį gyvenamąjį būstą, kuris labiau atitiktų vaikų gyvenimo poreikius.

53.30.                      Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl ieškovės asmeninio turto ir prievolių. Ieškovė visas savo asmenines išlaidas, įskaitant išlaidas sūnui E. A., apmokėjo iš savo asmeninių lėšų. Teismui pateiktas ieškovės vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ išrašas patvirtina, kad ieškovė nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio iš nurodytos sąskaitos išėmė ir taip susitaupė grynaisiais 62 000 Lt iki pažinties su atsakovu t. y. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. Be to, santuokos su atsakovu metu pinigines lėšas 2013 m. balandžio 11 d. ir 2014 m. vasario 25 d. dovanojimo sutartimis padovanojo ir ieškovės tėvai. Bankrutavus kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, ieškovei 2014 m. vasario 28 d. buvo išmokėta 5200 Lt indėlio draudimo išmoka (2013 m. vasario 6 d. ieškovė nurodytoje kredito unijoje buvo padėjusi 5000 Lt indėlį iš savo asmenių lėšų grynaisiais).

53.31.                      Teismas netinkamai įvertintino ieškovės reikalavimą dėl ieškovės pavardės. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašė po santuokos nutraukimo susigrąžinti mergautinę pavardę „Š.“ ir išimtinai nepilnamečių vaikų interesais pasilikti santuokinę pavardę „V.“, t. y. turėti pavardę „Š. V.“.

53.32.                      Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl atsakovo asmeninių kreditų ir asmeninės paskolos, kuri buvo sumokėta gyvenant santuokoje su ieškove. Pagal 2006 m. balandžio 28 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/04/261B ginčo šalių santuokos sudarymo dieną (duomenys neskelbtini) kredito likutis buvo 56,936,96 Eur, o 2014 m. birželio 1 d. šio kredito likutis buvo 0 Eur. Iš mokėjimų detalizacijos matyti, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje su ieškove iki 2014 m. birželio 1 d. sumokėjo visą kredito likutį t. y. 56,936,96 Eur ir 533,93 Eur palūkanų. Pagal 2006 m. spalio 5 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. KK 06/10/02B ginčo šalių santuokos sudarymo dieną (duomenys neskelbtini) kredito likutis buvo 149 618,36 Lt, o 2014 m. birželio 1 d. šio kredito likutis buvo 0 Eur. Iš mokėjimų detalizacijos matyti, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje su ieškove iki 2014 m. birželio 1 d. sumokėjo visą kredito likutį t. y. 149 618,36 Lt ir 1 938,20 Lt palūkanų. Iš byloje esančių įrodymų nėra aišku, kuris asmuo – atsakovas ar jo buvusi sutuoktinė G. B. sumokėjo visą likusią negrąžinto kredito dalį pagal nurodytą būsto kreditavimo sutartį. Skundžiamame sprendime nurodyti teismo teiginiai, kad bankas nepateikė teismui duomenų apie atsakovo grynaisiais pinigais atliktas operacijas, taip pat kad į bylą nepateikta duomenų, jog bankas atsakovui suteikė leidimą dėl kredito grąžinimo ir kad mokėjimus atliko atsakovas, yra manipuliacija. Teismas šiuo atveju nebuvo aktyvus ir neišreikalavo įrodymų, ar atsakovas neturėjo lėšų kitų bankų, įskaitant veikiančių užsienio valstybėse, sąskaitose.

53.33.                      Teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį 150 000 Lt, t. y. 75 000 Lt (21 721,50 Eur), skolos, kurią atsakovas grąžino buvusiai sutuoktinei G. B.. Nurodytą skolą atsakovas buvusiai sutuoktinei G. B. grąžino gyvendamas santuokoje su ieškove. Teismui pateiktą patvirtinimą prie paskolos sutarties Nr. 2009-1 G. B. iš tiesų pasirašė tik 2015 m. gegužės mėnesį, tačiau jame nurodė atbulinę skolos grąžinimo datą, t. y. 2012 m. gruodžio 31 d. Ieškovė 2014 m. gruodžio mėnesį savo namuose rado dokumentą – patvirtinimą prie paskolos sutarties Nr. 2009-1, kuris buvo nepasirašytas G. B. ir kuriame nebuvo nurodyta skolos grąžinimo data. Be to, paskolos sutartyje Nr. 2009-1 galimas skolos grąžinimo terminas nurodytas net 2019 m. spalio 22 d.

53.34.                      Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl santuokoje įgyto turto ( UAB „Silver Trade“ akcijų) ir prievolių (ieškovei priklausančios kredito kortelės negrąžinto kredito likučio) padalijimo. Teismas neįvertino, kad pats atsakovas 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdyje nurodė, kad gyvenant santuokoje su ieškove J. V. verslas sekėsi gerai. Tikėtina, kad atsakovas įmonės finansus ir finansinę būklę slepia, neapskaito pajamų ir pan. Teismas taip pat nepagrįstai nepripažino solidariąją prievole ieškovei priklausančios kredito kortelės 1606,41 Eur negrąžinto kredito likučio AB „Swedbank“.

53.35.                      Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl atsakovo gautų / ne šeimos poreikiams panaudotų lėšų, gyvenant santuokoje su ieškove, priteisimo.

53.36.                      Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl atsakovo broliui vestuvių proga V. V. skirtos 5000 Eur dovanos. Nurodyta 5000 Eur dovana buvo paruošta namuose ieškovės akivaizdoje bei padovanota atsakovo broliui prie Šv. Onos bažnyčios taip pat ieškovės akivaizdoje. Pats atsakovas 2018 m. vasario 6 d. atsiliepime į patikslintą priešieškinį pripažino, kad ieškovė priekaištavo dėl vestuvinės dovanos atsakovo broliui.

53.37.                      Spręsdamas dėl bendravimo su mažamečiais vaikais tvarkos, netinkamai įvertino ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, susijusius su atsakovo fiziniu, psichologiniu, finansiniu smurtu prieš vaikus ir ieškovę, netinkamai įvertintas atsakovo daugkartinis amoralus elgesys, neatsižvelgta į tai, kad vaikai yra mažamečiai. Teismo nustatyta bendravimo tvarka yra nesuderinama su vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu dėl šių priežasčių:

53.37.1.                      Tėvo bendravimo su vaikais tvarka priimta remiantis Tarnybos išvadomis, kurios surašytos remiantis ieškovės ginčijamais iš Tarnybos gautais dokumentais.

53.37.2.                      Tėvo bendravimo su vaikais tvarka priimta netinkamai įvertinus atsakovo grasinimus, amoralų elgesį, daugkartinį fizinį, psichologinį smurtą prieš vaikus ir jų motiną (ieškovę), keliantį grėsmę jų sveikatai ir gyvybei.

53.37.3.                      Atsakovas iki šiol yra įtariamas padaręs stambius finansinius nusikaltimus ir jo atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas.

53.37.4.                      Atsakovas jau tris metus nevykdo prigimtinės pareigos išlaikyti savo mažamečius vaikus.

53.37.5.                      Atsakovas yra daug kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir už greičio viršijimą (galimai atsakovas vairuoja automobilį ir išgėręs alkoholio), o tai patvirtina, kad vaikams su tėvu važiuoti automobiliu nėra saugu.

53.37.6.                      Atsakovas turi psichinių problemų.

53.37.7.                      Atsakovas neturi gyvenamosios vietos (atsakovas to neįrodė).

53.37.8.                      Šalių vaikai yra mažamečiai (3 ir 5 metų amžiaus), kuriems yra būtinas kasdieninis emocinis ryšys su motina.

53.37.9.                      Vaikams nebepaliekama galimybė savaitgalius, laiką švenčių metu leisti su motina, savaitgaliais, o taip pat ir ilgesniam laikui (savaitei ar dviem savaitėms) išvykti su nakvynėmis atostogų, ar pasisvečiuoti.

53.37.10.                      Nustatyta bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia vaikų dienos darbo (lavinimosi, mokymosi) ir poilsio režimą, užkerta kelią vaikams ilgiau pamiegoti ryte, po darbo savaitės, per šventes.

53.37.11.                      Vaikai yra užmezgę labai stiprius emocinius ryšius su močiute (ieškovės mama), kuri gyvena kitame mieste ir pas kurią yra vykstama kelioms dienoms ar savaitėms su nakvyne. Nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka užkerta kelią vaikams išsaugoti emocinius ryšius su mylima močiute.

53.37.12.                      Tėvo bendravimo su vaikais tvarka nustatyta netinkamai įvertinus tai, kad atsakovo ryšys su mažamečiais vaikais nutrūko dėl atsakovo daromų nusikaltimų, netinkamo elgesio su mažamečiais vaikais ir vaikų motina, jo paties iniciatyva.

53.37.13.                      Tėvo bendravimo su vaikais tvarka nustatyta neįvertinus to, kad mažamečiai vaikai su tėvu nebendrauja nuo 2016 m. lapkričio 3 d. Nuo to laiko vaikai nėra matę tėvo, jo nepažįsta, neprisimena ir nesiilgi, jis jiems yra kaip svetimas žmogus.

53.37.14.                      Vaikų nebendravimas su tėvu atitiktų geriausius vaikų interesus, vaikai būtų apsaugoti nuo fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų, piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo, nerūpestingo ir grubaus elgesio, išnaudojimo, įskaitant seksualinį, kuriuos jie gali patirti iš atsakovo ir kitų jo aplinkos asmenų.

53.38.                      Teismas priėjo prie išvados, kad vaikų tėvas (atsakovas) yra pasiruošę įgyvendinti tėvo teises ir pareigas, visapusiškai neišanalizavęs teisiškai reikšmingų faktų, nekonstatavęs realios atsakovo galimybės užtikrinti pagrindines vaikų teises gyventi ir sveikai vystytis, neįvertinęs, kad vaikai yra mažamečiai, tėvo nėra matę nuo 2016 m. lapkričio 3 d., jo nepažįsta ir neprisimena. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo yra laikytina jų kaltais veiksmais. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas siektų panaikinti šias vaikus žalojančias aplinkybes, priešingai, atsakovas ir toliau sąmoningai ignoruoja mažamečių vaikų poreikius, nevykdo teismo nutarčių dėl vaikų ir jų motinos išlaikymo. Dėl to vaikų teisės ir interesai, esant šioms faktinėms aplinkybėms, negalėjo būti apsaugoti tik nustatant bendravimo su vaikais tvarką pagal atsakovo prašymą.

53.39.                      Teismas nepagrįstai priėmė 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį, kuria buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su pakartotiniu prašymu įvertinti, ar yra pagrindas inicijuoti ieškovei pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedūrą. Nurodyta nutartis neatitinka sąžiningumo, protingumo principų ir logikos, nes pats teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovė yra darbingo amžiaus, neturinti neįgalumo ir (ar) medicininiais duomenimis pagrįstų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jos galimybę dirbti ir užsidirbti savo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui, turi paklausią slaugytojos specialybę, todėl turi visas galimybes susirasti darbą.

53.40.                      Teismas ignoravo ieškovė prašymus išreikalauti įrodymus. Šeimos bylose teismas pats sprendžia, kiek ir kokių įrodymų reikia byloje priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tiria ir vertina ne vien tik šalių nurodomus faktus ir pateiktus įrodymus, tačiau ir pats sprendžia dėl byloje teisiškai reikšmingų faktų bei rinktinų įrodymų. Nors šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tačiau objektyviai nesant galimybių įrodyti tam tikras teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas visas abejones turi vertinti vaiko interesų naudai ir priimti vaiko teises ir interesus atitinkantį teismo sprendimą. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos ir dydžio, teismas turi parinkti tokią išlaikymo formą, kuri geriausiai atitiks vaiko interesus. Teismas turi nustatyti, kokie yra vaiko poreikiai ir ex officio parinkti išlaikymo formą. Taigi teismas turi surinkti duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, pajamas, pajamų pastovumą ir panašiai.

53.41.                      Tėvo turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

53.42.                      Tėvui į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo) jis negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydamas mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Tėvų neatsakingumas vaikų atžvilgiu, nederamas žalingą įtaką darantis tėvų elgesys, taip pat pripažintinos tomis priežastimis, kurios nepateisina išlaikymo dydžio mažinimo. Indiferentiškas elgesys savo išlaikymo reikalaujančių vaikų atžvilgiu rodo, kad tėvai dėl savo kaltės pateko į sunkią turtinę padėtį, tačiau ir toliau toleruodami girtavimą, ilgą laiką trunkantį nedarbą nededa jokių pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

54.       Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

54.1.                      Išskyrus subjektyvius, deklaratyvius, emocijomis grįstus išvedžiojimus, ieškovė byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie atsakovo netinkamą, agresyvų elgesį ieškovės ir vaikų atžvilgiu, naudotą fizinį ir psichologinį smurtą, alkoholio vartojimą. Byloje pateikti duomenis patvirtina, kad būtent ieškovė yra agresyvus žmogus, nenorintis matyti savo charakterio ydų ir nenorintis spręsti įsisenėjusių savo elgsenos problemų. Tolimesnis gyvenimas kartu su ieškove tapo neįmanomas būtent dėl ieškovės neigiamo nusiteikimo atsakovo, jo sūnaus iš ankstesnės santuokos ir brolio šeimos atžvilgiu, jos agresyvaus elgesio, nuolatinio konfliktų kėlimo.

54.2.                      Priešingai nei teigia ieškovė, nėra jokios grėsmės ar objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad atsakovo ir vaikų bendravimas kenkia ar realiai gali pakenki vaikų teisėtiems interesams ar būti vaikams nesaugūs. Ieškovės dėstomos prielaidos grindžiamos tik jos subjektyviomis interpretacijomis ir nepagrįstomis baimėmis. Ieškovė ilgą laiką neleidžia atsakovui pasimatyti su vaikais ir su jais bent trumpai pabendrauti, būtent tai ir pažeidžia mažamečių vaikų teisėtus interesus ir lūkesčius bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu ir taip išsaugoti trapius vaikų ir tėvo santykius. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas myli savo vaikus ir nori su jais bendrauti, leisti laiką, prisidėti prie jų auklėjimo, kas mėnesį teikė ir teikia vaikams išlaikymą, siekia padengti susidariusį įsiskolinimą.

54.3.                      Teismas visiškai pagrįstai nustatė pereinamąjį atsakovo bendravimo su vaikais per tarpininką (psichologą ir (ar) socialinį darbuotoją) laikotarpį šeimos ryšiams su sūnumis atkurti, kurį apibrėžė atitinkamu tėvo ir vaikų susitikimų skaičiumi bei periodiškumu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio objektyvaus bei patikimais įrodymais paremto pagrindo dar labiau riboti atsakovo galimybę bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Vaikai yra sveiki, nereikalauja jokios specialios priežiūros, neturi jokių papildomų specialių poreikių, todėl teismo nustatyta bendravimo tvarka nepažeis ir neproporcingai nesuvaržys nei vaikų teisių, nei pačios ieškovės interesų.

54.4.                      Teismas nustatė adekvatų, atitinkantį vaikų poreikius ir tėvų finansinę padėtį vaikų išlaikymo dydį. Vaikai yra dar gana maži (5 ir 3 metų amžiaus), sveiki, neturi jokių specialių poreikių, yra geros sveikatos būklės. Vaikai neužsiima jokia didelių išlaidų reikalaujančia laisvalaikio veikla, be to, turi nuolatinį, naujos statybos ir gana prabangiai įrengtą būstą. Vaikų poreikiai nėra dideli ar specifiniai, todėl akivaizdu, kad ieškovės prašoma priteisti suma neatitinka protingų vaikų poreikių, o ieškovės nurodomos išlaidos nėra pagrįstos ir racionalios, realiai neatitinka tėvų turtinės padėties. Ieškovė siekia gyventi prabangų gyvenimą, pirkti prabangias prekes, ilgo naudojimo daiktus, brangius žaislus ir kt. Ieškovė visiškai nepagrįstai visą vaikų (o kartu ir savo) išlaikymo naštą siekia perkelti tik atsakovui. Priešingai nei teigia ieškovė, ji gali dirbti, gauti pajamas ir taip prisidėti prie vaikų išlaikymo, juolab kad specialybė – slaugytoja (intensyvios terapijos slaugytoja) yra paklausi, skelbiama daug darbo pasiūlymų šioms pareigoms užimti bei siūlomas didesnis nei šalies vidutinis darbo užmokestis. Ieškovė dėl savo klaidingo įsitikinimo dėl vaikams tariamai kylančios grėsmės kategoriškai nesutinka, kad vaikai lankytų vaikų lopšelį / darželį. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad valstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikams yra nesaugu, vaikais gali pasirūpinti tik pati ieškovė, o dėl su vaikų kasdiene priežiūra susijusių rūpesčių, dėl ieškovės darbo pobūdžio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbo laiko ieškovė negalinti grįžti į darbą, nes negali suderinti darbo laiko su vaikų ugdymo įstaigos darbo laiku. Nurodyti ieškovės teiginiai niekuo nepagrįsti, pats atsakovas galėtų vaikus nuvežti ar paimti iš ugdymo įstaigų.

54.5.                      Atsakovas niekada nevengė teikti vaikams išlaikymą, tačiau dėl sunkios finansinės padėties (dėl atsakovo atžvilgiu pradėto finansinio ikiteisminio tyrimo įmonių, kuriose atsakovas dirbo ir gavo pagrindines pajamas, veikla buvo visiškai sustabdyta), anksčiau patirtos traumos, pajamų stygiaus negalėjo prisidėti prie vaikų išlaikymo. Šiuo metu atsakovas dirba, gaunu nuolatines darbo pajamas – 900 Eur atlyginimą darbovietėje UAB „Crediti rivus“ ir apie 100 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį papildomai dirbdamas šeštadieniais pavežėju. Iš gaunamų pajamų atsakovas moka vaikams išlaikymą, bando padengti pagal teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susidariusią skolą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nuolat pagal realias galimybes teikė vaikams išlaikymą, jais rūpinosi, nenusišalino nuo vaikų priežiūros.

54.6.                      Teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo jai priteisimo. Ieškovės finansinė padėtis nėra prasta, jai nuosavybės teise priklauso pilnai įrengtas butas, ieškovė gali įsidarbinti pagal profesiją ir gauti nemažas nuolatines pajamas, ji yra jauno, darbingo amžiaus, sveika. Nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl ieškovė negalėtų grįžti į darbą. Be to, atsakovo finansinė padėtis nėra tokia gera, kad galėtų teikti ieškovei išlaikymą. Atsakovas susiduria su nuolatiniu pajamų trūkumu, turi didelį išlaikymo įsiskolinimą sūnui iš ankstesnės santuokos.

54.7.                      Ieškovės aiškinimai, kad atsakovas slepia UAB „Silver Trade“ įmonės tikrąją finansinę būklę, neapskaito pajamų ir pan., tėra tik ieškovės fantazijos. Finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis yra ypač prasta, įmonė jau kurį laiką visiškai nevykdo veiklos, neturi darbuotojų, įdirbio, užsakymų.

54.8.                      Ieškovė apeliaciniame skunde pakartotinai nepagrįstai prašo pripažinti jai priklausančios kredito kortelės negrąžinto kredito likutį (1606,41 Eur) solidaria jos ir atsakovo prievole bei priteisti iš atsakovo pusę šios sumos (803,21 Eur). Pirma, pagal byloje pateiktą AB „Swedbank“ raštą „Dėl informacijos pateikimo“ nurodomą dieną šios kredito kortelės įsiskolinimas buvo tik 982,24 Eur. Antra, iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) asmeninis ieškovės šios kreditinės sąskaitos įsiskolinimas buvo net 1324,62 Eur, kuris buvo padengtas santuokos metu bendromis lėšomis.

54.9.                      Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 1/2 dalį lėšų, skirtų atsakovo sūnui iš ankstesnės santuokos išlaikyti, teigia, kad išlaikymas buvo sumokėtas iš bendrų lėšų, tačiau nutyli, kad iki santuokos sudarymo, o ir santuokos metu atsakovas turėjo pakankamai asmeninių lėšų, kuriomis prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, teikė išlaikymą sūnui iš ankstesnės santuokos, mokėjo įmokas gyvybės draudimui ir kt. Be to, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. atsakovas iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų pervedė į ieškovės sąskaitą 7430 Eur sumą, kuri pakankama kompensuoti ieškovės nurodomus bendrų pajamų dalies praradimus.

54.10.                      Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas savo broliui vestuvių proga padovanojo ne 5000 Eur, bet 500 Eur, be to, ši suma buvo dovanojama iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusių lėšų.

54.11.                      Ieškovės reikalavimas priteisti 1/2 dalį UAB „SEB gyvybės draudimas“ atsakovui išmokėtos sukauptos sumos (4892,59 Eur) yra nepagrįstas, nes didžioji išmokėtos sumos dalis buvo sukaupta dar iki santuokos su ieškove sudarymo, t. y. atsakovo asmeninės lėšomis. Pati ieškovė nurodo, kad santuokos metu iki 2016 m. lapkričio 3 d. atsakovo kaupiamajam gyvybės draudimui buvo pervesta tik 1607,34 Eur. Be to, gyvybės draudimo įmokos buvo dengiamos ir iš asmeninių atsakovo lėšų.

54.12.                      Ieškovės teiginiai, kad atsakovo 150 000 Lt dydžio įsiskolinimas buvusiai sutuoktinei G. B. buvo grąžintas santuokos su ieškove metu, yra nepagrįsti. Nurodyta skola G. B. buvo grąžinta dar iki nutraukiant jų santuoką. Byloje pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimas dėl atsakovo ir G. B. santuokos nutraukimo patvirtina, kad nurodytos skolos santuokos nutraukimo metu jau nebuvo. Tai kad 150 000 Lt skola buvo grąžinta iki ieškovei sudarant santuoką su atsakovu patvirtina ir byloje esantis 2012 m. gruodžio 31 d. pasirašytas patvirtinimas / pakvitavimas apie paskolos grąžinimą.

54.13.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus priteisti ieškovei iš atsakovo 28 468,48 Eur (1/2 dalį gražinto kredito pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. BK06/04/261B), 266,96 Eur (1/2 dalį sumokėtu palūkanų pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. BK06/04/261B laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 29 d. iki 2014 m. birželio 1 d.) ir 20 796,38 Eur (1/2 dalį gražinto kredito pagal kreditavimo sutartį Nr. KK06/10/02B). Ieškovei teko pareiga įrodyti ne tik tai, kad atsakovas neva grąžino nurodytas paskolas, bet ir tai, kad šios paskolos buvo grąžintos bendromis lėšomis, tačiau ieškovė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

54.14.                      Nors Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimu nutraukiant atsakovo ir G. B. santuoką buvo nustatyta, kad atsakovas ir toliau išlieka pagrindinis skolininkas pagal būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 06/04/261B ir Nr. KK06/10/02B, o G. B. išlieka laiduotoja, tačiau mėnesinės įmokos privalėjo būti mokamos atsakovo ir G. B. lygiomis dalimis, pastarajai pervedant jai priklausančią mokėti paskolos dalį į atsakovo banko sąskaitą. Ieškovės teiginys, kad visas įmokas bankui pagal nurodytas kreditavimo sutartį sumokėjo atsakovas santuokos su ieškove metu, yra nepagrįstas. Byloje pateiktas atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2014 m. gegužės 9 d. G. B. kiekvieną mėnesį pervesdavo atsakovui atitinkamo dydžio sumą jai tenkančios paskolos įmokos daliai padengti, kol galiausiai 2014 m. balandžio–gegužės mėnesiais visas likęs įsiskolinimas pagal kreditavimo sutartis buvo perkeltas G. B. kaip jos asmeninis įsiskolinimas. Byloje pateikta 2014 m. balandžio 29 d. mainų sutartis, pagal kurią atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusi 1/2 dalis buto ir 1/2 dalis garažo buvo perduota G. B. mainais į jai priklausiusią 1/2 dalį žemės sklypo. Nurodyta mainų sutartimi taip pat buvo išspręstas klausimas dėl tolimesnio kreditų likimo ir jų grąžinimo. Mainų sutartyje šalys susitarė, kad atsakovui tenkanti įsipareigojimų pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. 06/04/261B ir pagal Kreditavimo sutartį Nr. KK06/10/02B suma išskaitoma iš atsakovui priklausiusios 1/2 dalies buto vertės, G. B. prisiimant įsipareigojimus pagal nurodytas kreditavimo sutartis savo vardu (Mainų sutarties 3.1.4, 4.7, 5.4 punktai). Taigi visi atsakovo įsipareigojimai pagal nurodytas kreditavimo sutartis buvo perleisti G. B., kuri tapo naująja banko skolininke. Tai, kad kreditai atsakovo nebuvo grąžinti, o jų likučiai buvo perkelti G. B. asmeniniam įsipareigojimui, patvirtina ir pateikiamos 2014 m. balandžio 28 d. skolos perkėlimo sutartys Nr. 14/04/002 ir Nr. 14/04/003. Atsakovo žiniomis, G. B. gavo paskolą iš AB SEB banko ir ja refinansavo kreditavimo sutartis Nr. BK 06/04/261B ir Nr. KK06/10/02B bei šiuo metu grąžina paskolą ne Luminor Bank AB (buv. Nordea Bank Finiand Plc), o AB SEB bankui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

55.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

56.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde teigia, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties – šališko teismo. Ieškovės teigimu, bylą išnagrinėjusiai teisėjai Daliai Trumpulienei 1993–1995 metais studijuojant Vilniaus pedagoginiame universitete Lituanistikos fakultete, tame pačiame fakultete dėstė atsakovo J. V. tėvas – profesorius kalbininkas A. V., kurį bylą nagrinėjusi teisėja pažinojo. Pasak ieškovės, teisėja Dalia Trumpulienė, būdama atsakovo tėvo A. V. studentė, palaiko draugiškus santykius su jo sūnumi – atsakovu J. V.. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjusi teisėja vilkino bylą, priiminėjo tik atsakovui palankius procesinius sprendimus (tėvo valdžios apribojimo klausimą išskyrė į atskirą civilinę bylą; neskyrė atsakovui baudos už melagingų parodymų davimą; nesustabdė civilinių bylų iki bus išnagrinėtas ieškovės skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) ir Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus priimtų dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo; atsisakė priimti ieškovės paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus; priėmė atskirąją nutartį, kuria kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti ieškovei pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedūrą; kt.), nepagrįstai ragino ieškovę susitarti (susitaikyti) su atsakovu, nepaisydama to, kad atsakovas, ieškovės teigimu, buvo padaręs nusikalstamas veikas, smurtavęs prieš ieškovę ir mažamečius vaikus.

57.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti reiškiant daugkartinius nušalinimus teisėjai Daliai Trumpulienei pirmosios instancijos teisme. Vilniaus apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, išnagrinėjusi ieškovės pareiškimus dėl teisėjos nušalinimo, 2019 m. sausio 8 d., 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. birželio 28 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimis konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti teisėjos nešališkumu, ir ieškovės pareiškimus dėl teisėjos nušalinimo atmetė. Pati bylą nagrinėjusi teisėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad, nors studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete, tačiau atsakovo tėvo A. V. asmeniškai nepažinojo, taip pat nežino, kokius dalykus jis dėstė, jokių asmeninių santykių su atsakovu nepalaiko. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo atsakovo tėvo studentė, jį pažinojo ir dabar palaiko draugiškus santykius su jo sūnumi (atsakovu), taip pat nepateikė ir kitų teisėjos šališkumą pagrindžiančių įrodymų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

58.       Nors ieškovei ne kartą buvo išaiškinta, kad nepagrįstų nušalinimų reiškimas gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, ieškovė ir toliau reiškė teisėjai tais pačiais argumentais grindžiamus nušalinimus. Konstatavusi, kad ieškovė įstatymo suteiktomis teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį, jomis piktnaudžiauja, neleidžia teismui susikoncentruoti į ginčo nagrinėjimą, veikia prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą, Vilniaus apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskyrė ieškovei už piktnaudžiavimą nušalinimo teise 100 Eur baudą.

59.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė yra pasinaudojusi savo procesine teise pareikšti bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimą, visi ieškovės argumentai, kuriais buvo grindžiamas teisėjos šališkumas, buvo tinkamai išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja taip pat nenustačiusi CPK 64 ir 65 straipsniuose įtvirtintų teisėjos nušalinimo pagrindų.

60.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad dėl netinkamo bylą nagrinėjusios teisėjos elgesio ir veiksmų kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, Lietuvos Respublikos prezidentą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik pats faktas, jog ieškovė dėl bylą nagrinėjusios teisėjos veiksmų yra kreipusis į skirtingas institucijas, byloje nesant jokių duomenų, kad teisėjos elgesys ieškovės atžvilgiu būtų buvęs netinkamas (šališkas), nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmiau aptartas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas.

61.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl papildomų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

62.       Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus: 1) Administracinių nusižengimų registro 2018 m. gruodžio 18 d. išrašą apie asmeniui (atsakovui J. V.) registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus Nr. 01-ANR_I-960-2018; 2) Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2020 m. sausio 29 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2. VI-9; 3) ieškovės Tarnybos specialistams 2020 m. kovo 3 d. elektroniniu paštu išsiųstą pareiškimą.

63.       Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

64.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pati ieškovė nurodo, jog apeliacinės instancijos teismui teikiamas Administracinių nusižengimų registro 2018 m. gruodžio 18 d. išrašas apie asmeniui (atsakovui J. V.) registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus Nr. 01-ANR_I-960-2018 yra byloje kaip elektroninės bylos popierinis priedas, tik nėra skaitmenizuotas, todėl nėra pagrindo priimti byloje jau esantį dokumentą.

65.       Iš prašomo prijungti ieškovės 2020 m. kovo 3 d. pareiškimo, adresuoto Tarnybos specialistams, matyti, kad jame ieškovė iš esmės atkartoja tas pačias ankstesniuose teismui ir Tarnybai skirtuose dokumentuose jau nurodytas aplinkybes. Ieškovės teikiamas Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2020 m. sausio 29 d. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2. VI-9 taip pat iš esmės yra tapatus byloje jau esančiam Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. birželio 17 d. nutarimui atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti dokumentai nepatvirtina jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jie nėra tokie svarbūs, kad turėtų įtakos galutiniam sprendimui, todėl šiuos ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

66.       Ieškovė (apeliantė) apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, pavadintus pareiškimais prie apeliacinio skundo.

67.       Pažymėtina tai, kad pagal civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinį procesą, dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti tokius procesinius dokumentus – apeliacinį skundą, prisidėjimą prie apeliacinio skundo, atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 305, 306, 309, 318 straipsniai). Proceso teisės normų nenumatyta galimybė apeliantui teikti papildomus pareiškimus (paaiškinimus) prie apeliacinio skundo. Be to, CPK 323 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti, papildyti apeliacinį skundą yra draudžiama.

68.       Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) visas, jos manymu, teisiškai reikšmingas aplinkybes ir nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus galėjo išdėstyti ir išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde. Nurodytų motyvų pagrindu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė (apeliantė) nenurodė jokių galutiniam sprendimui įtakos galinčių turėti aplinkybių, ieškovės pateiktus dokumentus, pavadintus pareiškimais prie apeliacinio skundo, atsisakytina priimti.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

69.       Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2171.

70.       Ieškovė pareikštu ieškiniu, o atsakovas – priešieškiniu prašė nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, gyveno atskirą gyvenimą, girtuokliavo, neprisidėjo prie namų ūkio, buities darbų, vaikų auginimo, o ieškovė, būdama dviejų mažamečių vaikų motina, stengėsi išsaugoti santuoką, tačiau ją atsakovas ignoravo, neleido turėti savo nuomonės, nelaikė lygiaverte partnere, nesitarė buities, finansiniais, asmeniniais ar vaikų priežiūros klausimais, slėpė savo verslo reikalus, skolas, vėliau ir santuokoje įgytas pajamas, jų panaudojimą asmeninėms skoloms, kreditams, įgytiems gyvenant ankstesnėje santuokoje sumokėti. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės netinkamo, agresyvaus, užgaulaus elgesio, nuolatinio konfliktų be priežasties arba esant menkiausiam pretekstui kėlimo, terorizavimo, jos nepriimtino požiūrio į bendrą gyvenimą ir jo tikslus, dėl jos žeminančio atsakovą elgesio, nesugyvenamo ir turinčio akivaizdžių emocinių ydų charakterio.

71.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalių santuoka buvo sudaryta brandžiame amžiuje, abiem šalims turint susiformavusius aiškius vertybinius kriterijus ir ankstesnių nesėkmingų santykių patirtį. Teismas vertino, kad sudarydamos santuoką šalys elgėsi skubotai, gerai nepažinę vienas kito, visiškai neįvertinę, ar juos sieja bendri interesai, neapgalvoję, ar jie galės gyventi kaip šeima, o šeimoje iškilus sunkumams (gimus vaikams, atsiradus finansinėms problemoms ir kt.) abu nedėjo pakankamai pastangų susidariusioms situacijoms išspręsti. Teismas pažymėjo, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, kurie privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, tačiau nagrinėjamu atveju šalys nuolat konfliktavo ir kaltino viena kitą, nesiimdamos pakankamų priemonių situacijai pakeisti ir šeimai išsaugoti. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai nebuvo ir nėra vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai ir nesugebėjo sukurti šeiminių santykių, abu pažeidė rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

72.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės nuomone, byloje esantys įrodymai ir ieškovės byloje teikti paaiškinimai patvirtina, kad ji, būdama profesionali slaugytoja, stengėsi gaminti sveiką naminį maistą, prašė atsakovo nevartoti alkoholio, buvo rūpestinga ir mylinti žmona, stengėsi ir dėjo visas pastangas, kad išsaugotų atsakovo sveikatą ir norėjo gyventi kartu su juo, tuo tarpu atsakovas, ignoruodavo ieškovės prašymus ir nuomonę, vartojo alkoholį, būdavo agresyvus, tyčia stengdavosi sukelti konfliktus, tiek prieš ieškovę, tiek prieš šalių vaikus naudojo fizinį ir psichologinį smurtą.

73.       Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovės teiginiai apie atsakovo nerūpestingumą, netinkamą ir agresyvų jo elgesį neatitinka tikrovės, yra paremti tik emocijomis grįstais išvedžiojimais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nuolat keldavo konfliktus, buvo agresyvi ir neigiamai nusiteikusi atsakovo atžvilgiu, kaltino atsakovo sūnų iš ankstesnės santuokos, jo motiną, atsakovo brolį ir jo šeimą dėl atsakovui neva daromos neigiamos įtakos ir šeimos griovimo, siuntinėjo jiems grasinančias žinutes, siekė riboti atsakovo bendravimą su jais.

74.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

75.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

76.       Išanalizavus ir įvertinus visą bylos medžiagą, konstatuotina, kad nė viena iš šalių byloje nepateikė pakankamai ir objektyvių duomenų, kurie pagrįstų tik kitos šalies kaltę dėl šeimos iširimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių konfliktai prasidėjo dar nepraėjus metams nuo santuokos sudarymo, o gimus šalių vaikams, jie dar labiau paaštrėjo. Iš ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovė vaikus siekė auginti itin sterilioje aplinkoje, reikalavo atsakovą perskaityti ieškovės nurodytą literatūrą apie mažamečių vaikų auginimą, bet koks atsakovo veiksmas, kuris neatitiko rūpestingo tėvo elgesio standartų (kaip tai suprato ieškovė) ir ieškovės nuomonės dėl vaikų priežiūros ir saugumo, sukeldavo aštrias konfliktines situacijas. Sutuoktiniams susidūrus su finansiniais sunkumais, šalių tarpusavio santykiai dar labiau pašlijo. Ieškovė priekaištaudavo atsakovui dėl jo santykių su jo sūnumi iš ankstesnės santuokos, jo motina, taip pat dėl santykių su atsakovo broliu ir jo šeima. Dėl nuolatinių abipusių priekaištų, keliamų reikalavimų, skirtingo požiūrio į sutuoktinių tarpusavio pareigas, vaikų priežiūrą ir auginimą, nepasitenkinimo vienas kito elgesiu ir smurto protrūkių tarp šalių nuolat kildavo konfliktai.

77.       Nors byloje nustatyta, kad šalys dėl šeimoje kylančių konfliktų 2015 metais kreipėsi į psichologą, kurio pagalba davė teigiamų rezultatų, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šalių konfliktams atsinaujinus, jos ėmėsi visų prieinamų priemonių kilusiems sunkumams išspręsti ir siekė atkurti darnius šeiminius santykius (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog abi šalys netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas: nebuvo lojalios viena kitai, nevykdė pareigų viena kitą gerbti, remti moraliai, prisidėti prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, nesiekė atkurti (realiai, o ne formaliai) šeiminių ryšių, nesistengė, kad šeima būtų išsaugota, ir pagrįstai pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

78.       Tačiau teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog ieškovė turėjo (turi) psichinės sveikatos problemų, kurios atsirado dėl vėlyvų ieškovės nėštumų ir gimdymų bei lėmė šalių konfliktinius santykius, nėra pagrįsti bylos medžiaga.

79.       Ieškovės teigimu, ji nuo 2004 m. birželio 22 d. iki 2019 m. kovo 1 d. dirbo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose anestezijos intensyvios terapijos slaugytoja, reguliariai tikrinosi psichinę sveikatą ir niekada nėra turėjusi jokių psichinių problemų, nėra sirgusi jokiomis psichikos ligomis, nėra vartojusi jokių psichiką veikiančių vaistų. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė byloje pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame 2019 m. sausio 10 d. psichiatras atliko įrašą, kad ieškovė dėl psichinės būsenos dirbti gali.

80.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos eksperto psichiatro, teismo pavedimu stebėjusio teismo posėdį ir proceso dalyvių elgesį procese, nuomonė, kad ieškovei reikėtų atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, išsamiai ir objektyviai įvertinti ieškovės veiksnumo kriterijus, savaime neteikia pagrindo konstatuoti, kad ieškovė turi psichinės sveikatos problemų, juolab kad pats teismo posėdyje dalyvavęs psichiatras pažymėjo, jog nė vienas proceso dalyvis nėra jo tyrimo objektas, jis teismo posėdyje buvo pakviestas tik stebėti proceso dalyvių elgesį procese.

81.       Pirmosios instancijos teismui kilus abejonių, ar ieškovė, būdama teisiškai veiksni, dėl galimų psichikos sutrikimų faktiškai gali suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir savarankiškai priimti sprendimus dėl civilinės bylos vedimo ir baigimo, teismas 2019 m. kovo 7 d. priėmė atskirąją nutartį, kuria kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti ieškovei pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedūrą. Vilniaus apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi nurodytą teismo kreipimąsi, 2019 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą atisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius tam teisinio pagrindo. Išanalizavusi tyrimo metu surinktą medžiagą, prokuratūra padarė išvadą, kad nėra jokių medicininių duomenų, jog ieškovei būtų diagnozuotas psichikos sutrikimas ar silpnaprotystė; ieškovė ne vienerius metus darbovietėje buvo tikrinama gydytojo psichiatro, taip pat gydėsi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos centre, tačiau gydytojams nekilo įtarimų dėl ieškovės psichikos sveikatos. Nutarime taip pat pažymėta, kad asmens elgesio neracionalumas, ekscentriškas elgesys ar elgesys, nukrypstantis nuo vyraujančių normų (agresyvumas ir pan.), neleidžia teigti, kad yra pakankamas pagrindas pradėti procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje.

82.       Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, byloje nesant jokių medicininių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuoti duomenys apie ieškovės gydymą ar jai diagnozuotus psichikos sutrikimus, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė turėjo (turi) psichinės sveikatos problemų. Kita vertus, nurodyta aplinkybė neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir iš esmės teisingai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

83.       Konstatavęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o dvasinius išgyvenimus ir stresą abu sutuoktiniai patyrė dėl savo pačių nesugebėjimo išsaugoti šeimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šalių reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio.

Dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo

84.       Ieškovės (apeliantės) teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertintino ieškovės reikalavimą dėl jos pavardės po santuokos nutraukimo. Patikslinusi ieškinį, ieškovė prašė po santuokos nutraukimo susigrąžinti mergautinę pavardę „Š.“ ir išimtinai nepilnamečių vaikų interesais pasilikti santuokinę pavardę „V.“, t. y. turėti pavardę „Š. V.“.

85.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.69 straipsnio nuostatomis, atsižvelgęs į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys turi bendrų nepilnamečių vaikų, ieškovei paliko santuokinę pavardę „V.“.

86.       CK 3.69 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

87.       Pažymėtina, kad nurodyta teisės norma nesuteikia sutuoktiniui teisės pasilikti kitokią pavardę nei santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę, t. y. nenumato galimybės sutuoktiniui pasikeisti turimą pavardę į dvinarę pavardę, kurią sudarytų ir iki santuokos turėta, ir santuokinė pavardė. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus pačios ieškovė byloje išreikštą pageidavimą nepilnamečių vaikų interesais pasilikti santuokinę pavardę „V.“, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „V.“.

88.       Tačiau teisėjų kolegija išaiškina ieškovei, kad toks teismo sprendimas savaime neeliminuoja jos teisės pasikeisti turimą pavardę neteismine, bendra teisės aktų nustatyta tvarka.

89.       CK 2.20 straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. Vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir šių asmens duomenų keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 ,,Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

90.       Taisyklių 5 punktas numato, jog pagal šias Taisykles asmuo savo turimą vienanarę arba dvinarę pavardę gali keisti į kitą vienanarę arba dvinarę pavardę. Taisyklių 9 punktas nustato atvejus, kai asmuo gali pakeisti savo pavardę, vienas iš jų – kai asmuo nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę (9.10 papunktis). Taisyklių 14 punktas nustato, kad prašymą pakeisti vardą ir (ar) pavardę pareiškėjas gali pateikti pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai tiesiogiai arba per Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą.

91.       Taigi ieškovė (apeliantė), siekdama pasikeisti turimą pavardę į dvinarę pavardę, sudarytą iš ieškovės mergautinės ir santuokinės pavardės – „Š. V.“, šią teisę gali įgyvendinti ne teismo tvarka, paduodama atitinkamą prašymą pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

92.       Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

93.       Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

94.       Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013).

95.       Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas priešieškiniu prašė priteisti kompensacijas už jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių lėšų panaudojimą asmeninėms prievolėms vykdyti. Ieškovė byloje prašė priteisti iš atsakovo 1/2 dalį bendrų sutuoktinių lėšų, kurias atsakovas santuokos metu panaudojo šioms asmeninėms prievolėms: 1) 1/2 dalį 5430,34 Eur sumos, t. y. 2715,17 Eur, kurią atsakovas skyrė savo sūnui J. J. V. iš ankstesnės santuokos išlaikyti; 2) 1/2 dalį 5000 Eur sumos, t. y. 2500 Eur, kurią atsakovas vestuvių proga padovanojo savo broliui; 3) 1/2 dalį 1506 Eur sumos, t. y. 753 Eur, kurią atsakovas sumokėjo UAB „INVL Asset Management“ pensijų fondui; 4) 1/2 dalį 533,92 Eur sumos, t. y. 266,96 Eur, kurią atsakovas skyrė palūkanoms pagal 2006 m. balandžio 28 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/04/261B sumokėti. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 2153,18 Eur, t. y. 1/2 dalį bendrų lėšų, kuriomis ieškovė padengė savo asmeninio kredito dalį, ir 7306,73 Eur, t. y. 1/2 dalį bendrų lėšų, kuriomis ieškovė padengė savo asmenines išlaidas ir tenkino asmeninius interesus.

96.       Ieškovė byloje įrodinėjo, kad šalims gyvenant kartu (iki 2016 m. lapkričio 3 d.) visos atsakovo asmeninės prievolės buvo dengiamos iš bendrų sutuoktinių lėšų, o visos ieškovės asmeninės prievolės – iš jos asmeninių lėšų (santaupų). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas iš esmės neginčija, jog jo asmeninės prievolės buvo mokamos iš bendrąją sutuoktinių nuosavybe laikomų pajamų, iš byloje esančių atsakovo procesinių dokumentų turinio matyti, kad atsakovas byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jis savo asmenines prievoles taip pat vykdė ne iš bendrų (arba ne tik iš bendrų), bet iš turėtų asmeninių lėšų.

97.       Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad abi šalys tiek bendras, tiek asmenines prievoles vykdė iš bendrai santuokoje įgytų lėšų (gautų pajamų), todėl šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimų priteisti kiekvienam iš jų po 1/2 dalį bendrąją sutuoktinių nuosavybe laikomų pajamų, iš kurių buvo vykdomos asmeninės šalių prievolės, netenkino.

98.       Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su nurodyta skundžiamo sprendimo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl ieškovės asmeninio turto ir prievolių. Ieškovės nuomone, teismui pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio susitaupė 62 000 Lt. Be to, santuokos su atsakovu metu pinigines lėšas ieškovei dovanojo jos tėvai, ieškovei taip pat buvo išmokėta indėlio draudimo išmoka (indėlis buvo padėtas iš asmenių ieškovės lėšų), kurios laikytinos asmenine ieškovės nuosavybe. Su nurodytais apeliacinio skundo argumentais sutiktina iš dalies.

99.       Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

100.       CK 3.89 straipsnis įtvirtina atvejus, kai turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas abiejų sutuoktinių atskirai iki santuokos sudarymo įgytas turtas.

101.       Ieškovės teigimu, ji laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio iš jai priklausančios banko sąskaitos išėmė ir taip grynaisiais susitaupė 62 000 Lt dar iki pažinties su atsakovu t. y. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė byloje pateikė banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašus. Iš nurodytos banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė nuo 2004 metų į šią sąskaitą gaudavo darbo užmokestį, taip pat į šią sąskaitą pinigines lėšas reguliariai pervesdavo ieškovės motina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nurodyti banko sąskaitos išrašai patvirtina ieškovės teiginius, kad ji į šią sąskaitą gautas pinigines lėšas nuolat išsiimdavo grynaisiais pinigais, tačiau tai savaime neįrodo, kad ieškovė nurodytas pinigines lėšas (62 000 Lt) iki santuokos su atsakovu sudarymo faktiškai turėjo, t. y. nebuvo jų išleidusi. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė byloje neįrodė, jog iki santuokos sudarymo iš savo darbo pajamų ir tėvų dovanotų lėšų grynaisiais pinigais buvo susitaupiusi 62 000 Lt sumą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

102.       Kita vertus, teisėjų kolegija pagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentus, kad byloje pateiktos pinigų dovanojimo sutartys, dokumentai apie indėlio išmokėjimą patvirtina aplinkybę, jog ieškovės santuokos metu turėjo asmeninių lėšų. 

103.       Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui po santuokos sudarymo dovanotas turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Asmenine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

104.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės tėvai 2013 m. balandžio 11 d. pinigų dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei 33 000 Lt, o 2014 m. vasario 25 d. pinigų dovanojimo sutartimi ieškovės motina padovanojo ieškovei 10 000 Lt. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad ieškovė ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2013 m. vasario 6 d. sudarė terminuoto indėlio sutartį, kurios pagrindu ieškovei buvo atidaryta indėlio sąskaita ir priimtas 5000 Lt indėlis. KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankrutavus, ieškovei buvo išmokėta 5200,86 Lt indėlio draudimo išmoka. Kadangi indėlio draudimo išmoka buvo išmokėta už indėlį, kuris buvo padėtas iš asmeninių ieškovės lėšų, ši išmoka laikytina asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės teikia pagrindą pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė santuokos su atsakovu metu neturėjo asmeninių lėšų, iš kurių galėjo vykdyti savo asmenines prievoles. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė dėl ieškovės turėtų asmeninių lėšų neturi įtakos skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui, nes šiuo konkrečiu atveju atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės 1/2 dalį lėšų, kurias atsakovė panaudojo savo asmeninėms prievolėms vykdyti, buvo atmestas nepaisant nurodytos aplinkybės, ir atsakovas šios teismo sprendimo dalies neskundė.

105.       Sprendžiant dėl ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 1/2 dalį lėšų, kurias jis santuokos metu panaudojo savo asmeninėms prievolėms vykdyti, kaip ir ieškovės atveju, būtina įvertinti atsakovo argumentus, kad jis taip pat turėjo asmeninių lėšų, iš kurių, be kita ko, vykdė ir savo asmenines prievoles.

106.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir UAB FMĮ „Finvesta“ 2012 m. spalio 8 d. sudarė Sutartį Nr. 1 dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuria atsakovas perleido, o UAB FMĮ „Finvesta“ už 439 500 Lt (127 287,99 Eur) kainą įsigijo reikalavimo teisę į ribotos atsakomybės kompanijos „Cornwall Consult LLC“ skolą. Byloje esantis banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad kaina už reikalavimo teisės perleidimą atsakovui buvo sumokėta dalimis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dalį už reikalavimo teisės perleidimą gautų lėšų – 150 000 Lt (43 443 Eur) – atsakovas 2014 m. balandžio 21 d. paskolos sutartimi paskolino UAB „Smart Mix LT“. Paskolos sutartimi šalys susitarė dėl skolos grąžinimo termino – 2016 m. balandžio 20 d., kartu nurodydamos, jog skola gali būti grąžinama prieš nustatytą terminą. Iš byloje pateikto atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuokos metu atsakovui pagal nurodytą 2014 m. balandžio 21 d. paskolos sutartį buvo grąžinta 31 200 Eur skolos. Kadangi atsakovas paskolą UAB „Smart Mix LT“ buvo suteikęs iš asmeninių lėšų, paskolos gavėjo atsakovui grąžinta skolos suma laikytina asmenine atsakovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi nurodytų atsakovo asmeninių lėšų visiškai pakako ieškovės nurodytoms atsakovo asmeninėms prievolėms, nurodytoms šios nutarties 95 punkte, įvykdyti.

107.       Iš byloje esančio atsakovo banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad atsakovas visą ar dalį UAB „Smart Mix LT“ jam grąžintos paskolos dalies tą pačią dieną pervesdavo ieškovei į jos vardu atidarytą banko sąskaitą. Tokiu būdu atsakovas iš savo asmeninių lėšų santuokos su ieškove metu pervedė jai 9930 Eur sumą (2015 m. sausio 27 d. – 1000 Eur, 2015 m. vasario 13 d. – 1000 Eur, 2015 m. vasario 19 d. – 900 Eur, 2015 m. kovo 12 d. – 200 Eur, 2015 m. balandžio 2 d. – 300 Eur, 2015 m. balandžio 24 d. – 500 Eur, 2015 m. gegužės 26 d. – 400 Eur, 2015 m. birželio 23 d. – 300 Eur, 2015 m. rugsėjo 22 d. – 1100 Eur, 2015 m. rugsėjo 29 d. – 180 Eur, 2015 m. spalio 21 d. – 600 Eur, 2015 m. lapkričio 20 d. – 150 Eur, 2015 m. lapkričio 25 d. – 600 Eur, 2015 m. lapkričio 27 d. – 200 Eur, 2015 m. gruodžio 10 d. – 200 Eur, 2015 m. gruodžio 22 d. –500 Eur, 2016 m. sausio 27 d. – 300 Eur, 2016 m. vasario 22 d. – 500 Eur, 2016 m. kovo 24 d. – 1000 Eur). Taigi net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad atsakovas asmenines savo prievoles vykdė ne tik iš asmeninių, bet ir iš bendrų sutuoktinių lėšų, nurodyti bylos duomenys teikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad atsakovas yra tinkamai kompensavęs bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

108.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas santuokos metu turėjo pakankamai asmeninių lėšų, iš kurių galėjo vykdyti ir vykdė savo asmenines prievoles. Kita vertus, byloje nėra pateikta pakankamai ir tikslių duomenų apie tai, kokia apimtimi šalių asmeninės prievolės buvo vykdomos iš asmeninių, o kokia – iš bendrų sutuoktinių lėšų (CPK 185 straipsnis).  Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir netinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus, susijusius su jų santuokos metu įgytomis asmeninės lėšomis, tačiau netenkindamas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl kompensacijos iš kito sutuoktinio priteisimo priėmė teisingą sprendimą.

Dėl sutuoktinių prievolių pripažinimo solidariosiomis

109.       Ieškovė ieškiniu, o atsakovas priešieškiniu byloje prašė pripažinti jų prievoles pagal kreditinių kortelių sutartis (ieškovė 1606,41 Eur kredito likutį AB „Swedbank“, o atsakovas 975,50 Eur kredito likutį AB SEB bankui) solidariosiomis ir priteisti iš kitos šalies pusę negrąžinto kredito sumos.

110.       Įvertinęs tai, kad abi šalys iki 2016 m. lapkričio 3 d. kreditinėse kortelėse esančiomis lėšomis naudojosi ir asmeniniams, ir šeimos poreikiams tenkinti, taip pat tai, kad šalys byloje nepateikė įrodymų, kokią dalį kreditinių lėšų jie išleido išimtinai asmeniniams, o kokią šeimos poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant pagrindo pripažinti, kad šalių kreditinėse kortelėse susidariusios skolos yra jų solidariosios skolos.

111.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių nesutikimo su šia pirmosios instancijos teismo išvada argumentų, nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų nustatyti, kokia apimtimi kreditinės kortelės lėšos buvo naudojamos asmeniniams, o kokia – šeimos poreikiams tenkinti (CPK 185 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada.

Dėl atsakovo grąžintos 150 000 Lt skolos pagal 2009 m. spalio 22 d. paskolos sutartį

112.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo 1/2 dalį 150 000 Lt, t. y. 75 000 Lt (21 721,50 Eur), skolos, kurią atsakovas grąžino buvusiai sutuoktinei G. B. Ieškovės teigimu, nurodytą skolą atsakovas buvusiai sutuoktinei G. B. grąžino gyvendamas santuokoje su ieškove. Pasak ieškovės, byloje pateiktą patvirtinimą prie paskolos sutarties Nr. 2009-1 G. B. iš tiesų pasirašė 2015 m. gegužės mėnesį, tačiau jame nurodė atgalinę pasirašymo datą – 2012 m. gruodžio 31 d.

113.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas J. V. ir G. B. (buvusi pavardė – V.) 2009 m. spalio 22 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią G. B. paskolino, o J. V. įsipareigojo grąžinti 150 000 Lt sumą. Byloje pateiktas J. V. ir G. B. 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytas patvirtinimas prie paskolos sutarties Nr. 2009-1, kuriuo G. B. patvirtino, jog J. V. grąžino jai visą 150 000 Lt paskolą.

114.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog ieškovė 2014 m. gruodžio mėnesį savo namuose rado šalių nepasirašyto patvirtinimo prie paskolos sutarties Nr. 2009-1 projektą, savaime nepagrindžia ieškovės pozicijos, kad byloje pateiktas patvirtinimas prie paskolos sutarties Nr. 2009-1 buvo pasirašytas ne 2012 m. gruodžio 31 d., kaip nurodyta pačiame dokumente, bet 2015 m. gegužės mėnesį, kaip nurodo ieškovė. Išskyrus subjektyvius ieškovės samprotavimus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad 150 000 Lt paskola pagal nurodytą 2009 m. spalio 22 d. paskolos sutartį G. B. buvo grąžinta ieškovės ir atsakovo santuokos metu, o ne iki 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. iki patvirtinimo apie paskolos grąžinimą pasirašymo.

115.       Ieškovės (apeliantės) nurodoma aplinkybė, kad paskola buvo grąžinta nesuėjus 2009 m. spalio 22 d. paskolos sutartyje nustatytam paskolos grąžinimo terminui (2019 m. spalio 22 d.), taip pat neteikia pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją, juolab kad pačioje paskolos sutartyje šalys susitarė dėl galimybės grąžinti paskolą anksčiau nei sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas (paskolos sutarties 7 punktas).

116.       Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 1/2 dalies atsakovo G. B. pagal 2009 m. spalio 22 d. paskolos sutartį grąžintos paskolos priteisimo iš atsakovo.

Dėl žemės sklypo priteisimo

117.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, susijusius su ieškinio reikalavimu priteisti ieškovei ir jos vaikams iš atsakovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, žemės sklypas įgytas 2014 m. balandžio 29 d., t. y. ieškovės ir atsakovo santuokos metu, todėl 1/2 dalis šio žemės sklypo priteistina atsakovei. Likusią 1/2 dalį žemės sklypo dalį ieškovė prašo priteisti šalių nepilnamečiams vaikams. Ieškovė nurodo, kad priteisus žemės sklypą ieškovei ir vaikams atsirastų galimybė susikurti didesnį gyvenamąjį būstą, kuris labiau atitiktų šeimos gyvenimo poreikius, užtikrintų sveikas, kokybiškas gyvenimo sąlygas.

118.       Byloje nustatyta, kad ieškovės prašoma priteisti žemės sklypo dalis atsakovo buvo įgyta ankstesnės santuokos metu ir padalyta nutraukiant santuoką. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18427-595/2011 patvirtino J. V. ir G. B. (buvusi pavardė – V.) sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurią santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas (1150/7400 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šalims buvo padalytas lygiomis dalimis – kiekvienai po 1/2 dalį.

119.       Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad dėl nurodyto santuokos nutraukimo byloje padalyto nekilnojamojo turto J. V. ir G. B. 2014 m. balandžio 29 d. sudarė mainų sutartį, kuria G. B. perleido J. V. asmeninėn nuosavybėn jai priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį mainais į J. V., asmeninės nuosavybės teise priklausiusias dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

120.       Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

121.       Nagrinėjamu atveju, nors 2014 m. balandžio 29 d. mainų sutartis buvo sudaryta ieškovės ir atsakovo santuokos metu, tačiau šia sutartimi jos šalys perleido viena kitai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, sutartyje aiškiai išreikšdamos valią turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn (mainų sutarties 2.1, 4.3 punktai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašomas priteisti žemės sklypas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Santuokos nutraukimo byloje dalytinas tik sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

122.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti šalių vaikams iš atsakovo 1/2 dalį jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.185 straipsnis įtvirtina bendrąjį principą, kad vaikų ir tėvų turtas yra atskiras – vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtą. Be to, nagrinėjamos bylos atveju ieškovė prašė priteisti nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymą, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o ne priteisiant žemės sklypo dalį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškinio reikalavimo.

Dėl atsakovo prievolių pagal 2006 m. balandžio 28 d. ir 2006 m. spalio 5 d. kreditavimo sutartis

123.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimus priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį sumos, kuri šalių santuokos metu buvo sumokėta bankui, dengiant atsakovo įsiskolinimą pagal būsto kreditavimo sutartis, t. y. 28 468,48 Eur (56 936,96 Eur : 2) kredito ir 266,96 Eur (533,92 Eur : 2) palūkanų pagal 2006 m. balandžio 28 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/04/261B ir 20 796,38 Eur (41 592,77 Eur : 2) kredito pagal 2006 m. spalio 5 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. KK 06/10/02B. 

124.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 2006 m. balandžio 28 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/04/261B, kuria atsakovui buvo suteiktas 72 464 Eur kreditas, o 2006 m. spalio 5 d. – kreditavimo sutartį Nr. KK 06/10/02B, kuria atsakovui buvo suteiktas 180 000 Lt kreditas. Abiejose kreditavimo sutartyse kredito gavėju buvo nurodytas atsakovas, tačiau jose pasirašė ir tuometė atsakovo sutuoktinė G. B., nurodydama, kad sutinka su kreditavimo sutarčių sudarymu, taip pat kad jos sudaromos šeimos poreikiams tenkinti ir neprieštarauja šeimos interesams.

125.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18427-595/2011 panaikino J. V. ir G. B. (buvusi pavardė – V.) santuokos apskaitos akto įrašą ir patvirtino sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad J. V. toliau vykdo visas prievoles pagal su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi sudarytas būsto kreditavimo sutartį Nr. BK06/04/261B ir kreditavimo sutartį Nr. KK06/10/02B, o G. B. (buvusi pavardė – V.) išlieka laiduotoja pagal laidavimo sutartis Nr. LBK06/04/89B ir Nr.LKK06/10/03B.

126.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad J. V. ir G. B. 2014 m. balandžio 28 d. sudarė skolos perkėlimo sutartis Nr. 14/04/003 ir Nr. 14/04/003, pagal kurias J. V. skolinius įsipareigojimus pagal 2006 m. balandžio 28 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/04/261B ir 2006 m. spalio 5 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 06/10/02B perėmė naujoji skolininkė G. B. Atsižvelgdami į sudarytas skolos perkėlimo sutartis, tą pačią dieną, t. y. 2014 m. balandžio 28 d., naujoji skolininkė G. B. ir bankas pasirašė papildomus susitarimus prie kreditavimo sutarčių Nr. BK 06/04/261B ir Nr. KK 06/10/02B, kuriais nurodytos kreditavimo sutartys buvo išdėstytos naujomis redakcijomis, kredito gavėja nurodant G. B..

127.       Iš byloje esančių mokėjimo detalilizacijų matyti, kad po 2014 m. balandžio 28 d. skolos perkėlimo sutarčių sudarymo buvo atlikti šie mokėjimai: pagal 2006 m. balandžio 28 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/04/261B buvo sumokėta 54 484,94 Eur kredito ir 93,18 Eur palūkanų (mokėjimai atlikti 2014 m. gegužės 10 ir 13 d.); pagal 2006 m. spalio 5 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. KK 06/10/02B sumokėta 143 611,53 Lt (41 592,77 Eur) kredito ir 166,15 Lt (47,83 Eur) palūkanų (mokėjimai atlikti 2014 m. gegužės 10 d). Nurodytais mokėjimais buvo atliktos paskutinės pagal kreditavimo sutartis Nr. BK 06/04/261B ir Nr. KK 06/10/02B mokėtinos įmokos.

128.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo ieškovės prašytų įrodymų, o iš byloje esančių mokėjimo detalilizacijų nėra aišku, kuris asmuo – atsakovas ar jo buvusi sutuoktinė G. B. sumokėjo visą likusią negrąžinto kredito dalį pagal nurodytas kreditavimo sutartis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

129.       Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi įpareigojo banką pateikti teismui duomenis apie tai, kurio asmens ir iš kokių sąskaitų 2014 m. gegužės mėnesį buvo atliktos paskutinės įmokos pagal 2006 m. balandžio 28 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/04/261B ir pagal 2006 m. spalio 5 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 06/10/02B. Vykdydamas nurodytą teismo nutartį, bankas raštu informavo teismą, kad paskutinės įmokos pagal kreditavimo sutartis Nr. BK 06/04/261B ir Nr. KK 06/10/02B buvo atliktos G. B. banko suteikto kredito lėšomis.

130.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad visi atsakovo skoliniai įsipareigojimai pagal 2006 m. balandžio 28 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/04/261B ir 2006 m. spalio 5 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. KK 06/10/02B (įskaitant visus vėlesnius sutarčių pakeitimus ir papildymus) 2014 m. balandžio 28 d. skolos perkėlimo sutarčių pagrindu buvo perkelti G. B., kuri jai banko suteikto kredito lėšomis ir įvykdė visas likusias pinigines prievoles pagal nurodytas kreditavimo sutartis. Byloje konstatavus, jog šios nutarties 127 punkte nurodytos įmokos pagal kreditavimo sutartis Nr. BK 06/04/261B ir Nr. KK 06/10/02B buvo atliktos ne atsakovo ir ne iš ginčo šalių santuokos metu įgytų lėšų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 1/2 dalį įmokų, atliktų dengiant įsiskolinimą pagal nurodytas kreditavimo sutartis.

Dėl UAB „SEB gyvybės draudimas“ atsakovui išmokėtos išmokos

131.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį 4892,59 Eur sumos, t. y. 2446 Eur, kurią UAB ,,SEB gyvybės draudimas“ 2016 m. birželio 1 d. išmokėjo atsakovui. Ieškovės teigimu, atsakovas nurodytas lėšas nuo ieškovės nuslėpė, pervedė į kitas savo asmenines sąskaitas, iš kurių šiuos pinigus išsiėmė grynaisiais, jų šeimos poreikiams nepanaudojo.

132.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir UAB „SEB gyvybės draudimas“ 2002 m. gruodžio 24 d. sudarė gyvybės draudimo sutartį, kurios pagrindu kas mėnesį mokėjo 43,44 Eur dydžio draudimo įmoką. 2016 m. birželio 1 d. UAB „SEB gyvybės draudimas“ išmokėjo atsakovui 4892,59 Eur sumą, pervesdamas ją į atsakovo vardu atidarytą banko sąskaitą. Teisėjų kolegija pažymi, kad didžioji nurodytos sumos dalis buvo sukaupta dar iki ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo iš asmeninių atsakovo lėšų, todėl ir atitinkama išmokos dalis laikytina asmenine atsakovo nuosavybe. Be to, byloje esantys duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nurodytas lėšas būtų panaudojęs išimtinai savo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti, juolab kad iš byloje esančio atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas po UAB „SEB gyvybės draudimas“ išmokos gavimo ir toliau atlikinėjo mokėjimo pavedimus į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą.

133.       Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl UAB ,,SEB gyvybės draudimas“ 2016 m. birželio 1 d. atsakovui išmokėtos sumos dalies priteisimo.

Dėl UAB „Silver Trade“ akcijų

134.       Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašė priteisti atsakovui natūra 100 vnt. UAB „Silver Trade“ akcijų, o ieškovei – 1/2 šių akcijų vertės, t. y. 1448 Eur. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad UAB „Silver Trade“ akcijų vertė yra tokia pati, kokia buvo jų įsigijimo metu – 2896 Eur, tuo tarpu atsakovas byloje įrodinėjo, kad dėl nevykdomos veiklos, įsiskolinimų ir blogos įmonės finansinės padėties šių akcijų vertė tapo lygi nuliui.

135.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš šalių į bylą pateiktų įrodymų negali nustatyti akcijų rinkos kainos sprendimo priėmimo dienai, o skirti akcijų vertės nustatyto ekspertizę netikslinga, nes įmonė nevykdo veiklos. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padalijo UAB „Silver Trade“ akcijas šalims lygiomis dalimis natūra – kiekvienai iš šalių priteisė po 50 vnt. UAB „Silver Trade“ akcijų.

136.       Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su šia skundžiamo sprendimo dalimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl santuokoje įgytų UAB „Silver Trade“ akcijų. Ieškovės nuomone, teismas neįvertino, kad pats atsakovas 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdyje nurodė, jog gyvenant santuokoje su ieškove verslas sekėsi gerai, todėl tikėtina, kad atsakovas įmonės finansus ir finansinę būklę slepia, neapskaito pajamų ir pan.

137.       Skundžiamame sprendime teisingai pažymėta, kad nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.).

138.       Nagrinėjamoje byloje pateikti UAB „Silver Trade“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus. Vertinant įmonės balansą už 2016 metus matyti, kad įmonė deklaravo turto iš viso už 1450 Eur (pagrindinę įmonės turto dalį – 1143 Eur – sudarė trumpalaikis turtas), o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 4148 Eur, t. y. beveik 3 kartus viršijo turimo turto vertę. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2016 metų pabaigoje turėjo 13 056 Eur nuostolių. Naujesnių finansinės atskaitomybės dokumentų byloje nepateikta, atsakovas teigia, kad įmonė jokios veikos nevykdo, jos finansinė padėtis yra itin bloga. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad įmonėje apdraustųjų asmenų nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

139.       Išanalizavusi ir įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuotus įmonės turtinę padėtį apibūdinančius duomenis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Išskyrus subjektyvius samprotavimus apie neapskaitomas pajamas ir slepiamą tikrąją įmonės finansinę būklę, ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Jau nurodyta, kad byloje esantys įmonės finansiniai dokumentai patvirtina, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai kelis kartus viršija į balansą įrašyto turto vertę, įmonės veikla buvo nuostolinga, pastaruosius keletą metą įmonėje nėra nė vieno darbuotojo ir jokia veikla faktiškai nėra vykdoma. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą atmesti kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad reali UAB „Silver Trade“ akcijų vertė yra lygi šių akcijų nominaliajai vertei, t. y. 2896 Eur.

140.       CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

141.       Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu santuokinio turto padalijimo būdu. Bylos duomenų analizė neteikia pagrindo pripažinti, kad turto padalijimas natūra šiuo konkrečiu atveju nebūtų galimas arba iš esmės pažeistų kurio nors iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus.

142.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nesant pakankamai ir objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie realią UAB „Silver Trade“ akcijų rinkos vertę, taip pat nenustačius priežasčių, dėl kurių įmonės akcijų nebūtų galima abiem sutuoktiniams padalyti natūra, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Silver Trade“ akcijas šalims padalijo natūra, kiekvienam iš sutuoktinių priteisdamas po 50 vnt. UAB „Silver Trade“ akcijų.

Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

143.       Ieškovė byloje prašė priteisti iš atsakovo jai išlaikymą po 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vyriausiajam sūnui K. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), sukaks 14 metų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

144.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus, sprendė, kad šiuo metu ieškovei nėra reikalingas išlaikymas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į šias aplinkybes: 1) ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini); 2) ieškovė gali gauti lėšas sau išlaikyti, nes objektyvių priežasčių jai nedirbti ir auginti sūnus K. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir B. A. V., gimusį (duomenys neskelbtini), namuose nėra: vaikai sveiki, neturi specialių poreikių, dėl kurių negalėtų lankyti vaikų darželio, o ieškovės argumentai dėl prastų higienos sąlygų Vilniaus darželiuose yra įrodymais nepagrįstas teiginys; 3) ieškovė yra darbingo amžiaus, neturinti neįgalumo ir (ar) medicininiais duomenimis pagrįstų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jos galimybę dirbti ir užsidirbti savo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui, turi paklausią slaugytojos specialybę, todėl turi visas galimybes susirasti darbą.

145.       Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką teisę į išlaikymą turi net ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011), be to, CK 3.72 straipsnio 2 dalis įtvirtina prezumpciją, pagal kurią sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ji du šalių mažamečius vaikus augina ir jais rūpinasi 24 valandas per parą, todėl negali papildomai dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų išlaikyti save ir mažamečius vaikus.

146.       CK 3.72 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Nurodytoje teisės normoje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis.

147.       Ieškovė (apeliantė), remdamasi kasacinio teismo praktika pagrįstai nurodo, kad ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami minimaliam pragyvenimo lygiui užsitikrinti, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018). Taigi teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė yra darbinga, savaime neatima teisės reikalauti išlaikymo iš buvusio sutuoktinio.

148.       Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė (apeliantė), prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą, rėmėsi aplinkybe, kad su ja lieka gyventi du šalių nepilnamečiai vaikai.

149.       Pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Tačiau ši prezumpcija savaime nereiškia, kad išlaikymas bendrą vaiką auginančiam sutuoktiniui yra reikalingas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018).

150.       Sprendžiant dėl išlaikymo reikalingumo, teisėjų kolegija, teisiškai reikšminga aplinkybe laiko tai, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, turi darbo rinkoje paklausią intensyvios terapijos slaugytojos specialybę, yra sukaupusi ilgametę patirtį dirbdama VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovė negalėtų susirasti darbą ir gauti pajamų sau ir savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad šalių nepilnamečiai sūnūs šiuo metu yra atitinkamai ketverių ir šešerių metų amžiaus, vaikai yra sveiki, fiziškai stiprūs, neturi specialių poreikių, dėl kurių negalėtų lankyti vaikų darželio. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose yra padaroma tam tikrų sveikatos saugos reikalavimų pažeidimų (šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateikta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacija), ieškovės kategoriškas sprendimas neleisti šalių nepilnamečiams vaikams lankyti vaikų darželio ir vaikus pačiai auginti namuose nelaikytinas pakankamu pagrindu išlaikymo reikalingumui konstatuoti, visą ieškovės išlaikymo naštą perkeliant išimtinai atsakovui.

151.       Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ieškovė yra darbinga ir turi visas galimybes susirasti darbą bei gauti pajamų sau išlaikyti, taip pat nustačius, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena trijų kambarių bute, kuris jai priklauso nuosavybės teise, teisėjų kolegija sprendžia, kad įstatyminė prezumpcija, jog ieškovei yra reikalingas išlaikymas, yra paneigta. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio 

152.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2016 m. birželio 1 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

153.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingas 440 Eur išlaikymas per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai, įvertinęs šalių finansinę padėtį ir galimybes, teismas priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 220 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

154.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamu sprendimu priteistas 220 Eur dydžio išlaikymas vienam vaikui nėra pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms užtikrinti, be to, teismų praktikoje orientaciniu išlaikymo dydžio kriterijumi laikoma Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 555 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas yra pajėgus uždirbti ir turi visas galimybes teikti visą ieškovės prašomą priteisti išlaiko dydį, t. y. kiekvienam vaikui po 550 Eur per mėnesį.

155.       CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

156.       Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

157.       Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

158.       Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą).

159.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad priteisto iš atsakovo išlaikymo dydis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijų dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, nes yra mažesnis nei pusė minimalaus šalies atlyginimo dydžio.

160.       Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

161.       Taigi nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo šio kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio išlaikymas, toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį.

162.       Ieškovės (apeliantės) skaičiavimu, kiekvieno iš vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga 550 Eur suma. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė byloje pateikė pirkinių kvitus, banko sąskaitų išrašus, sąskaitas faktūras. Pažymėtina, kad ieškovės nurodyta vaikų poreikiams patenkinti skirta suma nesiekia minimaliosios mėnesinės algos, kuri skundžiamo sprendimo dieną sudarė 555 Eur, o šios nutarties priėmimo dieną – 607 Eur. Jau nurodyta, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Išanalizavusi ir įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė tinkamai pagrindė vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydį (550 Eur), o aplinkybių, kurios teiktų pagrindą nukrypti nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio orientacinio kriterijaus, byloje nenustatyta (CPK 185 straipsnis).

163.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) – patenkinti reikalingas ne 440 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet ne mažesnis kaip 550 Eur išlaikymo dydis per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. ieškovė (apeliantė) turi teisę gauti 50 Eur išmoką kiekvienam vaikui iš valstybės iki jo pilnametystės, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta aplinkybė teikia pagrindą spręsti, kad valstybė skiria dalį lėšų vaikų poreikiams patenkinti ir tėvams tenkanti išlaikymo pareigos apimtis mažėja, t. y. tėvams tenkanti nepilnamečio vaiko išlaikymo dalis – 500 Eur per mėnesį (550 Eur – 50 Eur).

164.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde taip pat nesutinka, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams būtų teikiamas lygiomis dalimis. Ieškovės teigimu, ji nepilnamečiais vaikais rūpinasi 24 valandas per parą, negali papildomai dirbti ir gauti pajamų, todėl visą išlaikymą turėtų teikti atsakovas.

165.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 Eur (atskaičius mokesčius), iš kurių apie 900 Eur sudaro darbo užmokestis UAB „Crediti rivus“ ir apie 100 Eur – papildomos pajamos iš darbo pavežėju. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė – 21 900 Eur. Atsakovas turi sūnų J. J. V. iš kitos santuokos, kuris skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo nepilnametis, tačiau 2019 m. gruodžio mėnesį jam sukako 18 metų. Šio sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės atsakovas kas mėnesį turėjo teikti 175 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas teigia, kad šiuo metu yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, tačiau nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų šiuo metu esamo įsiskolinimo faktą ir dydį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovas panaudos pagrindu gyvena bute (duomenys neskelbtini), moka tik už suteiktas komunalines paslaugas.

166.       Nors byloje nustatyta, kad ieškovė nedirba, tačiau teismo konstatuota, jog ji yra darbinga, turi paklausią intensyvios terapijos slaugytojos specialybę, yra sukaupusi ilgametę darbo patirtį medicinos srityje ir nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovė negalėtų susirasti darbą ir gauti pajamų. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, už kurį, kaip nurodo ieškovė, kas mėnesį moka apie 100 Eur dydžio kredito įmoką bankui.

167.       Išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys turėtų lygiomis dalimis dalytis nepilnamečiams vaikams teiktiną reikalingą išlaikymą per mėnesį, neperkeliant atsakovui didesnės nepilnamečių vaikų išlaikymo naštos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės siekis, kad visą išlaikymą nepilnamečiams vaikams teiktų skyrium gyvenantis jų tėvas (atsakovas), negali būti pateisinamas ir grindžiamas vien tik pajamų neturėjimu, kurį lemia išimtinai pačios ieškovės kategoriškas sprendimas nesiieškoti jos specialybę ir kvalifikaciją atitinkančio darbo.

168.       Nurodytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, priteisiant iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. vasario 1 d.) iki vaikų pilnametystės (iš šio išlaikymo išskaičiuotinos atsakovo sumokėtos laikino išlaikymo sumos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri pakeista teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi).

169.       Šalims išaiškintina, kad, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, taip pat pasikeitus vaikų poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

        Dėl išlaikymo įsiskolinimo

170.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 8450 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 15 d., skaičiuojant kas mėnesį po 550 Eur kiekvienam vaikui (atėmus atsakovo per nurodytą laikotarpį sumokėtą 900 Eur išlaikymo sumą).

171.       Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikė jau nuo 2016 m. gegužės–birželio mėnesio. Iš šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis, banko sąskaitų išrašų teismas nustatė, kad atsakovas pirko vaikams ieškovės nurodytus maisto produktus, pervesdavo pinigų į ieškovės sąskaitą, be to, atsakovas, kaip ir ieškovė, dėl tuo metu šeimoje susiklosčiusios sudėtingos finansinės situacijos, naudojosi kreditine kortele. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas savo pareigos teikti išlaikymą tinkamai nevykdė nuo 2016 m. lapkričio 3 d., kai šalys pradėjo gyventi skyrium, iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas konstatavo, kad nurodytu laikotarpiu susidarė 900 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

172.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde iš esmės tik atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 8450 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 15 d., tačiau nenurodė konkrečių argumentų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis nagrinėjant šį ieškinio reikalavimą.

173.       Išanalizavusi ir įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepateikė pakankamai ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. ji turėjo pakankamai lėšų ir viena išlaikė nepilnamečius vaikus bei namų ūkį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas gyveno kartu su ieškove ir jų nepilnamečiais vaikais. Atsakovo teigimu, gyvendamas kartu su šeima, jis prie vaikų išlaikymo prisidėjo tiesiogiai, tačiau nėra išsaugojęs visų šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. atsakovas realiai prisidėjo prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, patvirtina ir atsakovo banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad vaikams skirtų lėšų dalį atsakovas pervesdavo į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą (pavyzdžiui, 2016 m. liepos 6 d. pervedė 50 Eur, 2016 m. liepos 12 d. – 300 Eur, 2016 m. rugpjūčio 26 d. – 250 Eur). Byloje esantis šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis taip pat patvirtina atsakovo teiginius apie jo prisidėjimą prie šeimos išlaikymo. Nurodytų motyvų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas iki 2016 m. lapkričio 3 d. (šalių gyvenimo skyrium pradžios) teikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą.

174.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas savo pareigos teikti vaikams išlaikymą tinkamai nevykdė nuo 2016 m. lapkričio 3 d. (šalių gyvenimo skyrium pradžios) iki 2017 m. vasario 1 d. (kreipimosi į teismą dienos), t. y. iš viso 90 dienų (nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo tik epizodiškai). Ieškovė šios skundžiamo sprendimo išvados neginčija, teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą nesutikti su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada.

175.       Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio (padidinus išlaikymo vienam vaikui dydį nuo 220 Eur iki 250 Eur), atitinkamai perskaičiuotinas išlaikymo įsiskolinimas. Jau nurodyta, kad atsakovas pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus iki kreipimosi į teismą dienos tinkamai nevykdė iš viso 90 dienų, t. y. 3 mėnesius, todėl darytina išvada, kad kiekvienam iš vaikų priklausantis išlaikymo įsiskolinimas sudaro 750 Eur (250 Eur x 3 mėn.).

176.       Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad yra pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistiną išlaikymo skolą 404,40 Eur suma, t. y. 1/2 dalimi sumos (808,81 Eur), kuri šalims pradėjus gyventi skyrium buvo ieškovės vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“. Kadangi į nurodytą banko sąskaitą šalys pervesdavo lėšas šeimos poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas ją pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

177.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys (konkrečiai – AB „Swedbank“ 2017 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. SR/17-33933 dėl informacijos pateikimo) patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 3 d., t. y. šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovės vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ne 808,81 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet 8,07 Eur. Šią aplinkybę byloje pripažino ir pats atsakovas, kuris, patikslinęs priešieškinį, atsisakė reikalavimo priteisti iš ieškovės 1/2 dalį iki 2016 m. lapkričio 3 d. sutuoktinių bendrai sukauptų lėšų, t. y. 404,40 Eur, ir šio reikalavimo byloje nebepalaikė. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo (nėra) pagrindo mažinti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistiną išlaikymo įsiskolinimą.

178.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistina, nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisiant kiekvienam po 750 Eur išlaikymo skolos.

179.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, priteisto išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą išdėstė 12 mėnesių. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepateikta pakankamai ir objektyvių duomenų, kurie pagrįstų būtinybę išdėstyti šalių nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymo įsiskolinimą. Jau nurodyta, kad atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 Eur (atskaičius mokesčius), atsakovas turi nekilnojamojo turto, gyvenamuoju būstu naudojasi neatlygintinai (panaudos pagrindais), nuo 2019 m. gruodžio mėnesio atsakovui pasibaigė prievolė išlaikyti sūnų iš ankstesnės santuokos, kuriam atsakovas kas mėnesį teikdavo 175 Eur dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, iš šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas neišdėstytinas.

Dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo 

180.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė tokią atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką:

180.1.                      Ieškovė įpareigotina kiekvieną penktadienį (pradedant vykdyti nuo pirmojo penktadienio, esančio po teismo nutarties pakeisti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos) 12.50 val. pristatyti vaikus į Vilniaus miesto Socialinės paramos centrą, kurio patalpose kiekvieno penktadienio (kai tai yra darbo diena) 13.00 val. vyks pirmi 15 (penkiolika) susitikimų.

180.2.                      Pirmus 5 susitikimus (1–5 susitikimai) nuo 13.00 val. atsakovas Vilniaus miesto Socialinės paramos centro skirtose patalpose bendrauja su vaikais 1 valandą, susitikime dalyvaujant ieškovei ir centro paskirtai vaikų psichologei.

180.3.                      Kitus 5 susitikimus (6–10 susitikimai) nuo 13.00 val. atsakovas Vilniaus miesto Socialinės paramos centro skirtose patalpose bendrauja su vaikais 2 valandas, pirmąją bendravimo valandą susitikime dalyvaujant ieškovei ir esant poreikiui (būtinumui) priskirtai socialinei darbuotojai.

180.4.                      Kitus 5 susitikimus (11–15 susitikimai) nuo 13.00 val. atsakovas Vilniaus miesto Socialinės paramos centro skirtose patalpose bendrauja su vaikais 2 valandas (be kitų asmenų dalyvavimo, bet (tik esant poreikiui, būtinumui) dalyvaujant socialinei darbuotojai.

180.5.                      Įvykus minėtiems 15 susitikimų, atsakovas bendrauja su vaikais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartyje nustatyta tvarka: kiekvieną šeštadienį 10.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 13.00 val. grąžindamas vaikus motinai jų gyvenamojoje vietoje.

180.6.                      Įvykus minėtiems 15 susitikimų, atsakovas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir iki 20.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei antradienis ar ketvirtadienis yra ne darbo diena, atsakovas 10.00 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 20.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

180.7.                      Vaikams pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo ir (ar) mokymo įstaigas, atsakovas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, atsižvelgiant į tos dienos nepilnamečių vaikų užimtumą ugdymo įstaigoje, paima vaikus iš ugdymo įstaigos (-ų) ir iki 20.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei antradienis ar ketvirtadienis yra ne darbo diena, atsakovas 10.00 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 20.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

180.8.                      Antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį atsakovas 10.00 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki to paties savaitgalio sekmadienio 18.00 val. vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą.

180.9.                      Pagal su ieškove iš anksto suderintą laiką (grafiką) atsakovas su vaikais nepertraukiamai praleidžia 14 kalendorinių dienų iš eilės vasaros atostogų metu.

180.10.                      Atsakovas su vaikais praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 20.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą.

181.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde teigia, kad, spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus apie atsakovo grasinimus, amoralų elgesį, daugkartinį fizinį ir psichologinį smurtą prieš vaikus, keliantį grėsmę jų sveikatai ir gyvybei. Ieškovė toliau laikosi pozicijos, kad vaikų nebendravimas su tėvu atitiktų geriausius vaikų interesus.

182.       Ieškovė (apeliantė), siekdama pagrįsti atsakovo nerūpestingą, grubų elgesį, priežiūros nebuvimą, vaikų atžvilgiu naudotą fizinį ir psichologinį smurtą, apeliaciniame skunde atkartoja šias ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes: 1) atsakovas trijų mėnesių K. su vežimėliu nusivežė į miškelį ir prisigėrė stipraus alkoholio; 2) 2015 m. gegužės mėnesį atsakovas nesaugojo vienerių metų K., dėl to vaikas nukrito nuo sofos ir susikando liežuvį; 3) 2015 metais atsakovas sūnui K. pagamino ir davė žaisti su nesaugiu žaislu–barškučiu, kuriame buvo įdėta smulkių sagų ir monetų; 4) 2016 m. balandžio mėnesį atsakovas kieme neprižiūrėjo sūnaus K., kuris nukrito nuo sūpynių ir prasiskėlė galvą; 5) 2016 m. gegužės 5 d. atsakovas nepalaikė dviejų mėnesių kūdikio B. A., kad atsirūgtų, o numetė į lovytę, dėl ko vaikas atpylė; 6) 2016 m. gegužės 17 d. atsakovas su jėga kelis kartus stipriai trenkė dvimetį sūnų K. į sieną, pasodino jį ant puoduko, kuris suskilo ir sužnybė vaikui užpakaliuką bei padarė nubrozdinimą; 7) 2016 m. gegužės mėnesį atsakovas Verkių regioniniame parke leido dvejų metų K. pavojingai priartėti prie šlaito; 8) atsakovas išlipusį iš lovos sūnų K. sviedė iš visų jėgų į lovą ir dėl to vaikas ėmė verkti; 9) 2016 m. spalio mėnesį atsakovas nusivedė sūnų K. į parduotuvę, nors ieškovė prašė to nedaryti, kad vaikas nepasigautų viruso; 10) 2016 m. spalio mėnesį, vesdamas dvejų metų sūnų K. per gatvę, atsakovas jo nepaėmė už rankos, vaikas išbėgo į gatvę ir vos nebuvo partrenktas pravažiuojančio automobilio.

183.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės ir argumentai buvo ištirti, įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti, išdėstant dėl to išsamias bei motyvuotas išvadas ne tik skundžiame sprendime, bet ir iš šios bylos išskirtoje byloje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. išskyrė ieškovės šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimą atsakovui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo į atskirą bylą, kurią išnagrinėjęs, teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3450-981/2019 atmetė ieškovės ieškinį dėl atsakovo neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

184.       Išanalizavusi ir įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti nurodytas bylas išnagrinėjusių teismų išvadoms, kad ieškovė neįrodė procesiniuose išdėstytų aplinkybių apie tai, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, veikė prieš vaikų interesus, nesirūpino vaikų saugumu, sąmoningai leido kilti grėsmei jų sveikatai ar gyvybei, naudojo prieš vaikus fizinį ar psichologinį smurtą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, šalių teiktus paaiškinimus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad bylos duomenys patvirtina tik tai, jog šalys nuolat konfliktavo dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo, grėsmių jų saugumui, tačiau vien tik pačios ieškovės deklaratyvūs teiginiai ir subjektyvus, emocijomis grįstas rašytinių įrodymų vertinimas, neteikia pagrindo spręsti, kad atsakovas būtų netinkamai vykdęs tėvo pareigas ir kėlęs grėsmę vaikų sveikatai ar gyvybei.

185.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su išsamiais pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais ir išvadomis (taip pat išvadomis, prie kurių priėjo bylą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nagrinėję teismai), todėl išsamiau teismo motyvų, susijusių su ieškovės teiginiais dėl atsakovo netinkamo elgesio su vaikais, neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-421/2016).

186.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atsakovas turi psichinių problemų, yra daug kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir už greičio viršijimą (galimai atsakovas vairuoja automobilį išgėręs alkoholio), be to, atsakovas iki šiol yra įtariamas padaręs stambius finansinius nusikaltimus ir jo atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas.

187.       Bylos medžiaga patvirtina, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu atsakovas neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nebuvo teistas, taip pat nebuvo registruotas priklausomybės ligų centre. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad situacija po skundžiamo sprendimo priėmimo pasikeitė ir atsirado aplinkybių, kurios teiktų pagrindą pripažinti, kad šalių nepilnamečiams vaikams būtų nesaugu matytis ir bendrauti su jų tėvu (CPK 185 straipsnis).

188.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo, kad šalių vaikai yra mažamečiai, todėl jiems būtinas kasdieninis emocinis ryšys su motina. Ieškovės teigimu, teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka užkerta kelią vaikams laiką savaitgaliais ir švenčių dienomis leisti su motina, ilgesniam laikui (savaitei ar dviem savaitėms) išvykti su nakvynėmis atostogų ar pasisvečiuoti, taip pat užkerta kelią vaikams išsaugoti emocinius ryšius su mylima močiute, nes pagal nustatytą vaikų ir tėvo bendravimo tvarką, vaikai nebegalėtų kelioms dienoms ar savaitėms išvykti pas kitame mieste gyvenančią močiutę. Ieškovės taip pat teigia, kad nustatyta bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia vaikų dienos darbo (lavinimosi, mokymosi) ir poilsio režimą.

189.       CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

190.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

191.       Pagal skundžiamu sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (argumentai dėl šio laikotarpio nustatymo išdėstyti toliau), atsakovas su vaikais laiką leistų kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val., o vaikams pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo ir (ar) mokymo įstaigas – nuo tos dienos užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos iki 20.00 val., nurodytą valandą grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Taigi atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nustatyta įvertinus vaikų užimtumą ikimokyklinio ugdymo ir (ar) mokymo įstaigose, atsakovo teisė pasiimti vaikus tiesiogiai susieta su tos dienos užsiėmimų ugdymo įstaigoje trukme, todėl ieškovės argumentai, kad nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaikų dienos darbo (lavinimosi, mokymosi) režimą laikytini nepagrįstais.

192.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pagal nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, maksimalus laikas, kurį vaikai praleis kartu tėvu, nustatytas savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, geriausiai užtikrina tiek vaikų, tiek ir pačių ginčo šalių teises ir teisėtus interesus, taip pat atitinka pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką. Tuo tarpu ieškovės (apeliantės) siekis, kad vaikai visus savaitgalius ir visas šventines dienas praleistų tik su ja ir vaikų močiute, nesuderinamas su tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais, nepagrįstai pažeistų nepilnamečių vaikų pamatinę teisę į šeimos ryšius su abiem tėvais.

193.       Ieškovė (apeliantė) nesutikimą su teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka taip pat grindžia tuo, kad atsakovas neturi (neįrodė, kad turi) gyvenamosios vietos, todėl nėra aišku, kur atsakovas leistų laiką su mažamečiais vaikais.

194.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas žodinės panaudos pagrindu gyvena bute (duomenys neskelbtini). Siekdamas įsitikinti, ar faktinė situacija dėl atsakovo gyvenamosios vietos ir gyvenimo sąlygų nėra pasikeitusi, apeliacinės instancijos teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi įpareigojo Tarnybą apsilankyti atsakovo gyvenamojoje vietoje ir įvertinti jo gyvenimo sąlygų atitiktį bendravimui su dviem mažamečiais vaikais. Vykdydami teismo įpareigojimą, Tarnybos specialistė apsilankė atsakovo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad atsakovas gyvena vienas 4 kambarių bute su visais patogumais. Teismui pateiktame Tarnybos rašte nurodyta, kad apsilankymo metu buvo labai tvarkinga ir švaru; namuose yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai; gyvenimo ir buities sąlygos tėvo namuose yra tinkamos svečiuotis mažamečiams šalių vaikams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovas turi visas galimybes ir sąlygas su šalių nepilnamečiais vaikais bendrauti saugioje, vaikų poreikius atitinkančioje aplinkoje.

195.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, neįvertino to, kad mažamečiai vaikai su tėvu (ieškovu) nebendrauja nuo 2016 m. lapkričio 3 d. Nuo to laiko vaikai nėra matę savo tėvo, jo nepažįsta, neprisimena ir nesiilgi, jis jiems yra kaip svetimas žmogus. 

196.       Pažymėtina, kad ši ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo vertinta ir pripažinta teisiškai reikšminga. Būtent dėl to, kad atsakovas savo vaikų nėra matęs jau trejus metus ir jų santykiai yra visiškai nutrūkę, pirmosios instancijos teismas konstatavo būtinybę nustatyti atsakovui pereinamąjį bendravimo su vaikais laikotarpį per tarpininką (psichologą ir/ar socialinį darbuotoją), dedant visas pastangas tėvo ir vaikų ryšiui atkurti. Spręsdamas bendravimo su tėvais tvarkos nustatymo klausimą, bylą nagrinėjęs teismas, be kita ko, atsižvelgė į Tarnybos poziciją, kad pereinamasis laikotarpis turėtų būti apibrėžiamas ne laikotarpiu, o tėvo ir vaikų susitikimų skaičiumi bei periodiškumu, nes tik užtikrinus tokių susitikimų pastovumą ir tęstinumą būtų galima pasiekti teigiamų pokyčių ir pažangos šiuose šeiminiuose santykiuose.

197.       Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių mažamečiai vaikai nėra matę tėvo nuo 2016 metų pabaigos, pagrįstai nustatė pereinamąją laikotarpį, kurį apibrėžė ne laiko tarpu, o tėvo ir vaikų susitikimų skaičiumi bei periodiškumu. Svarbu tai, kad pagal nustatytą tvarką pereinamuoju laikotarpiu atsakovo susitikimai su vaikais vyks neutralioje aplinkoje (Vilniaus miesto Socialinės paramos centrą, kurio patalpose), kartu dalyvaujant centro paskirtai vaikų psichologei, socialinei darbuotojai. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, užtikrina atsakovo bendravimo su vaikais susitikimų pastovumą ir tęstinumą, apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus ir sudaro palankias sąlygas atkurti prarastą ryšį su tėvu.

198.       Pasisakydama dėl ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad vaikai tėvo nėra matę jau daugiau kaip trejus metus, jo nepažįsta, neprisimena ir nesiilgi, teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad tokia situacija iš esmės susiklostė dėl pačios ieškovės veiksmų. Nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios (2016 m. lapkričio 3 d.) ieškovė kategoriškai atsisako leisti atsakovui bendrauti su vaikais, dalyvauti jų ugdyme ir auklėjime, ignoruoja teismo įpareigojimus, Tarnybos ir socialinių darbuotojų siūlomą pagalbą.

199.       Iš bylos medžiagos matyti, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas siekė pasimatyti su vaikais, kreipėsi į teismą dėl laikino bendravimo tvarkos nustatymo, bendravo su Tarnybos specialistais, psichologais, buvo atviras ir geranoriškas specialistų pasiūlymams ir rekomendacijoms, patvirtino suprantantis, kad jam ir vaikams yra reikalinga pagalba užmezgant nutrūkusius ryšius ir juos stiprinant. Atsakovas išreiškė norą ir dėjo pastangas tinkamai pasirengti pasimatymams su vaikais, sužinoti kaip su jais elgtis, jų neišgąsdinti ir padėti santykių kūrimo procese.

200.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsakovui kiekvieną šeštadienį 10.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 13.00 val. grąžinant vaikus motinai jų gyvenamojoje vietoje. Ieškovei nurodytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdant, ši tvarka buvo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi, kuria ieškovė buvo įpareigota kiekvieną pentadienį 12.50 val. pristatyti vaikus į Vilniaus socialinės raidos centrą, kurio patalpose kiekvieno penktadienio 13.00 val. turėjo vykti pirmi 15 susitikimų (nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi ją palikus nepakeistą).

201.       Byloje nustatyta, kad ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi pakeistos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos taip pat nesilaikė, dėl to nurodytą nutartį vykdanti antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos ieškovei paskyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1863-431/2019 iš dalies patenkino antstolės pareiškimą dėl baudos ieškovei skyrimo – paskyrė ieškovei 150 Eur dydžio baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinosios bendravimo tvarkos) nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Nurodytą bylą dėl baudos už laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymą skyrimo nagrinėję teismai nustatė, kad 2019 m. birželio 14 d., 21 d., 28 d., liepos 5 d. ir 12 d. nuo 12.50 val. iki 13.20 val. Pagalbos šeimai skyriuje buvo organizuojami atsakovo susitikimai su vaikais ir jų motina, tačiau į susitikimus ieškovė su vaikais neatvyko, visiškai nekontaktavo su atsakovu, socialiniais darbuotojais ir antstole, neprašė susitikimus atidėti ar perkelti dėl išimtinių aplinkybių.

202.       Ieškovei ir toliau nesilaikant teismo nustatytos vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos, antstolė pakartotinai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos ieškovei skyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-12655-1094/2020 išnagrinėjęs antstolės pareiškimą, nustatė, kad 2020 m. vasario 21, 28 d. ir kovo 6 d. Pagalbos šeimai skyriuje buvo organizuojami atsakovo susitikimai su vaikais bei jų motina (ieškove), tačiau į visus susitikimus ieškovė su vaikais neatvyko, visiškai nekontaktavo su atsakovu, socialiniais darbuotojais ir antstole, neprašė susitikimus atidėti ar perkelti dėl išimtinių aplinkybių. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad skolininkė veikia piktybiškai, kryptingai ir sistemingai, turėdama tikslą visiškai neleisti vaikams matytis ir bendrauti su tėvu, tokiu būdu šiurkščiai pažeisdama savo vaikų prigimtinę teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir tai, kad bauda už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skiriama jau antrą kartą, teismas paskyrė ieškovei 300 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinosios bendravimo tvarkos) pakartotinį nevykdymą. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 23 d.

203.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

204.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaikų teisė, todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina sudaryti sąlygas vaikams patogiu laiku susitikti su tėvu. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuo 2016 m. lapkričio 3 d. dienos kategoriškai atsisako leisti atsakovui susitikti su vaikais, piktybiškai nevykdo teismo nustatytos laikinosios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, nesudaro galimybių vaikams pasimatyti su tėvu net neutralioje, vaikams saugioje aplinkoje, kartu dalyvaujant vaikų psichologui, atsisako specialistų siūlomos pagalbos, nebendradarbiauja su Tarnybos specialistais, socialiniais darbuotojais ir antstole, vykdančia teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinosios bendravimo tvarkos), nenurodydama tam jokių aplinkybių, kurias būtų pagrindas pripažinti svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis tokį ieškovės elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu elgesiu ieškovė pažeidžia ne tik atsakovo teisę bendrauti su savo vaikais, dalyvauti juos auklėjant ir rūpinantis jais, tačiau ir pačių nepilnamečių vaikų esminius interesus, teisę į šeimos ryšius su tėvu, tuo darydama didelę ar net nepataisomą žalą vaikų ir atskirai gyvenančio tėvo. 

205.       Ieškovei išaiškintina, kad tuo atveju, jeigu ji ir toliau piktybiškai nesilaikys teismo nustatytos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, nepagrįstai ribos atsakovo galimybes bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais, dalyvauti juos ugdant ir auklėjant, nesudarys sąlygų atkurti ir išsaugoti prarastą atsakovo ryšį su vaikais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei teismo paskirtos piniginės baudos neduoda teigiamų rezultatų, ieškovei gali būti taikoma sankcija – motinos valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Dėl byloje pateiktų Tarnybos išvadų teisinio vertinimo

206.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde taip pat prašo byloje pateiktas Tarnybos išvadas pripažinti neteisėtomis, negaliojančiomis, jas panaikinti ir priimant sprendimą jomis nesivadovauti. Ieškovės nuomone, Tarnybos išvados yra neobjektyvios, nesąžiningos, šališkos, parengtos tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, nuslepiant atsakovui nepalankią informaciją, be to, išvados parengtos vadovaujantis kitais Tarnybos dokumentais, kuriuos ieškovė ginčijo šioje byloje.

207.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

208.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškovės ginčijamos Tarnybos išvados, tiek kiti Tarnybos parengti dokumentai (2019 m. sausio 29 d. Buities tyrimo aktas Nr. 1TSD-136; 2019 m. sausio 29 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa dėl K. V.; 2019 m. sausio 29 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa dėl B. A. V.; 2019 m. vasario 7 d. pagalbos planas; Tarnybos 2019 m. sausio 30 d. prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjai; kt.) laikytini vienais iš civiliniame procese leistinų įrodymų, kuriuos įvertinęs teismas sprendžia dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, todėl ieškovė, nesutikdama su šiuose dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vadovaudamasi bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis turi teisę ginčyti šių aplinkybių ir išvadų teisingumą ir pagrįstumą, o ne pačių dokumentų teisėtumą.

209.       Pažymėtina ir tai, kad Tarnyba byloje pateiktose išvadose tik išdėstė savo poziciją dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, tačiau pačios išvados nenustatė ieškovei konkrečių teisių ar pareigų ir nesukėlė jai tiesioginių pasekmių, todėl tokios išvados negali būti ginčijamos ir dėl šios priežasties.

210.       Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas Tarnybos išvadas ir kitus Tarnybos dokumentus, Tarnybos atstovų teismo posėdžiuose teiktus paaiškinimus vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste, nesuteikdamas šiems įrodymams didesnės reikšmės nei kitiems į bylą pateiktiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas nenustatė kad Tarnybos dokumentuose nurodytos aplinkybės neatitiktų faktinės situacijos. Tokių duomenų nenustatyta ir bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ieškovė kitaip vertina ginčijamuose Tarnybos dokumentuose užfiksuotą informaciją, laiko ją neobjektyvia ir neišsamia, savaime neteikia pagrindo nesivadovauti juose nurodytais duomenimis ar juo labiau pripažinti šiuos dokumentus negaliojančiais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

211.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl atsakovo daugkartinio melavimo teismui. Pasak ieškovės, atsakovas melavo dėl jo blaivumo tikrinimo tikslaus laiko; faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos adreso; vaikų sveikatos priežiūrą vykdančios įstaigos; ieškovės daromo poveikio atsakovo darbovietei; atsakovo patirtos traumos įtakos jo finansinei padėčiai; UAB „Silver Trade“ veiklos nevykdymo ir pajamų negavimo pajamų; atsakovo gaunamų kitų nelegalių pajamų; 150 000 Lt skolos G. B. grąžinimo atsakovui dar gyvenant santuokoje su G. B.

212.       Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo už melagingos informacijos patekimą, melagingą aplinkybių aiškinimą ir priesaikos sulaužymą ir 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi šio ieškovės prašymo netenkino, konstatavęs, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių atsakovas davė teismui melagingus parodymus, sąmoningai klaidindamas teismą (CPK 178 straipsnis). Tokių duomenų nenustatyta ir bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo pritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentams, kad teismas nepagrįstai neskyrė atsakovui baudos už priesaikos sulaužymą.

213.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria ieškovei buvo paskirta 300 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (pakartotinį ir nuolatinį akivaizdžiai nepagrįstų prašymų teikimą), teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinto bylos aplinkybes, argumentus ir įrodymus, o paskirdamas ieškovei baudą, pažeidė ieškovės mažamečių vaikų teises ir teisėtus interesus į psichologinį, fizinį ir finansinį saugumą.

214.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė realizavo savo procesinę teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą dėl baudos panaikinimo, įvertinęs ieškovės finansinę padėtį, 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi sumažino teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovei paskirtą baudą iki 150 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovės atskirojo skundo netenkino, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, nagrinėjamu atveju klausimas dėl pirmosios instancijos teismo ieškovei paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teisėtumo ir pagrįstumo buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka, išdėstant išsamius motyvus, kuriais ieškovės argumentai dėl baudos nepagrįstumo buvo atmesti. 

215.       Kiti apeliacinio skundo argumentai daugiausia yra susiję tarpiniais procesiniais teismo sprendimais ir teismo atliktais procesiniais veiksmais (reikalavimo dėl tėvo valdžios apribojimo išskyrimo į atskirą bylą, raginimu šalims susitaikyti, civilinės bylos nestabdymu, atskirųjų nutarčių priėmimu, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įtraukimu byloje kaip išvadą teikiančios institucijos ir pan.), kurie neturi esminės teisinės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

216.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

217.       Šiuo atveju, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, iš dalies pakeista tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (išlaikymo dydis padidintas nuo 220 Eur iki 250 Eur per mėnesį, atitinkamai perskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimo dydį), tačiau visa kita skundžiamo sprendimo dalis liko nepakeista. Kadangi bendra patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija, apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos sprendimą, liko iš esmės nepakitusi, šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos.

218.       Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas bei išdėstytas priteisto įsiskolinimo mokėjimas.

Priteisti iš atsakovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui B. A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Priteisti iš atsakovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui B. A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Asta Pikelienė

                                           Laima Ribokaitė

                                                             Margarita Stambrauskaitė