Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-34-507/2015

                                                          Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02928-2014-0

                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                          39.2;               

                                                  45.4.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto O. T. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu O. T. pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį nubaustas 80 Lt (23 Eur) bauda, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 100 Lt (28 Eur) bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt (868 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė administracinė nuobauda jam paskirta 3000 Lt (868 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad jis 2014 m. balandžio 11 d., apie 16.25 val., Kaune, ties Palangos g. 18, vairuodamas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbuline eiga, nebuvo atidus, neužtikrino saugaus eismo, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir, eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 106, 119, 231.1, 234, 238 punktų reikalavimus.

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto O. T. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto O. T. prašymas priimtas ir jo administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, arba ją pakeisti, neskiriant jam specialiosios teisės atėmimo arba nustatant trumpesnį, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, specialiosios teisės atėmimo terminą, ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Pareiškėjas, neginčydamas jo nubaudimo pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, t. y. netinkamai laikėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, ATPK 257, 284 straipsnių reikalavimų ir nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neužtikrino teisės į gynybą, netinkamai taikė ATPK 130, 301 straipsnių nuostatas, todėl jų sprendimai dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir neteisėti.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo administracinio teisės pažeidimo bylą, ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą, neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių ir nesivadovavo teismų praktika dėl pažeidėjo tyčios, motyvo ir tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos turinio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-7-3-2013, 2AT-8-2013). Pareiškėjo nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys neleidžia konstatuoti, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip siekdamas išvengti atsakomybės. Pareiškėjo tvirtinimu, automobilių kontakto metu automobilio ,,Opel Astra“ signalizacija nesuveikė, jis, tik pajutęs, kad kliudė kitą automobilį, išlipo ir apžiūrėjo abu automobilius, tačiau apgadinimų nepastebėjo dėl to, kad buvo su akiniais nuo saulės (tą patvirtino ir liudytojas V. J.), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neskubiai, nesupratęs, kad įvyko eismo įvykis. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismai neteisingai susiejo jo išlipimo iš automobilio faktą ir tyčios pasišalinti iš įvykio vietos buvimą, nes jei jis būtų norėjęs pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas nuslėpti automobilio ,,Opel Astra“ apgadinimą, jis nebūtų išlipęs iš automobilio po susidūrimo. Anot pareiškėjo, policijos pareigūnams su juo susisiekus, jis geranoriškai paaiškino įvykio aplinkybes, neneigė buvęs įvykio vietoje. Šios aplinkybės, jo manymu, patvirtina, kad jis neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jo kaltę, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, grindė tik 2014 m. balandžio 15 d. transporto priemonės ,,Ford Focus“ techninės apžiūros akto prieduose esančiomis nekokybiškomis nuotraukomis, kuriose, jo nuomone, akivaizdžių ,,Opel Astra“ apgadinimų neužfiksuota. Pareiškėjas pažymi, kad liudytojas V. J. nurodė, jog automobilio ,,Opel Astra“ signalizacija nesuveikė, todėl, pareiškėjo manymu, susidūrimas buvo vos juntamas, taigi tai prieštarauja teismų sprendimuose padarytai išvadai, kad automobilių apgadinimai yra žymūs. Be to, teismai neišsiaiškino, ar automobilis ,,Opel Astra“ nebuvo apgadintas dar prieš 2014 m. balandžio 11 d. įvykį, neapklausė šio automobilio savininko ar įvykio metu šiuo automobiliu besinaudojusios R. G.. Pareiškėjo teigimu, neapklausus liudytojos, kurios parodymai gali būti esminiai bylos baigčiai, buvo pažeista jo teisė užduoti klausimus liudytojams, bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas, nes vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams.

Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su jam pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda, nes, jo nuomone, teismai neįvertino jo padaryto pažeidimo pavojingumo, neatsižvelgė į teismų praktiką, skiriant nuobaudas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-29-2013, 2AT-53-2014 ir kt.), ir nepagrįstai netaikė ATPK 301 straipsnio nuostatų. Pasak pareiškėjo, jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai nėra šiurkštūs, automobilis buvo apgadintas tik nežymiai, žmonės nenukentėjo, nukentėjusioji pretenzijų nereiškė, o pasišalinimas iš eismo įvykio vietos rimtų padarinių nesukėlė, neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl padarytų pažeidimų jis nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjas teigia, kad teismų už tokio pobūdžio pažeidimą paskirta galutinė administracinė nuobauda 3000 Lt (868 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, sukelsianti jam labai sunkius padarinius – jis neteks darbo ir pagrindinio pragyvenimo šaltinio, nes automobilis būtinas jo darbo funkcijoms vykdyti, negalės slaugyti Jonavoje gyvenančios močiutės, kuriai nustatytas didelių specialių poreikių lygis, nes susisiekimas viešuoju transportu yra sudėtingas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.

Pareigūnas nurodo, kad pareiškėjo kaltė, pasišalinus iš eismo įvykio vietos tyčia, suvokiant sukėlus eismo įvykį ir apie tai nepranešus policijai, t. y. padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais. Tokiai išvadai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu. Pareigūno nuomone, O. T. veiksmai iš karto po įvykio tik patvirtina, kad jis suvokė kliudęs kitą automobilį, o jo versija, kad jis akivaizdžių apgadinimų nepastebėjo dėl oro sąlygų (švietė saulė) ir dėvimų akinių nuo saulės, yra gynybinė ir nepatvirtinta jokiais faktiniais duomenimis. Pasak pareigūno, automobilių apgadinimai leidžia daryti išvadą, kad kontaktas buvo pakankamas, nukentėjusiojo automobilis apgadintas net ne vienoje vietoje (priekinės ir galinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis), todėl pareiškėjas neabejotinai suprato sukėlęs eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalino, taip net tik siekdamas išvengti atsakomybės, bet ir apsunkindamas įvykio tyrimą. Pareigūno teigimu, tai, kad O. T. neneigė sukėlęs eismo įvykį, geranoriškai bendravo su juo susisiekusiais pareigūnais, nepaneigia, kad, nepranešdamas apie eismo įvykį policijai iš karto, jis nevengė atsakomybės. O. T., būdamas eismo dalyvis, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o sukėlęs eismo įvykį, ne pasišalinti iš eismo įvykio vietos, bet padėti jį išsiaiškinti. Kartu pareigūnas pažymi, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, ir tik teismo prerogatyva spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti teisingas ir pagrįstas išvadas. Atsižvelgdamas į tai, pareigūnas mano, kad teismai vadovavosi įstatyme nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pareigūnas atsiliepime taip pat teigia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokios aplinkybės, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis, tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą, šeiminio, asmeninio pobūdžio aplinkybės, būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio, nepripažįstamos išskirtinėmis ir pakankamomis taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Dėl to, anot pareigūno, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms vykdyti ir rūpintis senele, nėra išskirtinės ir nesudaro ypatingų aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą, visumos.

Administracinėn atsakomybėn patraukto O. T. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatė, kad O. T., apie eismo įvykį nepranešęs policijai, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis kaip vairuotojas buvo susijęs ir kurio metu buvo apgadintos kito automobilio priekinės ir galinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės sparnas ir galinis bamperis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad O. T. neneigė pajutęs, jog kliudė kitą automobilį, buvo išlipęs jo apžiūrėti, tačiau jo paaiškinimus, kad kito automobilio apgadinimų nepastebėjo dėl to, kad buvo su akiniais nuo saulės, paneigia kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai – įvykį mačiusio liudytojo V. J. parodymai, liudytojų E. B. ir E. I. parodymai, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas, abiejų automobilių nuotraukos, kuriuose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai. Teismai, laikydamiesi ATPK 257 straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrę, išanalizavę ir įvertinę nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginę tarpusavyje ir susieję juos į vientisą loginę grandinę, nurodę, kad įvykį matęs liudytojas V. J. girdėjo avarijos garsą, matė, kaip į kitą automobilį atsitrenkęs vairuotojas apžiūrėjo abu automobilius, po to įsėdo į savo automobilį, nors nukentėjusio automobilio apgadinimai buvo aiškiai matyti, ir nuvažiavo; automobilio apgadinimai – akivaizdūs, kurių pareiškėjas negalėjo nepastebėti, padarė pagrįstą išvadą, kad O. T., suvokdamas, jog apgadino kitą automobilį, tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, išvažiavo iš eismo įvykio vietos, t. y. pasišalino iš jos tyčia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015). Dėl to aplinkybė, kad, policijos pareigūnams susisiekus su pareiškėju, jis geranoriškai paaiškino įvykio aplinkybes, neneigė buvęs įvykio vietoje, todėl neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip šalinanti jo atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Minėtos aplinkybės savaime nepaneigia teismų išvadų dėl jo tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, pažymėjo, jog pareiškėjo motyvas pasišalinti iš eismo įvykio vietos galėjo būti tai, kad jo automobilis nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pareiškėjo argumentai buvus vos juntamą susidūrimą, nes nesuveikė automobilio ,,Opel Astra“ signalizacija ir dėl to atsirado tik nežymūs automobilių apgadinimai, taip pat nepagrįsti – pats pareiškėjas pirmosios instancijos teisme teigė pajutęs, kad kliudė kitą automobilį, o byloje esančios 2014 m. balandžio 11, 15 d. abiejų automobilių kokybiškos nuotraukos, priešingai nei teigia pareiškėjas, patvirtina akivaizdžius automobilių apgadinimus net keliose vietose.

Nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys dėl kito apgadinto automobilio savininko ar įvykio metu šiuo automobiliu besinaudojusios R. G. neiškvietimo ir neapklausimo teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, šaukimu kvietęs R. G. į 2014 m. birželio 2 d. teismo posėdį ir 2014 m. birželio 2 d. gavęs jos prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kuriame ji nurodė, kad eismo įvykio ji nematė ir su juo susijusių aplinkybių nežino, 2014 m. birželio 2 d. teismo posėdyje nutarė ją kviesti pakartotinai į 2014 m. liepos 25 d. teismo posėdį. R. G. tinkamai pranešus apie šį teismo posėdį, tačiau jai į jį neatvykus ir nepranešus neatvykimo priežasčių, teismas nutarė šios liudytojos neapklausti. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad tai, jog teismas nusprendė neatlikti tam tikrų procesinių veiksmų, nereiškia, kad tyrimas buvo neišsamus ar kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Papildomų proceso veiksmų atlikimas būtinas tada, kai byloje esančių duomenų nepakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamoje byloje teismams užteko duomenų išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištirti bei įvertinti byloje esančius įrodymus ir dėl jų padaryti atitinkamas išvadas, todėl nebuvo būtina rinkti papildomos informacijos, juolab kad ši liudytoja tiesiogiai eismo įvykio nematė ir jame nedalyvavo.

Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad O. T. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą yra tinkamai įrodyta ir šis jo padarytas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Dėl pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos

Vienas iš alternatyvių pareiškėjo prašymų yra susijęs su jam pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos specialiosios teisės atėmimo taikymo ir (ar) jo termino trukmės pagrįstumu, tačiau, argumentuodamas šį prašymą, pareiškėjas nesutinka ir su jam paskirtos nuobaudos baudos dydžiu. Taigi, iš esmės pareiškėjas nesutinka tiek su jam pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta pagrindine (bauda), tiek su papildoma (teisės vairuoti transporto priemones atėmimu) nuobaudomis, prašydamas paskirti jam švelnesnę nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nuobaudą, t. y. taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad O. T. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių; pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, bendradarbiavo su policijos pareigūnais. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo jis pripažino, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms trijose darbovietėse atlikti ir specialiųjų poreikių turinčiam šeimos nariui prižiūrėti, darbdavių apibūdinamas teigiamai.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismų sprendimais O. T. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda 3000 Lt (868 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl pareiškėjui O. T. pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį paskirta nuobauda švelnintina, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, t. y. paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Sušvelninus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį O. T. paskirtą administracinę nuobaudą, švelnintina ir galutinė O. T. paskirta administracinė nuobauda.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį O. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Vadovaujantis ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį O. T. paskirtą nuobaudą – baudą – sumažinti iki 289 Eur, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki vienerių metų.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį subendrinti ir O. T. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

          Kitas Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                                                                                        Dalia Bajerčiūtė

                                                                                                                                                    Olegas Fedosiukas

                                                                                                                                        Gintaras Goda