Civilinė byla Nr. e2-533-1120/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 3.4.3.7.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea in“ ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Idea in“ prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys kreditorės Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą ir paskyrė UAB „Lideres“ nemokumo administratore. Ši teismo nutartis 2021 m. rugsėjo 6 d. įsiteisėjo.
2. Pareiškėja UAB „Idea in“ pateikė prašymą patvirtinti 1 120 948,80 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Nurodė, kad antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0042/21/00001 pagal vekselį neišieškota skolos dalis yra 10 833,92 Eur. Pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolinga pareiškėjai 51 550 Eur pagrindinės skolos ir 4 189,50 Eur delspinigių. Pagal 2017 m. vasario 6 d. sutartį atsakovė skolinga pareiškėjai 796 567,20 Eur, iš kurių 172 969,12 Eur palūkanų ir 165 070,08 Eur delspinigių, pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį – 257 808,18 Eur, iš kurių 76 213,68 Eur palūkanų ir 58 852,92 Eur delspinigių.
3. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nesutiko su pareiškėjos UAB „Idea in“ reikalavimu, prašė pripažinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Idea in“ 2017 m. vasario 6 d. sudarytą sutartį niekine, taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes ir netvirtinti UAB „Idea in“ 1 120 948,80 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo. Nurodė, kad pagal 2017 m. vasario 6 d. sutartį buvo siekiama sumažinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuostolius dėl turto pardavimo už ženkliai žemesnę nei rinkos kainą. Sutartimi buvo siekiama vienintelio neteisėto tikslo – trukdyti teisėtiems antstolių veiksmams realizuoti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtą, tuo pačiu trukdant kreditoriams patenkinti savo reikalavimus vykdymo procese. Sandoris laikytinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Iš viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio kylantys reikalavimai turi būti netvirtinami bankroto byloje. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių sutarčių ar susitarimų dėl projektavimo darbų, byloje nėra įrodymų, kad projektavimo paslaugos iš tiesų atsakovei buvo suteiktos, todėl 55 739,55 Eur reikalavimo dalis taip pat neturėtų būti tvirtinama. Dėl 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutarties kreditorė nurodė, kad visa pareiškėjos suteikta paskola turėjo būti grąžinta iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau pagal šią sutartį pinigai pareiškėjai perduoti jau po nurodytos datos. Be to, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad ji UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ būtų sumokėjusi 4 100,00 Eur grynaisiais pinigais.
4. Kreditorė UAB „EDS INVEST“ taip pat nesutiko su pareiškėjos UAB „Idea in“ reikalavimu ir prašė jo netvirtinti. Nurodė, kad pareiškėja yra artimais ryšiais susijusiu su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Iki bankroto bylos iškėlimo pareiškėja veikė prieš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorius, vilkino išieškojimą iš įvairaus įkeisto turto bei yra bausta už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kreditorė pažymėjo, jog, remiantis viešai prieinamais duomenimis, pareiškėja negalėjo įgyti tokio dydžio kreditorinio reikalavimo, nes pareiškėjos įstatinį kapitalą sudaro 2 500 Eur, paskutinę finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registrui pareiškėja pateikė tik už 2017 m., pareiškėjos metinės pardavimo pajamos 2017 m. sudarė 34 600 Eur, o veikla buvo nuostolinga, pareiškėja turi skolų valstybinio socialinio draudimo biudžetui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Idea in“ prašymą tenkino iš dalies, patvirtino kreditorės UAB „Idea in“ 19 061,20 Eur dydžio antros eilės kreditorinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, kitoje dalyje pareiškėjos prašymą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 796 567,20 Eur kreditorinio reikalavimo dalį grindžia 2017 m. vasario 7 d. sutartimi, pagal kurią UAB ,,Idea in“, dalyvaudama šešiose varžytynėse, sumokėjo iš viso 458 528,00 Eur, todėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal sutartį turi grąžinti pareiškėjai nurodytą sumą, taip pat sumokėti 172 969,12 Eur palūkanų ir 165 070,08 Eur delspinigių.
7. Minėtos sutarties preambulėje pareiškėja UAB „Idea in“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, siekdamos sumažinti bankrutuojančiai įmonei patiriamus nuostolius dėl varžytynėse parduodamo jos nekilnojamojo turto už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, susitarė, kad pareiškėja, gavusi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą ir informaciją apie paskelbtas varžytynes, kuriose yra parduodamas bankrutuojančiai įmonei priklausantis turtas, įsipareigojo sumokėti varžytynių dalyvio mokestį ir dalyvauti varžytynėse, siekiant nupirkti varžytynėse parduodamą turtą už ne aukštesnę nei šalių suderintą kainą (sutarties 2.1 punktas). Pareiškėjai laimėjus varžytynes, bankrutuojanti įmonė įsipareigojo surasti investuotoją, kuris ne vėliau kaip per 30 dienų sumokėtų už pareiškėją pinigų sumą, kuri yra lygi skirtumui tarp kainos, už kurią buvo parduodamas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio, arba padengtų išieškotojui visą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolą (sutarties 2.2 punktas).
8. Teismas konstatavo, kad 2017 m. vasario 6 d. sutarties preambulė yra nukreipta į tikslą neleistinai paveikti vykdymo proceso normų taikymo tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 583 straipsnio 1 dalis), todėl padarė išvadą, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis).
9. Sutarties 2.1 papunktis prieštarauja CPK 644 straipsnio 7 punktui, nes šalys sutarė siūlyti varžytynėse iš anksto suderintą kainą, taip antstoliui trukdant tinkamai atlikti vykdymo procese numatytas pareigas – imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
10. Sutarties 2.1 papunktyje susitarta veikti ne pagal CPK 700 straipsnio reikalavimus, nes skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per tarpininkę UAB „Idea in“ netiesiogiai pati siekė dalyvauti varžytynėse. Toks sutarties šalies UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ veikimas neatitinka imperatyvios įstatymo normos, kurioje numatyta, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui šio CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis).
11. Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjos pateiktus duomenis, bendra varžytynėse sumokėto mokesčio suma yra lygi 458 528 Eur, o visą kitą jos reikalaujamos sumos dalį sudaro palūkanos ir delspinigiai. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-17591-599/2020 buvo konstatuota, kad dėl to, jog nebuvo sumokėta visa už iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto kaina, varžytynės Nr. 185907, kuriose dalyvavo ir dalyvio mokestį sumokėjo pareiškėja, buvo pripažintos neįvykusiomis.
12. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmais buvo užkertamas kelias nustatyti tikrąją parduodamo turto rinkos kainą, taip pat buvo vilkinamas visas turto realizavimo ir skolos išieškojimo procesas, tuo pačiu darant žalą išieškotojams, nes varžytynių dalyvio mokestis galėjo padengti tik itin mažą jų reikalavimų dalį.
13. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, 2017 m. vasario 6 d. sutartis pirmosios instancijos teismo pripažinta niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Kadangi pagal 2017 m. vasario 6 d. sutartį pareiškėja neperdavė jokio turto UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, bet sumokėjo varžytynių dalyvio mokestį, kuris buvo paskirstytas išieškotojams, t. y. sąžiningiems tretiesiems asmenims, dalyvio mokestis pareiškėjai negrąžintas. Pripažinus minėtą sutartį niekine ir negaliojančia, pareiškėjos 796 567,20 Eur finansinį reikalavimą tenkinti atsisakyta.
14. Pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį pareiškėja įsipareigojo suteikti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ne mažesnę nei 50 000 Eur dydžio paskolą, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir sumokėti 12 proc. dydžio palūkanas.
15. Aptariamoje paskolos sutartyje šalys tiksliai neapibrėžė paskolos sumos, tačiau nustatė, kad bus perduota ne mažesnė nei 50 000 Eur suma, kuri turės būti grąžinta iki 2020 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pagal šią sutartį reikalauja grąžinti 166 213,68 Eur paskolintos sumos, t. y. didesnę sumą, nei numatyta pačioje sutartyje. Taip pat pareiškėja pateikė duomenis, jog grynais pinigais UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atliko mokėjimus ir 2021 m. liepos 1 d., už šį mokėjimą taip pat skaičiuojant palūkanas ir delspinigius. Pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų, kad aptariamos paskolos sutarties sąlygos būtų pakeistos ar ji būtų pratęsta.
16. Pagal vieną iš pareiškėjos pateiktų lentelių pareiškėja 2019 m. sausio 10 d. sumokėjo 56 780 Eur, už kuriuos apskaičiuotos palūkanos sudaro 13 059,40 Eur, o delspinigiai – 20 440,80 Eur, iš viso – 90 280,20 Eur. Pareiškėja pateikė mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad pareiškėja 2019 m. sausio 10 d. pervedė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 56 780 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokama „pagal sutartį“. Kadangi nėra nurodyta, pagal kokią sutartį yra atliktas mokėjimas, teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog 56 780 Eur atsakovei pervedė pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį (CPK 185 straipsnis).
17. Kitoje lentelėje pareiškėja nurodė, kad už atsakovę grynais pinigais nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. liepos 1 d. sumokėjo 103 910 Eur, už kuriuos apskaičiavo 18 967,10 Eur palūkanų, taip pat 36 423,60 Eur delspinigių, iš viso – 159 300,70 Eur. Pateikti kasos pajamų orderių kvitai patvirtina, kad pareiškėja atsakovei mokėjo grynais pinigais, nurodydama, kad moka „pagal sutartį“. Kvituose nurodyti žodžiai „pagal sutartį“, teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina, kad buvo mokama būtent pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį, nes patys mokėjimai buvo atliekami ir po 2020 m. gruodžio 31 d. Be to, bendra atliktų mokėjimų suma yra didesnė, negu paskolos sutartyje nurodyta suma.
18. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.871 straipsnio 6 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja bankrutuojančiai įmonei mokėjo grynais pinigais, tačiau byloje nėra įrodymų apie realų pinigų perdavimą, o kasos pajamų orderių kvitai neatitinka CK 6.871 straipsnio 6 dalies reikalavimo, pareiškėjos prašymą patvirtinti 159 300,70 Eur finansinį reikalavimą atmetė.
19. Pareiškėja taip pat pateikė lentelę, kurioje nurodė, kad už UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėjo tretiesiems asmenims nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. 5 523,68 Eur, už kuriuos apskaičiavo 715,08 Eur palūkanų ir 1 988,52 Eur delspinigių, iš viso – 8 227,28 Eur. Teismas sprendė, kad pareiškėjos pateikti duomenys dėl 5 523,68 Eur atliktų mokėjimų iš esmės atitinka paskolos sutarties 2 punkto sąlygą.
20. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjos 8 227,28 Eur (5 523,68 Eur + 715,08 Eur palūkanų + 1 988,52 Eur delspinigių) reikalavimo dalis yra tvirtintina.
21. Pareiškėja teigė, kad pagal išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ jai skolinga 51 550 Eur pagrindinės skolos ir 4 189,50 Eur delspinigių, iš viso atsakovė skolinga 55 739,50 Eur.
22. Teismas konstatavo, kad nėra duomenų nei apie šalių sudarytą sutartį, pagal kurią galimai buvo teikiamos PVM sąskaitos – faktūros, nei įrodymų apie realiai atliktus projektavimo darbus, nei apie VMI išmaniajai mokesčių administravimo informacinei sistemai (toliau – VMI i.MAS) perduotų duomenų apie bankrutuojančios įmonės gautų ir pareiškėjos išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sutapimą. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė 51 550 Eur reikalavimo pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras pagrįstumo (CPK 185 straipsnis). Pareiškėjai nepateikus teismui jokio su bankrutuojančia įmone sudaryto susitarimo dėl projektavimo darbų ir numatytų delspinigių už sutarties sąlygų pažeidimą mokėjimo, pareiškėjos reikalavimas dėl 4 189,50 Eur delspinigių pripažintinas nepagrįstu.
23. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje Nr. eB2-708-803/2022 antstolis Andrius Bublys pateikė 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0042/21/00001 ir persiuntė vykdomuosius dokumentus (vekselį ir notaro vykdomąjį įrašą) bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Antstolio pateikti dokumentai patvirtina, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. spalio 19 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo 2020 m. lapkričio 23 d. sumokėti pareiškėjai 10 500 Eur. Notaras 2020 m. gruodžio 2 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 10 569,43 Eur su 6 proc. dydžio metinėmis palūkanomis išieškojimo, vykdomasis įrašas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Pagal antstolio 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0042/21/00001 neišieškota suma sudaro 10 833,92 Eur. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimo dalis dėl 10 833,92 Eur, išieškotinų pagal vekselį ir notaro vykdomąjį įrašą, yra pagrįsta, todėl tvirtintina.
24. Apibendrinant, skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymas patenkintas iš dalies ir patvirtintas bendras 19 061,20 Eur (8 227,28 Eur + 10 833,92 Eur) dydžio finansinis reikalavimas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
25. Pareiškėja UAB „Idea in“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kuria atsisakyti patvirtinti UAB „Idea in“ reikalavimą 1 101 887,60 Eur sumoje, priimti naują nutartį – patvirtinti UAB ,,Idea in“ 1 120 948,80 Eur finansinį reikalavimą.
26. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Apeliantės vertinimu, 2017 m. vasario 6 d. sutartis, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino niekine ir negaliojančia, neprieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ar imperatyvioms teisės normoms. Sutarties šalys išreiškė aiškią valią, kad sutartimi siekiama parduoti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtą rinkos kaina ir iš varžytynių dalyvio mokesčio dengti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolinius įsipareigojimus.
26.2. Jei turtas būtų buvęs parduotas antstolio vykdytose varžytynėse, iš turto pardavimo gauta suma būtų atitekusi tik išieškotojai UAB „EDS invest“ (dabartinė išieškotoja UAB „Rentopa“). Tuo tarpu pagal 2017 m. vasario 6 d. sutartį turtas buvo išsaugotas, atsakovės skola išieškotojai dalimis per varžytynių dalyvio mokesčio mokėjimus buvo beveik padengta, o turtas pateko į bendrą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto masę bei bus skiriamas visų kreditorių reikalavimų dengimui. Pažymėta, kad išieškotojai tiko toks skolos dengimo būdas.
26.3. Teismas, konstatavęs, jog 2017 m. vasario 6 d. sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, išskyrė CPK 583 straipsnio 1 dalies, CPK 644 straipsnio 7 dalies, CPK 700 straipsnio normas, nors nei viena iš jų nelaikytina imperatyvia.
26.4. Šalių sudarytoje 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartyje šalys susitarė dėl ne mažesnės nei 50 000 Eur paskolos sumos, todėl pareiškėja ir paskolino didesnę nei 50 000 Eur sumą, kas, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, neprieštarauja šalių sudarytai paskolos sutarčiai.
26.5. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas mokėjimus pagal 2017 m. vasario 20 d. sutartį, ėmė analizuoti visiškai su pareiškėjos finansiniu reikalavimu nesusijusią tarp pareiškėjos ir UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytą sutartį dėl projektavimo darbų.
26.6. Nors teismo neįtikino mokėjimų paskirtyje nurodyti žodžiai „pagal sutartį“, apeliantė nurodo, kad vien toks teismo vertinamas formalumas savaime nepaneigia pačių pareiškėjos piniginių mokėjimų atsakovei fakto. Pavedimai, mokėjimai grynais pinigais buvo atliekami 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutarties pagrindu, šalys suvokė jų esmę ir paskirtį. Jokių kitų sandorių, pagal kuriuos pareiškėja būtų įsipareigojusi mokėti atsakovei, šalys sudariusios nebuvo.
26.7. Pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutarties sąlygas, paskolos suma turėjo būti perduota UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ne tik grynaisiais pinigais, tačiau ir kitais būdais, todėl darytina išvada, kad sutartis neprivalėjo būti notarinės formos. Apeliantė pažymi, kad net teismui nusprendus, jog 2017 m. vasario 20 d. sutartis yra negaliojanti, turėjo būti taikomos ir negaliojančio sandorio pasekmės – restitucija.
26.8. Pareiga teikti deklaracijas yra keliama apmokestinamajam asmeniui. Pareiškėja, kaip mokesčių mokėtoja, savo pareigas atliko tinkamai – deklaracijas teikė, mokėtinus mokesčius sumokėjo. Tačiau tai, kaip savo pareigas atliko atsakovė, nėra pareiškėjos atsakomybė. Be to, pareiškėjos žiniomis, BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ yra deklaravusi visas byloje aptariamas PVM sąskaitas faktūras.
27. BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB ,,Lideres“, atsiliepime į pareiškėjos UAB ,,Idea in“ atskirąjį skundą, nurodo, kad su juo iš esmės sutinka.
28. Atsiliepime į atskirąjį skundą, be iš esmės tų pačių argumentų, papildomai nurodoma:
28.1. Pagal 2017 m. vasario 6 d. sutartį tikroji varžytinių dalyvė ir laimėtoja buvo atsakovė, o UAB ,,Idea in“ tik skolino lėšas pagal sudarytą sutartį. Šalys tokiu būdu įtvirtino modifikuotus paskolos sutarties santykius, kurių pagrindu atsakovei buvo suteikta iš viso 458 528 Eur dydžio paskola.
28.2. Teismas skundžiamoje nutartyje nekvalifikavo teisinių santykių, susiklosčiusių tarp BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB ,,Idea in“ pagal 2017 m. vasario 6 d. sutartį.
28.3. Išieškotoja UAB „EDS Invest“ (dabartinė išieškotoja UAB „Rentopa“) patvirtino, kad būtent tokio pobūdžio sudarytų sutarčių dėka buvo padengta beveik visa bankrutuojančios įmonės skola išieškotojai, o varžytynių metu išsaugotas BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ turtas pateko į bendrą turto masę bei bankroto procese bus skiriamas visų kreditorių reikalavimams dengti.
28.4. Administratorė atkreipia dėmesį, jog nepaisant to, kaip teismas kvalifikuotų tarp šalių kilusius teisinius santykius, piniginių lėšų atsakovei perdavimo faktas yra akivaizdus. Todėl, net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, jog 2017 m. vasario 6 d. sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ši aplinkybė negali paneigti bankrutuojančios įmonės pareigos grąžinti visko, ką yra gavusi sutarties pagrindu, t. y. grąžinti 458 582 Eur dydžio sumą.
28.5. Dėl 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutarties nemokumo administratorė pažymi, kad šalys konkliudentiniais veiksmais įtvirtino sutarties tęstinumą, šie veiksmai atitiko vidinę šalių valią bei tikruosius šalių ketinimus, nepaisant to, jog sutarties pakeitimas (pratęsimas) nebuvo atliktas raštu. Jei teismas laikytųsi pozicijos, kad sutartis pratęstą nebuvo 4 100 Eur suma buvo suteikta ne šios sutarties pagrindu, ši aplinkybė nepaneigia pinginės prievolės egzistavimo fakto bei bankrutuojančios įmonės pareigos šią sumą pareiškėjai grąžinti.
28.6. Administratorė nurodo, jog tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad grynaisiais pinigais suteiktos paskolos dalyje (103 910 Eur) buvo nesilaikyta privalomosios notarinės formos, tai gali daryti įtaką tik palūkanų ir delspinigių skaičiavimui, tačiau tai niekaip negali paneigti bankrutuojančios įmonės pareigos grąžinti faktiškai grynaisiais pinigais sumokėtą sumą.
28.7. Nepaisant to, jog byloje nėra pateikta projektavimo darbų sutarties, kuri įrodytų pareiškėjos bei bankrutuojančios įmonės teisinių santykių egzistavimą, tačiau byloje pateikta 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra, PVM deklaracijos, pateiktos VMI per i.MAS sistemą, neabejotinai patvirtina, jog šalis sutartiniai santykiai siejo, o projektavimo darbai UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo suteikti.
29. BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB ,,Lideres“, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditorės UAB ,,Idea in“ kreditorinį reikalavimą.
30. Atskirajame skunde apeliantė papildomai nurodė:
30.1. Apeliantės nuomone, 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutarties šalys negalėjo iš anksto numatyti tikslaus paskolos sumos dydžio, todėl susitarė dėl minimalios paskolos sumos ribos, kuri pagal poreikį galėjo būti didinama. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, įtvirtinančios lingvistinio sutarties aiškinimo metodo prioritetą ir paskolos sutarties sąvokai „ne mažiau“ visiškai nepagrįstai suteikė priešingą reikšmę – „ne daugiau“.
30.2. Net ir tuo atveju, jei 4 100 Eur suma sumokėta ne pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį, teismas neturi pagrindo atmesti šioje dalyje pareikšto reikalavimo pilna apimtimi.
30.3. Pagal 2017 m. vasario 6 d. sutartį, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, bendrovės ir kreditorės tikslas nebuvo trukdyti antstoliui imtis visų teisėtų priemonių, jog teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Tokiu būdu teismas nepagrįstai išplečia sutarties ribas, itin plečiamai aiškina sutarties nuostatas, nukrypdamas ne tik nuo CK 1.80 straipsnio ribų, tačiau ir pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis).
30.4. Administratorė atkreipia dėmesį, kad neišvaržytas nekilnojamasis turtas šiuo metu yra nuomojamas. Iš turto nuomos gaunamos nemažos pajamos, kurios bus panaudotos bankroto procedūroje bei bus paskirstytos kreditoriniams reikalavimams padengti.
30.5. Pareiškėja UAB ,,Idea in“ už tuos pačius veiksmus yra baudžiama jau antrą kartą, t. y. kreditorei pritaikomos savotiškos ekonominės sankcijos, kurios sukelia itin didelio masto neigiamus finansinius padarinius. Kreditorė už iš esmė tuos pačius veiksmus, t. y. neva dalyvavimą varžytynėse, neturint tikslo įsigyti nekilnojamojo turto, jau yra sulaukusi finansinių sankcijų civilinėje byloje Nr. e2YT-17591-599/2020.
31. Pareiškėja UAB ,,Idea in“ pateikė atsiliepimą į BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB ,,Lideres“, atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka, prašo jį tenkinti.
32. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja papildomai nurodė, kad įvykus kiekvienoms varžytynėms šalys sudarydavo papildomas sutartis, kuriomis pareiškėja perleisdavo varžytinių laimėtojo teises atsakovei. Po perleidimo pagrindinė sutartis dalyje dėl pradinės įmokos įmokėjimo jau turėtų būti suprantama kaip paskolos sutartis. Taigi, pagal sutartį atsakovė pati nusprendė pasiskolintas iš pareiškėjos lėšas naudoti dalyvavimui savo turto varžytynėse. Tokią teisę atsakovę turi – nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo pačiam skolininkui dalyvauti savo turto varžytynėse. Tuo metu atsakovės banko sąskaitos buvo areštuotos, dėl to pati atsakovė negalėjo registruotis į savo turto varžytynes bei jose dalyvauti. Taigi, pareiškėja iš esmės nebuvo tikroji varžytynių dalyvė, todėl neturėjo pareigos mokėti varžytynių laimėtojo kainos. Tikroji varžytynių dalyvė bei laimėtoja buvo atsakovė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
34. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Idea in“ prašymą dėl 1 120 948,80 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo tenkino iš dalies, patvirtino kreditorės UAB „Idea in“ 19 061,20 Eur dydžio antros eilės kreditorinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, kitoje dalyje pareiškėjos prašymą atmetė. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta pavirtinti UAB ,,Idea in“ 1 101 887,63 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl 796 567,20 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo pagal 2017 m. vasario 7 d. sutartį pagrįstumo
35. Pareiškėja UAB ,,Idea in“ 796 567,20 Eur reikalavimo dalį grindė 2017 m. vasario 7 d. sutartimi, pagal kurią UAB ,,Idea in“, dalyvaudama šešiose varžytynėse, sumokėjo 458 528,00 Eur varžytynių dalyvio mokestį. Pareiškėjos teigimu, pagal minėtą sutartį atsakovė turi grąžinti pareiškėjai 458 528,00 Eur pagrindinę skolą, taip pat sumokėti 172 969,12 Eur palūkanų ir 165 070,08 Eur delspinigių.
36. Pagal 2017 m. vasario 6 d. sutartį UAB „Idea in“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, siekdamos sumažinti atsakovės patiriamus nuostolius dėl varžytynėse parduodamo jos nekilnojamojo turto už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, susitarė, kad pareiškėja, gavusi atsakovės prašymą ir informaciją apie paskelbtas varžytynes, kuriose yra parduodamas atsakovei priklausantis turtas, įsipareigoja sumokėti varžytynių dalyvio mokestį ir dalyvauti varžytynėse, siekdama nupirkti varžytynėse parduodamą turtą už ne aukštesnę nei šalių suderintą kainą (sutarties 2.1 punktas). Pareiškėjai laimėjus varžytynes, atsakovė įsipareigoja surasti investuotoją, kuris ne vėliau kaip per 30 dienų sumokėtų už pareiškėją pinigų sumą, kuri yra lygi skirtumui tarp kainos, už kurią buvo parduodamas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio, arba padengtų išieškotojui visą atsakovės skolą (sutarties 2.2 punktas).
37. Pagal sutarties 2.3 punktą, tais atvejais, kai atsakovės investuotojas sumoka už pareiškėją pinigų sumą, kuri yra lygi skirtumui tarp kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio, pareiškėja pasirašo turto pardavimo iš varžytynių aktą ir viešame registre įregistruoja nuosavybės teisę į varžytynėse įsigytą turtą savo vardu. Ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nuosavybės teisių į varžytynėse įsigyto turto įregistravimo pareiškėja įsipareigoja pirkimo – pardavimo sutartimi perleisti varžytynėse įsigytą turtą atsakovės investuotojui arba kitam jos nurodytam pirkėjui. Pardavimo kaina pagal pirkimo – pardavimo sutartį turi būti tokia, kad už parduotą turtą pareiškėja gautų pinigų sumą, kad būtų padengtas pareiškėjos įsiskolinimas atsakovės investuotojui, pareiškėja atgautų varžytynių dalyvio mokestį, o taip pat gautų 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo varžytynių dalyvio mokesčio už laikotarpį nuo varžytynių dalyvio mokesčio sumokėjimo dienos iki šio mokesčio sugrąžinimo dienos.
38. Pagal sutarties 2.4 punktą, tais atvejais, kai varžytynes laimi kitas dalyvis arba atsakovė neranda investuotojo, varžytynės yra paskelbiamos neįvykusiomis, nes pareiškėja nesumoka skirtumo tarp kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio arba varžytynės yra paskelbiamos neįvykusiomis kitais pagrindais arba varžytynės yra atšaukiamos, atsakovė įsipareigoja ne vėliau kaip per 40 dienų nuo varžytynių datos kompensuoti pareiškėjai sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį bei 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo varžytynių dalyvio mokesčio už laikotarpį nuo varžytynių dalyvio mokesčio sumokėjimo dienos iki varžytynių dalyvio mokesčio sugrąžinimo dienos.
39. Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovei 2.4 punkte nustatytais atvejais vėluojant grąžinti pareiškėjai varžytynių dalyvio mokestį, už kiekvieną uždelstą dieną yra skaičiuojami delspinigiai – 0,2 proc. nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
40. UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ 2017 m. vasario 15 d. kreipėsi į UAB ,,Idea in“ su prašymu dalyvauti varžytynėse Nr. 132536, kuriose bus parduodamas UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantis turtas, UAB ,,Idea in“ sumokėtas lėšas užskaitant kaip paskolą. Analogiški prašymai atsakovės pareiškėjai buvo pateikti 2017 m. vasario 15 d. dėl dalyvavimo varžytynėse Nr. 132537, 2017 m. vasario 15 d. dėl dalyvavimo varžytynėse Nr. 132535, 2017 m. kovo 14 d. dėl dalyvavimo varžytynėse Nr. 133870, 2018 m. liepos 25 d. dėl dalyvavimo varžytynėse Nr. 156402, 2020 m. kovo 6 d. dėl dalyvavimo varžytynėse Nr. 185907.
41. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-17591-599/2020 konstatuota, kad pareiškėjai UAB ,,Idea in“ nesumokėjus visos iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto kainos, varžytynės Nr. 185907 buvo pripažintos neįvykusiomis (CPK 717 straipsnio 3 punktas). Tokiu atveju pagal CPK 721 straipsnio 3 dalį yra skelbiamos pakartotinės varžytynės, kurios vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.
42. UAB ,,Idea in“ 2017 m. vasario 21 d. sutartimi perleido visas varžytynių Nr. 132536 laimėtojos teises ir pareigas UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai. Analogiškai UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai UAB ,,Idea in“ perleido varžytynių Nr. 132537 laimėtojos teises ir pareigas 2017 m. vasario 21 d. sutartimi, varžytynių Nr. 132535 laimėtojos teises ir pareigas 2017 m. vasario 21 d. sutartimi, varžytynių Nr. 133870 laimėtojos teises ir pareigas 2017 m. kovo 20 d. sutartimi, varžytynių Nr. 156402 laimėtojos teises ir pareigas 2018 m. liepos 30 d. sutartimi.
43. Apibendrinus, dėl to, jog nebuvo sumokėta visa už iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto kaina, varžytynės Nr. 185907, kuriose dalyvavo ir dalyvio mokestį sumokėjo pareiškėja, buvo pripažintos neįvykusiomis. Varžytynės Nr. 132536, varžytynės Nr. 132537, varžytynės Nr. 132535, varžytynės Nr. 133870, varžytynės Nr. 156402 įvyko, UAB ,,Idea in“ perleido laimėtojo teises ir pareigas UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas”, tačiau įgyto turto kaina nebuvo sumokėta.
44. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2017 m. vasario 6 d. sutarties preambulė yra nukreipta į tikslą neleistinai paveikti vykdymo proceso normų taikymo tvarką (CPK 583 straipsnio 1 dalis), todėl pripažino, kad 2017 m. vasario 7 d. sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
45. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2017 m. vasario 6 d. sutartį niekine ir negaliojančia, išskyrė CPK 583 straipsnio 1 dalies, CPK 644 straipsnio 7 punkto, CPK 700 straipsnio normas. Apeliantai atskiruosiuose skunduose teigia, kad nei viena teismo nurodyta norma nėra imperatyvi.
46. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, imperatyviosios teisės normos nustatomos siekiant apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką, joms būdingi aiškiai išreikšti draudimai, įsakmūs įpareigojimai. Teisės normos, kuriomis nustatomos alternatyvios veikimo galimybės, kylančios iš normose vartojamų žodžių „gali“, „turi teisę“, „leidžiama“, paprastai yra dispozityvios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2011).
47. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad nei CPK 583 straipsnio 1 dalyje, nei CPK 700 straipsnyje įtvirtintos normos nėra imperatyvios. Tačiau CPK 644 straipsnio 7 punktas, kuriame numatyta, kad ,,Skolininkas privalo vykdyti kitas šiame Kodekse jam numatytas pareigas“, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus požymius, aiškiai priskirtinas imperatyvioms teisės normoms, nes skolininkui nepaliekama jokia alternatyvi veikimo galimybė. Pažymėtina, kad viena iš tokių pareigų – CPK 644 straipsnio 1 punkte įtvirtinta skolininko pareiga nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus.
48. Pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis, nenumatytas CK, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, tačiau sutarties laisvė gali būti ribojama įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, be kita ko, ir draudimu sudaryti sutartis, kuriomis siekiama priešingų viešajai tvarkai tikslų. Draudimai piktnaudžiauti viešosios tvarkos taisyklėmis sudarant sutartis gali būti imperatyviai įtvirtinti konkrečiose įstatymų normose arba kildinami iš CK 1.81 straipsnio, kuriame numatyta, kad sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei negalioja.
49. Vertinant šalių sudarytą 2017 m. vasario 6 d. sutartį, pažymėtina, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis), kurios tikslas yra operatyviai parduoti skolininko turtą už didžiausią pasiūlytą kainą (CPK 713 straipsnio 13 dalis).
50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo sutartimi skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per tarpininkę UAB „Idea in“ netiesiogiai pati siekė dalyvauti varžytynėse. Įvertinus aplinkybę, kad skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo realizuojamas ir varžytynių dėl jos negalėjimo įvykdyti esamų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, pagrįsta teigti, kad ginčo sutartis buvo sudaryta siekiant neteisėto tikslo – stabdyti turto pardavimo iš varžytynių procesą, trukdant teisėtiems antstolių veiksmams, tuo pačiu užkertant kelią kreditoriams patenkinti savo reikalavimus vykdymo procese, taigi toks sandoris ne tik pažeidė CPK 644 straipsnio 7 punktą, nes siekė išvengti skolininkui tenkančių imperatyvių pareigų, bet ir prieštaravo viešajai tvarkai ir gerajai moralei (CK 1.81 straipsnis).
51. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos ir atsakovės 2017 m. vasario 6 d. sutarties tikslas nukreiptas į siekį neleistinai paveikti vykdymo proceso normų taikymo tvarką, taip trukdant antstoliui tinkamai atlikti vykdymo procese numatytas pareigas – imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, tokiais sutartyje numatytais veiksmais, buvo užkertamas kelias nustatyti tikrąją parduodamo turto rinkos kainą, taip pat buvo vilkinamas visas turto realizavimo ir skolos išieškojimo procesas, tuo pačiu darant žalą išieškotojams, nes varžytynių dalyvio mokestis galėjo padengti tik nedidelę jų reikalavimų dalį.
52. Apeliančių nurodomi argumentai, kad UAB ,,Idea in“ sumokėtais varžytynių dalyvių mokesčiais buvo padengta didžioji skolos dalis išieškotojai UAB ,,EDS INVEST“, o išieškotoja tokiam skolos sumokėjimo būdui neprieštaravo; taip pat, jog iš neišvaržyto nekilnojamojo turto nuomos gaunamos pajamos bus paskirstytos kreditoriniams reikalavimams dengti, nepaneigia minėtos teismo padarytos išvados. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantės, atsakovės įsipareigojimai nesumažėjo, o tik išaugo palūkanų ir delspinigių forma, atsakovei neturint galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
53. Įvertinus 2017 m. vasario 6 d sutarties sąlygas ir jomis siekiamus šalių tikruosius tikslus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pripažintina, kad šis sandoris prieštarauja minėtai imperatyviai įstatymo normai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ex officio (savo iniciatyva) konstatavo, jog šis sandoris yra niekinis (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad minėtas sandoris prieštarauja ir viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).
54. Jei sandoris negalioja dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, taikoma dvišalė restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai sandoris negalioja dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos dvišalės restitucijos taisyklės netaikomos, jei abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 2 dalis). Todėl spręstina, kad teismas, konstatavęs, jog minėtas sandoris yra niekinis, iš esmės pagrįstai netaikė restitucijos, nors ir kitais pagrindais.
55. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad kreditorė UAB ,,Idea in“ už tuos pačius veiksmus, dalyvavimą varžytynėse, neturint tikslo įsigyti nekilnojamojo turto, jau yra sulaukusi finansinių sankcijų civilinėje byloje Nr. e2YT-17591-599/2020, todėl neigiamos pasekmės jai negali kilti pakartotinai. Su tokiu atsakovės argumentu nėra pagrindo sutikti. Minėtoje byloje pareiškėjai bauda buvo skirta už kito pobūdžio pažeidimą – piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų bei prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl jos finansinio reikalavimo, kilusio iš dalyvavimo varžytynėse, netvirtinimas kyla kitu pagrindu ir niekaip negali būti kvalifikuojamas pakartotina sankcija už tuos pačius veiksmus.
56. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjos UAB ,,Idea in“ 796 567,20 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą.
Dėl 55 739,50 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagal PVM sąskaitas faktūras pagrįstumo
57. Pareiškėja teigia, kad pagal išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovė jai skolinga 51 550 Eur pagrindinės skolos ir 4 189,50 Eur delspinigių, iš viso – 55 739,50 Eur.
58. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje nėra pateikta šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties, pagal kurią galimai buvo teikiamos PVM sąskaitos faktūros, nėra įrodymų apie realiai atliktus projektavimo darbus ar apie VMI i.MAS sistemai perduotų duomenų apie bankrutuojančios įmonės gautų ir pareiškėjos išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sutapimą, konstatavo, kad pareiškėja neįrodė 51 550 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo. Apeliantės teigia, kad byloje pateikta 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra, PVM deklaracijos, pateiktos VMI per i.MAS sistemą, patvirtina, kad projektavimo paslaugos UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo suteiktos, todėl finansinis reikalavimas šioje dalyje turėtų būti patvirtintas.
59. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, sudaromo sandorio formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką ir paties įrodinėjimo proceso sudėtingumą, siekiant nustatyti sutarties sąlygas ir sprendžiant dėl jų įvykdymo.
60. Nagrinėjamu atveju šalių rašytinės sutarties dėl projektavimo darbų byloje nepateikta, todėl kreditorei tenka pareiga įrodyti, kad sutartis buvo sudaryta ir darbai pagal ją atlikti. Byloje pateikta 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 27, pagal kurią UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškėjai turėjo sumokėti 5 000 Eur (be PVM) už projektavimo darbus. Byloje taip pat pateiktos PVM deklaracijos ir išrašai iš VMI i.MAS sistemos, kuriais pareiškėja įrodinėja, kad nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. išrašė trylika PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias atsakovė turi sumokėti pareiškėjai, iš viso 51 550 Eur.
61. Pagrindinė PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė, be to, PVM sąskaitomis faktūromis remiasi komercinės veiklos subjektas, apskaičiuodamas į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 30 dalyje PVM sąskaita faktūra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus PVMĮ tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Pagal PVMĮ 77 straipsnio 3 punktą PVM mokėtojas privalo teikti šio įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas ir šio įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM ir avansinius PVM mokėjimus.
62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, tačiau gali būti vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).
63. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).
64. Vertinant 51 550 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad šalys nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų nei apie šalių sudarytą sutartį, kuria remiantis išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nei įrodymų apie tai, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos projektavimo darbai realiai atlikti.
65. Nors pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ yra deklaravusi visas byloje aptariamas PVM sąskaitas faktūras, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nei pareiškėja nei nemokumo administratorė nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ būtų deklaravusi VMI i.MAS sistemoje minėtas PVM sąskaitas faktūras. Papildomai pažymėtina, kad BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ buhalterinės apskaitos dokumentai nėra perduodi nemokumo administratorei, todėl nėra galimybės atlikti kreditorės nurodomų aplinkybių palyginimo su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais.
66. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliančių argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog pareiškėja neįrodė savo 51 550 Eur reikalavimo pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).
67. Papildomai pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, o byloje nėra pateikta rašytinio šalių susitarimo dėl projektavimo darbų, pareiškėjos reikalavimas dėl 4 189,50 Eur delspinigių pirmosios instancijos teismo dar ir šiuo pagrindu atmestas pagrįstai.
Dėl 249 580,90 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo dalies pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį pagrįstumo
68. Pareiškėja teigia, kad pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra jai skolinga 122 741,88 Eur pagrindinės skolos, 76 213,68 Eur palūkanų, 58 852,92 Eur delspinigių, iš viso 257 808,18 Eur. Teismas skundžiama nutartimi patvirtinto 8 227,28 Eur reikalavimo dalį (5 523,68 Eur pagrindinės skolos, 715,08 Eur palūkanų ir 1 988,52 Eur delspinigių). Teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą kitoje dalyje, nes nenustatė, kad minėtoje apimtyje pagal 2017 m. vasario 20 d. sutartį pinigai atsakovei buvo perduoti. Pareiškėja teigia, kad paskola buvo suteikta 2019 m. sausio 10 d. bankiniu pavedimu atsakovei pervedant 56 780 Eur sumą ir laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. liepos 1 d. sumokėjus už atsakovei 103 910 Eur sumą grynais pinigais.
69. CK 6.870 straipsnio 2 dalis nustato, kad paskolos sutartis yra realinė ir pripažįstama sudaryta tik nuo pinigų ar daiktų perdavimo.
70. Paprastai paskolos sutartyje turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo – priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015).
71. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų visumos duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014).
72. Pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį pareiškėja UAB ,,Idea in“ įsipareigojo suteikti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ne mažesnę nei 50 000 Eur paskolą, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir sumokėti 12 proc. palūkanų.
73. Pagal šios sutarties 2 punktą šalys susitarė, kad paskolos sumą paskolos davėja perduoda paskolos gavėjai dalimis pagal atskirus paskolos gavėjos prašymus. Paskolos suma yra perduodama grynaisiais paskolos gavėjos atstovui, sumokama pavedimu į paskolos gavėjos sąskaitą arba atliekant mokėjimus paskolos gavėjos kreditoriams pagal paskolos gavėjos prievoles. Pagal sutarties 6 punktą, jei paskolos gavėja vėluoja grąžinti paskolą nustatytu terminu, tai ji privalo mokėti delspinigius – už kiekvieną pradelstą dieną po 0,2 proc. nuo negrąžintos paskolos sumos.
74. Pagal vieną iš pareiškėjos pateiktų lentelių pareiškėja 2019 m. sausio 10 d. sumokėjo 56 780 Eur, už kuriuos apskaičiuotos palūkanos sudaro 13 059,40 Eur, o delspinigiai – 20 440,80 Eur, iš viso – 90 280,20 Eur. Pareiškėja pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad pareiškėja 2019 m. sausio 10 d. pervedė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 56 780 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokama „pagal sutartį“.
75. Kitoje lentelėje pareiškėja nurodė, kad atsakovei grynais pinigais nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. liepos 1 d. sumokėjo 103 910 Eur, už kuriuos apskaičiuotos palūkanos sudaro 18 967,10 Eur, o delspinigiai 36 423,60 Eur, iš viso – 159 300,70 Eur. Pateikti kasos pajamų orderių kvitai patvirtina, kad pareiškėja atsakovei mokėjo grynais pinigais, nurodydama, jog moka „pagal sutartį“.
76. Vertinant, ar pareiškėja įrodė, kad perdavė lėšas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal ginčo paskolos sutartį, atsižvelgtina į tai, jog šalių sudarytoje 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartyje nėra nurodyta ne tik konkreti paskolos suma(-os) (įsipareigota suteikti atsakovei ne mažesnę nei 50 000 Eur paskolą), bet ir jos suteikimo momentas. Be to, dalis mokėjimų atlikta jau pasibaigus paskolos sutartyje nustatytam paskolos grąžinimo terminui, o įrodymų, jog šalys susitarė pratęsti šį terminą, nepateikta.
77. Pažymėtina, kad pareiškėją ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ siejo keletas teisinių santykių, kurių turinys nėra atskleistas, be kita ko, ir todėl, kad, kaip nurodo pati nemokumo administratorė atskirajame skunde, administratorė dėl neperduotų buhalterinės apskaitos dokumentų neturi galimybės atlikti pareiškėjos nurodomų aplinkybių palyginimo su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl nėra pagrindo pagrįstai teigti, kad pareiškėjos minimi mokėjimai buvo atlikti pagal paskolos sutartį.
78. Abejonių dėl paskolos dalyko perdavimo atsakovei kelia ir ta aplinkybė, kad šalims teigiant, jog buvo susitarta suteikti atsakovei ne mažesnę nei 50 000 Eur paskolą ir įrodinėjant, jog didžioji dalis paskolos (103 910 Eur) atsakovei buvo suteikta grynaisiais, paskolos sutartis nebuvo įforminta notarine tvarka, kaip tokiu atveju reikalaujama pagal CK 6.871 straipsnio 6 dalį.
79. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016 yra patvirtinta, jog UAB „NT paslaugos“ vadovė D. V. veikė organizuotoje grupėje su S. R. ir buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, o bylos dalis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-263-1122/2022, kurioje, be kitų kaltinamųjų, kaltinimai pareikšti S. R., D. V., BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad UAB ,,Idea in“ vadovė R. V. yra D. V. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtinta, kad UAB „Idea in“ yra per valdymo organus susijusi įmonė su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB ,,NT paslaugos“, per kurias buvo vykdomos nusikalstamos veikos.
80. Be to, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2021 m. balandžio 21 d. atsakovės kartu su atsiliepimu į pareiškimą (DOK-16107) pateiktame kreditorių sąraše nurodyta, kad skola UAB „Idea in“ sudaro 10 700,99 Eur. UAB „Idea in“ neginčijo šių duomenų teisingumo.
81. Atsižvelgiant į tai, kad abejonės dėl nurodytos paskolos suteikimo realumo nėra paneigtos konkrečiais atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėja neįrodė, jog 56 780 Eur bankrutuojančiai įmonei pervedė pavedimu, o 103 910 Eur suteikė grynaisiais pinigais pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį (CPK 185 straipsnis).
82. Sutiktina su apeliantėmis, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį, neteisingai nustatė, jog pagal sutartį negalėjo būti suteikta didesnė nei 50 000 Eur dydžio paskola. Tačiau šis argumentas nepaneigia išvados, kad paskolos dalykas pareiškėjos atsakovei nebuvo perduotas, todėl atmestinas kaip neturintis teisinės reikšmės. Neįrodžius, kad pareiškėja perdavė paskolos dalyką atsakovei, atmestinas apeliančių argumentas ir dėl restitucijos taikymo pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį.
83. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti 249 580,90 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalį pagal 2017 m. vasario 20 d. sutartį.
Dėl bylos procesinės baigties
84. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai nutarė nepatvirtinti kreditorės UAB „Idea in“ 1 101 887,63 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalies. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirieji skundai atmetami, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
85. Netenkinus atskirųjų skundų, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Agnė Tikniūtė
Vigintas Višinskis