Civilinė byla Nr. e2-40-796/2022

                                                                                                         Proceso Nr. 2-57-3-00429-2017-2

                    Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                    2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17;                                               

                    3.1.7.7; 3.1.7.11; 3.2.6.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, 

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei,

atsakovės atstovei advokato padėjėjai Eglei Kaminskienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lexforis“ atstovui advokatui Tomui Puzinui,

trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ atstovui advokatui Tomui Juodžiui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omega Capital“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lexforis“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Neapolis“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė 2017 m. birželio 22 d. pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, juo prašė priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Omega Capital“ 169 827,87 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš UAB „Omega Capital“ visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017 m. vasario 10 d. turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartimi Nr. 1 pardavėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Neapolis“ pardavė pirkėjai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Statega“ žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 punkte numatė, jog pardavėjas įsipareigoja savo lėšomis atlikti 4.4 punkte apibūdintus parduodamo turto defektų šalinimo darbus. Vykdant sutarties sąlygas tarp BUAB „Neapolis“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nerstata“ 2017 m. vasario 10 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 2017/02/10, kurios suma 169 827,87 Eur, joje darbų atlikimo pabaiga nustatyta 2017 m. gegužės 15 d. Pažymėjo, jog vienas iš BUAB „Neapolis“ akcininkų – UAB „Omega Capital“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl dalies 2017 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir 2017 m. vasario 2 d. rangos sutarties pripažinimo negaliojančia ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jas pritaikęs, teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi įpareigojo atsakoves BUAB „Neapolis“ ir UAB „Nerstata“ sustabdyti rangos sutarties vykdymą. Dar nesant išnagrinėtai šiai civilinei bylai, bankrutavusios įmonės akcininkė UAB „Omega Capital“ 2017 m. birželio 20 d. pareikalavo iš BUAB „Neapolis“ bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo centras“ grąžinti akcininkams dalį turto, likusio po atsiskaitymo su kreditoriais, išmokant akcininkams po 150 000 Eur iš šiuo metu  BUAB „Neapolis“ banko sąskaitoje esančių 419 310,77 Eur. Tokiais savo nesąžiningais veiksmais, nukreiptais prieš konkretų kreditorių – UAB „Statega“, atsakovė jau padarė ieškovei tiesioginę 169 827,87 Eur dydžio žalą. Nes dėl nevykdomos rangos sutarties bei nešalinamų daugybės biurų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), defektų pastato kokybė ir toliau blogėja, dėl to ne mažėja, o tik auga būsimi šių ir naujai atsirandančių defektų šalinimo kaštai.

2.       2022 m. kovo 25 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, juo prašo priteisti iš UAB „Omega Capital“ 55 612,85 Eur žalos atlyginimo UAB „Statega“ naudai ir  visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal UAB „Omega Capital“ ieškinį dėl dalies pirkimo–pardavimo sutarties ir rangos sutarties pripažinimo negaliojančiomis nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir ieškinio dalį dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė. Kadangi rangos sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento ir nebuvo nutraukta abiejų šalių susitarimu, o statybos darbai buvo sustabdyti, todėl UAB „Statega“ buvo priversta apmokėti rangos sutartyje numatytus darbus pagal 2017 m. sausio 25 d. lokalinę sąmatą Nr.S001 darbų vykdytojai UAB „Nerstata“. Už lokalinėje sąmatoje numatytus ir atliktus darbus UAB „Statega“ sumokėjo pagal 2017 m. rugsėjo 11 d.–2017 m. rugsėjo 29 d. atliktų darbų aktą S001-A001 28 784,34 Eur, pagal nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. atliktų darbų aktą Nr. S001-A002 sumokėjo 25 965,40 Eur, pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 29 d. atliktų darbų aktą Nr. S004-A001 sumokėjo 608,38 Eur. Iš viso sumokėjo 55 612,85 Eur. Ieškovė nurodo, jog tokiais savo nesąžiningais veiksmais, nukreiptais prieš UAB „Statega“, atsakovė padarė tiesioginę 55 612,85 Eur dydžio žalą.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Neapolis“ pateikė atsiliepimą į pradinį ieškovės ieškinį. Nurodė, jog negali kategoriškai suformuluoti savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, tai bus galima padaryti po to, kai bus išspręstas UAB „Omega Capital“ reikalavimas dėl dalies 2017 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2017 m. vasario 10 d. rangos sutarties pripažinimo negaliojančia.

4.       Atsakovė UAB „Omega Capital“ byloje pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, jame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Prašo ieškovei taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje numatytą baudą už akivaizdų piktnaudžiavimą procesine teise. Nurodo, jog ieškovė ieškinyje teigdama, kad yra patyrusi 169 827,87 Eur tiesioginių išlaidų, įrodymų, kurie patvirtintų tiesioginių nuostolių (turėtų išlaidų) egzistavimą, taip pat įrodymų, kad už žalą galbūt yra atsakingas atsakovas, nepateikia. Taip pat nenurodo, kas šiuos nuostolius sudaro ir iš ko jie susideda. Ieškovė nenurodo ir neįrodinėja savo subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo egzistavimo.

5.       Pažymi, jog ieškovė kreipėsi į teismą dar esant neišnagrinėtai civilinei bylai pagal atsakovės ieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir rangos sutarties pripažinimo negaliojančia. Nuo šios bylos išnagrinėjimo pabaigos priklausys, ar žala ieškovei atsiras ar ne. Pažymi, kad ieškinio atmetimo atveju ieškovė turėtų teisę reikalauti tik realiai patirtos ir objektyviais įrodymais pagrįstos žalos atlyginimo.

6.       Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo sustabdytas šios civilinės bylos nagrinėjimas iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1135-163/2017 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00139-2017-0) pagal ieškovės UAB „Omega Capital“ ieškinį atsakovėms UAB „Statega“, BUAB „Neapolis“ ir UAB „Nerstata“, trečiasis asmuo V. G., dėl 2017 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalių ir 2017 m. vasario 10 d. rangos sutarties Nr. 2017/02/10 pripažinimo negaliojančiomis įsiteisėjimo. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.

7.        Atsakovė UAB „Omega Capital“ 2022 m. balandžio 12 d. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodo, jog ieškovė įrodinėja, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė atsakovės kreipimusi į Klaipėdos apygardos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – rangos darbų pagal rangos sutartį sustabdymo, kurios 2017 m. kovo 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo pritaikytos. Žalai pagrįsti ieškovė pateikia 2017 m. rugsėjo 11 d.–2017 m. rugsėjo 29 d. atliktų darbų aktą Nr. S00l-A00l, 2017 m. gruodžio 1 d.–2017 m. gruodžio 27 d. atliktų darbų aktą Nr. S001-A002, 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. sausio 29 d. atliktų darbų aktą Nr. S004-A001,                    2017 m. spalio 5 d. ieškovės mokėjimo nurodymo UAB „Nerstata“ kopiją, suma – 36 388,71 Eur, 2017 m. sausio 13 d. ieškovės mokėjimo nurodymo UAB „Nerstata“ kopiją, suma – 40 000 Eur.

8.       CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi įrodyti ieškovė, tačiau šiuo atveju ieškovė net nebando įrodinėti civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų. Pažymi, kad atsakovės ieškinio ieškovei dalis dėl Turto pirkimo sutarties 4.4 punkto pripažinimo niekiniu buvo tenkinta, todėl nėra vienos iš būtinųjų žalos atlyginimo CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu sąlygų – ieškinio atmetimo. Dėl nurodytos aplinkybės ieškovės ieškinys atsakovei yra nepagrįstas. 

9.       Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.                                               e2A-543-1120/2021 pripažintas negaliojančia nuo jos sudarymo dienos Turto pirkimo sutarties 4.4 p., numatęs BUAB „Neapolis“ pareigą pradėti Lokalinėje sąmatoje Nr. S00l nurodytų defektų šalinimo darbus. Tai reiškia, jog ieškovė neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti kokių nors Turto pardavimo sutartimi įsigyto turto defektų pašalinimo, t. y. BUAB „Neapolis“ pareiga savo sąskaita atlikti ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto defektų šalinimo darbus neegzistuoja, dėl to ieškovė neturi ir neturėjo jokios teisės reikalauti Rangos sutarties vykdymo. Dėl šios priežasties ieškovės šioje byloje nurodomos patirtos išlaidos už statinio rangos darbų apmokėjimą priežastiniu ryšiu nesusijusios su jokias atsakovės veiksmais. Ieškovė nurodo, jog žalą sudaro 55 612,85 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo UAB „Nerstata“. Pažymi, jog ieškovės reikalavimas padengti 55 612,85 Eur dydžio rangos darbų atlikimo išlaidas yra absoliučiai nepagrįstas, nes tokia atsakovės pareiga nenumatyta ne tik Turto pirkimo sutartyje, sudarytoje su ieškove, bet ir Rangos sutartyje, sudarytoje su UAB „Nerstata“.

10.       Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės veiksmai (kreipimasis į teismą realiai nepatyrus jokios žalos, reikalavimo dėl visos 169 827,87 Eur sumos pareiškimas, nors ieškinio pateikimo dieną dalis darbų už 70 035,86 Eur buvo atlikta, o Rangos sutartis, kurios suma 48 440,09 Eur, sudaryta tarp BUAB „Neapolis“ ir UAB „Nerstata“, buvo nutraukta, taip pat ieškinys buvo pareikštas nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, dėl ko byla buvo sustabdyta ilgiau nei 4 metus, o ieškinį byloje, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš dalies tenkinus, ieškovė ieškinio neatsisakė, ieškovės prašymu daugiau kaip dvejus metus buvo atsakovės turtui taikytas areštas) rodo akivaizdų ir tęstinį ieškovės piktnaudžiavimą procesu, dėl ko proceso trukmė pirmojoje instancijoje netrukus pradės skaičiuoti 6 metus, iš kurių 2 metus atsakovės turtui taikyti nepagrįsti ribojimai. Dėl nurodytos priežasties, vadovaudamasi CPK 95 str., prašo teismo skirti maksimalią 5 000 Eur baudą ieškovei, pusę šios sumos priteisiant atsakovei.

11.       2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Svietlana Baracevičienė ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo palaikė. Paaiškino, jog atsakovės prašymu civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti rangos darbai. Visi pastato, kurį įsigijo ieškovė iš BUAB „Neapolis“, trūkumai nebuvo ištaisyti. Tuo metu, kai buvo paduotas ieškinys, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, darbai sustabdyti ir neįvykdyti, taigi faktinis ieškinio pagrindas buvo. Ieškovė buvo priversta su UAB „Nerstata“ sudaryti rangos sutartį, kad būtų atlikti pastato remonto darbai. Ieškovė UAB „Nerstata“ sumokėjo 55 612,85 Eur. Pradiniame ieškinyje suma buvo nurodyta BUAB „Neapolis“ ir UAB „Nerstata“ sudarytoje rangos sutarties lokalinėje sąmatoje nurodyta suma, kuri vėliau buvo patikslinta. Kadangi atsakovės reikalavimas Rangos sutartį, sudarytą tarp BUAB „Neapolis“ ir UAB „Nerstata“, pripažinti negaliojančia buvo atmestas, todėl atsakovės veiksmai buvo neteisėti prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priežastinis ryšys taip pat išliko pagal rangos sutartį. Pripažįsta, jog Pirkimo–pardavimo sutarties 4.4 punktas, pagal kurį BUAB „Neapolis“ turėjo pareigą suremontuoti perleistą turtą, yra panaikinta, bet ieškovė 2016–2017 metais turėjo teisėtą lūkestį, kad pastatas bus suremontuotas.

12.       Atsakovės atstovė 2022 m. rugsėjo 26 d. posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir skirti ieškovei CPK 95 straipsnyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodė, jog ieškovė ieškinį reiškia vadovaudamasi CPK 146 straipsniu, kuris numato, jog atsakovė turi teisę reikšti ieškinį, jeigu atmestas ieškinys, tai būtinoji sąlyga. Pirkimo–pardavimo sutarties 4.4 punkto nuostata pagal atsakovės ieškinį buvo pripažinta negaliojančia, būtent šiam reikalavimui užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, taigi ši ieškinio dalis buvo patenkinta, todėl nėra būtinosios sąlygos ieškovei kreiptis į teismą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė žalą byloje įrodinėja atliktų darbų aktais, kurie išrašyti pagal 2017 metų Rangos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Nerstata“. Nėra aišku, kaip tai susiję su žala dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pripažinus pirkimo–pardavimo sutarties 4.4 punktą negaliojančiu ieškovė neturi teisės reikalauti iš BUAB „Neapolis“ atlikti kokius nors rangos darbus įsigytame pastate. Pažymėjo, kad BUAB „Neapolis“ nutraukė iš dalies rangos sutartį, pasirašytą su UAB „Nerstata“, dar iki ieškinio padavimo, apie tai UAB „Statega“ žinojo, nutraukimo niekas neginčijo. Taigi ieškovė nebeturėjo jokios teisės reikalauti, kad būtų atlikti kokie nors pastato rangos darbai.

13.       Trečiojo asmens UAB „Lexforis“ atstovas advokatas Tomas Puzinas posėdžio metu palaikė teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėjo, kad po teismų priimtų įsiteisėjusių sprendimų BUAB „Neapolis“ neturėjo ir neturi pareigos organizuoti paduoto pastato remonto darbų, o UAB „Statega“ neturėjo ir neturi teisės gauti neatlygintinai pastato pagerinimo darbų.

14.       Trečiojo asmens BUAB „Neapolis“ atstovas advokatas Tomas Juodis posėdžio metu patikslino, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Ginčo dėl to, kad pastatas buvo su trūkumais, byloje nėra, tačiau ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti žalą.

Ieškinys atmestinas

15.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog UAB „Statega“, BUAB „Neapolis“ kreditorė, su BUAB „Neapolis“ 2017 m. vasario 10 d. pasirašė turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį, kuri nustatė, kad pardavėjas (BUAB „Neapolis“) parduoda ir įsipareigoja perduoti pirkėjo nuosavybėn sutartyje nurodytą turtą, o pirkėjas (UAB „Statega“) perka ir įsipareigoja priimti perduotą turtą ir sumokėti pardavėjui už jį pirkimo kainą sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 2.1 ir 2.2 punktai). Turto pirkimo kaina yra 10 890 000 Eur, šią kainą sudaro 9 000 000 Eur turto kaina ir pridėtinės vertės mokestis, lygus 1 890 000 Eur (sutarties 8.1 punktas). 2017 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.4 punktas, nustatė, kad pardavėjas (BUAB „Neapolis“) sutinka ir šia sutartimi įsipareigoja nedelsdamas po šios sutarties pasirašymo dienos pasitelkdamas rangovus pradėti 2016 m. gruodžio 20 d. Statinio apžiūros akte Nr. 14 nurodytų defektų šalinimo darbus. Siekdamos išvengti nesusipratimų šalys susitarė, kad pardavėjas savo lėšomis atliks ne visų 2016 m. gruodžio 20 d. Statinio apžiūros akte nurodytų defektų šalinimo darbus, o tik tokių, kurie yra numatyti prie sutarties pridedamoje sąmatoje (27 priedas). Pirkėjas užtikrina, kad, pardavėjui (jo pasitelktiems rangovams) atlikus 27 priede nurodytus darbus, pirkėjas neturės pardavėjui jokių pretenzijų dėl turto ar kitų trūkumų, kurie yra nustatyti 2016 m. gruodžio 20 d. Statinio apžiūros akte Nr. 14 ar paaiškės naujai po šios sutarties pasirašymo dienos. 2017 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties 27 priede (lokalinėje sąmatoje) numatytas darbų BUAB „Neapolis“ pastate atlikimas už 169 827,87 Eur. 2017 m. vasario 10 d. tarp BUAB „Neapolis“ ir UAB „Nerstata“ buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr.2017/02/10, pagal kurią UAB „Nerstata“ įsipareigojo atlikti rangos darbus adresu (duomenys neskelbtini), pagal sąmatą Nr. 1. Darbų pradžia 2017 m. vasario 4 d., pabaiga iki 2017 m. gegužės 15 d. Lokalinėje sąmatoje Nr. S001 nurodyta statybos darbų vertė – 169 827,87 Eur.

16.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog BUAB „Neapolis“ tuometinė akcininkė UAB „Omega Capital“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl                                                   2017 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir rangos sutarties pripažinimo negaliojančiomis ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi prašymą tenkino, įpareigojo atsakoves BUAB „Neapolis“ ir UAB „Nerstata“ sustabdyti rangos sutarties vykdymą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-108-253/2020 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00139-2017-0) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – pripažino atsakovių BUAB „Neapolis“ ir UAB „Statega“ 2017 m. vasario 10 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties Nr. 1 4.4 punktą negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento); pripažino atsakovių BUAB „Neapolis“ ir UAB „Nerstata“ 2017 m. vasario 10 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 2017/01/10 negaliojančia ab initio; kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeitė ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti atsakovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ 2017 m. vasario 10 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties Nr. 1 4.4 punktą negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento). Kitą ieškinio dalį atmesti. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priteisti atsakovei UAB „Statega“ iš ieškovės UAB „Omega Capita“ 1 799 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas. Priteisti atsakovei BUAB „Neapolis“ iš ieškovės UAB „Omega Capital“ 2 196 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Priteisti atsakovei UAB „Nerstata“ iš ieškovės UAB „Omega Capital“ 807 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.“

17.       Iš ieškovės ieškinyje, pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo, ir atstovės advokatės S. Baracevičienės posėdžio metu išdėstytų faktinių aplinkybių ir motyvų nustatyta, jog ieškovė vadovaudamasi CPK 146 straipsnio 2 dalimi prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl atsakovės UAB „Omega Capital“ prašymu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovių BUAB „Neapolis“ ir UAB „Nerstata“ įpareigojimo sustabdyti rangos sutarties vykdymą.

18.       Civilinio proceso 146 straipsnio 2 dalis numato, jog įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu atsakovas per keturiolika dienų po teismo sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimo dienos nepareiškia ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, taikytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės panaikinamos. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių panaikinimas neužkerta kelio atsakovui bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Šioje teisės normoje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius.

19.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, inter alia, yra išaiškinęs, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies (pažymėtina, kad iki 2011 m. rugsėjo 30 d. – CPK 147 straipsnio 3 dalies redakcija, o nuo 2011 m. spalio 1 d. – CPK 146 straipsnio 2 dalies redakcija) tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už savo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011; 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010; 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006; 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CPK 146 straipsnio 2 dalies normos taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, kuriuos skolininkas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, naudodamasis CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                   2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016). CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017).

20.       Taigi kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad, sprendžiant klausimą dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo, ieškovui, prašiusiam taikyti tokias priemones, taikoma griežtoji civilinė atsakomybė. Spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryši su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi įrodyti ieškovas.

21.       Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti.

22.       Kaip jau teismas nurodė sprendimo 16 punkte, atsakovė UAB „Omega Capital“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ieškovei ir UAB „Nerstata“. Ieškinio dalimi, pateikta ieškovei, atsakovė prašė pripažinti negaliojančiais ab initio Turto pirkimo sutarties 1.1.7 punkto 29 ir 30 dalis, 4.4 punktą. Ieškinio dalimi, pateikta UAB „Nerstata“, atsakovė prašė pripažinti negaliojančia ab initio Rangos sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-543-1120/2021 atsakovės ieškinį ieškovei tenkino iš dalies: pripažino Turto pirkimo sutarties 4.4 punktą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, o ieškinio dalį dėl Turto pirkimo sutarties 1.1.7 punkto 29 ir 30 dalių pripažinimo negaliojančiomis atmetė. Teismas aptariama nutartimi taip pat atmetė atsakovės ieškinio UAB „Nerstata“ dalį. Taigi tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai nusprendė, jog BUAB ,,Neaopolis“ neturi pareigos atlikti sutartimi ieškovei parduoto statinio defektų šalinimo darbus. Bylą nagrinėjusiems teismams galutinai ir neginčijamai pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) darbų atlikimo prievolę nustačiusią Turto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatą, negaliojančia nuo atsiradimo momento (ab initio) yra pripažinta ir pati darbų atlikimo prievolė. BUAB „Neapolis“ neturėjo ir neturi jokios teisėtos pareigos įmonės sąskaita neatlygintinai atlikti parduoto pastato remonto darbus, tai yra pagerinti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą.

23.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, civilinėje byloje Nr. e2-108-253/2020 (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. e2A-543-1120/2021) priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais galutinai ir neginčijamai konstatuota, kad ieškovė niekuomet neturėjo ir neturi šioje byloje siekiamos apginti „teisės“ – neatlygintinai gauti visus ir bet kokius Turto pirkimo–pardavimo sutartimi numatytus darbus vykdant tarp BUAB „Neapolis“ ir UAB „Nerstata“ sudarytą darbų rangos sutartį.

24.       Pažymėtina, jog byloje UAB „Omega Capital“ prašymu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama galbūt UAB „Omega Capital“ palankios būtent šios teismo sprendimo dalies (taip pat dalies dėl Rangos sutarties pripažinimo negaliojančia) įvykdymo užtikrinimo. Kadangi UAB „Omega Capital“ ieškinio UAB „Statega“ dalis dėl Turto pirkimo sutarties 4.4 punkto pripažinimo niekiniu buvo tenkintas, todėl, teismo vertinimu, nėra vienos iš būtinųjų žalos atlyginimo CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu sąlygų – ieškinio atmetimo. Dėl nurodytos aplinkybės ieškovės ieškinys atsakovei yra nepagrįstas.

25.       Teismas taip pat sutinka su atsakovės 2022 m. balandžio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais motyvais, jog ta aplinkybė, kad atsakovės ieškinio dalis ieškovei dėl Turto pirkimo sutarties 1.1.7 punkto 29 ir 30 dalių pripažinimo negaliojančiomis atmesta, neturi jokios reikšmės šioje byloje, kadangi Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1135-163/2017 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės su šiuo ieškinio reikalavimu nesusijusios, nes 2017 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties 1.1.7 punkte yra išvardytas pirkėjo (UAB „Statega“) perkamas turtas, sąrašo 29 ir 30 papunkčiuose nurodomas parduodamas BUAB „Neapolis“ kilnojamasis turtas – biuro įranga ir interjero detalės, statybinis stiebinis keltuvas GEDA-ERA 1200 z/zp.

26.       Šios bylos nagrinėjimui taip pat jokios reikšmės neturi ir aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-543-1120/2021 atmetė atsakovės ieškinio dalį dėl Rangos sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi atmesta ieškinio ne ieškovei UAB „Statega“, o UAB ,,Nerstata“ dalis, kuri šioje byloje jokių reikalavimų atsakovui nereiškia. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vien tai, jog 2017 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.4 punktas, kuris įpareigojo BUAB „Neapolis“ atlikti ginčo pastate statybos rangos darbus, pripažintas negaliojančiu ir šio negaliojančio punkto pagrindu buvo sudaryta 2017 m. vasario 10 d. statybos rangos sutartis tarp BUAB „Neapolis“ ir UAB „Nerstata“, savaime nelemia rangos sutarties negaliojimo, neįrodžius, kad rangos sutarties kontrahentui buvo žinoma apie sandorio žalingumą BUAB „Neapolis“ ir prieštaravimą jos veiklos tikslams. Pažymėjo, kad įstatymo leidėjas CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatė sąžiningų trečiųjų asmenų teisių ir interesų prioritetą prieš privataus juridinio asmens interesus, todėl visais atvejais siekiant nuginčyti sandorį aptariamu pagrindu yra būtina nustatyti sutarties kontrahento nesąžiningumą, o tokios aplinkybės nenustačius – ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė BUAB „Nerstata“ atstovas advokatas Tomas Juodis, Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjamas ieškovės BUAB „Neapolis“ ieškinys atsakovei UAB „Statega“ dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo ir ieškovės BUAB „Neapolis“ ieškinys atsakovams UAB „Statega“, UAB „Verslo valdymo centras“ dėl padarytų nuostolių atlyginimo (civilinė bylą Nr.e2-645-613/2022).

27.       Nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu sąlygų – ieškinio ieškovei atmetimo, teismo vertinimu, nėra tikslinga plačiau pasisakyti dėl kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio ir žalos – nebuvimo, nes, kaip jau nurodyta sprendimo 22 ir 23 punktuose, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimui ieškovė neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti kokių nors Turto pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyto turto defektų pašalinimo, t. y. BUAB „Neapolis“ pareiga savo sąskaita atlikti ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto defektų šalinimo darbus vykdant su UAB „Nerstata“ sudarytą rangos sutartį neegzistuoja, dėl to ieškovė neturi ir neturėjo jokios teisės reikalauti Rangos sutarties vykdymo.

28.       Ieškovės nurodymas, esą ji buvo priversta apmokėti Rangos sutartyje numatytus pagal 2017 m. sausio 25 d. lokalinę sąmatą Nr. S00l atliktus darbus, yra nepagrįstas. Ieškovė nurodo, jog žalą sudaro 55 612.85 Eur. Šią sumą įrodinėja teismui pateiktais atliktų darbų aktais. Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų (2022 m. kovo 25 d. pareiškimo Nr. DOK-4568 dėl ieškinio dalyko pakeitimo priedų ir 2022 m. balandžio 25 d. prašymo dėl papildomų įrodymų Nr. DOK-6061 priedų) nustatyta, jog mokėjimus ieškovė UAB „Nerstata“ už atliktus darbus atliko pagal jos pačios 2017 m. rugsėjo 11 d. su UAB „Nerstata“ sudarytą Statybos rangos sutartį. Taigi ieškovės nurodytos patirtos išlaidos yra jos pačios kaip pastato savininkės prisiimti įsipareigojimai UAB „Nerstata“ siekiant įgyvendinti savo kaip pastato savininkės teises ir pareigas prižiūrėti savo nekilnojamąjį turtą.

29.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra būtinųjų žalos atlyginimo CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu sąlygų. Dėl nurodytos aplinkybės ieškovės ieškinys atsakovei yra atmestinas.

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu

30.       Atsakovė prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos priteisiant atsakovei. Trečiasis asmuo UAB „Lexforis“ atsakovės prašymą palaiko. Nurodo, kad ieškinys dėl nuostolių, patirtų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pateiktas nesant įsitesėjusio teismo sprendimo, dėl ko byla buvo sustabdyta iki tokio sprendimo įsiteisėjimo, t. y. ilgiau kaip 4 metus. Ieškovė ieškinio neatsisakė net ir tuomet, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje. Nr. e2A-543-1120/2021 tenkino atsakovės ieškinį ieškovei dėl to reikalavimo, dėl kurio buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, ieškovė ne tik pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, nesant CPK 146 straipsnio 2 dalies sąlygų, tačiau šio savo ieškinio neatsisakė ir tuomet, kai tokių sąlygų nebuvimas tapo neginčytinas.

31.       Ieškovė su pateiktu prašymu nesutinka. Nurodo, jog ji turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, nes ieškinio padavimo metu Turto pirkimo–pardavimo sutartis galiojo, pagal ją buvo sudaryta Rangos sutartis, pagal kurią darbai turėjo būti atlikti iki 2017 m. gegužės 27 d. UAB „Statega“ turėjo teisėtą lūkestį tikėtis, kad pastato remonto darbai bus atlikti. Teigti, jog UAB „Statega“ buvo nesąžininga, nėra pagrindo, nes ieškinio padavimo metu Turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo galiojanti, o rangos darbai nebuvo vykdomi, jie buvo sustabdyti atsakovės prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat UAB „Statega“ pasielgė labai sąžiningai patikslinusi ieškinį, nes prašė priteisti tik tokią sumą, kurią sumokėjo.

32.       Trečiojo asmens BUAB „Neapolis“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei palieka nagrinėti teismo nuožiūra.

33.       Civilinio proceso kodekso 95 straipsnis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal šio Kodekso 80 straipsnį. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

34.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35.       CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

36.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).

37.       Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

38.       Sprendžiant klausimą dėl baudos ieškovei skyrimo / neskyrimo atsižvelgtina į jos procesinį elgesį.

39.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2017 m. birželio 22 d. prašydama atlyginti tiesioginę jai padarytą 169 827,87 Eur žalą ir pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė prašymą sustabdyti šią bylą, iki bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-1135-163/2017. Nurodė, kad šios bylos išnagrinėjimas turės esminę reikšmę šiai bylai ir jos pagrįstumui. Taip pat paaiškino, kad sustabdžius rangos sutarties vykdymą ieškovė buvo priversta savo lėšomis atlikti tam tikrus darbus, todėl ateityje tikslins ieškinio reikalavimus, atsiras naujų bendraatsakių, kurie priklausys nuo nagrinėjamos civilinės bylos Nr.e2-1135-163/2017 baigties. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi prašymas buvo tenkintas ir bylos nagrinėjimas sustabdytas. Teismas padarė išvadą, kad šios bylos išnagrinėjimui esminę reikšmę turės procesinis sprendimas, kuris bus priimtas civilinėje byloje Nr.e2-1135-163/2017, ir toje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę šioje byloje. Nuo civilinės bylos Nr. 2-1135-163/2017 išnagrinėjimo rezultato – bus pirkimo–pardavimo ir rangos sutartys pripažintos negaliojančiomis ar ne – priklausys ieškinio, nagrinėjamo šioje civilinėje byloje, reikalavimo dydis ir ieškovės nurodymu naujo bendraatsakio / bendraatsakių atsiradimas. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą iki                               2022 m. sausio 14 d. pateikti prašymus ir įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo teismui buvo pateiktas tik 2022 m. kovo 25 d. 16.04 val. per EPP (penktadienį), o posėdis buvo paskirtas                                    2022 m. kovo 28 d. 9.00 val. (pirmadienį). Teismas pažymi, jog šiame pareiškime buvo nurodytas byloje nedalyvaujantis trečiasis asmuo UAB „Nerstata“, nenurodant, kaip bylos išsprendimas gali turėti įtakos UAB „Nerstata“ teisėms ir pareigoms. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, teismo vertinimu, nenurodė svarbių priežasčių, kodėl pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo buvo pateiktas praėjus trims mėnesiams nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo, praleidus teismo nustatytą terminą naujiems įrodymams pateikti, ir dėl šios priežasties teismas dar kartą turėjo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi priėmęs ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo nustatė galutinį terminą iki 2022 m. balandžio 25 d. įrodymams, turintiems reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pateikti, tačiau 2022 m. rugsėjo 26 d. prieš pat teismo posėdį ieškovės atstovė pateikė naują prašymą dėl dokumentų pridėjimo prie bylos, kurio teismas netenkino.

40.       Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr.e2-1135-163/2017 įsiteisėjus sprendimui, kuriuo UAB „Omega Capital“ ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia Turto pirkimo–pardavimo sutartį buvo patenkintas, ieškovė 2022 m. kovo 24 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo žalą sumažino iki 55 612,85 Eur. Žalą ir jos dydį grindžia 2017 m. rugsėjo–2018 m. sausio mėn. atliktų darbų aktais bei 2017 m. spalio mėnesio mokėjimais. Sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Lexforis“ pozicija, kad ieškinio pateikimo dieną (2017 m. birželio 22 d.) ieškovė jokios žalos faktiškai nebuvo patyrusi (net ir remiantis akivaizdžiai nepagrįstais ieškinio argumentais).

41.       Byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui procesinius dokumentus, įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, negalima spręsti, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai ir jomis nepiktnaudžiavo. Nors ieškovė ir turi procesinę teisę tikslinti savo reikalavimus byloje teikdama pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ar pateikti naujus įrodymus, tačiau įvertinus tai, jog pareiškimas, įrodymai teismui buvo pateikti nesilaikant teismo įpareigojimo, teismo vertinimu, toks ieškovės naudojimasis savo procesinėmis teisėmis nelaikytinas tinkamu procesinių teisių realizavimu.

42.       Spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo / neskyrimo ieškovei pagal CPK 95 straipsnį teismas atsižvelgia į šioje byloje nustatytą esminę faktinę aplinkybę, jog ieškovė kreipėsi į teismą vadovaudamasi CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka net nesulaukusi teismo sprendimo byloje, kurioje buvo taikytos laikinosios sąlygos, nors tokia kreipimosi į teismą sąlyga yra aiškiai nurodyta įstatyme. Tam, kad byla būtų išnagrinėta teisingai ir objektyviai, teismas tenkino ieškovės prašymą sustabdyti bylą ir ji buvo sustabdyta daugiau negu ketverius metus, kad taptų aišku, ar ieškovė turi reikalavimo teisę, numatytą CPK 146 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, jog ieškovės prašymu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. balandžio 3 d., t. y. daugiau kaip 2 metus, atsakovei buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areštas. Įvertinęs ieškovės elgesį viso proceso metu, teismas taip pat konstatuoja, kad ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiavo jai suteiktomis CPK teisėmis pradėdama ir vilkindama procesą, teikdama naujus prašymus, nesilaikydama teismo 2021 m. gruodžio 21 d. ir 2022 m. kovo 31 d. nutartyse nustatytų terminų.

43.       Taigi nustačius, kad ieškovė piktnaudžiavo procesu, buvo nesąžininga proceso dalyvė ir sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, atsižvelgiant piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, poveikio mastą nagrinėjamos bylos operatyvumui ir ekonomiškumui, jai skiriama CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta 3 000,00 Eur bauda, pusę šios sumos, t. y. 1 500,00 Eur skiriant atsakovei UAB „Omega Capital“. Teismo vertinimu, paskirta bauda atitinka pažeidimo pobūdį ir griežtumu yra pakankama tam, kad būtų pasiekti procesinės atsakomybės tikslai.

Bylinėjimosi išlaidos

44.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45.       Kadangi ieškovės ieškinys netenkintinas, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.

46.       Atsakovė UAB „Omega Capital“ byloje pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 300 Eur išlaidas advokato pagalbai, kurias sudarė atsiliepimo į ieškinį surašymas ir atstovavimas teisme (2017 m. spalio 30 d. prašymas Nr.17717).

47.       Trečiasis asmuo BUAB „Neapolis“ pateikė prašymą priteisti jos naudai 1 970 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2022 m. sausio 24 d. prašymas Nr.DOK-1169 ir 2022 m. kovo 25 d. prašymas Nr. 4543).

48.       Trečiasis asmuo UAB „Lexforis“ byloje pateikė prašymą priteisti iš ieškovės UAB „Statega“             1 331,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

49.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

50.       Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą ir apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, paskirtų teismo posėdžių skaičių, atstovų į bylą pateiktų procesinių dokumentų skaičių, vertina, kad atsakovės ir trečiųjų asmenų prašomos priteisti išlaidos advokatų pagalbai apmokėti yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 259–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

          ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ieškinį atmesti.

          Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Omega Capital“ prašymą tenkinti ir skirti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statega“ 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 1 500 Eur paskiriant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omega Capital“.

          Paskirta bauda turi būti sumokėta valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

          Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omega Capital“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

         Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ 1 970 Eur bylinėjimosi išlaidų.

         Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lexforis“ 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų.

          Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Kristina Domarkienė