Civilinė byla Nr. e2A-1713-413/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18577-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.26; 2.6.10.1; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Etama“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2990-812/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Itella Logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Etama“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Magnum Iter“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Itella Logistics“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Etama“ 7 255,84 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. sausio 16 d. su atsakove susitarė dėl krovinio – 1 200 litrų litavimo skysčio – pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą. Savo įsipareigojimų vykdymui ieškovė pasitelkė faktinį krovinio vežėją UAB „Magnum Iter“. Prieš krovinio pervežimą ieškovė ne kartą teiravosi atsakovės dėl galimos krovinio specifikos ir jo deklaravimo tvarkos. Tačiau atsakovė patvirtino, kad jos analogiški kroviniai gabenami per Lenkiją ne pirmą kartą ir tokiems kroviniams specialios deklaravimo procedūros netaikomos. Trečiajam asmeniui UAB „Magnum Iter“ gabenant krovinį per Lenkiją, 2020 m. sausio 25 d. jis buvo patikrintas Lenkijos įgaliotų institucijų atstovų, o nustačius, kad vežamo krovinio sudėtyje etilo alkoholio faktinė koncentracija viršija 50 proc., tokio krovinio gabenimui buvo privalomas išankstinis deklaravimas SENT sistemoje. Už krovinio deklaravimo tvarkos nesilaikymą faktiniam krovinio vežėjui UAB „Magnum Iter“ buvo taikyta nuobauda – paskirta 27 500 zlotų (arba 6 221,58 Eur) bauda. Ieškovės nuomone, atsakovė, kaip krovinio siuntėja, neįvykdė CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos suteikti ieškovei visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, t. y. krovinio deklaracijai pateikti, dėl to ieškovė, atlyginusi faktiškam vežėjui jo nuostolius, patyrė 6 221,58 Eur žalą, kurią regreso tvarka reikalauja priteisti iš atsakovės.
3. Atsakovė UAB „Etama“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovei pateiktame krovinio važtaraštyje buvo aiškiai nurodyta gabenama prekė, jos sudėtis ir kiekis – Soldering Flux 950E UN1987 Alkohole, n.a.g. (Ethanol, Isopropylalkohol), II (D/E), 1200 l. Ieškovė, pasitikslinusi tik krovinio kiekį, nurodė paslaugos kainą ir siuntimo terminus, tačiau nenurodė fakto, kad siunčiamas ADR krovinys. Be to, ieškovė neprašė iš atsakovės jokios papildomos informacijos apie krovinį ir nesiteiravo, ar pagal atsakovės turimą patirtį krovinys turi būti deklaruojamas pagal Lenkijos nacionalinius teisės aktus. Tik po to, kai krovinys buvo sustabdytas patikrinimui Lenkijos pareigūnų, ieškovė pradėjo aiškintis dėl pareigos deklaruoti krovinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Itella logistics“ iš atsakovės UAB „Etama“ 6 221,58 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 2 611,91 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Magnum Iter“ iš atsakovės UAB „Etama“ 643,58 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 7,51 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 16 d. atsakovė kreipėsi elektroniniu paštu į ieškovę dėl pavojingo krovinio pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą. Ieškovė sutiko krovinį pervežti. Atskira rašytinė sutartis dėl krovinio pervežimo sudaryta nebuvo. Ieškovė, pasitelkusi trečiąjį asmenį UAB „Magnum Iter“, organizavo krovinio – 1246,16 kg (trijų euro palečių) litavimo medžiagos - Soldering Flux 950E UN1987 3 II (D/E) Ethanol, Isopropylalkohol II (D/E) pervežimą iš Vokietijos įmonės Kester GmbH į Lietuvą. Trečiasis asmuo pervežė krovinį tarptautiniu maršrutu Vokietija – Lietuva.
6. Teismas pripažino, kad tokiu būdu tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių pervežimo keliais civiliniai teisiniai santykiai, reglamentuojami Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija), kur ieškovė UAB „Itella Logistics“ laikytina vežėja, pasitelkusi pervežimui trečiąjį asmenį UAB „Magnum Iter“, o atsakovė UAB „Etama“ – siuntėja, užsakiusi įsigyto krovinio iš Vokietijos įmonės Kester GmbH pervežimą ir sudariusi su ieškove krovinio pervežimo sutartį.
7. Trečiajam asmeniui UAB „Magnum Iter“ 2020 m. sausio 25 d. gabenant krovinį per Lenkiją, krovinys buvo sulaikytas ir nustačius, jog krovinio sudėtyje yra etilo alkoholis, kurio koncentracija didesnė kaip 50 proc. ir kuris yra maišytas su izopropilo alkoholiu, toks krovinys turėjo būti deklaruotas, o to nepadarius – vairuotojui buvo išrašyta bauda.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką CMR konvencijos 11 straipsnio prasme krovinio siuntėjas privalo pasirūpinti visais reikiamais dokumentais: importo ir eksporto leidimais, kilmės sertifikatais ir bet kuriais kitais dokumentais, kurių reikalaujama įvažiuojant į atitinkamos valstybės teritoriją. Tuo tarpu vežėjas atsakingas tik už jam perduotų ir važtaraštyje minimų dokumentų praradimą ar neteisingą panaudojimą, bet iš jo negali būti išieškoma žalos atlyginimo daugiau, nei būtų išieškota krovinio praradimo atveju. Jeigu teismas nustato, kad nuostoliai patirti dėl reikiamų dokumentų ar informacijos, reikalingų muitinės formalumams atlikti, nebuvimo, tai už tai atsakingas yra siuntėjas, nes vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo. Siuntėjas privalo ne tik pridėti visus reikiamus dokumentus muitinės formalumams atlikti, bet ir suteikti vežėjui visapusišką informaciją (CMR konvencijos 11 straipsnio 3 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2009, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020).
9. Teismas nustatė, kad atsakovė nesuteikė ieškovei visos būtinos informacijos apie užsakytą pervežti krovinį, nors nurodė ieškovei prekės pavojingą pobūdį (ADR krovinys) ir prekės kodą, tačiau neperdavė ieškovei vežamo gaminio saugos duomenų lapo, kuriame būtų nurodyta jo cheminė sudėtis, turinti esminę reikšmę prekės deklaravimui Lenkijos Respublikoje veikiančioje SENT sistemoje, be to, nuosekliai, net ir Lenkijos pareigūnams taikius faktinei vežėjai sankcijas, tvirtino, kad prekės deklaruoti minėtoje sistemoje nereikia. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad prekės kodas, jos pavojingumas bei pavadinimas buvo pakankami duomenys vežėjai nuspręsti dėl prekės deklaravimo SENT sistemoje, kad atsakovei nebuvo žinomas prekės vežimo maršrutas. Kaip matyti iš Protokolo duomenų, Lenkijos pareigūnams patikrinus interneto paieškoje prekės pavadinimą, kilo abejonių dėl prekės cheminės sudėties, todėl buvo pareikalauta pateikti vežamo gaminio saugos duomenų lapą, ir būtent iš jo duomenų pareigūnai nustatė, kad prekė dėl alkoholio koncentracijos yra griežtai kontroliuojama ir turi būti registruojama SENT sistemoje. Todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju prekės kodo, jos pavadinimo nurodymas, taip pat ir prekės paėmimo užsakymo duomenų persiuntimas ieškovei sutarties sudarymo metu buvo nepakankami duomenys ieškovei ir faktinei vežėjai spręsti dėl prekės deklaravimo būtinumo, juo labiau, kad atsakovė kategoriškai ir nuolat teigė, kad prekė neturėjo būti deklaruojama.
10. Anot teismo, byloje nustatyta aplinkybė, kad kelionės maršrutą rinkosi faktinė vežėja ir prekę gabeno per Lenkijos teritoriją, ginčui spręsti neturi jokios teisinės reikšmės ir nešalina atsakovės pareigos pateikti reikalingus duomenis apie prekę. Faktas, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra profesionalūs, patirtį krovinių gabenimo srityje turintys vežėjai, šiuo atveju taip pat nešalina atsakovės atsakomybės ir jos nemažina. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad CMR konvencija įpareigoja siuntėją pateikti tik muitinės procedūroms atlikti reikalingus dokumentus. Pažymėjo, kad CMR konvencijos 7 straipsnio 1 dalies j papunktyje numatyta, jog CMR važtaraštyje turi būti nurodyti duomenys ne tik muitinės formalumams atlikti, bet ir kitos reikiamos instrukcijos ir siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas bei nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų minėtų duomenų.
11. Tai, kad ieškovė ir faktinė vežėja neprašė atsakovės pateikti papildomus duomenis apie prekę, taip pat nepašalina atsakovės pareigos pateikti visus turimus ir reikalingus pervežimui įvykdyti duomenis. Šiuo atveju įsiteisėjusiu Lubusko muitinės ir mokesčių tarnybos Didžiosios Lenkijos Gužuvo filialo vadovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 418000-COPC.48,7.2020.08 buvo pripažinta vežėjo kaltė dėl padaryto pažeidimo ir paskirta 20 000 zlotų piniginė bauda. Vairuotojui buvo paskirta 7 500 zlotų bauda krovinio sulaikymo metu, taigi iš viso: 27 500 zlotų bauda. Trečiasis asmuo sumokėjo paskirtą baudą, o ieškovė atlygino jo patirtus nuostolius. Ieškovės patirtų nuostolių suma – 6 221,58 Eur. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė gera valia nuostolių neatlygino. Todėl, vadovaudamasis aptartomis aplinkybėmis, teismas pripažino ieškovės reikalavimą dėl 6221,58 Eur nuostolių atlyginimo pagrįstu.
12. Teismas pažymėjo, kad pateiktu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ir 1034,26 Eur dydžio patirtas vertimo bei atstovavimo išlaidas, susidariusias šalims sprendžiant ginčą iki ieškovės kreipimosi į teismą. Teismo vertinimu, šalys turi teisę naudotis teisininkų paslaugomis ir konsultuotis dėl situacijų, iškylančių vykdant ūkinę veiklą, tačiau šios išlaidos nevertintinos nei kaip ieškovės patirti nuostoliai (kaip nurodo ieškinyje pati ieškovė), nei kaip neišvengiamai privalomos patirti ieškovės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, nepateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, todėl reikalavimą priteisti teisinės pagalbos teikimo išlaidas (552,50 Eur) iki ieškovei kreipiantis į teismą, atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Etama“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. CMR važtaraščio 9 punkte yra nurodytas prekės pavadinimas Soldering Flux 950E, o eilutėje žemiau nurodytas Jungtinių Tautų skaičius 1987, kuris ir reiškia alkoholį (etanolį). Be to, žemiau minėtos eilutės su įrašu „UN 1987 3 II (D/E)“ yra atliktas papildomas prierašas skliausteliuose „ethanol isopropylalkohol“, kuris nurodo prekės sudėtį, o 11 stulpelyje nurodytas kiekis bruto – 1246,16 kg. Pažymi, kad CMR važtaraštyje, priešingai nei paėmimo lape, be JT kodo 1987 nebelikę patikslintos nuorodos, kad gabenama prekė sudėtyje turi alkoholio, nors tai aiškiai buvo nurodyta užsakymo paėmimo lape. CMR važtaraštis turėjo būti pildomas vežėjo vairuotojo. Apeliantės nuomone, ji negali būti atsakinga už informaciją, kurią užpildė pats faktinis vežėjas. Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
13.2. Ieškovė, kaip savo srities profesionalė, planuodama krovinio maršrutą ir žinodama, kad krovinys keliaus per Lenkiją, turėjo išmanyti Lenkijos teisės aktus, taip pat žinoti, kad etilo alkoholio kiekis yra svarbus. Todėl iš užsakymo paėmimo lapo matydama, kad prekės sudėtyje yra etilo alkoholio, vadovaudamasi bendradarbiavimo principu, ieškovė turėjo papildomai užsiklausti informacijos, svarbios tinkamam sutarties įvykdymui. To nepadariusi, ieškovė prisiėmė riziką dėl sankcijų (baudų) taikymo už prekių nedeklaravimą SENT sistemoje.
13.3. Apeliantės nuomone, teisės aktai turi būti aiškinami sistemiškai ir vadovaujantis bendraisiais teisės principais, dėl to negali būti išimta iš konteksto ir suabsoliutinta CMR 11 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga siuntėjui suteikti informaciją apie krovinį, reikalingą atlikti muitinės ir kitoms procedūroms. Tokiu atveju yra iškreipiamas šalių lygybės principas ir suteikiama laisvė vežėjui piktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis. Faktiškai prie SENT sistemos prieigą turi vežėjai, todėl jie žino sistemos valdymo niuansus, krovinių deklaravimo ypatybes ir tai reglamentuojančius teisės aktus. Aiškinimas, kad siuntėjas turi išmanyti teisės aktus ir nurodyti vežėjui, ar jo krovinys turi būti deklaruojamas SENT sistemoje, nors patį deklaravimą faktiškai atlieka vežėjas, prieštarauja protingumo principui, nes su programa, skirta įgyvendinti tam tikrą teisės aktą ir turi dirbti atitinkamą teisės aktą išmanantis asmuo, siekiant išvengti klaidų kilimo.
13.4. Ieškovė iki krovinio sustabdymo Lenkijos muitinės pareigūnų niekada neklausė jokios papildomos informacijos apie krovinį, įskaitant ir tai, ar prekę reikia deklaruoti SENT sistemoje. Tik po krovinio sustabdymo, apeliantė nurodė, kad jos žiniomis prekės nereikia deklaruoti, tačiau ji buvo pateikusi visą reikalingą informaciją tokiai deklaracijai. Nėra byloje nei vieno el. laiško, kuris būtų apeliantės siųstas ieškovei iki kol krovinys buvo sustabdytas Lenkijos Žepino muitinėje.
13.5. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantė klaidino ieškovę, jog prekės nereikia deklaruoti iki krovinio sustabdymo Lenkijos muitinės pareigūnų. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad šalys dėl krovinio gabenimo iš tikrųjų komunikavo žodžiu, t. y. ieškovė nepateikė skambučių išklotinių, kurios patvirtintų, kad apskritai vyko kažkokie telefoniniai pokalbiai tarp ginčo šalių darbuotojų. Nebuvo apklausti kaip liudytojai ieškovės ir apeliantės darbuotojai, kurie buvo atsakingi už ginčo krovinio pristatymą iš Vokietijos į Lietuvą. Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų.
13.6. Ieškovė nuostolius patyrė ne dėl to, kad apeliantė nepateikė visos informacijos, o dėl to, kad pati ieškovė savo pareigas vykdė aplaidžiai, nerūpestingai, neišmanydama šalių, per kurias gabena krovinius, teisės aktų ir net nesuvokdama savo pareigos žinoti Įstatymo nuostatas. 2021 m. sausio 26 d. Labusko muitinės ir mokesčių tarnybos Didžiosios Lenkijos Gožuve patikrinimo protokolas patvirtina, kad tuo atveju, jei ieškovė būtų atidžiai ir rūpestingai atlikusi savo pareigas, iš atsakovės dar užsakymo metu suteiktos informacijos ieškovė galėjo be didelių pastangų (nereikėjo nei atlikti ekspertizės, nei užsiprašyti prekės gamintojo specialių dokumentų, tik internetinėje paieškoje suvesti prekės pavadinimą) nustatyti, kad krovinys turi būti deklaruojamas SENT sistemoje.
13.7. Pažymi, kad 2021 m. sausio 26 d., kai buvo surašytas krovinio patikrinimo protokolas ir baudos kvitas, taip pat buvo išrašytas ir 20 000 zl. užstato gavimo grynaisiais pinigais kvitas. Byloje nėra duomenų, kad 7500 zl. (1696,79) bauda buvo paskirta faktiniam vežėjui galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kad ši suma faktiškai buvo sumokėta Lenkijos atitinkamoms institucijoms, kad bauda yra susijusi su krovinio nedeklaravimu SENT sistemoje. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto ir pagrįsto pagrindo priteisti ieškovės naudai 7500 zl. (1696,79) dydžio baudą.
13.8. Teismo sprendimas yra neišsamus (tinkamai motyvuotas), kadangi nebuvo vertintos ir tirtos visos bylai svarbios aplinkybės.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Itella Logistics“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
14.1. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad sudarius pervežimo sutartį, apeliantė net ir po to, kai Lenkijos kompetentingos institucijos konstatavo pažeidimą, nuosekliai raštu tvirtino, kad pateikė ieškovei visapusišką informaciją apie krovinį, kuris, be kita ko, nėra deklaruotinas gabenant jį tranzitu per Lenkiją. Apeliantė taip pat akcentavo, kad ji ne kartą anksčiau užsakinėjo analogiškas prekes pervežti tranzitu per Lenkiją, tačiau jokie panašūs formalumai su prekėmis atliekami nebuvo.
14.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė ne tik neįvykdė savo CMR konvencijos 11 straipsnyje numatytos pareigos suteikti ieškovei visapusišką ir išsamią informaciją apie krovinį, bet ir netinkamai suprato šios savo prievolės turinį, nedviprasmiškai siekdama perkelti ją ieškovei. Šią poziciją apeliantė nuosekliai gynė ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei pakartojo savo apeliaciniame skunde, kaltindama ieškovę aplaidumu, nerūpestingumu, neišmanymu šalių, per kurias gabena krovinius, ir savo pareigos žinoti teisės aktus nebuvimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apeliacijos dalykas – CMR konvencijos nuostatų, reglamentuojančių krovinio siuntėjo pareigą suteikti vežėjui visapusišką informaciją apie krovinį, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, bei atsakomybę už tokios pareigos netinkamą vykdymą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė (krovinio užsakovas / siuntėjas) 2020 m. sausio 16 d. elektroniniu paštu užsakė pas ieškovę (vežėjas) pervežti pavojingą (ADR) krovinį (1246,16 kg litavimo medžiagą – Soldering Flux 950E UN1987 3 II (D/E) Ethanol, Isopropylalkohol II (D/E) iš Vokietijos į Lietuvą, o ieškovė sutiko krovinį pervežti ir pristatyti jį siuntėjui / užsakovui 2020 m. sausio 24 – 27 dienomis. Krovinio pervežimui ieškovė (vežėjas) pasamdė trečiąjį asmenį UAB „Magnum Iter“ (faktinis vežėjas). Rašytinė vežimo sutartis nebuvo sudaryta, o krovinio pervežimas buvo įformintas CMR važtaraščiu AZ Nr. 2779502. Krovinys buvo vežamas iš Vokietijos į Lietuvą tranzitu per Lenkijos Respubliką.
18. Gabenant krovinį per Lenkiją, 2020 m. sausio 25 d. krovinys buvo patikrintas ir sulaikytas, Lenkijos Lubusko muitinės ir mokesčių tarnybos 2020 m. sausio 26 d. patikrinimo protokole nurodžius, kad patikrinimo tikslas – ar prekės buvo deklaruotos SENT sistemoje ir GEO sistemos patikrinimas. Toliau Protokole konstatuota, kad pagal vairuotojo pateiktus CMR dokumentus jo gabenama prekė, vadovaujantis 2017 m. kovo 9 d. įstatymu Dėl prekių ir degalų gabenimo kelių ir geležinkelio transportu stebėjimo sistemos (SENT) ir 2018 m. liepos 20 d. finansų ministro įsakymu Dėl prekių, kurių vežimui taikoma kelių ir geležinkelių krovinių transporto stebėjimo sistema, turėjo būti deklaruotos (siunčiama šios prekės deklaracija) SENT sistemoje. Kadangi tai nebuvo padaryta, vairuotojui buvo išrašytas 7500 zlotų baudos kvitas Nr. 7328019 ir paimtas 32 000 zlotų dydžio užstatas (2000 zl – už oficialų plombavimą; 20 000 zl – užstatas už nepateiktą SENT deklaraciją; 10 000 zl – už galiojančių geolokacijos duomenų nepersiuntimą).
19. Labusko muitinės ir mokesčių tarnybos Didžiosios Lenkijos Gužuvo filialo vadovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimu faktiniam vežėjui trečiajam asmeniui UAB „Magnum Iter“ paskirta 20 000 zlotų piniginė bauda už tai, kad faktinis vežėjas pažeidė Lenkijos Respublikos 2017 m. kovo 9 d. įstatymo Dėl prekių ir degalų gabenimo kelių ir geležinkelio transportu stebėjimo sistemos bei šiluminio kuro apyvartos nuostatas, nes nedeklaravo vežamos prekės Soldering Flux 950E SENT sistemoje (pagal minėtą įstatymą, nepriklausomai nuo prekės CN kodo, jeigu prekės sudėtyje yra etilo alkoholio, kurio faktinė alkoholio koncentracija viršija 50 proc. denatūruoto tūrio ir jei siuntoje yra prekė, numatyta minėtame kataloge ir jos bendras svoris viršija 500 kg ar tūris viršija 500 l, siunta yra griežtai kontroliuojama ir jai taikoma krovinių gabenimo keliais stebėjimo sistema. Tokiu atveju vežėjas, prieš pradėdamas prekių gabenimą šalies teritorijoje, privalo pateikti į registrą deklaraciją ir gauti šiai deklaracijai suteiktą nuorodos numerį).
20. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad faktinis vežėjas nepateikė į minėtą SENT sistemą gabenamos prekės deklaraciją. Byloje kilo ginčas dėl kitko – kuris iš vežimo dalyvių, t. y. prekės siuntėjas ar vežėjas (faktinis vežėjas) yra atsakingas už tokių duomenų pateikimą.
21. 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, išskyrus atvejus, numatytus 14 straipsnyje, ir krovinys iš transporto priemonės neperkraunamas, ši Konvencija taikoma visam vežimo procesui (2 straipsnio 1 dalis).
22. Bylose iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius (vežama kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijose ir tiek krovinio išsiuntimo vietos, tiek krovinio gavimo vietos valstybės yra CMR konvencijos narės), taikytinos CMR konvencijos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; kt.). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijose, kad tiek krovinio išsiuntimo vietos, tiek krovinio gavimo vietos valstybės yra CMR konvencijos narės, todėl nagrinėjamam ginčui spręsti, visų pirma, taikytinos CMR konvencijos nuostatos.
24. Pagal CMR konvencijos 4 straipsnį krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Šiuo atveju taip pat taikomos šios konvencijos nuostatos.
25. CMR konvencijos 7 straipsnio 1 dalis numato, kad siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų, nurodytų 6 straipsnio 1 punkto „b“, „d“, „e“, „f“, „g“, „h“ ir „j“ papunkčiuose. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies f papunktį važtaraštyje turi būti nurodyti duomenys – krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo klasė ir numeris; pagal g papunktį – krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai, o pagal j papunktį – duomenys muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos. CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalis numato, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas.
26. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CMR konvencijos 11 straipsnio prasme siuntėjas privalo pasirūpinti visais reikiamais dokumentais: importo ir eksporto leidimais, kilmės sertifikatais ir bet kuriais kitais dokumentais, kurių reikalaujama įvažiuojant į atitinkamos valstybės teritoriją. Tuo tarpu vežėjas atsakingas tik už jam perduotų ir važtaraštyje minimų dokumentų praradimą ar neteisingą panaudojimą, bet iš jo negali būti išieškoma žalos atlyginimo daugiau, nei būtų išieškota krovinio praradimo atveju. Jeigu teismas nustato, kad nuostoliai patirti dėl reikiamų dokumentų ar informacijos, reikalingų muitinės formalumams atlikti, nebuvimo, tai už tai atsakingas yra siuntėjas, nes vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo. Siuntėjas privalo ne tik pridėti visus reikiamus dokumentus muitinės formalumams atlikti, bet ir suteikti vežėjui visapusišką informaciją (CMR konvencijos 11 straipsnio 3 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-12 nutartis Nr. 3K-3-221/2009, 2020-10-28 nutartis Nr. 3K-3-276-421/2020).
27. Vadovaudamasi aptartu teisiniu ginčo santykio (siuntėjo pareigų) reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nesuteikė ieškovei visos būtinos informacijos apie užsakytą pervežti krovinį – nors nurodė ieškovei prekės pavojingą pobūdį (ADR krovinys) ir prekės kodą, tačiau neperdavė ieškovei vežamo gaminio saugos duomenų lapo, kuriame buvo nurodyta jo cheminė sudėtis, turinti esminę reikšmę prekės deklaravimui Lenkijos Respublikoje veikiančioje SENT sistemoje, be to, nuosekliai, net ir Lenkijos pareigūnams taikius faktinei vežėjai sankcijas, tvirtino, kad prekės deklaruoti minėtoje sistemoje nereikia.
28. Tai reiškia, kad atsakovė pažeidė CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nesuteikė ieškovei visapusiškos informacijos, reikalingos muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Priešingai, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, netgi sulaikius krovinį ir vėliau atsakovė nuosekliai tvirtino, kad tokia deklaracija nereikalinga. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamu ieškovės (vežėjo) pareigų vykdymu užtikrinant reikalingų dokumentų pateikimą muitinei ir apie tokių duomenų susižinojimą, kaip nepagrįstus.
29. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad į bylą nebuvo pateikta duomenų, jog 7500 zl. (1696,79 Eur) bauda buvo paskirta faktiniam vežėjui galutiniu, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu ši bauda buvo sumokėta, kad bauda yra susijusi su krovinio nedeklaravimu SENT sistemoje, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto ir pagrįsto pagrindo priteisti ieškovės naudai 1696,79 Eur žalą.
30. Kaip teisingai nurodo apeliantė, į bylą nebuvo pateiktas ieškovės minimas 2020 m. birželio 30 d. sprendimas, kuriuo faktiniam vežėjui (trečiajam asmeniui) ar jo vairuotojui buvo paskirta 7500 zl bauda. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės nurodomą žalos dydį teismas nustatė vadovaudamasis kitais byloje surinktais įrodymais.
31. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. sausio 26 d. faktiniam vežėjui buvo išrašytas 7500 zlotų baudos kvitas Nr. 7328019 ir paimtas 32 000 zlotų dydžio užstatas, tame skaičiuje ir 20 000 zlotų užstatas už nepateiktą SENT deklaraciją (šios nutarties 18 punktas, 2021.04.09. DOK-45957; kvitų Nr. 7328019 ir 0026370) už muitinės procedūrų, susijusių su krovinio gabenimu, pažeidimą. Trečiasis asmuo sumokėjo paskirtą baudą (sumokėtas užstatas už vėliau taikytas sankcijas), o ieškovė atlygino faktinio vežėjo patirtus nuostolius pagal 2020 m. birželio 30 d. susitarimą (2021-04-30 Nr. DOK-56164, 2021-02-02 Nr. DOK-14142). Todėl bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visetą ir jų sąsajumą, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės patirtų nuostolių suma yra 6 221,58 Eur (27 500 zl) ir aukščiau paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kitu apeliacinio skundo argumentu – kad teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas (yra neišsamus).
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo procesinis sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, tačiau visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį ar apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; kt.).
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo sprendimo turinį bei bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas aptarė esmines, nagrinėjamai bylai išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiai bylai išnagrinėti aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl yra pakankamai aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas patenkino ieškovės ieškinį ir nėra teisinio pagrindo spręsti, jog skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant reikalavimą tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą.
36. Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka atsakovės (apeliantės) pozicijos, ir jame nėra aptarti absoliučiai visi atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai, automatiškai nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
37. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, atsižvelgė į šiuo klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
39. Teisėjų kolegijai nusprendus atsakovės UAB „Etama“ apeliacinį skundą atmesti, ieškovė UAB „Itella Logistics“ turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teisme ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą siekia 1337,05 Eur. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
41. Ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis yra 1972,62 Eur = 1517,40 Eur bruto x 1,3 (8.11 p.), todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 1337,05 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Itella Logistics“ (juridinio asmens kodas 110883051) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Etama“ (juridinio asmens kodas 134668826) 1337,05 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt septynis eurus 5 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė